Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-5-1002/2017
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02994-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1; 2.14.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. balandžio 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis,
Sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, Vaidai Bagdonienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. J.,
jo atstovui advokatui Petrui Rimantui Braziui,
Viešojo saugumo tarnybos prie VRM atstovui A. S.,
dalyvaujant Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados atstovei M. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, ir
n u s t a t ė:
2016 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja N. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame G. J. kaltintas tuo, kad 2016 m. gegužės 24 d. apie 11.50 val. Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritorijoje, Trakų g. 10, Šiauliai, būdamas suimtas, elgėsi agresyviai, į teisėtus konvojaus pareigūnų einančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas ir vykdžiusių nustatytas funkcijas (planinio konvojaus vykdymas), reikalavimus laikytis rimties nereagavo, bandė pastumti ir smūgiuoti į galvą konvojaus pareigūnui, tokiu būdu pasipriešino konvojaus pareigūnams, nevykdė teisėtų jų reikalavimų ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1, 2 dalis.
G. J. teisme paaiškino, kad su padarytu pažeidimu nesutinka visiškai. Gegužės 24 d. jis buvo konvojuojamas iš Klaipėdos AVPK į Vilniaus tardymo izoliatorių. Konvojus sustojo Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Iki sustojimo Šiauliuose kažkas iš keturių konvojuojamųjų surūkė cigaretę. Iš pareigūnų pusės nebuvo jokių perspėjimų. Matėsi, kad jie pastebėjo, kad yra rūkoma, bet nieko nesakė. Jis pats nerūkė ir neišdavė, kas rūkė. Atvyko į Šiaulius, ir mašinoje liko dviese su T. K.. Pareigūnas norėjo atkeršyti už tą surūkytą cigaretę. Vienas pareigūnas sakė G. J. eiti į tualetą, o kitas pareigūnas stovėjo prie durų ir neišleido. G. J. sakė, kad leistų praeiti. Niekas nieko nestūmė ir nieko nedarė. Pareigūno pavardės nežino. Pareigūnas buvo stambus, „plikas“. G. J. dar kartą pasakė, kad jam leistų praeiti. G. J. sumušė uniformuoti konvojaus pareigūnai. Stambus, aukštas, „plika“ galva pareigūnas smūgiavo į akį. Dėl smūgio nukrito ant žemės ir jį dviese pareigūnai suspardė. Vos spėjo susiimti galvą. Jis ne vienas nukentėjo. T. K., kuris kartu važiavo, pradėjo šaukti: „ką jūs darot“, tai ir jį suspardė. G. J. pasakė, kad parašys pareiškimą, bet pareigūnai pasakė, kad pareiškimą parašys ant G. J.. Sargybiniai sakė „nieko tu čia neįrodysi“. Jis atsisakė apžiūros Šiaulių tardymo izoliatoriuje. G. J. medikės vizualiai buvo apžiūrėtas. G. J. pasakė, kad sužalojimų jam nėra. Jo sužalojimai nebuvo surašyti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Į Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatą jis nebuvo nuėjęs. G. J. buvo apžiūrėtas izoliatoriaus teritorijoje. Į medicininę dalį G. J. nebuvo nuvestas. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jį nuvedė pas seselę. Lukiškių tardymo izoliatoriuje viską užregistravo, kad buvo įbrėžimai rankų, kojų srityje, hematoma ant veido. Pažymėjo sužeidimus medicininiuose dokumentuose ir viskas tuo pasibaigė. G. J. sužalojimai buvo surašyti tą pačią dieną, kai atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių. Jam reikėjo rašyti pasiaiškinimą dėl ko jis buvo sužalotas. Jis parašė, jog jį sužalojo pareigūnai. Skundo jis nerašė. Jokio pasipriešinimo nebuvo. Nėra baustas už smurtinius nusikaltimus, nėra pasipriešinęs pareigūnams, nėra prieš nieką naudojęs fizinio smurto. Treniruotam pareigūnui, kuris už jį keturis kartus stambesnis ir aukštesnis, sugalvoti smogti ar stumti negalėjo. Pareigūnas svėrė mažiausiai 140 kg. Jokių apklausų tyrėjos N. ar M. nevykdė. Rugsėjo 19 d. tyrėja N. A. atėjo į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. Pareigūnai jį atvedė į kabinetą. Tyrėja jam uždavė klausimą: ar G. J. žino apie teismo posėdį, kuris vyks Šiaulių apylinkės teisme? Jis atsakė, kad nežino. Pasirašė, kad yra supažindintas su teismo posėdžio data. Jis nežino, ką tyrėja N. A. „prirašė į administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tai yra jos savavališka rašliava“. Jis ant lapo surašė, kad jį sumušė pareigūnai. Šiaulių tardymo izoliatoriuje G. J. apžiūros atsisakė. Niekas jo neapžiūrinėjo. „Tačiau dabar atsirado raštas, dėl nepilnos apžiūros, kuriame nurodoma kairio paakio patinimas. Rašte nėra nurodomi nei rankų, nei kojų sužalojimai“. Šiaulių tardymo izoliatorius turi pateikti paaiškinimą, iš kur po metų laiko atsirado raštas apie jo sužalojimus. „Teismas ne vieną kartą kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatorių ir gavo ne vieną atsakymą, kur buvo nurodyta, jog G. J. nebuvo etapuotas ar apžiūrėtas. Nelogiška, kad dabar atsirado G. J. apžiūros duomenys Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.
