Civilinė byla Nr. eB2-1245-640/2024
Procesinio sprendimo Nr. 2-55-3-00016-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naspera“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Lasis“ skundą dėl 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi UAB „Naspera“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratorę paskirta MB „Lasis“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 25 d.
2. Teisme gautas BUAB „Naspera“ nemokumo administratorės MB „Lasis“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti BUAB „Naspera“ 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu ir šį klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti turto pardavimo tvarką ir kainą pagal administratoriaus MB „Lasis“ projektą teiktą kreditorių susirinkimui, pavedant administratoriui organizuoti įmonei priklausančio turto pardavimą tokia tvarka: 1) pavesti administratoriui organizuoti bendrovei priklausančio trumpalaikio turto (sąrašas pridedamas) pardavimo varžytines LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) Nustatyti, kad turtas varžytinėse parduodamas visas kartu nustatant 1 (vieno) Eur pradinę pardavimo kainą (arba mažiausią galimą www.evarzytynes.lt organizatoriaus leidžiamą pradinę kainą); 3) Varžytinėse nustatyti 1 Eur kainos didinimo intervalą (arba mažiausią galimą www.evarzytynes.lt organizatoriaus leidžiamą kainą); 4) Nepardavus turto varžytinėse turtą pardavinėti per laisvai pasirinktus internetinius skelbimų portalus www.skelbiu.lt arba www.alio.lt, nustatant 1 (vieno) Eur pradinę pardavimo kainą. Pardavimą vykdyti dvi savaites; 5) Nepardavus turto šaukti kreditorių susirinkimą.
3. Nurodė, kad didžiausias įmonės kreditorius viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“, turintis kreditorinių reikalavimų daugumą, balsavo „prieš“ nemokumo administratorės pasiūlytą nutarimo projektą ir balsavo už savo paties pasiūlytą nutarimo projektą. Kreditorius valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas balsavo už turto pardavimo tvarkos patvirtinimą, siūlydamas pradinę turto pardavimo kainą nustatyti 100 Eur. Nors didžiausio įmonės kreditoriaus VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ balsais formaliai nutarimas buvo priimtas, tačiau nei pardavimo tvarka ir kaina nebuvo nustatyta. Nemokumo administratorės nuomone, siekiant bankroto procedūrų efektyvumo ir bankroto proceso operatyvumo, yra neišvengiamas bankroto bylą nagrinėjančio teismo įsiterpimas į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas netvirtinti įmonės abejotinos vertės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo yra deklaratyvus ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas išsprendžiant klausimą iš esmės – teismui patvirtinant įmonės turto pardavimo tvarką ir kainą. Pažymėjo, kad kreditoriaus VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ piktnaudžiavimas disponuojama kreditorių balsų dauguma jau buvo konstatuotas tiek bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d., tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimis, sprendžiant klausimą dėl kito įmonei priklausiusio turto pardavimo tvarkos. Skundžiamo nutarimo klausimu dominuojantis kreditorius VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ nepatvirtino turto pardavimo tvarkos. Savo siūlymo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nepateikė, argumentuodamas, jog jam reikia gauti daugiau informacijos norint nuspręsti dėl turto pardavimo kainos. Taip pat įpareigojo nemokumo administratorę pateikti dokumentus ir duomenis, susijusius su šiuo turtu. Nemokumo administratorės nuomone, sprendimo dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo nepriėmimas, motyvuojant trūkstama informacija ir ją įpareigojant pateikti, yra deklaratyvus, priimtas vieninteliu tikslu siekiant toliau vilkinti įmonės bankroto procesą. Nurodė, kad dominuojančiam kreditoriui VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ ne kartą buvo suteikta galimybė tiek susipažinti su įmonės dokumentais, tiek apžiūrėti įmonės turtą. Tai buvo konstatuota tiek bankroto bylą nagrinėjančio teismo, tiek Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos, kuri du kartus atmetė kreditoriaus skundus dėl nemokomo administratorės tariamo vengimo teikti informaciją kreditoriui. Šiuo atveju ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, išnagrinėjusi kreditoriaus skundus ir juos atmesdama, konstatavo kreditoriaus piktnaudžiavimą savo teisėmis. Nei aukščiau minėto ilgalaikio turto pardavimo, nei ginčijamo turto atveju, kreditorius neatvyko apžiūrėti turto, nors abiem atvejais būtent faktinė turto apžiūra daugiausiai ir būtų leidusi įvertinti jo faktinę būklę ir realią vertę. Kreditoriui buvo suteiktos visos galimybės išsamiai ir detaliai išanalizuoti įmonės dokumentus ir savarankiškai atlikti naudotų šaukštų, keptuvių ir puodelių kainodaros nustatymą ir pasiūlyti jam tinkamą pardavimo tvarką ir kainą. Skundžiamo nutarimo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl abejotinos vertės menkaverčio trumpalaikio turto pardavimo tvarkos nustatymo. Įvertinus jo sudėtį, būklę, bet koks protingas asmuo pirmiausiai iškeltų sau klausimą, ar šio turto pardavimas kompensuos jo pardavimo išlaidas. Susirinkimui buvo pateiktas turto sąrašas su fotonuotraukomis, kurių objektyviai pakanka jį įvertinti ir pasiūlyti jo pardavimo kainą. Bankroto proceso pradžioje nemokumo administratorė, įvertinusi turto būklę, ir tai, kad jo pardavimo išlaidos galimai viršys gautas pajamas, kreditorius informavo, jog tikslingiau šį turtą nurašyti. Administratorės pasiūlyta turto pardavimo tvarka ir kaina atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 85 straipsnio nuostatas. Nemokumo administratorės nuomone, turtą tikslinga buvo nurašyti, nes jo pardavimo išlaidos nekompensuos gautų pajamų, todėl pasiūlyta minimali kaina yra protinga. Juolab turtas būtų pardavinėjamas viešose varžytinėse ir pradinė minimali jo kaina pritrauktų daugiau tarpusavyje besivaržančių dalyvių, kurie ją padidintų. Iš kitos pusės, VĮ Turto banko pasiūlyta 100 Eur pradinė pardavimo kaina irgi reikšmingai nėra didesnė, nes protingas asmuo suvokia realią turto vertę.
