Civilinė byla Nr. e2A-1609-775/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05709-2020-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;

       2.4.2.2; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 3.3.1.18.1

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-188-877/2021 pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovams M. Č., I. Č. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė N. M. 2020 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo priteisti N. M. iš I. Č. ir M. Č. 11 562 Eur žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje ir 2020 m. gegužės 13 d. teismui pateiktame dublike nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, kurį paveldėjo po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) metais. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Butu naudotis neturi galimybės nuo turto paveldėjimo momento. Minėtame bute gyvena uošvienė A. M., jos anūkas I. Č. su sutuoktine M. Č.. Jis apsigyveno bute (duomenys neskelbtini) A. M. leidimu, o vėliau į butą atsikraustė gyventi jo draugė, o šiuo metu sutuoktinė. A. M. iki paveldėjimo (duomenys neskelbtini) gyveno ginčo bute, nes (duomenys neskelbtini) padovanojus butą sūnui – ieškovės sutuoktiniui – ir toliau liko jame gyventi. Daug kartų buvo bandyta išspręsti ginčą gražiuoju, kad atsakovai išsikraustytų ar mokėtų nuomos mokestį, tačiau joks susitarimas nesudarytas, nes jis siekė buto dalimi naudotis neatlygintinai. Kiek žinoma, mokesčius už komunalinius patarnavimus mokėjo anyta A. M.. Ieškovė nurodė, kad jos patirta žala pinigine išraiška galėtų būti apskaičiuota kaip negautos pajamos už buto dalies nuomą. Žala paskaičiuota įvertinus butų nuomos kainas ginčo laikotarpiu ir ieškovės turimo buto plotą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnis numato galimybę nustatyti turto nuomos rinkos vertę. Ši vertė nustatoma įvairiais metodais, bet ieškovė nurodė, kad labiausiai atspindi rinkos vertę lyginamasis metodas, kai turtas palyginamas su panašiu ar analogišku turtu, kai jis nuomojamas tuo pačiu laikotarpiu. Atsakovai apsigyveno ginčo bute (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu metu, todėl žala paskaičiuota nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. Butas yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte, labai didelis – 77,08 kv. m. Bute yra (duomenys neskelbtini) kambariai, virtuvė, WC, vonia , rūsio patalpa, centralizuotas šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis. 2016, 2017 metais butų nuomos kainos už 1 kv. m. buvo apie 4-6 Eur. Kadangi bute yra (duomenys neskelbtini) kambariai su virtuve ir WC, vonios patalpa, todėl laikė, kad tikslinga skaičiuoti žalą turto nuomos rinkos verte už ½ buto, t. y. 38,54 kv. m. Už 2016 metus skaičiuojama 1 kv. m. nuoma 5 Eur. Bute gyveno dviejų asmenų I. Č. ir M. Č. šeima. Mėnesio 38,54 kv. m. buto nuomos rinkos vertė sudaro apie 192,7 Eur., už metus – 2 312,4 Eur. Už 2017 m. buto nuomos mokestis už 1 kv. m. skaičiuojamas 6 Eur, mėnesio mokestis 231,24 Eur, už metus – 2 774,88 Eur. 2018 m. gyvenamų butų nuomos kainos už 1 kv. m. buvo vidutiniškai 6-8 Eur. Negauti nuostoliai mėnesiui paskaičiuoti po 7 Eur už 1 kv. m. 269,78 Eur, už 12 mėnesių sudaro 3 237,36 Eur. 2019 m. įvyko ryškūs kainų pokyčiai, nes 2018 m. gruodį fiksuota infliacija 1,9 procento lyginant su 2017 m. gruodžiu. Paslaugų, prekių kainos padidėjo apie 5,9 procento. Dėl šių priežasčių gyvenamų butų nuomos kainos padidėjo ir (duomenys neskelbtini) buvo 2019 m. apie 7-9 Eur / kv. m. Žala paskaičiuota mėnesiui po 7 Eur / kv. m., už mėnesį – 269,78 Eur, už 12 mėn. sudaro 3 237,36 Eur. Viso priteistina už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. – 11 562 Eur.

3.       Atsakovai I. Č. ir M. Č. 2020 m. gegužės 5 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovai atsiliepime į ieškinį ir 2020 m. birželio 8 d. pateiktame triplike nurodė, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas. Ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurias, ieškovės teigimu, ji būtų gavusi, jeigu būtų išnuomojusi jai nuosavybės teise priklausantį butą, tuo laikotarpiu, per kurį atsakovai neva neteisėtai gyveno ieškovei priklausančiame bute, t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., bet jokių duomenų, kad ji buvo ketinusi išnuomoti butą nurodytu laikotarpiu, nepateikė. Ieškovė nurodė, kad jai padaryta turtinė žala, nes ji neturi galimybės naudotis turtu savo nuožiūra pagal poreikius ir interesus, tačiau turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Žalos apskaičiavimo mechanizmas parinktas atsižvelgus į suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose pagal panašias faktines bylos aplinkybes kaip negautos pajamos už buto dalies nuomą. Žala apskaičiuota įvertinus butų nuomos kainas ginčo laikotarpiu ir ieškovės turimo buto plotą. Šie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, kadangi nenurodyta teismų praktika civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės panašios su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Įrodymai, susiję su ieškovės reikalavimu atlyginti nuostolius, nepagrįsti, kadangi ieškovė jos pačios nurodytu laikotarpiu neturėjo teisėto pagrindo verstis nekilnojamojo turto nuomos veikla ir gauti iš tokios veiklos pajamas. Ieškovė nepateikė teismui verslo liudijimo, gyventojų pajamų deklaracijų ar kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė legaliai ketino vykdyti patalpų nuomos veiklą. Ieškovės pateikti dokumentai (VĮ Registrų centras centrinio duomenų banko išrašas, paveldėjimo teisės liudijimas, ekspertizės aktas, procesiniai dokumentai iš kitos civilinės bylos), tik patvirtina, jog ji yra dalies buto savininkė, tačiau neįrodo, kad buto dalį ji ketino nuomoti ir gauti už tai nuomos mokestį, jog pagrįstai tikėjosi, kad nebus jokių problemų vykdant uošvės iškeldinimą iš buto, kurį ji buvo padovanojusi sūnui, ir ji galės iš karto nuomoti butą. Ieškovė, paveldėdama butą žinojo, jog butas yra užimtas, ir kad būtinas teismo sprendimas dėl uošvės iškeldinimo iš jo, tačiau to padaryta nebuvo. Kaip matyti iš ieškinio pagrindo į teismą šiuo klausimu kreiptasi nebuvo. Todėl darytina išvada, kad ieškovei, paveldint butą, buvo aišku, jog gali kilti problemų dėl uošvės iškeldinimo, butas nebus iš karto atlaisvintas ir ji negalės buto nuomoti. Ieškovės negautos pajamos galėjo būti iš anksto numatytos ir tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovų neva neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovei jas realiai gauti, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad nuo pat tapimo buto savininke dienos – 2015 m. gruodžio 29 d., ji ketino nuomoti butą ir gauti iš buto nuomos pajamas. Jos pateikti skaičiavimai yra rodantys butų nuomos kainas (duomenys neskelbtini) mieste, ieškovės pasirinktu laikotarpiu, ir įrodantys ieškovės tik hipotetines pajamas, kurias ji galbūt būtų gavusi, jeigu ji būtų ketinusi užsiimti gyvenamųjų patalpų nuoma

