(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lenkijos Respublikoje registruotos bendrovės UTA Spolka z o. o., veikiančios per UTA Spolka z o.o. filialą Vilniuje, ieškinį atsakovams Ž. P., V. V. (V. V.), uždarajai akcinei bendrovei „ALMATRANS“, D. U. ir D. L., dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

1.1.                      pripažinti, kad 2014 m. gruodžio 17 d. UAB „Galaxy logistik“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris, sudarytas atsakovo Ž. P. ir atsakovo V. V., yra tariamas sandoris, kuris yra niekinis ir negaliojantis;

1.2.                      ieškovei iš atsakovo Ž. P. priteisti 108 865,45 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

1.3.                      ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ALMATRANS“ priteisti 12 100 Eur žalos atlyginimą bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, solidariai su atsakovu Ž. P.;

1.4.                      ieškovei iš atsakovo D. U. priteisti 1 750 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, solidariai su atsakovu Ž. P.;

1.5.                      ieškovei iš atsakovo D. L. priteisti 800 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, solidariai su atsakovu Ž. P.;

1.6.                      priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas Ž. P. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. buvo įregistruotas kaip UAB „Galaxy logistik“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Bendrovė vykdė krovinių pervežimo keliais veiklą. Ieškovė ir UAB „Galaxy logistik“ 2013 m. vasario 27 d. sudarė Kliento kortelės perdavimo sutartį Nr. 4901238 kartu su bendrosiomis UTA kortelės naudojimo sąlygomis (toliau – sutartis). Sutartį su ieškove pasirašė tuometinis UAB „Galaxy logistik“ vadovas Ž. P. 

3.       Sutarties pagrindu ieškovė išdavė UAB „Galaxy logistik“ 7 UTA „Full Service Card“ tipo korteles. Šios UTA kortelės buvo perduotos ir priskirtos konkretiems UAB „Galaxy logistik“ automobiliams (vilkikams). Visos UTA kortelės buvo perduotos atsakovui Ž. P., kuris pasirašė kortelių perdavimų aktus, todėl būtent jis realiai disponavo ieškovės išduotomis UTA kortelėmis.

4.       Paaiškino, kad UTA kortelės yra atsiskaitymo už prekes ir paslaugas priemonė, priimamos beveik 50 000 taškų Europoje, įskaitant 33 000 degalinių. UTA kortelėmis galėjo būti atsiskaitoma už kurą, tepalus, remontą ar kitas automobilines prekes ar paslaugas UTA kortelių priėmimo vietose – Lietuvos ir kitų Europos valstybių degalinėse ar kitose vietose, kurios aptarnauja UTA korteles. UAB „Galaxy logistik“ atsiskaitymui už įsigytas prekes ir paslaugas panaudojant UTA korteles gaudavo tam tikro termino mokėjimo atidėjimą (kreditą) ir už įsigytas prekes ir paslaugas privalėdavo apmokėti ieškovei kiekvieną mėnesį pagal sutartyje numatytas sąlygas bei pateiktas ieškovės sąskaitas.

5.       UAB „Galaxy logistik“ neatsikaitė su ieškove už 2015 metų gegužės mėn. ir vėlesnius laikotarpius pagal jai išrašytas sąskaitas. Antstolis D. S. vykdomojoje byloje Nr. 0032/15/01841 ieškovės naudai iš bendrovės vykdė 18 042,58 Eur skolos išieškojimą, tačiau išieškojo tik dalį skolos, lygią 3814,42 Eur. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl likusios skolos ir delspinigių priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5726-467/2017 ieškovei iš UAB „Galaxy logistik“ priteisė  89 382,98 Eur skolos, 14 721,38 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 558 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą perdavė vykdyti antstolei D. P. Antstolei iki šiol nėra pavykę išieškoti jokių sumų iš UAB „Galaxy logistik“. Jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, antstolei taip pat nepavyko nustatyti. Šią priteistą sumą ieškovė laiko savo žalos dydžiu.

