Administracinė byla Nr. A146-81/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00737-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija 33.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno
Sutkevičiaus,
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,
dalyvaujant pareiškėjo
atstovėms Agnei Dubonytei ir Elingai Sokaitei,
atsakovui K.
B.,
atsakovo atstovui advokatui Arvydui Milučiui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal
pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal
pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą
atsakovui K. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus
skyriui, dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo.
Teisėjų
kolegija
nustatė :
I.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės
ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, pareiškėjas) 2009 m. gegužės 18
d. kreipėsi į teismą ir prašė jai priteisti iš atsakovo K. B.:
1) neteisėtai jo gautą ir negrąžintą
paramą - 3 614,73 Lt ;
2)126,12 Lt palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį
nuo 2009 m. kovo 5 d. iki
2009 m. kovo 18 d. (įskaitytinai);
3) vadovaujantis Grąžintinų lėšų
administravimo taisyklių 13–14 punktais, palūkanas, kurių dydis kiekvienam
ketvirčiui nustatomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, skaičiuojamas
nuo 2009 m. gegužės 19 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią
grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, nuo 3 614,73 Lt neteisėtai gautos
ir negrąžintos paramos sumos.
Pareiškėjas skunde (I
t., b. l. 2–9) paaiškino, kad atsakovas K. B. 2006 m. birželio 2
d. pateikė Agentūrai paraišką (reg. Nr. 061A1005686171P) (toliau – ir
Paraiška) paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę
„Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ (toliau – ir
Priemonė). 2006 m. lapkričio 29 d. Paraiška buvo
įvertinta vadovaujantis Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonės „Ankstyvo
pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas administravimo taisyklėmis,
patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu
Nr. 3D-423 (toliau – ir Administravimo taisyklės), ir
2006 m. birželio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Alytaus skyrius) pažyma Nr.
P9-1882 apie valstybinio socialinio draudimo išmokas, kurią atsakovas pateikė
kartu su Paraiška. Šioje pažymoje buvo nurodyta, kad atsakovas nuo 2001 m.
balandžio 17 d. gauna 622,86 Lt invalidumo /netekto darbingumo pensiją ir kad
šią pensiją jis gaus iki 2006 m. lapkričio 30 d. Todėl už 2007 metus atsakovui
buvo apskaičiuota 5 162,58 Lt paramos suma, kurią sudarė išmoka už perleidžiamą
žemę – 708,51 Lt (kintamoji išmokos dalis mokama pagal Administravimo taisyklių
17.1 p.) ir bazinė išmoka perleidėjui – 4 454,07 Lt (pastovioji išmokos dalis
pagal Administravimo taisyklių 16.1 p.). Pastovioji išmokos dalis buvo
apskaičiuota už 2007 metus, t. y. už ateinančius metus, vadovaujantis
preliminaria 2006 m. birželio 1 d. VSDFV Alytaus skyriaus pažyma apie
valstybinio socialinio draudimo išmokas Nr. P9-1882. 2006 m. gruodžio 12 d.
atsakovui buvo išsiųstas 2006 m. lapkričio 29 d.
informacinis pranešimas Nr. AUP/M-170645 apie patvirtintą paramos sumą, o 2006
m. gruodžio 19 d. jam buvo pervesta 5 162,58 Lt skirtos paramos.
2007 m. spalio 30 d. atsakovas pateikė Agentūrai prašymą dėl paramos
išmokėjimo už 2008 m. (toliau – ir Kasmetinis prašymas), kuris buvo
įvertintas, vadovaujantis Administravimo taisyklėmis ir
2007 m. spalio 30 d. VSDFV pažyma Nr. L12-11004 apie K. B. 2005 m. sausio 1 d. –
2007 m. rugsėjo 30 d. išmokas, kurioje nurodyta, kad
atsakovas nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. gavo
invalidumo/netekto darbingumo pensiją, o nuo 2007 m. rugpjūčio 8 d. pradėjo
gauti senatvės pensiją. Administravimo taisyklių (2007 m.gegužės 18 d. įsakymo
Nr.3D-244 redakcija) 16.5 punkte numatyta, kad jei nustatoma, jog paramos
gavėjams apskaičiuotai paramos sumai pagal 2004–2006 metų laikotarpiu pateiktas
paraiškas ar kasmetinius prašymus turėjo įtakos valstybinio socialinio draudimo
pensijų išmokų pasikeitimai, Agentūra privalo pervertinti tokias paraiškas bei
kasmetinius prašymus ir susigrąžinti susidariusias permokas išskaičiuojant jas
iš kitų metų atitinkamiems paramos gavėjams priklausančios paramos sumos.
2006 m. birželio 1 d. VSDFV Alytaus skyriaus pažymoje Nr. P9-1882
nebuvo duomenų apie atsakovo 2007 metų valstybinio socialinio draudimo išmokas,
todėl, remdamasi 2007 m. spalio 30 d. VSDFV Alytaus
skyriaus pažyma Nr. L12-11004, Agentūra pakartotinai įvertino Paraišką ir
perskaičiavo atsakovui mokėtiną paramos sumą. Paaiškėjo, kad atsakovui
nepriklauso išmokėti bazinę išmoką už 2007 metus, kadangi nuo 2007 m. sausio 1
d. iki 2007 m. sausio 31 d. jis gavo 702,61 Lt, nuo 2007 m. vasario 1 d. iki
2007 m. birželio 30 d.- 794,76 Lt, nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m.
rugpjūčio 31 d.- 834,66 Lt invalidumo/ netekto darbingumo pensiją. Be to, nuo
2007 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas pradėjo gauti senatvės pensiją, t.y. 2007
metais atsakovo metinių valstybinių socialinio draudimo pensijų suma buvo
didesnė nei 1 290 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui už 2007 metus
priklauso 708,51 Lt išmoka už perleistą žemės ūkio naudmenų plotą. Pastovioji
išmokos dalis atsakovui nepriklauso vadovaujantis Administravimo taisyklių 16.1
punktu, kuriame nustatyta, kad jei metinių valstybinių socialinio draudimo
pensijų suma yra didesnė nei 1290 eurų, pastovioji dalis nemokama. Dėl to susidarė 4 454,07 Lt grąžintina paramos
suma (5 162,58 Lt – 708,51 Lt = 4 454,07 Lt). Paraiškos VII skyriaus 3 punkte
atsakovas patvirtino, kad yra susipažinęs su Administravimo taisyklėmis, todėl
turėjo žinoti, kad susidariusios permokos susigrąžinamos. Apie Paraiškos
pervertinimą, susidariusią grąžintiną paramos sumą ir jos priežastis atsakovas
buvo informuotas Agentūros 2008 m. vasario 5 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-6097, buvo
nustatytas 10 kalendorinių dienų terminas nuo pranešimo išsiuntimo dienos, per
kurį atsakovas turėjo grąžinti skolą ir jam nebūtų skaičiuojami delspinigiai.
Rėmėsi EŽŪOGF Garantijų skyriaus, EŽŪGF ir
bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų pagal valstybės biudžeto specialiąsias
programas ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetą, šių lėšų registravimo ir paramos gavėjų
abejotinų skolų nurašymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2006 m. spalio 17 d. įsakymu Nr.3D-402 (toliau – ir Lėšų grąžinimo
ir skolų nutarymo taisyklės) 4 punktu, kuriame nurodyta, kad sprendimą dėl
grąžintinų lėšų susidarymo priežasčių, jų grąžinimo iš kaltininko priima vykdomoji
institucija. Šis sprendimas yra pagrindas susigrąžinti iš paramos gavėjo neteisėtai
išmokėtas ir arba) panaudotas pažeidžiant teisės aktus lėšas. Atsakovas per
2008 m. vasario 5 d. rašte Nr. BR6-(3.82)-6097 nurodytą terminą skolos
negrąžino, todėl Agentūra, vadovaudamasi Lėšų grąžinimo ir skolų nurašymo
taisyklėmis, nuo 2008 m. vasario 16 d. pradėjo skaičiuoti delspinigius.
Lėšų grąžinimo ir skolų nutarymo taisyklių 14 punkte įtvirtinta,
kad kiekvienam ketvirčiui finansų ministras nustato delspinigių dydį, kuris
skelbiamas „Valstybės žiniose“, jei ES teisės aktai nenustato kitaip. Pagal
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 1K-385
„Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2008 metų pirmajam ketvirčiui už pavėluotas
grąžinti lėšas Europos Sąjungos finansinės paramos, Europos ekonominės erdvės
ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei bendrojo finansavimo lėšas“ (toliau
– ir Įsakymas dėl delspinigių dydžio 2008 m. I-ajam ketvirčiui) 2008 metų
pirmajam ketvirčiui delspinigiai už pavėluotas grąžinti paramos lėšas sudaro
0,04 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Vadovaudamasi Lėšų grąžinimo ir
skolų nutarymo taisyklių 16.2 punktu, Agentūra gali susigrąžinti skolą
išskaičiuojant ją iš paramos gavėjui priskaičiuotos paramos būsimo mokėjimo
pavedimo paramos gavėjui formavimo metu. Agentūra 2008 m. vasario 19 d. raštu
Nr. BR6-(3.82)-7808 informavo atsakovą, kad dalis paramos sumos, t. y. 708,51
Lt, 2008 m. vasario 13 d. buvo išskaičiuota iš mokėtinos
paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo
iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“. Likusią grąžintiną paramos sumą sudarė
3 745,56 Lt ir delspinigiai, kurie buvo skaičiuojami nuo
2008 m. vasario 16 d. iki 2008 m. vasario 29 d.
