Civilinė byla Nr.N2-1931-595/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15182-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 116.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,
sekretoriaujant Neringai Zagurskienei,
dalyvaujant ieškovei D. K.,
ieškovės atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui G. K., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir
nustatė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė 2005-07-31 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu gimė sūnus H. K., gim. 2007-06-27. Ieškovė nurodė, kad kurį laiką po santuokos sudarymo santuokinis gyvenimas buvo sklandus, tačiau maždaug 2007 m. viduryje atsakovas tapo konfliktiškas, šiurkštus, išryškėjo jo charakterio ydos, netinkamas požiūris į šeimą ir jos išsaugojimą. Atsakovas ėmė visiškai nesidomėti vaiko ir bendrais šeimos poreikiais (vaiko priežiūra bei auklėjimu), ėmė neskirti lėšų vaiko išlaikymui, nepadėti buityje, be to, ėmė atskirai leisti laisvalaikį. Ieškovė ne kartą mėgino aiškintis tokio atsakovo elgesio priežastis, prašė daugiau dėmesio skirti šeimai, o taip pat sūnui, jo priežiūrai bei išlaikymui, tačiau jos pastangos buvo neveiksmingos. Atsakovas vis daugiau laiko leisdavo už šeimos ribų, o būdamas namuose jos atžvilgiu naudodavo psichologinį smurtą (grasindavo su vaiku išvaryti iš namų), žemindavo ir užgauliodavo. Be to, atsakovas barnius keldavo ir sūnaus akivaizdoje. Kadangi tokie atsakovo pykčio protrūkiai laikui bėgant vis dažnėjo, bendras šeiminis gyvenimas su atsakovu tapo nebeįmanomas, todėl 2010 m. birželio mėnesį po įvykusio konflikto ieškovė kartu su sūnumi apsigyveno pas savo tėvus. Nuo to laiko (t.y. daugiau nei dveji metai) su atsakovu visiškai nebendrauja, santuokinių ryšių nepalaiko bei bendro ūkio neveda. Atsakovas taip pat nesidomi ir sūnumi, jo nelanko, materialiai išlaikyti nepadeda, auklėjime ir ugdyme nedalyvauja, t.y. savo, kaip tėvo, pareigų nevykdo. Vertinant atsakovo elgesį, matyti, kad pastarasis nuolat keldamas konfliktus, naudodamas psichologinį smurtą bei daugiau nei dvejus metus nesirūpindamas šeima, įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų nevykdė, dėl ko šeiminiai santykiai nutrūko. Todėl yra aišku, kad jos su atsakovu šeima iširo būtent dėl pastarojo kaltės. Atsižvelgiant į šią aplinkybę sudarytoji santuoka nutrauktina vadovaujantis LR CK3.60 str. 3 d. nuostatomis (t.y. remiantis prezumpcija).
Atsakovas sūnumi H nesidomi, jo auklėjime nedalyvauja ir jo nelanko, būtino materialinio išlaikymo nuo 2011-12-01 neteikia, todėl sūnaus poreikių patenkinimu, jo priežiūra bei auklėjimu rūpinasi viena ieškovė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad vaikas yra stipriai prie jos prisirišęs, nutraukus santuoką sūnaus H. L. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Šalių sūnui šiuo metu yra penkeri metukai, jo poreikiai maistui bei drabužiams nuolat auga. Be to, jau yra būtinos lėšos vaiko ugdymui. Būtinų sūnaus poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga skirti apie 700 - 800 litų. Kadangi ieškovės pajamos nėra didelės, viena išlaikyti sūnų neturi jokios galimybės - tam būtina atsakovo parama. Todėl atsižvelgiant į vaiko poreikius iš atsakovo sūnaus aprūpinimui priteistinas 400 Lt dydžio per mėnesį išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis iki pastarojo pilnametystės. Atsakovas savo pareigos išlaikyti sūnų nuo 2011-12-01 visiškai nevykdė, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį šio klausimo reguliavimą iš atsakovo sūnaus naudai priteistinas 4000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs per 10 mėnesių iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos. Santuokos su atsakovu metu jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo, kreditinių įsipareigojimų neturi. Kadangi yra darbinga, materialinio išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.
Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę - K. Termino susitaikyti prašo neskirti, kadangi santuoka yra iširusi ir jos išsaugoti nebeįmanoma.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (b.l. 18-22). Konkrečių ir aiškių nesutikimo su ieškiniu motyvų atsakovas nepateikė.
Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ginčo (b.l. 38-42) nurodė, kad nepilnametis H.L. K. gyvena su motina ir jos tėvais adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvams. Butas švarus, tvarkingas. H.L. K. su mama turi jiems skirtą atskirą kambarį. Kambarys jaukus ir tvarkingas. Berniukui yra nupirkta daug žaislų, lavinamųjų žaidimų, knygelių. Ieškovė šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje. H.L. K. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą „(duomenys neskelbtini)“. Mokestis už darželį 50 Lt per mėnesį. Berniukas turi sveikatos problemų:dažnai serga peršalimo ligomis, toliaregystė, širdelės ūžesys, plokščiapadystė. Berniukas sakė, kad tėčio nepažįsta, neprisimena jo, nes jis niekada jam neskambina telefonu ir neaplanko. Atsakovo buities sąlygų ištirti nepavyko, nes jis nesusisiekė su socialiniais darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, kad tėvams pradėjus gyventi skyriumi sūnus liko gyventi su motina, kuri vaiku rūpinasi tinkamai, taip pat į vaiko išreikštą norą, skyrius sutinka, kad nepilnamečio interesus labiau atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 400 Lt dydžio kasmėnesines periodines išmokas iki jo pilnametystės pareikštas išimtinai vaiko interesais, todėl turi būti tenkinamas.
Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ir gyvenant kartu santuokoje visiškai nesirūpino ir neprisidėjo prie buities tvarkymo bei prie vaiko priežiūros, visą laiką buvo užsiėmęs dienoraščio rašymu, išeidavo tik pavalgyti ir jos aprėkti. Nurodė, kad prieš ją buvo naudojamas psicholioginis smurtas ir grasinimai.
Atsakovui apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu (LR CPK 130 str.) (b.l. 54). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla nagrinėjama iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 384 str. 2 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės, jos atstovės paaiškinimus nustatė, jog šalys susituokė 2005-07-31 Evangelikų Liuteronų bažnyčioje ir 2005-08-02 santuoką apskaitė Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Santuokoje gimė sūnus H. L. K., gim. 2007-06-27 (b.l. 5). Šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio netvarko nuo 2010 metų birželio mėnesio. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (LR CK 3.54 str. 4 d.).
Šalių santuoka sudaryta bažnyčios nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir valstybės pripažintos religinės organizacijos kanonų nustatytą teisės procedūrą. Ši santuoka buvo įtraukta į apskaitą. Po bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą bažnytinė santuoka sukelia civilines teisines pasekmes (CK 3.304 str.). Tačiau bažnytinės santuokos nutraukimo klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes bažnytinė santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (LR Konstitucijos 6 str., 38 str. 4 d., 43 str. 4 d.). Teismas turi teisę pasisakyti tik dėl civilinių teisinių santuokos nutraukimo pasekmių.
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo nebegalimas. Atsakovas nuolat keldamas konfliktus, naudodamas psichologinį smurtą bei daugiau nei dvejus metus nesirūpindamas šeima nevykdė įstatymuose numatytų sutuoktinio pareigų, dėl ko ir nutrūko šeimyniniai santykiai.
Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).
LR CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovui užtenka tik įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. (LR CK Trečios knygos „Šeimos teisė“ komentaras, psl. 131).
Atsakovo elgesys tai, kad jis išvarė ieškovę su mažamečiu vaiku iš namų, nedėjo pastangų santuokai išsaugoti ir daugiau negu metus visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo bei vaiko auklėjimo, laikytinas netoleruotinu ir prieštaraujančiu darniems sutuoktinių santykiams.
Atsakovas nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos dėl jo kaltės, nepateikė įrodymų, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, todėl laikytina, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nesirūpino šeimos materialine gerove ir išlaikymu, nebuvo lojalus savo sutuoktinei, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.
