Civilinė byla Nr. e2-76-471/2018
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00331-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija : 2.2.2.3.1.8; 2.2.2.7; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1.
(S)
ŠAIULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 23 d.
Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,
sekretoriaujant Redai Mišeikytei,
dalyvaujant ieškovams D. B. ir J. B.,
ieškovų atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui,
atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“
atstovams vadovui A. P. ir teisininkui Rosvydui Marcinkevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. B. ir J. B. ieškinį atsakovui Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“ dėl valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovai D. B. ir J. B. kreipėsi į teismą su 2017-04-10 ieškiniu ir 2017-06-13 patikslintu ieškiniu, prašydami panaikinti atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ 2016-11-22 valdybos ir 2017-03-25 visuotinio narių susirinkimo sprendimų dalis, kuriomis ieškovas D. B. buvo pašalintas iš atsakovo kolektyvo narių, o ieškovei J. B. apribota teisė medžioti.
Ieškovas D. B. teismo posėdžiuose paaiškino, kad yra medžiotojas nuo 2003 metų, nuo 2009 metų priklauso „Slankos“ medžiotojų būreliui. Turi 3 medžioklinius šautuvus. Kažkada seniai buvo baustas 50 lt. bauda už tai, kad laikė šovinį šautuvo lizde. Jo konfliktai su būrelio vadovu A. P. prasidėjo 2016-11-08, kai jis mobiliuoju telefonu įrašė jų pokalbį ir davė jį paklausyti medžiotojui K. Buvo kilę problemų dėl medžioklės lapų išdavimo - A. P. jam telefonu sakė, kad medžioklės lapą turi išduoti K., o šis aiškino, kad tai turi daryti vadovas – todėl jis ir davė K. paklausyti pokalbį su vadovu. Po to 2016-11-19, šeštadienį, vyko medžioklė, bet jis nebuvo įrašytas į medžioklės lapą. A. P. pasakė, kad tai padarė dėl pokalbio telefonu įrašinėjimo, dar perskaitė kažkokį dokumentą apriboti teisę 6 mėn. medžioti, bet jo kopijos nedavė. Todėl jis savo karabiną perdavė žmonai J. B.; žmona visų varymų metu stovėjo ten, kur nurodydavo medžioklės vadovas, o jis šalia žmonos, nes turi tokią teisę. Per visą medžioklę iš žmonos šautuvo paėmęs nebuvo ir tą dieną nei medžioklės metu, nei jai pasibaigus niekas jam tokių pretenzijų nepareiškė. Nei jis, nei žmona per medžioklę nei karto neiššovė, į šautuvą šoviniai net nebuvo įdėti. Tai galėtų patvirtinti šalia žmonos medžioję kiti asmenys – J. ir svečias iš Rokiškio. Pripažįsta, kad jis per paskutinį varymą tyčia susprogdino vieną petardą.
11-21d. paskambinus policininkui sužinojo, kad yra kaltinamas, jog medžioklėje žmona jam perdavė šautuvą, nors to tikrai nebuvo. Tą pačią dieną gavo SMS žinutę ir el. laišką, kad 11-22d. 17.30 val. yra kviečiamas į būrelio valdybos posėdį. Ten nuvyko vienas, žmona nedalyvavo. Posėdyje jam pasisakyti nebuvo leista, raštiško paaiškinimo niekas neprašė, tik pasakė apie priimtą valdybos sprendimą tiek jo, tiek žmonos atžvilgiu; šių sprendimų kopijų nedavė. Taip pat medžiotojas K. klausė, į ką jis šovė medžioklėje, bet jis paaiškino, kad susprogdino petardą. Nuo to laiko jis būrelio veikloje ( medžioklėse, šėrimuose ir kt. ) visiškai nedalyvavo, nes jam jau anksčiau buvo skirta nuobauda nerašyti į medžioklės lapą, tik laukė pusę metų iki visuotinio susirinkimo.
11-19 medžioklės aplinkybes tyrė Kelmės policija ir Šiaulių RAAD. Medžioklėje dalyvavo 3 asmenys, kurie nebuvo įrašyti medžioklės lape. Ar dėl to kas nors būrelyje buvo nubaustas, nežino.
Apie 2017-03-25 vyksiantį visuotinį susirinkimą jokių pranešimų negavo, sužinojo tik iš draugų. Pas juos matė ir susirinkimo dienotvarkę, joje nebuvo įrašyti klausimai dėl jo ir žmonos nubaudimo. Su žmona nuvykęs į susirinkimą pamatė, kad nėra įrašytas į narių sąrašą. Jam A. P. paaiškino, kad yra pašalintas iš būrelio. Tada jis pats savo ranka įsirašė sąrašo gale. Prasidėjus susirinkimui jam buvo liepta išeiti iš susirinkimo, nes nebėra būrelio narys, bet jis atsisakė. Tada vadovas pakeitė numatytą dienotvarkę ir pirmiausiai pravedė balsavimą dėl jo pašalinimo. Po to jis su žmona išėjo iš susirinkimo. Susirinkimo sprendimų dėl jo ir žmonos nubaudimo nebuvo gavęs iki pat teismo proceso pradžios.
2015 metais patvirtinant Garbės kodeksą susirinkime dalyvavo ir šį kodeksą pasirašė, nes tai daryti medžiotojus vertė būrelio vadovai. Taip pat jis buvo kaltinamas, kad medžiojant spalio ar lapkričio mėn. sužeidė elnią, šaudamas į nugarą, kas draudžiama pagal Kodeksą, tačiau jis į šį elnią net nešovė, tik prieš tai nušovė kitą elnią. Joks tyrimas dėl šio įvykio nebuvo atliktas.
Jis yra persekiojamas ir nepagrįstai kaltinamas dėl konfliktų su būrelio vadovu, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Ieškovė J. B. teismo posėdžiuose paaiškino, kad yra medžiotoja nuo 2014 metų, „Slankos“ būreliui priklauso maždaug nuo 2015 metų. Savo ginklų neturi, nes pagal įstatymus gali naudotis sutuoktinio D. B. ginklais. Už jokius medžioklės taisyklių pažeidimus anksčiau nebuvo bausta. Iki 2016 m. rudens jokių problemų jai ir sutuoktiniui būrelyje nebuvo. 2016-11-19 vykusios medžioklės pradžioje vadovas A. P. pasakė, kad D. B. nerašys į medžioklės lapą, nes jam ši teisė sustabdyta pusei metų. Tada paprašius ji buvo įrašyta į medžioklės lapą ir dalyvavo visuose varymuose, o Donatas tik stovėjo šalia. Ji visų varymų metu stovėjo nurodytose vietose, vyrui šautuvo perdavusi nebuvo, pati nieko nenušovė ir nešovė, nes net nebuvo įdėjusi į šautuvą šovinių, tik norėjo „pažiūrėti į žvėriukus“ ( cituojama ). Donatas tik vieną kartą susprogdino petardą „intrigai padaryti“ ( cituojama ). Tą dieną niekas jokių pretenzijų dėl ginklo perdavimo vyrui nepareiškė. Tik po savaitgalio sužinojo, kad policijai yra perduota medžiaga, jog ji medžioklės metu perdavusi vyrui ginklą ir jis medžiojo. Dėl to buvo apklausta policijoje, 2017 m. 05 mėn. ją kvietė ir į Šiaulių RAAD. Tą kartą medžioklėje ant linijos su šautuvu ji buvo pirmą kartą. Žino, kad yra kaltinama ginklą vyrui perdavusi per paskutinį varymą, kurių tą dieną buvo keletas.
