Baudžiamoji byla Nr. 1-761-749/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11334-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Viktorijai Misevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei, kaltinamajam A. J. ir jo gynėjui advokatui Vadimui Makušinui, nukentėjusiojo nepilnamečio Ą. T. įstatyminei atstovei S. J., nukentėjusiojo Ą. T. įgaliotajai atstovei Lidijai Blinkevičienei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje 

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pakuotoju – rūšiuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė:

        A. J. 2022 m. balandžio 3 d., apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – nepilnametį sūnų Ą. T., o būtent – tyčia kumščiu sudavė nepilnamečiui sūnui į veidą, kai šis atstumdamas jį (A. J.) nuo savęs, žodžiu pareikalavo liautis emociškai trikdyti nukentėjusįjį ir jo motiną S. J.. Po to, nukentėjusiajam pasipriešinus, smūgiavo nukentėjusiajam į veidą antrą kartą, šiuo smūgiu nublokšdamas sūnų Ą. T. nuo savęs ir taip mušdamas, dėl padarytos poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, nežymiai sutrikdė Ą. T. sveikatą.

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad Ą. sudavė vieną smūgį ir nubrozdino lūpą, o antrą kartą trenkė, bet nepataikė. Paaiškino, kad tą vakarą su žmona aiškinosi santykius. Šalia motinos sėdėjo sūnus Ą. ir norėjo motiną apginti, kadangi jis yra sportininkas (rankininkas), jis už A. J. didesnis ir stambesnis. Sūnus kaltinamąjį atstūmė, jis nuo pastūmimo beveik atsisėdo ant žemės, tada viskas nuo to ir prasidėjo. Ą. kaltino tėvą A. J., kad jis apsirūkęs, tada kaltinamasis jo paklausė – ko jis apsirūkęs, nes buvo rūkęs tik cigaretes. Kai jį sūnus pastūmė, jis krito ir kėdė su stiklainiais virto ant žemės. Kaltinamojo teigimu – jis gynėsi, jie susistumdė. Ą. į vieną pusę krito, o kaltinamasis į kitą pusę. Žmona iškvietė policiją. Sūnus turi nežmonišką jėgą. Dėl civilinio ieškinio nesutinka, nes procesas tik prasidėjo, o jo jau pinigų reikalauja. Kaltinamasis neturi dabar namų, turi nuomotis būstą, važinėti į darbą iš kito miesto galo. A. J. nuomone, jis su sūnumi pasipyko, pasistumdė, kažkaip reikia susitaikyti. Tęsdamas parodymus, kaltinamasis dar pridūrė, kad prieš įvykį 10 dienų gulėjo ligoninėje, jam buvo nustatyta depresija, nervinis išsekimas. O kai grįžo į namus, iš vaiko pusės prasidėjo kaltinimai: tu psichinis ir t.t. Dabar pastoviai geria vaistus, migdomuosius.

Kaltinamasis atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad dėl civilinio ieškinio nesutinka, nes nežino, iš kur jis tokius pinigus paims. Sutinka sumokėti 200-500 eurų neturtines žalos, ne daugiau. Konflikto metu dalyvavo ir 10 metų amžiaus mažylis sūnus, kuris viską matė ir girdėjo. Vaikas jautėsi tragiškai dėl triukšmo. Ą. geras vaikas, bet kartais įsižiebia kaip ugnis. Gal per mažai dėmesio jam rodė, gal per mažai bendravo. A. J. nurodė, kad visą savaitę dirba, savaitgalį išvažiuoja į kaimą, grįžta tik vakare ir vėl viskas sukasi ratu, ta rutina. Su žmona susipyko dėl to, kad ji ėmė susirašinėti su kitais vyrais. Jis prašė jos, kad nebendrautų su kitais vyrais ir viskas nuo to prasidėjo. Santuokos jis nutraukti nenori, nes žmoną myli. O ar žmona nori nutraukti santuoką, jis nežino. Sūnui buvo nubrozdinta lūpa, gal jam vieną kartą trinktelėjo gindamasis. Jeigu žmona būtų neįsikišus, aišku, būtų baigęsi blogai. Anksčiau būdavo pasipykę su sūnumi. Ą. sėdi iki 00:04 val. nakties prie kompiuterio, eina į mokyklą neišsimiegojęs, nuo to ir būna pykčiai. Dabar mat vaikai yra nacionaline vertybė. Bet sūnus privalo tėvo klausyti.

Kaltinamasis A. J. tęsdamas parodymus patikslino, kad sūnus jam pirmu smūgiu prakirto lūpą ir smakrą. Pirmas smūgį jam sudavė Ą., po smūgio jis krito.

Prie žmonos kaltinamasis buvo pasilenkęs ir aiškinosi santykius. Ą. buvo šalia mamos, sėdėjo virtuvėje ant kėdės, kaltinamasis buvo priklupęs prie žmonos. Ą. smūgiavo atsisėdęs, kaltinamasis nukrito ant užpakalio, atsitrenkė į sienos kampą. Jis atsistojo pirmas. Ir kai Ą. stojosi, ta medinė lengva kėdė krito atgal ant visų stiklainių. Ą. stojosi, kai kaltinamasis artėjo prie jo. Kai atsistojo, nesudavė Ą. smūgio, tada Ą. pradėjo mosikuotis rankomis. Iš Ą. gavo 3 smūgius, buvo net ištinusi galva. O jis (kaltinamasis) Ą. pataikė vieną kartą, sudavė netyčia. Pasak kaltinamojo, jis gynėsi nuo sūnaus, žmona juos išskyrė. Kaltas jaučiasi tik iš dalies, kad išprovokavo šitą konfliktą.