Rėmėsi Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.137
patvirtintomis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos
žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis (toliau – ir
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), kuriose nustatyta, kad nuo 2008
m. kovo 1 d. (vietoje delspinigių) skaičiuojamos palūkanos už kiekvieną
pavėluotą grąžinti lėšas dieną iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintos
lėšos bus visiškai susigrąžinamos, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip.
Palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis nustatomas Lietuvos Respublikos
vyriausybės žemės ūkio ministro įsakymu kiekvieną ketvirtį, kuris skelbiamas „Valstybės
žiniose, jei ES teisės aktai nenustato kitaip. Žemės ūkio ministro įsakymais
už pavėluotas grąžinti lėšas yra nustatyti tokio dydžio palūkanos: 2008 m.
vasario 27 d. įsakymu Nr.3D-90 2008 m. kovo – birželio mėnesiams - 14,67
procento; 2008 m.birželio 25 d. įsakymu Nr.3D-356 2008 metų trečiajam
ketvirčiui nuo 2008 m. liepos 1 d. – 14,39 procento; 2008 m. rugpjūčio 25 d.
įsakymu Nr.3D-467 2008 metų ketvirtajam ketvirčiui nuo 2008 m. spalio 1 d. –
15,1 procento; 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr.3D-682 2009 metų pirmajam
ketvirčiui nuo 2009 m. sausio 1 d. – 15,38 procento; 2009 m. kovo 5 d. įsakymu
Nr.3D-147 2009 metų antrajam ketvirčiui nuo 2009 m. balandžio 1 d. – 17,88
procento. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 ir 15.2
punktais, Agentūra gali susigrąžinti paramos sumą išskaičiuojant ją iš atsakovui
priskaičiuojamos paramos pagal tą pačią ar kitą ES priemonę mokėjimo pavedimo
formavimo metu. Todėl Agentūra 2009 m. kovo 12 d. raštu Nr.
BR6-(3.82)-3376 informavo atsakovą, kad dalis negrąžintos paramos sumos, t. y.
708,51 Lt (iš kurių 20,98 Lt sudaro delspinigiai, 556,70 Lt palūkanos ir 130,83
Lt – negrąžinta paramos suma), 2009 m. kovo 5 d. buvo išskaičiuota
pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš
prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“. Likusią grąžintiną atsakovo paramos sumą
po išskaičiavimų sudaro 3 614,73 Lt ir palūkanos, skaičiuojamos nuo 2009 m.
kovo 5 d. Agentūra, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, už laikotarpį nuo
2009 m. kovo 5 d. iki 2009 m. gegužės 18 d. (įskaitytinai) atsakovui
apskaičiavo 126,12 Lt palūkanų. Agentūra ne kartą pranešė atsakovui apie
grąžintiną paramos sumą bei jos pagrindu skaičiuojamus delspinigius ir
palūkanas, tačiau atsakovas grąžintinos paramos sumos negrąžino. Aplinkybių,
kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo neteisėtai gautos paramos grąžinimo
ir palūkanų nemokėjimo, nėra.
Atsižvelgdamas į tai, kad palūkanų
norma remiantis žemės ūkio ministro įsakymu kinta kiekvieną ketvirtį,
pareiškėjas prašė teismą priteisti iš atsakovo 126,12 Lt palūkanų, apskaičiuotų
už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 5 d. iki
2009 m. kovo 18 d. (įskaitytinai), t.y.iki prašymo teismui
padavimo dienos, o palūkanas, skaičiuotinas nuo
2009 m. kovo 18 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią
grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, priteisti nenurodant konkrečios jų
normos tačiau skaičiuotinas remiantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių
13–14 punktais, nuo 3 614,73 Lt neteisėtai gautos ir negrąžintos paramos
sumos, remiantis žemės ūkio ministro įsakymais kiekvienam ketvirčiui nustatytu
dydžiu. Šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dienai apskaičiuoja antstoliai.
Teismo posėdyje
pareiškėjo atstovės prašymą palaikė ir prašė jį patenkinti.
Atsakovas K. B. atsiliepime į
Agentūros prašymą (I t, b. l. 94–104) nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašo
jį atmesti.
Teigė, kad Agentūra
pažeidė prašymo padavimo teismui tvarką. Prašymas paduotas pažeidžiant
teismingumo taisykles, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai
(ABTĮ 15 str. 1 d.3 p.) ir nenagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame
teisme. Agentūra netinkamai interpretavo Specialiosios teisėjų kolegijos
ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo
spręsti 2006 m. liepos 10 d. nutartį. Agentūra prašyme reiškia turtinio
pobūdžio reikalavimus, o tokie ginčai turi būti sprendžiami bendrosios
kompetencijos teisme. Pažymėjo, kad fizinio asmens prerogatyva yra kreiptis į
administracinį teismą, kuris turėtų užtikrinti žmogaus teisę apsiginti nuo
institucijų bei jų tarnautojų neteisėtų veiksmų. Teigė, kad Agentūra nurodė
netinkamą šalį (atsakovą), nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 straipsnio 2 dalyje nenumatyta
galimybė atsakovu traukti fizinį asmenį. Agentūra prašyme nėra nurodžiusi
konkrečios, tikslios ieškinio sumos, nors reiškia turtinį reikalavimą (Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 85 str. 2 dalis,
135 str. 1 d. 1 p.), nėra pareiškusi nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo,
jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba
parengiamasis procesinis dokumentas (CPK 135 str. 1 d. 5 p.), taip pat
nepateikė informacijos, ar byla bus vedama per advokatą (CPK 135 str. 1 d. 6
p.). Jam nebuvo įteikti prašymo priedai, taip siekiant apsunkinti jo teisminę
gynybą, atsiliepimo parengimą. Teigė nesutinkantis, kad Agentūros prašymas
būtų nagrinėjamas administraciniuose teismuose, nes manantis, kad dviejų
pakopų sistema gali neužtikrinti jo teisės į teisingą ir nešališką teismą.
ABTĮ 18 straipsnis
nenumato tokio Agentūros prašymo nagrinėjimo administraciniame teisme. Turėjo
būti atsisakyta priimti prašymą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1,2
ir 3 punktais.
Paaiškino, kad Seimo
kontrolierių įstaiga išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja
jo 2008 m. gruodžio 15 d. skundą, 2009 m. sausio 22 d., 2009 m.
vasario 10 d., 2009 m. kovo 17 d. ir
2009 m. gegužės 25 d. papildomus skundus. Seimo
kontrolierių įstaiga tyrimo nebaigė, priėmė sprendimą pratęsti skundų tyrimo
terminą. Agentūra žino apie šių jo skundų nagrinėjimą Seimo kontrolierių
įstaigoje, tačiau ji nesilaikė prašymo padavimo teismui tvarkos, nustatytos
ABTĮ 22 straipsnio 3 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje. Teigė, kad Agentūros
prašymas nenagrinėtinas teisme, iki Seimo kontrolierių įstaiga išnagrinės jo
skundus.
Agentūros prašymas
grindžiamas netinkamu teisės aktu - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m.
vasario 13 d. nutarimo Nr. 137 2 dalies nuostata „nustatyti, kad šio nutarimo
nuostatos taikomos ir grąžintinoms lėšoms, kurios susidarė iki šio nutarimo
įsigaliojimo“, kadangi ji, atsakovo nuomone, prieštarauja CK 1.7 straipsnio 2
dalies reikalavimams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2008 m.
rugsėjo 18 d. raštu Nr. B-1270/05/33-749 įpareigojo Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministeriją (toliau – ir ŽŪM) nagrinėti klausimą dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 137 pakeitimo,
tačiau Ministerija nutarimo nepakeitė.
Agentūra 2006 m.
lapkričio 29 d. pranešimu Nr. AUP/M-170645 jam paskyrė 5 162,58 Lt išmoką
(4454,07 Lt kaip žemės perleidėjui, įvykdžiusiam savo įsipareigojimą –
perleidusiam žemę, ir 708,51 Lt kompensacinę išmoką). Po to Agentūra
vienašališkai, formaliai, nesant skolų nustatymo mechanizmo, vadovaudamasi
vėliau įsigaliojusiomis taisyklėmis 2008 m. vasario 5 d. raštu pareikalavo
grąžinti tariamą skolą (4 454,07 Lt). Atsakovas akcentavo, kad perleistos žemės
jam niekas negrąžino ir negrąžins, įvyko negrįžtamas procesas.