4. Kreditorius VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo dėl nemokumo administratorės skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susidariusi situacija (dėl kreditoriaus VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ bankroto proceso vilkinimo), reikalauja teismo aktyvaus vaidmens.
5. Kreditorius VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo atmesti nemokumo administratorės skundą dėl BUAB „Naspera“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, priteisti kreditoriaus VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ naudai iš nemokumo administratorės MB „Lasis“ visas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus, priteisiant jas iš BUAB „Naspera“ administravimui skirtų lėšų.
6. Nurodė, kad skunde nemokumo administratorė tik deklaratyviai teigia, kad jos pasiūlyta turto pardavimo tvarka (didinti kainą po 1 Eur) ir pardavimo kaina (1 Eur) esą atitinka JANĮ 85 str. nuostatas. Tokia nemokumo administratorės pozicija yra visiškai nepagrįsta jokiais dokumentais ir bankroto bylos medžiaga. Pažymėjo, kad visi ginčo susirinkime dalyvavę kreditoriai vieningai nesutiko būtent su nemokumo administratorės siūloma turto pardavimo kaina, nes administratorė nepateikė jokio jos pagrindimo. Pirmiausia, kreditorių nepritarimas buvo pagrįstas, nes administratorės pasiūlyta turto pardavimo kaina neatitiko rinkos kainos principo, pagal kurį turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas, nes administratorė nepateikė nei vieno analogiško turto pardavimo rinkoje kainos (CPK 178 str.), kurią galima būtų palyginti su jos siūloma kaina. Antra, administratorės pasiūlyta kaina neatitiko didžiausios kainos principo, reiškiančio, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą, nes administratorei nesudaro jokių kaštų pasiūlyti parduoti daiktus didesne kaina. Pasiūliusi 1 Eur pradinę pardavimo kainą, administratorė nepasiūlė turto parduoti maksimaliai kreditoriams ir skolininkui naudingomis sąlygomis. Taip pat pažymėjo, kad nemokumo administratorė neteikia kreditoriams informacijos ir dokumentų apie įmonės kreditorius ir turtą bei nevykdo 2020 m. kreditorių nutarimo parduoti įmonės turtą už didžiausią kainą. Kadangi dokumentų ir informacijos nepateikimas kreditoriui trukdė ir trukdo įvertinti administratorės siūlymus dėl turto pardavimo už didžiausią pardavimo kainą, tai 2023 m. sausio 30 d. raštu Nr. S_26 kreditorius paprašė administratoriaus sušaukti kreditorių susirinkimą su nurodyta darbotvarke bei pateikė siūlomų klausimų sprendimo projektus. Tačiau administratorė į šį prašymą nereagavo ir neatsakė iki šiol, nors kreditorius prašė nurodyti, ar bus šaukiamas įmonės kreditorių susirinkimas pagal 2023 m. sausio 30 d. raštu Nr. S_26 nurodytą darbotvarkę. Vietoje to administratorė sistemingai siūlo kreditoriams balsuoti vienu ir tuo pačiu klausimu dėl įmonės turto pardavimo, šiuo darbotvarkės klausimu vengdama atskleisti kreditoriams aktualią informaciją ir sandorius, neaiškiais sumetimais skubindama įmonės likvidavimą. Tokiu būdu administratorė nesiaiškina įmonės tikrosios turtinės padėties, neatsako kreditoriams, dėl kokių aplinkybių nenagrinėja įmonės sandorių, todėl kreditoriams iki šiol nėra aiški tikroji įmonės turtinė padėtis ir jos sudaryti sandoriai, taip pat kreditoriams neaišku ir tai, ar administratorės siūlomas parduoti turtas yra įkeistas ar neįkeistas; kada buvo įkeistas ir kokia tuo metu buvo įmonės finansinė padėtis; ar turto pardavimo gautos pajamos bus panaudotos įmonės bei jos kreditorių naudai; ar gautos pardavimo lėšos bus perduotos nežinomam fiziniam asmeniui. Pažymėjo, kad nesutikdamas su administratorės siūlyta įmonės turto pardavimo tvarka ir kaina, kreditorius visais atvejais nurodė savo motyvus, kad turi būti siekiama didžiausios naudos įmonei ir jos kreditoriams. Tačiau nuolatinis dokumentų ir informacijos nepateikimas kreditoriui trukdė ir trukdo įvertinti administratorės siūlymus dėl turto pardavimo. Pažymėjo, kad siūlomą parduoti turto kompleksą sudaro daug ir įvairios rinkos vertės bei paklausos daiktų. Todėl administratorė turi kreditoriams pagrįstai paaiškinti, ar pavieniui ar komplekso pardavimu būtų siekiama turtą parduoti už didžiausią galimą kainą. Tačiau tokios informacijos nei pranešimuose kreditoriams, nei skunde teismui nėra pateikta. Administratorė niekada nenurodė nei kreditoriams, nei teismui, kas būtų potencialūs šio turto pirkėjai, kokie buvo gauti pasiūlymai, kokie yra rinkos svyravimai, kokia būtų turto pardavimo trukmės įtaka bankroto proceso eigai bei administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui. Pažymėjo, kad minėtas klausimas turi būti perduotinas spręsti kreditoriams, leidžiant išsiaiškinti visus šiam sprendimui priimti reikšmingus klausimus, kurių administratorė neatskleidė.
