Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-348/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48961-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dariaus Kantaravičiaus,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei,

nuteistiesiems D. K., A. B., D. R., jų gynėjams advokatams Linai Gervelinei, Marytei Vietaitei, Gintui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. K., A. B. ir D. R. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 Eur) bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 90 MGL (4 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (5000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 682 straipsniu, D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriumi uždraudimas 2 metams.

A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straispnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 233 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį – 90 MGL (4500 Eur) bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3000 Eur) bauda;

- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straispnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 MGL (4500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, subendrinta 90 MGL (4500 Eur) bauda bendrinta su bausme, paskirta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – 140 MGL (7000 Eur) bauda.

D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3000 Eur) bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, D. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (3000 Eur) bauda.

Kaltinamajam D. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pasą Nr. 24430112 grąžinti savininkui.

Kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus,

Kaltinamajam D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       D. K. nuteistas dėl to, kad:

1.1.                      Jis piktnaudžiavo bei suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas UAB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), kontrolieriaus pareigose, kuriam Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtintu „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašu“ yra suteikta teisė atlikti privalomąją ir pakartotinę apžiūras bei priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiūros atlikimas, piktnaudžiaudamas tarnyba, suklastojant tikrą dokumentą – techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis (D. K.), veikdamas su D. R. ir A. B., vieninga tyčia pagal susitarimą, įrašęs žinomai melagingus duomenis ir nevykdęs 2008-10-06 Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-375 "Reikalavimai įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimai darbuotojas" 45 straipsnio „Labai sunkiais pažeidimais laikomi šie pažeidimai“ 3 punkto reikalavimų, jog „transporto priemonės registracijos dokumentų atidavimas vairuotojui anksčiau, nei nustatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 16' punkte, arba kai aktyvavus CTADB mygtuką "spausdinti" atsiranda užrašas "rezultatų kortelės spausdinimas yra blokuotas-kontrolinis tikrinimas", o tiksliau 2017-09-06 apie 8.40 val., būdamas iš anksto susitaręs su pažįstamu D. R. ir su transporto priemonės - automobilio "Ford Galaxy", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ir vairuotoju A. B., bendrai siekiant naudos ir veikiant vieninga tyčia, atlikdamas privalomąją techninę apžiūrą A. B. pateiktai transporto priemonei "Ford Galaxy", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pateikti išvadą patvirtinančią privalomosios apžiūros atlikimą su tikrovės neatitinkančiu sprendimu dėl transporto priemonės atitikimo techniniams reikalavimams, atlikęs privalomąją techninę apžiūrą ir nustatęs, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir jos degalų rūšis benzinas/dujos, suvedė į Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazę žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, išvadoje nurodydamas, kad transporto priemonės degalų rūšis-benzinas ir ji atitinka techninius reikalavimus, ekrane pamatęs užrašą „rezultatų kortelės spausdinimas yra blokuotas-kontrolinis tikrinimas“ ir žinodamas, kad jo tikrinta transporto priemonė turi būti tikrinama atvykstančių Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnų, siekdamas nuslėpti tikrąją automobilio techninę būklę bei išvengti pakartotinio transporto priemonės patikrinimo, transporto priemonės savininkui A. B. transporto priemonės "Ford Galaxy", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė pasišalinti iš (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros stoties su transporto priemone „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvengiant privalomojo Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnų atliktino automobilio patikrinimo ir nurodė D. R., bei per šį asmenį – A. B., paslėpti jo (D. K.) patikrintą automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti automobilio dokumentus bei valstybinius numerius, tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo tarnyba, taip sukeldamas nepasitikėjimą valstybės tarnautojais, nesaugodamas transporto priemonių techninės apžiūros stoties reputacijos, menkindamas jos prestižą, kenkdamas techninės apžiūros stoties kontrolierių autoritetui, juos kompromituodamas, tinkamai neatliko pareigų ir tuo padarydamas didelę žalą juridiniam asmeniui - UAB "(duomenys neskelbtini)" bei valstybei, dėl jos saugomų interesų pažeidimo užtikrinant eismo dalyvių saugumą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje;

1.2.                      Be to, jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas UAB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), kontrolieriaus pareigose, kuriam Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtintu „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašu“ yra suteikta teisė atlikti privalomąją ir pakartotinę apžiūras bei priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiūros atlikimas, piktnaudžiaudamas tarnyba, suklastojo tikrą dokumentą – automobilio "Ford Galaxy", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydamas žinomai melagingus duomenis, tai yra 2017-09-06 08.40 val., iš anksto susitaręs su D. R. ir A. B. dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės, su išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, veikiant vieninga tyčia, sukurstytas D. R. bei būdamas veikdamas bendrininkų grupe su transporto priemonės - automobilio "Ford Galaxy", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ir vairuotoju A. B., atlikęs privalomąją techninę apžiūrą A. B. pateiktai transporto priemonei – automobiliui „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vienos pusės ratas nestabdė, įspėjamasis įtaisas rodė, kad stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) veikia blogai, per didelis lankstų, jungčių susidėvėjimas, priekinio ir galinio stiklų plovikliai neveikė, akumuliatoriaus baterija nesaugi, nepritvirtinta, priekiniai ir galiniai rūko žibintai nešvietė, rato tvirtinimo veržlės ar varžto nėra, arba rato stebulė nesaugi, degalų rūšis nustatyta tvarka neįregistruota, ant dujų baliono nebuvo gamyklinės ženklinimo lentelės, sėdynių įrengimas neatitiko nustatytų reikalavimų bei neturėdamas dokumentų dėl dujų įrangos, tai yra nustatęs, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir jos degalų rūšis benzinas/dujos, neatsižvelgė į tikrinimo rezultatus ir Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazėje suvedė žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, išvadoje nurodydamas, kad transporto priemonės degalų rūšis-benzinas ir ji atitinka techninius reikalavimus bei paspaudė mygtuką „spausdinti“, ko pasekoje Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazė suformavo dokumentą-techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nurodęs žinomai neteisingus duomenis šį tikrą dokumentą suklastojo ir pasikėsino jį realizuoti siekiant šį dokumentą atspausdinus perduoti transporto priemonės savininkui A. B., pasikėsinusiam šį netikrą dokumentą įgijus, jį laikyti ir naudoti kaip tikrą, tokiu būdu buvo suklastojo tikrą dokumentą bei pasikėsino jį realizuoti, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

2.       A. B. nuteistas už tai, kad:

2.1.                      jis, žinodamas, kad automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka techninių reikalavimų, veikiant vieninga tyčia, būdamas per D. R. pasinaudojant šio (D. R.) asmeniniais santykiais susitaręs su kontrolieriumi D. K., dirbusiu (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje, dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės, su išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, veikdamas bendrininkų grupe su D. K. dirbusiu UAB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), kontrolieriaus pareigose, kuriam Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtintu „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašu“ yra suteikta teisė atlikti privalomąją ir pakartotinę apžiūras bei priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiūros atlikimas, suklastojo tikrą dokumentą – techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. K. įrašęs žinomai melagingus duomenis, o tiksliau 2017 m. rugsėjo 06 d. ryte, apie 8.00 val., jis (A. B.) kaip transporto priemonės savininkas bei vairuotojas atvykęs jam D. K., per tarpininką D. R. nurodytu laiku į UAB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotį, adresu (duomenys neskelbtini), pateikdamas žinomai neatitinkantį techninių reikalavimų automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kur 2017-09-06 apie 8.40 val., D. K., veikdamas pagal susitarimą, bendrai siekiant naudos ir veikiant vieninga tyčia, atlikdamas privalomąją techninę apžiūrą A. B. pateiktai transporto priemonei "Ford Galaxy", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turint tikslą pateikti išvadą patvirtinančią privalomosios apžiūros atlikimą su tikrovės neatitinkančiu sprendimu dėl transporto priemonės atitikimo techninius reikalavimus, atlikęs privalomąją techninę apžiūrą ir nustatęs, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir jos degalų rūšis benzinas/dujos, suvedęs į Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazę žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, išvadoje nurodydamas, kad transporto priemonės degalų rūšis-benzinas ir ji atitinka techninius reikalavimus, tokiu būdu neatsižvelgus į tikrinimo rezultatus ir Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazėje D. K. suvedus žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, išvadoje nurodant, kad transporto priemonės degalų rūšis-benzinas ir ji atitinka techninius reikalavimus bei paspaudus mygtuką „spausdinti“, ko pasekoje Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazė suformavo dokumentą - techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nurodžius žinomai neteisingus duomenis šis tikras dokumentas buvo suklastotas ir pasikėsintas realizuoti siekiant jį atspausdinus perduoti transporto priemonės savininkui A. B., pasikėsinant jam (A. B.) šį netikrą dokumentą įgijus, žinomai netikrą dokumentą laikyti ir naudoti kaip tikrą, tokiu būdu buvo suklastotas dokumentas bei pasikėsinta jį realizuoti, laikyti ir naudoti bei buvo piktnaudžiaujama tarnyba sukeliant nepasitikėjimą valstybės tarnautojais, nesaugant transporto priemonių techninės apžiūros stoties reputacijos, menkinant jos prestižą, kenkiant techninės apžiūros stoties kontrolierių autoritetui, juos kompromituojant, tinkamai valstybės tarnautojui neatlikus pareigų, padarant didelę žalą juridiniam asmeniui - UAB "(duomenys neskelbtini)" bei valstybei, dėl jos saugomų interesų pažeidimo užtikrinant eismo dalyvių saugumą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje;

