Civilinė byla Nr. e2-1327-1154/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21400-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.4.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 28 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,

sekretoriaujant Dovilei Baronienei, Anželikai Krus ir Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei,

dalyvaujant ieškovės 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovui advokatui Deividui Gagiui,

atsakovui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė 2021 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 419,38 Eur skolos už suteiktas komunalines paslaugas per laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė reikalavimą priteisti skolą grindė tuo, kad atsakovas yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkas ir bendrijos narys, tačiau už nurodytą laikotarpį jis su bendrija iki galo neatsiskaitė ir liko skolingas 419,38 Eur sumą. Ieškovė 2021 m. lapkričio 3 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašomą priteisti skolą sumažino iki 383 Eur, nurodydama, kad reikalavimą tikslina dėl pastebėtų skaičiavimo netikslumų, o 2021 m. gruodžio 15 d. pareiškimu dar kartą patikslino ieškinio reikalavimus, sumažindama laikotarpį, už kurį prašo priteisti skolą, ir atitinkamai sumažindama prašomą priteisti skolą. Galutiniu reikalavimu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 363,76 Eur skolos už 2016 m. gruodžio mėn. – 2020 m. balandžio mėn. laikotarpį.

2.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo teigimu, dėl dalies skolos (už laikotarpį iki 2019 m. birželio 30 d.) ieškovė reiškia tapatų reikalavimą, kuris jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20627-599/2019. Su likusio laikotarpio skola atsakovas nesutiko, nes, jo nuomone, ji pagrįsta neteisingais skaičiavimais. Atsakovas nurodė, kad jis neatsisako mokėti pagrįstų skolų, tačiau norėtų, kad ieškovė elgtųsi sąžiningai ir pateiktų tikslius skaičiavimus, pagrįstų prašomas priteisti sumas. Atsakovo skaičiavimais, jo skola ieškovei turėtų būti 355,99 Eur.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Deividas Gagys palaikė ieškinio reikalavimus, poreikį tikslinti ieškinį grindė, jo nuomone, objektyviomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad atsakovo mokamos sumos nesutampa su sąskaitose nurodomomis sumomis, mokėjimai atliekami nereguliariai, už atsakovą atsiskaito tretieji asmenys, tai apsunkina tikslų atsakovo skolos apskaičiavimą; ieškinys patikslintas nustačius skaičiavimo netikslumus. Ieškovės atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas tų pačių šalių ginčas dėl skolos priteisimo už ankstesnį laikotarpį, teismų sprendimuose yra padaryta rašymo apsirikimų nurodant skolos susidarymo laikotarpį. Ieškovės atstovas taip pat pastebėjo, kad atsakovo atsikirtimai į ieškinį yra prieštaringi, nes, viena vertus, atsakovas teigia, jog didesnę dalį skolos pripažįsta, kita vertus, prašo atmesti kaip nepagrįstą visą ieškinį. Be to, vien tai, kad atsakovas skolą pripažįsta, nereiškia ieškinio nepagrįstumo, nes atsakovas skolos nemoka, duomenų apie atsiskaitymą nepateikė.

4.       Teismo posėdžio metu atsakovas ginčijo ieškinio reikalavimą priteisti skolą už 2016 m. spalio – gruodžio mėn. laikotarpį, nes dėl šio laikotarpio skolos jau yra priimtas teismo sprendimas. Atsakovas taip pat išreiškė netikrumą, ar ieškovė nėra įtraukusi į sąskaitas mokesčio už tualeto grindų šildymą, nes kitoje byloje dėl to jau buvo kilęs šalių ginčas ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovo buto tualeto grindys nėra šildomos. Atsakovas sutiko, kad už laikotarpį nuo 2017 m. sausio iki 2020 m. balandžio mėn. yra susidariusi skola, bet negalėjo pasakyti, kokio dydžio. Atsakovas neneigė, kad atsiliepime į ieškinį pripažino 355,99 Eur skolą, bet galutinai negalėjo patvirtinti, kad jo skola yra būtent tokio dydžio, nes ieškovės elgesys (nuolatiniai nepagrįsti sąskaitų padidinimai) jam kelia nepasitikėjimą. Pripažino, kad ginčo laikotarpiu gavo ieškovės pranešimus apie mokėtinas sumas.

