Administracinė byla Nr. I-1638-554/2016.

  Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01375-2015-8.

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.2.; 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,

            sekretoriaujant Ingridai Bukantaitei,

            dalyvaujant pareiškėjui – D. V. ,

            nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

            viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

n u s t a t ė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 228 000 Eur  neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų įkalinimo sąlygų sudarymą už laikotarpį nuo 2007-01-05 iki 2015-06-22.

Pareiškėjas skunde (b.l. 5-12) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2007-01-11 iki 2015-06-22 atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN – AK) ir jam trūko teisės aktais nustatyto minimalaus ploto. Lokalinės grupės 2-jų būrių uždaras kiemas yra tik apie 700 kv.m. ploto, o jis skirtas maždaug 300 žmonių, todėl pasivaikščiojimas negalėjo kompensuoti ploto trūkumo. Taip pat nurodė, kad rūbų pasikabinti nėra kur, viskas laikoma spintų ar spintelių lentynose, stalčiuose, o didžioji dauguma rūbų, daiktų – lagaminuose, kuprinėse po lovomis. Gyvenamosiose patalpose tamsu. Palubėje apie 3 m aukštyje kabo 3 apie 60 w stiprumo lemputės. Nėra vietos susidėti rūbams, nes koridoriuje stovi dvi spintos su lentynomis, jos padalintos visiems abiejų aukštų gyventojams. Tualete ir prausykloje 216-ai žmonių yra tik 6 unitazai, 4 pisuarai, 7 prausyklos, 4 prausyklos kojoms plauti (veikia tik 3 kranai), visi unitazai, pisuarai, prausyklos yra antisanitarinės būklės, neįmanoma jų išvalyti, genda nuo dažno naudojimo. Prausykloje yra tik šaltas vanduo. Dušuose, į kuriuos galima patekti vieną kartą į savaitę, vandens temperatūros reguliuoti neįmanoma, nes normaliai neveikia maišytuvai. Duše, kurio plotas 67,48 kv.m, įrengta 15 dušo galvučių, o maudymusi skirta tik 3 valandos. Taigi, vienam žmogui skirta 12 min., bet kai silpnas vandens spaudimas, blogai veikia maišytuvai, susidaro problemos. Skalbyklos ir džiovyklos patalpos bendrai sudaro apie 10 kv.m ploto ir negali aptarnauti tokio didelio žmonių skaičiaus (216), ypač šaltuoju paros metu. Pastatai nepritaikyti didelio žmonių skaičiaus laikymui, neatitinka reikalavimų gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistema, nėra evakuacinio išėjimo, dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sąlygos graužikams ir buities parazitams veistis, kurie naikinami neefektyviai, be to, gyvenamos patalpos nedezinfekuojamos. Daiktų krata brigadoje atliekama nedalyvaujant daiktų savininkui. Daiktai sujaukiami, išmėtomi, sumaišomi su kitų asmenų daiktais, sudaužomi, suplėšomi, išpurvinami. Tokios kalinimo sąlygos žemino žmogiškąjį orumą, sukėlė dvasines kančias. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, diskomfortą, psichologinę kančią. Taip pat nurodė, jog neturi būti taikoma senatis, be to, tik 2014 metų pabaigoje suprato, kad sąlygos turėtų būti kitokios.

Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b.l. 25-31) atsakovas nurodė, kad tikslių duomenų, kiek asmenų gyvenamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas atsakovas, pateikti negali, tačiau pažymėjo, jog Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir visą bausmės laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ir nėra ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek vidinėse patalpose. Pagal Pataisos namų direktoriaus numatytą dienotvarkę jie gali dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje, sportuoti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Nurodė, kad 16 būrio sanitariniame mazge yra 6 klozetai, 4 pisuarai ir 9 plautuvės. Sanitariniu mazgu gali naudotis visi būrio nuteistieji. Dušinėje karštas vanduo yra nuolat. Karšto vandens tiekimas į prausyklas teisės aktais nenumatytas. 2014-08-14 patvirtintas Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymas Nr. V-417, kuriame nurodytas konkretus maudymosi duše laikas. Šiuo įsakymu nustatyta, kad dušine nuteistasis gali naudotis kartą per savaitę. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ vandens šildytuvų (boilerių) įrengimas būriuose nėra numatytas, tačiau įstaiga, siekiant pagerinti nuteistųjų laikymo sąlygas, esant galimybei, juos įrengia. 16 būryje vandens šildytuvas įrengtas. Kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis į dušą, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Dušinėje įrengta 15 dušo sietelių. Dušinės plotas – 67,48 kv. m. Pravieniškių PN-AK yra sudarę sutartį dėl paslaugų teikimo su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Pasivaikščiojimo kiemu, kurio plotas 551 kv. m, gali naudotis visi 4-o lokalinio sektoriaus nuteistieji. Pravieniškių PN-AK teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje. Sporto aikštelėmis ir sportine įranga gali naudotis visi nuteistieji. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami. Patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais). Gyvenamosios patalpos – bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis. Tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvaromis unitazams ir prausyklomis. Patalpų ventiliavimas savaiminis (per langus ir orlaides). Pareiškėjo skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais, byloje surinkti duomenis apie pareiškėjo sveikatą paneigia jo neva patirtą neturtinę žalą. Atsakovas taip pat prašo teismo taikyti trejų metų ieškinio senaties institutą.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovas, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2007-01-05 iki 2015-06-22. Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką senatis neturi būti taikoma, be to, nežinojo, kad yra  pažeidžiamos jo teisės ir jog sąlygos turi būti kitokios suprato tik 2014 metų pabaigoje.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, blogu apšvietimu, bloga ventiliacija ir t.t. momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo šiuo klausimu raštu ar žodžiu kreiptis į administraciją. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2015-07-21 (b.l. 24). Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2007-01-05 iki 2012-07-21, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą, nes to prašo ir atsakovas (ABTĮ 57 str.). Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-08-31 nutartyje administracinėje byloje    Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. (LVAT 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pritaikius ieškinio senaties terminą, šioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2012-07-22 iki 2015-06-22 (ABTĮ 57 str.).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau  – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. p. nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 111.2. p. – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui.

Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose 16 būrio 5 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 52,05 kv. m, joje įrengtos 22 miegamosios vietos (b.l. 25a, 33), todėl  pareiškėjui teko 2,37 kv. m gyvenamojo ploto. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nuo 2012-07-22 iki 2015-06-22 (išskyrus laikotarpį nuo 2014-05-21 iki 2014-05-23, kuomet pareiškėjas buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b.l. 32)) atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,73 kv. m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina taip pat ir iš kitų kalinimo sąlygų. Nurodo, jog gyvenamosiose patalpose neužtikrintas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, nebuvo vėdinimo sistemos, evakuacinio išėjimo, gyvenamosiose patalpose veisiasi graužikai ir kiti parazitai, per mažas pasivaikščiojimo kiemelių plotas, nėra kur pasikabinti rūbų, sanitariniame mazge yra įrengti tik 6 klozetai, 4 pisuarai, 7 prausyklos ir 4 vietos kojų prausimuisi, prausyklose nėra karšto vandens, dušuose neveikia maišytuvai, skalbyklos ir prausyklos patalpos per mažos, kratos metu daiktai išmėtomi ir sugadinami ir pan..

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal higienos normos 24 p. nuostatas gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas savo teiginiams patvirtinti jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie tai, kad neatitinka vėdinimo sistema, nepateikė. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus, o tai atitinka Higienos normos HN 76:2010  24 p. reikalavimus dėl patalpų vėdinimo. Pagal Higienos normos HN 76:2010 58 p. laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad gyvenamosios patalpos nebuvo vėdinamos, patvirtina aplinkybę, kad atsakingas už gyvenamosios vietos tvarkymą asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti gyvenamąją patalpą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas administraciją būtų informavęs apie tai, jog tvarkdarys nevykdo savo pareigų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys dėl blogos ventiliacijos yra deklaratyvaus pobūdžio ir  atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos apšvietos. Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012-06-25 įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų apšvietos trūkumo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 str. 2 p., visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų  buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos apšvietos laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad sanitariniame mazge yra įrengti tik 6 klozetai, 4 pisuarai, 7 prausyklos ir 4 vietos kojų prausimui, todėl visados užimti dėl žmonių pertekliaus. Pagal        2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvus numatyta, jog 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas - dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“). Byloje nustačius aplinkybę, jog gyvenamosios patalpos buvo perpildytos (miegamųjų vietų įrengta daugiau nei leistina atsižvelgiant į minimalaus gyvenamojo ploto normatyvus), pareiškėjo tvirtinimas, jog sanitariniame mazge įrengta per mažai klozetų ir prausyklų, prausyklos patalpos per mažos lieka nepaneigtas.

