Baudž. byla Nr. 1-1141-530/2017

Proceso Nr. 1-01-1-24972-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3;1.1.8.6.1;1.1.8.6.2;1.1.8.7.9;

1.2.4.1.2.3;2.3.6.4.5;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajam A. L.,  civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovei G. T., kaltinamajai O. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. L., gimusi (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, specialaus vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, išpjaustytoja, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

teismas, išnagrinėjęs bylą

nustatė:

O. L. 2016-05-27 apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą dūrė peiliu sutuoktiniui A. L. į pilvo sritį, padarydama durtinę - pjautinę kiauryminę priekinės pilvo sienos viršutinio trečdalio žaizdą su skrandžio pažeidimu, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam – šeimos nariui – A. L. sveikatą, nes buvo reali grėsmė gyvybei, nes kiauryminis pilvaplėvės pažeidimas su vidaus organų – skrandžio- kiauryminiu pažeidimu nesuteikus skubios medicininės pagalbos – operacijos, įprastai baigiasi mirtimi dėl išsivysčiusio pilvaplėvės uždegimo.

Kaltinamoji O. L. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio vakarą ji grįžo iš draugės išgėrusi alkoholio ir sutuoktinis A. L. pasakė ant jos negražiai, ji liepė jam liautis. Pasitaikė peilis, jį paėmė nuo staliuko ir laikydama rankoje pasakė, kad įdurs. A. artinosi link jos, ji laikė peilį, jis bandė atimti iš jos peilį ir peilis įsmigo A. į pilvą. Kai pamatė kraują, paskambino pagalbos numeriu 112 ir atvažiavo greitoji su policija. Teigia jog su vyru A. L. pragyveno drauge 23 metus, pastarasis prieš ją niekad nesmurtaudavo. Mano jog tokį elgesį išprovokavo alkoholis. Kai pamatė kraują suprato, kad pasielgė blogai. Ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dengia, nes yra sudariusi susitarimą ir į mėnesį moka po 48 eurus. Sodros ieškinį pripažįsta. Dėl padarytos veikos labai išgyvena, su vyru susitaikė.

Kaltinamosios O. L. kaltę patvirtina ir teisme ištirta bei įvertinta ši medžiaga:

Nukentėjusysis A. L. teisme parodė, kad su žmona O. L. gyvena 23 metus. Įvykio vakarą jo žmona O. grįžo neblaivi iš draugės, dėl to tarp jų kilo ginčas. O. griebė peilį, pasakė kad durs, jis bandė iš jos atimti peilį, stvėrė už peilio ašmenų ir tuo metu pajautė kaip peiliu brūkštelėjo per pilvą, maikutė suplyšo, ėmė kraujuoti. Jis rankšluosčiu prisidengė žaizdą, atvažiavo medikai ir pasakė, kad reikia operuoti. Nuvežė į ligoninę ir ten jį operavo. Praėjus keletui dienų jis buvo išleistas iš ligoninės į namus. Šiuo metu jis jokių pasekmių nejaučia. Visas įvykis įvyko spontaniškai. Mano, kad tai buvo abipusė kaltė. Įvykio metu jis taip pat buvo išgėręs 3-4 čerkutes degtinės. Civilinio ieškinio nereiškia, su žmona susitaikė.

Liudytojas T. K. teisme parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmajame būryje. 2016 m. gegužės 27 d. dirbo su kolega patruliu R. V. radijo šaukiniu „426“. Apie 20:48 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinė dūrė peiliu savo vyrui į pilvo sritį. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko O. L. kuri akivaizdžiai buvo neblaivi – nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Prie moters netrukus priėjo ir sužalotas vyriškis – A. L.. Pastarasis buvo kruvinas, laikė rankšluosčiu prispaudęs pilvo srityje kraujuojančią žaizdą. Daugiausia kraujo dėmių buvo matyti ant viršutinių vyriškio drabužių – bliuzono. Paklausus moters kas nutiko, ji paaiškino, kad susipyko su savo sutuoktiniu ir konflikto metu paėmusi virtuvinį peilį vieną kartą dūrė jam į pilvo sritį. Moteris buvo rami, savo kaltės neneigė, visiškai prisipažino, jiems nesipriešino.

Ekspertas Ą. S. patvirtino duotas išvadas specialisto išvadoje, o į pateiktus klausimus atsakė, kad žaizda buvo ne mažesnė nei 5-10 cm.. Peilis buvo paniręs, nes skrandis buvo pažeistas kiaurai, buvo praeita pro priekinę sienelę ir kliuvo nugarinei skrandžio sienelei. Visi kiauryminiai krūtinės ar pilvo ertmės pažeidimai kai pažeistas vidaus organas yra sunkus sveikatos sužalojimas, nes jeigu nebūtų suteikta chirurginė pagalba žmogus mirtų per kelias paras.

Rašytiniai įrodymai:

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad nuvykus pranešime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), O. L. teigė, kad ji dūrė peiliu sutuoktiniui į pilvą, kadangi kilo konfliktas( b.l. 10).