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovės N. M. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui I. Č. 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 135,66 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6.       Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. padovanojo sūnui V. M. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Mirus V. M., šį butą paveldėjo ieškovė. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Bute gyvena V. M. motina A. M.. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notaro biurui pateikė pareiškimus A. M. ir I. Č., kuriuose nurodė, kad jie privalo per vieną mėnesį išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, o jeigu per nurodytą terminą šio reikalavimo neįvykdys, ji bus priversta kreiptis į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Notaro išduoti liudijimai patvirtina, kad pareiškimai adresatams buvo įteikti asmeniškai. Ieškovė A. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – dovanojimo sutartis), ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria atsakovė N. M. paveldėjo V. M. priklausiusį butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1547-601/2020 Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovės teigimu, tapusi ginčo buto savininke, (duomenys neskelbtini) pareiškimu prašė A. M. per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos išsikelti su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, tačiau ieškinys dėl jos iškeldinimo nebuvo pareikštas. A. M. gyvena minėtame bute ir ieškinys jai nereiškiamas, bet kadangi ieškovė nėra davusi leidimo bute gyventi atsakovams, jie naudojasi ieškovės turtu savavališkai ir nemokėdami jokio atlygio už naudojimąsi, todėl iš jų priteistinos negautos pajamos. A. M. taip pat neklausė leidimo ir nesitarė su ieškove, kad bute galėtų apsigyventi kiti pašaliniai asmenys ir naudotųsi neatlygintinai turtu. Šie ieškovės teiginiai nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. 2021 m. sausio 20 d. turto perdavimo aktas patvirtina, kad I. Č. perduoda N. M. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir raktus.

7.       Vertindamas aplinkybes dėl negautų pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos, teismas nustatė, kad ieškovė byloje teigė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų naudojantis butu, ji neturėjo galimybės naudotis turtu savo nuožiūra ir žalą paskaičiavo kaip negautas pajamas už buto dalies nuomą. Ieškovė paaiškino, kad ji nuosavybės teise valdo kitą butą, jame gyvena, todėl tikėjosi ginčo butą išnuomoti ir gauti pajamas. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įstatymo leistinų įrodymų, jog ėmėsi konkrečių veiksmų ir priemonių, kad paviešinti siekį išnuomoti turimą butą potencialiems nuomininkams, surasti nuomininkus ir sudaryti nuomos sutartis. O asmens negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu jis įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo patalpinusi skelbimus ir siūlymus tam tikruose informaciniuose portaluose apie galimybę išsinuomoti jos turimą butą, kad vedė derybas su konkrečiais asmenimis dėl buto nuomos sutarčių sudarymo ir kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų potencialūs nuomininkai atsisakė nuomoti jos turimą turtą. Nesiėmė jokių veiksmų, kad atgauti jai nuosavybės teise priklausančio turto raktus, I. Č. pakeitus durų spyną, nereiškė ieškinio teisme dėl asmenų, be teisėto pagrindo gyvenančių jai nuosavybės teise priklausančiame bute, iškeldinimo. Teismas nurodė, kad ieškovė žalos dydį grindžia nekilnojamojo turto agentūrų publikacijose viešojoje erdvėje nurodytomis butų nuomos kainomis rinkoje. Teismas pažymėjo, kad toks paskaičiavimas nepagrindžia prašomų priteisti nuostolių dydžio – nuomos kaina nėra individualizuota būtent šiam butui. Tai, kad rinkoje tuo metu buvo nurodyta tokia butų nuomos kaina (duomenys neskelbtini) mieste, nepagrindžia, kad ½ ginčo buto, kuriame gyvena ir garbaus amžiaus A. M., už tokią kainą galėtų būti išnuomota, t. y. nepagrindžia negautų pajamų realios gavimo galimybės ir jų dydžio. Teismas nurodė, kad ieškovė kaip atsakovų neteisėtus veiksmus nurodo jų gyvenimą jai nuosavybės teise priklausančiame bute ir šią aplinkybę grindžia savo paaiškinimais, kad I. Č. 2016 m. pakeitė buto spyną ir jai davė raktus, su kuriais nebuvo galimybės buto durų atrakinti ir 2021 m. sausio 20 d. turto perdavimo aktu, o taip pat liudytojų L. M. ir E. M. parodymais. L. M. nurodė 2016 m. pradžioje ginčo bute mačiusi atsakovo asmeninius daiktus. E. M. nurodė, kad iš jos buto lango matosi ginčo buto langai ir balkonas, ji mačiusi balkone padžiautus vyriškus drabužius, bute vaikštančius žmones - vyrą ir moterį, tačiau negalėjo garantuoti, kad tie asmenys bute gyveno nuolat. Liudytoja N. S., kuri ateidavo padėti A. M. po sutuoktinio mirties kasdien iš ryto 9-10 val., parodė, kad N. M. reikalavo iš A. M. nuomos mokesčio už gyvenimą bute, ši davė 600 Eur ir daugiau jokių pinigų nedavė. M. yra mačiusi tris kartus. I. bute negyveno, tik atvažiuodavo vakarais atvežti maisto. Liudytoja S. Ž. (atsakovės M. Č. motina) paliudijo, kad I. Č. pas ją namuose (duomenys neskelbtini), apsigyveno prieš 5-6 metus, 2015 m. Kalėdų metu jau gyveno. Maždaug prieš metus išsinuomojo butą ir išėjo gyventi atskirai. I. senelė A. M. gyveno (duomenys neskelbtini), I. veždavo jai maistą, kartais važiuodavo pernakvoti, tačiau tame bute negyveno. Apibendrindamas liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad kiekvienos iš šalių pasikviesti liudytojai tvirtino būtent tai šaliai palankias aplinkybes. Teismas nurodė, jog prioritetą teikia ne šalių šeimos nario N. S., kuri neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymams, kad atsakovai ginčo bute negyveno, nes ši liudytoja teigė, jog pildydavo A. M. duomenis apie mokėtinus mokesčius ir juos padėdavo apmokėti, todėl atkreipė dėmesį, kad bute sunaudojama labai mažai vandens (kas teismo vertinimu pagrindžia vieno, o ne trijų asmenų nuolatinį gyvenimą bute), tačiau išnaudojama daug elektros energijos, nes A. M. viena bijodavo būti tamsoje, o tai teikia pagrindą išvadai esant labiau tikėtina, kad atsakovai ginčo bute negyveno. Teismas nurodė, jog tai nepaneigia fakto, kad ieškovė butu negalėjo naudotis, nes buto raktai jai buvo grąžinti tik 2021 m. sausio 20 d. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė pastangų ir realios galimybės butą išnuomoti ir realiai gauti pajamas už nuomą bei nepagrindė jų dydžio.