Skundas tenkinamas.
5. Nagrinėjamu atveju, bankroto byla UAB „Naspera“ iškelta 2017 m. vasario 14 d. nutartimi, įmonės nemokumo administratore paskirta MB „Lasis“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 25 d.
6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 9 d. vyko įmonės kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkė buvo: 1) susirinkimo sekretoriaus rinkimai; 2) susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas; 3) dėl trumpalaikio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.
7. Nemokumo administratorė nesutikdama su kreditorių susirinkimo 3-uoju darbotvarkės klausimo nutarimu, kuriuo kreditoriaus VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ balsų dauguma (18 280,12 balsai – 92,00 proc.) buvo nutarta „(1) Pavesti Administratoriui organizuoti bendrovei priklausančio trumpalaikio turto (sąrašas pridedamas) pardavimo varžytines LR Vyriausybės nustatyta tvarka; (2) Atsižvelgiant į tai, jog prašomas Administratorius iki susirinkimo nepateikė kreditoriams (neinformavo kreditorių dėl) siūlomo parduoti turto balansinių verčių, kad kreditoriai galėtų apsispręsti šiuo balsavimui pateiktu klausimu, nustatyti, kad šis trumpalaikis turtas parduodamas, nustačius kiekvieno daikto/ grupės daiktų vertę, ne mažesnę negu nurodyta apskaitoje pagal: (2.1) 2017 m. kovo 31 dieną sudarytą bendrovės finansinę atskaitomybę; (2.2) Šio trumpalaikio turto įsigijimo dokumentus; (2.3) Šio trumpalaikio turto perėmimo dokumentus, su vertėmis ir balanso straipsnių iššifravimu; (2.4) Šio trumpalaikio turto įkeitimo dokumentus, jei jis buvo įkeistas; (2.5) Administratoriaus informaciją, dėl kokių priežasčių atsirado buhalterinis turto vertės skirtumas turto perėmimo dieną ir 2017 m. kovo 31 d. (finansinės atskaitomybės) dieną; (3) Nustačius kiekvieno daikto/ grupės daiktų vertę šaukti bendrovės kreditorių susirinkimą, įpareigojant Administratorių ne vėliau kaip su pranešimu apie šaukiamą kitą kreditorių susirinkimą (tačiau kokiu atveju ne vėliau kaip iki 2023-11-30) pateikti kreditoriams: (3.1) kiekvieno daikto/ grupės daiktų vertę; (3.2) šio nutarimo (2) p. nurodytus dokumentus ir informaciją; (3.3) duomenis, ar visas bendrovės turtas ir dokumentai buvo perimti Administratoriaus pagal perdavimo priėmimo aktus; (3.4) 2017-10-30 trumpalaikio turto perdavimo akte nenurodyto, likusio bendrovės turto sąrašą.“, teismui pateikė skundą dėl šio darbotvarkės klausimo nutarimo panaikinimo ir jo patvirtinimo, t. y. kuriuo paršo panaikinti BUAB „Naspera“ 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu ir šį klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti turto pardavimo tvarką ir kainą pagal administratorės MB „Lasis“ projektą teiktą kreditorių susirinkimui, pavedant administratorei organizuoti įmonei priklausančio turto pardavimą tokia tvarka: 1) pavesti administratorei organizuoti bendrovei priklausančio trumpalaikio turto (sąrašas pridedamas) pardavimo varžytines LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) Nustatyti, kad turtas varžytinėse parduodamas visas kartu nustatant 1 (vieno) Eur pradinę pardavimo kainą (arba mažiausią galimą www.evarzytynes.lt organizatoriaus leidžiamą pradinę kainą); 3) Varžytinėse nustatyti 1 Eur kainos didinimo intervalą (arba mažiausią galimą www.evarzytynes.lt organizatoriaus leidžiamą kainą); 4) Nepardavus turto varžytinėse turtą pardavinėti per laisvai pasirinktus internetinius skelbimų portalus www.skelbiu.lt arba www.alio.lt, nustatant 1 (vieno) Eur pradinę pardavimo kainą. Pardavimą vykdyti dvi savaites; 5) Nepardavus turto šaukti kreditorių susirinkimą.
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).
9. Nagrinėjamu atveju, kreditorių susirinkime dalyvavo du kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo, ir kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro 91,61 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Taigi, susirinkimo kvorumas buvo. Byloje nėra keliamas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl toliau pasisakys dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo.
