Civilinė byla Nr. e2-462-755/2017

                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00099-2017-7

                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.,2.6.7.,2.6.1.6.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio  17  d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Editai Šinkūnienei, Rimutei Markelevičienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kašgarija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Audata“, atstovui adv. pad. Beniui Brazaičiui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vorigama“ atstovams V. V., adv. pad. Aleksandr Timoščenko,

trečiajam asmeniui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Dagerionas“ atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kašgarija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Audata“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei( tiliau tekste ir UAB) ,,Vorigama“, tretysis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Vorigama“ dėl tarpusavio skolų užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

              ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais sudarytus tarp UAB „Kašgarija“ ir UAB“Vorigama“2012-07-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 1826,71 Lt (529,05 €) skolos užskaitymo, 2012-11-30 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 3788,85 Lt (1097,33 €) skolos užskaitymo, 2012-12-19 Susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo dėl 9075 Lt (2628,30 €) skolos užskaitymo (trišalis susitarimas sudarytas tarp UAB „Kašgarija“, UAB “Vorigama“ir UAB „Dagerionas"), 2012-12-19 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 160294,00 Lt (46424,35 €) skolos užskaitymo, 2013-08-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 817,08 Lt (236,64 €) skolos užskaitymo, 2013-12-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 2496,80 Lt (723,12 €) skolos užskaitymo, 2014-12-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 52200,00 Lt (15118,16 €) skolos užskaitymo, 2015-04-30 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 99742,61 € skolos užskaitymo, 2016-04-29 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 25761,98 € skolos užskaitymo, 2016-05-16 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 511,85 € skolos užskaitymo CK 6.66 ir 1.80 straipsnių pagrindais, taikyti restituciją ir priteisti Ieškovės naudai iš atsakovo 192773,40 €, 6% dydžio metines palūkanas, kas sudaro 8999,96 €; 6% dydžio metines palūkanas už priteistą pagrindinės skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog 2016 m. kovo 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto bylą UAB „Kašgarija“. Patikrinus buhalterinius dokumentus,nustatyta, kad buvę UAB „Kašgarija“ vadovai, vykdydami atsiskaitymus su bankrutuojančios įmonės kreditoriais, pirmenybės teisę gauti atsiskaitymus suteikdavo su UAB „Kašgarija“ ir J. D. (ieškovės akcininku ir buvusiu vadovu) susijusioms įmonėms ir tokiu būdu pažeidė kitų kreditorių teises. Laikotarpyje nuo 2012 m. liepos 31 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. UAB „Kašgarija“ vykdė atsiskaitymus su atsakovu UAB „Vorigama", pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, t.y.UAB“Vorigama“pateiktos sąskaitos tarpusavio skolų užskaitymo aktų pagrindu būdavo apmokamos pirmiau kitų kreditorių pateiktų sąskaitų, nors kitiems UAB „Kašgarija“ kreditoriams įsipareigojimai buvo susidarę daug anksčiau.