Įvykio vietos pažiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) kur buvo rastas peilis su raudonos spalvos dėmėmis, rankšluostis išteptas raudonos spalvos dėmėmis, kelnės, palaidinė ( b.l. 12-16) ir šie daiktai apžiūrėti ( b.l. 17-21).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktame garso įraše ir šio įrašo apžiūros protokole fiksuota, kad 2016-05-27 20.43 val. paskambinusi moteris verkiančiu balsu išrėkia: „ kvieskit greitąją, padūriau vyrą“ (b.l. 40).

Specialisto išvadoje Nr. G1683/2016(2) nurodyta, kad A. L. durtinė - pjautinė kiauryminė priekinės pilvo sienos viršutinio trečdalio žaizda su skrandžio pažeidimu padaryta vienu smūgiu duriančiu - pjaunančiu įrankiu ir atitinka užduotyje nurodytą laiką bei aplinkybes. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 30-31).

Asmens testo alkoholiui protokole nurodyta, kad O. L. 2016-05-27 22.04 val. konstatuotas 3,32 promilės girtumas ( b.l. 104).

Taigi aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio metu A. L. buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Jo sutuoktinė O. L. pripažino peiliu sužalojusi A. L., todėl jos veiksmai kvalifikuoti pagal sukeltas pasekmes, tai yra LR Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kvalifikacija teisinga.

BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. O. L. ir A. L. yra teisiniuose šeimos santykiuose, todėl kvalifikuojantis požymis- šeimos nario sunkus sveikatos sutrikdymas, inkriminuotas pagrįstai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad O. L. 2016-05-27 apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio tyčia vieną kartą dūrė peiliu sutuoktiniui A. L. į pilvo sritį, padarydama durtinę - pjautinę kiauryminę priekinės pilvo sienos viršutinio trečdalio žaizdą su skrandžio pažeidimu. Be O. L. kaltės pripažinimo dėl esminės aplinkybės, tai yra peiliu dūrio į pilvą, jos kaltę patvirtina rašytiniai įrodymai: specialistų išvados, eksperto paaiškinimai teisme, nukentėjusiojo A. L. parodymai, liudytojo T. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kt. rašytinė medžiaga . Objektyviai kaltinamoji atliko aktyvius veiksmus, ji paėmė peilį, grasino kad juo durs, o supratusi kad vyras artinasi ir gali atimti peilį, juo įdūrė sutuoktiniui į pilvo sritį. A. L. padarytas sveikatos sutrikdymas durtinė - pjautinė kiauryminė priekinės pilvo sienos viršutinio trečdalio žaizda su skrandžio pažeidimu padaryta vienu smūgiu duriančiu - pjaunančiu įrankiu. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 30-31). Taigi tarp O. L. veiksmų ir sukeltų padarinių- A. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Dėl subjektyviųjų požymių. O. L. nusikalstamos veikos padarymo metu nors buvo neblaivi, tačiau ji buvo veiksni, ji tą pačią dieną kviesdama greitąją pagalbą nurodė esmines įvykio aplinkybes įvardindama tai „padūriau vyrą“, tai rodo, jog ji suvokė atliekamų veiksmų reikšmę, smūgio sudavimas peiliu į pilvą teismo vertinimu buvo tyčinis jos veiksmas. Naudotas įrankis- peilis, grasinimas įdurti, kuris tuoj pat ir buvo realizuotas rodo, kad kaltinamoji O. L. smurtavo tyčia, nors ir nesiekė pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti, taigi veikė netiesiogine tyčia. Nukentėjusysis A. L. teisme bandė švelninti situaciją teigdamas, jog žmona O. L. jo galimai nebūtų sužalojusi, jeigu jis nebūtų bandęs atimti iš jos peilį, taip gavosi netyčia, nes besimuistant jam brūkštelėjo peiliu. Tačiau nustatytos aplinkybės rodo,  kad O. L. paėmė peilį su tam tikru tikslu, kurį išsakė garsiai- dursiu, be to ji grasinimus realizavo, tai yra dūrė į pilvą ir tai rodo, jog jos veiksmai buvo tyčiniai, o ne neatsargūs. Taigi, aukščiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad O. L. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte požymiai, todėl ji privalo atsakyti baudžiamąja tvarka. 

Bausmės klausimai.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai O. L. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę bei kitas aplinkybes ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios O. L. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu sukeltos pasekmės, kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, pasekmių atžvilgiu ji veikė netiesiogine tyčia, nusikaltimu sunkiai sutrikdyta šeimos nario A. L. sveikata.

Kaltinamosios O. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino kalta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to ji suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą, tai yra paskambino bendrosios pagalbos telefonu ir iškvietė medikus, taip siekdama išvengti sunkesnių padarinių ( BK 59 str.1d.1p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui( BK 60str. 1d.9p.). Įvertintina ta aplinkybė, kad kaltinamoji O. L. praeityje neteista, administracine tvarka praeityje nebausta( b.l. 87). Turi darbą, dirba ir gauna pastovias pajamas. Darbovietės vadovas O. L. apibūdina kaip mandagią, paslaugią ir pareigingą darbuotoją ( b.l. 93). Į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą įrašyta nebuvo( b.l.91,89).