Dėl 3-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo
10. Nustatyta, kad BUAB „Naspera“ 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl trumpalaikio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Nemokumo administratorė šiuo klausimu kreditoriams pasiūlė: 1) pavesti administratorei organizuoti bendrovei priklausančio trumpalaikio turto (sąrašas pridedamas) pardavimo varžytines LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) nustatyti, kad turtas varžytinėse parduodamas visas kartu nustatant 1 (vieno) Eur pradinę pardavimo kainą (arba mažiausią galimą www.evarzytynes.lt organizatoriaus leidžiamą pradinę kainą); 3) varžytinėse nustatyti 1 Eur kainos didinimo intervalą (arba mažiausią galimą www.evarzytynes.lt organizatoriaus leidžiamą kainą); 4) nepardavus turto varžytinėse turtą pardavinėti per laisvai pasirinktus internetinius skelbimų portalus www.skelbiu.lt arba www.alio.lt, nustatant 1 (vieno) Eur pradinę pardavimo kainą. Pardavimą vykdyti dvi savaites; 5) nepardavus turto šaukti kreditorių susirinkimą. „Prieš“ šį darbotvarkės klausimą balsavo abu kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai (19 869,93 balsai – 100 proc.). Kreditorius VĮ Turto bankas (1 589,81 balsai – 8 proc.) balsavo „prieš“ ir pasiūlė savo nutarimo projektą: 1) pavesti administratorei organizuoti bendrovei priklausančio trumpalaikio turto (sąrašas pridedamas) pardavimo varžytines LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorė informavo, kad trumpalaikis turtas – indai – yra naudoti, dalis jų – pažeisti ir kad nėra galimybių nustatyti jų likutinės balansinės vertės ir atsižvelgiant į indų vienetų kiekį (apie 170 vnt.), nustatyti, kad turtas varžytinėse parduodamas visas kartu nustatant 100 (šimto) Eur pradinę pardavimo kainą; 3) varžytinėse nustatyti 10 Eur kainos didinimo intervalą; 4) nepardavus turto varžytinėse, turtą pardavinėti per internetinius portalus www.skelbiu.lt arba www.alio.lt, už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti dvi savaites; 5) nepardavus turto šaukti kreditorių susirinkimą; 6) pavesti nemokumo administratorei kitam kreditorių susirinkimui pateikti informaciją ar visas bendrovės turtas ir dokumentai buvo perimti sudarant perdavimo priėmimo aktus. Už šį kreditoriaus VĮ Turto bankas pasiūlymą 3-uoju darbotvarkės klausimu balsuota taip: „už” – 1 589,81 balsai – 8,00 proc. (VĮ Turto bankas), „prieš” – nėra, nebalsavo - 18 280,12 balsai – 92,00 proc. (VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“). Kreditorius VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ (18 280,12 balsai – 92,00 proc.) taip pat balsavo „prieš“ nemokumo administratorės siūlomą trumpalaikio turto pardavimo tvarką ir kainą bei pasiūlė savo nutarimo projektą:1) pavesti administratorei organizuoti bendrovei priklausančio trumpalaikio turto (sąrašas pridedamas) pardavimo varžytines LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) atsižvelgiant į tai, jog prašoma administratorė iki susirinkimo nepateikė kreditoriams (neinformavo kreditorių dėl) siūlomo parduoti turto balansinių verčių, kad kreditoriai galėtų apsispręsti šiuo balsavimui pateiktu klausimu, nustatyti, kad šis trumpalaikis turtas parduodamas, nustačius kiekvieno daikto/ grupės daiktų vertę, ne mažesnę negu nurodyta apskaitoje pagal: 2.1) 2017 m. kovo 31 dieną sudarytą bendrovės finansinę atskaitomybę; 2.2) šio trumpalaikio turto įsigijimo dokumentus; 2.3) šio trumpalaikio turto perėmimo dokumentus, su vertėmis ir balanso straipsnių iššifravimu; 2.4) šio trumpalaikio turto įkeitimo dokumentus, jei jis buvo įkeistas; 2.5) administratorės informaciją, dėl kokių priežasčių atsirado buhalterinis turto vertės skirtumas turto perėmimo dieną ir 2017 m. kovo 31 (finansinės atskaitomybės) dieną; 3) Nustačius kiekvieno daikto/ grupės daiktų vertę šaukti bendrovės kreditorių susirinkimą, įpareigojant administratorę ne vėliau kaip su pranešimu apie šaukiamą kitą kreditorių susirinkimą (tačiau kokiu atveju ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 30 d.) pateikti kreditoriams: 3.1) kiekvieno daikto/ grupės daiktų vertę; 3.2) šio nutarimo (2) p. nurodytus dokumentus ir informaciją; 3.3) duomenis, ar visas bendrovės turtas ir dokumentai buvo perimti administratorės pagal perdavimo priėmimo aktus; 3.4) 2017 m. spalio 30 d. trumpalaikio turto perdavimo akte nenurodyto, likusio bendrovės turto sąrašą. Dėl šio kreditoriaus VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pasiūlymo 3-uoju darbotvarkės klausimu balsuota taip: „už” – 18 280,12 balsai – 92,00 proc. (VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“), „prieš” – nėra, nebalsavo - 1 589,81 balsai – 8,00 proc. (VĮ Turto bankas).