2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinti Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvai. Pažymėtina, jog minėtuose normatyvuose nenumatytas rūbų kabyklos įrengimas nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog Pravieniškių PN-AK sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, dušinėje karštas vanduo yra nuolat, o karšto vandens tiekimas į prausyklas teisės aktais nenumatytas (b.l. 26-28, 35-36). Pravieniškių PN-AK 2014-07-23/2014-07-29 yra sudarę Skalbimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 76-112, iš kurios duomenų matyti, jog UAB „Vilniaus skalbykla“ teikia Pravieniškių PN-AK skalbinių skalbimo paslaugas (b.l. 68-73).

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 p. numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų ir esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Atsakovo į bylą pateikta 2014-11-18 tarp UAB „Dezinfa“ ir Pravieniškių PN-AK sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KN-P-2014/392/76-145 (b.l. 74-77) teismui nekelia abejonių, jog Pravieniškių PN-AK pastoviai atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose laikytini nepagrįstais.

Pagal Higienos normos 18.4. p. nuostatas laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų  Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 18-21 p.. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore (Higienos normos 11 p.). Pareiškėjas neginčija, kad jam nėra sudaromos sąlygos tinkamą laiką pasivaikščioti kiemelyje, tačiau savo teisių pažeidimą sieja su pasivaikščiojimo kiemelio plotu ir jame vienu metu galinčių pasivaikščioti asmenų kiekiu. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra per mažas, vertintinas kaip deklaratyvus.

Pareiškėjas skunde atsakovui reiškia pretenzijas dėl to, jog kratos metu asmens daiktai yra išmėtomi, sugadinami), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo - t.y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu (kada konkrečia buvo atliekamos, kratos, kokie konkretūs pareiškėjo daiktai galimai buvo sugadinti ir pan.), o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini deklaratyviais, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas taip pat pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai pareiškėjui nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą. Pareiškėjas skunde nurodydamas, jo manymu, atsakovo padarytus teisės aktų pažeidimus - t.y. evakuacinio išėjimo nebuvimą, tik deklaratyviai nurodė, kad taip atsakovas pažeidė jo teises, tačiau jis neįvardijo jokių konkrečių aplinkybių, kaip visa tai įtakojo bei kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šio jo nurodyto pažeidimo ir jam padarytos neturtinės žalos.

Byloje esanti Pravieniškių PN-AK 2015-08-03 pažyma Nr. 73(2)-732 (b.l. 49) patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, į Psichologinę tarnybą dėl pablogėjusios emocinės savijautos, susijusios su netinkamomis gyvenimo sąlygomis pataisos namuose, nesikreipė. Iš pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos (b.l. 50-67) matyti, jog pareiškėjas yra į gydytojus kreipęsis pagrinde dėl juosmens srities skausmų. Vertintina, jog tokio pobūdžio sveikatos sutrikimai nėra susiję su netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK. Spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Pareiškėjas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laiko nežmoniškomis ir kankinančiomis.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT  2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą  byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). 

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose gyveno gana ilgą laikotarpį – beveik 3 metus, tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotinos bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK bendrosios sąlygos. Pareiškėjui minimalus teisės aktuose nustatytas plotas nebuvo užtikrintas gyvenant bendrabučio tipo patalpose, jis turėjo judėjimo laisvę po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritoriją, taip pat galėjo sportuoti sporto aikštynuose, sporto salėse, lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose,  užsiimti kita leistina veikla. Teismo nuomone, pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė, galimybė užsiimti sportine, kūrybine ar pan. veikla iš dalies kompensavo jam tekusį gyvenamojo ploto trūkumą. Be to, iš pateiktos pažymos apie pareiškėjo darbo užmokestį matyti, jog pareiškėjas buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu dirbo (b.l. 37-38). Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis - t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str. sąlygomis.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto, nepakankamo sanitarinių įrenginių (praustuvių ir klozetų) kiekio), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis - t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 533 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

         Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 4 p.,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 533 (penkis šimtus trisdešimt tris eurus) neturtinės žalos atlyginimui.

Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos  administracinį teismą.

           Teisėjas                                                                                                  Algis Markevičius