Kiek prisimena, el. pašte buvo gavusi pranešimą, jog yra kviečiama į valdybos posėdį 11 mėn. 22 d., bet pašto nepasitikrino ir į posėdį nevyko. Iš jos pasiaiškinimo niekas nereikalavo. Donatas posėdyje dalyvavo ir grįžęs dėl jai skiriamos nuobaudos pasakė. Tokio valdybos sprendimo kopijos ji negavo ir jo neskundė. Nuo to laiko medžioklėse nedalyvavo.
Į klausimą, kodėl neskundė šio valdybos sprendimo, neatsako.
Į 2017-03-25 vykusį visuotinį susirinkimą nei kvietimo, nei jo dienotvarkės negavo, apie jį sužinojo iš draugų. Susirinkimo metu buvo nubalsuota vyrą pašalinti iš būrelio, o jai metams uždrausta medžioti. Nors jos nuobaudos terminas galimai yra pasibaigęs ( tai nurodė 2018-01-04 posėdžio metu ), iki šiol būrelio organizuojamose medžioklėse nedalyvauja.
Tiek ji, tiek vyras buvo apkaltinti nepagrįstai; ji išvis nukentėjo tik dėl vyro konfliktų su būrelio vadovu, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Ieškovų atstovas advokatas Algimantas Šindeikis nurodė, kad pagal suformuotą LAT praktiką šio pobūdžio bylose būtina patikrinti, ar ieškovams nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai ( t. y. ar jie padarė inkriminuojamus pažeidimus ) ir teisėtai ( t. y. ar nubaudimo procedūra vyko pagal teisės aktų nustatytą tvarką ir ar buvo užtikrintos asmenų procesinės teisės ). Pagal atsakovo kaip viešosios įstaigos įstatus, kurie kartu su Lietuvos CK bei Viešųjų įstaigų ir Asociacijų įstatymais yra pagrindiniai atsakovo veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, sprendimą pašalinti narį iš klubo priima valdyba, o tvirtina visuotinis susirinkimas. Atsakovo valdybos 2016-11-22 sprendimai dėl abiejų ieškovų įsiteisėjo juos patvirtinus 2017-03-25 visuotinio susirinkimo sprendimu. Todėl J. B. nuobaudos terminas laikytinas nepasibaigusiu. Jai nuobauda turi būti panaikinta, nes yra tebegaliojanti; be to, sukelia teisines pasekmes - asmuo ateityje bus laikomas baustu.
Ankstesni D. B. inkriminuoti pažeidimai nėra patikimai įrodyti ir vertintini kaip nereikšmingi ( pvz., nustatyti, ar nušautas elnias yra perspektyvus dažniausiai galima tik po jo kruopštaus ištyrimo ir net tokiu atveju galimi specialistų nuomonių skirtumai ir t. t. ). Be to, šiems pažeidimams turi būti taikomas 6 mėn. senaties terminas. Garso įrašo darymas išvis nėra susijęs su medžioklių tvarką reglamentuojančiais norminiais aktais, todėl negali būti vertinamas kaip medžioklės taisyklių pažeidimas. Tokiu atveju 2016-11-19 inkriminuojamas pažeidimas D. B. negali būti vertinamas kaip pakartotinis, nes kiti pažeidimai padaryti daug seniau. Be to, kilus neaiškumams dėl medžioklės lapų išdavimo, D. B. turėjo teisę įrašyti savo pokalbį šiuo klausimu ir tai negali būti vertinama kaip A. P. privatumo ar kitoks pažeidimas.
Įsiteisėjus galutiniam procesiniam teismo sprendimui dėl D. B. inkriminuoto pažeidimo 2016-11-19 medžioklės metu liko neaišku, ar toks pažeidimas išvis buvo padarytas. Mano, kad abiejų B. kaltė neįrodyta dėl sekančių motyvų: 1) D. B. dar prieš medžioklę žinojo, kad su juo gali būti siekiama susidoroti, todėl turėjo saugotis ir neimti ginklo į rankas; 2) jo kaltę tvirtinę liudytojai patys pažeidė medžioklės taisykles; pvz., K. pats medžiojo neįrašytas į medžioklės lapą, dėl ko galėjo būti nubaustas, todėl tokių asmenų parodymai negali būti vertinami kaip patikimas įrodymas; 3) taip pat nesuprantama, kodėl Šiaulių RAAD, kaltindama D. B. dėl neteisėto medžiojimo, nepatraukė atsakomybėn tokiu atveju jam ginklą perdavusios J. B..
Taip pat buvo grubiai pažeista nuobaudų skyrimo tvarka. Pripažįsta, kad valdyba turėjo teisę klubo nariui skirti nuobaudą teisės medžioti sustabdymą. Tačiau sprendimas dėl D. B. pašalinimo yra iš principo ydingas, nes pagal Garbės kodeksą buvo sukurta pašalinimo tvarka, kuri prieštarauja klubo įstatuose nustatytai pašalinimo tvarkai. Visų pirma, klubo kaip asociacijos teisnumas yra specialusis pagal jo steigimo tikslus, todėl jokia kitokia ( kaip šiuo atveju – papildoma ) pašalinimo tvarka, nenumatyta įstatuose, negali būti pripažįstama teisėta ( Lietuvos CK 1.82 str. ir 2.75 str. ). Tai aiškiai nustatyta ir Asociacijų įstatyme. Be to, pati formuluotė sudarant galimybę asmeniui taikyti nuobaudas pagal jo prašymą į ateitį yra neteisėta.
D. B. buvo pašalintas visuotinio susirinkimo sprendimu grubiai pažeidžiant procedūrą. Visų pirma, abu B. negavo jokio pranešimo dėl jų klausimo svarstymo susirinkime, šis klausimas nebuvo įtrauktas į pradinę dienotvarkę, t. y. ieškovai apie jį nežinojo, dėl ko negalėjo pasiruošti gynybai. Atsakovo atstovai nepagrįstai traktuoja, kad B. klausimas į dienotvarkę buvo įtrauktas kaip einamasis. Tokie klausimai yra numatyti įstatyme, bet asmens šalinimas yra jam itin svarbus, personalinis ir turi būti įrašomas atskirai. Be to, D. B. net nebuvo įtrauktas į narių sąrašą ir nedalyvavo balsavime, t. y. prieš pradedant susirinkimą jau buvo traktuojamas kaip ne klubo narys. Vien šių grubių procedūrinių pažeidimų pakanka susirinkimo sprendimą pripažinti neteisėtu. Taip pat balsuojant B. nebuvo suteikta teisė pasisakyti ir gintis, jie iki ieškinio pateikimo teismui negavo nei vieno valdybos ir visuotinio susirinkimo sprendimo kopijų.
Priimant sprendimą D. B. atžvilgiu klube taip pat pasireiškė diskriminacinis elgesys. Šiaulių RAAD nustatė, kad taip, kaip jis ( jei daryti prielaidą, kad jis visgi padarė pažeidimą ) medžiojo ir kiti asmenys, tačiau jie kažkodėl nebuvo ne tik pašalinti iš klubo, bet išvis baudžiami. Atkreipia dėmesį, kad D. B., jei ir medžiojo ( ką, kaip minėta, ieškovų pusė neigia ) su ginklu, tai darė tik trumpai vieno varymo metu, o K. – visą dieną, kas rodo padarytų pažeidimų skirtumą ir taikytos atsakomybės neatitikimą.
Dėl aptartų motyvų prašo ieškinį tenkinti ir atstovavimo išlaidas iš atsakovo priteisti ieškovams lygiomis dalimis.
Atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ vadovas A. P. teismo posėdžiuose paaiškino, kad klubo vadovu jis tapo 2013 metais. D. B. šiam klubui priklauso nuo 2008 ar 2009 metų, maždaug 2010 m. su juo prasidėjo konfliktai, nes jis ypatingai dažnai, lyginant su visais kitais medžiotojais, dalyvaudavo medžioklėse ( apie 200 kartų per metus ), netinkamai elgėsi, pažeidinėjo medžioklės taisykles ( medžiojo ne laisvalaikio praleidimui, o „trokšdamas kraujo“ ) ir t. t. Dėl to jis buvo baustas AAD, svarstytas ir keletą kartų įspėtas klubo medžiotojų, tačiau dėl to išvadų nedarė. Siekiant užkirsti kelią tokiam medžiotojų elgesiui klube buvo priimtas Garbės kodeksas, pagal kurį medžiotojai pasirašė prašymus padarius du medžioklės taisyklių pažeidimus juos pašalinti iš klubo. D. B. priimant šį kodeksą dalyvavo ir tokį prašymą pasirašė.
2016 m. rudenį vykusios medžioklės metu pats matė, kaip D. B. šovė į nugarą nubėgančiam elniui, nors tai pagal taisykles yra draudžiama. Už šį pažeidimą valdyba nutarė D. B. pusę metų neįrašyti į medžioklės lapus, t. y. tiek laiko jis negalėjo medžioti su šautuvu.
2016-11-19 vykusios medžioklės pradžioje jis, kaip įprastai, dalyvaujant visiems medžiotojams pagarsino šį valdybos sprendimą dėl teisės medžioti D. B. sustabdymo ir norėjo jam įteikti protokolo kopiją., bet D. B. atsisakė ją pasiimti ir pasirašyti. Remiantis šiuo valdybos sprendimu jis D. B. neįrašė į medžioklės lapą, todėl šis negalėjo medžioklėje dalyvauti. Tada J. B. pareikalavus į lapą įrašė ją, nes ji yra medžiotoja ir turi tokią teisę. Medžioklės metu vyko 4-5 varymai, iš jų du – po pietų. Pirmo varymo po pietų metu toje pusėje, kur stovėjo B., nuaidėjo šūvis. Todėl po varymo jis paklausė, į ką jie šovė. B. atsakė, kad išvis nešovė. Tame varyme dalyvavęs kaip varovas medžiotojas M. patvirtino, kad šauta turbūt nebuvo, nes šunys į garsą nesureagavo kaip į šūvį. Paskutinio varymo metu nieko nesumedžiojo, jokių neįprastų aplinkybių nebuvo, todėl po medžioklės su B atsisveikino. Po to, jau būnant prie medžiotojų namelio, 4 medžiotojai – J., M., K., kt. - pradėjo sakyti, kad varymo metu apie 16 val. D. B. buvo iš žmonos perėmęs šautuvą ir su juo stovėjo ant linijos. Tada jis kaip būrelio vadovas parašė pareiškimą policijai ir Šiaulių RAAD, nes D. B. nebuvo įrašytas į medžioklės lapą ir neturėjo teisės būti medžioklės metu su šautuvu.
Šį klausimą svarstė 11-22d. valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo tik D. B., nors apie posėdį pranešė abiem B.. Jam buvo leista pasisakyti. Medžiotojas K. jo dar kartą klausė, į ką jis šovė, bet D. B. atsakė išvis nešovęs. Pagrindo netikėti ilgamečių medžiotojų ir gerbiamų žmonių patvirtinimu, jog jie matė D. B. su šautuvu, nebuvo. Todėl valdyba priėmė sprendimą D. B. pašalinti iš būrelio ne tik už šį, bet už visus pažeidimus, o J. B. už neteisėtą šautuvo perdavimą metams sustabdyti teisę medžioti. Kiek prisimena, nuo to laiko abu B. būrelio veikloje jokia forma nedalyvauja, nors J. B. tokią teisę turi, ji tik negali medžioti su šautuvu. Šis sprendimas buvo pagarsintas sekančioje medžioklėje. Kokia forma jį įteikė ieškovams, neprisimena. Ar jį įteikė J. B., taip pat neprisimena. Pagal įstatuose nustatytą tvarką šis valdybos sprendimas J. B. atžvilgiu įsigaliojo iš karto, nes valdyba turi teisę skirti nuobaudas. Sprendimas dėl D. B. pašalinimo įsigaliojo tik jį patvirtinus visuotiniam susirinkimui.
Apie 2017-03-25 vykusį visuotinį susirinkimą visi medžiotojai pagal nusistovėjusią tvarką buvo informuoti el. paštu būrelio internetiniame puslapyje. Dėl D. B. neįrašymo į susirinkimo narių sąrašą galimai įvyko klaida. Tačiau tai neturi jokios įtakos priimtų sprendimų teisėtumui, nes vienas D. B. balsas nekeistų vieningų balsavimo rezultatų. Svarstyti klausimą dėl B. buvo numatyta iš anksto, bet atskirai tai dienotvarkėje nebuvo įrašyta. Atvykus D. B. kilo ginčai, todėl šį klausimą nusprendė svarstyti pirmąjį. Visi medžiotojai nubalsavo patvirtinti valdybos sprendimą. B. atsisakė paimti visuotinio susirinkimo sprendimo kopijas ir išėjo iš susirinkimo. Pateikti paaiškinimus raštu iš B. nereikalavo.
Klubas negalėjo laukti tyrimo policijoje ir Šiaulių RAAD pabaigos, nes šis tyrimas labai užsitęsė. Užbaigus tyrimą Šiaulių RAAD surašė ATPK protokolus dėl to, kad D. B. ir K. medžiojo nebūdami įrašyti į medžioklės lapą, o jį ( patį A. P. ) nubaudė už tai, kad jis leido jiems medžioti. Šio nutarimo jis neskundė, nes ginčijimas trunka labai ilgai ir brangiai kainuoja. Klube Kr. nebuvo baudžiamas, nes jam protokolas surašytas nepagrįstai, remiantis tik vieno D. B. po pusės metų pareikštais kaltinimais, o iš tikrųjų K. buvo be šautuvo. J. B. iki šiol ( tai jis nurodė 2018-01-04 posėdyje ) yra klubo narė, jos nuobaudos terminas yra pasibaigęs, tačiau klubo veikloje visiškai nedalyvauja.