Buvo su žmona išėję į parką, bandė prie žmonos prieiti ir pakalbinti apie santykius, bet sūnus neleido. Paskui bandė namuose kalbinti. Į parką pasisiūlė eiti su šeima pats. Niekas nesakė jam, kad neitų su jais į parką. Kai buvo parke, suprato, kad su juo nenori žmona ir sūnus kalbėtis. Dar dienos metu su žmona bandė kalbėti, suprato, kad ji nenori su juo kalbėtis. Sūnus matyt apginti norėjo motiną, kad jis nelįstų arti žmonos. Kaltinamasis yra ne kartą girdėjęs, kad šeimai nepatinka rūkalų kvapas. Jis pradėjo rūkyti po ligoninės, kai jam buvo nustatyta depresija, iš ligoninės grįžo jau rūkydamas. Šeimos nariai sakė, kad nepatinka rūkalų kvapas.

Vaikui ta situacija, aiškinimasis su žmona nepatiko. Prie žmonos priklupęs buvo gal 5-10 min. Sakė tiek sūnus, tiek žmona, kad liautųsi.

Kaltinamasis nežino, ar žmona nori ir toliau su juo gyventi, to žmonos neklausė. Jam nepatinka, kad ji susirašinėja su kitais vyrais, to nelaiko išdavyste, bet tai pirmas žingsnis link to.

Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, kaltinamasis nurodė, kad Ą. apklausoje buvo. Vaikas papasakojo viską kaip buvo, tik tiek, kad jis apsimelavo, jog buvo mokykloje visas dienas, bet jis iš tiesų nebuvo mokykloje. Neuždavė sūnui apklausos metu jokių klausimų, nes vaikas pasakojo viską, kaip buvo, tik šiek tiek į savo pusę labiau.

Kaltinamojo teigimu, jis sūnui brūkštelėjo per plaukus juokaudamas, kad nusikirptų plaukus. Kodėl juokavo - nežino. Brūkštelėjo tupėdamas, švelniai. Jokių priekaištų dėl jo išvaizdos kaip ir neturi, tiesiog sūnaus per ilgi plaukai, kas čia per vaikinas su ilgais plaukais. Didžiausi pykčiai su juo dėl to, kad sėdi iki išnaktų prie kompiuterio.

Tvirtino, kad jis žmonai negrasino. O sūnus V. taip pat jam sakė: „nebeik prie mamos“. Kaltinamojo teigimu, jeigu žmona būtų neįsikišusi, Ą. būtų jį užmušęs.

Su žmona reikėjo kalbėtis atskirai, o ne prie vaikų. Kodėl Ą. nebuvo po įvykio mokykloje, kaltinamasis nežino, nemano, kad dėl įvykio. Neatsiprašė jo, nes yra uždrausta artintis prie vaiko. Sūnus labiau „įsikišo“, o ne gynė. Galėjo ir nesikišti. Kai įsikišo sakė: „pyzdink, invalide iš kambario“. Po to kaltinamasis jam pasakė: „nusikirpk plaukus“ ir tai padarė ramiai. Jokio tikslo nesiekė, liesdamas sūnaus plaukus. Iš karto po plaukų palietimo sūnus smūgiavo. Su žmona kalbėjo vienintele tema – dėl susirašinėjimų su kitais vyrais.

Incidentas įvyko po kelių dienų jam grįžus iš ligoninės, gal 1-2 dienos buvo praėję. 10 dienų buvo krizių centre. Psichologė prašė, kad žmona ateitų į ligoninę pabendrauti, ji neatėjo. Ligos požymiai buvo: nemiga, nerimas, galvos skausmas. Sūnus labai impulsyvus, viskas turi būti pagal jį. Sūnus daugiausiai laiko praleidžia prie kompiuterio. Akistatos ikiteisminiame tyrime su sūnumi nedarė.

Kaltinamasis tęsdamas parodymus bei atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad buvo apdraskyta ranka išorės pusėje, nes gynėsi nuo sūnaus. Rankose įdrėskimai buvo, nes sūnus jam su nagais smūgiuodamas sudraskė. Kaip jis smūgiuodamas kumščiu, galėjo jam  sudraskyti su nagais, negalėjo pasakyti.

Kai sūnus pasakė „pyzdink invalide“ tai kaltinamąjį paveikė emociškai, buvo pikta ant jo, liūdna, nemalonu. Dėl plaukų buvo žodinis atkirtis. Tikrai nemano, kad sūnus turėjo pasijusti taip pat kaip jis. Jis neturiu pykčio sūnui. Sūnaus nevadino iškrypėliu. Anksčiau vaikystėje, paauglystėje būdavo smurto. Jeigu prisidirbdavo, kelis kartus gavo per užpakalį. Nosį sūnus susilaužė per varžybas. Kai sūnus krito prie lango, jis buvo pradarytas. Tikrai negalėjo sūnus iškristi per langą.