11. Atsižvelgiant į nurodytą, didžiausio kreditoriaus VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ balsų dauguma, buvo nutarta priimti nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu (dėl trumpalaikio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo) pagal kreditoriaus VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pasiūlymą, t. y. „(1) Pavesti Administratoriui organizuoti bendrovei priklausančio trumpalaikio turto (sąrašas pridedamas) pardavimo varžytines LR Vyriausybės nustatyta tvarka; (2) Atsižvelgiant į tai, jog prašomas Administratorius iki susirinkimo nepateikė kreditoriams (neinformavo kreditorių dėl) siūlomo parduoti turto balansinių verčių, kad kreditoriai galėtų apsispręsti šiuo balsavimui pateiktu klausimu, nustatyti, kad šis trumpalaikis turtas parduodamas, nustačius kiekvieno daikto/ grupės daiktų vertę, ne mažesnę negu nurodyta apskaitoje pagal: (2.1) 2017 m. kovo 31 dieną sudarytą bendrovės finansinę atskaitomybę; (2.2) Šio trumpalaikio turto įsigijimo dokumentus; (2.3) Šio trumpalaikio turto perėmimo dokumentus, su vertėmis ir balanso straipsnių iššifravimu; (2.4) Šio trumpalaikio turto įkeitimo dokumentus, jei jis buvo įkeistas; (2.5) Administratoriaus informaciją, dėl kokių priežasčių atsirado buhalterinis turto vertės skirtumas turto perėmimo dieną ir 2017 m. kovo 31 d. (finansinės atskaitomybės) dieną; (3) Nustačius kiekvieno daikto/ grupės daiktų vertę šaukti bendrovės kreditorių susirinkimą, įpareigojant Administratorių ne vėliau kaip su pranešimu apie šaukiamą kitą kreditorių susirinkimą (tačiau kokiu atveju ne vėliau kaip iki 2023-11-30) pateikti kreditoriams: (3.1) kiekvieno daikto/ grupės daiktų vertę; (3.2) šio nutarimo (2) p. nurodytus dokumentus ir informaciją; (3.3) duomenis, ar visas bendrovės turtas ir dokumentai buvo perimti Administratoriaus pagal perdavimo priėmimo aktus; (3.4) 2017-10-30 trumpalaikio turto perdavimo akte nenurodyto, likusio bendrovės turto sąrašą.“ (toliau – ginčijamas nutarimas).
12. Nemokumo administratorė, nesutikdama su ginčijamu nutarimu, nurodė, kad didžiausio ir lemiamo balsų daugumą turinčio kreditoriaus balsais VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pasiūlytas ir jo paties balsais priimtas nutarimas trečiuoju darbotvarkės punktu yra deklaratyvus ir dėl to vilkinantis įmonės bankroto procesą. Atkreipė dėmesį, kad kreditoriaus VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ piktnaudžiavimas disponuojama kreditorių balsų dauguma jau buvo konstatuotas tiek bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d., tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimis, sprendžiant klausimą dėl kito įmonei priklausiusio turto pardavimo tvarkos nustatymo (ilgalaikio turto – kavos virimo aparatas 1GR Elegance, kavos malūnas K30ES, šaldytuvas-stalas MPP-255, šaldytuvas vitrina, kepyklos įranga, indaplovė, krosnis dujinė konvekcinė, prekybinė vitrina, stebėjimo kameros su serveriu, prekybinė įranga, vėdinimo sistema, vėdinimo įrenginys, ąžuoliniai baldai, sieniniai šviestuvai, papildoma prekybinė įranga). Pažymėjo, kad skundžiamo nutarimo klausimu dominuojantis kreditorius VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ nepatvirtino turto pardavimo tvarkos, savo siūlymo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nepateikė, argumentuodamas, jog jam reikia gauti daugiau informacijos norint nuspręsti dėl turto pardavimo kainos. Taip pat įpareigojo nemokumo administratorę pateikti dokumentus ir duomenis, susijusius su šiuo turtu. Nemokumo administratorės nuomone, sprendimo dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo nepriėmimas, motyvuojant trūkstama informacija ir ją įpareigojant pateikti, yra deklaratyvus, priimtas vieninteliu tikslu siekiant toliau vilkinti įmonės bankroto procesą. Nurodė, kad dominuojančiam kreditoriui VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ ne kartą buvo suteikta galimybė tiek susipažinti su įmonės dokumentais, tiek apžiūrėti įmonės turtą. Tai buvo konstatuota tiek bankroto bylą nagrinėjančio teismo, tiek Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos, kuri du kartus atmetė kreditoriaus skundus dėl nemokomo administratorės tariamo vengimo teikti informaciją kreditoriui. Nei aukščiau minėto ilgalaikio turto pardavimo, nei ginčijamo turto atveju, kreditorius neatvyko apžiūrėti turto, nors abiem atvejais būtent faktinė turto apžiūra daugiausiai ir būtų leidusi įvertinti jo faktinę būklę ir realią vertę. Kreditoriui buvo suteiktos visos galimybės išsamiai ir detaliai išanalizuoti įmonės dokumentus ir savarankiškai atlikti naudotų šaukštų, keptuvių ir puodelių kainodaros nustatymą ir pasiūlyti jam tinkamą pardavimo tvarką ir kainą. Skundžiamo nutarimo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl abejotinos vertės menkaverčio trumpalaikio turto pardavimo tvarkos nustatymo. Įvertinus jo sudėtį, būklę, bet koks protingas asmuo pirmiausiai iškeltų sau klausimą, ar šio turto pardavimas kompensuos jo pardavimo išlaidas. Susirinkimui buvo pateiktas turto sąrašas su fotonuotraukomis, kurių objektyviai pakanka jį įvertinti ir pasiūlyti jo pardavimo kainą. Bankroto proceso pradžioje nemokumo