2.2.                      Be to, jis, sukurstė piktnaudžiauti bei bendrininkavo suklastojant tikrą dokumentą, o būtent: 2017-09-05 žinodamas, kad jam priklausantis automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka techninių reikalavimų bei neturi reikiamų dokumentų dėl dujų įrangos ir prašydamas pas D. R. pasinaudojant asmeniniais santykiais susitarti su D. R. pažįstamu kontrolieriumi, dirbusiu (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje, dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės, su išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, tokiu būdu veikdamas per tarpininką bei kaip transporto priemonės savininkas, bei vairuotojas, atvykęs jam nurodytu laiku 2017 m. rugsėjo 6 d. ryte, apie 8.00 val., į UAB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotį, adresu (duomenys neskelbtini), sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, tai yra D. K., dirbusį UAB "(duomenys neskelbtini)",  (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), kontrolieriaus pareigose, kuriam Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtintu „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašu“ yra suteikta teisė atlikti privalomąją ir pakartotinę apžiūras bei priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiūros atlikimas, piktnaudžiauti tarnyba, suklastojant tikrą dokumentą – techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. K., veikdamas su D. R. ir A. B. vieninga tyčia pagal susitarimą, įrašęs žinomai melagingus duomenis ir nevykdęs 2008-10-06 LR Susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-375 "Reikalavimai įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimai darbuotojas" 45 straipsnio „Labai sunkiais pažeidimais laikomi šie pažeidimai“ 3 punkto reikalavimų, jog „transporto priemonės registracijos dokumentų atidavimas vairuotojui anksčiau, nei nustatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 16' punkte, arba kai aktyvavus CTADB mygtuką "spausdinti" atsiranda užrašas "rezultatų kortelės spausdinimas yra blokuotas-kontrolinis tikrinimas", o tiksliau 2017-09-06 apie 8.40 val., D. K. būdamas iš anksto susitaręs su pažįstamu D. R. bei su transporto priemonės - automobilio "Ford Galaxy", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ir vairuotoju A. B., bendrai siekiant naudos ir veikiant vieninga tyčia, atlikdamas privalomąją techninę apžiūrą A. B. pateiktai transporto priemonei "Ford Galaxy", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pateikti išvadą patvirtinančią privalomosios apžiūros atlikimą su tikrovės neatitinkančiu sprendimu dėl transporto priemonės atitikimo techniniams reikalavimams, atlikęs privalomąją techninę apžiūrą ir nustatęs, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir jos degalų rūšis benzinas/dujos, suvedė į Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazę žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, išvadoje nurodydamas, kad transporto priemonės degalų rūšis-benzinas ir ji atitinka techninius reikalavimus, ekrane pamatęs užrašą „rezultatų kortelės spausdinimas yra blokuotas - kontrolinis tikrinimas“ ir žinodamas, kad jo tikrinta transporto priemonė turi būti tikrinama atvykstančių Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnų, siekdamas nuslėpti tikrąją automobilio techninę būklę bei išvengti pakartotino transporto priemonės patikrinimo, transporto priemonės savininkui A. B. nurodė pasišalinti iš (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros stoties su transporto priemone „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvengiant privalomojo Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnų atliktino automobilio patikrinimo ir nurodė D. R., bei per šį asmenį - A. B., paslėpti patikrintą automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti automobilio dokumentus bei valstybinius numerius, tokiais savo veiksmais sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį D. K. piktnaudžiauti tarnyba, sukeliant nepasitikėjimą valstybės tarnautojais, nesaugant transporto priemonių techninės apžiūros stoties reputacijos, menkindamas jos prestižą, kenkiant techninės apžiūros stoties kontrolierių autoritetui, juos kompromituojant, tinkamai valstybės tarnautojui neatlikus pareigų padarant didelę žalą juridiniam asmeniui - UAB "(duomenys neskelbtini)" bei valstybei, dėl jos saugomų interesų pažeidimo užtikrinant eismo dalyvių saugumą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje;

2.3.                      Be to, jis laikotarpyje nuo 2017-11-29 iki 2018-01-05, turėdamas tikslą daryti poveikį liudytojui R. M. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-48961-17, susitikdamas su juo bei palaikydamas ryšį mobiliojo ryšio telefonais, siekdamas paveikti R. M. duoti jam palankius parodymus, dėl nusikalstamos veikos sukurstant piktnaudžiauti tarnyba valstybės tarnautoją D. K., suklastojant dokumentą - automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-09-06 techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), po 2017-11-29 R. M. liudytojo apklausos, vertė šį liudytoją duoti neteisingus parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-48961-17, t. y. po minėtos apklausos, jis teiravosi pas liudytoją R. M. kokius parodymus šis davęs, pradėjo šiam liudytojui nurodinėti, kad jis (liudytojas R. M.) policijai sakytų tik tuos duomenis, kurie yra naudingi jam pačiam (A. B.), nurodinėjo liudytojui kaip elgtis, kad jis (liudytojas) "gali pasakyt, kad kaip mes ir šnekėjom, kad paskutiniu metu gal aš (A. B.) apsigalvojau", grasindamas ir leisdamas liudytojui suprasti, jog jei nesakys, kaip jis liepia, tai R. M. „neužteks tau pinigų ir traktorių pardavus“, "mažai ten kokia dešimt tūkstančių eurų bus arba pasodins", įtikinėdamas liudytoją, jog jis (A. B.) yra "dirbęs šitą darbą tai aš žinau", jog "tu gali keist parodymus bile kiek kartų žinai" ir "čia nėra nusikaltimas", tokiu būdu siekė paveikti liudytoją R. M., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje.