8.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nustatė, 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 130 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki bylos išnagrinėjimo, todėl sprendė, kad ieškinį atmetus, nesumokėta žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš ieškovės. Teismas nustatė, kad atsakovai teisinei advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti turėjo 1 050 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą bei atstovavimą teisme, išlaidos pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais, todėl sprendė, kad jos priteisiamos atsakovui I. Č. iš ieškovės. Teismas nustatė, kad valstybė byloje patyrė 5,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl sprendė, kad šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė N. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei N. M. iš atsakovų I. Č. ir M. Č. 1 1562 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir advokatės paslaugų. Taip pat ieškovė prašo prie bylos medžiagos priimti naujus rašytinius įrodymus apie vandens mokesčių sumokėjimą, gautus po bylos išnagrinėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentas, kad ieškovė nesiėmė jokių realių pastangų išnuomoti butą ir už tai gauti realias pajamas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovės nuosavybės disponavimo ir naudojimosi teisės buvo suvaržytos atsakovų neteisėtų veiksmų. Ieškovė negalėjo imtis veiksmų dėl buto nuomos, kadangi bute gyveno asmenys, kurie gera valia išsikelti iš buto nenorėjo, pakeitė durų užraktus, neperdavė tinkamo rakto iki 2021 m. sausio pabaigos. Ieškovė prašė atsakovų išsikelti iš buto arba mokėti nuomos mokestį, tačiau atsakovai su tuo nesutiko. Pati ieškovė nurodė ir liudytoja L. M. paliudijo, kad ieškovė ketino dalį buto išnuomoti ir gauti 200 Eur nuomos mokesčio, apie tai buvo kalbėta ir su atsakovais. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, minėtos liudytojos paaiškinimų nevertino. Aplinkybę dėl ieškovės ketinimo nuomoti ir gauti papildomas pajamas prie pensijos, patvirtino ir liudytoja N. S., tačiau teismas liudytojos paaiškinimų nevertino. Atsižvelgdama į tai ieškovė mano, kad jos ketinimas nuomoti yra pagrįstas ir įrodytas. Minėtų aplinkybių atsakovai neginčijo. Akivaizdu, kad ieškovės nuosavybės disponavimo ir naudojimosi teisės buvo suvaržytos, ji neturėjo realių galimybių išnuomoti butą ir dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovė turi teisę teikti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kurie buvo padaryti neteisėtais atsakovų veiksmais, naudojantis butu, neleidžiant jai naudotis butu, pakeičiant durų užraktus, neduodant raktų ir pan.

1.2.                      Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino realios galimybės nuomoti butą, kas yra logiška, įtikėtina, dėsninga, nes pati ieškovė gyveno kitame bute, o butas (duomenys neskelbtini) buvo paveldėtas mirus jos sutuoktiniui, kuris butą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gavęs iš savo mamos.