Bylos įrodymai

Iš kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog 2022 m. balandžio 3 d. apie 20.00 val. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sūnaus Ą. T. kilo žodinis konfliktas, kadangi sūnui nepatiko, kad jis kalbėjo su žmona S. J.. Sūnui pasakius, kad jis atsitrauktų nuo mamos, tai yra nuo savo žmonos, jis sūnui atsakė, kad: „pirma nusikirpk plaukus“ ir dešine ranka perbraukė sūnui per plaukus. Tai išgirdęs sūnus dešine ranka vieną kartą trenkė jam į veidą, tačiau fizinio skausmo nesukėlė ir dėl to jis sūnui pretenzijų neturi. Dėl tokio sūnaus elgesio jis labai supyko, nes yra labai jautrus, kadangi šiuo metu serga depresija, ir kairės rankos kumščiu jis du kartus trenkė sūnui Ą. T. į petį, tačiau nepataikė ir sūnui fizinio skausmo nesukėlė. Vėliau juos abu išskyrė žmona S. J.. Dėl savo netinkamo elgesio jis labai gailisi. Jis tyčia sūnaus Ą. T. nesužalojo, abu apsistumdė ir jis nuo sūnaus gynėsi. (2 t., b. l. 33-36, 54-56, 59-61, 67-69)

Iš teismo pagarsintos Valstybės teismo medicinos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. nustatyta odos nubrozdinimai lūpų srityje, minkštųjų audinių patinimas dešinėje smilkininėje srityje, odos įdrėskimai abiejų plaštakų srityje. Sužalojimai padaryti kietais, bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, tam sužalojimų pobūdis neprieštarauja. Dėl nustatytų sužalojimų asmens sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 148).

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė S. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pradžia buvo tokia – Ą. gimimas ir viskas yra dėl to, kad vaikas turi ne vyro, o jos pavardę. Įvykio diena prasidėjo taip, kad pavalgė ir su vaikais susiruošė eiti į parką. Prieš tai kaltinamasis S. sakė, kad, jei ji nebus jo žmona, tai nužudys ją ir t. t. S. J. su vaikais jau ruošėsi eiti, tai ir kaltinamasis išėjo su jais. Ėjo parku, jis pradėjo rūkyti, siūlė ir vaikui parūkyti. Grįžo namo ir prasidėjo. Moteris pripažįsta, kad ji susirašinėja su vyrais, yra grupėse socialiniuose tinkluose, bet dėl visko kaltas pats kaltinamasis.

Grįžus namo, kaltinamasis atėjo parūkęs iš kiemo, ji jam sakė, kad nelįstų, nes jai smirda, sūnus Ą. taip pat paprašė kelis kartus, kad nelįstų jis prie jos, kaltinamasis vis tiek neišėjo, tada Ą. pastūmė jį nuo savęs ir nuo to viskas prasidėjo. Pradėjo stumdytis. Tada A. pirmas sudavė Ą. su dešine ranka į apatinę lūpą, dar matėsi sūnaus dantų žymės. Atsitraukė, kai ji  įsikišo. Po muštynių, pradėjo brolis verkti išsigandęs, paskui ir ji pradėjo verkti, išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. S. J. teigimu, čia yra jos kaltė, kad tiek laiko su kaltinamuoju gyvena, nes net gėda kažkam pasakyti, kad tėvas su vaiku nesutaria. Vaiką pastoviai vadina benkartu. Jam labiausiai nepatinka, kad sūnaus pavardė ne J., o T.. Dabar trūko kantrybė ir ji suprato, kad negali tas tęstis, čia yra jos kaltė.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė S. J. atsakydama į tikslinamuosius klausimus, nurodė, kad palaiko civilinį ieškinį. Jis pareikštas, kad tėvas neišsisuktų nuo kaltės. Iš vaiko juokiasi mokykloje, kad primušė tėvą. 3000 eurų nėra per didelė suma. Vaikas jautėsi labai blogai, verkė, atsiskyrė nuo draugų, nes iš jo juokėsi, kad primušė tėvą, kad tėvą išvežė policija. Tiek anksčiau, tiek dabar A. visą laiką išprovokuoja sūnų. Psichologiškai sūnus jaučiasi blogai ir visada jautėsi blogai ir anksčiau, kai pykdavosi su tėvu. Iš mažylis labai nusivylęs tėvu, išsigandęs, labai bijo policijos. Konfliktai kai vykdavo, dažniausiai būdavo A. išgėręs, sakydavo, kad tai plaukai per ilgi, tai smirdi, tai valgyti blogai darai ir t. t.

Pirmą smūgį sūnui sudavė kaltinamasis, o ne atvirkščiai, A. sako netiesą. Ji išsigando, kad tėvas sūnų išmes per langą, tada nustūmė vyrą ir išbėgusi į laiptinę, iškvietė policiją. Kaltinamasis sakė, kad ją nužudys, geriau sėdės kalėjime nei matys, kad ji gyvena su kitu vyru.

Vaikas be tėvo jaučiasi daug geriau, mato, kad galima gyventi kitaip. Ikiteisminio tyrimo metu, kai vyko apklausa pas teisėją, vaikas pasisakyti galėjo laisvai, savo valia. Galimybė užduoti klausimus vaikui buvo. Jie nieko neslėpė. Sūnus žino, kad šiandiena posėdis, jis įsitempęs, nežino kaip bus, kai grįš tėvas, kaip reikės gyventi. Sūnus jaučiasi nekaltas.

Ji vaikšto su vaikais pas psichologus, gauna patarimus, kaip reikėtų toliau bendrauti su tėvu. Santuokos nutraukimo ir turto padalinimo klausimo teisme kol kas nėra. Jiems nesvarbu, ar A. J. grįš ar ne. Ji jo jau nebijo, bet yra pasiruošę jį priimti į namus, tikisi, kad jis gavo pamoką.

Antrą smūgį matė ir ji, ir jaunėlis brolis.

