Administracinė byla Nr. I-2366-426/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-00608-2011-1)
Procesinio sprendimo kategorija 11.3; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjoms T. M. ir J. T. – M., jų atstovei advokatei Marinai Paplinskai, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atstovei Irenai Zaliauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. M. ir J. T. – M. pareiškimą dėl termino dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti atnaujinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – T. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjos T. M. ir J. T. – M. prašo atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. K. (J. K.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste.
Pareiškime (t. I, b. l. 1-3) paaiškino, kad J. K., kurio gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) kaime, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė apie 6 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime Vilniuje ir Verkių dvare. 1999 m. birželio 15 d. K. G., gim. 1913 m., Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo J. K. nuosavybės teise valdytą bei nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą. K. G. institucijoje atstovavo jos duktė R. T., veikusi pagal įgaliojimą. Pateikiant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo perduoti Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998 m. gegužės 1 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2,0159 ha žemės, priklausiusios J. K. Verkiuose (pirkta iš K. S. 1938 m.), 1999 m. gruodžio 17 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2001 m. birželio 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1,5 dešimtinės žemės (duomenys neskelbtini) kaime (pirkta iš V. K. 1938 m.).
Teigia, kad K. G., mirusiai 2008 m. gegužės 19 d., 2010 m. rugpjūčio 24 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko J. K. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą - 0,2207 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei K. G. yra pažymėta, kad nuosavybės teisės į likusią tenkančią žemės valdos dalį - 0,5987 ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą. Tokiu būdu nuosavybės teisės į J. K. žemę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime yra atkuriamos į 1,63 ha, t. y. į 1,5 deš. ekvivalentą (1 dešimtinė=1,0925 ha), kurias J. K. pirko iš V. K..
R. T. (pareiškėjos J. T.-M. motina ir pareiškėjos T. M. puseserė) ne kartą kreipėsi į archyvą su paklausimais, tarp jų ir apie J. K. iš T. K. paveldėtą žemę, bet gaudavo neigiamus atsakymus (Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998 m. gegužės 1 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. birželio 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu, per visą laikotarpį, kada buvo galima pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, dėl neigiamų valstybės archyvų atsakymų nepavyko gauti dokumento, patvirtinančio, kad J. K. paveldėjo žemę po savo tėvo Tomašo mirties.
Žinant, kad J. K. pavedėjo žemę po savo tėvo T. K. mirties, R. T., kuri šeimos narių sutarimu daugiausia ir rinko dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui, tęsė paieškas bei savarankiškai archyvo skaityklose ieškojo dokumentų.
2009 m. birželio mėnesį 1925 metų lapkričio 5 d. Vilniaus- Trakų apskrities seniūno komisijos registre (pozicija 284) buvo aptiktas įrašas, kad K. J., 1882 metų gimimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės vls., turi 1,5 dešimtinės žemės, paveldėtos po tėvo. Suradus šį dokumentą, pakartotinai buvo kreiptasi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir 2009 m. liepos 15 d. iš jo buvo gauta pažyma apie nekilnojamąjį turtą Nr. (duomenys neskelbtini), kur, be kitų anksčiau išduodamų dokumentų, buvo ir R. T. jau surastas Riešės vls. piliečių 1925 metų sąrašas.
2009 m. liepos 23 d. R. T. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama pridėti prie bylos Nr. 2019 surastą dokumentą apie nekilnojamąjį turtą. Negavus jokio atsakymo, 2009 m. lapkričio 18 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu pateikti atsakymą į jos pateiktą prašymą. Tik 2009 m. gruodžio 24 d. (t .y. praėjus 5 mėnesiams po surasto dokumento pateikimo) Vilniaus apskrities viršininko administracija atsakė, kad pridėti surastą dokumentą nėra teisinio pagrindo.
Teigia, kad R. T. dėl problemų, susijusių su dokumentų paieškomis, įtampos, atsakomybės jausmo, pablogėjo ir taip jos silpna (padidėjęs kraujospūdis, 2002 metais padaryta krūties vėžio operacija, taikyta chemoterapija, 2004 metais abiejų kelių operacija, 2006 metais nustatytas cukrinis diabetas, 2007 metais nustatytas autoimuninis tiroiditas, 2010 m. gydyta dvylikapirštės žarnos opaligė) sveikata. Be viso to, 2010 metais atsinaujino 2002 metais operuotas krūties vėžys, atsirado krūties duktalinės karcinomos metastazės į kepenis. Liga greitai progresavo ir 2010 m. gruodžio 16 d. R. T. mirė.
2011 m. sausio 14 d. R. T. dukra J. T.-M. priėmė palikimą po motinos mirties ir siekė užbaigti tai, kas jos motinai atėmė daug jėgų ir tai, ko motina pati padaryti nespėjo - kreiptis į teismą dėl termino pateikti papildomus dokumentus atnaujinimo.
Tvirtina, kad T. M. negalėjo daug vaikščioti dėl sveikatos būklės (turi šlapimo pūslės disfunkciją, giliųjų venų trombozę, problemas su kojomis, dėl ko buvo gydoma stacionariai ir ambulatoriškai, įrašyta eilėje kelio sąnario protezavimui).
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. M. su pareiškėjų pareiškimu sutinka.