1.3.                      Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino liudytojos N. S. parodymų patikimumo aspektu, juolab, kad liudytoja L. M. nurodė, jog daugelį aplinkybių apie I. Č., tame tarpe gyvenimą bute, sužinodavo iš liudytojos, o atėjus į teismą ji nurodė priešingas aplinkybes. Liudytojos teiginiai, kad ginčo bute buvo sunaudojama labai mažai vandens, kadangi ji padėdavo A. M. mokėti mokesčius, yra melagingi ir niekuo nepagrįsti, todėl teismas neturėjo pagrindo jais vadovautis. Atsakovai nebuvo pateikę jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo padidėję mokesčiai. Todėl ieškovė apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus, nes iškilo jų pateikimo būtinybė po teismo sprendimo priėmimo. Įvertinus 2020 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) priskaitymų apmokėjimų žiniaraštį už laikotarpius nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. su duomenimis už laikotarpį iki 2016 m. akivaizdu, kad vandens išnaudojimas yra žymiai didesnis, ypač už 2017 ir 2018 metus. 2013 metais buvo suvartota 36 kubiniai metrai, 2014 m. - 43, 2015 m. - 44, o 2016 m. - jau 53, 2017 m. - jau 92, 2018 m. - 70, 2019 m. - 39. Akivaizdu, kad padidėjimas buvo ženkliai didesnis, išskyrus 2019 m.

1.4.                      Teismas nevertino kai kurių įrodymų, todėl nepaisė ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką. Aplinkybę, kad apeliantė negalėjo patekti ir naudotis butu, jį išnuomoti, patvirtina (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notaro biuro pareiškimas, kuris buvo nusiųstas ir įteiktas ginčo buto adresu I. Č.. Atsakovas neginčijo šio reikalavimo, neteikė jokių atsakymų, bet toliau tęsė gyvenimą bute ir inicijavo su močiute jos vardu įvairias kitas civilines bylas. Ieškovė dėl tokių atsakovų veiksmų neteikė ieškinio dėl iškeldinimo, kadangi kitoje byloje A. M. ginčijo nuosavybės įgijimo pagrindą, todėl iškeldinimo byla būtų sustabdyta. Atsakovas iki šios bylos iškėlimo niekada neginčijo fakto, kad gyveno bute, tačiau buvo nesutarta tik dėl nuomos sumos. Atsakovas manipuliuodavo aplinkybe, kad tik jis globojo, rūpinosi močiute, prisistatinėdavo kaip A. M. globėjas, nors dokumentų, patvirtinančių globėjo statusą, nepateikė.  

1.5.                      Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nevertino byloje esančio rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad I. Č. valdė ir naudojosi butu, kas neleido buto dalies išnuomoti kitiems asmenims. Tai patvirtina 2021 m. sausio 20 d. turto perdavimo aktas, kad I. Č. asmeniškai perdavė butą bei jo raktus.

1.6.                      Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybes, kad dėl ketinimo išnuomoti butą buvo kalbėta tiek su atsakovais, tiek ir su A. M., t. y. buvo prašoma mokėti nuomos mokestį. A. M. yra sumokėjusi vienkartinį 600 Eur nuomos mokestį, po kurio daugiau pinigų nebuvo mokėta. Šį faktą patvirtino liudytoja N. S., kuri ateidavo padėti A. M. po jos sutuoktinio mirties.

1.7.                      Teismo sprendimas neatitinka formuojamos teismų praktikos, kadangi 2016 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1340-565/2016, esant panašioms aplinkybėms, tenkino ieškovės ieškinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu butu. Nagrinėjamu atveju ieškovės paskaičiuotos negautos pajamos taip pat buvo paskaičiuotos pagal dviejų kambarių butų nuomos kainas, vyravusias tuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini), įvertinus buto plotą, patogumus. Palyginimui buvo teikiami (duomenys neskelbtini) kambarių butų nuomos pavyzdžiai ginčo laikotarpiu, nes ginčo butas buto (duomenys neskelbtini) kambarių, tačiau jo dalimi naudojosi apeliantės anyta A. M.. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad negautos pajamos yra paskaičiuojamos pagal nuomos kainą rinkoje. Nuomos kaina rinkoje yra apskaičiuota suma, už kurią turėtų būti nuomojamos patalpos tarp norinčio nuomininko pagal atitinkamas nuomos sąlygas ir sandorį tarp nesusijusių asmenų, įvykdžius tinkamą rinkodaros procesą ir kai šalys kiekvienu atveju veikė sąmoningai, atsargiai ir be prievartos.

1.8.                      Skundžiamas teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes jame tik preziumuojama, kad nepagrindžiama negautų pajamų reali gavimo galimybė, kad nuomos kaina nėra individualizuota. Nuomos rinkos kainos nustatymas yra numatytas turto vertinimo pagrindų įstatyme ir jis nustatomas lyginamojo vertinimo būdu, ką šioje byloje ieškovė ir įrodinėjo surinkdama ir pateikdama teismui labai daug buto nuomos rinkos pavyzdžių už įvairius ginčo laikotarpius. Teismas nenurodė jokio konkretaus motyvo, kodėl pateikti pavyzdžiai negali būti vertinami ir laikomi pagrįstais įrodymais. Nuomos rinkos kainos buvo dėmesingai lygintos ir skaičiuotos mažiau nei vidutinės, įvertinus visą viešai skelbiamą, prieinamą informaciją. Kadangi atsakovai neginčijo nuomos rinkos vertės, o teismas nepasiūlė ieškovei pateikti individualaus buto vertinimo, todėl ieškovei nebuvo sudaryta galimybė prašyti teismo skirti byloje ekspertizę. Nesutikdamas su apeliantės teikiamais įrodymais teismas nenurodė tinkamų motyvuotų, kritikos argumentų, kodėl negalima remtis ieškovės pateiktais duomenimis.