K. B. nurodė nepasirašęs
sutikimo išskaičiuoti palūkanas be jo sutikimo, be jo kaltės ir teisės aktais
tai nenumatyta. Jis neįsipareigojo laikytis nei
2006 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 3D-402 (paskelbto
negaliojančiu) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d.
nutarimu Nr. 137 patvirtintų taisyklių, nei mokėti dideles palūkanas.
Paraiškoje jis neįsipareigojo mokėti palūkanas, nesant jo kaltės. Nei su
administravimo, nei su abejotinų skolų nurašymo taisyklėmis, nei su kitokiomis
taisyklėmis jo nesupažindino. Pasirašė pateiktą kažkokio blanko vieną lapą,
nors nematė, kas jame parašyta, nes neturėjo akinių. Teigė, kad tuo metu iš viso
nebuvo jokio skolų nustatymo mechanizmo.
2008 m. rugsėjo 16 d.
ir 2008 m. rugsėjo 18 d. skundais dėl nepagrįsto reikalavimo grąžinti tariamą
skolą kreipėsi į Agentūros direktorių ir žemės ūkio ministrę, tačiau jam
palankių sprendimų nebuvo priimta. Buvo pakviestas į 2008 m. gruodžio
18 d. ŽŪM Komisijos posėdį, kuriame buvo nagrinėjamo jo skundai. Komisija į jo
prašymus nieko neatsakė. 2008 m. gruodžio 19 d. jam paskambino ŽŪM
Teisės departamento teisinio skundų įvertinimo ir atstovavimo skyriaus vedėjas R. Z. ir pasakė, kad
palūkanos nebus skaičiuojamos, tačiau šio pažado nesilaikyta. ŽŪM komisijos
posėdžio protokolo ar sprendimo negavo, nors to prašė. Tuo pažeista viešojo
administravimo procedūra. Iš nepatvirtintos protokolo kopijos, kurią gavo iš
Seimo kontrolierių įstaigos, paaiškėjo, kad Agentūra 2008 m. spalio 1 d.
Komisijos posėdyje dėl jo skundų ir prašymų nieko esminio nenutarė, o tik
pavedė KPPS raštu atsakyti į jo raštuose bei posėdžio metu pateiktus klausimus.
Faktiškai Agentūra ir KPPS į jo klausimus neatsakė nei raštu, nei žodžiu.
Agentūros Komisijos posėdžio protokole Nr. 9 užprotokoluota, kad Komisijos
nariai nurodo, jog 2008 m. birželio 6 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. 5
padaryta techninė klaida yra ištaisyta. Šis teiginys, pasak atsakovo, yra
Melagingas. Agentūra 2008 m. birželio 6 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. 5
jokių klaidų neištaisė, ištaisyto protokolo jam nepateikė. Agentūra 2008 m.
spalio 1 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 9 bando pateisinti 2008 m.
birželio 6 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 5 motyvą, kuriuo priėmė
sprendimą atsižvelgiant į tai, kad jis nepristatė pažymos iš SODROS apie
valstybinio socialinio draudimo išmokas, kurioje būtų nurodyta, kad paramos
gavėjas negavo invalidumo pensijos už 2007 metus, nutarta tęsti administravimą.
Atkreipė dėmesį, kad Agentūra turi prieigą prie SODROS duomenų bazės ir yra
įsipareigojusi, kad reikalingus duomenis paramai apskaičiuoti gaus
centralizuotai. Atsakovas teigė prašęs Agentūros komisijos panaikinti Komisijos
2008 m. birželio 6 d. sprendimą, neskaičiuoti palūkanų, pritaikyti force
majeure, neskaičiuoti skolos, išmokėti jam priskaičiuotus, įsipareigotus
pervesti į jo sąskaitą banke, neteisėtai sulaikytus 708,51 Lt. Agentūra
nesupažindino su 2008 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimu, atsiuntė 2008 m.
lapkričio 20 d. raštą Nr. BR6-(10.65)-27057. Agentūra išsamiai neišnagrinėjo jo
prašymų ir skundų, negrąžino neteisėtai nepravestų 708,51 Lt, nepanaikino
Agentūros Komisijos 2008 m. birželio 6 d. sprendimo, nepateikė prašomų tinkamai
patvirtintų dokumentų (2008 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimo, skolos ir
palūkanų pažymų).
Agentūra savo prašymą
grindžia netekusiu galios Žemės
ūkio ministro 2006 m. spalio 17 d. įsakymu Nr.3D-402 patvirtintomis Lėšų
grąžinimo ir skolų nutarymo taisyklėmis.
Atsakovo nuomone,
Agentūra pažeidė įstatymus, jos veika prieštarauja tikslams bei uždaviniams,
dėl kurių ši institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus teikti
paramą (ABTĮ 3 str. 2 dalis). Teigia, kad Agentūra jam padarė turtinę ir
neturtinę žalą, kadangi jis prarado žemę – savo pragyvenimo šaltinį, o Agentūra
pažeidė jo teisėtą lūkestį gauti kompensaciją už šią žemę ir nepagrįstai
reikalauja grąžinti tarimą skolą ir palūkanas.
Teismo posėdyje
atsakovas iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime
į Agentūros prašymą. Teigė, kad ginčas kilo dėl pareiškėjo nekompetentingumo,
aplaidumo ir neteisėtų veiksmų. Atkreipė dėmesį, kad Seimo kontrolierius 2009
m. liepos 24 d. pažymos išvadomis patvirtino daugelį jo atsiliepime pateiktų
motyvų.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą (I t., b. l.
176–177) nurodė, kad ji nėra suinteresuota bylos baigtimi.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus
skyrius atsiliepime į skundą (I t., b. l. 180) nurodė, kad jis nėra
suinteresuotas bylos baigtimi.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas
2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.
Teismas nustatė, kad 2006 m. birželio 2 d.
K. B. Agentūrai pateikė paraišką paramai gauti
pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš
prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“. Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-423, kuriuo buvo
patvirtintos Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės ,,Ankstyvo
pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklės
(2006 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-108 redakcija).
Administravimo taisyklių (2006 m. kovo 24 d. įsakymo Nr.
3D-108 redakcija) 15 punkte buvo nustatyta, kad metinė kompensacinė išmoka
apskaičiuojama sumuojant pastoviąją ir kintamąją išmokos dalis ir pervedama į
paramos gavėjo atsiskaitomąją sąskaitą kartą per metus (trūkstant lėšų gali
būti daromos išimtys, ir lėšos gali būti pervedamos du kartus per dvejus
metus); metinė kompensacinė išmoka už pirmuosius paramos gavimo metus gali būti
išmokama ir paraiškos pateikimo metais, jeigu paraiškos autorizuojamos iki šių
metų pabaigos.
Agentūros 2006 m. lapkričio 29 d. informaciniu pranešimu Nr. AUP/M-170645
atsakovas buvo informuotas apie jam skiriamą paramą, o 2006 m. gruodžio 19 d.
jam buvo pervesta 5 162,58 Lt paramos suma už 2007 metus. 2007 m. spalio 30 d. atsakovas
pateikė Agentūrai Kasmetinį prašymą dėl paramos išmokėjimo už 2008 metus. Kartu
su Kasmetiniu prašymu pateikė 2007 m. spalio 30 d. VSDFV
pažymą Nr. L12-11004 apie 2005 m. sausio 1 d. – 2007 m. rugsėjo 30 d.
išmokas.
2006 m. lapkričio 29 d. informaciniame
pranešime AUP/M Nr. 170645 nurodyta, kad K. B. yra skiriama parama, kurią sudaro: bazinė išmoka perleidėjui – 4
454,07 Lt, kompensacinė išmoka už 2,28 ha žemės – 708,51 Lt (iš viso - 5 162,58 Lt). Apskaičiuojant šią paramą,
buvo remtasi VSDFV Alytaus skyriaus 2006 m. birželio 1 d. pažyma Nr. P9-1882
„Apie valstybinio socialinio draudimo išmokas“. Teismas pažymėjo, kad tuo metu,
kai K. B. pateikė paraišką ir buvo priimtas
sprendimas dėl paramos jam skyrimo, galiojančios Administravimo taisyklės
nenumatė paskirtos paramos perskaičiavimo ir grąžinimo mechanizmo. Tai
reglamentuojantis teisinis reguliavimas atsirado tik priėmus Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 3D-244,
kuriuo Administravimo taisyklės inter alia buvo papildytos naujais 16.3,
16.4 ir 16.5 punktais. Šiuose punktuose buvo nustatyta, kad pastoviąją išmokos
dalį sudaro iki 1 290 eurų dydžio kompensacinė išmoka vienam programos gavėjui
per metus, jei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduotoje
pažymoje nėra nurodyta numatomos išmokos dydžio, paramos suma apskaičiuojama
pagal turimus/pateiktus duomenis, o susidariusi permoka išskaičiuojama iš kitų
metų apskaičiuotos paramos sumos. Paskutiniais paramos gavimo metais
susidariusią permoką paramos gavėjas privalo grąžinti Agentūrai (16.3 p.); jei
paramos gavėjui per metus padidėjo valstybinio socialinio draudimo pensijų
išmokų suma ir šis padidėjimas daro įtaką jau išmokėtai pastoviajai išmokos
daliai, susidariusi permoka išskaičiuojama iš kitų metų paramos sumos.