Teismas

konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

5.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučių namų savininkų bendrija, o atsakovas – šios bendrijos narys, ieškovės administruojamo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis). Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 419,38 Eur skolos už laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn., vėliau ieškinį du kartus tikslino ir galutiniu ieškiniu prašė priteisti 363,76 Eur skolos už 2016 m. gruodžio mėn. – 2020 m. balandžio mėn. laikotarpį.

6.       Pažymėtina, kad šalių ginčai dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas už ankstesnius laikotarpius jau buvo nagrinėti teismuose:

4.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-3033-600/2013) atmetė ieškovės ieškinį, kuriuo ji prašė priteisti iš atsakovo skolą už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d., ir iš dalies patenkino atsakovo priešieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-1423-565/2014) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Toje byloje šalių ginčas buvo kilęs dėl ieškovės pateikto skolos apskaičiavimo teisingumo, t. y. ar į skolą pagrįstai buvo įtraukti mokėjimai už atsakovo buto tualeto grindų šildymą. Byloje paskyrus ekspertizę nustatyta, kad atsakovo buto tualeto grindys nėra šildomos, taigi teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo mokestį už tualeto grindų pašildymą.

4.2. Kitoje byloje ieškovė buvo pareiškusi ieškinį atsakovui dėl 684,82 Eur skolos už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. lapkričio 31 d. Byloje, be kita ko, buvo keliamas klausimas, koks šilumos paskirstymo metodas turi būti taikomas namui, kuriame yra atsakovo butas, nes atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, kad ieškovė taiko netinkamą šilumos paskirstymo metodą, dėl to nepagrįstai paskaičiavo atsakovui skolą. Toje byloje priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-20627-599/2019) ieškovės ieškinys buvo patenkintas, o atsakovo atsikirtimai dėl netinkamo šilumos paskirstymo metodo taikymo atmesti kaip nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-553-653/2020) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

7.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, teigė, kad negali pasitikėti ieškove, nes ji nuolat pateikia neteisingus skaičiavimus, kuriuose nurodomos nepagrįstai padidintos skolos sumos. Atsakovo teigimu, tokį jo nepasitikėjimą patvirtina ankstesnėse bylose dėl atsiskaitymo tarp tų pačių šalių nustatytos aplinkybės, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo atsakovo mokėtinas sumas. Atsakovas nurodė, kad jis niekuomet neatsisakė mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas, tik visuomet siekė ir prašė, kad ieškovė pateiktų teisingai apskaičiuotas sąskaitas. 

8.       Taigi, byloje ginčas kilo dėl atsakovo skolos už komunalines paslaugas dydžio. Ieškovė nurodė, kad jai sudėtinga tiksliai apskaičiuoti atsakovo skolos dydį, nes atsakovas mokėjimus vykdo remdamasis savo paties atliktais paskaičiavimais, kurie faktiškai niekuomet nesutampa su ieškovės sąskaitose nurodytomis sumomis, be to, mokėjimai atliekami nereguliariai, juos už atsakovą atlieka tretieji asmenys; tai sukelia sunkumų tiksliai nustatyti likusią atsakovo nesumokėtą sumą. Dėl to ieškovė du kartus tikslino ieškinio reikalavimus, tikslinimo poreikį grįsdama būtent pirmiau nurodytomis aplinkybėmis ir skaičiavimo apsirikimais. 