Iš UAB „Kašgarija“ 2012-07-31 Tarpusavio skolų užskaitymo akto dėl 1826,71 Lt (529,05 €) skolos užskaitymo, 2012-11-30 Tarpusavio skolų užskaitymo akto dėl 3788,85 Lt (1097,33 €) skolos užskaitymo, 2012-12-19 Susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo dėl 9075 Lt (2628,30 €) skolos užskaitymo (trišalis susitarimas sudarytas tarp UAB „Kašgarija“, UAB“Vorigama“ir UAB „Dagerionas"), 2012-12-19 Tarpusavio skolų užskaitymo akto dėl 160294,00 Lt (46424,35 €) skolos užskaitymo, 2013-08-31 Tarpusavio skolų užskaitymo akto dėl 817,08 Lt (236,64 €) skolos užskaitymo, 2013­12-31 Tarpusavio skolų užskaitymo akto dėl 2496,80 Lt (723,12 €) skolos užskaitymo, 2014-12-31 Tarpusavio skolų užskaitymo akto dėl 52200,00 Lt (15118,16 €) skolos užskaitymo, 2015-04-30 Tarpusavio skolų užskaitymo akto dėl 99742,61 € skolos užskaitymo, 2016-04-29 Tarpusavio skolų užskaitymo akto dėl 25761,98 € skolos užskaitymo, 2016-05-16 Tarpusavio skolų užskaitymo akto dėl 511,85 € skolos užskaitymo, matyti, kad laikotarpyje nuo 2012 m. liepos 31 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. UAB „Kašgarija“ su UAB „Vorigama", sudarydama 10 skirtingų susitarimų dėl tarpusavio skolų užskaitymo, suteikė UAB“Vorigama“pirmumo teisę gauti atsiskaitymą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu 192773,40 € sumoje.                            Iš BUAB „Kašgarija“ apskaitos dokumentų matyti , kad UAB „Kašgarija“ įsipareigojimai (mokėtinos sumos per vienerius metus) pusę jos turimo turto viršijo 2010 metais, t.y. 2010 metais BUAB „Kašgarija“ šios sumos per vienerius metus sudarė 59,81 procentus į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. 2015 metais bendrovės turimo turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų santykis išaugo iki 80,14 procento. Nuo 2010 metų lapkričio mėnesio sutriko UAB „Kašgarija“ atsikaitymai su darbuotojais ir nuo šio momento pradėjo formuotis darbo užmokesčio įsiskolinimas. Bankroto byloje patvirtintas bendras 206240,03 € dydžio kreditorinis reikalavimas, kilęs iš darbo teisinių santykių. Nuo 2011 metų sausio mėnesio sutriko BUAB „Kašgarija“ atsiskaitymai su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau - Sodra), o BUAB „Kašgarija“ bankroto byloje patvirtintas 150774,97 € Sodros reikalavimas. Nuo 2010 metų spalio mėnesio sutriko BUAB „Kašgarija“ atsiskaitymai su Valstybine mokesčių inspekcija (toliau - VMI), o UAB „Kašgarija“ bankroto byloje pavirtintas 153756,88 € VMI reikalavimas. Bankroto byloje 2016 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi patvirtinti 1855912,22 € dydžio kreditoriniai reikalavimai, kuriuos sudaro 206240,003 € pirmos eilės , 304531,85 EUR antros eilės ir 854532,77 € trečios eilės kreditorių reikalavimai.                                                                                    Iš UAB „Kašgarija“ rengtų restruktūrizavimo metmenų 2016-2019 metams matyti, kad BUAB „Kašgarija“ įsipareigojimų kreditoriams nevykdo jau nuo 2008 metų (pvz., 25682,86 € įsipareigojamas UAB „Monrema" pradelstas nuo 2008-01-15; 112084,62 € įsipareigojamas UAB „Energijos taupymo centras" pradelstas nuo 2009-09-22; 105828,53 € įsipareigojimas RVĮ „Visagino statybininkai pradelstas nuo 2009-12-15 ir kt.).                                                                                    Nuo 2011 metų UAB „Kašgarija“ vadovas nuolatos teikė pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nors teismai pareiškimus atmesdavo, tačiau bendrovės vadovas bankroto bylos bendrovei neiniciavo, nepaisydamas to, kad 2011 m. liepos 28 d. Vilniaus apygardos teismas ir 2011 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyse konstatavo, kad UAB „Kašgarija“ yra nemoki. Nuo 2010 iki 2016 metų UAB „Kašgarija“ atžvilgiu buvo taikomi didelio masto turto areštai. Nuo 2009 metų UAB „Kašgarija“ nuolatos vėluodavo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, t.y. www.creditinfo.lt duomenų bazėje yra fiksuoti 62 vėlavimai atsiskaityti su įvairiais kreditoriais įvairiomis skolų sumomis, svyruojančios nuo kelių eurų iki keliasdešimties tūkstančių eurų.