3.       D. R. nuteistas už tai, kad:

3.1.                      Jis sukurstė piktnaudžiauti bei suklastoti tikrą dokumentą, o būtent: 2017-09-05 žinodamas, kad A. B. priklausantis automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka techninių reikalavimų, A. B. prašymu, pasinaudodamas asmeniniais santykiais susitarė su pažįstamu kontrolieriumi D. K., dirbusiu (duomenys neskelbtini)techninių apžiūrų stotyje, dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės, su išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, tai yra D. K., dirbusį UAB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), kontrolieriaus pareigose, kuriam Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtintu „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašu“ yra suteikta teisė atlikti privalomąją ir pakartotinę apžiūras bei priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiūros atlikimas, piktnaudžiauti tarnyba ir suklastoti tikrą dokumentą – techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. K., veikdamas su D. R. ir A. B. vieninga tyčia, pagal susitarimą, įrašęs žinomai melagingus duomenis ir nevykdęs 2008-10-06 LR Susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-375 "Reikalavimai įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimai darbuotojas" 45 straipsnio „Labai sunkiais pažeidimais laikomi šie pažeidimai“ 3 punkto reikalavimų, jog „transporto priemonės registracijos dokumentų atidavimas vairuotojui anksčiau, nei nustatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 16' punkte, arba kai aktyvavus CTADB mygtuką "spausdinti" atsiranda užrašas "rezultatų kortelės spausdinimas yra blokuotas-kontrolinis tikrinimas", o tiksliau 2017 m. rugsėjo 06 d. ryte, apie 8.00 val., transporto priemonės savininkas bei vairuotojas A. B. atvykęs jam D. K., per tarpininką D. R., nurodytu laiku į UAB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotį, adresu (duomenys neskelbtini), kur 2017-09-06 apie 8.40 val., D. K. būdamas iš anksto susitaręs su pažįstamu D. R. bei su transporto priemonės - automobilio "Ford Galaxy", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ir vairuotoju A. B., bendrai siekiant naudos ir veikiant vieninga tyčia, atlikdamas privalomąją techninę apžiūrą A. B. pateiktai transporto priemonei "Ford Galaxy", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turint tikslą pateikti išvadą patvirtinančią privalomosios apžiūros atlikimą su tikrovės neatitinkančiu sprendimu dėl transporto priemonės atitikimo techninius reikalavimus, atlikęs privalomąją techninę apžiūrą ir nustatęs, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir jos degalų rūšis benzinas/dujos, suvedęs į Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazę žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, išvadoje nurodydamas, kad transporto priemonės degalų rūšis-benzinas ir ji atitinka techninius reikalavimus, ekrane pamatęs užrašą „rezultatų kortelės spausdinimas yra blokuotas - kontrolinis tikrinimas“ ir žinant, kad D. K. tikrinta transporto priemonė turi būti tikrinama atvykstančių Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnų, siekiant nuslėpti tikrąją automobilio techninę būklę bei išvengti pakartotinio transporto priemonės patikrinimo, transporto priemonės savininkui A. B. pasišalinus iš (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros stoties su transporto priemone „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvengiant privalomojo Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnų atliktino automobilio patikrinimo, jis (D. R.) D. K. paliepimu, nurodė A. B. paslėpti D. K. patikrintą automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti automobilio dokumentus bei valstybinius numerius, tokiais savo veiksmais neatsižvelgus į tikrinimo rezultatus ir Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazėje D. K. suvedus žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, išvadoje nurodant, kad transporto priemonės degalų rūšis-benzinas ir ji atitinka techninius reikalavimus bei paspaudus mygtuką „spausdinti“, ko pasekoje Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazė suformavo dokumentą - techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nurodžius žinomai neteisingus duomenis šis tikras dokumentas buvo suklastotas ir pasikėsintas realizuoti siekiant jį atspausdinus perduoti transporto priemonės savininkui A. B., pasikėsinant A. B. šį netikrą dokumentą įgijus, dokumentą laikyti ir naudoti kaip tikrą, tokiu būdu buvo suklastotas dokumentas bei pasikėsinta jį realizuoti, laikyti ir naudoti bei buvo piktnaudžiaujama tarnyba sukeliant nepasitikėjimą valstybės tarnautojais, nesaugant transporto priemonių techninės apžiūros stoties reputacijos, menkindamas jos prestižą, kenkiant techninės apžiūros stoties kontrolierių autoritetui, juos kompromituojant, tinkamai valstybės tarnautojui neatlikus pareigų padaryta didelę žalą juridiniam asmeniui - UAB "(duomenys neskelbtini)" bei valstybei dėl jos saugomų interesų pažeidimo užtikrinant eismo dalyvių saugumą, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje; 24 straipsnio 5 dalyje 300 straipsnio 1 dalyje.

4.       Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad D. K., D. R. ir A. B. nusikalstamos veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos ir įrodytos byloje surinktais įrodymais, todėl jie pripažinti kaltais bei jiems paskirtos bausmės.

5.       Nuteistasis D. R. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas.

5.1.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, išvados neparemtos visapusišku ir nešališku reikšmingų bylos aplinkybių ištyrimu, akivaizdžiai prieštarauja bylos įrodymams. Teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neteisėtai pripažino įrodymais duomenis, gautus taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 154 straipsnyje numatytas procesines prievartos priemones. Visas neaiškias situacijas ir aplinkybes teismas tendencingai vertino nuteistojo nenaudai, tuo pažeisdamas in dubio pro reo principą ir jo teisę į teisingą teismo procesą.

5.2.                      Pažymima, kad viso proceso metu apeliantas savo kaltės nepripažino, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nusikalstamų veikų nepadarė. Jo teisme duotus parodymus patvirtino ir A. B. bei D. K., tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos parodymus atmetė ir jais nesivadovavo, juos hipotetiniais samprotavimais įvertinęs kaip gynybinę versiją.

5.3.                      Akcentuojama, kad teismas apelianto kaltę grindė neteisėtais būdais gautais įrodymais, tai yra duomenimis, surinktais neteisėtais pareigūnų veiksmais, atliktais nepradėjus ikiteisminio tyrimo, o būtent: 2017 m. lapkričio 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu su priedais, kuriame užfiksuoti nuteistojo pokalbiai telefonu 2017 m. rugsėjo 5–6 dienomis. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Zuzevičiaus 2017 m. spalio 27 d. nutarime (2 t., b. l. 157–158) nenurodyta teismo nutarties leisti atlikti minėtus veiksmus data, teisinis bei faktinis nutarties priėmimo pagrindai. Be to, jame nenurodyta, kokią konkrečią informaciją, kokiuose procesiniuose dokumentuose leidžiama panaudoti atskiriant iš pirminio ikiteisminio tyrimo. Prie ikiteisminio tyrimo nepridėta nutarime minima Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis Nr. 1.24-42330, nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje apie šią nutartį neužsiminta.

5.4.                      Apeliantas, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015, pažymi, kad nagrinėjantis bylą teismas visais atvejais pagal įstatymą ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką privalėjo patikrinti nutarties leisti atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą. Tačiau nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, pažeisdamas imperatyvias BPK normas, dėl gynybos dėstomų argumentų šiuo klausimu nepasisakė.

5.5.                      Skunde taip pat keliamos abejonės dėl 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto surašymo ir pateikimo policijos įstaigai aplinkybių. Tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje nurodyta šio rašto data – 2017 m. rugsėjo 9 d. Nors tai galėjo būti techninė klaida, tačiau ji tinkamai nebuvo ištaisyta. Tai rodo, jog teismas, rašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, tiesiog kopijavo kaltinamąjį aktą ir jame padarė tas pačias technines klaidas.

5.6.                      Nuteistasis, skunde cituodamas liudytojų D. A. ir G. Š. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, pažymi, kad abu šie liudytojai nuosekliai patvirtino, kad iš savo viršininko dar prieš atvykstant A. B. į apžiūros centrą, jau buvo gavę nurodymą patikrinti būtent D. K. darbą dėl būtent A. B. automobilio „Ford Galaxy“ techninės apžiūros. Jie, net ir matydami sistemoje, kad pagal D. K. suvestus duomenis minėtas automobilis didelių trūkumų neturi, vis tiek blokavo apžiūros rezultatų kortelės spausdinimą, neturėdami tam teisėto pagrindo. Skunde daroma išvada, kad šie asmenys veikė pagal išankstinį nurodymą, todėl kyla klausimas, kaip inspektorių viršininkas iš anksto gavo informaciją ir davė nurodymus pavaldiniams. Šiame kontekste cituodamas liudytojo A. J. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, BPK 162 straipsnio nuostatas, apeliantas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje pradėtas 2017 m. rugsėjo 22 d. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 15 d. raštą, o prokuroro E. Zuzevičiaus nutarimas leisti panaudoti slaptais veiksmais gautą informaciją šioje byloje priimtas tik 2017 m. spalio 27 d. Šie faktai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad pareigūnas A. J. kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) BK 154 straipsnyje numatyta tvarka gautą informaciją panaudojo, tai yra perdavė VKTĮ viršininkui nesant pradėtam ikiteisminiam tyrimui, nesant aukštesniojo prokuroro nutarimo, tuo esmingai pažeisdamas BPK 162 straipsnio imperatyvius reikalavimus. Pasak nuteistojo, tokį jo manymą patvirtina ir liudytojo J. Š. parodymai.

5.7.                      Pažymima, kad pareigūnas A. J., vykdydamas apelianto ir kitų asmenų telefoninių pokalbių kontrolę ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 5 d. iš D. R. pokalbių su A. B. ir D. K. sužinojęs, kad galimai rengiamasi daryti nusikalstamą veiką, tai yra, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. bus atliekama automobilio „Ford Galaxy“ techninė apžiūra ir klastojami jos rezultatai, privalėjo nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir pats A. J., tačiau tyrimas pradėtas nebuvo net ir 2017 m. rugsėjo 6 d. sulaikius beveik visus galimus įtariamuosius.

5.8.                      Skunde cituojant liudytojų J. Š., M. D. ir R. S., D. A., G. Š. teisiamajame posėdyje duotus parodymus taip pat nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas negali būti vertinamas kaip vada ir pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi apie galimai rengiamą ir galimai daromą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo žinoma jau 2017 m. rugsėjo 5 ir 6 d., buvo atliekami intensyvūs procesiniai veiksmai, kurie liko neįforminti procesiniuose dokumentuose (vykdoma automobilio paieška, nustatomi ir sulaikomi asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką). Esant tokioms aplinkybėms, tyrėjos R. V. „nuoširdus dėkojimas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pranešimą apie nusikalstamą veiką vertinamas kaip veidmainiavimas, apsimestinė vaidyba, neatitinkanti ikiteisminio tyrimo institucijos autoriteto, turint tikslą nuslėpti 2017 m. rugsėjo 22 d. neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą faktą. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pareigūnas A. J. ikiteisminiame tyrime pagal BPK 154 straipsnį gautą informaciją apie asmens privatų gyvenimą neteisėtai atskleidžia ne pirmą kartą. Apeliantui žinoma, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-294-182/2018 A. B. ir R. M. teismo nutarimu buvo nubausti už brakonieriavimą ir šioje byloje teismas vadovavosi A. J. aplinkos apsaugos pareigūnams neteisėtai atskleista informacija, gauta taikant BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę.