9.       Galutiniu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 363,76 Eur skolos už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Ieškovė pateikė už šį laikotarpį atsakovui siųstus mokestinius pranešimus, kuriuose nurodyta, iš ko susideda ir kaip apskaičiuota mokėtina suma už kiekvieną mėnesį, taip pat patikslintą skolos apskaičiavimo suvestinę (pridėta prie 2021 m. lapkričio 3 d. patikslinto ieškinio), kurioje nurodyta, kokios sumos atsakovui buvo priskaičiuotos, kiek ir kada jis yra sumokėjęs ir kiek liko skolingas. Iš šios suvestinės matyti, kad atsakovo skola už 2016 m. gruodžio mėnesį yra 7,77 Eur, už 2017 metus – 309,92 Eur, už 2018 metus – 120,36 Eur, už 2019 metus susidariusi 19,11 Eur permoka ir už 2020 m. sausio–balandžio mėnesius susidariusi 55,18 Eur permoka, taigi iš viso už 2016 m. gruodžio – 2020 m. balandžio mėn. laikotarpį atsakovo skola yra 363,76 Eur. Atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus atsakovas teikė teismui savo paskaičiavimus, t. y. ieškovės siųstų mokestinių pranešimų ir ieškovės prie ieškinio pridėtos skolos apskaičiavimo suvestinės pataisymus. Šiais pataisymais atsakovas grindė savo poziciją, kad ieškovės reikalaujamos priteisti skolos sumos apskaičiuotos neteisingai, kartu pateikdamas, jo manymu, teisingas sumas. Atsakovas nurodė, kad pagal jo paskaičiavimus jo skola ieškovei turėtų sudaryti 355,99 Eur.

10.       Teismo posėdžio metu šalims išdėsčius savo reikalavimus ir atsikirtimus bei juos pagrindžiančias aplinkybes, paaiškėjo, kad ieškovės patikslintu ieškiniu reikalaujama priteisti skolos suma ir atsakovo pateikta jo paties apskaičiuota skolos suma iš esmės sutampa (ieškovė prašo priteisti 363,76 Eur, o atsakovo skaičiavimais, jo skola turėtų būti 355,99 Eur), skiriasi tik 7,77 Eur, t. y. skirtumą sudaro ieškovo pateiktoje patikslintoje skolos suvestinėje nurodyta skolos suma už 2016 m. gruodžio mėnesį. Šis skirtumas atsiranda būtent dėl to, kad, ieškovės teigimu, atsakovo skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn., o atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai į skolos laikotarpį įtraukė 2016 m. gruodžio mėn., nes dėl skolos už šį mėnesį jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Išdėstytas aplinkybes patvirtina ieškovės kartu su 2021 m. lapkričio 3 d. patikslintu ieškiniu pateikta patikslinta atsakovui priskaičiuotų sumų už komunalines paslaugas ir jo atliktų mokėjimų suvestinė už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., atsakovo prie atsiliepimo į ieškinį pridėta ieškovės parengta pirminė suvestinė, kurioje pats atsakovas surašė sumų patikslinimus ir apskaičiavo galutinę skolos sumą, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai.

11.       Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015; kt.).