1.9.                      Skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis, jos 15 punktas, išdėstyta neaiškiai, nepilnai, nesuprantamai. Ieškovės liudytojų parodymai cituojami tendencingai, nenurodant patvirtintų aplinkybių, svarbių įrodinėjimo prasme ir neatskleidžiant parodymų esmės. L. M. patvirtino ne tik aplinkybę apie matytus asmeninius daiktus, bet ir dėl pokalbio su N. S. dėl galimybės įeiti į butą, dėl netinkamų raktų perdavimo, dėl žinojimo, kad I. su M. gyvena bute, dėl prašymo stebėti butą E. M.. Nors E. M. nurodė, kad kategoriškai negali patvirtinti, jog visą laikotarpį nuolat gyveno ginčo bute, tačiau ji nurodė, kad stebėjo ilgą laiką butą M. prašymu, kad pažįsta I. Č. ir M., yra ne kartą mačiusi. Todėl svarbu parodymuose, kad ji matė ne kažkokį vyrą, moterį, o būtent atsakovus. Vyriškų skalbinių džiūvimas balkone svarbus, nes, kaip nustatyta byloje, joks kitas vyras negyveno bute. Nors skundžiamame sprendime teismas nenurodė, kad remiasi liudytojos S. Ž. parodymais, tačiau juos cituoja sprendimo motyvuojamoje dalyje. Tačiau šios liudytojos paaiškinimai nepatikimi, kadangi duoti suinteresuoto bylos baigtimi asmens. Liudytoja yra atsakovės mama, kuri suinteresuota, kad iš jos dukros nebūtų priteisti pinigai. Be to, ši liudytoja davė labai abstrakčius parodymus ir negalėjo nieko patikslinti, teikiant klausimus vis nurodydama, kad negali prisiminti, negali patikslinti. Liudytoja nurodė, kad gyveno užsienyje, tačiau grįžo į Lietuvą, laikotarpio tiksliai nurodyti negalėjo. Sprendimo 15 punkto priešpaskutinis sakinys išdėstytas net 7 eilutėse, tačiau visiškai nesuprantama jo esmė, juridinė reikšmė. Šis sakinys - motyvas vertintinas kaip neapibrėžti, neaiškūs pamąstymai, o ne aiškus, pagrįstas teisinis motyvas, argumentas.

10.       Atsakovai I. Č. ir M. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti N. M. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą. Taip pat prašė prie bylos medžiagos neprijungti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina ieškinio pagrįstumo, kuris iš esmės buvo grindžiamas tik ieškovės paaiškinimais, deklaratyviais teiginiais apie ketinimus nuomoti butą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė ieškinio.

2.2.                      Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovų savavališką gyvenimą bute. Bute atsakovai ginčo laikotarpiu negyveno, o tiesiog prižiūrėjo močiutę A. M., kuri serganti, senyvo amžiaus ir turi jai skirtą globą. Ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų savavališkai užimant butą. Butas yra (duomenys neskelbtini) kambarių, o ieškinys grindžiamas pozicija, kad ieškovė siekė išnuomoti (duomenys neskelbtini) buto kambarius, kuriuos neva buvo užėmę atsakovai. Tuo tarpu kitais (duomenys neskelbtini) buto kambariais naudojosi ieškovės anyta (atsakovo I. Č. močiutė) A. M., iš kurios ieškovė nereikalauja nuostolių atlyginimo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai, prižiūrėdami A. M. jos sveikatos būklės pablogėjimo epizodais, apsistodavo ne (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) kambarių, kuriuose A. M. ieškovė leido gyventi, o neva nuolatos gyveno kituose (duomenys neskelbtini) kambariuose.

2.3.                      Ieškovės inicijuotas veiksmas – pareiškimo dėl išsikeldinimo išsiuntimas, nepatvirtina, jog tokio pranešimo adresatas (atsakovas I. Č.) iš tiesų minėtu metu gyveno bute. Atsakovas, gavęs minėtą pranešimą, neturėjo jokio teisinio pagrindo jį ginčyti, kadangi ieškovė neinicijavo teisminio ginčo dėl atsakovo iškeldinimo - būtent jo metu atsakovas būtų įrodęs, kad turi kitą gyvenamąją vietą ir jo iš buto neįmanoma iškeldinti, nes jis paprasčiausiai ten negyvena.

2.4.                      Atsakovas aplinkybe, kad prižiūri ir iki šiol rūpinasi senyva bei ligota savo močiute A. M., ne manipuliuoja, o tiesiog nurodo faktines aplinkybes. Šias aplinkybes patvirtino ir civilinėje byloje apklausta liudytoja N. S., kuri yra A. M. kaimynė. Atsakovas perdavė ieškovei butą bei jo raktus dėl to, kad perdavimo momentu jo močiutė A. M. jau buvo iš buto išsikėlusi į globos namus, dėl ko buto perdavime negalėjo dalyvauti ir atsakovas ją atstovavo kaip įgaliotinis ir A. M. globėjas. Ieškovės argumentas, kad 2021 m. sausio 20 d. turto perdavimo aktas patvirtina, jog atsakovas valdė ir naudojosi butu, yra absurdiška ir prieštaraujanti pačios ieškovės ieškinio reikalavimams, kadangi ieškinys dėl nuostolių atlyginimo pareikštas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. Taigi, pati ieškovė nurodo, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. ji jau turi galimybę išnuomoti butą, t. y. jame jau nebegyvena atsakovai ir nuo 2020 m. sausio 1 d. neatlieka jokių neteisėtų veiksmų.

2.5.                      Ieškovės teiginiai apie liudytojos suinteresuotumą bylos baigtimi yra absurdiški - nesuprantama, kokią įtaką turi liudytojai N. S. padarytų nuostolių priteisimas iš atsakovų. Priešingai - liudytoja galėtų būti laikoma labiau susijusia su ieškove, nes su ja yra kaimynės, taigi, siekdama išlaikyti kaimyniškus santykius būtų galėjusi liudyti palankiai ieškovei. Visgi, liudytoja elgėsi sąžiningai ir nurodė tikrąsias faktines aplinkybes, kurias teismas nurodė sprendime, t. y. liudytoja N. S. ateidavo padėti A. M. po sutuoktinio mirties kasdien iš ryto 9-10 val., ji M. yra mačiusi tris kartus, I. bute negyveno, tik atvažiuodavo vakarais atvežti maisto.

