Byla Nr. AN2-253-397/2018

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00127-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

19.10.; 19.11.; 21.11.10.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. N. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo A. V. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu A. V. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje ir pagal ANK  506 straipsnio 4 dalį nubaustas 100 Eur, pagal 508 straipsnį taip pat 100 Eur dydžio bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skirta galutinė nuobauda – 100 Eur dydžio bauda.  Apeliantas nubaustas už tai, kad 2018 m. sausio 13 d., apie 5 val. 35 min., prie klubo „X“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,23 promilės neblaivumas, viešoje vietoje uniformuotų policijos pareigūnų atžvilgiu naudojo įžeidžiančius necenzūrinius žodžius ir tuo pažemino pareigūnų garbę ir orumą, bei nevykdė teisėtų jų reikalavimų nustoti įžeidinėti ir nusiraminti, tuo pažeidė nustatytą valdymo tvarką.  
2. Apeliaciniame skunde A. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – bylą nutraukti, nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose numatytų administracinių teisės nusižengimų įvykių ir sudėčių.
1. Skunde apeliantas teigia, jog jis inkriminuotų nusižengimų nepadarė. Jo manymu teismas netinkamai, vienpusiškai vertino įrodymus, pasikliaudamas išskirtinai pareigūnų parodymais, kurie buvo prieštaringi, be to, jie patys pripažino, kad nelabai gerai prisimena įvykio aplinkybes, jų parodymai nesutapo su vaizdo įraše matomomis aplinkybėmis. Skundo autorius teigia, jog miesto stebėjimo kameros užfiksavo apelianto pokalbį su pareigūnais, kurio metu jis, laikydamas rankose telefoną, aiškino situaciją. Kadangi vienas pareigūnas siekė išmušti iš rankų telefoną, skundo autorius teigia tam pasipriešino iškeldamas ranką. Tai išprovokavo pareigūnų reakciją jį suimti, dėl ko apeliantas buvo paguldytas ant žemės. Teigia, jog jis nebuvo agresyviai nusiteikęs, tik emocionaliai pasakojo įvykio aplinkybes, norėjo įrodyti, kad klubo apsaugos darbuotojai elgėsi neprofesionaliai. Tikslo jiems priešintis ar įžeidinėti teigia neturėjęs, nes pats juos ir pasikvietė. Be to, iš apelianto pateikto telefono garso įrašo, daryto iki atvykstant policijos pareigūnams, kuomet buvo aiškinamasi situacija su klubo darbuotojais, girdėti, jog jis nevartojo nei vieno necenzūrinio žodžio, kas rodo, kad jis nevartoja tokių žodžių. Pareigūnai negalėjo įvardinti kokie tiksliai įžeidžiantys žodžiai jų atžvilgiu buvo išsakyti. Be to, visų trijų pareigūnų parodymai apie šias aplinkybes skiriasi, kas, skundo autoriaus teigimu, rodo, kad ši aplinkybė nėra neabejotinai įrodyta. Pareigūnai nurodė, kad apeliantas necenzūrinius žodžius vartojo prieš jiems išlipant iš automobilio, tačiau skundo autorius teigia, jog iki pareigūnams išlipant iš automobilio jis buvo klube, kurio durys buvo uždarytos, ir jokių necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu nebuvo išsakyta. D. N. nurodė, kad tuo metu, kai atvyko, tarpduryje vyko konfliktas, susistumdymas, tačiau šią aplinkybę paneigia vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog nuo policijos automobilio atvykimo iki apelianto išstūmimo pro duris, praeina daugiau kaip trys su puse minutės, kas patvirtina, jog atvykus pareigūnams, konflikto ar susistumdymo nebuvo. Liudytojas A. D. nurodė, kad apeliantas buvo užsimojęs trenkti kolegai, tačiau vaizdo įrašas patvirtina tik tai, kad apeliantas tik stengėsi išlaikyti telefoną, kurį pareigūnas bandė kelis kartus išmušti iš rankos.