Atsiliepime (t. II, b. l. 26-27) paaiškino, kad J. K. yra jo senelis. Teigia, kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas savo ankščiau išduotuose dokumentuose neteikdavo duomenų iš Riešės vls. piliečių 1925 m. sąrašo ištraukos. Tik pačiai R. T. suradus aukščiau paminėtą nuosavybės teisės patvirtinantį dokumentą ir paprašius jį išduoti, Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2009 m. liepos 15 d. išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dokumento ištrauką, kurį patvirtina, kad J. K. dar 1925 m. turėjo 1,5 dešimtinės žemės, paveldėtos po savo tėvo T. mirties. Ši aplinkybė turi būti laikoma svarbia, nuo asmens valios nepriklausančia priežastimi. Vėliau R. T. gautą archyvo dokumentą pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuris tik 2009 m. gruodžio 24 d. atsakė, kad pridėti surastą dokumentą nėra teisinio pagrindo ir reikia atnaujinti praleistą terminą. Dėl staigiai pablogėjusios sveikatos R. T. negalėjo kreiptis į teismą. Tvirtina, kad nereikia atnaujinti termino pateikti giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų, kadangi tokie dokumentai buvo pateikti laiku, t .y. iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir yra nuosavybės teisių atkūrimo byloje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius su pareiškimu nesutinka.
Atsiliepime (t. I, b. l. 28-31) paaiškino, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius duomenis J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2,0159 ha ploto žemės sklypą buvusiame Verkių dvare bei 1,6388 ha (1 dešimtinė lygi 1,0925 ha) ploto žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime. Pažymi, kad pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. K. turėtą žemę yra trys (K. G., T. M., T. M.) ir jie patys turėjo domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Tuo atveju, jeigu K. G. atstovės pagal įgaliojimą dukters R. T. liga ar T. M. liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo negalėjo išreikšti valios ar ribojo galimybes rūpintis nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų paieška ir pateikimu įstatymo nustatytoms institucijoms, savo teisių įgyvendinimą minėti asmenys galėjo pavesti trečiajam pretendentui T. M. ar įgaliotam atstovui. Akcentuoja, kad pareiškėjos nepateikia duomenų, patvirtinančių, jog susirgimų pobūdis ar kitos terminui atnaujinti reikšmingos aplinkybės būtų įtakoję visų trijų pretendentų veiksmus, ar objektyviai trukdę tiesiogiai, ar per atstovą pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai dokumentus.
Teismo posėdyje pareiškėjos ir jų atstovė pareiškimą palaikė remdamosios jame nurodytais motyvais.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teisminio nagrinėjimo metu pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymas) 17 str. 1 d. piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atkūrimo įstatymo 10 str. (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatytas prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais. Tai rodo straipsnio 1 ir 4 d. nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata, pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad R. T., atstovaudama K. G. (1997 m. balandžio 28 d. įgaliojimas, b. l. 5), nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo pakankamai rūpestinga, laiku teikė teisės aktuose nustatytus prašymus, dokumentus (1999 m. birželio 15 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 2001 m. liepos 16 d. prašymas dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir kt., t. II, b. l. 1, 5).
Lietuvos centrinis valstybės archyvas tik 2009 m. liepos 15 d. išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 41), kurioje nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko archyviniame fonde, privalomų pardavimo prievolių 1941 m. byloje, Riešės vls. Pieno gamintojų sąraše įrašytas K. J. (J. K.), (duomenys neskelbtini) k. valdęs 6 ha naudojamos žemės. Tą pačią dieną R. T. buvo išduota pažyma apie gyvenimą Lietuvoje ir šeimos sudėtį (2009 m. liepos 15 d. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimui svarbi informacija buvo gauta jau po įstatymo nustatyto termino pasibaigimo.
Byloje esantys medicininiai dokumentai (t. I, b. l. 10-12) patvirtina, kad R. T. nuolat turėjo įvairių sveikatos sutrikimų (chirurginė abiejų kelių sąnarių korekcija, gydyta chemoterapija ir kt.), kurie neabejotinai darė įtaką jos gyvenimo kokybei, pilnavertiškumui, bendravimui su kitais visuomenės nariais, galimybei veikti taip, kaip galėtų veikti visapusiškai pajėgus žmogus, kas objektyviai taip pat apsunkino galimybes laiku gauti ir pateikti kompetentingai institucijai dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Atitinkamų veiksmų atlikimą taip pat apsunkino ir senyvas R. T. amžius (gim. 1940 metais).
Pavesdami R. T. tvarkyti klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo kiti pretendentai iš esmės turėjo lūkesčių, kad atitinkami klausimai bus išspręsti jų naudai. Atitinkamos ligos, užtrukusi archyvinių dokumentų paieška, kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra objektyvios priežastys, lėmusios įstatymo nustatyto termino praleidimą.
Išrašas iš medicininių dokumentų (t. I, b. l. 15) taip pat patvirtina, kad pareiškėja T. M. turi sveikatos problemų, kurios neabejotinai įtakojo jos gyvenimo būdą, taip pat ir galimybę rūpintis nuosavybės teisių atkūrimu.
Byloje nėra duomenų, kad, atnaujinus praleistą terminą, bus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Teisėjų kolegijos nuomone, T. M. ir J. T. – M. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo atitinkamam žemėtvarkos skyriui terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
Išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas tvirtina, kad pareiškėjų T. M. ir J. T. – M. pareiškimas yra tenkintinas, atnaujinant joms praleistą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste.
Nustatytinas dviejų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas minėtiems dokumentams pateikti.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 4 p., 127 str. 1 d.,
n u s p r e n d ė :
pareiškėjų T. M. ir J. T. – M. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjoms T. M. ir J. T. – M. praleistą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. K. (J. K.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste.
Nustatyti dviejų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą dokumentams pateikti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rūta Miliuvienė
Arūnas Dirvonas
Rosita Patackienė