Tą dieną ją labai įžeidė, kai A. pasakė, kad ją su Ą. „išregistruos“ iš namų ir gyvens su nauja mama. Sakė, kad ji „kekšė“, su „jobariais“ susirašinėja, sakė, kad jos draugai iš kalėjimo. Viską girdėjo vaikai. Paskui atsiprašė atėjęs į virtuvę, sakė nori kartu gyventi. Ji sėdėjo, o jis buvo pasilenkęs prie jos, bet jis netupėjo, kaip kad sako.

Ą. buvo sunku, nes jis buvo kaltinamas, kad sumušė tėtį. Vyras pats pasisakė būdamas garaže, kad vaikas jį primušė. Mokykla atkreipė dėmesį, kad jai reikia pagalbos, ji tai priėmė blogai, iš karto atsisakė pagalbos. Klasės auklėtoja pasakė, kad Ą. liko užsidaręs, vienas vaikšto koridoriais. Ilgai slėpė viską, labai gailisi, dabar nebetylės, nes jau pavargo. Vaikai visada jai sakė skirtis. Jai jau skauda žiūrėti, kaip skriaudžia jos vaiką. Pas psichologę buvo kelis kartus, į priekį vizitai yra numatyti.

Anksčiau kaltinamasis buvo nosį sulaužęs sūnui, bet ji pati kalta, kad tai slėpė, nes bijojo policijos įsikišimo. 

Įvykio metu visi sėdėjo virtuvėje ratu, viduryje buvo mažylis brolis. Jie tuo metu gėrė arbatą. S. J. kaltinamajam sakė pasitraukti, jis nesiliovė. Tada Ą. nustūmė tėvo ranką, kuria jis Ą. taršė plaukus. Sūnus sakė liautis. Kai tas nesiliovė, jis tėvą pastūmė. Kai kaltinamąjį pastūmė, jis liko savo vietoje, jis nugriuvęs nebuvo. Tada A. sudavė kumščiu Ą. į veidą. Kai Ą. gavo į lūpą, tai atsistojo ir pasiruošė gintis, o kai tėvas puolė ir stūmė sūnų, sūnus atsitrenkė į langą ir nuvertė tą kėdę su stiklainiais. Ą. tikrai trenkė A., bet jis gynėsi. Vyras gavęs į veidą, sudavė antrą smūgį vaikui. Kėdė lūžo, kai tėvas stūmė sūnų ir kai jis krito link lango. Kai sūnus gavo smūgį, ją prakirto, ant lūpos liko dantų žymės.

Dažniausiai su vaiku pykosi dėl skirtingos pavardės ir konfliktai vykdavo, kai jis būdavo išgėręs.

Ji gyvena su juo, nes jis išlaiko šeimą, meilės jokios nėra. Nesinori „išeiti į gatvę“. Kaltinamasis dirba mieste, o į kaimą važiuoja padėti tėvams, jis ne ūkininkauja. Sūnus jau yra pasakęs, kad tėvo jau nebebijo.

Ą. niekam nesakė apie muštynes su tėvu. Patyčios buvo todėl, kad vaikai matė vakare visą įvykį būdami kieme, kai policija išvedė vyrą, ir ji išėjo. Nuo antro smūgio sūnus negalėjo iškristi per langą, bet jei būtų toliau būtų vykę muštynės, tikrai galėjo.

Įvykis buvo praėjus kelioms dienos po A. gydymosi ligoninėje. Ji buvo darbe, kai paskambino sūnus ir pasakė, kad tėvas išėjo susirinkęs daiktus ir pasakė, kad dabar sūnus bus šeimos galva. Moteris juo nesidomėjo, jai geriau kai jo nebuvo namie, pripažįsta, bet jai tikrai geriau vienai namuose su vaikais. Jo psichologine būklė tikrai buvo negera. Moteris neneigia, kad nuo vyro yra priklausoma finansiškai. Butą nupirko vyras, kai jie dar buvo nevedę, pirko su paskola prieš 10 metų. A. J. ir išlaiko tuos namus.

Iš teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo įstatyminės atstovės S. J. parodymų matyti, kad 2022 m. balandžio 3 d. apie 20.00 val. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini)., į virtuvę atėjo sutuoktinis A. J. ir pradėjo prie jos lįsti, norėdamas apsikabinti ir atsiprašyti. Ji nenorėjo, kad sutuoktinis prie jos lįstų, todėl daugybę kartų kartojo, kad nenori kalbėtis ir jai nereikia pastarojo atsiprašymų. A. J. į jos prašymus nereagavo ir toliau prie jos lindo. Tuo metu virtuvėje buvęs sūnus Ą. T. visą tai matė ir neiškentęs A. J. pasakė, kad nustotų prie jos lįsti. Tada A. J. pradėjo kabinėtis prie sūnaus Ą., kilodamas pastarojo plaukus ir nestipriai šiuos patempdamas į viršų. Sūnui toks A. J. elgesys nepatiko. Sūnus daugybę kartų prašė A. J. nustoti, tačiau sutuoktinis ir toliau lindo prie Ą.. Sėdėdamas prie stalo Ą. švelniai rankomis atstūmė nuo savęs A. J., dėl ko pastarasis labai supyko ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė Ą. į veidą. Po šio smūgio A. J. stovėjo užsimojęs kumščiu prieš Ą., tačiau sūnus greitai atsistojo nuo kėdės ir matydamas, kad A. J. dar kartą ruošiasi trenkti, nieko nelaukdamas dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė A. J. į veidą. Tada A. J. dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą Ą. į veidą, dėl ko sūnus galva atsitrenkė į virtuvės langą. Ji atsistojo tarp A. J. ir Ą., nes matė, kad sutuoktinis nesiramina ir toliau ruošiasi mušti sūnų. Ji greitai paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą. A. J. prieš sūnų Ą. smurtauja nebe pirmą kartą, tačiau į policiją nesikreipdavo, nes bijodavo, kad valstybė gali iš jos atimti vaikus. (1 t., b. l. 71-74)

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė S. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Atsakydama į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad antrą smūgį A. tikrai sudavė, stūmė sūnų į langą ir Ą. trenkėsi. Antras smūgis buvo irgi į veidą. Tikrai, buvo antras smūgis į veidą. 