Abu B. padarė medžioklės pažeidimus, už kuriuos buvo nubausti pagrįstai, o paskirtosios nuobaudos atitinka jų pažeidimus. Pagal klubo įstatų 3.4 p. D. B. buvo ne pašalintas iš klubo, o patenkintas jo paties prašymas už daugkartinius pažeidimus išbraukti iš narių. Garbės kodeksą priėmė ne valdyba, o visi medžiotojai, todėl kaltinti jį ( t. y. A. P. ) ar valdybą dėl susidorojimo nėra pagrindo. Visuotiniame susirinkime abu B. dalyvavo ir pasisakė, žinojo apie jų atžvilgiu priimtą sprendimą, todėl jų teisė nebuvo pažeistos. Šalinti iš klubo K. nebuvo jokio pagrindo, nes būrelis neigia jo kaltę dėl RAAD inkriminuoto pažeidimo; be to, jis anksčiau nebuvo baustas už jokius pažeidimus. Atkreipia dėmesį, kad pats D. B. pripažįsta medžioklės metu metęs petardas, o toks elgesys akivaizdžiai prieštarauja klubo narių elgesio taisyklėms ir jo net negalima lyginti su K. elgesiu ( jei ir daryti prielaidą, kad šis medžiojo su šautuvu ). Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovo atstovas teisininkas Rosvydas Marcinkevičius nurodė, kad D. B. nuo 2015 metų padarė daug medžioklės pažeidimų, dėl ko jam paskirtos nuobaudos. Nuobaudos dėl teisės medžioti sustabdymo jis neskundė, todėl ši nuobauda 2016-11-19 buvo galiojanti ir jis į medžioklės lapą neįrašytas pagrįstai. Net administracinę bylą nagrinėjęs Kelmės apylinkės teismas konstatavo, kad jis medžioklės metu buvo iš J. B. paėmęs ginklą, o tai yra šiurkštus medžioklės taisyklių pažeidimas. Vėliau byla buvo nutraukta tik dėl senaties termino, todėl jo kaltė laikytina tam tikra prasme konstatuota. Pažymi, kad dėl pažeidimo atsakovo vadovas į policiją ir RAAD kreipėsi iš karto, tyrimas užsitęsė ne dėl atsakovo kaltės, o itin ilgai laukti jo rezultatų atsakovas negalėjo, todėl ir priėmė sprendimus. 2016-11-22 valdybos posėdyje D. B. dalyvavo ir buvo iš karto informuotas apie priimtą sprendimą. Nors šis sprendimas suformuluotas netiksliai, bet jo turinys yra aiškus. Į 2017-03-25 visuotinio susirinkimo dienotvarkę B. klausimas atskirai nebuvo įtrauktas, nes jis yra einamasis. Ieškovų ir jų atstovo teiginys apie neleidimą jiems pasisakyti yra neįrodytas ir spekuliatyvus. Anksčiau visi klubo nariai priėmė sprendimą vadovautis Garbės kodeksu, šį sprendimą patvirtino visuotinis susirinkimas, todėl atleidimas Kodekse nustatyta tvarka yra teisėtas. Su tuo nesutinkantys asmenys galėjo tokį sprendimą skųsti tiek po jo priėmimo, tiek šioje byloje, tačiau tai nebuvo padaryta. D. B. nebuvo diskriminuojamas. Priešingai, klubo vadovybė ilgą laiką apsiribojo pokalbiais, žodiniais įspėjimais ir pan., kas rodo, jog tikslo susidoroti nebuvo. Tik vėliau, jam sistemingai darant pažeidimus, 2016 m. 11 mėn. buvo skirta nuobauda, o pasikartojus pažeidimui priimtas sprendimas jį pašalinti iš klubo pagal jo paties pareikštą prašymą. Be to, jei ieškovų atstovas laiko įrodyta medžiotojo K. kaltę, taip pat turėtų pripažinti ir D. B. kaltę.
Nuobaudos abiem ieškovams paskirtos pagrįstai ir teisėtai, procedūriniai pažeidimai yra nežymūs, todėl prašo ieškinį atmesti.
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. B. yra medžiotojas nuo 2008 metų ( 1 t. 114 l. ), o J. B. – nuo 2014 metų ( 1 t. 113 l. ).
Klubo „Slanka“ Kultūros, etikos ir garbės ( toliau - Garbės ) kodeksas ( 1 t. 34-35 l. ) buvo priimtas 2015-03-14 visuotinio susirinkimo metu ( 1 t. 30 l. ), kuriame ieškovai D. ir J. B. dalyvavo ( 33 l. ); patį kodeksą jie taip pat pasirašė ( 1 t. 35 l. ).
Pagal kito medžiotojo pareiškimą ( 1 t. 79 l. ) 2015-07-23 valdybos posėdyje D. B. prisipažino įrengęs nelegalią šėryklą ir bokštelį bei pažadėjo juos pašalinti ( 1 t. 80 l. ).
2016-05-13 valdybos posėdyje D. B. už 2015 metų medžioklės sezone sumedžiotus 2 perspektyvius stirninus nutarta neleisti vadovauti medžioklėms 1 metus ir įspėti žodžiu pasitobulinti žinias dėl selekcinės medžioklės ( 1 t. 38 l. ).
Pagal medžiotojų pranešimą ( 81 l. ) 2016-11-10 valdybos posėdyje už 2016-11-07 slapta įrašinėtą vadovo A. P. telefoninį pokalbį ir neteisėtą jo demonstravimą viešai, nebe pirmą kartą nusižengimą medžioklės taisyklėms, klubo tvarkai ir garbės kodeksui, kiršijimą ir kurstymą kitų narių nutarta D. B. 6 mėn. nerašyti į medžioklės lapą, nurodant pasikartoti ... aktus, ir skirti dar vieną įspėjimą ( 1 t. 39 l. ).
2016-11-19 vykusios medžioklės lape Nr. 55 įrašyta, kad medžioklės vadovas buvo A. P., medžiojo 10 medžiotojų, iš kurių J. B. įrašyta paskutinė – dešimta, D. B. neįrašytas ( 1 t. 112 l. ).
Dėl šios medžioklės metu D. ir J. B. galimai padarytų pažeidimų – ginklo perdavimo - pagal klubo vadovo A. P. 2016-11-21 pareiškimą ( 1 t. 106 l. ) Kelmės rajono PK medžiagą tirti perdavė Šiaulių RAAD Kelmės agentūrai ( 1 t. 76, 115 l. ).
Apie 2016-11-22 vyksiantį valdybos posėdį D. B. pranešta el. paštu 2016-11-21 ( 1 t. 41 l., 2 t. 38 l. ). Posėdyje už 2016-11-05 medžiojant šovimą į nubėgančius elnius ir 2016-11-19 medžiojant apie 16 val. paskutinio varymo metu stovėjimą linijoje su šautuvu rankose ir medžiojimą kartu, nors nebuvo registruotas medžioklei, nutarta už daugkartinį medžioklės taisyklių ir garbės kodekso pažeidinėjimą, medžioklės vadovo nurodymų nevykdymą, piktybinį elgesį tenkinti D. B. pasirašytą ( dukart nusižengus šiam klubo garbės kodeksui išbraukite mane iš klubo narių sąrašo ) garbės kodeksą ir niekada daugiau jo nerašyti į medžioklės lapą; J. B. metus laiko nerašyti į medžioklės lapą ir skirti jai įspėjimą ( taip tekste – 1 t. 40 l. ).
Šis sprendimas priimtas remiantis A. P. 2016-11-06 pranešimu ( 1 t. 82 l. ) ir 2016-11-21 prašymu Kelmės aplinkosaugos agentūrai ir policijai ( 1 t. 106 l. ). Atkreiptinas dėmesys, kad jo ( 1 t. 107 l. ) ir medžiotojų V. K. ( 1 t. 107 l. ), Z. M. ( 1 t. 109 l. ) bei J. J. ( 1 t. 110 l. ) paaiškinimai surašyti 2016-11-24, t. y. po valdybos sprendimo priėmimo. Apklausose policijoje ir Šiaulių RAAD J. B. ( 1 t. 117-118, 135 l. ) ir D. B. ( 1 t. 122-123, 134 l. ) kaltės nepripažino, o medžiotojai V. M. ( 1 t. 139 l. ), S. Š. ( 1 t. 140 l. ), P. K. ( tik dėl šūvio - 1 t. 141 l. ) ir V. K. ( 1 t. 143 l. ), ją patvirtino.
Atlikus tyrimą Šiaulių RAAD V. Š. atžvilgiu jis buvo nutrauktas ( kodėl, nepateikta duomenų – 2 t. 21 l. ). Medžiotojas V. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos ATPK 85 str. 5 d. už tai, kad buvo medžioklės plotuose su ginklu nesat įrašo apie jį medžioklės lape ( 2 t. 22-23 l. ). 2017-12-20 Kelmės apylinkės teismo nutarimu administracinė byla prieš jį nutraukta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui; taip pat nutarime konstatuota, kad jo kaltės įrodymai faktiškai nerinkti ir netirti ( 2 t. 28-30 l. ). LITEKO sistemos duomenimis, šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Šiaulių RAAD pareigūno 2017-11-14 nutarimu A. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos ANK 290 str. 1 d. už tai, kad būdamas medžioklės vadovu, į medžioklės lapą neįrašė dviejų medžiotojų ( taip tekste – 2 t. 24-25 l. ).