Paskutiniais paramos gavimo metais susidariusią permoką paramos gavėjas privalo
grąžinti Agentūrai (16.4 p.); jei nustatoma, kad paramos gavėjams apskaičiuotai
paramos sumai pagal 2004–2006 metų laikotarpiu pateiktas paraiškas ar
kasmetinius prašymus turėjo įtakos valstybinio socialinio draudimo pensijų
išmokų pasikeitimai, Agentūra privalo pervertinti tokias paraiškas bei
kasmetinius prašymus ir susigrąžinti susidariusias permokas išskaičiuojant jas
iš kitų metų atitinkamiems paramos gavėjams priklausančios paramos sumos (16.5
p.). Šiuose Administravimo taisyklių punktuose nustatytas teisinis reguliavimas
galiojo Agentūrai priimant 2008 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. BR6-(3.82)-6097
„Dėl Jums išmokėtos paramos sugrąžinimo“, kuriame atsakovui nurodyta grąžinti 4
454,07 Lt skolą. Priimant šį sprendimą, inter alia buvo vadovautasi šio
sprendimo priėmimo metu galiojusių Administravimo taisyklių 16.4. punktu.
Teismas akcentavo, kad tuo metu, kai atsakovas pateikė paraišką
(2006 m. birželio 2 d.) ir buvo priimtas sprendimas dėl paramos
jam skyrimo (2006 m. lapkričio 29 d.), nebuvo nustatyta,
kad, esant tam tikroms sąlygoms, skirta parama turės būti grąžinta, todėl
atsakovas, teikdamas paraišką, nebuvo apie tai informuotas ir negalėjo apie tai
žinoti. Teikdamas paraišką, jis pagrįstai tikėjosi, kad, pateikus visus
reikalingus paramai gauti dokumentus, jam bus apskaičiuota ir išmokėta skirtina
parama. Tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas suponavo atsakovui teisėtą lūkestį,
kad skirtina parama jam bus teisingai apskaičiuota ir išmokėta pagal
dokumentus, kurie turėjo būti pateikti paraiškos vertinimo metu.
Teismas nustatė, kad pagal Paraišką
atsakovas įsipareigojo grąžinti Agentūrai klaidingai apskaičiuotą ir pervestą į
jo atsiskaitomąją sąskaitą paramos sumą (Paraiškos VII dalies „Perleidėjo
deklaracija“ 10 p.), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pagal su Paraiška
pateiktus dokumentus, kurie buvo vertinami, priimant sprendimą dėl paramos
skyrimo, atsakovui paskirta parama buvo apskaičiuota teisingai. Dėl to ginčo
šioje byloje nėra. Todėl teismas padarė išvadą, kad taikyti Paraiškos 10 punktą
šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.
Teismas konstatavo, kad pagal tuo metu
(Paraiškos vertinimo ir sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimo metu) galiojantį
teisinį reguliavimą Paraiškos pervertinimas nebuvo numatytas. Naujas teisinis
reguliavimas pradėjo galioti, įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2007 m. gegužės 18 d. įsakymui Nr. 3D-244, kuriuo Administravimo
taisyklės inter alia buvo papildytos naujais 16.3, 16.4 ir 16.5
punktais, t. y. nuo 2007 m. gegužės 27 d. Priimdama 2008 m. vasario 5 d.
sprendimą Nr. BR6-(3.82)-6097 dėl paramos sugrąžinimo, Agentūra atsakovo
atžvilgiu taikė teisinį reguliavimą, kuris negaliojo Paraiškos vertinimo ir
paramos skyrimo metu. Naujas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 18 d. įsakymu
Nr. 3D-244, iš esmės pablogino atsakovo teisinę padėtį, kadangi juo buvo sukurta
nauja Paraiškos pervertinimo procedūra, apie kurią atsakovas, teikdamas
Paraišką, nežinojo ir negalėjo jos numatyti. Jeigu atsakovas, teikdamas
Paraišką, būtų žinojęs, kad, pasikeitus tam tikroms sąlygoms (pvz., padidėjus
jo pensijai), jo pateikta Paraiška bus pervertinta ir jam bus liepta grąžinti
skirtą paramą, jis, įvertinęs tai, galbūt iš viso būtų nesinaudojęs Kaimo
plėtros 2004–2006 metų plano priemone „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės
ūkio gamybos rėmimas“ ir nebūtų perleidęs jam nuosavybes teise priklausančio
žemės sklypo trečiajam asmeniui, kurio susigrąžinti jis šiuo metu nebegali.
Teismas pažymėjo, kad taikant teisės
aktus galioja bendrasis teisės principas lex retro non agit.
Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmenys,
pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, jog šios
teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos, todėl keičiant teisinį
reguliavimą, būtina laikytis Konstitucijos normų ir principų, inter aria
principo lex retro non agit. Pagal šį principą teisės aktų galia teisės
aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas
atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu
nepakenkiant kitiems teisės subjektams; nei įstatymu , nei poįstatyminiais
aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau
pasibaigusius teisinius santykius; toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti
tesiės normas, kai reguliuojami teisiniai santykiai yra užbaigti, sudarytų
prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį
saugumą, konstitucinį teisingumo principą (2006 m. sausio 16 d. ir 2007 m.
lapkričio 29 d. nutarimai). Atskleisdamas principo lex retro non agit turinį,
Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime rėmėsi Europos Bendrijų
Teisingumo Teismo byla (arrźt de la Cour (grande chambre) du 26 avril 2005,
Stichting „Goed Wonen“/Staatssecretaris van Financiėn, affaire C-376/02,
Rec.p.I-3445), kurioje yra konstatuota, kad teisėtų lūkesčių apsaugos ir
teisinio tikrumo principai, kaip Europos Bendrijos teisinės sistemos dalis,
įtvirtina bendrą taisyklę, kad draudžiama nustatyti ankstesnę teisės akto
reguliavimo galiojimo pradžią nei tas teisės aktas yra paskelbtas, tačiau šio
principo išimtį galima taikyti tuomet, kai to reikalauja bendrasis interesas ir
yra tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotų asmenų teisėtus lūkesčius.
Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju
naujo teisinio reguliavimo taikymas atgal pažeidžia atsakovo teisėtus lūkesčius,
kad toks taikymas pablogina jo teisinę padėtį ir prieštarauja protingumo ir
teisingumo principams, remdamasis Konstitucinio Teismo doktrina dėl
konstitucinio principo lex retro non agit, teismas priėjo prie išvados,
kad K. B. atžvilgiu paraiškos pervertinimo procedūra
negalėjo būti taikoma, todėl nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti,
kad paramą jis gavo neteisėtai ir pareiškėjo – Agentūros prašymą atmetė kaip
nepagrįstą (ABTĮ 88 str.1 p.).
III.
Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie
Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį
skundą (II t., b. l. 95–97), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Agentūros skundą patenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia tokiais
motyvais:
1. Apeliantas nesutinka su pirmosios
instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad kai atsakovas pateikė Paraišką ir
buvo priimtas sprendimas dėl paramos jam skyrimo, galiojančios Administravimo
taisyklės nenumatė Paraiškos pervertinimo, paskirtos paramos perskaičiavimo ir
grąžinimo mechanizmo, esą tuo metu galiojantis teisinis reguliavimas suponavo
atsakovui teisėtą lūkestį, kad skirtina parama jam bus teisingai apskaičiuota
ir išmokėta pagal dokumentus, kurie turėjo būti pateikti paraiškos vertinimo
metu.
Apeliantas paaiškina, kad 2007 m. spalio
30 d. atsakovas, pateikdamas prašymą dėl paramos išmokėjimo už 2008 m., pateikė
VSDFS Alytaus skyriaus pažymą Nr. L12-11004 apie Valstybinio socialinio
draudimo išmokas 2007 metais (nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d.),
kurioje nurodyta, kad atsakovas 2007 m. gavo valstybinio socialinio draudimo
išmoką, viršijusią Administravimo taisyklių 16.1 punkte nustatytą 1 290 eurų
ribą. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 16.1 punkto nuostata (jei metimų
valstybinių socialinio draudimo pensijų suma yra didesnė nei 1 290 eurų,
pastovioji dalis nemokama), Agentūra privalėjo atsižvelgti į 2007 m. spalio 30
d. VSDFS Alytaus skyriaus pažymoje pateiktus duomenis apie Valstybinio
socialinio draudimo išmokas atsakovui 2007 metais ir iš naujo paskaičiuoti
paramos sumą už 2007 metus. Apeliantas pažymi, kad pareiškėjams parama yra
mokama už kalendorinius metus, atsakovui parama už 2007 metus buvo paskaičiuota
dar nepasibaigus kalendoriniams 2007 metams ir vadovaujantis turima 2006 m.
birželio 1 d. VSDFS Alytaus skyriaus pažyma apie Valstybinio socialinio
draudimo išmokas Dėl šios priežasties galutinė paramos suma turėjo būti
apskaičiuota vadovaujantis galutine VSDFS Alytaus skyriaus pažyma ir tokia suma
yra teisinga.
