PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 27 d. Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. I. (M. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-694-734/2019 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui M. I., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Ergo Insurance SE Lietuvos filialui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. M. prašė priteisti iš atsakovo M. I. 7 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 1 d. apie 18 val. 24 min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas, kurio civilinė atsakomybė apdrausta Ergo draudimu, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, todėl nesustojo ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią ieškovę. Eismo įvykiu ieškovei sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio eismo įvykio Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 18 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
3. Atsižvelgiant į dėl eismo įvykio ieškovės patirtas fizines pasekmes bei stiprius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ieškovė kreipėsi į Ergo Insurance SE Lietuvos filialą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Draudimas ieškovei atlygino 2 400 Eur dydžio neturtinę žalą. Kadangi ieškovė įsipareigojo nereikšti daugiau pretenzijų Ergo Insurance SE Lietuvos filialui, likusią neturtinės žalos dalį, kurią realiai patyrė, turi atlyginti atsakovas. Įvertinęs ieškovės patirtą turtinę žalą, Ergo draudimas atlygino 1 618,72 Eur dydžio turtinę žalą (išlaidos už dvi operacijas, kelis kartus įvykusios reabilitacijos, negautos pajamos už nedarbingumo laikotarpius nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. ir nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d.).
4. Nurodė, kad eismo įvykio pasekmės yra sunkios ir jas jaučia iki šiol. Po operacijos ieškovei teko gydytis analgetikais, antibiotikais, profilaktiškai antikoaguliantais, buvo atliekami perrišimai, operuotas kelis įmobilizuotas ortopediniu šarnyriniu, keičiamo kampo įtvaru, buvo nurodyta taikyti kineziterapiją, mokyta vaikščioti su ramentais. Iš 2018 m. sausio 30 d. ekspertizės matyti, kad ieškovė skundėsi ribotais ir skausmingais dešinio kelio judesiais. Paaiškėjus, kad negali sulenkti kojos, nes smarkiai atrofavosi raumenys, teko atlikti reabilitaciją, kuri buvo ypatingai skausminga, nes buvo būtina išjudinti raumenis. 2018 m. kovo mėn. ieškovei suteikta pirminė reabilitacija Valakupių reabilitacijos centre. Tolesnė reabilitacija atlikta reabilitacijos centre „Gemma“. Ieškovė į centrą kreipėsi kelis kartus metų eigoje dėl juntamų skausmų ir nepilnos kelio lenkimo amplitudės, taip pat šiame centre ji buvo ruošiama pakartotinei operacijai ir gydėsi po jos. 2018 metų vasarą dėl patiriamų nuolatinių skausmų gydytojas skyrė pakartotinę operaciją, kuri atlikta 2018 m. spalio 12 d. Jos metu buvo išimtos kojoje buvusios metalinės konstrukcijos, įdėtos pirmosios operacijos metu. Gydytojas ortopedas ieškovei nurodė, kad jos būklė gali niekada neatsistatyti į prieš tai buvusią.
5. Paaiškino, kad neigiamas emocines pasekmes jaučia iki šiol, ypatingai prastai miega, kankina prisiminimai bei sapnai apie įvykį, liko baimė eiti per perėją, vartoja raminamuosius. Dėl eismo įvykio sukeltos sveikatos būklės ilgą laiką buvo nedarbinga, po operacijų buvo visiškai priklausoma nuo kitų asmenų, negalėjo rūpintis šeima, kurioje auga mažametė dukra, ir prisidėti prie jos išlaikymo ir rūpinimosi, teko ilgam atsisakyti laisvalaikio, pramogų. Iki eismo įvykio planavo šeimos pagausėjimą, tačiau dėl eismo įvykio padarinių šiuos planus teko atidėti neapibrėžtam laikui, kadangi nėra aišku, kokia sveikatos būklė bus ateityje. Nors nuo eismo įvykio praėjo beveik pusantrų metų, atsakovas nei karto nepasidomėjo jos sveikata, neparodė jokios iniciatyvos atlyginti patirtą žalą, jokia forma nesiekė padėti ir neišreiškė gailesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. I. ieškovės V. M. naudai 7 210 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią dalį ieškinio atmetė.
7. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas M. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nubaustas galutine bausme 34 MGL (1 280,44 Eur) bauda su uždraudimu naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metams. Teismo nuosprendžiu konstatuota, jog atsakovas, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties (duomenys neskelbtini) pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, prieš perėją nesustojo, kai ta pačia kryptimi priekyje jo važiavęs automobilis sustojo prieš perėją, tęsdamas judėjimą ir apvažiuodamas priekyje sustojusį automobilį iš dešinės, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiąją, jo atžvilgiu iš kairės į dešinę ėjusią V. M., t. y. atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 31 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų“.
8. Teismas vertino, kad atsakovo atžvilgiu nereikia įrodinėti sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nes atsakovo atžvilgiu baudžiamojoje byloje priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis yra prejudicinis faktas. Teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu ieškovės sveikatai padaryta žala. Nustatė, kad trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, su kuriuo atsakovas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, išmokėjo ieškovei turtinę žalą, kurią sudarė gydymo, reabilitacijos, nedarbingumo išlaidos, taip pat išmokėjo 2790 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė 2018 m. balandžio 10 d. pranešimu draudikui nurodė, kad, gavusi papildomai 2 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, įsipareigoja draudikui daugiau pretenzijų dėl neturtinės žalos nereikšti.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovei padarytos žalos sveikatai mąstą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jos sužalojimai turės liekamuosius reiškinius visą gyvenimą. O būtent: ieškovė du kartus buvo operuota, gydėsi analgetikais, antibiotikais, operuotas kelis įmobilizuotas ortopediniu šarnyriniu, keičiamo kampo įtvaru, buvo taikyta kineziterapija, ieškovė buvo mokyta vaikščioti su ramentais; iš 2018 m. sausio 30 d. ekspertizės matyti, kad ieškovė skundėsi ribotais ir skausmingais dešinio kelio judesiais, gydyta gydytojo reabilitologo; po trauminio įvykio ji negalėjo pati savęs apsitarnauti, judėjimo funkcija buvo sutrikusi; išlieka skausmai, nepilna kelio funkcija, antrosios operacijos metu pašalinta dalis menisko; palaikomoji reabilitacija bus reikalinga visą gyvenimą; blauzdikaulio krumplio lūžis su kelio menisko dalies pašalinimu gali turėti įtaką gyvenimo kokybei, perspektyvoje gali vystytis artritas, turi pasekmes laikysenai, judėjimo funkcijai; perspektyvoje galimas sąnario keitimas, jaučia skausmus, negali gerai lipti laiptais, labiau apkraunama sveikoji koja ir pan.
10. Spręsdamas dėl ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, teismas vertino ir atsakovo, padariusio ieškovės sveikatai žalą, kaltės mastą. Nors atsakovas nuteistas už neatsargų nusikaltimą, tačiau jis ieškovę partrenkė pėsčiųjų perėjoje, t. y. prieš perėją nesustojo, kai ta pačia kryptimi priekyje jo važiavęs automobilis sustojo prieš perėją, ir tęsdamas judėjimą bei apvažiuodamas priekyje sustojusį automobilį iš dešinės, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė ieškovę, o tai yra vienas grubiausių KET pažeidimų. Atsakovas daugybę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusikaltimą padarė tuo metu, kai jam teismo nutartimi buvo sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Teismo nuomone, šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti neturtinės žalos dydžio.
11. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 7 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgė, jog atsakovo draudikas ieškovei atlygino 2 790 Eur neturtinę žalą, todėl šia suma ieškovės prašomą priteisti neturinės žalos atlyginimą sumažino (10 000 Eur – 2 790 Eur) ir iš atsakovo ieškovei priteisė 7 210 Eur neturtinei žalai atlyginti.
12. Teismas konstatavo, kad ieškovė dėl žalos, padarytos jai 2017 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio metu, atlyginimo į teismą kreipėsi 2019 m. gegužės 6 d., todėl nėra praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto trijų metų ieškinio senaties termino reikšti reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas M. I. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą ir sumažinti iš jo priteistiną neturtinę žalą iki 1 100 Eur.
14. Nurodo, kad teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo įstatymo taikymo, įrodymų vertinimo taisyklių nesilaikymo, nukrypimo nuo teisminės praktikos. Baudžiamajame procese jis savo kaltę nuoširdžiai pripažino ir dėl jos galėjosi. Supranta, jog dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovė patyrė skausmo, nepatogumų, išlaidų ir kitokių neigiamų išgyvenimų, taip patirdama neturtinę žalą, todėl sutinka, jog turi prisidėti prie jos atlyginimo. Nurodė, kad, be draudimo atlygintos 2 790 Eur neturtinės žalos, sutinka atlyginti ieškovei dar 1 100 Eur.