Ą. A. liepė nusikirpti plaukus, braukdamas per plaukus ranka. Žodis po žodžio ir įvyko konfliktas.

Iš teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo Ą. T. parodymų matyti, kad 2022 m. balandžio 3 d. apie 20.00 val. virtuvėje tėvas A. J. atsiprašinėjo mamos S. J., kuri pastarojo atsiprašymų nepriėmė. Jam pasakius, kad nebelįstų prie motinos, tėvas A. J. pradėjo lįsti prie jo, su ranka trynė jo plaukus. Jis sakė tėvui nelįsti prie jo, tačiau tėvas nesuprato ir jį užsipuolė. Sėdėdamas ant kėdės, jis du kartus tėvą atstūmė. Nuo pastūmimų tėvas tiesiog paeidavo atgal, nukritęs nebuvo. Supykęs tėvas ranka, lyg ir dešine, trenkė jam į apatinę lūpą. Tada jis trenkė tėvui atgal. Kiek matė, tėvui buvo prakirsta lūpa. Trenkiant tėvui, pastarasis buvo pasiruošęs jam trenkti, buvo kovinėje kaip boksininko pozicijoje, rankos paruoštos smūgiuoti. Tada tėvas dar kartą jam trenkė, pataikydamas į viršutinę lūpą. Tuo metu jis buvo atsistojęs ir po šio smūgio su visa kėde buvo nublokštas prie lango. Tuo momentu, kai jam buvo suduotas antras smūgis, kėdė sulūžo, nes buvo netvirta. Po antro smūgio mama įsiterpė tarp jo ir tėvo. Virtuvėje buvęs brolis V. išsigando ir pradėjo verkti. Įvykio metu mama nenukentėjo, nes lyg visi smūgiai buvo suduoti jam. Dėl šio įvykio jis patyrė psichologinę žalą. Kai jam buvo suduota į veidą, iš pradžių jis dėl adrenalino nejautė skausmo, o po kiek laiko pajautė skausmą, buvo žymė. Pradžioje matėsi ant lūpos patinimas, šiuo metu yra tik „mėlynė“. Su nugara ir galva trenkiantis į langą, jis jautė skausmą. Tai ne pirmas smurto atvejis, būdavo ir anksčiau, kad nuo tėvo „gaudavo“, tačiau apie vaikystėje ir paauglystėje patiriamą smurtą niekam nesakydavo. (1 t., b. l. 59-62)

Iš apklausos protokolo matyti, kad kaltinamasis A. J. neturėjo jokių pastabų dėl nukentėjusiojo Ą. T. apklausos protokolo. Prirašyta jo ranka, kad teismo medžiagoje yra V. žinutes parašytos jam. Jo teigimu, Ą. meluoja, kad neskriaudžia brolio. Jis pirmas sudavė kaltinamajam.

Iš Panevėžio apskrities VPK specialisto G. K. 2022 m. balandžio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad Ą. T. mama S. J. paaiškino, kad tėvas A. J. įkyriai lindo prie sūnaus Ą. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), nors pastarasis prašė nelįsti. Žodinis konfliktas peraugo į smurtą. Tėvas ranka kelis kartus sudavė sūnui į veidą. Gindamasis sūnus sudavė vieną smūgį tėvui į veidą. Grumtynių vietoje (virtuvėje) matosi sulaužyta kėdė. (1 t., b. l. 20-22)

Iš 2022 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvė. Virtuvės langas neapgadintas. Virtuvės viduryje užfiksuota sulūžusi kėdė. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta. (1 t., b. l. 12-19)

Iš 2022 m. balandžio 6 d. apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro pateiktas informacinėje sistemoje esantis 2022 m. balandžio 3 d. 20:01:21 val. pokalbio garso įrašas. Skambinusioji moteris, prisistačiusi S. J., pranešė, kad namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), sutuoktinis A. J. prieš ją ir nepilnametį vaiką kelia ranką. Pranešėja paaiškina, kad sutuoktinis apsirengė ir greičiausiai išėjo į garažą, bet ji su vaikais bijos miegoti. Pasiteiravus, ar A. J. vartojo fizinį smurtą, S. J. nurodė, kad truputį trenkė vaikui, bet galbūt „mėlynės“ nebus. Pranešėja papildomai paaiškina, kad A. J. sulaužė kėdę, trenkė vaikui ir išėjo, o ji stojo ginti. (1 t., b. l. 29-31)

