
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henrikos Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,
dalyvaujant pareiškėjui R. A.,
atsakovų atstovui Virginijui Varnaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovams Teisingumo ministrui ir Teisingumo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. A. prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2010-10-14 sprendimą Nr. 3R-242(2010/03-4R-323) ir Teisingumo ministerijos Strateginio valdymo departamento direktoriaus, atliekančio Teisingumo ministerijos kanclerio funkcijas, P. G. 2010-09-02 atsakymą Nr. (1.23)7R-7638 „Dėl Teisingumo ministerijos veiksmų“ bei įpareigoti atsakovą nagrinėti 2010-08-11 skundą Teisingumo ministrui iš naujo.
Nurodė, kad Komisija nekreipė dėmesio ir neįvertino tai, kad į pareiškėjo keliamą klausimą nebuvo atsakyta. Komisija nenustatė kokiu įstatymu vadovaudamasis Teisingumo ministras priėmė 2010-02-09 įsakymą Nr. 1R-35. Tai rodo, kad Komisija nesiekė objektyviai, bešališkai, visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas remiasi Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis ir pažymi, kad pagal tai turi būti vertinamas valstybės tarnautojų elgesys.
Nurodė, kad 2010-08-11 pateikė skundą Teisingumo ministrui, nes jis davė įgaliojimą Eglei Dervinskienei. Laikė, kad į jį kreipimąsi turėjo atsakyti ne ministerijos pareigūnas, o Teisingumo ministras, nes Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas. Paaiškino, kad skundo surašymo pagrindu buvo aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administracinio teisme byloje Nr. Ik-2068-624/2010 Teisingumo ministeriją atstovavusi Eglė Dervinskienė atsiliepime pateikė argumentus, kuriuos pareiškėjas laiko klaidingais.
Teisingumo ministerijos Strateginio valdymo departamento direktoriaus, atliekančio Teisingumo ministerijos kanclerio funkcijas, 2010-09-02 raštu Nr. (1.23.)7R-7638 atsakyta ne į tą klausimą ir ne to subjekto.
Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Teisingumo ministro atstovas teismo posėdžio metu taip pat prašė skundą atmesti.
Atsiliepime paaiškino, kad R. A. 2010-08-11 skundas buvo adresuotas Teisingumo ministrui, tačiau pareiškėjas nepagrįstai mano, kad atsakymą į šį skundą turėjo pasirašyti būtent ministras, o ne kitas valstybės pareigūnas ar tarnautojas. Pareiškėjo nuomone Teisingumo ministerijos atstovė E. Dervinskienė netinkamai gina ministerijos interesus, todėl abejoja jos tinkamumu eiti užimamas pareigas. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. To paties įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas bei tarnybinė nuobauda skiriama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu. Teisingumo ministro 2010-02-09 įsakymo Nr. 1R-35 „Dėl Teisingumo ministro 2009-06-26 įsakymo Nr. 1R-203 „Dėl Teisingumo viceministrų veiklos ir Teisingumo ministerijos kanclerio administravimo sričių“ pakeitimo“ 3.2.2.1 ir 3.2.2.2 punktais skirti (priimti) į pareigas ir atleisti iš jų bei skirti tarnybines nuobaudas Teisingumo ministerijos administracijos valstybės tarnautojams buvo pavesta Teisingumo ministerijos kancleriui. To paties įsakymo 5.3 punkte nurodyta, kad laikinai nesant Teisingumo ministerijos kanclerio, visas jo funkcijas atlieka Teisingumo ministerijos strateginio valdymo departamento direktorius. Atsižvelgiant į tai, kad pasitvirtinus skunde nurodytiems faktams, E. Dervinskienei galėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė, skundą nagrinėjo ją į pareigas priėmęs asmuo. Kadangi nuo 2010-08-24 iki 2010-09-16 Teisingumo ministerijos kancleris atostogavo, skundžiamą atsakymą pasirašė tuo metu jo pareigas ėjęs asmuo - P. G.. Pareiškėjo teiginiai, jog ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, todėl yra atsakingas už Teisingumo ministerijos įvaizdį visuomenėje, šioje byloje neturi teisinės reikšmės.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu raštu buvo atsakyta ne į tą klausimą, kurį jis uždavė. Nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo analizuojama, ar E. Dervinskienės veiksmai surašant atsiliepimą administracinėje byloje buvo tinkami. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje nenustatė, jog Teisingumo ministerijos atstovė būtų pažeidusi įstatymus ar kitus teisės aktus. Atskiroji nutartis, kurioje būtų nurodyta, kad E. Dervinskienė padarė pažeidimų, nebuvo priimta. Darytina išvada, kad teismas, įvertinęs Teisingumo ministerijos atstovės veiksmus, juose nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų. Atsižvelgdama į tai, Teisingumo ministerija atsakė pareiškėjui, kad nesant duomenų, liudijančių, jog Eglė Dervinskienė siekė palankių sprendimų priėmimo Teisingumo ministerijos atžvilgiu netinkamais veiksmais, negalima teigti, jog ji ministerijai atstovavo netinkamai. Komisija teisingai pažymėjo, jog pareiškėjo skunde pateikti klausimai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, jog Teisingumo ministerija į juos atsakė netinkamai.
Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime yra pagrįstai pažymėta, jog skundžiamas Teisingumo ministerijos raštas neturi jokios įtakos R. A. teisėms, pareigoms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjo Teisingumo ministerijai pateiktas skundas yra vertintinas kaip kreipimasis, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipdamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu. Į tokį kreipimąsi yra atsakoma laisvos formos raštu. Pareiškėjas nereikalavo priimti administracinių sprendimų ar atlikti veiksmų, susijusių su jo nurodytu pažeidimu, o tik iškėlė E. Dervinskienės tinkamumo eiti užimamas pareigas klausimą. Teisingumo ministerijoje dirbančių valstybės tarnautojų kvalifikacija nėra susijusi su pareiškėjo teisėmis ar pareigomis.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. A. 2010-08-11 Teisingumo ministrui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. lk-2068-624/2010 Teisingumo ministerijos atstovė E. Dervinskienė pateikė 2010-05-14 atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2010-04-19 sprendimo Nr. 3R-71(2010/04-4R-89) panaikinimo. Atsiliepime E. Dervinskienė nurodė, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas kelia klausimą dėl Komisijos nuostatų 50 punkto 2 dalies normos atitikimo Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai, todėl pareiškėjas turėjo teismo prašyti kreiptis ne į Konstitucinį Teismą, o į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. E. Dervinskienė atsiliepimo pirmojoje pastraipoje taip pat nurodė, kad Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai yra patvirtinti Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533. Pareiškėjas Teisingumo ministro prašė atsakyti, ar tokiu būdu E. Dervinskienė jį tinkamai atstovauja (b. l. 8).
Teisingumo ministerijos Strateginio valdymo departamento direktorius, atliekantis kanclerio funkcijas, P. G. 2010-09-02 raštu Nr. (1.23)7R-7638 atsakė R. A., kad, išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus bei kitą turimą informaciją, išaiškino, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnio 1 dalį, kai teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje byloje 2010-08-20 priėmė sprendimą, kuriuo skundžiamas Komisijos sprendimas buvo panaikintas, tačiau nenustatė, jog Teisingumo ministerijos atstovė būtų pažeidusi įstatymus ar kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad E. Dervinskienė atstovavo Teisingumo ministerijai netinkamai (b. l. 9-10).
Komisija 2010-10-14 sprendimu Nr. 3R-242 (2010/03-4R-323) pareiškėjo skundą atmetė. Komisija pažymėjo, jog pareiškėjui buvo motyvuotai atsakyta į jo pateiktą klausimą, atsakymą pagrįstai pasirašė Teisingumo ministerijos Strateginio valdymo departamento direktorius, atliekantis kanclerio funkcijas (b. l. 5-7).