administratorė, įvertinusi turto būklę, ir tai, kad jo pardavimo išlaidos galimai viršys gautas pajamas, kreditorius informavo, jog tikslingiau šį turtą nurašyti. Administratorės pasiūlyta turto pardavimo tvarka ir kaina atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 85 straipsnio nuostatas. Nemokumo administratorės nuomone, turtą tikslinga buvo nurašyti, nes jo pardavimo išlaidos nekompensuos gautų pajamų, todėl pasiūlyta minimali kaina yra protinga. Juolab turtas būtų pardavinėjamas viešose varžytinėse ir pradinė minimali jo kaina pritrauktų daugiau tarpusavyje besivaržančių dalyvių, kurie ją padidintų. Teismas įvertinęs nemokumo administratorės argumentus, kartu su skundu pateiktus įrodymus, tai, kad priimtu ginčijamu nutarimu iš esmės trumpalaikio įmonės turto pardavimo tvarka ir kaina nebuvo nustatyta, taip pat atsižvelgiant į ankstesnius nemokumo administratorės skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, kuriuose ginčijami didžiausio įmonės kreditoriaus VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ balsų dauguma (ne)priimti nutarimai dėl kito įmonės turto (ilgalaikio turto) pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, bei šių skundų pagrindu teismų priimtus procesinius sprendimus, sutinka su nemokumo administratore, jog šiuo atveju didysis kreditorius VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ savo veiksmais vilkina bankroto procesą, todėl yra pagrindas klausimą dėl trumpalaikio įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo teismui išspręsti iš esmės.
13. Pažymėtina, kad bankrutavusio juridinio asmens turto pardavimo tvarkos ir sąlygų nustatymas priklauso išskirtinei kreditorių susirinkimo prerogatyvai (JANĮ 44, 86, 90, 91 straipsniai). Šis klausimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-313/2017).
14. Nors iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad įmonei priklausančio abejotinos vertės trumpalaikio turto (naudotos įvairios lėkštės, taurės, stalo įrankiai, keptuvės, reikmenys ir pan.) pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimas pirmą kartą kreditorių susirinkimui svarstyti buvo pateiktas tik 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkime, tačiau kaip pagrįstai paaiškino nemokumo administratorė, tik po eilės metų (nuo 2018 m.) dėl didžiausio įmonės kreditoriaus bankroto proceso vilkinimo, t. y. kreditoriui VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ kreditorių susirinkimuose balsuojant „prieš“ bet kokius nemokumo administratorės siūlomus nutarimo projektus ir be teismo įsikišimo nepavykus išspręsti klausimo dėl ilgalaikio turto pardavimo tvarkos, teismine tvarka patvirtinus ilgalaikio turto pardavimo tvarką ir jį pardavus vėliau turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl nurodyto abejotinos vertės trumpalaikio turto nurašymo, tokiu būdu iš esmės užbaigiant įmonės bankroto procedūras. Tačiau, nemokumo administratorė, įvertinusi dominuojančio kreditoriaus elgesį viso bankroto proceso metu, priėmė sprendimą inicijuoti šio turto pardavimo procedūrą, sušaukiant susirinkimą (2023 m. lapkričio 9 d.) dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.
15. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BUAB „Naspera“ bankroto byloje teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose, sprendžiant kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo klausimus, kuriuose ginčijami didžiausio įmonės kreditoriaus VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ balsų dauguma (ne)priimti nutarimai dėl kito įmonės turto (ilgalaikio turto) pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, teismai (Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1835-640/2023; Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-527-910/2023) yra konstatavę, jog kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“, nesutikdama nė su vienu nemokumo administratorės parengtu pasiūlymu, nenurodo konkrečių šio klausimo išsprendimo būdų, neieško ir neteikia konkrečių duomenų, kurie padėtų nustatyti kiek galima racionalią ir finansiškai naudingiausią bendrovės turto pardavimo tvarką. Kreditorė nesiėmė jokių veiksmų tam, kad galėtų pagrįsti savo nesutikimą su nemokumo administratorės pasiūlyta bendrovės turto pardavimo tvarka ir kaina bei pasiūlytų racionalesnę bei didesnę finansinę naudą galinčią užtikrinti bendrovės turto pardavimo tvarką. Teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju didžiausia įmonės kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ nesutikdama su nemokumo administratorės siūlomu projektu dėl įmonės trumpalaikio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo pateikė savo pasiūlymą šiuo darbotvarkės klausimu, kuriam buvo pritarta šios kreditorės balsų dauguma, tačiau iš esmės jame vėlgi (kaip ir anksčiau – sprendžiant dėl ilgalaikio įmonės turto pardavimo klausimo) nėra pateiktas konkretus kreditorės siūlymas dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, argumentuojant tuo, jog kreditorei reikia gauti daugiau informacijos norint nuspręsti dėl turto pardavimo kainos. Taip pat priimtu nutarimu nemokumo administratorė buvo įpareigota pateikti dokumentus ir duomenis, susijusius su šiuo turtu.
16. Kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ atsiliepime į skundą nurodo, jog administratorės pasiūlyta turto pardavimo kaina neatitiko rinkos kainos principo, pagal kurį turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas, nes administratorė nepateikė nei vieno analogiško turto pardavimo rinkoje kainos (CPK 178 str.), administratorės pasiūlyta kaina neatitiko didžiausios kainos principo, reiškiančio, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą. Pasiūliusi 1 Eur pradinę pardavimo kainą, administratorė nepasiūlė turto parduoti maksimaliai kreditoriams ir skolininkui naudingomis sąlygomis. Taip pat pažymėjo, kad nemokumo administratorė neteikia kreditoriams informacijos ir dokumentų apie įmonės kreditorius ir turtą bei nevykdo 2020 m. kreditorių nutarimo parduoti įmonės turtą už didžiausią kainą. Kadangi dokumentų ir informacijos nepateikimas kreditoriui trukdė ir trukdo įvertinti administratorės siūlymus dėl turto pardavimo už didžiausią pardavimo kainą, tai 2023 m. sausio 30 d. raštu Nr. S_26 kreditorius paprašė administratoriaus sušaukti kreditorių susirinkimą su nurodyta darbotvarke bei pateikė siūlomų klausimų sprendimo projektus. Tačiau administratorė į šį prašymą nereagavo ir neatsakė iki šiol, nors kreditorius prašė nurodyti, ar bus šaukiamas įmonės kreditorių susirinkimas pagal 2023 m. sausio 30 d. raštu Nr. S_26 nurodytą darbotvarkę. Nemokumo administratorė nesiaiškina įmonės tikrosios turtinės padėties, neatsako kreditoriams, dėl kokių aplinkybių nenagrinėja įmonės sandorių, todėl kreditoriams iki šiol nėra aiški tikroji įmonės turtinė padėtis ir jos sudaryti sandoriai, taip pat kreditoriams neaišku ir tai, ar administratorės siūlomas parduoti turtas yra įkeistas ar neįkeistas; kada buvo įkeistas ir kokia tuo metu buvo įmonės finansinė padėtis; ar turto pardavimo gautos pajamos bus panaudotos įmonės bei jos kreditorių naudai; ar gautos pardavimo lėšos bus perduotos nežinomam fiziniam asmeniui. Pažymėjo, kad nesutikdamas su administratorės siūlyta įmonės turto pardavimo tvarka ir kaina, kreditorius visais atvejais nurodė savo motyvus, kad turi būti siekiama didžiausios naudos įmonei ir jos kreditoriams. Tačiau nuolatinis dokumentų ir informacijos nepateikimas kreditoriui trukdė ir trukdo įvertinti administratorės siūlymus dėl turto pardavimo. Pažymėjo, kad siūlomą parduoti turto kompleksą sudaro daug ir įvairios rinkos vertės bei paklausos daiktų, todėl administratorė turi kreditoriams pagrįstai paaiškinti, ar pavieniui ar komplekso pardavimu būtų siekiama turtą parduoti už didžiausią galimą kainą. Tačiau tokios informacijos nei pranešimuose kreditoriams, nei skunde teismui nėra pateikta. Administratorė niekada nenurodė nei kreditoriams, nei teismui, kas būtų potencialūs šio turto pirkėjai, kokie buvo gauti pasiūlymai, kokie yra rinkos svyravimai, kokia būtų turto pardavimo trukmės įtaka bankroto proceso eigai bei administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui. Teismas šiuos kreditoriaus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
17. Teismo vertinimu, didžiausios ir lemiamą balsų daugumą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti kreditorės pozicija, jog nemokumo administratorės pasiūlyta bendrovės turto pardavimo tvarka ir kaina nėra maksimaliai naudingos kreditoriams, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl pripažintina deklaratyvia ir dėl to vilkinančia bendrovės nemokumo procesą. Kaip minėta, kreditorė nesutikdama su nemokumo administratorės siūlymu dėl įmonės trumpalaikio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, pateikė savo pasiūlymą, kuriam pritarta dominuojančios kreditorės balsų dauguma, tačiau jame nėra pateiktas joks konkretus kreditorės siūlymas dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos, kuri jos vertinimu, užtikrintų maksimaliai kreditoriams naudingas sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad didžiausia bendrovės kreditorė, turinti absoliučią balsų daugumą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti, bendradarbiaudama su nemokumo administratore būtų ieškojusi naudingiausio ir realiai įmanomo turto realizavimo būdo, dėjusi bent minimalias pastangas išsiaiškinti, kokių yra galimybių parduoti konkretų bendrovės turimą turtą, kokią kainą realu tikėtis gauti, atsižvelgiant į tai, kad turtas nenaujas, naudotas, laikui einant daiktų vertė krenta ir pan.