Administracinėje byloje Nr. A2.3-126-496/2017 surinkti įrodymai patvirtina, kad Šiaulių RAAD pareigūnas 2017-08-08 surašė D. B. ATP protokolą pagal Lietuvos ATPK 85 str. 5 d. už tai, kad jis 2016-11-19 medžioklės metu neteisėtai medžiojo, t. y. buvo medžioklės plotuose su ginklu nesat įrašo apie jį medžioklės lape ( nurodomos bylos 2-3 l. ). 2017-10-17 Kelmės apylinkės teismo nutarimu už šį pažeidimą D. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos ATPK 85 str. 5 d. bauda ( 86-90 l. ). Nutarime nurodyta, kad D. B. kaltę teismo posėdyje papildomai patvirtino liudytojai Z. M. ir A. Ž. ( kuris tik matė kitų medžiotojų išsidėstymą, o ne patį šautuvo perėmimo faktą ). 2017-11-28 Šiaulių apygardos teismo nutarimu apylinkės teismo nutarimas panaikintas ir administracinės bylos teisena nutraukta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui ( 121-130 l. ).
Skelbimas apie 2017-03-25 vyksiantį klubo visuotinį susirinkimą buvo patalpintas jo internetiniame puslapyje 2017-02-27, dienotvarkėje nurodyti klausimai : valdybos pirmininko ir revizijos ataskaita bei einamieji klausimai ( 1 t. 26 l. ).
Turinčių balso teisę 2017-03-25 visuotiniame susirinkime narių sąraše, patvirtintame 2017-03-15 atsakovo valdybos pirmininko, buvo įrašyti 29 asmenys; tarp jų - J. B. ( Nr. 4 ), D. B. įrašytas kaip Nr. 30, tačiau, skirtingai nuo visų kitų narių, ranka ( 29 l. ).
2017-03-25 visuotinio narių susirinkimo protokole užfiksuota, kad dalyvavo 26 iš 29 sąraše esančių narių; J. B. išėjus toliau jų liko 25. Pradžioje nutarta einamuosius klausimus perkelti į 1 klausimą ir balsuota dėl valdybos 2016-11-22 protokolo patvirtinimo, kuris patvirtintas 19 balsų ( 1 t. 27-28 l. ).
Dėl D. ir J. B. inkriminuoto medžioklės taisyklių pažeidimo
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad dėl ginklo perdavimo D. B. 2016-11-19 vykusios medžioklės metu J. B. administracinėn atsakomybėn nebuvo traukiama ir joks sprendimas jos atžvilgiu nepriimtas. Galutiniu Šiaulių apygardos teismo 2017-11-28 nutarimu D. B. atžvilgiu administracinės bylos teisena nutraukta tik dėl senaties, t. y. klausimas dėl jo kaltės liko nespręstas. Todėl abiejų ieškovų kaltė ar nekaltumas nėra neginčijamai patvirtinti aplinkybėmis, numatytomis Lietuvos CPK 182 str. 2 p. Tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus surinktus įrodymus, nustatytą įvykių seką, juose dalyvavusių asmenų suinteresuotumo laipsnį ir kitas aplinkybes ( Lietuvos CPK 185 str. ) daro išvadą, kad ieškovai padarė inkriminuojamą pažeidimą dėl sekančių motyvų.
Visų pirma, abu ieškovai atvyko į medžioklę su vienu šautuvu situacijoje, kai J. B. iki tol nei karto nebuvo su juo medžiojusi ( ką ji pripažino ). Vadinasi, šautuvas iš anksto buvo skirtas naudotis būtent D. B.. Neleidus jam to daryti ( neįrašius į medžioklės lapą ) J. B. pareikalavo pirmą kartą įrašyti ją į lapą ( ką patvirtina jos įrašymas 10-u numeriu – 1 t. 112 l. ) ir stovėjo linijoje su šautuvu. Teismo posėdyje ji nurodė, kad net nebuvo į šautuvą įdėjusi šovinių, tik norėjo „pažiūrėti į žvėriukus“, t. y. toks medžiojimo būdas jai buvo betikslis ir logiškai nepaaiškinamas. Gi D. B., neturėdamas teisės medžioti, kažkodėl visų varymų metu buvo šalia turinčios šautuvą sutuoktinės. Tai reiškia, kad galinti medžioti J. B. to visiškai nenorėjo, bet norėjo negalintis medžioti D. B.. Todėl visiškai tikėtina, kad pasitaikius progai ( liudytojai administracinėje byloje nurodė, kad medžiotojai stovėjo 100-120 m. atstumu vienas nuo kito, dėl ko galėjo tikėtis būti kitų medžiotojų nepastebėti – adm. bylos Nr. 126 88 l. ) D. B. iš sutuoktinės perėmė šautuvą. Tokioje situacijoje ieškovų atstovo argumentas ( jog D. B., žinodamas apie siekimą susidoroti, turėjo saugotis ir nepaimti ginklo ) vertinamas kaip nepakankamas kitų medžiotojų kaltinimams paneigti.
Tolesnė įvykių seka ( po 11-19 d. vykusios medžioklės kvietimą į valdybos posėdį ieškovai gavo 11-21 d., t. y. pirmąją darbo dieną po savaitgalio, tą pačią dieną atsakovo vadovas kreipėsi į atsakingas institucijas – 1 t. 106 l. ) patvirtina, kad kaltinimai ieškovams buvo pradėti reikšti ne praėjus kuriam laikui, o faktiškai iš karto po medžioklės. Be to, šie kaltinimai inicijuoti ne klubo vadovo A. P., su kuriuo D. B. santykiai buvo tapę konfliktiški, o kitų medžiotojų ( 1 t. 107, 109, 110 l. ), kurių parodymais netikėti nėra pagrindo ( šią bylą nagrinėjantis teismas sutinka su jų įvertinimu 2017-10-17 nutarime, nors pats nutarimas ir yra panaikintas kitu pagrindu – adm. b. Nr. 126 89 l. ). Priešingai nei vertina ieškovų atstovas, teismas nelaiko šių asmenų suinteresuotais dėl, kaip teigiama, jų pačių padarytų pažeidimų. Neginčijama, kad medžiotojai Z. M. ir J. J. jokių pažeidimų nepadarė. Medžiotojas V. K. nors ir buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogišką D. B. padarytam pažeidimą ( 2 t. 22-23 l. ), tačiau visiškai neaišku, kuo remiantis jam grįsti kaltinimai ( ATPK protokole tai nenurodyta ), kas akcentuota ir teismo 2017-12-20 nutarime ( tik nurodyta, jog galimai suinteresuotų asmenų paaiškinimais - 2 t. 28-30 l. ). Be to, teismas laiko neįtikėtinu, kad pats neteisėtai medžiojęs V. K. ( jei taip būtų buvę ) savo iniciatyva skųstų kitą tos pačios medžioklės metu analogišką pažeidimą padariusį medžiotoją, tuo inicijuodamas tyrimą ir savo atžvilgiu.