6.       Ieškovė patyrė žalą dėl atsakovo Ž. P. kaip bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų bei sandorių, kurie buvo atlikti bendrai su kitais atsakovais. Neteisėtais atsakovų veiksmais buvo padaryta žala ieškovei kaip UAB „Galaxy logistik“ kreditorei. Dėl atsakovo Ž. P., kaip bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko, veiksmų bendrovė nebegali atsiskaityti su ieškove.

7.       Atsakovas Ž. P. galbūt su bendrininkų grupe vykdydamas nusikalstamas veikas, savo nusikalstamos veikos bendrininkams perdavė UTA korteles, taip pat pats panaudojo UTA korteles siekiant iš kuro degalinių savo ir trečiųjų asmenų naudai įgyti kurą bei savo ir savo bendrininkų naudai gauti už kurą iš trečiųjų asmenų pinigines lėšas. Tokiems savo nesąžiningiems veiksmams nuslėpti ir išvengti atsakomybės, atsakovas Ž. P. paskyrė fiktyvų UAB „Galaxy logistik“ vadovą, kuriam fiktyviai perleido visas bendrovės akcijas. Nepaisant fiktyvaus bendrovės vadovo paskyrimo, atsakovas Ž. P. pats de facto valdė bendrovę, atliko nuostolius sukėlusius veiksmus bei sandorius.

8.       Atsakovas Ž. P. disponavo UTA kortelėmis, jas perdavė savo galbūt padarytų nusikalstamų veikų bendrininkams – A. L. (A. L.) ir UAB „ALMATRANS“ vadovui R. A. A. L. iki šiol vykdomame ikiteisminiame tyrime apklaustas nebuvo, kadangi yra pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų bei paskelbta šio asmens paieška dėl kitų nusikalstamų veikų. A. L., kuriam atsakovas perdavė UTA korteles, vykdė kuro pylimus į trečiųjų asmenų transporto priemones. Šie duomenys nustatyti pagal ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų V. V.,                        D. U., D. L. paaiškinimus ir parodymus.

9.       Atsakovas D. L. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad jam nepažįstamas vyras pasiūlė pigiau nusipirkti kuro. Norėdamas sutaupyti jis sutiko ir atsivežė 4 talpas po 200 litrų į Neste degalinę ir įsigijo 800 litrų dyzelinio kuro, už kurį savo lėšomis atsiskaitė su minėtu asmeniu. Jam nepažįstamas asmuo degalinėje už kurą sumokėjo kortele. D. L. nebuvo perduotos jokios kortelės, ar jų PIN kodai, todėl ieškovės argumentai, kuriais grindžiama D. L. padaryta žala, yra neteisingi iš esmės.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Ž. P. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. buvo UAB „Galaxy logistik“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Ieškovė ir UAB „Galaxy logistik“ sudarė sutartį, kuria ieškovė išdavė UAB „Galaxy logistik“ 7 UTA „Full Service Card“ tipo korteles konkretiems automobiliams (vilkikams). Visos UTA kortelės buvo perduotos atsakovui Ž. P. UAB „Galaxy logistik“ su ieškove neatsiskaitė už 2015 metų gegužės mėn. ir vėlesnius laikotarpius. Skolos išieškojimas buvo neveiksmingas. Pagal ieškovės pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00397-15. Pagal ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų V. V., D. U., D. L. paaiškinimus ir parodymus A. L., kuriam perduotos UTA kortelės, vykdė kuro pylimus į trečiųjų asmenų transporto priemones.

