N U T A R T I S
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė
rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ skundo atsakovei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė:
Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ skundas atsakovei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma panaikinti atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. T-(1.3 E)-419 „Dėl UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ valstybinės žemės nuomos mokesčio“ ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjos UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 2024 m. spalio 29 d. prašymą „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“ Nr. 2024/10/29/1.
Aptariamu atveju ginčas yra kilęs dėl atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypo naudojimą. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į atsakovę prašydama atleisti ją nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Atsakovė priėmė sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, kuris, pareiškėjos manymu, yra neteisėtas, nemotyvuotas ir neturi tinkamo teisinio pagrindimo.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnį teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, kuri pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) teisės aktų. Pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis).
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS-339-602/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-368-502/2019).
Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Ginčai, kurių administraciniai teismai nesprendžia, nurodyti ABTĮ 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskirta spręsti bylas, priskirtas bendrosios kompetencijos teismams.
Teismas nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje laikosi pozicijos, jog valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę – komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. T-119/2013; 2017 m. liepos 11 d. nutartis Nr. T-54/2017).
Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį T-125/2015, priimtą byloje K. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį Nr. T-166/2015, priimtą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija v. UAB „Siampeksas“ ir kt).
Šioje byloje tarp šalių – pareiškėjos ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos – yra susiklostę žemės nuomos teisiniai santykiai. Nepaisant to, kad Šalčininkų rajono savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, tačiau vykdydama valstybinės žemės, kuri yra savivaldybės teritorijoje, nuomos funkcijas ji veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų – ir teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus bei nustatyti, apskaičiuoti ir gauti už juos žemės nuomos mokestį. Todėl aptariamas ginčas dėl atleidimo nuo valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio, kylantis iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėjai išaiškintina, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį bendros kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjos pateiktas 2025 m. sausio 20 d. lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį.
Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, be kita ko, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Aptartame kontekste, pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis arba žyminis mokestis, sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 38 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 107 straipsnio 1 dalimi, 108 straipsniu,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ skundą atsakovei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, j. a. k. 174901124, 2025 m. sausio 20 d. sumokėtą 23 Eur (dvidešimt trijų eurų 0 ct) žyminį mokestį
Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos (nuorašo) gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Vailionė