Nuoseklus bendrovės finansinės padėties blogėjimas neabejotinai turėjo būti žinomas UAB „Kašgarija“ vadovams. UAB „Kašgarija“ įsipareigojimų ir turto santykis nuolatos kito į neigiamą pusę, o 2010 metais pasiekė ribą, kai bendrovei turėjo būti inicijuota bankroto byla.                            Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, daro išvadą, kad Ieškovės ir atsakovo sudaryti tarpusavio skolų užskaitymo aktai (9 dvišaliai ir 1 trišalis sandoriai) UAB“Vorigama“naudai pažeidė imperatyvias įstatymo normas bei kitų bendrovės kreditorių teises, kadangi suteikė pirmumo teisę gauti atsiskaitymą su BUAB „Kašgarija“ direktoriumi ir akcininku susijusiai įmonei, todėl pripažintini negaliojančiai CK 6.66 straipsnio pagrindu, taikant restituciją turėtų būti priteista 192773,40 € .                                                                                                                                                                        Šiuo ieškiniu ginčijamus tarpusavio skolų užskaitymo aktus: 2012-07-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 1826,71 Lt (529,05 €) skolos užskaitymo, 2012-11-30 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 3788,85 Lt (1097,33 €) skolos užskaitymo, 2012-12-19 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 160294,00 Lt (46424,35 €) skolos užskaitymo, 2013-08-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 817,08 Lt (236,64 €) skolos užskaitymo, 2013-12-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 2496,80 Lt (723,12 €) skolos užskaitymo, 2014-12-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 52200,00 Lt (15118,16 €) skolos užskaitymo, 2015-04-30 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 99742,61 € skolos užskaitymo, sudarytus tarp ieškovės ir atsakovės pasirašė UAB „Kašgarija“ direktorius J. D. ir UAB“Vorigama“buhalterė O. V., kuri taip pat nuo 2015 m. spalio 02 d. ėjo ir UAB „Kašgarija“ buhalterės pareigas. UAB“Vorigama“direktorius bei vienintelis akcininkas yra V. V., kuris nuo 2013 m. kovo 08 d. ėjo darbų vadovo pareigas UAB „Kašgarija“, yra O. V. sutuoktinis. Atsižvelgiant į tai, kad UAB “Vorigama“ akcininkas ir vadovas, o taip pat UAB “Vorigama“ buhalterė taip pat dirbo ir UAB „Kašgarija“, teigia, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryta tarp artimais ryšiais susijusių asmenų, o UAB“Vorigama“neabejotinai žinojo arba turėjo žinoti apie UAB „Kašgarija“ sunkią finansinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu.2016-05-16 Tarpusavio skolų užskaitymo aktas dėl 511,85 € skolos užskaitymo ir 2016-04-29 Tarpusavio skolų užskaitymo aktas dėl 25761,98 € skolos užskaitymo buvo pasirašyti J. D. (susitarimuose įvardija kaip UAB „Kašgarija“ dir. pavaduotoja ir buhalterė) bei UAB “Vorigama“ buhalterės J. N. (mergautinė pavardė D.), kuri yra UAB „Kašgarija“ akcininko ir vadovo J. D. dukra.

2012-12-19 Susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo dėl 9075 Lt (2628,30 €) skolos užskaitymo (trišalis susitarimas sudarytas tarp UAB „Kašgarija“, UAB “Vorigama“ ir UAB „Dagerionas") yra pasirašytas J. D. ir V. V.. Akivaizdu, kad UAB “Vorigama“ir UAB „Kašgarija" yra laikytinos artimais ryšiais įmonėmis, todėl yra pagrindas spręsti, kad UAB “Vorigama“ žinojo arba galėjo ir privalėjo žinoti, kad UAB „Kašgarija“ finansinė padėtis sudaromų sandorių metu, buvo sunki.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus 1. sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Yra visos Actio Pauliana taikymo sąlygos: UAB „Kašgarija“ bankroto byloje yra patvirtinti 1855912,22 € dydžio kreditoriniai reikalavimai, tad akivaizdu, jog kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Kašgarija“, ginčijamas sandoris pažeidžia kitų UAB „Kašgarija“ kreditorių teises, kadangi UAB „Kašgarija“suteikė pirmumo teisę gauti atsikaitymą atsakovui; nėra suėjęs vienų metų ieškinio senaties terminas, kadangi nutartis iškelti bankroto bylą ieškovei įsiteisėjo tik 2016-05-19, o įmonės buhalteriniai dokumentai bankroto administratoriui iki šiol nėra pilnai perduoti, UAB „Kašgarija“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, tačiau juos sudarė; UAB „Kašgarija“ vadovas bei akcininkas J. D. ir atsakovas buvo nesąžiningi, kadangi žinojo ir  suvokė, kad sudarydami ginčijamą sandorį pažeidžia bendrovės kreditorių interesus ir suteikia pirmumo teisę gauti atsiskaitymą atsakovui;atsakovo nesąžiningumą patvirtina byloje pateikė įrodymai (darbo sutartys ir kt.) iš kurių matyti, kad Ieškovė ir atsakovas UAB“VORIGAMA“yra artimais ryšiais susijusios įmonės; ieškinio reikalavimas nukreipiamas į ginčijamą sandorio vertę tiek, kiek būtina ieškovės kreditorių reikalavimui patenkinti, t.y. ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais mokėjimo sandorius neviršija patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.