2. Skundo autorius taip pat nurodo, jog jo veikoje nenustatyta, kad būtų pažeista valdymo tvarka, todėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties jo veikoje nėra.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja G. Z. prašo apeliacinio skundo netenkinti. 

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

4. A. V. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu bei teigiama, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių inkriminuotų nusižengimų sudėtis apelianto veikoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo yra nepagrįsti, dėl to atmetami.
6. Vadovaujantis ANK 569 straipsnyje įtvirtinta norma, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. veikoje yra ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir ANK 508 straipsnyje numatytų nusižengimų sudėtys ir apelianto kaltė padarius šiuos nusižengimus yra pilnai įrodyta. Teismas, nagrinėdamas A. V. administracinio nusižengimo bylą, nustatydamas veikų padarymo aplinkybes bei kaltę, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nurodė motyvus, kodėl vienus duomenis laiko patikimais ir jais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus. Teismo išvados pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų visumos analize ir atitinka faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko jas pagrįstomis.
8. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog A. V. kaltę, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, patvirtina byloje esantys ir posėdyje ištirti duomenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, kuriame fiksuotos administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės, asmens testo alkoholiui nustatyti protokole, iš kurio matyti, kad A. V. nustatytas 1,23 prom. neblaivumas, administracinio sulaikymo protokole, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad nuvykus į iškvietimą dėl pranešėjo konflikto su baro darbuotojais, prie įėjimo pastebėjo asmenį, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, šūkavo, rėkavo, pareigūnus išvadino įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais. Asmuo nevykdė teistų reikalavimų, toliau įžeidinėjo, todėl perspėjus buvo panaudota fizinė jėga – asmuo buvo pargriautas ant žemės, uždėti antrankiai ir pristatytas į policiją, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kurie iš esmės sutampa ir neprieštarauja policijos pareigūnų parodymams. 
9. Nors A. V. teigia, jog necenzūrinių žodžių pareigūnų atžvilgiu nevartojo ir teisėtiems pareigūnų reikalavimams nesipriešino, o pareigūnų parodymai dėl šių aplinkybių yra prieštaringi ir neatitinka vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims, tačiau aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs šiuos skundo argumentus ir išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, jie paremti vien subjektyviu apelianto vertinimu, kurį paneigia byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma.
10. Pareigūnai A. D., Ž. M. ir D. N. vienodai parodė, jog nuvykus į įvykio vietą baro tarpduryje matė konfliktuojantį su apsaugos darbuotoju asmenį, su kuriuo jis susistumdė. Kad buvo kilęs konfliktas su baro darbuotoju, be to, emociškai aiškino įvykio aplinkybes pareigūnams, nurodė ir pats apeliantas. Būtent dėl kilusio konflikto jis ir kvietė pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą. Tai, kad garsiai šūkavo, patvirtina ir paties pažeidėjo pateiktas įrašas, iš kurio matyti, jog būdamas baro patalpose asmuo pareigūnų, buvusių automobilyje, garsiai klausia „ar ateisit?“. Kad apeliantas konfliktavo ir susistumdė su apsaugos darbuotoju, patvirtina ir stebėjimo kamera užfiksuotas įrašas, iš kurio matyti, jog apeliantas buvo išstumtas pro baro duris. Tai patvirtino ir pats skundą padavęs asmuo. Be to, iš to paties įrašo matyti, kad apeliantas, jau būdamas lauke ir kalbėdamas su pareigūnais, mosikuoja rankomis, pareigūnas kelis kartus nuleidžia apelianto iškeltą ranką, A. V. pasilenkęs prie pareigūno emocionaliai kažką kalba, baksteli ranka pareigūnui į ranką, po to pareigūnai bando sulaikyti A. V.. Visos šios aplinkybės patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo agresyviai nusiteikęs (garsiai kalbėjo, šaukė, konfliktavo su baro darbuotoju, iš baro buvo pašalintas panaudojus fizinę jėgą – išstumtas). Dėl šių aplinkybių liudytojų pareigūnų parodymai buvo vienodi ir nuoseklūs, todėl jais netikti nebuvo pagrindo. Juo labiau, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti pareigūnų objektyvumu ir nešališkumu.