12.       Nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis ir jas aiškinančia teismų praktika, konstatuoja, kad ieškovė pateikė ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, atsakovas skolos dydį ginčijo pateikdamas savo paskaičiavimus, taip pat paaiškinimus dėl skolos susidarymo laikotarpio. Teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais ir argumentais, konstatuoja, kad atsakovo 355,99 Eur skola už 2017 m. sausio – 2020 m. balandžio mėn. laikotarpį yra patvirtinta byloje pateiktais įrodymais. Šią išvadą teismas daro ne tik iš ieškovo pateiktų įrodymų, bet ir remdamasis atsakovo pateiktu skolos paskaičiavimu, kuriuo atitinkamas skolos dydis nepaneigtas. Atsakovas vėliau išreiškė abejones dėl savo skaičiavimų ir sakė nesąs tikras dėl jų teisingumo, tačiau jokių įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų šį skolos dydį, be savo bendro pobūdžio abejonių, teismo bylos nagrinėjimo metu nepateikė, taigi skolos dydžio pagrįstumo nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas byloje teikė duomenis dėl savo buto tualeto grindų šildymo, kėlė klausimus dėl šalių atsiskaitymo už ankstesnius laikotarpius aplinkybių, tačiau teismas pažymi, kad visi šie klausimai jau yra išnagrinėti kitose bylose ir dėl jų priimti įsiteisėję teismų sprendimai, turintys res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, todėl šioje byloje nebegali būti keliami (CPK 279 straipsnio straipsnio 4 dalis). Atsakovas taip pat prašė teismo išreikalauti iš ieškovės tikslius duomenis, grįstus detaliais skaičiavimais, kurie vienareikšmiai atspindėtų, už kokias konkrečiai paslaugas ir pagal kokius įkainius skaičiuojant yra gautos sumos, kurias ieškovė priskaičiavo atsakovui. Teismas pažymi, kad ieškovė pateikė į bylą visus atsakovui už ginčo laikotarpį siųstus mokestinius pranešimus, atsakovas patvirtino, kad per ginčo laikotarpį juos iš ieškovės yra gavęs laiku. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad, esant ieškovės pateiktiems atsakovo skolos dydžio įrodymams ir atsakovui neįrodžius, kad jis skolą yra sumokėjęs, nenuginčijus skolos dydžio, nepateikus duomenų, kurie patvirtintų, kad skolos nėra arba ji yra mažesnė, darytina išvada, kad atsakovo skolos dydis už 2017 m. sausio – 2020 m. balandžio mėnesį yra nustatytas ir sudaro 355,99 Eur.

13.       Atsakovas procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad šiame ginče jis laikytinas vartotoju, todėl teismas turėtų imtis aktyvių veiksmų įrodinėjimo procese. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog santykiai tarp daugiabučio namo administratoriaus ir buto savininko, įskaitant ginčus dėl skolos už namui patiektą šilumą paskirstymo, yra ne paslaugų teikimo, o turto administravimo santykiai, todėl jie nekvalifikuotini kaip vartojimo santykiai. Tai yra išaiškinęs ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus šalių ginčą dėl atsiskaitymo už ankstesnį laikotarpį (bylos Nr. e2A-553-653/2020). Atsakovas argumentą dėl savo kaip vartotojo padėties vertinimo grindžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu „EVN Bulgatia Toplofikatsia“ EAD ir kt. (C-708/17 ir C-725/17), tačiau toje byloje buvo sprendžiami klausimai, susiję su šilumos energijos tiekėjo ir daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio santykiais, todėl atsakovo nurodyta Teisingumo Teismo praktika negali būti remiamasi šioje byloje, kurioje sprendžiama dėl atsakovo, kaip buto savininko, ir bendrijos, kaip daugiabučio namo administratorės, tarpusavio atsiskaitymo. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinių prielaidų nukrypti nuo civiliniame procese galiojančio rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis).

14.       Šalių pozicijos išsiskyrė ir dėl 7,77 Eur skolos už 2016 m. gruodžio mėnesį. Atsakovas laikėsi nuomonės, kad skola už 2016 m. gruodžio mėnesį jau yra priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas. Ieškovė nurodo, kad ji pagrįstai įtraukė į skolos laikotarpį 2016 m. gruodžio mėnesį, nes anksčiau išnagrinėtoje byloje, kurioje spręsta dėl atsakovo atsiskaitymo už ankstesnį laikotarpį, teismų procesiniuose sprendimuose padaryta aiškių rašymo apsirikimų nurodant laikotarpius, už kuriuos priteistos sumos. Ieškovės teigimu, toje byloje buvo sprendžiama tik dėl atsiskaitymo už laikotarpį iki 2016 m. lapkričio 30 d., todėl šioje byloje ji pagrįstai reikalauja priteisti, be kita ko, ir 7,77 Eur skolos už 2016 m. gruodžio mėnesį. Pažymėtina, kad ginčo dėl šios skolos dydžio byloje nekilo.