Ieškovė, vykdydama atsiskaitymus su atsakovu, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Ieškovė ginčo sandorių sudarymo metu, t.y.2012-07-31 - 2016-05-16 laikotarpiu kitiems kreditoriams turėjo pradelstų įsipareigojimų nuo 2008 metų, tačiau 2012 - 2016 metais suteikė pirmumo teisę gauti atsiskaitymus atsakovui, o tai pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas.Kadangi ieškovės ir atsakovės sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o būtent CK 6.9301 straipsnyje nustatytam atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumui, atlikti mokėjimo sandoriai laikytini niekiniais sandoriais, todėl vadovaujantis CK 180 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikoma restitucija.               Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovei pažeidžiant teisės aktus buvo sumokėta 192773,40 € suma, kurią ieškovės nuomone, atsakovė iš esmės privalėjo grąžinti ieškovės bankroto bylos iškėlimo dieną, todėl jis privalo sumokėti Ieškovei 6 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškinio pateikimo teismui dieną Atsakovė be pagrindinės skolos Ieškovei taip pat yra skolinga 8999,96 € palūkanų.Ieškovė prašo priteisti iš Atsakovės ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą pagrindinės skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.                            Atsakovė UAB“Vorigama“ procesiniais dokumentais, atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nesutinka, jog yra visos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos- užskaitymo aktai niekaip nepažeidė BUAB „Kašgarija“ kreditorių teisių, nes vien užskaitymų konstatavimas savaime neleidžia nuspręsti dėl kitų kreditorių teisių pažeidimo. Užskaitymo aktais buvo įvykdyti ir pačios ieškovės reikalavimai. Užskaitymai atlikti iki bankroto bylos iškėlimo. Juos buvo privaloma atlikti, kad būtų užtikrintas ieškovės veiklos tęstinumas.CK 6.930 1  straipsnio sąlygos nebuvo pažeistos, kadangi užskaitymai nėra vertinti kaip mokėjimai, kadangi ieškovės turtas (lėšos) atsakovei nebuvo perduotas.                                                                                                                              Tretysis asmuo UAB “Dagerionas“ atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti.                            Ieškinys tenkinamas.                                                                                                                              Teismas, išnagrinėjęs rašytinius bylos įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, nustatė, jog 2016 m. kovo 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Kašgarija“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2016-05-19. UAB „Kašgarija“ ir UAB“Vorigama“sudarė 2012-07-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 1826,71 Lt (529,05 €) skolos užskaitymo, 2012-11-30 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 3788,85 Lt (1097,33 €) skolos užskaitymo, 2012-12-19 Susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo dėl 9075 Lt (2628,30 €) skolos užskaitymo (trišalis susitarimas sudarytas tarp UAB „Kašgarija“, UAB“Vorigama“ir UAB „Dagerionas"), 2012-12-19 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 160294,00 Lt (46424,35 €) skolos užskaitymo, 2013-08-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 817,08 Lt (236,64 €) skolos užskaitymo, 2013-12-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 2496,80 Lt (723,12 €) skolos užskaitymo, 2014-12-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 52200,00 Lt (15118,16 €) skolos užskaitymo, 2015-04-30 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 99742,61 € skolos užskaitymo, 2016-04-29 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 25761,98 € skolos užskaitymo, 2016-05-16 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 511,85 € skolos užskaitymo ,viso 192773,40 € sumai( ieškinio priedas Nr.1). Nėra ginčo, jog atsakovė suteikė ieškovei įvairių paslaugų prekių ir pastaroji užskaitymo būdu su atsakove atsiskaitinėjo už būtent tokią sumą .                                                                                                  BUAB „Kašgarija“ kreditorių reikalavimai bankroto byloje patvirtinti 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, tarp jų – ir 153 756,88 Eur  VMI prie LR FM finansinis reikalavimas bei 150 774,49 Eur  VSDFV Utenos skyriaus finansinis reikalavimas. Šiems antrosios eilės kreditoriams pagal įstatymus privalomų mokėti įmokų bendrovė pilnai nebemokėjo nuo 2010 – 2011 metų. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-11-315/2017 yra konstatuota, kad UAB „Kašgarija“ vadovas J. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje, nes, bendrovei deklaravus mokestinę nepriemoką ir VMI prie LR FM esant kreditore nuo 2010 metų, pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. Laiku neatsiskaityta su I-os eilės kreditoriais- buvusiais darbuotojais (skolos nuo 2010-10 mėn.) ir 2011 m. priimti teismo sprendimai, kurie, ar dalis jų neįvykdyti iki bankroto bylos iškėlimo( kreditorių sąrašas, restruktūrizavimo bylos metmenys ( priedas Nr. 3). 2016 m. kovo 16 d. nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, kad UAB „Kašgarija“ jau 2010 metais buvo nemoki, nes pradelsti mokėjimai ir skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės.                                                                                    Ieškovė ieškinį teikia jo pagrindu nurodydama aplinkybes, kurios turėtų pagrįsti actio Pauliana taikymo galimybę, todėl pasisakoma dėl šių pagrindų.                                                                       CK 6.66 straipsnis nustato, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.                                                                                                                                                          Kasacinės instancijos teismas, apibendrindamas teismų praktiką dėl actio Pauliana taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo 2008-07-03 apžvalgoje ( Teismų praktika Nr.29), atkreipė dėmesį, kad „ actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti.Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1. Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.2. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.3. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.4. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.5. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises.6. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. 7. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti“.