Apeliantas pabrėžia, kad Administravimo
taisyklių 16.3, 16.4 ir 16.5 punktai numato tik tam tikrą prievolės
įgyvendinimo mechanizmą, o pati prievolė nemokėti pastoviosios paramos dalies,
jei metinių valstybinių socialinio draudimo pensijų suma yra didesnė nei 1 290
eurų (Administravimo taisyklių 16.1 punktas), galiojo ir Paraiškos pateikimo
metu, ir priimant sprendimą susigrąžinti permoką. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių
16.1 punktas galiojo ir Paraiškos pateikimo metu, teigti, kad buvo pažeisti
teisėti atsakovo lūkesčiai, nėra pagrindo.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog
atsakovui nustatyta tvarka pateikus Paraišką ir ją Agentūrai patvirtinus, tarp
atsakovo ir Agentūros susiklostė tęstiniai santykiai, kurie galioja iki visiško
įsipareigojimų įvykdymo ir kurie gali būti keičiami teisės aktų normomis
priklausomai nuo situacijos. Pažymi, kad pareiškėjai privalo sekti taisyklių,
reglamentuojančių paramos įsisavinimą, pakeitimus ir vykdyti visus nustatytus
reikalavimus bei įsipareigojimus, priešingu atveju pareiškėjams būtų sudarytos
nevienodos sąlygos ir jie galimai būtų diskriminuojami – vieni vykdytų vienus
reikalavimus, kiti – kitus, priklausomai nuo to, kada jie pateikė paraiškas.
Apeliantas nurodo, kad teikdamas Paraišką atsakovas turėjo žinoti, kad, jei
metinių valstybinių socialinio draudimo pensijų suma yra didesnė nei 1 290
eurų, pastovioji išmokos dalis nemokama (Administravimo taisyklių 16.1 p.), o
2007 m. spalio 30 d., teikdamas prašymą dėl paramos išmokėjimo už 2008 m.,
turėjo žinoti apie šio punkto įgyvendinimo mechanizmą, t. y. tai, kad, jei
nustatoma, jog paramos gavėjams apskaičiuotai paramos sumai pagal 2004–2006
metų laikotarpiu pateiktas paraiškas ar kasmetinius prašymus turėjo įtakos
valstybinio socialinio draudimo pensijų išmokų pasikeitimai, Agentūra privalo
pakartotinai įvertinti tokias paraiškas bei kasmetinius prašymus ir
susigrąžinti susidariusias permokas, išskaičiuojant jas iš kitų metų
atitinkamiems paramos gavėjams priklausančios paramos sumos (Administravimo
taisyklių 16.5 p.). Be to, Administravimo taisyklių 60 punkte nustatyta, kad
šios taisyklės gali būti keičiamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu,
todėl atsakovas galėjo tikėtis, kad Administravimo taisyklės gali būti
pakeistos. Priimdama sprendimą susigrąžinti permoką Agentūra taip pat
vadovavosi Lėšų grąžinimo ir skolų nurašymo taisyklėmis, kuriose reglamentuotas
paramos grąžinimo mechanizmas.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktika (2009 m. lapkričio 5 d. sprendimas
administracinėje byloje Nr. A556-1260/2009), kad turėtų būti
vadovaujamasi taisyklėmis, galiojusiomis ginčo sprendimo priėmimo metu. Pažymi,
kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus sprendimą atsakovo
naudai, susidarė situacija, jog atsakovas gavo ir neprivalo grąžinti pinigų
sumos, kuri jam nepriklauso. Teigia, kad tokiu būdu atsakovas nepagrįstai
praturtėjo.
2. Agentūra 2008 m. vasario 5 d. rašte Nr.
BR6-(3.82)-6097 atsakovui nurodė priimto sprendimo apskundimo tvarką. Su
prašymais panaikinti Agentūros sprendimą susigrąžinti paramą, atsakovas
kreipėsi į Agentūros direktorių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją,
tačiau Agentūros sprendimas susigrąžinti paramą liko nepakeistas, o atsakovas
minėto sprendimo toliau neskundė, todėl Agentūros sprendimas yra teisėtas ir
pagrįstas, kol neįrodyta kitaip.
Atsakovas K. B. atsiliepime (II t., b. l. 105–109) prašo apeliacinį skundą atmesti
kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą,
kadangi teismas išsamiai ištyrė faktines aplinkybes, priėmė motyvuotą, teisėtą
ir teisingą sprendimą.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad savo
nesutikimą su Agentūros prašymu yra išsamiai išdėstęs
2009 m. birželio 8 d. atsiliepime, (I T., b.l. 94-104), taip
pat 2009 m. rugpjūčio 11 d. prašyme (I T., b.l. 185-187) pirmosios instancijos
teismui. Jo pozicija dėl Agentūros neteisėtų veiksmų atsispindi pirmosios
instancijos teismo sprendime, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius
2009 m. liepos 24 d. pažymoje Nr. 4D-2008/2-1607 „Dėl K. B. skundo prieš Lietuvos Respublikos Žemės
ūkio ministeriją ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos“
Atsikirsdamas į apeliaciniame skunde
pateiktus argumentus, išdėsto šiuos:
1. ŽŪM 2009 m. vasario 6 d.
raštu Nr. 3IN-B-20-173 nustatė ir Seimo kontrolieriui pateikė paaiškinimus, kad
tuo metu galioję žemės ūkio ministro įsakymai numatė, jog delspinigiai už
negrąžintą skolą skaičiuojami tuo atveju, jei paramos suma išmokėta dėl
pareiškėjo kaltės. Paprašius paaiškinti, ar Agentūra pripažįsta K. B. kaltu dėl susidariusios skolos, buvo
atsakyta, kad šiuo atveju nėra nei pareiškėjo, nei Agentūros kaltės. Agentūros
specialistai negalėjo atsakyti, kodėl jam skaičiuojami delspinigiai. Analogišką
tyrimo išvadą padarė ir Seimo kontrolierė 2009 m. liepos 24 d. pažymoje Nr.
4D-2008/2-1607.
2. Agentūra savo reikalavimus bando
grįsti Administravimo taisyklių nuostatomis, kurios ginčijamu laikotarpiu
negaliojo, vienašališkai bando jam nustatyti neteisėtą prievolę. Pažymi, kad
pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino teisingai ir jis su tokiu
vertinimu sutinka.
3. Agentūra apeliacinį skundą bando grįsti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu
administracinėje byloje Nr. A556-1260/2009, tačiau tokio sprendimo
nėra (nurodytoje byloje sprendimas priimtas 2009 m. lapkričio 2 d.). Šiame
sprendime išaiškinta, kad norminiai teisės aktai skiriasi nuo individualių
teisės taikymo aktų. Atsakovo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1260/2009
patvirtina, kad Agentūra pažeidinėja įstatymus ne tik jo, bet ir kitų piliečių
atžvilgiu, priima neteisėtus ir neteisingus sprendimus, kuriuos teismai
panaikina.
4. Apeliantas reiškiamus reikalavimus
bando grįsti Administravimo taisyklių naujais 16.3, 16.4, 16.5 ir 60 punktais,
t.y. teisės normomis, kurios negaliojo Paraiškos ir 2006 m. lapkričio 29 d.
sprendimo dėl kompensacinių išmokų skyrimo priėmimo metu. Akivaizdu, kad ginčo
visuomeninių santykių teisinis reguliavimas nuo paraiškos pateikimo momento ir
sprendimo priėmimo pasikeitė, buvo įtvirtintas kituose Administravimo taisyklių
punktuose ir kitaip, į tai Agentūra turėjo atsižvelgti. Todėl reikalavimus buvo
būtina grįsti paisant nuostatų dėl norminių teisės aktų galiojimo pradžios ir
pabaigos. Kadangi tai nebuvo padaryta, Agentūros skundas negali būti
pripažintas teisėtu, pagrįstu ir tenkintinu.
5. Apelianto teiginys, jog atsakovas
nepagrįstai praturtėjo neatitinka tikrovės. Teigia buvęs apgautas, prarado
žemę, kuri buvo jo pragyvenimo šaltinis. Nurodo, kad buvo pažeisti jo teisėti
lūkesčiai, nes vietoje kompensacijos už negrįžtamai perleistą žemę Agentūra
reikalauja, kad jis grąžintų tariamą skolą, taip pat sumokėtų palūkanas.
Teigia, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, jis susirgo, Agentūros
veiksmai jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją. Paaiškina,
kad jis yra valstybės socialiai remtinas ir remiamas, fizinę negalią turintis
žmogus, jam nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
6. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad
jis Agentūros sprendimo toliau neskundė, todėl Agentūros sprendimas yra
teisėtas ir pagrįstas, kol neįrodyta kitaip. Mano, kad byloje esantys
rašytiniai įrodymai, Seimo kontrolieriaus 2009 m. liepos 24 d.
pažyma Nr. 4D-2008/2-1607, pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio
12 d. sprendimas įrodo priešingai. Akcentuoja, kad jis skundais kreipėsi į
Agentūros direktorių, taip pat į tuometinę Žemės ūkio ministrę.