Naikindamas santuokos apskaitos įrašą teismas pripažįsta atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60str.2,3 d.).
Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo
Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).
Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo turto bei registruotino kilnojamojo turto (b.l.6-7).
Ieškovė patvirtino teismui, kad gyvenant santuokoje nėra prisiėmę kreditorinių įsipareigojimų.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.). Atsakovas nepareiškė reikalavimo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.
Šalių nepilnamečio sūnaus H. L. K, gim. 2007-06-27, gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. K. jos gyvenamojoje vietoje, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais bei norais (CK 3.169 str.).
VTAS išvadoje dėl ginčo pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. VTAS darbuotojams išklausius nepilnametį, jis išreiškė norą, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, išvadą teikianti institucija nurodė, kad motina tinkamai vykdo savo pareigas (b.l. 38-41).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.).
LR CK 3.192 str. 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga ir tai reiškia, jog tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikams vystytis ir augti, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taigi, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, būtina įvertinti pačių nepilnamečių vaikų tėvų finansines galimybes tenkinant vaikų poreikius tuo pačiu vertinant ir vaikų poreikius.
Šalių vaikui H. L. K, gim. 2007-06-27, bylos nagrinėjimo metu yra 5 metai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad vaikas neturi specialių poreikių. Teisme nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti išleidžia apie 800 Lt. Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad išlaikys vaiką kai turės pinigų, nurodo, kad šiuo metu jokio turto neturi ir pats gyvena iš tėvų malonės. Nurodė, kad turi sveikatos problemų (b.l. 25,28-29).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2012-08-01 yra 850 Lt, o nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, bei į tai, kad šiuo metu šalių sūnus neturi specialių poreikių, kurių tenkinimui būtų reikalinga didesnė išlaikymo suma, o ieškovės prašoma priteisti suma yra netgi mažesnė negu minimali mėnesinė alga, todėl iš atsakovo sūnui priteistinas 400 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2012-10-24, iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo darbingumas būtų ribotas, ko pasekoje, būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dėl vaiko išlaikymo. Atsakovės padėtis yra taip pat sunkiji yra registruota darbo biržoje bei jai suteiktas bedarbio statusas nuop 2012-06-26 (b.l. 61).
LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Ieškovė nurodo, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo tinkamai neprisideda, nuo tada kai ji su mažamečiu vaiku buvo išvaryta iš namų, todėl prašo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą už 10 mėnesių laikotarpį, kurį sudaro 4000 Lt. Atsakovas rašytiniais įrodymais nepaneigė šių ieškovės nurodytų aplinkybių, todėl laikytina, kad ieškovė įrodė išlaikymo įsiskolinimo buvimą ir iš atsakovo priteisia 4000 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 metų gruodžio 1 d. iki 2012 m. spalio mėnesio.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).
Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai ( CPK 282 str.1d., 2 d. 1p.).
Dėl pavardžių
Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – atitinkamai K ir K, nors ir prieštaraujant atsakovui, bet atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalys turi nepilnametį vaiką (CK 3.69 str.).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Kadangi santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Nenustačius, jog ieškovė būtų reikalingi išlaikymo, ieškovei po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė kreipdamasi į teismą buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 85 str. 1 d. 9 p., 3 p., 94 str., 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 143 Lt žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą bei 264 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (400 Lt x 12 mėn. x 3 proc.+4000 x 3 proc.) ir 19 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 720 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei. Taigi, iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 1146 Lt.
Vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 385 str., teismas, -
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Panaikinti santuokos, įregistruotos 2005 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašą. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltės.
Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – K.
Nepilnamečio vaiko H. L. K, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. K., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko H. L. K, a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 (keturis šimtus litų) Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-10-24) iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko H. L. K, a.k. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant jį nuo 2011 m. gruodžio 01 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra, 2012 metų spalio mėnesio.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jo motina D. K., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 1146 (vienas tūkstantis šimtas keturiasdešimt šeši litai) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos apskaitos įrašo panaikinimo faktą.
Teisėja Vita Valeckaitė