12.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas Ž. P. perdavė UTA korteles tretiesiems asmenims, atskleidė UTA kortelių PIN kodus ir sudarė galimybę tretiesiems asmenims panaudoti UTA korteles įsigyjant kurą ieškovės sąskaita; pats savo ir trečiųjų asmenų naudai naudojosi UTA kortelėmis ne pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Be to, atsakovas Ž. P. sudarė nesąžiningus sandorius, kurie sukėlė žalą ieškovei: 2015 m. gegužės 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „ALMATRANS“ ir atsiskaitė panaudodamas UTA korteles bei perdavė UAB „ALMATRANS“ atstovams jas naudoti; siekdamas išvengti atsakomybės, paskyrė fiktyvų vadovą ir sudarė 2014 m. gruodžio 17 d. akcijų prikimo–pardavimo sandorį, nors faktiškai veikė kaip bendrovės vadovas; perleisdamas bendrovės valdymą fiktyviam akcininkui ir vadovui, privedė bendrovę prie nemokumo situacijos, dėl to ieškovė negali patenkinti savo reikalavimo iš bendrovės.

13.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas V. V. negalėjo sumokėti už akcijas visos 2014 m. gruodžio 17 d. akcijų prikimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos. Kadangi šis asmuo kainos nesumokėjo, todėl ir nuosavybės teisės į akcijas pagal sutarties sąlygas neįgijo. Tai sudaro pagrindą pripažinti 2014 m. gruodžio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį tariamuoju ir negaliojančiu sandoriu. Kadangi iš šio sandorio nei atsakovas Ž. P. negavo jokio mokėjimo, nei atsakovas V. V. įgijo bendrovės akcijas, tai pripažinus 2014 m. gruodžio 17 d. akcijų prikimo–pardavimo sutartį negaliojančia, restitucija netaikytina.

14.       Spręsdamas dėl civilinės atsakomybės solidarumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė UAB „ALMATRANS“, priimdama atsiskaitymą UTA kortelėmis, bei atsakovai D. L. ir D. L., kurie iš A. L. ieškovės sąskaita įsigijo kurą, yra asmenys bendrais su atsakovu Ž. P. veiksmais padarę žalą ieškovei.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Apeliaciniame skunde atsakovas Ž. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas šio atsakovo atžvilgiu, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Alternatyviai prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas šio atsakovo atžvilgiu, pakeisti ir priteistą nuostolių atlyginimą sumažinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą teisminį procesą. Nustatęs, kad apeliantas deklaravo išvykimą į užsienį, teismas procesinius dokumentus toliau siuntė apelianto adresu Lietuvoje ir nepagrįstai bei netinkamai taikė procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu institutą. Šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą.

15.2.                      Visi apelianto neteisėti veiksmai buvo nustatyti remiantis išimtinai tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri nesukuria prejudicinių faktų civilinėje byloje. Ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išvados paneigia skundžiamo sprendimo išvadas – dauguma apklaustų liudytojų nurodė, kad apie UAB „Galaxy logistik“ nieko nežino, o apelianto nepažįsta.

15.3.                      Apeliantas jokių teisinių santykių su ieškove po akcijų pardavimo neturėjo. Ieškovė jam pretenzijų taip pat neturėjo – grąžino vekselį už dvi įkeistas transporto priemones. A. L. jis nepažįsta. V. V. anksčiau taip pat nepažinojo.

15.4.                      Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Teismų praktika patvirtina, kad kreditorius turi teisę reikšti reikalavimą vadovui ir / ar akcininkui tik pasibaigus bankroto procesui. Šiuo atveju bendrovė nėra bankrutuojanti.

15.5.                      Teismas nepagrįstai 2014 m. gruodžio 17 d. akcijų prikimo–pardavimo sutartį pripažino tariamuoju sandoriu. Įvykdytas sandoris negali būti tariamas sandoris. Kaip matyti iš apelianto banko sąskaitos atsakovas V. V. apeliantui sumokėjo bankiniu pavedimu dalį akcijų kainos.

15.6.                      Dėl V. V. sveikatos būklės teismas neturėjo remtis išimtinai šios asmens duotais parodymais ikiteisminiame tyrime.

15.7.                      Teismas peržengė ieškinio ribas. Ieškinio suma – 108 865,45 Eur, o teismas iš apelianto priteisė 108 865,45 Eur ir 14 650 Eur solidariai su kitais atsakovais. Žalos dydis nagrinėjamu atveju buvo nustatomas tik liudytojų ikiteisminiame tyrime parodymais, todėl nebuvo tiksliai atskleistas.