7. Agentūra Kaimo plėtros programų
departamento kaimo paramos programų skyriaus 2009 m. sausio 22 d. pranešimu Nr.
273808 įsipareigojo į jo sąskaitą banke pervesti kompensacinę 708,51 Lt išmoką,
tačiau iki šiol įsipareigojimo neįvykdė, tariamai išmokėtos sumos į jo sąskaitą
nepervedė, jokių delspinigių ar palūkanų jam nemoka. Atsakovas mano, kad
Agentūra, viršydama savo kompetenciją, neteisėtai be jo sutikimo, iš jo jau
pasisavino (išskaičiavo) iš viso 1 417,02 Lt. Pažymi, kad Seimo kontrolierė
patvirtino daugelį jo 2009 m. birželio 8 d. atsiliepime pateiktų motyvų, juos
teisiškai pagrindė, įvertino ir pripažino jo skundus dėl Agentūros neteisėtų veiksmų
pagrįstais, priėmė sprendimą, kuriuo atkreipė Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro dėmesį į nustatytą biurokratizmo faktą ir pasiūlė imtis priemonių, kad
būtų užtikrintas asmenų prašymų (skundų) išnagrinėjimas per Viešojo
administravimo įstatymo nustatytus terminus; taip pat atkreipė Agentūros
direktoriaus dėmesį į netinkamą viešojo administravimo atvejį (pažymos 12
punktas) ir pasiūlė imtis priemonių, kad ateityje panašūs viešojo
administravimo pažeidimai nepasikartotų. Šie pareigūnai nurodytų pažeidimų
nepašalino, jo neatsiprašė.
8. Agentūra, jos tarnautojai ir vadovai
pažeidė ne tik įstatymus, teisės aktus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5
straipsnio 3 dalies reikalavimą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo
principus, bet pamynė elementarų žmogiškąjį padorumą, Agentūros faktinė veika
jo atžvilgiu prieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo
įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus teikti paramą (ABTĮ 3 str. 2 d.).
Trečiasis
suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus
skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 112) atkreipia dėmesį į
tai, kad jo K. B. išduotose pažymose apie išmokas buvo nurodyti jų išdavimo metu žinomi
faktai, prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas
asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 111) nurodo,
kad priimtas sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamą administracinį ginčą Nacionalinė mokėjimo
agentūra iškėlė dėl atsakovo K. B. neteisėtai
gautos už 2007 metus ir negrąžintos paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš
prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ grąžinimo, taip pat dėl su šios paramos
negrąžinimu susijusių palūkanų priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas
Agentūros prašymus atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas 2008 m. vasario 2 d.
sprendimu Nr.BR6-(3.82)-6097 pareikalaudamas, kad atsakovas K. B. grąžintų 4 454,07 Lt
jam išmokėtos paramos, taikė Administravimo taisyklių (Kaimo plėtros 2004–2006
m. plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos
rėmimas administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-423, pakeistos atitinkamais žemės
ūkio ministro įsakymais) nuostatas, kurios negaliojo Paraiškos pateikimo ir
priėmimo, vertinimo bei paramos skyrimo metu (2007 m. gegužės 18 d. įsakymo
Nr.3D-244 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. gegužės 27 d.), tuo pažeidė
bendrąjį teisės principą lex tertro non agit, taip pat atsakovo
teisėtus lūkesčius, pablogino jo teisinę padėtį. Priimdamas skundžiamą
sprendimą, pirmosios instancijos teismas jokiais kitais teisės aktais nesirėmė.
Apeliantas su pirmosios
instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis nesutinka. Atsakovo nuomone,
skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Sprendžiant kiekvieną individualų ginčą turi būti
paisoma teisės aktų hierarchijos principo, t.y. prioritetas teikiamas
aukščiausios teisinės galios aktams. Kadangi nagrinėjamas ginčas yra išspręstas
remiantis ministerijos lygmens poįstatyminiu teisės aktu, nagrinėjamoje byloje
pirmiausia turi būti nustatyta, ar teisingai pirmosios instancijos teismas
taikė materialinės teisės normas.
Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas dėl paramos
žemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikimo yra susijęs su atitinkamų Europos
Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu nacionalinėje teisėje.
Nagrinėjamam ginčui aktualiu laiku galiojęs 2002 m.
birželio 25 d. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (nuo 2008 m. gruodžio 31
d. galioja Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas) įvirtino bendrąsias
žemės ūkiui ir kaimo plėtros nuostatas. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis
nustatė, kad parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama iš nacionalinio
biudžeto lėšų, Europos Sąjungos specialiųjų ir kitų paramos fondų lėšų,
privačių ir kitų lėšų. Paramos kaimo plėtrai kryptys išvardytos aptariamo
įstatymo 16 straipsnyje, viena iš jų – parama asmenims, nutraukiantiems ūkio
veiklą (16 str.1 d.4 p.). Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad konkrečias
kaimo plėtros priemones ir jų finansavimo tvarką nustato Vyriausybė ir jos
įgaliotos institucijos. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 9 straipsnyje
nurodyta, kad siekiant palaikyti žemės ūkio veiklos subjektų pajamų lygį ar
kompensuoti pajamų netekimą, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka žemės
ūkio veiklos subjektams mokamos tiesioginės ar kompensacinės išmokos (1 d.).
Kompensacinės išmokos mokamos žemės ūkio veiklos subjektams, kurie nutraukia
gamybą ir perduoda savo kvotą ar jos dalį į rezervinę gamybos kvotą, ir kitais
Žemės ūkio ministerijos nustatytais pagrindais (3 d.). Šiuo įstatymu
taip pat nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra yra viena iš valstybės
įgaliotų institucijų, kuri administruoja Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai
lėšas, atlieka jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, taip pat administruoja
valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas. Žemės ūkio ir kaimo
plėtros įstatymas atsakomybės klausimų nedetalizuoja ir nukreipia į kitus
teisės konkrečiai neįvardytus aktus (30 str.).
2004–2006 metų plano priemonė
„Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ yra viena iš
Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (toliau – ir EŽŪOGF) paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai
priemonių, kuriose Lietuva dalyvauja tapusi Europos Sąjungos nare. Aptariama
priemonė priimta įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos 1999 m. gegužės 17 d.
reglamento (EB) 1257/1999 „Dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir
garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai“, iš dalies pakeisto 2004 m.
gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr.2223/2004 (toliau – ir Reglamentas
Nr. 1257/1999), nuostatas Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio
politikos srityje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 22 d.
nutarimu Nr.1317 patvirtino 2004–2006
metų plano pagrindines nuostatas. Į šį planą, be kita ko, yra perkeltos
Reglamento 1257/1999 10-12
straipsnių pagrindinės nuostatos dėl ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės
ūkio gamybos rėmimo sąlygų (ūkį perleidžiančio asmens amžiaus, paramos trukmės
ir kt.). Šios Reglamento 1257/1999
nuostatos detalizuotos 2004–2006 metų plano
4-7 punktuose. 7 punkte numatyta, kad ūkininkams ir smulkių pieno ūkių
savininkams, nutraukiantiems žemės ūkio veiklą, bus teikiama ši parama: 1)
kompensacinė išmoka, apskaičiuota kaip vidutinės valstybinio socialinio
draudimo senatvės pensijos, prognozuojamos 2004–2006 metais, vidurkis.Ūkininkui
pradėjus gauti šią pensiją, kompensacinė išmoka mažinama ūkininkui mokamos
valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos suma. Jeigu ūkininkui
apskaičiuota valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija yra tokio pat
dydžio kaip kompensacinė išmoka arba už ją didesnė, kompensacinės išmokos
mokėjimas nutraukiamas (7.1 p.); kompensacinės išmokos priedas, kuris skiriamas
tada, kai ūkininkas turi išlaikomą vyresnį nei 55 metų, bet dar nesulaukusį
pensinio amžiaus sutuoktinį (7.2 p.); kompensacinė išmoka už perleistą žemę
(7.3 p.). Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad kompensacinės išmokos
mažinimas ir nutraukimas, atsižvelgiant į pensijos ir numatytos kompensacinės
išmokos santykį buvo numatytas 2004–2006
metų plano pagrindinėse nuostatose.
Patvirtinusi 2004–2006 metų plano
pagrindines nuostatas, Vyriausybė, vadovaudamasi Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymu, siekdama užtikrinti EŽŪOGF priemonių įgyvendinimą, 2004 m. vasario 6 d.
nutarimu Nr.135 paskyrė atsakingas už atitinkamus darbus institucijas. Šiuo
nutarimu Žemės ūkio ministerijai pavedė iki 2004 m. vasario 27 d. patvirtinti EŽŪOGF
Garantijų skyriaus paramos administravimo ir pagal šį fondą administruojamų šio
nutarimo 3 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo tvarkas. Vykdant šį
Vyriausybės nutarimą ir įgyvendinant Reglamentą
1257/1999, 2004 m. vasario 27 d.