2.6.                      Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl liudytojos S. Ž. duotų paaiškinimų yra nepagrįsti. Liudytoja, teikdama teisingus parodymus nuoširdžiai nurodė, ko neatsimena, bei parodė, ką atsimena - kad 2015 m. Kalėdų metu I. Č. pas ją namuose (duomenys neskelbtini), jau gyveno, maždaug prieš (duomenys neskelbtini) išsinuomojo butą ir išėjo gyventi atskirai, kad I. senelė A. M. gyveno (duomenys neskelbtini), I. veždavo jai maistą, kartais važiuodavo pernakvoti, tačiau tame bute negyveno. Tuo tarpu būtent ieškovės liudytojos buvo paruoštos ir nurodė iš esmės vienodas aplinkybes, akcentavo tuos pačius įvykius net neklausiamos, dėl ko būtent jų parodymai pripažintini nepatikimais.

2.7.                      Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė esminės sąlygos civilinės atsakomybės taikymui - atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. savavališko buto užėmimo ir neleidimo juo naudotis ieškovei. Kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamame sprendime, ieškovė netgi nesiėmė jokių veiksmų, kad atgauti jai nuosavybės teise priklausančio turto raktus, I. Č. pakeitus durų spyną, nereiškė ieškinio teisme dėl asmenų, be teisėto pagrindo gyvenančių jai nuosavybės teise priklausančiame bute, iškeldinimo.

2.8.                      Ieškovė nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo patalpinusi skelbimus ir siūlymus tam tikruose informaciniuose portaluose apie galimybę išsinuomoti jos turimą butą, kad vedė derybas su konkrečiais asmenimis dėl buto nuomos sutarčių sudarymo ir kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų potencialūs nuomininkai atsisakė nuomoti jos turimą turtą.

2.9.                      Ieškovės cituojami liudytojos N. S. parodymai nepatvirtina ieškovės pozicijos, kad ši ketino dalį buto nuomoti tretiesiems asmenims, nes ieškovės cituojamuose parodymuose kalbama apie susitarimus tarp ieškovės ir A. M., iš kurios jokio nuostolių atlyginimo ieškovė nereikalauja.

2.10.                      Ieškovei kilo pareiga įrodyti ieškinio pagrįstumą - akivaizdu, jog jos pasirinktas nuostolių dydžių įrodinėjimo būdas buvo nepakankamas, nes, visų pirma, ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo su lyginamosiomis nuomos kainomis, kuomet nuomojamas ne (duomenys neskelbtini) kambarių butas, o (duomenys neskelbtini) kambariai (duomenys neskelbtini) kambarių bute, kuomet kituose (duomenys neskelbtini) kambariuose gyvena globos ir rūpybos reikalaujantis asmuo. Ieškovės nurodoma teismų praktika šioje byloje netaikoma, nes ieškovė nereiškė reikalavimo iškeldinti atsakovus, t. y. net neįrodė savavališko gyvenimo bute fakto. Ieškovės pateikti nuomos kainos pavyzdžiai nėra nuomos kainos nustatymas Turto vertinimo pagrindų įstatymo numatyta tvarka, nes ieškovė neturi specialiųjų žinių, kuriomis remdamasi galėtų parengti turto vertės nustatymo ataskaitą. Teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus ir neprivalėjo siūlyti ieškovei prašyti skirti teismo ekspertizę buto nuomos kainai nustatyti. Todėl teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės žalos dydžio pagrindimas nekilnojamojo turto agentūrų publikacijose viešojoje erdvėje nurodytomis butų nuomos kainomis rinkoje nepagrindžia prašomų priteisti nuostolių dydžio - nuomos kaina nėra individualizuota būtent šiam butui. Tai, kad rinkoje tuo metu buvo nurodyta tokia butų nuomos kaina (duomenys neskelbtini) mieste, nepagrindžia, kad ginčo butas, kuriame gyvena ir garbaus amžiaus A. M., už tokią kainą galėtų būti išnuomotas, t. y. nepagrindžia negautų pajamų realios gavimo galimybės ir jų dydžio.

2.11.                      Ieškovės teiginiai dėl ginčo laikotarpiu sunaudoto vandens kiekio, remiantis liudytojos N. S. paaiškinimais, yra nepagrįsti, o liudytojos paaiškinimai melagingi, todėl teismas neturėjo pagrindo jais vadovautis.

2.12.                      Dėl apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos, nurodo kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas prie bylos medžiagos prijungtų apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, prašo atsižvelgti į tai, kad jie nepatvirtina ieškovės nurodomo fakto, jog bute nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. gyveno ne tik A. M. bet ir atsakovai. Vadovaujantis ieškovės logika, vandens sunaudojimas turėtų būti padidėjęs ketverius metus (2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m.), tačiau apmokėjimų žiniaraštis patvirtina vandens suvartojimo padidėjimą tik 2017 ir 2018 metais. Visgi, šis įrodymas nepatvirtina ieškovės teiginio, kad bute gyveno ne vienas, o trys asmenys, nes, kaip atsakovai pažymėjo civilinės bylos nagrinėjimo metu, atsakovas I. Č. bute lankydavosi, atveždavo močiutei maisto, ja rūpindavosi, tačiau kartais močiutė gulėdavo ligoninėje, dėl ko būdavo namie mažiau ir tuo metu suvartodavo mažesnius kiekius vandens. Taigi, vertinant apmokėjimų žiniaraštį neįmanoma nustatyti, ar 2017 ir 2018 metais vandens suvartota daugiau nei įprastai, ar priešingai - 2019 metais jo suvartota neįprastai mažai, nes A. M. daugiau laiko praleido ligoninėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

      Dėl naujų įrodymų

12.       Apeliantė N. M. prie apeliacinio skundo pateikia papildomus įrodymus – uždarosios   akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) priskaitymų mokėjimų žiniaraščius už laikotarpius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d., nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. ir nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d., kuriais siekiama pagrįsti ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad tuo laikotarpiu, kai ginčo bute gyveno atsakovai, buvo sunaudojama daugiau vandens.