Viešojo administravimo įstatymo 2 dalis išskiria tris kreipimosi į valstybės institucijas formas – prašymą (kai prašoma priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus teisės aktuose numatytus veiksmus, nesiejant to su asmens teisių pažeidimu), skundą (kai kreipiamasi nurodant pažeistas teises ir prašant jas apginti) bei pranešimą (kai kreipiamasi dėl kito asmens teisių apsaugos). Priklausomai nuo kreipimosi klasifikacijos numatoma skirtinga prašymų nagrinėjimo forma. Skundai nagrinėjami taikant administracinę procedūrą ir laikantis Viešojo administravimo įstatymo 19-36 straipsnių tvarkos. Prašymai nagrinėjami pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai ir įstatymų pagrindu priimti kiti teisės aktai (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis). Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 buvo patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės. Šios taisyklės ir taikytinos prašymų nagrinėjimui. Prašymai pateikti informaciją turi būti sprendžiami laikantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo reikalavimų.
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41 punktas papildomai išskiria skirtingas prašymų grupes ir išaiškina, kokį sprendimą dėl prašymo reikia priimti, priklausomai nuo prašymo turinio:
41.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
41.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
41.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
41.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.
Pareiškėjo dokumento turinys ir reikalavimai iš esmės rodo, kad jo pateiktas dokumentas turėjo būti vertinamas kaip prašymas. Kadangi neprašoma priimti su pareiškėjo teisėmis susijusio administracinio sprendimo, tai šio punkto reikalavimas vertinamas kaip prašymas, kuris turi būti atsakytas sutinkamai su Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41.4 punktu priimant laisvos formos raštas. Laisvos formos raštas nėra administracinių teismų nagrinėjimo dalykas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 punktas). Sutinkamai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-357/2009) bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas yra pateiktas Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims.
Skundžiamas Teisingumo ministerijos 2010-09-02 atsakymas Nr. (1.23)7R-7638 yra laisvos formos raštas, juo neprašoma pateikti informaciją ar priimti administracinį sprendimą, o atkreipiamas dėmesys į pareiškėjo pastebėtus ministerijos darbo trūkumus.
Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Tokia formuluotė rodo, kad Komisijos nagrinėjimo objektu yra toks dokumentas, kuris atitinka individualaus administracinio ginčo sąvoką, pateikiamą Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje. Ši teisės norma numato, kad individualiu administraciniu aktu laikomas vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Teisės pritaikymas asmeniui sąlygoja tai, kad po šio dokumento priėmimo pasikeičia asmens teisių ir pareigų apimtis. Laisvos formos aktas nėra ir administracinių ginčų nagrinėjimo komisijų nagrinėjimo objektas, todėl Komisija neturėjo pagrindo priimti skundžiamo sprendimo, o turėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010-06-07 sprendime buvo išaiškinta, kad tuo atveju, kai administracinių ginčų komisija nekompetentinga spręsti bylą, byla turi būti nutraukiama kaip nežinybinga administracinių ginčų komisijoms (Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr.533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40.4 punktas). Dėl paminėtų priežasčių Komisijos sprendimas naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Teisingumo ministerijos 2010-09-02 atsakymą. Aukščiau išdėstytuose teismo motyvuose buvo išaiškinta, kad skundžiamas aktas atitinka laisvos formos atsakymo sąvoką, juo pareiškėjui nesukuriamos jokios teisės ar pareigos, todėl byla dėl šio rašto negali būti nagrinėjama administraciniuose teismuose ir yra nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas Komisijai ginčija Teisingumo ministerijos atsakymą ir tuo pagrindu, kad jam atsakė ne tas pareigūnas. Šis argumentas neturi teisinės reikšmės darant išvadas dėl teismo kompetencijos, kadangi dokumento statusas nepriklauso nuo jį pasirašiusio asmens statuso.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2010-10-14 sprendimą Nr. 3R-242(2010/03-4R-323).
Bylą dalyje dėl Teisingumo ministerijos 2010-09-02 atsakymo Nr. (1.23)7R-7638 „Dėl Teisingumo ministerijos veiksmų“ nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Ina Kirkutienė
Henrikas Sadauskas
Jūra Marija Strumskienė