15.8.                      Apeliantui priteista suma yra itin didelė, todėl nusprendus netenkinti apeliacinio skundo reikalavimo, priteistinas nuostolių atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

16.1.                      Apeliantas pats pasirinko nedalyvauti procese.

16.2.                      Priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra atnaujintas ir tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui panaikinus prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą.

16.3.                      Ieškovė pateikė duomenis apie skolos išieškojimo galimybes iš UAB „Galaxy logistik“. Pagal antstolio išduotą pažymą, nėra galimybės skolos išieškoti iš įmonės, o pagal VMI pažymą jokios faktinės veiklos UAB „Galaxy logistik“ nebevykdo jau nuo                               2015 m. gegužės 22 d., kadangi neteikia jokių PVM deklaracijų, kurios leistų spręsti apie uždirbamas pajamas, bei nėra galimybės surasti įregistruoto vadovo. Taigi, ieškovė byloje įrodė, kad iš UAB „Galaxy logistik“ išieškoti skolų nėra galimybės, todėl tiesioginis žalos atlyginimo reikalavimo nukreipimas į apeliantą yra galimas.

16.4.                      Iš rašytinės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad akcijų nuosavybė pereina tik nuo visos akcijų kainos (100 000 Lt) sumokėjimo. Akivaizdu, kad ši sąlyga nebuvo įvykdyta. Nuosavybės teisės į akcijas neperėjo, visa sandorio kaina nebuvo sumokėta. Apelianto  pateiktas pavedimas į jo paties banko sąskaitą yra grynųjų pinigų įnešimas nurodant įnešimo paskirtį. Grynųjų pinigų įnešimas nepatvirtina, kad atsakovas V. V. tokiomis pinigų sumomis disponavo ar galėjo disponuoti. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad minėtas asmuo už alkoholinius gėrimus sutiko pabūti fiktyviu UAB „Galaxy logistik“ vadovu.

16.5.                      Priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, skundžiamu sprendimu iš jo nebuvo priteista per didelė žala, o skundžiamas sprendimas ir jo vykdymas gali būti paaiškinamas procesine tvarka pagal sprendimo išaiškinimo institutą

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių dokumentų tinkamo įteikimo ir teisės į teisingą teismą įgyvendinimo

18.       Apelianto teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą teisminį procesą, o tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, dėl toliau nurodomų priežasčių su šiuo apelianto argumentu sutinka.

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 ir kt.).

20.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismą, yra nurodęs, kad tam, jog ši teisė būtų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77).

21.       EŽTT taip pat yra pasisakęs, kad jo nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, jog nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimai bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Apie valstybių pareigą užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos elgtųsi ypač rūpestingai ir atidžiai, užtikrindami, kad atsakovai būtų informuoti apie prieš juos pradėtą procesą ir jiems būtų suteikta galimybė atvykti į teismą ir apsiginti, EŽTT pasisakė ir                    2017 m. balandžio 27 d. sprendime byloje Schmidt prieš Latviją (peticijos Nr. 22493/05).

22.       Taigi, procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                       2017 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

23.       Kaip matyti iš bylos duomenų, pradėjus šią civilinę bylą, atsakovui Ž. P. procesiniai dokumentai ir teismo pranešimas buvo išsiųsti 2018 m. birželio 28 d. ieškovės nurodytu šio atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). 

24.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 28 d. taip pat patikrino atsakovo duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Pagal                              2018 m. birželio 28 d. išrašo iš Gyventojų registro duomenis, atsakovas buvo deklaravęs įvykimą į Jungtinę Karalystę. Nepaisant pirmiau nurodytų duomenų, kaip teisingai nurodo apeliantas, byloje procesinius dokumentus jam toliau buvo siekiama įteikti Lietuvoje, ieškovės nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu. Priešingai nei nurodo apeliantas, bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai jam buvo vieną kartą siųsti ir darbovietės adresu, tačiau grįžo neįteikti.