13.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės teikiami įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir ieškovė (jos atstovė) turėjo objektyvią galimybę visus šiuos įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nepaaiškinta ir nenurodyta, kokios aplinkybės sukliudė laiku pateikti šiuos įrodymus, nepagrįsta, kodėl dokumentai yra teikiami tik šioje proceso stadijoje. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas mažiau palankus teismo sprendimas, nei jie pageidavo. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl nepriima apeliacinės instancijos teismui apeliantės teikiamų naujų įrodymų ir jų nevertina.

Dėl sprendimo (ne)pagrįstumo

14.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų, patirtų dėl negalėjimo naudotis nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, priteisimo.

15.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė procesinės ir materialinės teisės pažeidimus, nesivadovavo formuojama teismų praktika. Neteisingai vertino faktines aplinkybes ir įrodymus, kai sprendė dėl atsakovų gyvenimo ginčo bute, dėl ieškovės pastangų ir galimybių išnuomoti ginčo butą, taip pat dėl patirtų nuostolių dydžio.

16.       Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. padovanojo sūnui V. M. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Mirus V. M., šį butą paveldėjo ieškovė. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini). Bute gyveno V. M. motina A. M.. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notaro biurui pateikė pareiškimus A. M. ir I. Č., kuriuose nurodė, kad jie privalo per vieną mėnesį išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, o jeigu per nurodytą terminą šio reikalavimo neįvykdys, ji bus priversta kreiptis į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Ieškovė A. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą dalį, kuria atsakovė N. M. paveldėjo V. M. priklausiusį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1547-601/2020 Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. (duomenys neskelbtini) turto perdavimo aktas patvirtina, kad I. Č. perdavė N. M. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir raktus.

17.       Nuostoliais yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

18.       Ieškovė nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jie savavališkai apsigyveno jai priklausančiame bute, pakeitė spyną ir nuo 2016 metų iki 2020 metų sausio mėnesio neleido ieškovei naudotis butu. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovai ginčo bute negyveno. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma, pritaria šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.

19.       Byloje nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų ginčo bute gyveno A. M.. Kadangi ji nevaikščiojo ir jai buvo reikalinga globa bei priežiūra, atsakovas I. Č. rūpinosi ir prižiūrėjo A. M., todėl dažnai, t. y. beveik kasdien, lankėsi bute. Kaip paaiškino 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje, jis kaip A. M. globėjas, vykdė jos valią ir darė tai, ką ji paprašydavo. Gavusi pranešimą iš notaro dėl išsikėlimo iš buto, A. M. išsigando, kad liks be gyvenamosios vietos, paprašė atsakovą pakeisti durų spyną ir užvesti bylą teisme dėl sandorių nuginčijimo. Atsakovas taip ir padarė, bet ne savo iniciatyva, o vykdydamas močiutės valią. Kai baigėsi teisminis nagrinėjimas ir A. M. ieškinys buvo atmestas, atsakovas ją apgyvendino senelių globos namuose ir atsilaisvinusį butą bei raktus perdavė ieškovei. Tai patvirtina 2021 m. sausio 20 d. buto perdavimo aktas. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas nuo 2016 metų ginčo bute labai dažnai lankėsi, kartais ir pernakvodavo, bet tik todėl, kad prižiūrėjo ir globojo tame bute gyvenusią nevaikštančią ir nuolatinės priežiūros reikalingą močiutę A. M.. Ieškovė šios faktinės aplinkybės jokiais įrodymais nepaneigė. Nei pati ieškovė, nei jos dukra liudytoja L. M. bute nuo 2016 m. pradžios nesilankė, nes negalėjo į jį patekti, ir pačios nematė, kad ten būtų atsakovų daiktų, baldų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovai nuolat gyveno ginčo bute. Ieškovė ir liudytoja L. M. savo paaiškinimuose nurodė, jog jos daug aplinkybių dėl atsakovų gyvenimo bute girdėjo iš A. M. kaimynės liudytojos N. S., tačiau teisme ši liudytoja paliudijo priešingas aplinkybes, nei sakė ieškovė ir liudytoja L. M.. Byloje, siekiant nustatyti, ar atsakovai gyveno ginčo bute, buvo apklausti šalių liudytojai, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų liudytojų parodymų visumą,  konstatavo, kad kiekvienos iš šalių pasikviesti liudytojai tvirtino būtent tai šaliai palankias aplinkybes, todėl prioritetą suteikė N. S. parodymams, nes ji yra A. M. kaimynė, ne šeimos narė ir neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo liudytojų parodymų vertinimui. Liudytoja N. S., padėjusi atsakovui prižiūrėti A. M. ir kasdien pas ją ateidavusi, patvirtino, kad I. Č. tik atvažiuodavo pas A. M., bet bute niekada negyveno, o M. Č. ji mačiusi tik tris kartus. Ieškovė taip pat rėmėsi (duomenys neskelbtini) notaro siųstu ginčo adresu pranešimu atsakovui dėl išsikėlimo iš ginčo būsto, tačiau šis pranešimas iš esmės taip pat neįrodo, kad atsakovas gyveno bute. Kaip paaiškino atsakovas, kadangi jis bute dažnai lankydavosi, todėl tuo adresu jam pranešimą ir įteikė, tačiau jis į jį niekaip nereagavo, nes bute negyveno. Taigi, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovai nuo 2016 metų iki 2020 m. sausio mėnesio savavališkai gyveno ieškovės bute, todėl nėra pagrindo konstatuoti jų neteisėtus veiksmus ir tuo pačiu vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalauja CPK 183 ir 185 straipsniai, o apeliacinio skundo argumentai dėl atskirų įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nepaneigia teismo padarytų išvadų ir įrodymų įvertinimo teisingumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepagrįstai sureikšmina atskiras bylos aplinkybes, teikia pirmenybę savo pozicijai palankiems įrodymams, tačiau to nepakanka paneigti teismo išvadoms dėl bylos faktų, grįstoms visumos byloje esančių įrodymų vertinimu.