Dėl kitų argumentų, susijusių su Šiaulių RAAD pareigūnų veikla ( jog D. B. kaltė administracinėje byloje liko neįrodyta, J. B. išvis nebuvo traukiama atsakomybėn, atsakovo valdybos 2016-11-22 sprendimas priimtas nesulaukus tyrimo pabaigos ir t. t. ), teismas pažymi, kad akivaizdžiai netinkamas ( nesavalaikis ir nepakankamas ) įvykio tyrimas šioje institucijoje negali būti pripažįstamas pagrindu ieškovų atsakomybei šalinti. Dėl aptartų motyvų teismas konstatuoja, kad abiejų ieškovų kaltė dėl jiems inkriminuoto pažeidimo – šautuvo perdavimo į medžioklės lapą neįrašytam asmeniui – yra įrodyta, todėl nuobaudos už šį pažeidimą jiems skirtos pagrįstai.
Nuobaudos skyrimas J. B. ginčijamas tik vienu pagrindu – jog ji inkriminuojamo pažeidimo nepadarė. Konstatavęs priešingą išvadą, teismas kitų klausimų ( koks jos kaltės laipsnis, lyginant su D. B., ar jai skirta nuobauda buvo proporcinga pažeidimui ir t. t. ) savo iniciatyva nesvarsto, tik pažymėdamas, kad kitų pagrindų panaikinti J. B. paskirtą nuobaudą nenustatyta. Kitus pateiktus D. B. charakterizuojančius duomenis ( pvz., 1 t. 61-63, 86 lt. ) teismas vertina kaip neturinčius įtakos ginčo sprendimui.
Dėl nuobaudos D. B. ginčijimo kitų argumentų ( kad jis anksčiau buvo baustas daugiau kaip prieš 6 mėn., o šis terminas prilygintinas senaties terminui; kad jo pažeidimai buvo nereikšmingi, o pokalbio su vadovu įrašymas išvis negali būti vertinamas kaip pažeidimas, juo labiau – kaip susijęs su medžioklėmis; kad jam, lyginant su V. K., už analogišką pažeidimą skirta neproporcingai griežta nuobauda, kas patvirtina atsakovo siekį susidoroti su ieškovu ) teismas konstatuoja sekančias aplinkybes. Nustatyta, kad atsakovo valdyba 2015-07-23 svarstė D. B. dėl nelegalios šėryklos ir bokštelio, bet nuobaudos neskyrė ( 1 t. 80 l. ); 2016-05-13 už sumedžiotus perspektyvius stirninus skyrė nuobaudą neleisti vadovauti medžioklėms 1 metus ir ... pasitobulinti žinias ( 1 t. 38 l. ), o 2016-11-10 ne tik už slapta įrašinėtą telefoninį pokalbį, bet ir nebe pirma kartą nusižengimą medžioklės taisyklėms, klubo tvarkai ir garbės kodeksui, kiršijimą ir kurstymą nutarta jį 6 mėn. nerašyti į medžioklės lapą, nurodant pasikartoti ... aktus, ir skirti dar vieną įspėjimą ( 1 t. 39 l. ). Taigi, per šešiolika mėnesių ( nuo 2015-07-23 iki 2016-11-22 ) jis buvo svarstomas 3 kartus, taikant vis griežtesnes sankcijas ( pirmiausiai tik apsvarstytas, po to uždrausta vadovauti medžioklėms, dar vėliau – laikinai medžioti ). Tačiau būdamas 2016 m. lapkričio 10 d. nubaustas, jis jau lapkričio 19 d. itin grubiai pažeidė medžioklės taisykles – ne tik medžiojo neįrašytas į medžioklės lapą, bet tuo pačiu ir nevykdė ką tik priimto valdybos sprendimo dėl nubaudimo. Nors medžiotojų įtarimai dėl šūvio ten, kur stovėjo B., nėra patvirtinti, ieškovų pripažįstamas faktas ( jog D. B. susprogdino petardą, kaip nurodė J. B. „intrigai sukelti“ ) ir D. B. elgesys – visų varymų metu buvimas šalia žmonos, kuri net nenorėjo tokiu būdu medžioti ( tai aptarta aukščiau ), o pasitaikius progai ir ginklo iš jos perėmimas – rodo, kad jis sąmoningai pasirinko konfrontacijos su klubu kelią, net naudojant provokacijas ir atvirą kenkimą (o petardos sprogdinimas medžiotojams stovint linijoje, teismo nuomone, vertintinas tik taip ). Vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais ( Lietuvos CPK 3 str. 7 d. ) teismas vertina, kad tokioje situacijoje sprendimas dėl D. B. pašalinimo iš klubo nebuvo priimtas praėjus nepateisinamai daug laiko nuo ankstesnių pažeidimų padarymo. Todėl pripažįstama, kad griežčiausia sankcija – pašalinimas iš klubo – D. B. galėjo būti skiriama.
LAT yra išaiškinęs, kad vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli ( ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus ), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo ( ar seniai padarytas pažeidimas, ar jis nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario ), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas ( pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės ), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, tai kodėl. Dėl D. B. diskriminavimo argumento teismas pažymi, kad juo ieškovo reikalavimas grindžiamas nepagrįstai dėl sekančių argumentų. Visų pirma, nors ieškovo ir V. K. administracinės bylos formaliai laikytinos vienodomis ( abiejose asmenys kaltinti pagal Lietuvos ATPK 85 str. 5d. ir abi nutraktos dėl senaties ), klubas kaip juridinis asmuo V. K. kaltės nepripažįsta. Tai, kad ji buvo grindžiama tik suinteresuotų asmenų paaiškinimais, nurodyta ir teismo procesiniame sprendime. Taip pat neginčijama, kad V. K. praeityje klube nebuvo baustas. Todėl net ir konstatavus abiejų medžiotojų kaltę, taikyti jiems vienodo griežtumo sankcijas nebūtų pagrindo.
Dėl nuobaudų skyrimo teisėtumo
Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija pašalinimo iš asociacijos teisėtumą bei pagrįstumą, ir byloje susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto nario interesai, teismas turi atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui sukeliamus nepatogumus bei jų pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą asmens padarytam pažeidimui, t. y. vertinti asociacijos nario pašalinimo teisėtumą ne tik procedūriniu, bet ir materialiuoju aspektais. Teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar klubas, spręsdamas dėl galimo jo įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš klubo tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį ( LAT 2014-11-12 nutartis Nr. 3K-3-484/2014 ).
Pranešimas apie pažeidimo svarstymą klubo „Slanka“ valdyboje ieškovams išsiųstas 11-21 d., pats posėdis įvyko 11-22 d. D. B. jame dalyvavo, o J. B. nedalyvavo ne dėl atsakovo kaltės ( dėl asmeninių priežasčių ). Teismui pateiktame posėdžio protokole visa tyrimo procedūra užfiksuota minimaliai ( svarstyta, kad 11-05 d. D. B. šovė į nubėgančius elnius, o 11-19d. apie 16 val. klubo nariai pasipiktino pamatę jį stovintį su šautuvu rankose, dėl ko nutarta skirti nuobaudas - 1 t. 40 l. ), prie jo jokių papildomų dokumentų nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad visi trys pažeidimo liudininkai – Z. M., J. J. ir V. K. – ne valdybos nariai ir nėra duomenų, kad jie būtų dalyvavę posėdyje, o jų raštiški paaiškinimai dėl įvykio yra lapkričio 24 dienos. Tokioje situacijoje, kai nuobaudų skyrimas svarstytas sekančią dieną po pranešimo apie jį išsiuntimo, nesant visiškai jokių įrodymų, faktiškai nefiksuojant procedūros ir nesant duomenų apie priimto nutarimo įteikimą asmenims, teismas konstatuoja, kad ieškovų teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų buvo suvaržyta.