Iš nepilnamečio liudytojo V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) apklausos protokolo matyti, kad šeštadienį ar sekmadienį, panašiai prieš penkias dienas nuo 2022 m. balandžio 7 d., apie 20.00 val., virtuvėje tėvas A. J. pradėjo lįsti prie mamos S. J. veido. Mama dengėsi veidą, nes pastarajai tai nepatinka, ir prašė nelįsti. Broliui Ą. pasakius: „nelįsk prie mamos“, tėvas priėjo prie brolio ir pasakė: „nusikirpk plaukus“, pradėjo kabinėtis. Sėdėdamas ant kėdės Ą. pastūmė stovintį tėvą ir šis pradėjo pulti brolį, abu pradėjo stumdytis. Tėvas stūmė Ą., kuris vos neiškrito pro langą. Mama sakė nelįsti prie Ą., bandė abu skirti. Išsigandęs, kad gali užsigauti, nes tėvas su broliu stumdėsi, mušėsi, jis pabėgo į kambarį. Ą. buvo praskelta lūpa, tačiau jis nematė, kaip broliui praskėlė lūpą. Mama iškvietė policijos pareigūnus. Ą. su tėvu nesutardavo ir anksčiau. (1 t., b. l. 64-66)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ą. T. nustatyta poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant ranka ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasėkoje. Mažai tikėtina, kad Ą. T. galėjo susižaloti pats griūdamas, tam prieštarauja sužalojimo pobūdis ir lokalizacija. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu Ą. T. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto sužalojimo Ą. T. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 27-28)

Įrodymų vertinimas, išvados

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, matyti, jog kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir  teisme kaltę dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, tai yra pripažino kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje buvęs, ten konfliktavęs su savo nepilnamečiu sūnumi Ą. T.. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė nukentėjusiajam trenkęs du kartus į petį, tačiau nepataikęs, o teisiamojo posėdžio metu parodė, jog sudavė gindamasis nuo sūnaus, nubrozdino tik lūpą, o antrą kartą trenkdamas, jam nepataikė. Teismas sprendžia, kad tokius kaltinamojo parodymus vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko atsižvelgiant ir į paties kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, jų prieštaringumą byloje surinktiems įrodymams, yra pagrindas parodymus, jog nesmurtavo prieš sūnų Ą. T., tyčia nesudavė jam dviejų smūgių į veido sritį, vertinti kritiškai, kaip nepatikimus ir pasirinktą kaltinamojo gynybos poziciją.

Kaltinamojo viso proceso duotų parodymų analizė liudija, kad jis nebuvo nuoseklus bei jo parodymai teisme dėl įvykio neatitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, taip pat prieštarauja byloje surinktiems kitiems įrodymams. Net teismui paklausus, kodėl jis reikalauja, jog sūnus Ą. dalyvautų teisiamajame posėdyje ir duotų parodymus teismui, ar sūnaus parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo užrašyti neteisingai, jis patvirtino, kad sūnus Ą. pas ikiteisminio tyrimo teisėją sakė taip, kaip buvo. Tik gal kiek viską pakreipė savo naudai. Jam buvo suteikta galimybė pateikti klausimus sūnui, bes jis klausimų neturėjo. Protokolą papildė, kad sūnus dėl mokyklos nelankymo sakė netiesą. Teismui paklausus, kokius klausimus papildomai A. J. nori užduoti sūnui Ą. T., jis atsakė, kad nori tik pasimatyti ir pasikalbėti.

Nors iš esmės kaltinamasis A. J. neginčijo paties konflikto ir neginčijo savo veiksmo, t. y. smūgio į nukentėjusiojo veidą, tačiau jis nepripažino antro smūgio ir nurodė, kad to smūgio nebuvo. Tačiau svarbu paminėti tai, kad A. J. iš dalies pripažindamas savo kaltę nurodė, jog jis gynėsi nuo nepilnamečio asmens ir buvo priverstas taip elgtis. Iš nukentėjusiojo Ą. T., jo mažamečio brolio V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jų motinos S. J. duotų parodymų darytina išvada, kad kaltinamojo parodymai dėl smūgių nesudavimo sūnui Ą., dėl gynybinės (būtinosios ginties) versijos nepasitvirtino, nes nustatyta, jog A. J., buto virtuvėje besiaiškindamas su S. J. dėl asmeninių santykių, nors S. J. nenorėjo su juo kalbėtis, Ą. T. liepė tėvui liautis. Tada A. J. dėl pasakyto, ėmė priekaištauti Ą. dėl ilgų plaukų, priėjęs ėmė juos liesti, taršyti. Ą. liepė jam baigti, eiti šalin ir atstūmė tėvo ranką. A. J. nesiliaujant to daryti, Ą. T. smarkiai atstūmė A. J. nuo savęs. Tada A. J. sudavė kumščiu sūnui Ą. į veidą. Sūnus pašoko nuo kėdės ir gindamasis sudavė tėvui A. J. į veidą. Jie susistumdė ir A. J. dar kartą smogė sūnui Ą. T. į veidą, po ko sūnus atsitrenkė į virtuvės langą. Įsikišo S. J. ir abu išskyrė, paskui išėjo į namo laiptinę ir iškvietė policijos pareigūnus, nes sūnui buvo padarytas lūpos sužalojimas.      

Kad 2022 m. balandžio 3 d. įvykio metu A. J. vartojo Ą. T. atžvilgiu smurtą, patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo duomenys, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvada. Jokių kitų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusiajam specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai padaryti ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, byloje nėra, todėl teismui nekyla jokių abejonių, jog specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus nukentėjusiajam Ą. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė jo tėvas – kaltinamasis A. J.. Nors kaltinamasis teisme pripažino tik vieno smūgio ranka sudavimą, tačiau iš nepilnamečio nukentėjusiojo bei jo motinos ir mažamečio brolio apklausų, kuo ir remiamasi kaltinime, matyti, kad Ą. T. nurodė aiškiai, nedviprasmiškai įvykio situaciją ir svarbus kaltinimui dalykus, t. y. tėvas tada jam trenkė pataikydamas į viršutinę lūpą. Lyginant šiuos parodymus su teismo medicinos eksperto išvada, yra aišku, kad šis smūgis ir sukėlė svarbias įrodinėtinas pasekmes, netikėti nukentėjusiuoju nėra jokio pagrindo, abejonių, kad šitas smūgis buvo, tikrai nėra.