Nagrinėjamo ginčo atveju teismo daro išvadą, kad yra visos sąlygos actio Pauliana ieškiniui reikšti ir šiuo pagrindu naikinti tarp šalių sudarytas aukščiau nurodytas Tarpusavio skolų užskaitymo sutartis( aktus).

Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės

Ši actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi, šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Šio ginčo atveju dėl ieškovės bankroto administratoriaus, veikiančio  visų bendrovės kreditorių vardu,  kreditinio reikalavimo pagrįstumo ginčo nėra (1855912,22 Eur dydžio reikalavimas teismo patvirtintas bankroto byloje). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3dalies 14punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Atsakovė dėl šio požymio prieštaravimų nepateikė.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Atsakovė teigia, kad šios sąlygos nėra, nes įskaitymų pasėkoje sumažėjo ieškovės įsipareigojimai, įskaitymai, nesant iškeltos bankroto bylos, nedraudžiami ,jie leido užtikrinti ieškovės veiklos tęstinumą.

Ši atsakovės motyvacija atmetama kaip nepagrįsta ir sprendžiama, jog  kreditoriaus teisių pažeidimo sąlyga įrodyta.

Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Aukščiau jau pasisakyta dėl ieškovės nemokumo nuo maždaug 2010 metų ir nebesikartojama, atsakovė šios aplinkybės neginčija.

Kasacinio teismo pastebėta, jog skolininko sudarytas sandoris gali pažeisti kreditoriaus teises, jei skolininkas, turėdamas kelis kreditorius ir būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam bent vienam kreditoriui. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas yra nesąžiningas tuo, kad, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis sąžiningai. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas. Tai – skolininko žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nė vienam kreditoriui. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka tai, jeigu jis iš keleto kreditorių išskiria vieną ar kelis ir visiškai atsiskaito. Pranašumo vienam kreditoriui suteikimas kaip actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisių pažeidimas, ir skolininko nesąžiningumas.

Šiuo atveju buvo pažeista pirmos ir antros eilės kreditorių teisės į atsiskaitymą( bent dalinį) su jais,nes atsiskaitant su trečiosios eilės kreditoriumi, jų galimybės atgauti skolos atitinkamai sumažėjo.

Tai, jog šiuo atveju buvo atsiskaitoma ne lėšų pervedimu, bet įskaitymu, teisinės reikšmės neturi, kadangi toks sandoris yra atsiskaitymo analogu, taip panašus veiksmas -reikalavimo teisės perleidimas aiškinamas teismų praktikoje( kasacinio teismo 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-130/2013).

Dėl sąlygos -skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio

Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę, kuri suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006).

Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog buvo aplinkybių dėl kurių ieškovė privalėjo su ja sudaryti įskaitymo sandorius , nors jų laiku buvo tiek aukštesnių eilių, tiek tos pačios eilės kreditorių , bet kurių reikalavimo patenkinimo teisės atsirado anksčiau ( pvz. UAB “Monrema“ 25682,86 Eur sumai, UAB “Energijos taupymo centras“ 112084,62 Eur, RVĮ “Visagino statybininkai“ 105828,53 Eur, darbo išmokų išmokėjimo prievolės ir pan.).

Atsakovė pateikė sutartis tarp šalių, kurių pagrindu buvo išrašytos sąskaitos faktūros, atliekami įskaitymai( atsiliepimo į ieškinį priedai).Sutartyse numatyti atsiskaitymo tvarka, terminai, delspinigių skaičiavimo, terminus pažeidus, galimybė.Nė vienoje jų nematyta įskaitymo atlikimo galimybė ar kaip kitaip suformuluota galimybė nepaisant kitų kreditorių reikalavimų eiliškumo, atsiskaityti pirmąja eile.

Papildomai pastebima,jog skolininkė BUAB“Kašgarija“ sutikdama dėl įskaitymo su atsakove ne tik pažeidė kitų kreditorių teises į atsiskaitymą su jais , bet ir pažeidė imperatyvius įstatyminius tokio atsiskaitymo – atsiskaitant su reikalavimo teise tik vėliau įgijusiu ir apie tai pareiškusiu kreditorium, draudimus, nustatytus CK 9.930 1 straipsnyje( nuo 2013-10-01), CK 6.932 straipsnio 5 dalyje ( galiojo iki 2013-10-01), Laikinojo mokėjimo eiliškumo tvarkos įstatyme(galiojo nuo 1999 metų iki 2009 metų).

Dėl šalių sąžiningumo

CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus.

Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant tokio asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2015 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015).             

Atsakovė neginčijo ieškovės teiginio apie jos nesąžiningumą.

UAB“Kašgarija“ vadovams ( direktoriui J. D., pavaduotojai J. D.) neabejotinai buvo žinoma tai kokia yra bendrovės turtinė padėtis, kokius įsipareigojimus ji turi, kokie reikalavimai pareikšti ,bet , to nepaisant, atliko įskaitymus, taip kitų kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. J. D. taip pat buvo ir trečiojo asmens UAB“Dagerionas“ direktoriumi.

Atsakovės vadovas V. V., liudytojas J. D. ( ieškovės vadovas) teisme paaiškino, jog abi bendrovės  dažnai veikė bendrai-„Vorigama“ dalyvaudavo viešuosiuose pirkimuose, todėl jai buvo reikšminga , kad buhalterinėje apskaitoje būtų apskaitomos mažesnės skolos( tas kartais svarbu sprendžiant dėl tiekėjo kvalifikacijų) , o įskaitymų būdu jos būdavo sumažinamos,o UAB “Kašgarija“ turėjo kai kurių leidimų, licenzijų , kurių neturėjo atsakovė, bet pati dėl restruktūrizacijos bylos negalėjo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl  dalyvaudavo abi grupėje ar pirkdavo paslaugą( darbus), kurios pati negalėjo teikti.V. V. pripažino, jog jam buvo žinoma,jog UAB „Kašgarijos„ reputacija dėl nebaigtų objektų, neatsiskaitymų buvo bloga.Jis pats iki bankroto bylos iškėlimo dirbo UAB „Kašgarija“ darbų vadovu. Pasakyta, leidžia daryti išvadą, jog atsakovei buvo žinoma apie ieškovės finansinius sunkumus, skolas, bet , nepaisant to,  ji sutiko gauti apmokėjimą dėl suteiktų paslaugų( prekių), nors turėjo suvokti, jog atsiskaitymus nuginčijus  dėl to,jog jie pažeidžia kitų kreditorių interesus gautas lėšas gali tekti grąžinti, taigi elgėsi kitų kreditorių atžvilgiu nesąžiningai. Dėl šio konstatuojamas atsakovės nesąžiningumas ir nebeanalizuojama ar yra kitų sąlygų spręsti dėl preziumuojamo sandorio šalies nesąžiningumo  pagal CK 6.67 straipsnio sąlygas.

              Dėl senaties termino skaičiavimo

              Viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Teismas daro išvadą, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes ieškinys pateiktas per 1 metus bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė šios problemos nekelia.