Tačiau neginčijama, kad abu ieškovai apie jų atžvilgiu priimtus sprendimus žinojo, jų neskundė ir net faktiškai vykdė - vėliau visiškai nedalyvavo klubo veikloje. Todėl savaime šie pažeidimai nepripažįstami pakankamais būtent valdybos sprendimą dėl nuobaudų paskyrimo pripažinti neteisėtu.
Valdyba nutarė už daugkartinį medžioklės taisyklių ir garbės kodekso pažeidinėjimą, medžioklės vadovo nurodymų nevykdymą, piktybinį elgesį tenkinti D. B. pasirašytą ( dukart nusižengus šiam klubo garbės kodeksui išbraukite mane iš klubo narių sąrašo ) garbės kodeksą ir niekada daugiau jo nerašyti į medžioklės lapą, J. B. metus laiko nerašyti į medžioklės lapą ir skirti jai įspėjimą ( taip tekste – 1 t. 40 l. ). Akivaizdu, kad D. B. atžvilgiu formuluotė - tenkinti jo pasirašytą garbės kodeksą – yra netiksli, ko neginčija ir atsakovo atstovas teisininkas. Kartu teismas sutinka su jo argumentu, kad formuluotės turinys yra pakankamai aiškus – D. B. pašalintas iš klubo narių vadovaujantis Garbės kodekse numatytu jo prašymu, t. y. pagal Kodekso 28 p. ( 1 t. 34 l. ). Nuobauda dalyje dėl nerašymo į medžioklės lapą yra išvestinė, todėl dėl jos teismas atskirai nepasisako.
Protokolas pagal vadovo 2016-11-22 raštišką nurodymą jame atiduotas svarstyti visuotiniam susirinkimui.
Kaip minėta, 2017-03-25 visuotinio narių susirinkimo protokole užfiksuota, kad dalyvavo 26 iš 29 sąraše esančių narių; J. B. išėjus toliau jų liko 25. Pradžioje nutarta einamuosius klausimus perkelti į 1 klausimą. A. P. perskaitė valdybos 2016-11-22 protokolą, pasisakė D. B. ( t. y. jam pasisakyti buvo leista, o užfiksuotą pasisakymo turinį lėmė jo apsisprendimas ) ir balsuota dėl minėto valdybos protokolo patvirtinimo. Jis patvirtintas 19 balsų, nes 5 nariai susilaikė ir 2 buvo prieš ( 1 t. 27-28 l. ).
Pagal klubo „Slanka“ įstatus klubo nariai, pažeidinėjantys medžioklės įstatymus bei tvarką ... gali būti pašalinti iš klubo valdybos siūlymą apsvarsčius visuotiniame susirinkime ( 1.4 p. – 2 t. 39 l. ). Kiti šioje byloje reikšmingi klausimai ( kas – valdyba ar visuotinis susirinkimas – turi teisę skirti nuobaudas, kokios yra jų rūšys, kokiais konkrečiais pagrindais galima pašalinti klubo narius, kokia turi būti procedūra ir kt. ) įstatuose neaptarti.
Pagal Medžioklės įstatymo 2 str. 19 d. medžiotojų visuomeninė organizacija apibrėžiama kaip įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ... susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti bei įgyvendinti. Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įregistruotas Juridinių asmenų registre, kurio teisinė forma – asociacija ( 2 t. 39 l. ). Tokių juridinių asmenų steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja Asociacijų įstatymas ( Asociacijų įstatymo 1 str. 1 d. ). Pagal šio įstatymo 12 str. 1 d. ir 2 d. asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos; visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises.
Teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė. Pažymėdama klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią ( asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas ) ir kolektyvią ( visiems asociacijos nariams ) reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo asociacijoje, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos ( prielaidos ) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: turi būti iš anksto aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos galimybės surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan. Tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir Lietuvos CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Tokios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose. Tačiau tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, turi būti gyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pvz., iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą šiam nariui bei kitiems nariams pasirengti klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant tokiam ginčui teisme, būtent atsakovas turi įrodyti, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista ( Lietuvos CPK 178 str. ).
D. B. buvo pašalintas iš klubo narių tenkinant Garbės kodekse numatytą jo prašymą, t. y. pagal Garbės kodekso 28 p., nors šis pagrindas valdybos nutarime suformuluotas netinkamai ( 1 t. 34 l. ), o visuotiniame susirinkime išvis nesvarstytas, apsiribojant valdybos nutarimo patvirtinimu. Teismui nekyla abejonių, kad tokioje situacijoje ( nario pašalinimas iš asociacijos už pažeidimus ), nepriklausomai nuo pasirinktos formuluotės ( pagal prašymą, kaip šiuo atveju, susitarimą, įsipareigojimą ar kt. ) faktiškai yra taikoma griežčiausia atsakomybės rūšis ( pagal įstatymo analogiją taikytinos Lietuvos CK 6.193 str. 1 d. ir 2 d. nuostatos ). Todėl turi būti taikomi ir tokiai atsakomybei nustatyti tiek materialiniai ( kaltės įrodymas, nuobaudos atitikimo pažeidimams vertinimas, kt. ), tiek procedūriniai ( nuobaudos skyrimo tvarkos laikymasis ) reikalavimai. Kaip minėta, D. B. buvo pašalintas pagal jo prašymą, o tai buvo galima padaryti tik dėl Įstatų 1.4 p. ( 2 t. 33 l. ) nustatytų reikalavimų pažeidimo. Nors savo turiniu šie pagrindai yra panašūs, jiems taikomi visiškai skirtingi reikalavimai ( tenkinant prašymą nebūtina svarstyti kaltės klausimo, gali būti taikoma supaprastinta procedūra ir t. t. ). Todėl teismas savo iniciatyva keisti pašalinimo pagrindo negali. Be to, sprendimas tenkinti asmens išankstinį prašymą jį nubausti konkrečia nuobauda už pažeidimus, kuriuos jis galimai padarys ateityje, iš principo yra neteisėtas ( teisės normose, reglamentuojančiose baudžiamąją, administracinę, darbo ar tarnybinę atsakomybę netaikomas, o taikomas tik civilinėje teisėje ). Todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą visuotinio susirinkimo sprendimą dėl ieškovo D. B. pašalinimo iš klubo narių pripažinti neteisėtu.
Byloje taip pat nustatyta, kad skelbimas apie 2017-03-25 vyksiantį klubo visuotinį susirinkimą buvo patalpintas jo internetiniame puslapyje 2017-02-27, dienotvarkėje nurodyti tik valdybos pirmininko ir revizijos ataskaitų bei einamieji klausimai ( 1 t. 26 l. ). Sutikdamas su ieškovų atstovo argumentu teismas konstatuoja, kad klausimas dėl klubo nario pašalinimo, atsižvelgiant į jo svarbą, jokiu būdu negali būti laikomas einamuoju ir dienotvarkėje turi būti nurodytas atskirai ( kad visi klubo nariai ir visų pirma – pats šalinamasis, turėtų galimybę jam pasiruošti, apgalvoti poziciją, turėti laiko surinkti reikšmingus įrodymus ir t. t. ). Be to, tiek narių sąraše, tiek pačiame protokole nurodyti 29 klubo nariai, D. B. į sąrašą neįtrauktas, t. y. dar iki susirinkimo faktiškai prilygintas pašalintam asmeniui, ką patvirtina susirinkimo eiga – D. B. pačiam įsirašius į sąrašą, jo pašalinimo klausimą nutarta svarstyti pirmiausiai. Klubo vadovas tik perskaitė valdybos protokolą ir įvyko balsavimas. Aukščiau minėta, kad 2016-11-22 valdybos nutarimas buvo priimtas faktiškai be jokių įrodymų – pažeidimą liudiję medžiotojai jame nedalyvavo, jų raštiški paaiškinimai surašyti vėliau ir pateikti tik klubo vadovo skundą tiriančioms organizacijoms, o jų kopijos nei prie valdybos, nei prie visuotinio susirinkimo protokolų nepridėtos. Susirinkimo protokole neužfiksuota, kad būtų atliktas bent koks tyrimas, išskyrus valdybos protokolo pagarsinimą.
