Administracinė byla Nr. A-1827-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00516-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 27 d. iki 2013 m. balandžio 6 d. (posėdžio metu pažymėjo, kad iki 2013 m. gegužės 15 d.) buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą minimalią vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamojo ploto normą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad bendrabučio tipo patalpose nebuvo įrengta drabužių džiovykla. Laisvės atėmimo įstaigoje nebuvo laisvalaikio kambario. Įsigytiems maisto produktams nepakako vietos virtuvėlėje, nes 20–24 asmenims buvo skirtas tik vienas šaldytuvas, todėl maistas ir visi laisvalaikiui skirti įrenginiai, baldai bei džiovinami drabužiai buvo laikomi gyvenamosiose patalpose, o tai dar labiau mažino pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą. Pareiškėjas tvirtino, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius. Juos pareiškėjas skalbėsi pats, džiovino lauke nuteistųjų įrengtoje džiovykloje arba gyvenamojoje patalpoje. Sanitarinės patalpos buvo per mažos dideliam nuteistųjų skaičiui. Sanitariniai mazgai buvo įrengti netinkamai, pertvarų nepakako, kad užtikrintų pareiškėjui privatumą, naudojantis tualetu. Sanitarėse patalpose trūko sanitarinių įrenginių, dėl didelio nuteistųjų skaičiaus sutrumpėjo nusiprausimui po dušu skirtas laikas. Pravieniškių PN-AK nebuvo laikomasi priešgaisrinių taisyklių reikalavimų – nebuvo gesintuvų, dėžės su smėliu ir kitų būtinų įrankių kilus gaisrui. Būriuose, kuriuose jis buvo apgyvendintas, nebuvo evakuacinio išėjimo, langai buvo grotuoti, o dėl susidėvėjusios elektros instaliacijos nuolat kilo pavojus dėl galimo gaisro. Šiferinio stogo lakštuose buvo asbesto, kuris pavojingas sveikatai ar net gyvybei. Visą kalinimo laiką pareiškėjas buvo kandžiojamas blakių, nors dezinfekcija ir buvo atliekama, tačiau ji buvo neefektyvi. Dėl blakių kandžiojimo pareiškėjas jautė niežulį, įkandimų gėlimą, negalėjo tinkamai išsimiegoti. Tokios kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, kankinančios, žeminančios pareiškėjo orumą, pavojingos jo sveikatai.
3. Pareiškėjas prašė netaikyti jo reikalavimui sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino. Nurodė, kad jis, atvykęs į Pravieniškių PN-AK, nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe. Jis buvo jaunas, neturėjo išsilavinimo, be to, atvykęs buvo streso būsenoje, todėl informacijos suvokimas buvo ribotas, jis negalėjo suprasti teisės aktų. Apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo tik 2016 m., bendraudamas su kitais asmenimis, savo atstovu. Teismui nustačius, kad senaties terminas praleistas, pareiškėjas prašė jį atnaujinti dėl nurodytų priežasčių.
4. Pravieniškių PN-AK, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad ne visada bendrabučio tipo patalpų visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad baldų bei kito inventoriaus, esančio gyvenamojoje patalpoje, plotas privalo būti išskaičiuotas iš bendro patalpos ploto, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės, bloginančios jo gyvenimo kokybę sąlygos. Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir kt. Pravieniškių PN-AK periodiškai vykdoma kenkėjų kontrolė. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais). Užtikrinama tinkama patalpų temperatūra. Nors Pravieniškių PN-AK stogai dengti asbesto danga, ji kelia pavojų tik tuomet, kai yra ardoma ar laužoma, tačiau laisvės atėmimo įstaigoje nebuvo vykdomi tokio pobūdžio darbai. Laisvės atėmimo įstaigoje ant sienų yra iškabinti evakuacijos planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pravieniškių PN-AK prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų senaties terminą.

II.

6. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 27 d. iki 2013 m. gegužės 15 d., atlyginimo. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios. Taigi pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie skunde nurodomus pažeidimus, tačiau skundą teismui padavė tik 2016 m. balandžio 5 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už kalinimą laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 27 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. pareikšti. Atsižvelgęs į tai, teismas pritaikė ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už kalinimą laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 27 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. ir su tuo susijusių aplinkybių nenagrinėjo.
8. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. gegužės 15 d., pareiškėjui teko 2,2 kv. m gyvenamojo ploto, todėl buvo pažeista jo teisė kalėti tinkamomis ploto sąlygomis, t. y., kad jam tektų ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto. Teismas taip pat nustatė, kad bendrabučio tipo patalpose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos skalbti ir išsidžiovinti savo rūbus, nebuvo pakankamai vietos laikyti maisto produktus virtuvėje, Pravieniškių PN-AK trūko sanitarinių įrenginių (prausyklų, klozetų). Atsakovo atstovui nepaneigus aplinkybės dėl blakių veisimosi Pravieniškių PN-AK, teismas konstatavo, kad ir šiuo aspektu pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Tačiau teismas konstatavo, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl, jo nuomone, per mažų tualetų ir prausyklų patalpų, dėl netinkamai įrengtų pertvarų tarp sanitarinių įrenginių ir dėl nepakankamo laiko nusiprausti.
9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Įvertinęs pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, teismas konstatavo, kad pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, yra pripažinimas, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista.