Už nusikalstamos veikos numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą numatyta tik vienintelė bausmės rūšis, tai yra laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų.

Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 straipsnyje.

BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant, teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Taigi teismas vadovaudamasis minėto straipsnio dalies nuostata, kaltininkui paskirti švelnesnę bausmę negu įstatymo numatyta gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Taikyti šio straipsnio 2 dalies normą, teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose. Kaip matyti, BK 62 straipsnio taikymas siejamas su konkrečiomis šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų. Nėra byloje duomenų, jog ji pati būtų kvietusi policijos pareigūnus, dėl žalos atlyginimo yra padariusi susitarimą su teritorine ligonių kasa, tačiau žala atlyginta tik iš dalies, VSDFV pareikštas ieškinys nėra atlygintas. Be to, nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose nurodytų aplinkybių, todėl O. L. taikyti BK 62 straipsnį nėra teisinio pagrindo. Tačiau teismo manymu šioje byloje taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

BK 54 str. 3 d. taikymui svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. O. L. veika padaryta per gana trumpą laiką, ji matydama padarinius pati iškvietė med. pagalbą, iš karto pripažino padariusi nusikalstamą veiką, akivaizdu jog gailėjosi dėl tokio poelgio, nukentėjusysis jos sutuoktinis, kuriuo ji viso gydymo metu rūpinosi, teikė pagalbą. Dėl neapgalvoto, spontaniško elgesio ir kilusių pasekmių, abu patyrė materialinių nuostolių, kuriuos tenka atlyginti iš šeimos santaupų. Nukentėjusysis A. L. neneigia, jog ir jis konfliktuodamas pastūmėjo O. L. tokiam veiksmui, abu supranta savo klaidas. Sutuoktiniai susitaikė. Visuma išdėstytų aplinkybių taip pat leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant O. L. švelnesnę negu numatyta BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje rūšies bausmę - laisvės apribojimą. Kadangi byloje yra duomenų, kad kaltinamoji vartojo alkoholinius gėrimus, kas turėjo įtakos sutuoktinių konfliktiškiems santykiams, O. L. įpareigotina per laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų, kas galėtų turėti teigiamą įtaką jos elgesiui (BK 48 str. 7 d.). Kadangi kaltinamoji padarė smurtinę nusikalstamą veiką, ji įpareigotina neatlygintinai išdirbti nustatytą kiekį valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.). Teismo nuomone, laisvės apribojimo bausmė ir BK 48 str. ir teismo paskirti įpareigojimai leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajai O. L. darys pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti O. L. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo. Kartu pažymėtina tai, kad teismas priimdamas šį nuosprendį, kaltinamajai suteikia galimybę įrodyti, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

O. L. buvo laikinai sulaikyta nuo 2016-05-27 iki 2016-05-29 (dvi paras). Vadovaujantis LR BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, tai yra dvi paros kurios prilygsta keturioms laisvės apribojimo dienoms ( BK 65 str., 66 str.) .

O. L. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Nuosprendį pradėjus vykdyti – kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinas.

Civiliniai ieškiniai.

Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 1109,15 eurų civilinį ieškinį už A. L. gydymą, tačiau šį ieškinį 2016-08-30 atsiėmė, kadangi kaltinamoji su šia institucija sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo gera valia( b.l.50).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Kauno skyrius pareiškė ieškinį 831,27 Eur žalos atlyginimo, kadangi tiek nukentėjusiajam išmokėjo ligos pašalpos nedarbingumo laikotarpiu( b.l.56-57). O. L. su ieškiniu sutiko. Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis A. L. laikotarpiu nuo 2016-05-29 iki 2016-07-08 buvo laikiname nedarbingume ir jam VSDFV Kauno skyrius sprendimu išmokėjo 831,27 Eur ligos pašalpą ( b.l.56-71). Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi O. L. yra kalta dėl nukentėjusio sužalojimo, tuo pačiu yra atsakinga ir dėl to atsiradusių jo nedarbingumo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji nepageidauja susigrąžinti jiems priklausančių daiktų, todėl peilis, rankšluostis, dvejos kelnės, palaidinė, megztinis, vyriški apatiniai ir vyriškos šlepetės  nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 str.1d. 4p.). Kompaktinė plokštelė su pagalbos kvietimo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje ( BPK 94str.1d.3p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

n u s p r e n d ė:

O. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir pritaikius Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, O. L. įpareigoti neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per paskirtą laisvės apribojimo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu įpareigoti O. L. nevartoti alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. - dvi paras, kurios prilygsta keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir ieškovo naudai priteisti iš O. L. 831,27 eurus (aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą 27 ct)  išlaidų patirtų nukentėjusiojo A. L. ligos pašalpai išmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: peilį, rankšluostį, dvejas kelnes, palaidinę, megztinį, apatinius ir šlepetes, kaip menkaverčius daiktus, sunaikinti.

Kompaktinę plokštelę su pagalbos kvietimo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                     Danutė Giačaitė