5.9.                      Apeliantas nurodo, kad jis 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo laikinai sulaikytas kartu su A. B., bet apie jo sulaikymą nėra jokių duomenų ir prie bylos jų nepateikta. Į Lazdijų policijos komisariatą jis buvo pristatytas prieš savo valią, suvaržant jo konstitucinę teisę į laisvę. Jam nebuvo išaiškinta, kokiu tikslu ir faktiniu pagrindu buvo laikinai sulaikytas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neįvertino.

5.10.                      Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teismas nurodė, kad automobilis yra akivaizdžiai techniškai netvarkingas, tačiau toks teiginys nepagrįstas. Jis nežinojo, kokį automobilį A. B. tikrins. Be to, jis nesuprato, ką reiškia „turi daug trūkumų“. Liudytojai nenurodė, kad iš patikrinimo automobilis išvažiavo turėdamas akivaizdžių trūkumų.

5.11.                      Dėl BK 24 straipsnio 5 dalies kvalifikuojančių požymių ir kurstymo daryti nusikaltimą apeliantas nurodė, kad jam nėra suprantami teiginiai, jog jis žinojo, kad A. B. priklausantis automobilis „Ford Galaxy“ neatitinka techninių reikalavimų. Pažymima, kad A. B. tik įvykio vietoje priėmė sprendimą dėl automobilio techninės apžiūros atlikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, savarankiškai su niekuo nesitaręs. Nėra jokių telefoninių pokalbių ar įrodymų, kad apeliantas apie tai žinojo, su kuo nors tarėsi dėl neteisėtų veiksmų. Be to, tarp jo ir D. K. taip pat nebuvo jokio susitarimo, o tik klausimas, kada D. K. dirba. Dėl to, apeliantas daro išvadą, kad jis jokio asmens nelenkė daryti nusikalstamą veiką, neįtikinėjo ir neprašė, nieko niekam nežadėjo, todėl negali būti laikomas kurstytoju.

5.12.                      Apeliantas taip pat pažymi, kad jokių dokumento klastojimo veiksmų jis neatliko. Be to, nėra įrodyta, kad dokumentas – techninės apžiūros rezultatų kortelė tikrai suklastota.

6.       Nuteistasis A. B. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodyta, jam nepadarius nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas.

6.1.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas surinktus įrodymus, jiems suteikė kitokią teisinę reikšmę, o dalies įrodymų, paneigiančių kaltinimo pateiktą įvykių versiją, apskritai nevertino arba be pagrįstų motyvų vertino kritiškai. Teismas išimtinę reikšmę suteikė operatyviniais veiksmais užfiksuotiems garso įrašams, juos subjektyviai interpretavo ir iš šių interpretacijų keliamomis prielaidomis grindė esmines apkaltinamojo nuosprendžio išvadas, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

6.2.                      Pažymima, kad dalis garso įrašuose užfiksuotų pokalbių apskritai nesusijusi su nagrinėjamomis aplinkybėmis. Be to, nemaža dalis pokalbių yra fragmentiški, mažai informatyvūs, nevienareikšmiai. Teismas rėmėsi tik subjektyviai atrinktomis frazėmis, gretindamas jas tarpusavyje, tačiau tai nereiškia, jog būtent šios atrinktos frazės ar žodžiai, sugretinti teismo pasirinkimu, yra teisingas pokalbių aiškinimas, atitinkantis jų prasmę. Apelianto teigimu, teismas, remdamasis šiais pokalbiais, nustatinėjo tai, kad apeliantas, žinodamas, kad automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka techninių reikalavimų, veikdamas vieninga tyčia, per D. R. pasinaudodamas pastarojo asmeniniais santykiais su kontrolieriumi D. K., susitarė dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės su išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, bei tai, kad apeliantas per tarpininką D. R. nurodytu laiku nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotį ir pateikė žinomai neatitinkantį techninių reikalavimų automobilį „Ford Galaxy“. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo pozicija, kaltinamųjų parodymai taip pat yra įrodymai BPK 20 straipsnio prasme, nuteistasis pažymėjo, jog jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad dėl automobilio „Ford Galaxy“ apžiūros nesitarė, kad kontrolierius surašytų teigiamą išvadą, nesiūlė jam už tai jokio atlygio. D. R. jis pasiteiravo tik dėl to, ar jam žinoma, kur (duomenys neskelbtini) galima patikrtinti automobilį, kad būtų tvarkingas prieš išvažiuojant su juo į užsienį. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nuvyko pamatęs, kad ten nėra eilių. Apie jokius automobilio gedimus jam nebuvo žinoma. Pasak apelianto, šiuos jo parodymus būtų galima vertinti kritiškai tik tada, jei juos paneigtų kiti objektyvūs ir leistini įrodymai, tačiau nei jo, nei D. K. ir D. R. parodymai nėra paneigti. Teismas juos vertino kritiškai tik dėl subjektyvios interpretacijos.

6.3.                      Nuteistojo manymu, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neįrodyta, kad automobilis „Ford Galaxy“ 2017 m. rugsėjo 6 d. D. K. buvo patikrintas netinkamai, ir kad jis techninės apžiūros rezultatų kortelėje sąmoningai nenurodė rastų didelių trūkumų, kurie buvo užfiksuoti 2017 m. lapkričio 29 d. pakartotinai patikrinant automobilį. Tikrinant transporto priemonę rankiniu būdu, veikia ir žmogiškasis faktorius. Tiek R. S., tiek G. Š. nurodė, kad už analogiškas veikas kontrolieriams nei karto nebuvo iškelta baudžiamoji byla, jie siunčiami mokytis, kelti kvalifikaciją. Be to, būtent šis automobilis po 2017 m. rugsėjo 6 d. patikros išvažiavo į Olandiją, jam grįžus, buvo parduotas R. M., kuris juo važinėjo po miškus, prie ežero, taigi automobilis buvo eksploatuojamas, todėl visiškai realu ir tikėtina, kad 2017 m. lapkričio 29 d. rasti trūkumai galėjo atsirasti automobilio eksploatacijos eigoje. Šis automobilis yra 19 metų senumo, todėl eksploatuojant apie 3 mėnesius, galėjo atsirasti visi dideli trūkumai, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomosios techninės apžiūros atlikimo techninis direktorius. Be to, transporto priemonė iki 2017 m. rugsėjo 19 d. turėjo galiojančią techninę apžiūrą, todėl, priešingai kaltinimui, 2017 m. rugsėjo 6 d. galėjo būti eksploatuojama.

6.4.                      Skundo autoriaus teigimu, net ir nustačius jo veiksmuose BK 300 straipsnio veikos požymius, jo veikos pavojingumas visuomeninėms ir asmeninėms vertybėms nėra toks didelis, kad reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę. Jo veika nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių, nesukėlė jiems teisiškai reikšmingų padarinių.

6.5.                      Skunde analizuojant bendrininkavimo požymių apelianto veiksmuose buvimą, teigiama, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis prašė D. R. sukurstyti D. K. piktnaudžiauti tarnyba ar kad jis pats, atvykęs į techninių apžiūrų centrą, būtų prašęs D. K., kad pastarasis atliktų kokius nors neteisėtus veiksmus jo naudai. Telefoniniai pokalbiai ir trumposios žinutės nepatvirtina manymo, kad D. K. buvo sukeltas sąmoningas noras piktnaudžiauti tarnyba. Pokalbių tarp apelianto ir D. R. bei pastarojo ir D. K. bei trumpųjų žinučių turinys nebuvo užmaskuotas sutartiniais ženklais ar kitokia užslaptinta informacija. Tokio pobūdžio bendravimas tarp nuteistojo ir D. R. buvo vienkartinis, nebuvo sistemos daryti nusikalstamas veikas. Pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje cituojamas 2018 m. sausio 25 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. J. tarnybinis pranešimas prieštarauja BPK teisėtiems įrodymų rinkimo būdams ir jų vertinimui. Teismas tokią pareigūno nuomonę apie įrodymus vertino kaip objektyvų įrodymą nepagrįstai.