11. Nors apeliantas skunde nurodo, jog nuo pareigūnų atvykimo iki jo išstūmimo pro duris praėjo daugiau kaip trys minutės, tačiau tai nepaneigia, jog apeliantas konfliktavo su baro darbuotoju (kaip jau minėta, būtent dėl konflikto ir kvietė pareigūnus,), susistumdė (buvo išstumtas pro duris). Tai matyti ir iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų. Susistumdymas tarpduryje buvo tos pačios konfliktinės situacijos tąsa, tad laiko tarpas, praėjęs nuo pareigūnų atvykimo iki apelianto pašalinimo iš baro, nesuteikia pagrindo pareigūnų parodymus, jog jiems atvykus, tarpduryje vyko konfliktas, susistumdymas, vertinti kaip nepatikimus ir neatitinkančius tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnų parodymai dėl minėtų aplinkybių sutapo, neprieštaravo tarpusavyje bei vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims, šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir pats apeliantas, suteikė pagrindą teismui tikėti ir šių asmenų parodymais dėl to, jog apeliantas įžeidinėjo pareigūnus, vartojo necenzūrinius žodžius ir nepakluso jų teisėtiems reikalavimams nusiraminti, nors vaizdo kameros įraše ir nesigirdi pokalbio turinio. Apeliantas teigia, jog jis nevartojo necenzūrinių žodžių, kas neva matosi iš jo pateikto įrašo, daryto telefonu. Iš tiesų apelianto pateiktame įraše nesigirdi, jog jis vartotų necenzūrinius žodžius ar įžeidinėtų pareigūnus, tačiau pažymėtina, jog įrašas labai trumpas, greitai nutrūksta, ir jis darytas dar prieš pašalinant apeliantą iš baro, todėl tai nepakankamas argumentas paneigti nuoseklius šiuo klausimu pareigūnų parodymus, nes kaip jau aptarta, apeliantas jau buvo konfliktiškai nusiteikęs, buvo pašalintas iš baro jėga ir iš karto po to jis emocionaliai kalbėjo su pareigūnais, mosikavo rankomis, bakstelėjo vienam iš jų į ranką. Būtent toks nuteistojo elgesys, užfiksuotas vaizdo kamera, ir suteikia pagrindą tikėti pareigūnais. Skunde apeliantas teigia, jog jis neketino trenkti pareigūnui ranka, kaip nurodė A. D., o tik siekė išsaugoti rankose telefoną, tačiau pažymėtina, jog ketinimas suduoti ranka, ketinimas vartoti fizinį smurtą prieš pareigūnus apeliantui neinkriminuotas, jis buvo sulaikytas ir pargriautas ant žemės dėl to, kad nepakluso pareigūnų reikalavimui nusiraminti, nustoti juos įžeidinėti. Tai neabejotinai teisėti pareigūnų reikalavimai, o jiems nepaklusus, pareigūnai turėjo teisę asmenį sulaikyti, tad skundo argumentai dėl Policijos veiklos įstatymo reikalavimų pažeidimų taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog pats apeliantas pripažįsta, jog jis buvo emocionalus ir gestikuliavo rankomis. Iš įrašo matyti, kaip pareigūnas net kelis kartus nuleidžia apelianto iškeltą ranką, po ko A. V. toliau emocionaliai kažką aiškina pareigūnams pasilenkęs prie vieno iš jų ir baksteli ranka. Be to, kaip jau nustatyta, jis nereagavo į pareigūnų raginimus nusiraminti ir jų neįžeidinėti, kas jiems ir leido pagrįstai manyti, kad asmuo agresyvus ir gali trenkti. Kad buvo įsiaudrinęs ir įpykęs, girdėti tiek iš paties A. V. pateikto įrašo, o taip pat matyti ir iš vaizdo kameros užfiksuoto įrašo. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad apeliantas itin aktyviai fiziškai priešinosi, neleido būti pargriaunamas, ir prireikė visų trijų pareigūnų fizinės jėgos jį pargriauti bei uždėti antrankius. Tai tik dar kartą rodo, jog asmuo buvo agresyvus, priešinosi ir nebuvo geranoriškai nusiteikęs pareigūnų atžvilgiu. Šios aplinkybės taip pat rodo, jog asmuo nesijautė blogai, jam nebuvo reikalinga skubi medikų pagalba. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, jog greitosios medicinos pagalbos automobilis atvyko tuo metu, kai apeliantas dar nebuvo pasodintas į policijos automobilį, jis buvo pargriautas, tačiau greta buvusiems medikams nesakė, kad jam reikalinga pagalba, nes medikai nuėjo į barą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad greitoji medicinos pagalba apeliantui būtų buvusi reikalinga ir iš karto po šio įvykio. Todėl skundo argumentai, jog pareigūnai nekreipė dėmesio, kad jam reikalinga medikų pagalba, elgėsi neteisėtai, pažeisdami Policijos veikos įstatymo reikalavimus, atmetami kaip nepagrįsti. Visos šios aplinkybės rodo, jog nebuvo pagrindo abejoti pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis.     Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai policijos pareigūnų parodymus vertino kaip patikimus ir rėmėsi jais nustatydamas faktines nusižengimų padarymo aplinkybes, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog A. V. kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, tačiau ir su juo tiesiogiai bendravusių pareigūnų parodymai.
12. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai įvertino surinktų  duomenų visumą ir pagrįstai nustatė, jog A. V., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, taip  pažemino jų garbę ir orumą, bei nevykdė jų teisėtų reikalavimų nustoti įžeidinėti ir nusiraminti. A. V., būdamas suaugęs, neabejotinai suprato, jog necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių vartojimas viešoje vietoje, girdint kitiems asmenims, pareigūnų, dirbančių savo darbą, atžvilgiu, žemina jų garbę ir orumą, o, nepaklusus pareigūnų reikalavimams, pažeidžiama valdymo tvarka (pagal kurią, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, pareigūnai turi teisę reikalauti nutraukti teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus, o asmenys įpareigoti paklusti teisėtiems pareigūnų nurodymams). Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas įrodymus vertino tinkamai ir pagrįstai nustatė, jog A. V. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, ir pagrįstai jam skyrė 100 eurų baudą.
13. Pasisakant dėl administracinės nuobaudos skyrimo, konstatuojama, jog teismas, skirdamas nuobaudas už atskirus nusižengimus, o taip pat ir galutinę nuobaudą, administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl ją keisti nėra pagrindo.
14. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims  galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).
15. ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
16. Apylinkės teismas, skirdamas administracines nuobaudas A. V. atsižvelgė ir įvertino visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir įstatymo nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimus apeliantas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusižengimų padarymui. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad asmuo galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas skyrė 100 eurų dydžio baudas už kiekvieną iš nusižengimų. Tai yra baudos, savo dydžiu artimos sankcijų minimumui (devyniasdešimt eurų), todėl įvertinus, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teigti, kad šios nuobaudos yra per griežtos, nėra jokio pagrindo. Galutinė nuobauda skirta nepažeidžiant ANK 38 straipsnio nuostatų, todėl teigti, kad ji skirta neteisingai, taip pat nėra jokio pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, darytina išvada, kad skirtoji galutinė nuobauda nėra akivaizdžiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga.
17. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl A. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. V. (A. V.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas              Gytis Večerskas