15.       Jau minėta, kad šalių ginčai dėl atsiskaitymo už ankstesnius laikotarpius yra išnagrinėti teismuose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu atmetė ieškovės 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį dėl 684,82 Eur skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo R. G., šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi (kasacinė byla Nr. e3K-3-46-403/2019), teismų sprendimą ir nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje nurodyta, kad byloje sprendžiamas ginčas pagal ieškovės ieškinį dėl 684,82 Eur skolos ir delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. lapkričio 31 d. Išnagrinėjęs bylą iš naujo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-20627-599/2019, patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė jai iš atsakovo 684,82 Eur skolos, delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje skolos laikotarpis nenurodytas, tačiau sprendimo aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse nurodyti skirtingi laikotarpiai: aprašomojoje dalyje nurodyta, kad ieškovė prašė priteisti skolą už laikotarpį iki 2019 m. birželio 30 d., motyvuojamojoje dalyje vienoje vietoje nurodytas laikotarpis iki 2016 m. gruodžio 30 d., kitoje vietoje – iki 2016 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (bylos Nr. e2A-553-653/2020), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje skolos susidarymo laikotarpis apibrėžtas iki 2016 m. gruodžio 30 d., tačiau nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje laikotarpis neįvardytas.

16.       Ieškovės nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendime nurodyta toje byloje nagrinėto skolos laikotarpio pabaigos data yra laikytina rašymo apsirikimu, nes akivaizdžiai prieštarauja toje byloje ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimui bei pagrindui, kadangi ieškiniu buvo prašoma priteisti 684,82 Eur skolą už 2011 m. gruodžio mėn. – 2016 m. lapkričio 31 d. laikotarpį, byloje buvo pateikta skolos už prašomą laikotarpį apskaičiavimo lentelė (ją ieškovė pridėjo ir prie nagrinėjamoje byloje pateikto patikslinto ieškinio).

17.       Teismas pažymi, kad pirmiau išnagrinėtoje byloje dėl atsakovo skolos už ankstesnį laikotarpį susiklostė išskirtinė situacija ta prasme, kad teismų procesiniuose sprendimuose keletą kartų suklysta skirtingai nurodant skolos laikotarpį (jo galutinę ribą), tačiau toje byloje nė viena iš šalių nesikreipė į teismą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo. Esant net keliems faktinių aplinkybių (datų) neatitikimams anksčiau išnagrinėtoje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose, nagrinėjamoje byloje teismui privalu šį neatitikimą pašalinti, nes tampa nebeaišku, kuria teismų nurodyta data šioje byloje remtis, taigi būtina nustatyti, už kokį laikotarpį šalių ginčas jau yra išnagrinėtas ir priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismas, spręsdamas, už kokį laikotarpį skola buvo priteista anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių, visų pirma atsižvelgia į tai, kad skolos priteisimo laikotarpis nėra nurodytas nė vieno iš teismų procesinių sprendimų rezoliucinėje dalyje, antra, ankstesnėje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 684,82 Eur skolą už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. lapkričio 31 d. ir reikalavimo nekeitė, o teismai negalėjo spręsti dėl reikalavimo, kurio byloje nebuvo pareikšta (t. y. dėl skolos už ilgesnį laikotarpį), trečia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, nurodyta, kad nagrinėjamas skolos priteisimo laikotarpis yra nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. lapkričio 31 d. Remdamasis nurodytais argumentais ir įvertinęs ieškinio reikalavimus bei teismų procesiniuose sprendimuose nurodytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu (paliktu nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi) patenkinus ieškovės ieškinį ieškovei iš atsakovo buvo priteista 684,82 Eur skola už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. lapkričio 31 d., taigi dėl skolos už 2016 m. gruodžio mėnesį nėra priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo.