25.       Anksčiau nurodytų duomenų kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieškovės argumentams, kad apeliantas pats pasirinko nedalyvauti procese. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. anksčiau nurodytų sprendimų Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantas apie pradėtą teismo procesą nebuvo tinkamai informuotas – pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo procesinius dokumentus įteikti apeliantui viešo paskelbimo būdu.

26.       Kasacinis teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 išaiškino, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tik kraštutinė priemonė tiems atvejams, kai išnaudojamos visos kitos protingos priemonės informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą (CPK 130 straipsnis). Dėl šios priežasties, nustatęs, kad ieškinyje ar kitame procesiniame dokumente nurodytu adresu šaliai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas turėtų ne iškart taikyti minėtą procesinių dokumentų įteikimo būdą, o dėti protingas pastangas išsiaiškinti realų asmens adresą ar kontaktinius duomenis. Šiuo tikslu teismas turėtų pirmiausia vadovautis CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos principu. Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad ieškovo ar kito proceso dalyvio nurodyti kontaktiniai kito dalyvaujančio byloje asmens duomenys yra netikslūs, teismas gali nustatyti terminą ieškinio ar kito procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Konstatavus, kad asmens kontaktinių duomenų sužinoti šaliai ar teismui nėra galimybių, turėtų būti bandoma juos sužinoti iš tą pagrįstai galinčių žinoti institucijų (pvz., Gyventojų registro, „Sodros“ ir kt.), taip pat, esant ieškovo sutikimui, galėtų būti skiriamas kuratorius (CPK 39, 129 straipsniai).

27.       Taigi, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu galėjo įteikti tik tuomet, kai yra išnaudotos visos galimybės gauti tikslius asmens gyvenamosios vietos duomenis. Tokių aktyvių veiksmų pirmosios instancijos teismas nesiėmė. Kaip rodo bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas nepasiūlė ieškovei pateikti aktualių duomenų apie apelianto gyvenamąją vietą. Kaip teisingai nurodo apeliantas, paraleliai šiam procesui vyko ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo pateikti apelianto aktualūs duomenys, jis turėjo atstovą. Duomenys apie ikiteisminį tyrimą ir jo eigą teismui buvo atskleisti, todėl tai buvo vienas iš galimų duomenų šaltinių dėl atsakovo gyvenamosios vietos ar būdų grįžtamajam ryšiui užmegzti.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nuo pat pradžių apskritai nebuvo faktinio pagrindo bandyti procesinius dokumentus apeliantui įteikti Lietuvoje. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisiškai reikšminga, kad apeliantas įvykdė pareigą deklaruoti savo išvykimą. Kaip nustatė pats pirmosios instancijos teismas, o apeliantas apeliaciniame skunde šį faktą taip pat patvirtino, pastarojo gyvenamoji vieta (tiek faktinė, tiek deklaruota) buvo Jungtinėje Karalystėje. Nustačius, kad apeliantas išvykęs į Jungtinę Karalystę, teismas turėjo pareigą imtis jam prieinamų priemonių siekiant sužinoti jo buvimo vietą (pvz., kreiptis į bylos šalis, Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje, užklausti Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dėl konkretaus atsakovo gyvenamosios vietos adreso, pasinaudoti viešaisiais Nekilnojamojo turto ar kitais registrais, viešai prieinama informacija ar pan.), o ne keletą kartų siųsti procesinius dokumentus akivaizdžiai neaktualiu adresu. Tik tuomet, kai visos protingos priemonės yra išnaudotos ir atsakovo adresas negali būti nustatytas, procesiniai dokumentai gali būti įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