Atsižvelgdama į šalių pateiktus duomenis ( Lietuvos CPK 178 str. ), byloje nustatytas faktines aplinkybes ( jog ieškovo D. B. pašalinimo iš klubo narių klausimas buvo išspręstas be išankstinio informavimo apie jo būsimą svarstymą susirinkime, taip iš esmės nesuteikiant ieškovui galimybių tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti reikšmingus įrodymus, suformuluoti atsikirtimus ir pan. bei nesudarant galimybės tinkamai apsispręsti kitiems atsakovo nariams, balsavimas įvyko faktiškai be jokio tyrimo, nors jis kaltę neigė ) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose bylose suformuotą praktiką ( pvz., LAT 2009-12-15 nutartis Nr. 3K-7-470/2009, kt. ) teismas konstatuoja, kad ieškovo D. B. pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas visuotiniame susirinkime esmingai pažeidus bendro pobūdžio standartus ir tai sudaro savarankišką pagrindą tokį sprendimą pripažinti neteisėtu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos CPK 5 str. 1 d. nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su Lietuvos CPK 13 str. nustatytu dispozityvumo principu. Manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats asmuo sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, jis nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti, privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes ( LAT 2009-12-15 nutartis Nr. 3K-7-470/2009 ).
Kaip minėta, abu ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu 2017-04-11 ( 1 t. 2 l. ), ginčydami atsakovo valdybos 2016-11-22 ir visuotinio susirinkimo 2017-03-25 sprendimus. Nors detali nuobaudų skyrimo tvarka atsakovo įstatuose nenumatyta, pateikti duomenys apie ankstesnę kelerių metų veiklą patvirtina, kad sprendimus dėl nuobaudų priimdavo valdyba savarankiškai ( pvz., 1 t. 38, 39, 80 l. ) ir tik valdybos sprendimą dėl nario pašalinimo iš klubo turėjo tvirtinti visuotinis susirinkimas ( pagal įstatų 1.4 p. – 2 t. 39 l. ). Nors atsakovo valdymo organų sprendimai dėl ieškovų suformuluoti kitaip - visuotiniam susirinkimui atiduotas svarstyti valdybos protokolas ( 1 t. 40 l. ) ir balsuota už protokolo patvirtinimą ( 1 t. 27 l. ) – teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad faktiškai visuotiniame susirinkime buvo balsuojama tik dėl D. B., o nuobaudos J. B. klausimas nesvarstytas. Tai reiškia, kad D. B. buvo pašalintas iš klubo visuotinio susirinkimo 2017-03-25 nutarimu, o nuobauda J. B. skirta valdybos 2016-11-22 nutarimu.
Abu ieškovai turi teisę kreiptis į teismą prašydami pripažinti negaliojančiais juridinių asmenų sprendimus, tame tarpe – dėl nuobaudų jiems skyrimo, Lietuvos CK 2.82 str. 4 d. nustatyta tvarka. Ieškovai neginčija ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad apie valdybos ir visuotinio susirinkimo jų atžvilgiu priimtus sprendimus faktiškai sužinojo jų priėmimo dieną. Teisines pasekmes sukeliantis valdybos sprendimas J. B. atžvilgiu priimtas 2016-11-22, o jos ieškinys teismui pateiktas 2017-04-11, t. y. praleidus 3 mėn. ieškinio senaties terminą ( Lietuvos CK 2.82 str. 4 d. ), tačiau prašymo taikyti ieškinio senatį atsakovas nepareiškė ( Lietuvos CK 1.126 str. 2 d. ). Teisines pasekmes sukeliantis visuotinio susirinkimo sprendimas D. B. atžvilgiu priimtas 2017- 03 25, taikyti ieškinio senatį jam skundžiant 2016-11-22 valdybos nutarimą atsakovas taip pat nepareiškė.
Nuobauda atsakovo valdybos 2016-11-22 nutarimu J. B. paskirta pagrįstai ir teisėtai ( kaip minėta, pažeidimai nepripažįstami esminiais ir todėl nesudarančiais pagrindo jai naikinti ), todėl jos reikalavimas dėl šio nutarimo ( o ne protokolo dalies, kaip suformuluota ieškinyje – 1 t. 14, 58 l. ) panaikinimo netenkinamas. Atsakovo visuotinio susirinkimo 2017-03-25 nutarimu klausimas dėl J. B. skirtos nuobaudos faktiškai išvis nebuvo svarstomas, todėl šis jos reikalavimas taip pat netenkinamas.
Atsakovo valdybos ir visuotinio susirinkimo sprendimai D. B. atžvilgiu yra neteisėti, nes jis pašalintas iš klubo įstatymams prieštaraujančiu pagrindu ( jo prašymu, tačiau dėl padarytų pažeidimų ) ir esmingai pažeidžiant nuobaudos skyrimo procedūrą, todėl jo reikalavimai tenkinami.
Ieškovai sumokėjo 31 EUR žyminį mokestį ( 2017-04-11 mokėjimas Nr. ZE97667 ) ir patyrė 1263,24 EUR ( 2 t. 36, 37 l. ), 421,08 EUR ( 1 t. 90, 92 l. ), 421,08 EUR ( 1 t. 89, 91 l. ), 421,08 EUR ( 1 t. 154, 155 l. ) ir 421,08 EUR ( 2 t. 32, 33 l. ), viso 2948,36 EUR, atstovavimo išlaidų, kurias ieškovų atstovas prašė jiems priteisti iš atsakovo lygiomis dalimis. Ieškovo D. B. reikalavimas tenkinamas, o J. B. netenkinamas, todėl D. B. priteisiama 1 / 2 dalis patirtų išlaidų – 15,50 EUR žyminio mokesčio ( Lietuvos CPK 93 str. ) bei 1474,18 EUR atstovavimo išlaidų, viso 1489,68 EUR bylinėjimosi išlaidų ( Lietuvos CPK 98 str. ). Atskirai pažymėtina, kad toks išlaidų paskirstymas, teismo nuomone, iš principo atitinka ir Lietuvos CPK 93 str. 4 d. taisykles, susijusias su šalių procesiniu elgesiu bei išlaidų susidarymo priežastimis ( ginčas dėl D. B. žymiai sudėtingesnis; nustatyta, kad jis padarė inkriminuotus pažeidimus, bet pašalintas iš klubo pažeidžiant procedūrą ).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 268 - 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti dalinai.
Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ valdybos 2016-11-22 nutarimą dėl D. B. pasirašyto garbės kodekso tenkinimo ir niekada daugiau jo nerašymo į medžioklės lapą panaikinti.
Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ visuotinio narių susirinkimo 2017 m. kovo 25 d. nutarimą dėl klubo valdybos 2016-11-22 protokolo patvirtinimo panaikinti.
Ieškovės J. B. ieškinio dėl Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ valdybos 2016-11-22 nutarimo jos metus laiko nerašyti į medžioklės lapą ir skirti jai įspėjimą bei visuotinio narių susirinkimo 2017 m. kovo 25 d. nutarimo dėl klubo valdybos 2016-11-22 protokolo patvirtinimo panaikinimo netenkinti.
Priteisti iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“, j. a. .k. 191536133, D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 68 ct. ( 1489, 68 EUR ) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.
Teisėjas Vidmantas Rudaitis