18.       Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pagrindė prašomą priteisti 363,76 Eur skolos sumą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., pateikdama skolos dydį patvirtinančius skaičiavimus bei argumentus dėl skolos priteisimo už visą prašomą laikotarpį. Atsakovas reiškė abejones dėl ieškovės prašomos priteisti skolos sumos pagrįstumo, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, jo pateikti skaičiavimai patvirtina 355,99 Eur dydžio skolą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., o 7,77 Eur skolą už 2016 m. gruodžio mėnesį jis ginčijo tik tuo, kad dėl šios skolos priimtas teismo sprendimas, bet neginčijo skolos dydžio apskaičiavimo teisingumo. Konstatavus, kad anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiama dėl skolos priteisimo už 2016 m. gruodžio mėn. laikotarpį, taip pat esant pateiktiems ir nenuginčytiems įrodymams dėl prašomos priteisti skolos dydžio, teismas patikslinto ieškinio reikalavimus – dėl 363,76 Eur skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. – pripažįsta pagrįstais ir tenkintinais. 

19.       Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuolat teigė, kad jis neatsisako mokėti pagrįstų skolų ir kad ieškovės kreipimasis į teismą dėl to, ko jis neginčija, yra piktnaudžiavimas procesu. Tokia atsakovo pozicija pripažintina nepagrįsta, nes vien tai, kad atsakovas sutinka sumokėti skolą, savaime nereiškia, kad ieškovė neturi pagrindo kreiptis į teismą, jeigu atsakovas, nepaisant savo sutikimo, skolos nemoka, o nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų, kad jis yra atsiskaitęs su ieškove (ta dalimi, kurios neginčija) ar bent jau yra kreipęsis į ieškovę dėl skolos atidėjimo, išdėstymo ir pan., t. y. ėmęsis konkrečių veiksmų skolai sumokėti.

Dėl procesinių palūkanų.

20.       Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21.       CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą taip pat yra tenkinamas ir jai iš atsakovo priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (363,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

22.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

23.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

24.       Nagrinėjamoje byloje įvyko net keli teismo posėdžiai, bylos nagrinėjimas tęsėsi nuo 2021 m. rugpjūčio iki 2022 m. sausio mėnesio, nepaisant to, kad bylos apimtis yra nedidelė, o joje nagrinėjami klausimai nėra sudėtingi. Ieškovė ir atsakovas vienas kitam reiškė priekaištus dėl netinkamo procesinio elgesio, proceso vilkinimo bei bylinėjimosi išlaidų didinimo, tačiau teismas, įvertinęs visas proceso eigos aplinkybes, daro išvadą, kad dėl užsitęsusios bylos eigos ir galbūt dėl to išaugusių bylinėjimosi išlaidų yra abiejų šalių kaltės, kurią iš esmės nulėmė šalių bendradarbiavimo stoka ir tinkamo bei efektyvaus procesinio elgesio varianto nepasirinkimas.

25.       Viena vertus, atsakovo pozicija byloje buvo prieštaringa ir nenuosekli, bylos eigoje ji buvo keičiama nesant tam aiškių ir objektyvių priežasčių. Atsakovas teigė, kad ieškovė nepagrindžia savo skaičiavimų, o atsakovas jos pateiktais duomenimis negali pasitikėti, nes iš patirties žino, jog ieškovė visuomet prašo priteisti didesnių sumų nei yra iš tikrųjų. Kita vertus, atsakovas byloje buvo pateikęs savo skaičiavimus ir nurodęs, kad tokio dydžio (savo apskaičiuotą) skolą pripažįsta, tačiau ieškovei sumažinus reikalavimus, ėmė ginčyti ir savo anksčiau pripažintą skolą, nurodydamas, kad vis tiek negali pasitikėti ieškove ir galbūt ir jo skaičiavimai yra netikslūs, tačiau nepateikdamas konkrečių argumentų, kodėl, jo manymu, prašoma priteisti skola yra nepagrįsta. Taigi atsakovas nurodė, kad su pirmiau pripažinta skolos suma nebesutinka, bet neteikė nei įrodymų, nei argumentų, kuriais ginčytų ieškovės prašomą priteisti (sumažintą) skolos sumą, ir pan. Nenuosekli buvo ir atsakovo pozicija dėl skolos susidarymo laikotarpio, nes atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad skola teismo sprendimu priteista iki pat 2019 metų, vėliau ginčijo tik 2016 m. spalio – gruodžio mėn. skolos laikotarpį, dar vėliau (2021 m. lapkričio 30 d. prašyme) vėl teigė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais ankstesnėse bylose skola priteista už laikotarpį iki 2019 m. birželio mėn., o paskutiniame teismo posėdyje vėl ginčijo tik 2016 m. gruodžio mėn. laikotarpį. 