žemės ūkio ministro įsakymu Nr.3D-76A buvo patvirtintos Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų
skyriaus paramos administravimo ir kaimo plėtros priemonių įgyvendinimo
2004–2006 m. taisyklės (toliau – ir EŽŪOGF paramos administravimo 2004-2006
m. taisyklės). Šių Taisyklių 2 punkte išvardytos kaimo plėtros priemonės,
už kurių įgyvendinimą skiriama parama iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus (2.1-2.6
p.), tarp jų - ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos (2.1 p.).
Aptariamų Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad paramos gavėjai, jų tinkamumo
kriterijai ir paramos dydis pagal atskiras kaimo plėtros priemones, nurodytas
šių Taisyklių 2 punkte, tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu, atsižvelgus į
derybų su Europos Bendrijų Komisija dėl Kaimo plėtros 2004–2006 metais plano
rezultatus. Kaimo plėtros 2004–2006 metų planas buvo patvirtintas 2004
m. rugpjūčio 3 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2004) 2949. Minėtų aktų
įgyvendinimui buvo priimtos ir nagrinėjamam ginčui aktualios Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonės
„Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas administravimo
taisyklės“
Aptartas teisinis
reguliavimas suponuoja išvadą, kad Administravimo taisyklės detalizuoja pirmiau
aptartų aukštesnės galios teisės aktų nuostatas dėl pasitraukimo iš prekinės
žemės ūkio gamybos rėmimo administravimo ir yra priimtos pagal įstatymų leidėjo
Žemės ūkio ministerijai suteikta kompetenciją (Žemės ūkio ir kaimo
plėtros įstatymo 9 str.3 d., 16 str.3 d.).
Administravimo
taisyklės, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, buvo eilę
kartų pakeistos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamam ginčui
aktualios šių Taisyklių nuostatos dėl metinės kompensacinės išmokos sudedamųjų
dalių, pastoviosios išmokos dalies dydžio per metus, taip pat dėl pastoviosios
išmokos dalies mažinimo ar visiško nemokėjimo, atsižvelgiant į metinių
valstybinio socialinio draudimo pensijų sumą, iš originalios Administravimo
taisyklių redakcijos (2004 m. liepos 16 d.įsakymas Nr.3D-423, įsigaliojo
2004 m. liepos 25 d. , 14, 15, 15.1 punktai)
buvo perkeltos į 2006 m. kovo 24 d. įsakymo Nr.3D-108 redakcijos
Administravimo taisyklių (įsigaliojo nuo 2006 m. kovo 29 d.) 15,16,16.1 punktus
ir galiojo be jokių pakeitimų visą nagrinėjamam administraciniam ginčui aktualų
laikotarpį, pradedant nuo K. B. Paraiškos pateikimo (2006 m. birželio 2 d.)
ir baigiant Agentūros sprendimu (2008 m. vasario 5 d.) dėl išmokėtos paramos
grąžinimo.
Administravimo taisyklių (2006 m.
kovo 24 d. įsakymo Nr.3D-108 redakcija) 15 punkte nurodyta, kad metinė kompensacinė išmoka apskaičiuojama
sumuojant pastoviąją ir kintamąją išmokos dalis ir pervedama į paramos gavėjo
atsiskaitomąją sąskaitą kartą per metus (trūkstant lėšų gali būti daromos
išimtys, ir lėšos gali būti pervedamos du kartus per dvejus metus). Metinė kompensacinė
išmoka už pirmuosius paramos gavimo metus gali būti išmokama ir paraiškos
pateikimo metais, jeigu paraiškos autorizuojamos iki šių metų pabaigos.
Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad pastoviąją išmokos dalį sudaro iki 1290
eurų dydžio kompensacinė išmoka vienam paramos gavėjui per metus. Taisyklių
16.1 punktas reglamentuoja, kad ši dalis paramos gavėjui, gaunančiam
valstybines socialinio draudimo pensiją, mažinama metinių pensijų suma, kuri
apskaičiuojama pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduotą
pažymą. Jei metinių valstybinių socialinio draudimo pensijų suma yra didesnė
nei 1290 eurų, pastovioji dalis nemokama. Aptariamos redakcijos Administravimo
taisyklių 16 ir 16.1 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas nepakeistas ir
galioja iki šiol.
Administravimo taisyklės su
visais priedais (pildomų paraiškų pavyzdžiais ir jų pildymo instrukcijomis) yra
paskelbtos teisės aktų nustatyta tvarka ir yra prieinamos susipažinti visiems
tuo suinteresuotiems asmenims. Pažymėtina, kad Administravimo taisyklės
reikalauja, jog pretendentai gauti paramą pagal šią Priemonę būtų susipažinę su
paramos lėšų teikimo tvarka ir taisyklėmis ir jų laikytųsi. Tai patvirtina
Administravimo taisyklėmis patvirtinta paraiškų forma. Administravimo taisyklių
(2006 m. kovo 24 d. įsakymo Nr.3D-108 redakcija) 12 punktas nustatė, kad
pareiškėjas užpildo paraišką, pateiktą šių taisyklių 1 ar 2 priede pagal šių
taisyklių 3 ar 4 priede pateiktas pildymo instrukcijas. Į Administravimo
taisyklių 1-ju priedu patvirtintos formos paraišką paramai gauti pagal Kaimo
plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės
ūkio gamybos rėmimas“ kaip sudedamoji šios paraiškos dalis įeina „Perleidėjo
deklaracija“ (VII skyrius). Šiame paraiškos skyriuje (1-15 punktai)
pretendentas gauti paramą pasirašytinai deklaruoja, jog jis yra susipažinęs su
paramos lėšų teikimo tvarka ir taisyklėmis, žino jų reikalavimus, įsipareigoja
jų laikytis. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2006 m. birželio 2 d. pateikė
Agentūrai Administravimo taisyklių 1-ju priedu patvirtintos formos paraišką
paramai gauti, kurioje, be kita ko, pasirašytinai deklaravo, kad jis yra
susipažinęs su paramos lėšų teikimo tvarka ir taisyklėmis (3 p.), kad
įsipareigoja klaidingai apskaičiuotą ir pervestą į jo sąskaitą paramos sumą
grąžinti Agentūrai (10 p.).
Kadangi visą nagrinėjamam
administraciniam ginčui aktualų laikotarpį, pradedant nuo K. B. Paraiškos pateikimo
(2006 m. birželio 2 d.) ir baigiant Agentūros sprendimu (2008 m. vasario 5 d.)
dėl išmokėtos paramos grąžinimo, Administravimo taisyklių nuostatos (2006 m.
kovo 24 d. įsakymo Nr.3D-108 redakcijos 16 ir 16.1 p.p.) dėl pastoviosios
išmokos dalies dydžio (iki 1290
eurų per metus), taip pat dėl šios paramos dalies mažinimo metinių pensijų suma (jei ši suma, kuri
apskaičiuojama pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduotą
pažymą, yra didesnė nei 1290 eurų, pastovioji dalis nemokama) nesikeitė (šis
teisinis reguliavimas nepasikeitęs iki šiol), teisėjų kolegija konstatuoja, kad
atsakovas nei Paraiškos pateikimo metu, nei vėliau, neturėjo teisinio pagrindo
turėti teisėtą lūkestį gauti didesnę nei 1290 eurų pastoviąją paramos dalį per
metus, jei jo metinių valstybinio socialinio draudimo pensijų suma bus didesnė
nei 1290 eurų.
Administravimo taisyklės (2006
m. kovo 24 d. įsakymo Nr.3D-108 redakcija) nustatė, kad priėmus sprendimą
teikti paramą pagal šią priemonę, pareiškėjas tampa paramos gavėju ir daugiau
nebeteikia paraiškų paramai pagal priemonę gauti (27 p.). Toliau paramos
gavėjas pildo kasmetinius prašymus (39 p.). Administravimo Taisyklėse (2006 m.
kovo 24 d. įsakymo Nr.3D-108 redakcija) numatyta, kad Agentūrai, kaip paramos
lėšas administruojančiai institucijai, užtikrinančiai šių Taisyklių laikymąsi,
be kita ko, suteikti įgaliojimai kontroliuoti paraiškos duomenis, atlikti
pateiktos informacijos patikrą, taikyti paramos gavėjams sankcijas, atlikti
paramos sumos korekcijas mokant kitų metų kompensacines išmokas (40,41,42 p.).
Pirmiau aptartomis teisės aktų
nuostatomis Agentūrai yra pavesta funkcija administruoti Europos Sąjungos
paramos žemės ūkiui lėšas. Ši funkcija detalizuota Žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d.
įsakymu Nr.3D-17 patvirtintuose Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatuose
(galioja 2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr.3D-231 redakcija). Nuostatuose, be
kita ko nurodyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra administruoja EŽŪOGF
priemones, atlieka šių lėšų panaudojimo kontrolę ir finansuojamų priemonių
įgyvendinimo priežiūrą (Nuostatų 8.3, 8.4 p.). Vykdydama jai pavestas
funkcijas, Agentūra turi teisę nustačiusi pažeidimus sustabdyti ir /ar
anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis parama bei inicijuoti suteiktos paramos
išieškojimą (9.4 p.). Teisė inicijuoti
suteiktos paramos išieškojimą numatyta jau pirmojoje Nuostatų redakcijoje (2003
m. sausio 22 d. įsakymu Nr.3D-17).