Tai, kad S. J. teisiamojo posėdžio metu davė nevisai aiškius parodymus ir tik teismui, prokurorei bei gynėjui pateikus patikslinančius klausimus, negali būti priežastis S. J. parodymus vertinti kaip žinomai neteisingus, nes pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, S. J. juos visiškai patvirtino.

A. J. teiginiai bei jo gynėjo kalboje nurodytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, kad kaltinamasis tiktai gynėsi nuo daug stipresnio sūnaus, nepasitvirtino, nes nėra nustatyti būtinosios ginties elementai, faktinės bylos aplinkybės rodo į kaltinamojo tikslingą smurtą prieš Ą. T., kas jau buvo ir anksčiau. Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. tikslingai provokavo sūnų dėl to, kad sūnus dėl nesantaikos šeimoje kaltina tėvą, kad jis palaiko motiną S. J.. Visiškai suprantamas sūnaus elgesys, kai tėvas nebe pirmą kartą priekaištaudamas sūnui dėl jo šukuosenos (o ir teisme A. J. taip pat piktinosi, kad sūnus nešioja neva netinkamą šukuoseną, koks jis vyras), šį kartą būdamas supykęs dėl to, kad sūnus liepė tėvui liautis ir nebekalbėti apie jokius asmeninius jo ir S. J. reikalus, ėmė taršyti sūnaus plaukus, reikalaudamas jam nusikirpti, iššaukė sūnaus Ą. T. agresyvią reakciją ir sūnus grubiai nustūmė tėvo ranką. Tėvui to turėjo pakakti, tačiau jis vėl tęsė savo veiksmą, akivaizdžiai provokuodamas sūnų. Ir kai sūnus atstūmė A. J., tada A. J. sudavė sūnui į veidą. Taigi, niekaip šios situacijos negalima pavadinti A. J. būtinąja gintimi.            

Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis A. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis konflikto su nepilnamečiu sūnumi Ą. T. metu panaudojo prieš jį fizinį smurtą – tyčia kumščiu sudavė nepilnamečiui sūnui į veidą, kai šis atstumdamas A. J. nuo savęs,  pareikalavo liautis emociškai trikdyti ir jį, ir jo motiną S. J.. Po to, sūnui pasipriešinus, smūgiavo nukentėjusiajam į veidą antrą kartą, šiuo smūgiu nublokšdamas sūnų nuo savęs ir taip mušdamas, dėl padarytos poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, nežymiai sutrikdė Ą. T. sveikatą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. 

Nėra jokių duomenų, kad A. J. dėl savo psichikos sveikatos būsenos nesuprastų savo veiksmų esmės ir jų nevaldytų, nors ir jis anksčiau sirgo depresija dėl pašlijusių santykių šeimoje.

Nėra abejonių, kad A. J. atlikti kaltinime nurodyti smurtiniai veiksmai sukėlė nepilnamečiui sūnui Ą. T. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo A. J. prieš šeimos narį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl bausmės, kardomosios priemonės

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. J. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau neteistas. Per pastaruosius penkerius metus kaltinamasis administracine tvarka baustas vieną kartą – 2022 m. kovo 30 d. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, paskirta 15 eurų bauda sumokėta. Šiuo metu dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pakuotoju – rūšiuotoju. VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2022 m. balandžio 5 d. medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Panevėžio skyriuje duomenų apie A. J. nėra. Pas psichiatrą nesilankė (1 t., b. l. 127, 128). VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 2022 m. balandžio 5 d. medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2022 m. kovo 8 d. A. J. bendroje medicininėje kortelėje nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. gegužės 18 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad byloje nėra duomenų apie ūminius psichozinius, lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl A. J. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 142). Psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (1 t., b. l. 89, 127, 128).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant bausmės neišvengiamumo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą netaikant intensyvios priežiūros, nustatant terminą, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, kartu kaltinamajam skiriant įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir tam tikrus draudimus, kurie ir jo elgesiui darytų įtaką ir padėtų pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 str., taip pat siekiant bent bausmės vykdymo laikotarpiu išsaugoti teisėtus nukentėjusiojo asmens interesus (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 3 d. 20.30 val. iki 2022 m. balandžio 4 d. 17.20 val. (viena para) (2 t., b. l. 20-22, 46-47), kas atitiktų dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktas).

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi A. J. paskirta ir paskesnėmis nutartimis pratęsta kardomoji priemonė – įpareigojimas nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki bylos išnagrinėjimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo Ą. T. ir jo atstovės pagal įstatymą S. J., nesiartinti prie nukentėjusiojo Ą. T. arčiau nei 100 metrų atstumu, kartu įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su Ą. T., V. J. ir jų atstove pagal įstatymą S. J., nesilankyti (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 41-44; 1 t. b.l. 165-168; 2 t. b. l. 110-112) panaikintina nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio, teismo išlaidų, daiktų

Nepilnamečio nukentėjusiojo Ą. T. įstatyminė atstovė S. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir prašė priteisti iš kaltinamojo A. J. (2 t., b. l. 131-132)

Teisiamojo posėdžio metu S. J. palaikė ieškinį visiškai, nurodydama, kad sūnus Ą. labai pergyvena dėl įvykio, mokykloje apie įvykį visi draugai žino, nes juokėsi iš jo, kad primušė tėvą. Dabar, kai nėra tėvo namuose, tai ramu, sūnus keičiasi, jau nebebijo. Sūnui buvo sužalota lūpa, ją skaudėjo, taip pat skaudėjo nugarą, kai po smūgio atsitrenkė į langą.  