20.       Remiantis CK 6.249 straipsniu, šioje byloje taip pat turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė realių ketinimų nuomoti paveldėtą butą ir gauti iš jo pajamų. Apeliacinės instancijos teismas šiai išvadai taip pat pritaria.

21.       Ta aplinkybė, jog ieškovė gyveno kitame bute, neįrodo jos realios galimybės nuomoti paveldėtą butą. Paveldėdama ginčo butą, ieškovė žinojo, kad jame gyvena garbaus amžiaus ir globos reikalaujanti V. M. motina A. M., todėl neturėjo pagrindo pagrįstai tikėtis, kad ji iš karto galės butą nuomoti. Nors ieškovė 2016 m. kovo 29 d. pateikė per (duomenys neskelbtini) notaro biurą pareiškimus A. M. ir I. Č., kuriuose nurodė, kad jie privalo per vieną mėnesį išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau A. M. iš buto neišsikėlė ir jame gyveno iki 2021 m. sausio 20 d. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė išsiuntusi notarinius pranešimus dėl išsikėlimo iš buto, toliau – nuo 2016 metų iki 2020 metų – nesiėmė jokių veiksmų, kad atgautų jai nuosavybės teise priklausančio turto raktus, I. Č. pakeitus durų spyną, nereiškė ieškinio teisme dėl asmenų, be teisėto pagrindo gyvenančių jai nuosavybės teise priklausančiame bute, iškeldinimo. Priešingai, A. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą dalį, kuria atsakovė N. M. paveldėjo V. M. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Civilinė byla apeliacinėje instancijoje buvo baigta nagrinėti 2020 m. spalio 20 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei, tiek paveldint butą, tiek ir vėliau – kol vyko teisminis ginčas dėl nuosavybės teisės į šį butą, tikėtis jį išnuomoti ir gauti papildomas pajamas nebuvo pagrindo. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė realaus ketinimo nuomoti paveldėtą butą ir atitinkamai, kad apeliantė neprarado jokių pajamų, apeliacinio skundo argumentais nepaneigta. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojų L. M. ir N. S. parodymų, tačiau pažymėtina, jog teismas vertina byloje esančių įrodymų visumą. Šiuo atveju teismas vertino pačios ieškovės elgesį, siekiant gauti konkrečių pajamų, todėl liudytojų nurodytos aplinkybės, kad ieškovė kalbėjo su atsakovais apie tai, jog ketina nuomoti butą ir gauti 200 Eur nuomos mokesčio, neturi esminės reikšmės. Esminę reikšmę turi ne tai, ką ir su kuo kalbėjo ieškovė, bet kokių realių aktyvių veiksmų ji ėmėsi, siekdama, kad butas būtų atlaisvintas ir ji galėtų jį išnuomoti.

22.       Apeliantė skunde teigia, kad teismas nenurodė jokio konkretaus motyvo, kodėl ieškovės pateikti kainų pavyzdžiai negali būti vertinami ir laikomi pagrįstais įrodymais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šie įrodymai nepagrindžia prašomų priteisti nuostolių dydžio – nuomos kaina nėra individualizuota būtent šiam butui. Tai, kad rinkoje tuo metu buvo nurodyta tokia butų nuomos kaina (duomenys neskelbtini) mieste, nepagrindžia, kad ½ ginčo buto, kuriame gyveno ir garbaus amžiaus A. M., galėtų būti išnuomota už tokią kainą, t. y. nepagrindžia negautų pajamų realios gavimo galimybės ir jų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiam teismo motyvui ir nurodo, kad dėl šios priežasties nėra pagrindo vadovautis ir ieškovės nurodomomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. e2A-1340-565/2016 ir Nr. e2A-1569-392/2019, nes šiose bylose ieškovai ketino nuomos mokestį gauti už tuščius (duomenys neskelbtini) kambarių butus, o ne už (duomenys neskelbtini) kambarius (duomenys neskelbtini) kambarių bute, kurio dalimi naudojasi priežiūros ir globos reikalaujantis žmogus. Ieškovė nepateikė byloje įrodymų, kad ji buvo suradusi nuomininkus, kurie būtų sutikę nuomotis (duomenys neskelbtini) kambarius. 

23.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ieškovės argumentą, kad teismas nepasiūlė ieškovei pateikti individualaus buto vertinimo dėl buto nuomos rinkos vertės, todėl nebuvo prašyta skirti ekspertizės. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai) suteikia teisę bylos šalims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymus teikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas savo iniciatyva įrodymus renka tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą pažeidimo, nėra pagrįsti.

24.       Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės deklaruojamos kaip negautos 11 562 Eur pajamos, įskaitant ir jų dydį, negali būti laikomos realiomis ar neišvengiamai gautinomis pajamomis. Apeliantei nepagrindus realios tokių pajamų gavimo tikimybės bei jų dydžio, šios pajamos galėtų būti vertinamos tik kaip hipotetinės pajamos, nepatenkančios į negautų pajamų sampratą, pateiktą CK 6.249 straipsnio 1 dalyje.

25.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas neatitinka formuojamos teismų praktikos, kadangi 2016 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1340-565/2016, esant panašioms aplinkybėms, tenkino ieškovės ieškinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu butu.

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009).

27.       Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1340-565/2016 buvo priimtas teismo sprendimas dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovams priklausančių patalpų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovų nebuvo iškeldinusi, todėl aptariamų bylų teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios. Kadangi nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi, teisėjų kolegijos vertinimu Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1340-565/2016 šiuo atveju negali būti vadovaujamasi.

28.       Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

29.       Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias negautų pajamų priteisimą, taip pat tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesiniu dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

31.       Apeliacinio skundo netenkinus, procesinis sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, todėl jie įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

    Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Dalė Burdulienė

Izolda Nėnienė

                                                                                                                 Edita Šliumpienė