29.       Teisėjų kolegija taip pat atskirai pažymi, kad ne tik nebuvo pagrindo procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, teismas šį institutą taip pat taikė netinkamai. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, nepavykus įteikti procesinių dokumentų,                                2018 m. spalio 3 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje ir nusprendė proceso dalyviams, kuriems nebuvo galimybės įteikti proceso dokumentus, apie posėdžio datą ir vietą pranešti viešai. Kaip matyti iš 2018 m. spalio 4 d. teismo pranešimo viešo paskelbimo būdu, jame nurodyta, kad „teismo šaukimas į teismo posėdį, kuris įvyks 2018 m. gruodžio 5 d., 13.00 val., Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1, Vilnius) bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis įteikiama viešo paskelbimo būdu“. Taigi viešo paskelbimo būdu apeliantas buvo informuotas tik apie 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdį ir 2018 m. spalio 3 d. nutartį. Apie kitų procesinių dokumentų įteikimą atsakovui viešo paskelbimo būdu teismo pranešime nėra nurodyta, taigi, ieškinys, kiti byloje pateikti šalių procesiniai dokumentai, teismo pranešimai ir nutartys liko neįteikti, nors už priimto ieškinio, pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį įteikimą atsakingas teismas (CPK 142 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

30.       Anksčiau nurodytų pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo, pranešimo apie teismo posėdį tvarką, pažeidimų visuma leidžia daryti išvadą, kad buvo pažeista apelianto teisė atsikirsti į ieškinio reikalavimus, pateikti poziciją ieškinyje iškeltais klausimais ir teikti įrodymus (CPK 142 straipsnio 2 dalis, 179 straipsnio 1 dalis), taip pat šalims buvo užkirstas kelias bylą užbaigti taikiai pirmosios instancijos teisme (CPK 2 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Apeliantui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Kadangi šiomis aplinkybėmis apeliantas grindžia savo apeliacinį skundą, tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalies                   1 punktas).

31.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors bylos pagal apeliacinį skundą ribos yra tik dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai apeliantui, tačiau pagal ieškovės reikalavimų pobūdį apeliantas yra solidariai atsakingas su kitais atsakovais. Dėl ieškovės pasirinktos bendrosios civilinės atsakomybės rūšies pagal pareikštus reikalavimus šiuo atveju nėra galimybės atriboti apelianto civilinės atsakomybės nuo kitų atsakovų, todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimas naikintinas visa apimtimi ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies                   4 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

32.       Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2018 m. spalio 31 d. nutarimą; išrašą iš banko sąskaitos; išrašą iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovė, atsikirsdama į apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus, pateikė 2019 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00397-15,                         2019 m. birželio 11 d. prokuroro pranešimą ir išrašą iš banko sąskaitos.

33.       Atsižvelgiant į šios procesinės bylos baigtį, teisėjų kolegija naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos klausimo nesprendžia, nes jie nėra aktualus teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Jų pridėjimo prie bylos klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

34.       Teisėjų kolegija prie bylos prideda tik ieškovės pateiktą išrašą iš banko sąskaitos, apie vieno iš atsakovų teismo sprendimo įvykdymą geruoju, nes, panaikinus skundžiamą sprendimą visą apimtimi, šis išrašas yra aktualus skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo teisinėms pasekmėms nustatyti (sprendimo atgręžimui).

Dėl kitų procesinių klausimų

35.       Pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovas D. L. yra įvykdęs skundžiamo sprendimo dalį geruoju dar jam neįsiteisėjus.

36.       CPK nėra reglamentuota kaip turėtų būti sprendžiama situacija, kuomet panaikinamas dar neįsiteisėjęs, bet jau iš dalies įvykdytas sprendimas. CPK 373 straipsnyje (kuris reglamentuoja įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą atnaujinus procesą byloje) nustatyta, kad panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos.

37.        Kadangi skundžiamas spendimas yra panaikinamas visa apimtimi, o atsakovų civilinė atsakomybė yra solidari, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas turėtų būti sprendžiamas, atsižvelgiant į šalių (ypač – į sprendimo dalį įvykdžiusio atsakovo) poziciją šiuo klausimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo nesprendžia.

38.       Šalių prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija taip pat nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                Rasa Gudžiūnienė

Aldona Tilindienė

Vytautas Zelianka