III.

10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja jau skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas nurodo, kad suprasti savo teisių ir pareigų jis negalėjo ne tik dėl to, jog Pravieniškių PN-AK jam netinkamai buvo išaiškintos jo turimos teisės ir pareigos, bet ir dėl streso, jauno amžiaus ir išsilavinimo stokos. Apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2015 metais iš kitų asmenų ir atstovo, o tiksliau 2015 m. rugsėjo 17 d., kai sudarė Konsultavimo ir atstovavimo paslaugų sutartį su nevyriausybine organizacija „Iustitia est fundamentum“. Mano, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, o šiam pažeidimui konstatuoti ieškinio senatis netaikoma. Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
12. Pareiškėjas pabrėžia, kad 20 būrys nebuvo tinkamas asmenims gyventi. Pareiškėjas pažymi, kad gyvenamosios patalpos visada būdavo visiškai užimtos. Pareiškėjas dar kartą pastebi, kad Pravieniškių PN-AK buvo asbesto, kuris kenkia žmonių sveikatai. Paaiškina, kad Kauno visuomenės sveikatos centras nėra kompetentingas nustatyti kenksmingų asbesto dalelių koncentraciją ore, tokiu tyrimų minėta įstaiga niekada Pravieniškių PN-AK neatliko. Laisvės atėmimo įstaigoje taip pat nebuvo evakuacinio išėjimo, buvo nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų. Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo tik vienas išėjimas, t. y. pagrindinis išėjimas, kuris negali būti laikomas evakuaciniu išėjimu. Taigi pareiškėjas iki skundo padavimo dienos bausmę atlikinėjo nesaugioje ir sveikatai kenksmingoje aplinkoje, o tai kėlė nuolatinį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, tai jį neigiamai veikė psichologiškai. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas neįrodė, kad jam buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, dėl to jo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK vertintini kaip pagrįsti.
13. Pravieniškių PN-AK, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad pareiškėjo keliami reikalavimai dėl naujų duomenų pateikimo yra nepagrįsti. Mano, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytas pagrįstai. Pabrėžia, kad aplinkybė, jog pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, nereiškia, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Be to, byloje nėra duomenų, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai. Pravieniškių PN-AK nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo nuomone, padarytos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą išreikalauti papildomus duomenis, susijusius su jo kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK (t. y. evakuacinių išėjimų planus, atsakingų tarnybų patikrinimo išvadas, įvykusių užregistruotų gaisrų atvejus, išvadas dėl asbesto plaušelių koncentracijos laisvės atėmimo įstaigoje, duomenis apie kalinamų asmenų sąlygas 20 būryje).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių apie jo kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK. Taip pat atsakovo atstovas byloje yra pateikęs išsamų atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame detaliai pasisakyta dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Taigi byloje pateiktų duomenų visuma yra pakankama teisingam sprendimui priimti, dėl to išreikalauti ir vertinti papildomus duomenis nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjo prašymas išreikalauti papildomus duomenis netenkinamas.
18. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).
19. Nacionaliniai teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje priimtais įstatymais, ieškinio senatį esant pagrindui gali taikyti. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje numatyta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis), šis teismas pripažįsta senaties instituto nustatymo nacionalinėje teisėje galimumą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93; 22095/93)).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skundą teismui padavė tik 2016 m. balandžio 5 d. (b. l. 67), t. y. pasibaigus Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam trejų metų ieškinio senaties terminui reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį netinkamomis kalinimo sąlygomis nuo 2005 m. balandžio 27 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senatį Pravieniškių PN-AK prašė taikyti.
21. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
22. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt savo pažeistas teises. To nepaneigia ir pareiškėjo argumentai, kad Pravieniškių PN-AK jis nebuvo supažindintas su savo teisėmis, atvykęs į minėtą laisvės atėmimo įstaigą jautė stresą, buvo jauno amžiaus, stokojo išsilavinimo. Be to, tai, kad Pravieniškių PN-AK buvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, pareiškėjas patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo apribota teisė susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš laisvės atėmimo įstaigos administracijos. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodo skirtingas datas, kada sužinojo apie savo pažeistas teises – skunde nurodo, kad 2016 m., o apeliaciniame, kad ir 2015 m. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjamoje byloje.
23. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Taigi, nustačius, kad pareiškėjas padavė skundą, kurio daliai reikalavimo atlyginti neturtinę žalą ieškinio senaties terminas pasibaigė ir nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, nagrinėjamu atveju taikytinas ieškinio senaties terminas daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už kalinimą Pravieniškių PN-AK. Taigi nagrinėjamai bylai dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo kalinimu Pravieniškių PN-AK, aktualus laikotarpis yra nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. (b. l. 78–80).
24. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
25. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
26. Pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu vienam asmeniui tenkančio minimalus gyvenamųjų patalpų ploto normą pataisos įstaigose nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.
27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Minėtos Taisyklių nuostatos neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
28. Ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. gegužės 15 d., pareiškėjas buvo laikomas 20 būrio 4 brigadoje. Šios patalpos plotas – 43,37 kv. m, joje ginčo laikotarpiu buvo 20 lovų (18–20). Duomenų, kiek kartu su pareiškėju minėtoje patalpoje buvo laikoma asmenų, byloje nėra. Todėl, įvertinusi 4 brigados plotą ir joje buvusių lovų skaičių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį teko 2,17 kv. m patalpos ploto.
29. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad bendrabučio tipo patalpose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos skalbti ir išsidžiovinti savo rūbus, nebuvo pakankamai vietos laikyti maisto produktus virtuvėje, trūko sanitarinių įrenginių (prausyklų, klozetų), veisėsi blakės. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiomis aplinkybėmis nesutikti.
30. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepagrįstas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažų tualetų ir prausyklų patalpų, dėl netinkamai įrengtų pertvarų tarp sanitarinių įrenginių ir dėl nepakankamai suteikto laiko jam nusiprausti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, įvertino bylos duomenis ir sprendime išdėstė šių aplinkybių nepagrįstumą pagrindžiančius motyvus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė šiuos pirmosios instancijos teismo motyvus ginčijančių ir paneigiančių argumentų.
31. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad vadovaujasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintomis Bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis (toliau – ir Gaisrinės saugos taisyklės). Laivės atėmimo įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai (Gaisrinės saugos taisyklių 64 punktas), gaisrinės saugos instrukcijos (Gaisrinės saugos taisyklių 5 punktas), yra įrengtos gaisrinės kopėčios kalinamiems asmenims evakuoti (Gaisrinės saugos taisyklių 15 punktas). Pravieniškių PN-AK yra parengusi personalo veiksmų planą kilus gaisrui (Gaisrinės saugos taisyklių 6 punktas). Taip pat Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose (Gaisrinės saugos taisyklių 60 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, dėl to konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai, jog laisvės atėmimo įstaigą nebuvo tinkamai pasirengusi gaisro atvejui, dėl ko buvo pažeistos jo teisės, yra nepagrįsti.
32. Pravieniškių PN-AK taip pat patvirtino, kad jokie asbestinio stogo darbai laisvės atėmimo įstaigoje nebuvo vykdomi. Byloje nenustatyta, kad dėl asbestinio stogo pareiškėjo sveikatai būtų pakenkta ar bent tam būtų kilusi reali rizika. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, dėl to, kad Pravieniškių PN-AK pastato stogas buvo pagamintas iš asbesto.
33. Taigi nustatyta, kad pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, t. y. buvo pažeistas Taisyklių 111.1 punktas. Taip pat nustatyta, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas ir dėl to, jog bendrabučio tipo patalpose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos skalbti ir išsidžiovinti savo rūbus, nebuvo pakankamai vietos laikyti maisto produktus virtuvėje, trūko sanitarinių įrenginių (prausyklų, klozetų), laisvės atėmimo įstaigoje veisėsi blakės. Dėl to buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymų Nr. V-82 pavirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8–5.11 punktai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 64 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.). Todėl Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, už kurią priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.
34. Vertinant, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui turėtų būti priteisiamas nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina, kad jis Pravieniškių PN-AK 41 parą buvo kalinamas mažesnio nei 3 kv. m ploto sąlygomis bendrabučio tipo patalpose, t. y. jam teko 2,17 kv. m ploto. Nustatyti kiti pažeidimai, kurie sunkino pareiškėjo kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK. Todėl, įvertinusi pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, teisėjų kolegija konstatuoja, pareiškėjui kalinimas Pravieniškių PN-AK sukėlė tokias kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, dėl to buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra 350 Eur.
35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį ir nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti – priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                            Audrius Bakaveckas

                            Artūras Drigotas

                            Virginija Volskienė