6.6.                      Pažymima, kad teismas nesvarstė, ar apelianto ir D. K. veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Vien D. K. užimamos pareigos ir atitinkamų tarnybinių pareigų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nesudaro pagrindo konstatuoti didelės žalos požymį. Byloje nėra nukentėjusiųjų, nuteistųjų veiksmai nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje, veikomis nebuvo ypatingai pakenkta valstybės tarnybos autoritetui. Be to, negali būti konstatuota, kad veiksmai truko ilgą laiko tarpą ir buvo sistemingi. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Nei apeliantas, nei D. K. nesiekė ir negavo asmeninės naudos. Skundžiamame nuosprendyje didelė žala konstatuota tik deklaratyviai.

6.7.                      Atkreipiamas dėmesys, kad už motorinių transporto priemonių privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros atlikimo reikalavimų nesilaikymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 440 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė, o kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai nagrinėjant kitus teisės pažeidimus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys vertinamas kaip nusikalstamos veikos padarymas. Tai reiškia, kad BK 228 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma dėl kiekvieno tarnautojo padaryto jo tarnybos veiklą reglamentuojančio teisės akto pažeidimo, nes už tarnybinių nusižengimų padarymą pirmiausiai kyla drausminė, tarnybinė ir kt. atsakomybė.

6.8.                      Nuteistasis, analizuodamas pirmosios instancijos teismo motyvus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnyje, padarymo, nurodo, kad teismas įrodymus vertino ne pagal objektyvų bylos aplinkybių ištyrimo pasėkoje susiformavusį ir konkrečiais bylos duomenimis pagrįstą nešališką vidinį įsitikinimą, o vien tik pagal savo subjektyvius pamąstymus, kas yra labiau, o kas mažiau tikėtina. Teismas pripažino apeliantą kaltu padarius šį nusikaltimą, remdamasis liudytojų R. M., A. J., R. V. parodymais ir 2018 m. sausio 22 d. bei 2018 m. sausio 23 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais su priedais. Išskirtinį dėmesį teismas suteikė R. M. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, nors jau atliekant tyrimą šio liudytojo parodymai nebuvo nuoseklūs. 2017 m. lapkričio 29 d. apklausos metu tyrėjos R. V. surašyti R. M. žodžiai neatitinka tikrovės, nes pagal savo išsilavinimą ir dalykines savybes šis liudytojas negalėjo suformuluoti žodžių, kuriuos užrašė tyrėja. Apklausiamas teisme šis liudytojas nurodė, kad pasirašė tai, ką padavė tyrėja, net neskaitęs, o jo užrašyti parodymai neteisingi. Be to, kabinete atliekant apklausą buvo A. J., kuris apklausos protokole nebuvo įrašytas kaip proceso dalyvis, taigi apklausa vyko nesilaikant baudžiamojo proceso reikalavimų. Be to, šis liudytojas nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Apelianto manymu, tai nebuvo padaryta, kadangi teisme pareigūnai nebūtų galėję daryti įtakos liudytojui. Nuteistojo teigimu, teismas liudytojų A. J. ir R. V. parodymams nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę nei liudytojo R. M. parodymams teisme.

6.9.                      Skunde teigiama, kad nuteistajam paskirtos baudos dydis per didelis. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis gyvena iš gaunamos pensijos, šeimoje auga du vaikai, kurie yra jo išlaikomi pagal teismo sprendimą. Su sutuoktine jis yra išsiskyręs. Iš gaunamos 334,38 Eur pensijos pragyvenimui jam lieka 133 Eur.

7.       Nuteistasis D. K. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį, prašo panaikinti jo dalį dėl apelianto pripažinimo kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį – D. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius inkriminuojamų nusikaltimų.

7.1.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, tuo pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį. Be to, teismas netinkamai taikė BK 2 straipsnio 1 ir 4 dalių, 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai yra nusikaltimo atribojimo nuo drausminio ar kitokio nusižengimo taisykles, ir netinkamai išaiškino BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytus piktnaudžiavimo tarnyba požymius.

7.2.                      Nuteistojo teigimu, teismas nuosprendyje kaltinamųjų parodymus vertino kaip jų gynybinę poziciją, tačiau kaltinamųjų parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių ir teismas turi juos vertinti sąsajoje su kitais įrodymais. Juos patvirtina liudytojų R. S., D. A. ir G. Š. parodymai. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino, kad techninių apžiūrų centre patikrino automobilį „Ford Galaxy“, kurį atvairavo A. B., pateikęs visus reikiamus dokumentus. Radęs kelis nedidelius trūkumus, jis juos nurodė, norėjo spausdinti teigiamą išvadą, tačiau pamatęs, kad spaudinimas blokuojamas, pasakė A. B., kad teks palaukti. A. B., pasakęs, kad nelauks, išvyko, sulaikyti jo galimybių neturėjo. Nei A. B., nei D. R. jokio atlygio jam nežadėjo, jo negavo.

7.3.                      Aprašydamas nuteistųjų A. B. ir D. R. parodymus, duotus teisme, taip pat liudytojo R. M. parodymus, apeliantas skunde nurodė, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog fiksuoti telefoniniai pokalbiai ir kita telekomunikacijų tinklais perduodama informacija patvirtina, kad iš anksto, tai yra 2017 m. rugsėjo 5 d. A. B. tarėsi per tarpininką D. R. su techninės apžiūros kontrolieriumi D. K., po ko sekė užfiksuoti veiksmai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad A. B. būtų prašęs D. R. suorganizuoti jo automobilio „Ford Galaxy“ privalomąją techninę apžiūrą, ją atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriui D. K.. A. B. atlikti techninę apžiūrą nusprendė jau būdamas techninių apžiūrų stotyje ir pamatęs, kad nėra eilių.

7.4.                      Pasak apelianto, nuosprendyje padaryta nepagrįsta išvada, kad A. B. sukurstė D. K. piktnaudžiauti tarnyba, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. A. B. atvažiavus į techninės apžiūros stotį, tarp jo ir apelianto nebuvo jokio kito pokalbio, išskyrus būtiną automobilio techninei apžiūrai atlikti. 2017 m. rugsėjo 5 d. pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 00:00:25 s iki 00:00:49 s tarp D. R. ir apelianto nepanašus į kurstymą netinkamai atlikti techninę automobilio apžiūrą. Pokalbio metu neminima automobilio markė, A. B. pavardė, nieko nekalbama apie jokią transporto priemonę ir jos techninę apžiūrą, kad būtų surašyta teigiama išvada, kad transporto priemonė turi trūkumų ar pan. Taigi teismo išvada, kad apeliantas veikė tyčia, matė ir suprato, kad automobilis „Ford Galaxy“ techniškai netvarkingas, tačiau pažinties su D. R. pasėkoje ir jo prašomas fiksavo automobilio techninės apžiūros atlikimo talone tokius duomenis, kurie dėl automobilio techninės būklės neatitiko tikrovės, neįrodyta.

7.5.                      Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas 2017 m. rugsėjo 6 d. netinkamai atliko automobilio „Ford Galaxy“ techninę apžiūrą. Iš pokalbių su D. R. negalima daryti vienareikšmės išvados, kad D. K. tyčia techninės apžiūros kortelėje nepažymėjo rastų didelių automobilio trūkumų ir kad tokie defektai automobilyje tą dieną buvo. Kadangi automobilis po techninės apžiūros buvo parduotas R. M., visiškai realu ir tikėtina, kad 2017 m. lapkričio 29 d. pakartotinio patikrinimo metu nustatyti defektai atsirado jo eksploatacijos eigoje.

7.6.                      Be to, iš bylos duomenų nėra aišku, kokios naudos inkriminuojamais veiksmais siekė apeliantas. Teismas taip pat visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl R. S. parodymų, taip pat neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. automobilis „Ford Galaxy“ dar turėjo galiojančią techninės apžiūros kortelę iki 2017 m. rugsėjo 19 d., tai yra, priešingai nei nurodyta teismo, galėjo dalyvauti eisme.

7.7.                      Skunde taip pat teigiama, kad didelės žalos požymis byloje nenustatas, kadangi neįrodyta, jog būtų nukentėjusi valstybės institucijų veikla. Kaltinime nenurodyta, kaip apeliantas iškraipė tarnybos esmę, sumenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo kontrolieriaus vardą ir taip padarė didelę neturtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir valstybei. Nėra pagrindo pripažinti, kad baudžiamosios bylos tyrimas ir nagrinėjimas sukėlė visuomenėje didelį rezonansą, todėl vien apelianto užimamos pareigos ir jų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nesudaro pagrindo konstatuoti didelės žalos požymį. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad byloje nėra nukentėjusiųjų, veikomis ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui. Be to, negali būti konstatuota, kad veiksmai truko ilgą laiką, buvo sistemingi.

7.8.                      Nuteistasis, pažymėdamas, jog BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, neigia savo kaltę, kadangi sąmoningai jis jokių rastų pažeidimų nenuslėpė. Be to, abejotina, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į techninės apžiūros rezultatų kortelę gali būti vertinamas kaip pavojinga veika BK 300 straipsnio prasme. Pažymima, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. centralizuotos techninės apžiūros duomenų bazėje nuteistojo suformuota techninės apžiūros rezultatų kortelė buvo užblokuota VKTĮ ir neatspausdinta, tokiu būdu nebuvo perduota transporto priemonės savininkui, taigi neturi teisinės reikšmės.

7.9.                      Atkreipiamas dėmesys, kad už motorinių transporto priemonių privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros atlikimo reikalavimų nesilaikymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 440 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė. Be to, už 2008 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-375 patvirtintų reikalavimų įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimų darbuotojams pažeidimus kontrolieriui numatyta drausminė atsakomybė. Pastaroji numatyta ir Kelių transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros kontrolieriaus pareigybės nuostatų 7 straipsnyje. Liudytojai R. S. ir G. Š. teisme nurodė, kad už analogiškas veikas, kai kontrolierius nepažymi rastų trūkumų, nei karto niekam nebuvo iškelta baudžiamoji byla, kadangi paprastai toks žmogus siunčiamas mokytis, kelti kvalifikaciją, taikomos tarnybinės nuobaudos, atleidimas iš darbo. Tačiau teismas dėl šių liudytojų parodymų nieko nepasisakė ir neargumentavo, kodėl dėl apelianto neva padarytų tarnybinių pažeidimų reikėjo taikyti pačią griežčiausią baudžiamąją atsakomybę.

8.       Atsiliepimų į nuteistųjų apeliacinius skundus negauta.

9.       Nuteistųjų D. K., A. B. ir D. R. apeliaciniai skundai atmetami.

10.       Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti – nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, jog visų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose yra nurodomi iš esmės analogiški argumentai, teisėjų kolegija juos vertina kartu.

Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais.

11.       Visi apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje pateiktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis teismo išvadomis dėl jų kaltumo. Apeliantai skunduose teigia, kad teismas, neteisėtai pripažino įrodymais duomenis, gautus taikant BPK 154 straipsnyje numatytas procesines prievartos priemones, kaltę grindė neteisėtais būdais gautais įrodymais, be to, netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, tuo pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį.

12.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal BPK normų sistemą, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

13.       Pažymėtina, kad teismas, apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtinančius įrodymus bei jų vertinimo (priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BPK 301 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintas tiesioginis baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme principas, reglamentuojantis, jog teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais byloje esančiais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka.

14.       Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apylinkės teismas savo išvadas dėl apeliantų kaltės grindė Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro prašymu (2 t., b. l. 163-164) ir Alytaus apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pratęsti elektroninių ryšių-telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės terminą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 166-167); ROIK (duomenys neskelbtini) pažyma, kuria pavesta pradėti administracinę procedūrą (1 t., b. l. 24-27); D. K. pareiškimu dėl pabėgusio automobilio vairuotojo (1 t., b. l. 31‑32), tarnybiniais pranešimais dėl pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35, 36); Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komsariato pranešimu „dėl informacijos pateikimo“ (1 t., b. l. 40); raštais, kuriais Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo pasidalinti ikiteisminio tyrimo medžiaga iš ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 37, 45); 2017 m. spalio 24 d. vyresniojo tyrėjo A. J. tarnybiniu pranešimu ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. spalio 27 d. nutarimu panaudoti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) surinktą informaciją baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. vasario 7 d. teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, jog įgyvendinant BPK 290 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu šie dokumentai nebuvo paskelbti išvardinant, todėl šis pirmosios instancijos teismo padarytas tiesioginio bylos nagrinėjimo principas ištaisytas, apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą ir ištyrus minėtus įrodymus teisiamojo posėdžio metu.

15.       Sutinkamai su BPK 20 straipsniu, įrodymais baudžiamajame procese laikytini visi teisėtais būdais gauti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas, neteisėtai pripažino įrodymais duomenis, gautus taikant BPK 154 straipsnyje numatytas procesines prievartos priemones, kaltę grindė neteisėtais būdais gautais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimas negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017). Nagrinėjamu atveju nuteistieji teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, jų kaltę grindė kitame ikiteisminiame tyrime slapto sekimo metu surinktais duomenimis, tačiau aukštesnės instancijos teismas su šiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka. 

16.       Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2017 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu tęsti D. R. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi šis prašymas tenkintas ir elektroninių ryšių-telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės terminas pratęstas, leidžiant klausyti D. R. telefoninių pokalbių jo naudojamais mobiliojo ryšio telefono numeriais, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją kaupti ir fiksuoti, daryti įrašus, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. (2 t., b. l. 166-167). Būtent šios nutarties pagrindu, taikant procesines prievartos priemones, apelianto D. R. atžvilgiu buvo gauta duomenų, kad A. B. tarėsi per tarpininką D. R. su techninės apžiūros stoties kontrolieriumi D. K. dėl automobilio techninės apžiūros, t. y. atliekant sankcionuotus veiksmus, numatytus BPK 154 straipsnyje, gauta ir užfiksuota informacija apie kitą galimai daromą nusikalstamą veiką. Todėl nesutiktina su skundų argumentais, jog apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas neteisėtais būdais gautais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis pagrindas taikyti BPK 154 straipsnyje nustatytą priemonę yra pagal prokuroro prašymą priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ar neatidėliotinais atvejais prokuroro nutarimas (BPK 160 straipsnio 1 dalis). Ir tik nustačius, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo vykdoma be teisinio pagrindo, jos metu gauti duomenys paprastai byloje įrodymais nepripažįstami (BPK 20 straipsnis). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad D. R. atžvilgiu buvo atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).  Būtent šiame ikiteisminiame tyrime jo atžvilgiu buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, todėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. spalio 27 d. nutarimu, buvo nutarta taikant BPK 154 straipsnyje nustatytas procesines prievartos priemones gautus duomenis leisti panaudoti šioje baudžiamojoje byloje atliekamame ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 157-158), vadovaujantis BPK 162 straipsniu. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu, kas ir buvo padaryta šioje baudžiamojoje byloje. Taigi, kolegijos nuomone, šioje procesinėje stadijoje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padaryta nebuvo.

17.        Priešingai nei teigiama apelianto D. R. apeliaciniame skunde, Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis Nr. 1.24-42330 šioje baudžiamojoje byloje yra. Šios 2017m. rugpjūčio 11 d. nutarties (2 t., b. l. 166-167) pagrindu buvo surašytas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (2 t., b. l. 125-128). Tai, kad prokuroras savo nutarime nenurodė šios nutarties datos, teisinio bei faktinio nutarties priėmimo pagrindo, šiuo nutarimu gauti duomenys ir jų panaudojimas šioje baudžiamojoje negali būti laikomi neteisėtais bei jų negalima laikyti esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.  

18.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ 2.1 punktu ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. To paties įsakymo 3.1 punktas nurodo, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima proceso sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautame skunde pareiškime ar pranešime nurodytos nusikalstamos veikos arba dėl nusikalstamos veikos, kurios požymius patys nustatė prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Tačiau pažymėtina, kad informacija apie galimą nusikalstamą veiką laikytina ikiteisminio tyrimo įstaigoje arba prokuratūroje elektroninio ryšio priemonėmis gauta informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, kuri nėra pakankamai informatyvi, kad būtų galima nedelsiant priimti proceso sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, arba kai tokia informacija yra pakankamai informatyvi, tačiau joje nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti šią informaciją suteikusį asmenį. Taigi priešingai nei teigiama D. R. apeliaciniame skunde, vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis, ikiteisminį tyrimą nebuvo privaloma pradėti nedelsiant. Šiuo konkrečiu atveju, atsakant į D. R. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog procesinių prievartos priemonių panaudojimo metu gautos informacijos panaudojimas nelaikytinas neteisėtu. Iš tiesų, vadovaujantis BPK 162 straipsniu viename ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys gali būti panaudoti kitame ikiteisminiame tyrime tik aukštesniojo prokuroro nutarimu, tačiau nagrinėjamu atveju, vykdant procesines prievartos priemones D. R. atžvilgiu, gauti duomenys apie galimai daromą kitą nusikalstamą veiką gali būti panaudojami kitame ikiteisminiame tyrime. Vien tai, kad policijos pareigūnas pranešė Transporto saugos administracijai apie D. K. tariamai nusikalstamą veiką, atliekant automobilio techninę apžiūrą, nelaikytina viename ikiteisminiame tyrime surinktos informacijos panaudojimu kitame ikiteisminiame tyrime. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnui nesuteikta teisė atlikti vaiksmus, kuriuos atliko Transporto saugos administracijos inspektorius G. Š., t. y. blokuoti dokumentų spausdinimą, atlikti kontrolinį transporto priemonės patikrinimą. Todėl siekiant užkardyti galimai daromą nusikalstamą veiką, buvo pagrįstai pasitelkta institucija, kurios funkcijos yra minėtų veiksmų atlikimas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad D. R. atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys buvo panaudoti tik Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. spalio 27 d. nutarimu leidus ir jau pradėjus ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

19.       Aukštesnės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantų teiginiais, jog atliekant ikiteisminį tyrimą buvo padaryta baudžiamojo proceso pažeidimų pristatant šiuo metu jau nuteistuosius D. R. ir A. B. į (duomenys neskelbtini)rajono policijos komsariatą. Nagrinėjamu atveju iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini)rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. Š. tarnybinio pranešimo „Dėl įvykio ROIK (duomenys neskelbtini)“ matyti, jog A. B. ir D. R. įvykio dieną buvo pristatyti į Lazdijų rajono policijos komisariatą (1 t., b. l. 36), tačiau šie veiksmai buvo atlikti ne BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi policijos pareigūnai turi teisę pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nuteistieji D. R. ir A. B. į policijos komisariatą buvo pristatyti teisėtai ir pagrįstai, o jų teisės ir laisvės nebuvo suvaržytos. Dėl šios priežasties nebuvo surašytas ir asmenų sulaikymo protokolas, o kaltinamajame akte pagrįstai nurodyta, jog nuteistųjų D. R. ir A. B. atžvilgiu procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 140 straipsnio 2 dalyje, nebuvo taikytos.

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo

20.       Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygtintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). Įgaliojimų viršijamas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui arba jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-84-489/2018). Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais, t. y. vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje, arba neveikimu (past. – neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini). Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-1073/2020).

21.        Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, D. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai. D. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmenuo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje, vykdydamas kontrolieriaus pareigas, pažeidė jo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens veiklą reglamentuojančius teisės aktus, piktnaudžiaudamas jam suteikta teise atlikti privalomąją ir pakartotinę apžiūrą bei priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiūros atlikimas, atlikdamas privalomąją apžiūrą A. B. priklausančiai ir A. B. pateiktai techniškai netvarkingai transporto priemonei - „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priešingai tarnybos ir valstybės interesais, padarė veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėjo daryti.

22.       Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo D. K. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas 2017 m. rugsėjo 6 d. netinkamai atliko „Ford Galaxy“ techninę apžiūrą. Nors apeliantas teigia, kad iš pokalbių su D. R. negalima daryti vienareikšmės išvados, kad D. K. tyčia techninės apžiūros kortelėje nepažymėjo rastų didelių automobilio trūkumų ir, kad tokie defektai automobilyje tą dieną buvo, tačiau vertinant šiuos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, pažymėtina, kad šiuos jo argumentus paneigia paties apelianto pokalbis su nuteistuoju D. R., t. y. 2017 m. rugsėjo 6 d. 09:01:11 pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) metu apeliantas D. K. skambino nuteistajam D. R. ir nurodė greičiau paslėpti automobilį, kad jis stovėtų garaže. Be to, nurodė pakeisti ir automobilio techninį pasą (2 t., b. l. 125-137). Šis pokalbis paneigia apelianto argumentus, jog neįrodyta, kad apeliantas matė ir suprato, kad automobilis techniškai netvarkingas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paneigta ir nuteistjų versija, jog automobilis po techninės apžiūros buvo parduotas R. M. ir visiškai realu, kad 2017 m. lapkričio 29 d. pakaratotinio patikrinimo metu nustatyti defektai atsirado jo eksplotacijos eigoje. Teisėjų kolegija sutinka su D. K. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog remiantis techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109) automobilio „Ford Galaxy“ techninė apžiūra galiojo iki 2017 m. rugsėjo 19 d. Tačiau būtent iki šios dienos jis galėjo dalyvauti eisme, o ne iki 2017 m. lapkričio 29 d., kaip tai savo apeliaciniame skunde teigia nuteistasis A. B.. Sutiktina ir su tuo, jog 2018 m. liepos 5 d. vykusiame teisiamajame posėdyje liudytoju apklausiamas R. S. parodė, jog per automobilio eksploatacijos laikotarpį galėjo atsirasti pakartotinio patikrinimo metu nustatyti trūkumai (5 t., b. l. 104-106). Tačiau atsakydamas į šiuos klausimus liudytojas R. S. vertino 3 (trijų) mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo19 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., kuomet buvo atlikta papildoma paslauga (1 t., b. l. 191). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, jau aptartų telefoninių pokalbių turinys aiškiai atskleidžia, jog papildomos paslaugos metu nustatyti trūkumai egzistavo pirminės patikros metu, t. y. 2017 m. rugsėjo 6 d. Iš telefoninio pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini), vykusio 2017 m. rugsėjo 6 d. 09:48:31 val. ( jau po techninės apžiūros atlikimo)  tarp nuteistųjų D. R. ir D. K. aiškiai ir nedviprasmiškai galima suprasti, jog abu nuteistieji žinojo apie automobilio „Ford Galaxy“ techninius trūkumus. Abu nuteistieji parodė, jog trūkumus reikia pašalinti, o nuteistasis D. K. parodė, jog trūkumų yra daug. Taigi, tai paneigia nuteistųjų keliamą versiją, neva transporto priemonei 2017 m. lapkričio 29 d. nustatyti trūkumai galėjo atsirasti jos eksploatacijos laikotarpiu iki pakartotinio patikrinimo. Šią jų versiją paneigia ir elektroninio ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Būtent, 2017 m. lapkričio 29 d. 18:31:14 val, vykusio telefoninio pokalbio metu tarp R. M. ir A. B., R. M. pasakė, kad automobilis neperėjo technikinės, ėjo kitu keliu (2 t., b. l. 81-95). Taigi, aptartų duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog visiems nuteistiesiems buvo žinoma apie tai, jog automobilis „Ford Galaxy“ neatitinka techninių reikalavimų. Todėl nuteistajam D. K. buvo pagrįstai inkriminuota BK 228 straipsnio 1 dalis, o nuteistiesiems D. R. ir A. B. BK 24 straipsnio 5 dalis ir 228 straipsnio 1 dalis. 

23.       Nors nuteistieji D. R. bei A. B. neigia savo kaltę sukursčius nuteistąjį D. K. padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi telefoniniais pokalbiais tarp A. B. ir D. R., bei D. R. ir D. K.. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 5 dalis nuostatomis kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Šiuo atveju konstatuotina, kad nuteistasis A. B., suvokdamas savo automobilio techninę būklę, kreipėsi į savo pažįstamą D. R. dėl jo tarpininkavimo, kreipiantis į pažįstamą techninės apžiūros stoties kontrolierių D. K.. Taigi A. B., kontrolieriaus D. K. nurodytu laiku atvykęs į techninės apžiūros stotį, pateikė automobilį techninei apžiūrai. Be to, apžiūros metu A. B. nurodė D. K., kad jis yra tas asmuo, dėl kurio šiam skambinęs D. R.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog A. B., D. R. ir D. K. žinojo apie automobilio techninę būklę, o D. R. automobilio savininko A. B. prašymu, kreipdamasis į pažįstamą techninės apžiūros stoties kontrolierių D. K., suprato kokiu tikslu tai atlieka, bei kiekvienas iš jų suprato, kad išvada apie transporto priemonės atitikimą techniniams reikalavimams duodama pateikiant dokumentą – transporto priemonės apžiūros kortelę (ataskaitą) ir, kad tokį oficialų dokumentą turi teisę surašyti tik atitinkamus įgaliojimus turintis asmuo, kad toks dokumentas sukelia teisiškai reikšmingus padarinius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. B. ir D. R. prašymai išreikšti telefoniniuose pokalbiuose sukėlė nuteistajam D. K. sąmoningą norą daryti bendrą nusikalstamą veiką. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nuteistojo A. B. veiksmus techninės apžiūros atlikimo metu. Nors savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog apie jokius automobilio gedimus jam nebuvo žinoma, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad asmuo, manydamas, jog jo transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir yra tinkamai eksploatacijai, iš patikros skubiai nepasišalintų, perpatikrinimo nevengtų, o taip pat ir nesiektų transporto priemonės paslėpti.

24.       BK 228 straipsnio sudėtyje įtvirtintas būtinasis sudėties požymis – didelė žala valstybei, tarptautinei viešąjai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelė žala – vertinamasis požymis, kurio supratimas priklauso nuo normos taikytojo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuluodamas teismų praktiką nurodė, kad žalos požymis yra lemiamas kriterijus, leidžiantis šį nusikaltimą atriboti nuo drausminio nusižengimo valstybės tarnyboje. Įstatymas nepateikia universalių kiriterijų žalos mastui nustatyti, todėl kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičius, jų pateikiamą pareigūnų padarytos viekos vertinimą, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, visuomenėje kilusį atgarsį dėl padarytos veikos, įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetu ir kt. Lietuvos Resoublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esminiai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ir asmeniui, bet ir valstybei.

25.       Nagrinėjamu atveju didelės žalos požymis pirmosios instancijos teismo konstatuotas vertinant tai, kad valstybės tarnautojui prilygintas asmuo piktnaudžiaudamas tarnyba klastojant dokumentus, sukėlė nepasitikėjimą visuomenėje valstybės tarnyba, nesaugodamas transporto priemonių techninės apžiūros stoties reputacijos ir menkindamas jos prestižą, kompromituodamas, kenkdamas techninės apžiūros stoties kontrolierių autoritetui, tyčiniais, neteisėtais, piktnaudžiaujant tarnyba atliktais veiksmais, padarė žalą ne tik juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir valstybei dėl jos saugomų interesų užtikrinant visuomenės, tai yra visų eismo dalyvių saugumą, pažeidimo. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas pagrindo nesutikti neturi. Didelės žalos požymis, vartojamas piktnaudžiavimo normoje, – tai kriterijus, pagal kurį sprendžiama ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir laikytina nusikalstama. Didelės žalos požymis rodo žymiai didesnį piktnaudžiavimo pavojingumą, kuris nustatomas atsižvelgiant ne tik į kilusios žalos, bet ir į pačios veikos pobūdį, pažeistų įstatymo suagomų vertybių, veikos srities ir kaltininko einamų pareigų svarbą. Nuteistasis D. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui formaliai veikdamas kaip kompetentingas asmuo, pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipė tarnybinės veiklos esmę, turinį, sumenkino valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetą. Pabrėžtina ir tai, kad didelė žala valstybei gali būti padaroma ir veiksmais, kurie trunka labai trumpai, kuriais nepažeidžiamos fizinių asmenų teisės ir laisvės, kurie nėra plačiai nušviečiami žiniasklaidos priemonėse (nesukelia rezonanso visuomenėje), tačiau kurie lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, kenkiantį valstybės valdymo tvarkai, jos ekonomikai ir finansų sistemai, kurie pažeidžia verslo tvarką, viešuosius interesus ir pan. Todėl kaip nepagrįsti vertinami nuteistųjų skundų teiginiai, jog aptariamomis veikomis nesukeltas ypatingas rezonansas visuomenėje, byloje nėra nukentėjusiųjų ar nekilo kitokių neigiamų pasekmių valstybei ar juridiniam asmeniu. Būtent didelės žalos požymis atriboja baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės, todėl D. K. buvo pradėta ne administracinė teisena pagal ANK 440 straipsnį, o baudžiamasis procesas.

26.       Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumnetą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Inkriminuojant BK 300 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką yra svarbu vertinti ne tik suklastoto dokumento turinį ir formą, tačiau ir tai, ar tokiame suklastotame dokumente yra nurodyta juridinę reikšmę turinti informacija. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas suklastoto dokumento juridinę reikšmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 15 punkte numatytas draudimas vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Be to, yra privaloma ir nustatyta tvarka valstybėje atliekama ir techninė transporto priemonių apžiūra. Valstybė įstatymais nustatydama eismo saugumo užtikrinimo principus, įgyvendina eismo saugumo politiką užtikrinant eismo dalyvių saugumą, tai yra valstybės siekį, per nustatytus instrumentus užtikrinti, kad dėl automobilių techninės būklės būtų išvengta eismo įvykių, žmonių žūčių bei sužalojimų, o vien tolesnis suklastoto dokumento panaudojimas ar nepanaudojimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesumažina nuteistųjų įvykdyto nusikaltimo – dokumento suklastojimo – pavojingumo.

27.       Nuteistasis A. B. skundžia ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu, pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Pagal minėtą straipsnį A. B. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. sausio 5 d. turėdamas tikslą daryti poveikį liudytojui R. M. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-48961-17, susitikdamas su juo bei palaikydamas ryšį mobiliojo ryšio telefonais, siekdamas paveikti R. M. duoti jam palankius parodymus dėl nusikalstamos veikos sukurstant piktnaudžiauti valstybės tarnautoją D. K., suklastojant dokumentą – automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-09-06 techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), po 2017-11-29 R. M. liudytojo apklausos, vertė šį liudytoją duoti neteisingus parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-48961-17, t. y. po minėtos apklausos, jis teiravosi pas liudytoją R. M. kokius parodymus šis davęs, pradėjo šiam liudytojui nurodinėti, kad jis (liudytojas R. M.) policijai sakytų tik tuos duomenis, kurie yra naudingi jam pačiam (A. B.), nurodinėjo liudytojui kaip elgtis, kad jis (liudytojas) „gali pasakyt, kad kaip mes ir šnekėjom, kad paskutiniu metu gal aš (A. B.) apsigalvojau“, grasindamas ir leisdamas liudytojui suprasti, jog jei nesakys, kaip jis liepia, tai R. M. „neužteks tau pinigų ir traktorių pardavus“, „mažai ten kokia dešimt tūkstančių eurų bus arba pasodins“, įtikinėdamas liudytoją, jog jis (A. B.) yra „dirbęs šitą darbą tai aš žinau“, jog „tu gali keist parodymus bile kiek kartų žinai“ ir „čia nėra nusikaltimas“, tokiu būdu siekė paveikti liudytoją R. M., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Nuteistojo A. B. apeliacniame skunde nurodyti argumentai buvo išsamiai įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Apylinkės teismas tinkamai įvertino liudytojo R. M. parodymus, jų prieštaravimus ir remdamasis A. B. ir R. M. telefoninių pokalbių metu užfiksuotais duomenimis, lygindamas juos su kitais byloje esančiais įrodymais pagrįstai sprendė, jog A. B. veiksmai atitinka BK 233 straipsnio sudėtį. Su pirmosios instancijos teismo padarytmis išvadomis teisėjų kolegija pagrindo nesutikti neturi. Nuteistasis A. B. telefonininių pokalbių metu teiravosi liudytojo R. M. ar jį apklausė ir kokius parodymus jis dalė, siūlė susitikti ir aptarti, aiškino, kad jis anksčiau dirbęs tokį darbą, yra buvęs pareigūnas, ir žino, kad parodymus gali keisti, kad tai nėra nusikaltimas ir už tai nieko nebus. Tokie nuteistojo A. B. veiksmai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertinami kaip liudytojo R. M. klaidinimas ir įtakojimas. Apeliaciniame skunde keliama versija neva policijos pareigūnas A. J. dalyvavo R. M. apklausose ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ši nuteistojo A. B. versija buvo paneigta tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Būtent, apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, atnaujinus įrodymų tyrimą 2020 m. vasario 27 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas liudytojas A. J. parodė, jog jo dalyvavimas liudytojo apklausose turėjo būti nurodytas apklausos protokoluose, tačiau byloje tokių duomenų nėra užfiksuota.

Dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. B.

28.       Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu nuteistajam A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog A. B. padarė tris nusikalstamas veikas, viena jų riskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, dvi – nesunkių. Taip pat įvertino ir tai, jog nenustatyta nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Už atskiras nusikalstamas veikas teismas skyrė švelniausias alternatyvias bausmes, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalis, BK 233 straipsnyje ir BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės rūšį, nuteistojo finansinė padėtis, kuri be kita ko egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam A. B. paskirtos baudos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio baudos paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Sumažinti A. B. skirtą baudą nėra tikslinga ir nebūtų teisinga.

29.       Išanalizavus nuteistųjų apeliaicnių skundų motyvus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas visapusišku ir neašlišku reikšmingų bylos aplinkybių ištyrimu. Teismo padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nuosprendis motyvuotas, išsamiai ir detaliai išdėstyti teismo argumentai dėl nuteistųjų kaltės. Nors nuteistieji neigia savo kaltę, tačiau apeliacinės instancijos teismas tai laiko jų pasirinkta gynybine pozicija, kadangi apeliaciniuose skunduose išdėstyti motyvai neatitinka teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo nuosprendį naikinti ar keisti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tinkamai ir padarė pagrįstas bei teisėtas išvadas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistųjų D. K., D. R. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Jūratė Jakubonienė

                                        Svetlana Jurgaitienė

                                        Darius Kantaravičius