Civilinė byla Nr. 2YT2-3463-400/2017

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02547-2017-1

Procesinio dokumento kategorija 2.5.3;3.2.3.1;

3.4.5.19 (S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 6 d.

Panevėžys

              Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė,

Sekretoriaujant  Viktorijai Stalioraitienei,

Dalyvaujant pareiškėjos E. Z. įstatyminei atstovei G. Z., suinteresuotiems asmenims -  Z. J., 

Nedalyvaujant pareiškėjui E. Z., suinteresuotiems asmenims T. Z., D. Z., E. Z., E. Z., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo pagal pareiškėjos E. Z. įstatyminės atstovės G. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – E. Z., D. Z., T. Z.,  E. Z., Z. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,

              Teismas

n u s t a t ė:

              Pareiškėjos įstatyminė atstovė G. Z. prašo atnaujinti terminą nepilnametei jos dukrai E. Z. palikimui priimti po senelės  T. Z. mirties  (duomenys neskelbtini), kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja nurodo, jog Panevėžio rajono 3-sis notarų biuras ji informavo, kad po T. Z., asmens  kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties,  yra užvesta paveldėjimo byla ir E. Z. turi teisę priimti palikimą po T. Z. mirties. Paskutinė nuolatinį palikėjos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).  Mirusioji yra E. Z. senelė, tai yra pareiškėjo tėvo J. Z. mirusio  (duomenys neskelbtini) motina. Kad po T. Z. mirties, niekas nepriėmė palikimo, pareiškėjas sužinojo tik gavęs notaro pranešimą. Pareiškėjui buvo žinoma, kad Z. J. yra pateikusi prašymą dėl palikimo priėmimo. Kodėl nėra baigta paveldėjimo byla ir niekas nepriėmė palikimo pareiškėjui nėra žinoma, kadangi pareiškėjo tėvai  (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką, E. Z. liko gyventi su mama G. Z., todėl ir nieko nežinojo apie T. Z. palikimo nepriėmimą. Su tėvo artimaisiais, ypač po senelės T. Z. mirties  E. Z. artimai nebendravo, todėl iki notaro pranešimo gavimo ir nežinojo, kad po T. Z. mirties niekas palikimo nepriėmė ir dėl šių priežasčių praleido įstatyme numatytą terminą palikimui priimti.  Pareiškėjas prašo šį terminą pratęsti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi tik sužinojęs apie tai, kad jis gali priimti palikimą, kreipėsi į advokatą dėl dokumentų parengimo, o taip pat išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko E. Z. vardu.

Suinteresuoti asmenys T. Z., D. Z., teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkai, atsiliepimuose į pareiškimą prieštaravimų neišreiškė.

Suinteresuoti asmenys E. Z., E. Z., teismo posėdyje nedalyvavo, atsilipimų per įstatymų nustatytą terminą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo Z. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji neprieštarauja, kad būtų pratęstas terminas palikimui priimti E. Z. po jo senelės T. Z. mirties.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog dėl termino atnaujinimo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 5.3 str. 1d., t.y. palikimas atsiranda palikėjai mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento  įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Esant bet kuriam iš paveldėjimo pagrindų ( pagal testamentą ar įstatymą) įpėdinis gali pasirinkti priimti palikimą arba jo atsisakyti, taip pat pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teise į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikimą priimti galima atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksnių: faktiškai pradėjus turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės  teismą dėl apyrašo sudarymo arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ( CK 5.50 straipsnio  2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris  mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas teismo gali būti pratęstas, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ( CK 5.57 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).  Pareiškėja E. Z., yra mirusios T. Z. vaikaitė ( b.l. 6). Iš Panevėžio rajono 3-ojo notaro biuro pažymos ( b.l. 5) matyti, kad po T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios  (duomenys neskelbtini) mirties,  yra užvesta 2012 m. birželio  15 d. paveldėjimo byla.  Minėtu pranešima notaras informavo suinteresuotus asmenis – E. Z., E. Z., D. Z., T. Z., E. Z., kad jie privalo iki  2017 m. kovo 1 d. išreikšti valią dėl priėmimo ar atsisakymo, paduodant pareiškimą Panevėžio r. 3-ajam notaro biurui. Sprendžiant klausimą dėl termino pratęsimo palikimui priimti, teismas turi atsižvelgti į kitų palikimą priėmusių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Suinteresuoti asmenys, E. Z., D. Z., E. Z., atstovaujama įstatyminės atstovės G. Z.,  E. Z. ir  Z. J. neprieštaravo, kad būtų pratęstas terminas  E. Z. priimti palikimą. Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų poziciją, į tai, kad pareiškėja išreiškė savo valią priimti palikimą po mirusios senelės mirties priėmimo (gavusi notaro pranešimą, kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos), atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad iki notaro pranešimo gavimo dienos nebuvo žinoma, kad paveldėjimo byla po T. Z. mirties nėra baigta, leidžia daryti išvadą, kad termino praleidimo priežastis buvo svarbios ir terminas palikimui priimti, atnaujinamas. Termino palikimui priimti atnaujinimas, nepažeis ir kitų įpėdinių interesų.

Teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečio vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (LR CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į LR CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, todėl pareiškėjo prašymas dėl palikimo priėmimo tenkintinas, nustatant palikimo priėmimą pagal apyrašą (LR CK 5.53 straipsnis.). Byloje nėra duomenų, jog vaiko motina, priimdama nepilnamečio vaiko vardu palikimą pagal apyrašą, pažeistų jo teisėtus interesus, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą, atsiradusį po palikėjos T. Z. mirties pagal apyrašą (LR CPK 579 straipsnis). Pažymėtina, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (LR CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

n u t a r i a:             

Atnaujinti terminą E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po senelės T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios  (duomenys neskelbtini), mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir šį terminą pratęsti vienam mėnesiui.

Išduoti teismo leidimą G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti nepilnamečio vaiko E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po jos senelės T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios  (duomenys neskelbtini), mirties.

Pavesti pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po T. Z. mirties, apyrašą.

Nutartis dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 (septynias) dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                      Rima Šimbelytė