Pažymėtina tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeičia Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Teismas neperkvalifikuoja pažeidimo į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, nes pastarosios G. J. atsakomybės nekeičia. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisena vykdoma pagal senąjį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Viešojo saugumo tarnybos įstatymo (toliau – VSTĮ) 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnybos pareigūnas turi teisę viešojo saugumo tarnybos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka panaudoti fizinę prievartą. Fizinė prievarta šiame įstatyme yra suprantama kaip fizinės jėgos, kovinių imtynių veiksmų, tarnybinių šunų naudojimas. VSTĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai įtikinimo priemonės buvo neveiksmingos arba negalimos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas Tarnybos pareigūnas pasirenka atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą, Tarnybos pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių žmonėms ir turtui. VSTĮ 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieš naudodamas prievartą, Tarnybos pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą ir suteikti asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei, ar sveikatai arba kai toks įspėjimas neįmanomas. VSTĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą:
- Siekdamas apsisaugoti ar apsaugoti kitus žmones nuo gręsiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai arba išgelbėti žmogų nuo susižalojimo ar savižudybės;
- Užtikrindamas Tarnybos pareigūno teisėto reikalavimo įvykdymą, kai asmuo vengia tai padaryti.
Konvojavimo taisyklių 221 punktas nustato, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais. Konvojavimo taisyklių 222 punktas nustato, kad fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas gali būti naudojami tik įspėjus apie tokį ketinimą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus konvojuotojo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę konvojuotojo, konvojuojamojo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – profesinių pareigų vykdymas. Straipsnyje nurodoma, kad „asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų“.
Teismas konstatuoja, kad pareigūnai A. M., A. M. teisėtai panaudojo fizinę prievartą (kovinių imtynių veiksmus) prieš suimtuosius T. K. ir G. J., vykdydami tarnybines pareigas, neperžengė fizinės prievartos panaudojimo ribų. Teismas atkreipia dėmesį, kad G. J. padaryti sužalojimai buvo nežymus. Sužalojimai buvo padaryti naudojant kovinių imtynių veiksmus, vykdant pavestas tarnybines pareigas, siekiant užtikrinti tvarką dėl kilusio pavojaus jų sveikatai.
Teismas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. Viešojo saugumo tarnybos prie VRM (toliau – tarnybos) tarnybinio patikrinimo dėl Tarnybos pareigūnų, vykdžiusių nuteistųjų, suimtųjų asmenų konvojavimą, veiksmų išvadoje Nr. 47D-421, konstatuota, kad konvojavimas buvo vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.
Be to, vieno iš konvojuotų asmenų – T. K. – administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta Šiaulių apylinkės teisme. 2016 m. lapkričio 3 d. paskelbtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-3596-771/2016 (įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 23 d.), kurioje T. K. buvo pripažintas kaltu, padaręs ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimus ir nubaustas 240 Eur. bauda.
ATPK 35 straipsnio 2 dalis numato, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos [...], kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę [...], jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Procesinis sprendimas dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo gali būti priimtas tik tuo atveju ir tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs, nes administracinės nuobaudos skyrimo termino atnaujinimo institutas ATPK nėra numatytas. Nutartimi, kuria pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, priimta jau suėjus nuobaudos skyrimo terminui po tokios aplinkybės nustatymo, negali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2016 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 2). 2016 m. rugpjūčio 24 d. Viešojo saugumo tarnybos prie VRM gautame rašte dėl T. K. ir G. J. patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn Nr. 47SD-1217, nurodoma, kad T. K. ir G. J. savo tyčiniais veiksmais galimai padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje bei administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1, 2 dalyse. Rašte prašoma nurodytus asmenis patraukti baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn. (b. l. 3).
2016 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados vyresniosios tyrėjos M. B. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant, kad prieš Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus fizinis smurtas nebuvo naudojamas (b. l. 10,11). Administracinė nuobauda per du mėnesius nuo šio nutarimo surašymo dienos nebuvo skirta (t. y. administracinė nuobauda dėl ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų turėjo būti skirta iki 2016 m. spalio 31 d.).
ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką ir taip saugo asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių. (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis byloje Nr. N-756-1491/2007). Administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną daro negalimą, byloje po tokios aplinkybės nustatymo negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ir/ar nepadarymo klausimas. Tokioje situacijoje bet kokios išvados apie pažeidimo padarymo faktą yra beprasmės, nes asmuo nei gali būti pripažįstamas kaltu, nei nusprendžiama, kad jis neatliko draudžiamos veikos. (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-822-775/2008).
ATPK 250 straipsnio 7 punktas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 7 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Administracinio teisės pažeidimo bylą G. J. atžvilgiu nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo terminui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Teisėjas Mantas Liesis