Dėl restitucijos

Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga).Pagal CK 6.145 straipsnį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

              Pagal nuginčytus įskaitymo sandorius atsakovė gavo 192773,40 Eur. Kadangi sandoriai pripažįstami negaliojančiais, taikant restituciją iš atsakovės ieškovei priteistina ši suma. Toks restitucijos taikymas atsakovės, kaip nesąžiningos sandorio šalies, interesų nepažeidžia, nes turtines teises į atsiskaitymą ji galės realizuoti ieškovei iškeltoje  bankroto byloje pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė remdamasi CK 6.261,6.210 straipsniais prašo priteisti palūkanas.

Prašymas dėl 8999,96 Eur palūkanų priteisimo tenkinamas.

Jų priteisimo reikalingumą ieškovė motyvuoja, tuo pažeidus teisės aktus skolininkei buvo sumokėta 192773,4 Eur, kurie turėjo būti sugrąžinti bankroto bylos iškėlimo dieną                          ( 2016-05-19), bet atsakovė to nepadarė.

Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas –reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia, gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis).Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis)( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p.424-452).

Ne vėliau kaip nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo dieną atsakovei tapo akivaizdu, jog ji yra be pagrindo įsigijusi ieškovės turtą( lėšas), todėl turi jį sugrąžinti.To ji nepadarė, turtu ir toliau be teisėto pagrindo naudojasi, todėl iš jos priteistinos ieškovės nurodomos palūkanos. Ginčo dėl apskaičiavimo tikslumo, to termino nekeliama.

Dėl procesinių palūkanų

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę.

Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012). CK 6.37 straipsnio 2 dalis suteikia teisę į procesines palūkanas, bet nenustato šių palūkanų skaičiavimo tarifo, būtino jų dydžiui nustatyti. Todėl CK 6.37 straipsnio 2dalis taikoma kartu su CK 6.210 straipsniu, kuris nustato procesinių palūkanų mokėjimo terminą ir tarifą.

Dėl šio palūkanos priteisiamos nuo priteistos sumos ir nuo ieškinio priėmimo teisme dienos( 2017-03-17).

Bylinėjimosi išlaidos

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių priklauso nuo to, kurios jų naudai priimtas sprendimas ( CPK 93,96 straipsniai).Šis ginčas yra turtinis, o ieškinio suma nustatoma priklausomai pagal atsakovės grąžintinas sumas ( CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Ieškinys patenkintas visiškai- priteista 201773,36 Eur. Ieškovė kaip bankrutuojanti įmonė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl jis priteisiamas valstybei iš atsakovės. Jo dydis, įvertinus, jog byla tvarkyta elektronine forma,- 2488 Eur(2300 Eur+ (101773,36 Eur x 1  % x 75 %) .Valstybei iš atsakovės taip pat priteistina 8,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Viso 2496,37 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              pripažinti negaliojančiais tarp UAB „Kašgarija“  ir UAB“ Vorigama“ sudarytus 2012-07-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 1826,71 Lt (529,05 €) skolos užskaitymo, 2012-11-30 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 3788,85 Lt (1097,33 €) skolos užskaitymo, 2012-12-19 Susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo dėl 9075 Lt (2628,30 €) skolos užskaitymo (trišalis susitarimas tarp UAB „Kašgarija“,UAB“Vorigama“ir UAB„Dagerionas"),2012-12-19 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 160294,00 Lt (46424,35 €) skolos užskaitymo, 2013-08-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 817,08 Lt (236,64 €) skolos užskaitymo, 2013-12-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 2496,80 Lt (723,12 €) skolos užskaitymo, 2014-12-31 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 52200,00 Lt (15118,16 €) skolos užskaitymo, 2015-04-30 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 99742,61 € skolos užskaitymo, 2016-04-29 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 25761,98 € skolos užskaitymo, 2016-05-16 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 511,85 € skolos užskaitymo nuo jų sudarymo momento.

Taikyti restituciją ir priteisti BUAB „Kašgarija“(j.a.k.155599486) naudai iš UAB “Vorigama“ (j.a.k.302618984) 192773,40 Eur ( vieną šimtą devyniasdešimt du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 40 ct) , 8999,96 Eur ( aštuonis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 96 ct)  palūkanų,  6% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą( 201773,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme(2017-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš UAB“Vorigama“ (j.a.k.302618984) valstybės naudai 2496,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam  teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas                                                                          Eigirdas Činka