15. Mano, jog teismas padarė klaidą, nuspręsdamas, kad ieškovei padaryta net 10 000 Eur neturtinė žala, kurią (jos dalį) privalo atlyginti jis, o ne draudikas. Nurodė, kad, jam papildomai atlyginus ieškovei dar 1 100 Eur, turėtų būti vertinama, kad visa padaryta neturtinė žala atlyginta. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Už savo klaidą jis buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje ir nubaustas atitinkama bausme, kurią skiriant buvo atsižvelgta ir į padarytus administracinius pažeidimus. Todėl jo materialiai bausti šioje byloje nebuvo pagrindo, ypač įvertinus tai, kad ieškovė su draudimo bendrove dėl jai padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio susitarė ne dėl maksimalaus galimo mokėti pagal įstatymą neturtinės žalos dydžio.
16. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 3 000 Eur. Kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas netgi sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitais (ne autoįvykiuose) nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atvejais (BK 139 straipsnio 1 dalis) nukentėjusiajam atlyginama neturtinė žala neviršija 2 000 – 2 500 Eur. Šioje byloje nėra tokių faktinių duomenų, kurie pagrįstų teismo sprendimą bent tris kartus viršyti teismų praktikoje pripažįstamą neturtinės žalos dydį
17. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, galiojančios nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Nors jose nurodytas reglamentavimas yra rekomendacinio pobūdžio, bet teismo civilinio proceso metu šis teisės aktas galiojo, todėl teismas turėjo atsižvelgti į jo rekomendacijas.
18. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
19. Nurodo, kad pritaria atsakovo pateiktam apeliaciniam skundui ir jame išdėstytiems argumentams, jog priteista neturtinės žalos suma viršija teismų praktikoje priteisiamų sumų dydį, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Ieškovė su trečiuoju asmeniu sutarė, kad neturtinei žalai atlyginti 2 790 Eur draudimo išmoka yra pagrįsta, teisingai apskaičiuota ir atitinka ieškovės patirtus neturtinius išgyvenimus bei visiškai atlygina neturtinę žalą.
20. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti.
21. Nurodo, kad apeliaciniame skunde, nors ir yra pripažįstama, jog apeliantas sukėlė žalą ieškovei, tačiau nesivadovaujama teismų formuojamais kriterijais nustatant neturtinės žalos atlyginimą, o iš esmės pateikiama tik apelianto nuomonė ir deklaratyvūs teiginiai, kokia dydžio žala ieškovei turėtų būti priteista. Tokie teiginiai nėra detalizuojami ir nepateikiami jokie kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo nustatytas priteistos žalos dydis. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad apelianto siūlomas žalos dydis yra patogus ir finansiškai nepasunkina paties apelianto, tačiau juo nesiekiama atlyginti ieškovei patirtą neturtinę žalą. Atsakovas iš esmės neatsižvelgia į neturtinės žalos atlyginimo funkcijas bei jo veiksmais sukeltus padarinius, o vadovaujasi tik savo interesais. Šiuo atveju nustatant neturtinės žalos dydį yra aktualu tai, kad, nors įvykis, sukėlęs sužalojimą, įvyko prieš pusantrų metų, o patirtas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šio sužalojimo padarinius jaučia iki šiol ir jau dabar aišku, kad juos jaus visą gyvenimą, o sveikata niekada nebus tokia, kokia buvo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Atsakovas apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad iš jo ieškovei priteista aiškiai per didelė (7 210 Eur) neturtinės žalos dalis, sutikdamas atlyginti, be to, ką sumokėjo ieškovei draudimo bendrovė (2 790 Eur), dar papildomai 1 100 Eur. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimą, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo teisminės praktikos analogiškose bylose, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą visų aplinkybių kontekste, su tokiais apelianto skundo argumentais iš dalies sutinka.
26. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad 2018 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas M. I. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nubaustas galutine bausme 34 MGL bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 metams už tai, kad jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties (duomenys neskelbtini) pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, prieš perėją nesustojo, kai ta pačia kryptimi priekyje jo važiavęs automobilis sustojo prieš perėją, tęsdamas judėjimą ir apvažiuodamas priekyje sustojusį automobilį iš dešinės, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiąją, jo atžvilgiu iš kairės į dešinę ėjusią ieškovę V. M.. Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, su kuriuo atsakovas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, atlygino ieškovei turtinę žalą ir 2 790 Eur neturtinės žalos. Ieškovė patirtą neturtinę žalą dėl šio eismo įvykio vertino 10 000 Eur, nurodydama, kad atsakovo draudikui ji įsipareigojo nebereikšti pretenzijos dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo, todėl likusią neatlygintą žalos dalį reikalauja priteisti iš eismo įvykio kaltininko atsakovo M. I..
27. Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Kadangi baudžiamojoje byloje atsakovo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs, atsakovo nuskalstamų veikų padarinių įrodinėti nereikia (prejudicinis faktas) (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatyti kalti ir neteisėti atsakovo veiksmai, esantys priežastiniame ryšyje su ieškovės sveikatai padaryta žala. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Apeliantas neginčija fakto, kad byloje yra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, sutinka atlyginti mažesnio dydžio neturtinę žalą, todėl teisėjų kolegija dėl civilinės atsakomybės sąlygų plačiau nepasisako.
28. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad teismas nepagrįstai ir nukrypdamas nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos nustatė aiškiai per didelį ieškovei iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos dydį. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
29. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus), turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Taip pat svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę nustatant neturtinės žalos dydį laikytis lygiateisiškumo principo, reikalaujančio analogiškas bylas spręsti panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis bei atsižvelgti ir į teismų analogiškose ar panašiose bylose priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nuo 580 Eur iki 3 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-181-507/2016, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017 ir kt.). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalauta iš atsakovo priteisti, įskaitant draudimo bendrovės jau sumokėtą dalį, 10 000 Eur neturtinė žala yra ženkliai didesnė, nei priteisiama teismų praktikoje pagal faktines aplinkybes panašiose bylose.
31. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nukentėjusiajai ieškovei V. M. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis – 7 210 Eur neatitinka suformuotos teismų praktikos ir šioje byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių.
32. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Išskiriami kompensaciją didinantys ir kompensaciją mažinantys faktoriai. Kompensaciją didinantys faktoriai – dvasinių ir fizinių kančių patyrimas vienu metu, kaltininko elgesys po žalos padarymo, itin skaudžios, ilgą laiką truksiančios ar iš esmės neįmanomos pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmės, lydėsiančios nukentėjusįjį visą gyvenimą, materialinės naudos siekimas, darant neteisėtus veiksmus, recidyvas; kompensaciją mažinantys faktoriai – ilgas laiko tarpas nuo pažeidimo padarymo, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis, neatsargus žalą padariusio asmens veikimas, teigiamas žalą padariusio asmens elgesys po žalos padarymo (atgaila, atsiprašymas, aktyvus siekimas sušvelninti pasekmes ar palengvinti nukentėjusiojo kančias), visiškas ar dalinis turtinės, neturtinės žalos kompensavimas, nekentėjusiojo netinkamas, provokuojamas elgesys, pirmą kartą padarytas pažeidimas.
33. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tik šioje byloje nustatytas ir tik šiai bylai būdingas aplinkybes, turinčias įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui: nusikaltimu buvo padaryta žala ieškovės sveikatai, kuri, kaip vertybė, yra aukščiausiai ginama, nesunkiai pažeidžiama ir, labiau tikėtina, kad šiuo atveju nebus pilnai atkurta; ieškovei sukelti išgyvenimai dėl jai gyvybiškai svarbių dalykų yra dideli; nors ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau sužalojimo pasekmės iš karto nebuvo pašalintos, jų pobūdis ilgalaikis, reikėjo dviejų operacijų, reabilitacinio ir kitokio ilgalaikio gydymo; ieškovė patyrė fizinį skausmą ne tik įvykio metu, bet ir dviejų operacijų, gydymo, reabilitacijos metu, 133 dienas buvo nedarbinga; ilgą laiką buvo apribota ieškovės judėjimo galimybė ir dėl to ji patyrė nepatogumų tiek rūpindamasi savimi, tiek nepilnamečiu vaiku; sužeidimų pasekmės negrįžtamos, nes pašalinta dalis kelio menisko, dėl to prarasta dalis judėjimo funkcijos, pakito eisena; palaikomoji reabilitacija bus reikalinga visą gyvenimą; visiško pasveikimo galimybė mažai tikėtina, kadangi yra likę liekamųjų reiškinių; ieškovė nuolat jaučia susirūpinimą kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant operacijas. Taigi, dėl visų šių aplinkybių ieškovė patiria nuolatinį susirūpinimą būsimomis pasekmėmis.
34. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala padaryta neatsargiais atsakovo veiksmais, todėl ji yra mažesnė, nei tyčinės veikos atveju. Tačiau šioje byloje svarbu ir tai, kad žala ieškovės sveikatai buvo padaryta atsakovui grubiai pažeidus KET reikalavimus, nes ieškovė buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje, kuria eidama, būdama atidi ir rūpestinga, negalėjo tikėtis, kad, vienam automobiliui sustojus prieš perėją, atsakovas apvažiuos priekyje sustojusį automobilį iš dešinės, įvažiuos į perėją ir ją partrenks. Atsakovas kelis kartus baustas už KET pažeidimus, vadinasi, pažeidimus daro sistemingai, iš klaidų nedaro išvadų. Atsakovas galėjo žalos išvengti, jei būtų elgęsis apdairiai, atidžiai ir rūpestingai.
35. Esant virš nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios sveikatai ir gyvenimo kokybei kilo tokie padariniai, kurie pirmosios instancijos teismui leido nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo BK 281 straipsnio 1 dalies bylose, ir konstatuoja, kad yra pagrindas nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą įvertinti didesne suma nei priteisiamos sumos suformuotoje teismų praktikoje. Tuo pačiu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai didelį neturtinės žalos dydį, kuris, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, mažintinas iki 5 000 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, šios bylos kontekste 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas kompensuotų nukentėjusiosios patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kadangi 2 790 Eur nukentėjusiajai atlygino atsakovo draudikas, priteistina neturtinė žala mažintina šia suma ir iš apelianto ieškovei neturtinei žalai atlyginti priteisiama 2 210 Eur.
36. Pažymėtina, jog civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė, ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) teismo nustatytos neturtinės žalos visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka ir draudimo atlyginimo dydžio tokiai žalai atlyginti nepakanka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
37. Civilinėje teisėje daline vadinama atsakomybė, taikoma dviem arba daugiau asmenų, kurių kiekvienas atsako kreditoriui lygiomis dalimis. Jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta, kad atskirų bendraskolių dalys yra nelygios, tai laikoma, kad visų jų dalys lygios (CK 6.5 straipsnis). Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis). Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).
38. Atsižvelgdama į nutarties 36, 37 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje ieškovė turėjo teisę pasirinkti, iš kurio už žalą atsakingo asmens reikalauti žalos ar jos dalies atlyginimo ir neprivalėjo reikalauti visos žalos atlyginimo tik iš draudiko. Priešingai nei teigia apeliantas, akivaizdu, kad trečiajam asmeniui, išmokėjus draudimo išmoką, kurios nepakako padengti neturtinei žalai, ieškovė turėjo teisę reikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui, kuris yra taip pat atsakingas už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir kurio atsakomybė, kaip minėta, yra neribota.
39. Kadangi atsakovo M. I. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo sprendimas sumažinti iš atsakovo ieškovei priteistiną neturtinės žalos dydį keičiamas neperduodant bylos nagrinėti iš naujo, tai, proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų (skundo) daliai, tarp šalių ir valstybei perskirstomos ir paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).
40. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 1 200 Eur už suteiktą teisinę pagalbą. Atsakovas apie bylinėjimosi išlaidų turėjimą pirmosios instancijos teisme duomenų nepateikė. Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 146 Eur žyminio mokesčio bei turėjo 450 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti. Ieškovė prašė atlyginti 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 7,24 Eur.
41. Kadangi ieškinys patenkintas apie 30 procentų (atmestas 70 procentų), iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 360 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai, todėl 2,17 Eur valstybei už procesinių dokumentų įteikimą iš atsakovo nepriteistina (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys). Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies apie 64 procentus (atmestas 36 procentais), iš ieškovės atsakovui priteistina 381,44 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei už apeliacinio skundo parengimą, o iš atsakovo ieškovei – 216 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šalių išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra ne didesnės nei nustatytos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atlikus užskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 165,44 Eur išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 3, 5 dalys, 96, 98 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 210 Eur (du tūkstančius du šimtus dešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 360,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 165,44 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus ir 44 euro centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė
Vygintas Mažuika
Nijolė Danguolė Smetonienė