26.       Teismo nuomone, ieškovė taip pat nesiėmė visų nuo jos priklausančių priemonių, kad prisidėtų prie spartaus ir ekonomiško teismo proceso. Ieškovė du kartus tikslino ieškinio reikalavimus, tačiau aiškiai nepagrindė objektyvaus tokio tikslinimo poreikio, o jos nurodoma aplinkybė, jog buvo pastebėti skaičiavimo netikslumai, nepateisina tokio procesinio elgesio, nes akivaizdu, kad kiekvieną kartą patikslinus ieškinio reikalavimus (prašomas priteisti sumas, laikotarpį), atsakovui reikia įvertinti naujų reikalavimų pagrįstumą, savo gynybos priemonių tinkamumą ir pan., visa tai daro teismo procesą ilgesnį ir sudėtingesnį, nors to būtų buvę galima išvengti elgiantis atsakingai ir tinkamai pasirengus bylai. 

27.       Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teismas konstatuoja, kad abi šalys savo procesiniu elgesiu prisidėjo prie to, kad bylos nagrinėjimas užtruko ilgiau nei turėjo (atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir mastą), todėl skirstydamas bylinėjimosi išlaidas šios aplinkybės (proceso trukmės) teismas nevertina nė vienos iš šalių naudai ar nenaudai. 

28.       Tačiau spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė nepagrindė objektyvaus poreikio mažinti ieškinio reikalavimus, išskyrus bendro pobūdžio paaiškinimus dėl skaičiavimo netikslumų. Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad skaičiavimo netikslumų rizika tenka pačiai ieškovei. Be to, tai, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti skolą ir už 2016 m. spalio–lapkričio mėnesius (t. y. už laikotarpį, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas), neabejotinai patvirtina, jog dalis pradinio ieškinio reikalavimų buvo pareikšti nepagrįstai. Dėl to teismas vertina, jog dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas patikslintu ieškiniu reiškia šių reikalavimų nepagrįstą pareiškimą atsakovui. Remdamasis šiuo argumentu, teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą sprendžia atsižvelgdamas į pradiniu ieškiniu pareikštų ir šiuo teismo sprendimu patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų proporciją (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

29.       Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 419,38 Eur skolos, teismo sprendimu patenkinus patikslintą ieškinį ieškovei iš atsakovo priteisiama 363,76 Eur skolos, t. y. teismo sprendimu patenkinta 86,74 proc. ieškovės pradinio ieškinio reikalavimų.

30.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje sumokėjo 17 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 507 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovas sumokėjo advokatui 500 Eur. Remiantis pirmiau nurodyta proporcija, ieškovei iš atsakovo priteisiama 86,74 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai sudaro 454,52 Eur (17 + 507 x 86,74 proc.). Atitinkamai atsakovui priteisiama 13,26 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 66,30 Eur (500 x 13,26 proc.). Įskaičius šalims vienai iš kitos priteistas sumas, galutiniu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisiama 388,22 Eur (454,52 – 66,30) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

31.       Byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,52 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei 585-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (j. a. k. 124774514) iš atsakovo R. G. (a. k (duomenys neskelbtini) 363,76 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 76 ct) skolos ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (363,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei 585-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (j. a. k. 124774514) iš atsakovo R. G. (a. k (duomenys neskelbtini) 388,22 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Lina Navickytė