Administravimo taisyklės (2006
m. kovo 24 d. įsakymo Nr.3D-108 redakcija) leido metinę kompensacinę išmoką
už pirmuosius paramos metus išmokėti paraiškos pateikimo metais (Administravimo
taisyklių 15 ir 48.1 p.). Byloje nustatyta, kad Agentūra paramą atsakovui pagal
2006 m. birželio 2 d. Paraišką už pirmuosius paramos metus (2007 m.)
apskaičiavo 2009 m. lapkričio 29 d. , išmokėjo 2009 m. gruodžio 19 d. (iš viso
5 162, 58 Lt). Pastoviąją dalį (4 454, 07 Lt) Agentūra apskaičiavo remdamasi
atsakovo kartu su Paraiška pateikta VSDFV Alytaus skyriaus 2006 m. birželio 1
d. pažyma Nr.P9-1882, t. y. pagal preliminarius duomenis apie atsakovo metines
valstybinio socialinio draudimo pensijas. Atsakovui 2007 m. spalio 30 d.
pateikus Agentūrai kasmetinį prašymą dėl paramos išmokėjimo už 2008 metus ir
VSDFV Alytaus skyriaus 2007 m. spalio 30 d. pažymą apie valstybinio socialinio
draudimo pensijas, paaiškėjo, kad atsakovo 2007 metų valstybinio socialinio
draudimo pensijų suma viršija Administravimo taisyklių 16.1 punkte numatytą
sumą (1290 eurų), todėl pastovioji kompensacijos dalis už 2007 metus atsakovui
nepriklauso. Nustačiusi, kad už 2007 metus atsakovui galėjo būti išmokėta tik
708,51 Lt kompensacinė išmoka už perleistą žemę, t.y. nustačiusi 4 454, 07 Lt
paramos permoką (5 162, 58 Lt - 708,51 Lt), Agentūra priėmė 2008 m. vasario 5
d. sprendimą Nr.BR6-(3.82)-6097 dėl paramos grąžinimo, kuriuo pareikalavo, kad
atsakovas grąžintų 4 454, 07 Lt paramos. Atsakovui negrąžinus nepagrįstai
gautos paramos, pareiškėjas atitinkamas sumas išskaičiavo iš atsakovui
mokėtinos paramos pagal Priemonę už 2008 metus (708,51 Lt), taip pat pagal Lietuvos
kaimo plėtros 2007-2013 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės
žemės ūkio gamybos rėmimas (2004-2006 m. KPP įsipareigojimai)“ už 2009 metus
(130,83 Lt). Likusią negrąžintos paramos dalį (3 614,73 Lt) Agentūra prašo
priteisti iš atsakovo.
Agentūros 2008 m. vasario 5 d.
sprendimas Nr.BR6-(3.82)-6097, kuris atsakovui sukelia teisines pasekmes ir
kuriuo remdamasis pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Agentūrai 3 614,73
Lt, teisės aktų nustatyta tvarka K. B. nebuvo užginčytas ir yra galiojantis.
Sutikti su pirmosios instancijos argumentais, kad iki
(2007 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr.3D-244 įsigaliojimo, t.y. 2007 m. gegužės 27
d.) nebuvo numatytas paramos perskaičiavimo ir grąžinimo mechanizmas, nėra
pagrindo. Atsakovui kreipiantis paramos galiojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2005 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. 3D-431 „Dėl Europos žemės ūkio
orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus ir bendrojo finansavimo lėšų,
išmokėtų pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiąsias programas
ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos
valstybės biudžetą, šių lėšų registravimo ir paramos gavėjų abejotinų skolų
nurašymo taisyklių patvirtinimo“ (nuo 2006 m. spalio 17 d. neteko galios ir
įsigaliojo 2006 m. spalio 17 d. įsakymo Nr.3D-402 redakcijos taisyklės). 2005
m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 3D-431 patvirtintos Taisyklės buvo parengtos
vadovaujantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais,
reglamentuojančiais EŽŪOGF Garantijų skyrius lėšų, gaunamų pagal Kaimo plėtros
2004–2006 metų planą, taip pat Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšų
administravimą ir bendrosios žemės ūkio politikos finansavimą. Šių Taisyklių
tikslas – nustatyti skolų, susidariusių pažeidžiant ES ir (arba) LR teisės
aktus ir (arba) neteisėtai gavus EŽŪOGF Garantijų skyriaus, EŽŪGF ir (arba) LR
valstybės biudžeto lėšas, administravimo tvarką. Pagal šių Taisyklių 3 punktą
grąžintinos lėšos – neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant
teisės aktus lėšos, privalomos grąžinti. Minimų Taisyklių 16 punktas nustatė,
kad administruojančioji institucija gali susigrąžinti lėšas šiais būdais:
paramos gavėjui ar trečiajam asmeniui pervedant lėšas į administruojančios
institucijos nurodytą banko sąskaitą; išskaičiuojant grąžintinų lėšų sumą iš
paramos gavėjui priskaičiuotos paramos pagal tą pačią ar kitą Priemonę būsimo
mokėjimo pavedimo paramos gavėjui formavimo metu; išieškant grąžintinas lėšas
kita ES arba LR teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip matyti Agentūros 2008 m.
vasario 5 d. sprendimo, Agentūra rėmėsi 2006 m. spalio 17 d. įsakymo Nr.
3D-402 redakcijos Taisyklių 7.5 ir 16.2 punktų nuostatomis, suteikiančiomis
institucijai teisę priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo iš paramos gavėjo
ir jas susigrąžinti išskaičiuojant grąžintinų lėšų sumą iš paramos gavėjui
priskaičiuotos paramos pagal tą pačią ar kitą Priemonę.
Pirmosios instancijos teismo
sprendime minimos Administravimo taisyklių (2007 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr.3D-244 redakcija, įsigaliojusi
2007 m. gegužės 27 d.) 16.3,16.4 ir 16.5
punktų nuostatos yra procedūrinio pobūdžio ir Administravimo taisyklių 16.1
punktu nustatytam teisiniam reguliavimui (2006 m. kovo 24 d. įsakymo
Nr.3D-108), kuris, kaip minėta pirmiau, įtvirtino pastoviosios išmokos dalies
visiško nemokėjimo taisyklę, jei metinių valstybinio socialinio draudimo
pensijų suma bus didesnė nei 1290 eurų, nesikeitė
visą nagrinėjamam administraciniam ginčui aktualų laikotarpį, neturi
jokios įtakos.
Patikrinusi bylą (AVTĮ 136 str.) ir remdamasi pirmiau
išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog Agentūra, nustatyta
tvarka reikalaudama, kad atsakovas grąžintų nepagrįstai gautą paramos sumą,
bendrojo teisės principo lex tertro non agit nepažeidė.
Kadangi atsakovas
pastoviąją išmokos dalį už 2007 metus gavo nepagrįstai ir jos negrąžino,
Agentūra pagrįstai reikalauja šią sumą priteisti iš atsakovo. Pirmosios
instancijos teismas nagrinėdamas bylą neteisingai taikė materialinės teisės
normas, todėl pareiškėjo reikalavimą atmetė nepagrįstai. Todėl šioje dalyje
pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, ši pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalis keistina, pareiškėjo skundas dalyje dėl 3 614,73 Lt paramos grąžinimo
tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas Agentūros reikalavimus dėl palūkanų priteisimo
atmetė kaip susijusius su atmestu Agentūros reikalavimu dėl 3 614,73 Lt paramos
grąžinimo, šių reikalavimų iš esmės nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos
teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl negrąžintos paramos sumos
priteisimo iš atsakovo, iškyla būtinumas išnagrinėti iš esmės pareiškėjo
reikalavimus dėl palūkanų priteisimo iš atsakovo, tačiau apeliacinės
instancijos teisme šie reikalavimai negali būti nagrinėjami, nes turi būti
užtikrinta proceso šalių teisė į apeliaciją dėl kiekvieno byloje pareikšto ir
teismo priimto nagrinėti reikalavimo. Todėl panaikinus skundžiamą teismo
sprendimą byla dalyje dėl palūkanų priteisimo perduodama iš naujo nagrinėti
pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų
teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio
ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš
dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio
12 d. sprendimą pakeisti: panaikinti teismo
sprendimo dalį, kuria atmestas Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymas dėl 3 614,73 Lt paramos sugrąžinimo. Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą šioje dalyje patenkinti
ir priteisti jai iš atsakovo K. B. 3 614,73 Lt (tris tūkstančius šešis
šimtus keturiolika litų ir septyniasdešimt tris centus).
Bylą dalyje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie
Žemės ūkio ministerijos reikalavimus dėl palūkanų priteisimo perduoti pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius
Bakaveckas
Laimė
Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius