Civilinė byla Nr. e2-842-943/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01481-2018-0

        Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

           3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.6

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens prašymas panaikinti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-85-603/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarei                 A. P. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, notaro liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir D. V. 2008 m. birželio 3 d. pranešimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi akcinė bendrovė „SNORAS“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Acumen“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ir Vilniaus miesto 35-ojo biuro notarei                   A. P., prašė teismo:

1.1. nutraukti 2007 m. rugpjūčio 7 d. tarp pardavėjų UAB „Acumen“ ir UAB „Serneta“ bei pirkėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasirašytą Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) dalyje, kurioje UAB „Acumen“ pardavė, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nupirko pastatą-parduotuvę su vaistinės patalpomis; pastatą – prekybos paviljonus; pastatą-sandėlį; kitus statinius (inžinerinius), esančius Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Šeškinės g. 22 (toliau – ginčo turtas);

1.2. taikyti restituciją

1.3. 2008 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarės A. P. liudijimą (toliau – notaro liudijimas), registro Nr. 4011-7, dalyje dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įvykdytos pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos 2007 m. rugpjūčio 7 d. notarės A. P., registro Nr. 5414-7, sąlygų ir sumokėjimo pinigų BUAB „Acumen“ atžvilgiu pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios;

1.4. pripažinti BUAB „Acumen“ vadovės D. V. 2008 m. birželio 3 d. notarei pateiktą pranešimą, kuriuo ji patvirtino, kad pagal notarinę pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ yra pilnai atsiskaičiusi, pripažinimo negaliojančiu, kaip sudarytą dėl suklydimo.

2.       Ieškovės prašymu Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė 2019 m. spalio 7 d. antstolio D. K. paskelbtas varžytynes, reg. Nr. 179495, kuriose parduodamas atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis ginčo turtas. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1687-464/2019 išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

3.       2019 m. gruodžio 2 d. trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateikė teismui prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi trečiojo asmens prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Acumen“ palaiko teismui pareikštą reikalavimą dėl 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, todėl nėra pagrindo panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4.       2020 m. kovo 4 d. teisme buvo gautas pakartotinis trečiojo asmens UAB „Intrum Lietuva“ prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-95-464/2020, išnagrinėjo ginčą tarp UAB „Acumen“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Intrum Lietuva“. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje  konstatuota, jog atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra skolinga UAB „Acumen“ pagal ieškovės BUAB „Acumen“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Serneta“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5414-7 ir nagrinėjant UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „Acumen“ tarpusavio santykius, negalima remtis 2017 m. rugpjūčio 8 d. papildoma sutartimi, kadangi ji nėra sudaryta notarine forma. Trečiojo asmens manymu, tokiu būdu yra paneigtos nagrinėjamoje byloje BUAB „Acumen“ įrodinėjamos aplinkybės apie tariamą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolą BUAB „Acumen“. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis pagrindžia prima facie nagrinėjamoje byloje ieškinio nepagrįstumą.

5.       Ieškovė BUAB „Acumen“ ir atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su trečiojo asmens prašymu nesutiko. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, kadangi skiriasi abiejų bylų ginčo ir įrodinėjimo dalykas. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-95-464/2020 gali būti skundžiama kasaciniu skundu, todėl joje konstatuotos aplinkybės gali būti paneigtos. Pažymėjo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proceso įstatyme įtvirtintas sąlygas, būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kurios nėra išnykusios.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens UAB „Intrum Lietuva“ prašymo ir nepanaikino byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

7.       Teismo vertinimu, trečiojo asmens nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario     13 d. nutarties motyvai neturi teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas ir teisėtumas buvo įvertintas apeliacinės instancijos teismo, teismas nenustatė aplinkybių, sąlygojančių poreikį panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atskirajame skunde apeliantė UAB „Intrum Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

9.       Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-95-464/2020, turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Ja konstatuota, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra skolingas UAB „Acumen“, todėl šis faktas įrodo ieškovės pareikšto ieškinio nepagrįstumą ir kartu tai, kad neegzistuoja viena iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

9.2.       Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas trečiojo asmens prašymo tuo pagrindu, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra įvertinęs nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumą, neįvertino fakto, kad po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo faktinė situacija byloje pasikeitė.

9.3.       Prašymą nagrinėjantis teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ir atsakovė nagrinėjamoje byloje yra susiję asmenys – valdomi to paties asmens, turintys tikslą vilkinti varžytines, o ne apginti savo teises.

10.       Atsiliepimuose į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Acumen“ ir atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teismo prašo netenkinti atskirojo skundo ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

11.       Atsiliepimai į atskirąjį skundą grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties motyvai neturi teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, kadangi nurodytoje byloje ieškinio reikalavimai buvo atmesti ne konstatavus faktą, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškove, bet savarankišku ieškinio atmetimo pagrindu – konstatavus, kad yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas.

11.2.       Kadangi nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis negali būti vertinama kaip turinti prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje ir šių bylų ginčo dalykas iš esmės skiriasi, todėl nepagrįstai teigiama, kad teismas priimdamas ginčijamą nutartį neįvertino pasikeitusių aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

11.3.       Trečiojo asmens argumentai dėl ieškovės ir atsakovės sąsajų byloje yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13.       CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimų pagrįstumą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodytą praktiką).

14.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad egzistuoja abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, 2019 m. spalio 18 d. nutartimi sustabdė 2019 m. spalio 7 d. antstolio D. K. paskelbtas varžytynes, reg. Nr. 179495, kuriose parduodamas atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis ginčo turtas. Trečiasis asmuo, manydamas, kad išnyko viena iš sąlygų, sudaranti pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio tikėtinas pagrįstumas, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones.

15.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas ir teisėtumas įvertintas apeliacine tvarka, o trečiojo asmens nurodyti argumentai ieškinio tikėtino pagrįstumo nepaneigia, prašymo netenkino ir laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikino. Trečiajam asmeniui pateikus skundą dėl aptariamos nutarties ir jį perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, faktinė situacija civilinėje byloje, kurios ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš esmės pasikeitė.

16.       Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-85-603/2020 pagal ieškovės BUAB „Acumen“ ieškinį atsakovams UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarei                            A. P. yra išnagrinėta – 2020 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinys yra atmestas. Sprendimu išspręstas ir byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos.

17.       Trečiojo asmens UAB „Intrum Lietuva“ atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties nagrinėjimo metu nurodytas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau susiklosčius aptartai teisinei situacijai (byla iš esmės pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėta ir ieškinys atmestas) darytina išvada, kad viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – neegzistuoja. Nors dėl minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo yra pateikti apeliaciniai skundai (ieškovė BUAB „Acumen“ ir atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo), tačiau tai nepaneigia abejonių dėl galbūt ieškovui palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, o tai – pakankamas pagrindas panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

18.       Nustačius, kad neegzistuoja viena iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais įrodinėjamas ieškinio nepagrįstumas, nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis, kuria atmestas trečiojo asmens prašymas panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones byloje, naikintina paneigus vieną iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (ieškinio tikėtinas pagrįstumas). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėja                                                     Egidija Tamošiūnienė