Kaltinamasis A. J. civilinį ieškinį pripažino tik iš dalies, sutikdamas su 200 – 500 eurų suma, nes piktinosi, kad dar byla teisme nebuvo pradėta nagrinėti, o jau pareikštas civilinis ieškinys.

Prokurorė siūlė civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. J. 1000 eurų Ą. T. neturtinei žalai atlyginti.

Gynėjas prašė civilinį ieškinį atmesti, nes teismas turi A. J. išteisinti. 

Įstatyminės atstovės S. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. 

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, iš įstatymo nuostatų matyti, jog atlyginant neturtinę žalą materialiu būdu (pinigais), visais atvejais reikia vadovautis kuo pilnesnio žalos kompensavimo  principu.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos neturtinės žalos visiško atlyginimo dažniausiai negalima pasiekti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Tokią būseną kai kada galima tik iš naujo sukurti, panaudojant pirmiausia piniginę kompensaciją už neturtinę žalą.

Taigi, materialios (dažniausia - piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko iš esmės negalima sugrąžinti, kad kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas negali atstoti.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo Ą. T. santykiai su tėvu A. J. niekada nebuvo labai geri. A. J. buvo nepatenkintas dėl sūnaus pavardės, dėl kitų asmeninių aplinkybių. A. J. retai pasirodydavo savo namuose, Panevėžio mieste, nes po darbo važiuodavo tiesiai pas tėvus į kaimą jiems padėti. Kai nakvodavo namuose, dažniausiai pavartojęs alkoholio imdavo auklėti vaikus, dažnai neteisingai. Paaugęs sūnus Ą. pradėjo protestuoti dėl tokio tėvo elgesio. Jie turėjo ir anksčiau konfliktinių smurtinių situacijų. Taigi, vertinant 2022 m. balandžio 3 d. A. J. smurtinio elgesio poveikį sūnaus Ą. T. fizinei, psichologinei būsenai, tai yra padarytos neturtinės (moralinės) žalos dydį, aukščiau nurodyti santykiai turi įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui. 

Tai yra, jeigu anksčiau santykiai tarp tėvo ir sūnaus būtų buvę labai gražūs, tai 2022 m. balandžio 3 d. tėvo atliktas smurtas prieš sūnų iš tiesų sukeltų jam labai didelę psichologinę traumą, kurios jokiais pinigais negalima kompensuoti.

Tačiau kada santykiai buvo gerokai konfliktiški ilgą laiką, net S. J. tvirtina apie ankstesnį tėvo A. J. padarytą tyčinį nosies sužalojimą sūnui, apie prastus santykius liudija ir pats kaltinamasis, todėl nagrinėjamu atveju, kai kaltinamojo nederamu elgesiu buvo išprovokuotos muštynės, kurių metu nukentėjo nepilnametis vaikas, teisme S. J. tvirtinant, kad sūnus Ą. po įvykio tapo drąsesnis ir nebebijo tėvo, pamatęs, kad jau gali apsiginti, neturtinės žalos kompensacijos dydis turi būti kitoks (mažesnis).

Taip pat atsižvelgiama į Ą. T. amžių (įvykio metu turėjo 17 m. amžiaus), fizinę būseną (sportuojantis – rankininkas), į konflikto metu padaryto sužalojimo sunkumą (nežymus sveikatos sutrikdymas ar / ir fizinis skausmas), į giminystės ryšius (tėvas ir sūnus), į įrodytomis laikytinas pasekmes dėl nusikalstamos veikos, todėl nustatytina vieno tūkstančio eurų dydžio moralinės žalos kompensacija.  

2022 m. rugsėjo 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l.148-150) nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 351,67 eurai už nepilnamečio nukentėjusiojo Ą. T. atstovavimą teisme pagal 2022-08-01 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis prašymas pagrįstas, nes teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi (2 t., b.l. 115-116) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo įpareigota parinkti nepilnamečiui nukentėjusiajam Ą. T. įgaliotąjį atstovą – advokatą. Nėra pagrindo mažinti iš kaltinamojo priteistiną teisinės pagalbos išlaidų sumą (BPK  55 straipsnis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota nepilnamečio Ą. T. apklausa (1 t., b. l. 63) ir nepilnamečio V. J. apklausa (1 t., b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 3 d. 20.30 val. iki 2022 m. balandžio 4 d. 17.20 val. (vieną parą), šį laiką prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigoti nuteistąjį A. J. laisvės apribojimo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo Ą. T., nesiartinti prie nukentėjusiojo Ą. T. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su Ą. T., nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini).

A. J. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo Ą. T. ir jo atstovės pagal įstatymą S. J., nesiartinti prie nukentėjusiojo Ą. T. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su Ą. T., V. J. ir jų atstove pagal įstatymą S. J., nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš nuteistojo A. J. nukentėjusiajam Ą. T., atstovaujamam S. J., 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš nuteistojo A. J. valstybei 351,67 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną Eur 67 ct) išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Ą. T., šią sumą įpareigojant sumokėti į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (pasirinktinai), nurodant savo asmens kodą, įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).     

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota nepilnamečio Ą. T. apklausa (1 t., b. l. 63) ir nepilnamečio V. J. apklausa (1 t., b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjas                                                                                                                 Vytautas Krikščiūnas