18. Atmestini kreditorės argumentai dėl to, jog nemokumo administratorė neteikia kreditoriams informacijos ir dokumentų apie įmonės turtą, todėl dokumentų ir informacijos nepateikimas kreditorei trukdė ir trukdo įvertinti administratorės siūlymą dėl turto pardavimo už didžiausią pardavimo kainą, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad kreditorės nurodomus argumentus, jog nemokumo administratorė neteikia kreditoriams informacijos apie įmonę, jos turtą, paneigia nemokumo administratorės byloje pateikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) atsakymai į VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ skundus dėl nemokumo administratorės MB „Lasis“ veiksmų (neveikimo) BUAB „Naspera“ bankroto procese. Teismas susipažinęs su AVNT atsakymais į VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ skundus, nustatė, kad AVNT nei vienu atveju nenustatė nemokumo administratorės veiklos pažeidimų. Priešingai, AVNT 2023 m. rugsėjo mėn. atsakyme į kreditorės skundą pažymėjo, jog „administratorius sudarė sąlygas pareiškėjui atvykti ir susipažinti su perduotais Įmonės dokumentais ir nuvykti apžiūrėti Įmonės turtą, todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad Administratorius vengė bendradarbiauti su kreditoriumi ir teikti jam informaciją.“. Taip pat AVNT 2023 m. spalio mėn. atsakyme į kreditorės skundą nurodė, jog „<...> nevertintini kaip pagrįsti Skundo argumentai dėl to, kad Administratorius neinformavo kreditorių ir jie nežino, kokį trumpalaikį Įmonės turtą jis perėmė, nors balanse šis turtas atvaizduotas 2558 Eur verte. Dar 2018-12-18 Administratoriaus veiklos ataskaitoje buvo pateikta informacija, kad Administratoriui taip pat yra perduotas trumpalaikis turtas (įvairios lėkštės, taurės, stalo įrankiai, smulki virtuvės įranga ir reikmenys ir pan.), kurių žymi dalis yra sugadinta, aplūžusi, be dalies komplektuojančių dalių ir paminėta, kad bus siūloma šį turtą, kaip neturintį vertės, nurašyti. Vėliau, kaip jau buvo nagrinėta AVNT 2023 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. (10.4Mr) D2-1800, Pareiškėjui ir/ar jo atstovui buvo sudarytos galimybės suderinus laiką nuvykti apžiūrėti perimtą Įmonės turtą, tačiau Pareiškėjas jo apžiūrėti nenuvyko. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad Administratorius stengėsi sąmoningai nuslėpti dalį Įmonės turto nuo kreditorių“. Atsižvelgiant į tai, kreditorės atsiliepimo argumentai dėl nemokumo administratorės neveikimo (informacijos neteikimo, trukdymo susipažinti su įmonės dokumentais) atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos duomenims.
19. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma, sudaro pagrindą manyti, jog didysis kreditorius VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ eilę metų nepritardamas nemokumo administratorės siūlymams dėl ilgalaikio (dabar – ir dėl trumpalaikio) įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, iš esmės nepateikdamas jokių motyvuotų argumentų dėl tokio nepritarimo, taip pat nepateikdamas pats pasiūlymų dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, tokiais savo veiksmais vilkina bankroto procesą. Pažymėtina, kad toks bankroto proceso vilkinimas neatitinka esminių bankroto instituto taikymo tikslų – kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nepatvirtinta siūloma turto pardavimo tvarka ir kainos nustatymas, pažeidžia tiek pačios įmonės, tiek kitų kreditorių teisėtus interesus bei lūkesčius.
20. Teismo vertinimu, nemokumo administratorės siūlomas trumpalaikio įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės minimalios turto pardavimo kainos nustatymas atitinka JANĮ 85 straipsnyje nustatytus juridinio asmens turto pardavimo principus. Iš teismui pateikto trumpalaikio turto sąrašo bei šio turto nuotraukų matyti, jog norimą parduoti turtą sudaro įvairios lėkštės, taurės, stalo įrankiai, smulki virtuvės įranga ir kiti reikmenys, kurie yra naudoti, dalis jų yra sugadinti, aplūžę, be dalies komplektuojančių dalių. Teismas atsižvelgęs į parduodamo turto būklę sutinka su nemokumo administratore, kad pasiūlyta minimali pradinė pardavimo kaina yra protinga, juolab, tai, kad turtą pardavinėjant viešose varžytinėse, nustatant minimalią (1 Eur) pradinę kainą, tai tikėtinai pritrauktų daugiau tarpusavyje besivaržančių dalyvių, kurie šią kainą padidintų.
21. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kreditoriaus, turinčio balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jo priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, tenkina nemokumo administratorės skundą dėl 2023 m. lapkričio 9 d. BUAB „Naspera“ kreditorių susirinkimo priimto nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimo bei tvirtina BUAB „Naspera“ turto pardavimo tvarką ir kainas pagal nemokumo administratorės pasiūlymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
skundą tenkinti.
Panaikinti BUAB „Naspera“ 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu ir šį klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti turto pardavimo tvarką ir kainą pagal nemokumo administratorės MB „Lasis“ projektą teiktą 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimui, pavedant administratorei organizuoti įmonei priklausančio turto pardavimą tokia tvarka:
1. Pavesti nemokumo administratorei organizuoti bendrovei priklausančio trumpalaikio turto (sąrašas pridedamas) pardavimo varžytines LR Vyriausybės nustatyta tvarka;
2. Nustatyti, kad turtas varžytinėse parduodamas visas kartu nustatant 1 (vieno) Eur pradinę pardavimo kainą (arba mažiausią galimą www.evarzytynes.lt organizatoriaus leidžiamą pradinę kainą);
3. Varžytinėse nustatyti 1 Eur kainos didinimo intervalą (arba mažiausią galimą www.evarzytynes.lt organizatoriaus leidžiamą kainą);
4. Nepardavus turto varžytinėse turtą pardavinėti per laisvai pasirinktus internetinius skelbimų portalus www.skelbiu.lt arba www.alio.lt , nustatant 1(vieno) Eur pradinę pardavimo kainą. Pardavimą vykdyti dvi savaites.
5. Nepardavus turto šaukti kreditorių susirinkimą.
Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė