Civilinė byla Nr. e2S-792-555/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12408-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.2.3.1; 3.4.2.3.5; 3.3.2.4

        (S)

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 6 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1762-1126/2023 pagal pareiškėjų G. P. ir V. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstoliai S. U., R. B. ir R. V., bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, „Swedbank“, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „HC Betonas“, T. B., N. G., S. N., M. S., A. A., A. B., atstovaujama įstatyminės atstovės N. V..

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjams G. P. ir V. P. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskiriant UAB „VRBV“. 

2.       Bankroto administratorė UAB ,,VRBV“ 2022 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų bankrutuojančių G. P. ir V. P. bankroto byloje patvirtinimo (reg. Nr. DOK-60399). Bankroto administratorė nurodė, kad ji informavo fizinių asmenų kreditorius dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo iki 2022 m. balandžio 22 d. Pagal kreditorių pateiktus dokumentus ir sutikrinus su bankrutuojančių fizinių asmenų pateiktais dokumentais, teismui pateikti tvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bankroto administratorius neginčijo.

3.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino, patvirtino bankrutuojančių asmenų G. P. ir V. P. kreditorius ir jų finansinius reikalavimus: UAB „EDS INVEST“ 202 521,04 Eur (įkeitimu ir hipoteka užtikrintas kreditorinis reikalavimas), antros eilės kreditorių – E. K. 77 010,77 Eur, UAB „HC Betonas“ 620,77 Eur, T. B. 179 076,24 Eur, A. A. 85 675,14 Eur, T. B. teisių ir pareigų perėmėjų VĮ Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 78 492,24 Eur finansinius reikalavimus.

4.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB EDS INVEST atskirąjį skundą, 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti kreditorių T. B. 179 076,24 Eur, A. A. 85 675,14 Eur, T. B. teisių ir pareigų perėmėjų VĮ Turto banko, NŽT ir VMI 78 492,24 Eur finansiniai reikalavimai, panaikino ir šį klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

5.       Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartimi suinteresuotas asmuo T. B. pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja A. B., atstovaujama įstatyminės atstovės N. V..

6.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB EDS Invest kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama atsisakyti tvirtinti T. B. 179 076,24 Eur, A. A. 85 675,14 Eur, T. B. teisių ir pareigų perėmėjų 78 492,24 Eur finansinius reikalavimus, taikyti ieškinio senatį T. B., A. A., T. B. teisių ir pareigų perėmėjų reiškiamiems finansiniams reikalavimams (reg. Nr. DOK-130833). Kreditorė nurodė, kad palaiko 2022 m. gegužės 23 d. atskirojo skundo motyvus dėl šių kreditorinių reikalavimų nepagrįstumo, ieškinio senaties suėjimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

7.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi, be kita ko, patvirtino antros eilės kreditorių T. B. 179 076,24 Eur, A. A. 84 467,33 Eur ir T. B. teisių ir pareigų perėmėjos A. B., atstovaujamos N. V. 77 528,20 Eur finansinius reikalavimus.

8.       Teismas nustatė, kad A. A. finansinis reikalavimas kildinamas iš jo ir V. P. 2012 m. sausio 7 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 12-01-07, kuria A. A. paskolino V. P. 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas – 2013 m. sausio 7 d., numatant 0,02 procentų dydžio delspinigius. Prašymas iškelti bankroto bylą pareiškėjų teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 7 d., prašymas patvirtinti kreditorinius reikalavimus 2022 m. gegužės 6 d., t. y. nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyto bendrojo ieškinio senaties termino (dešimt metų), todėl ieškinio senaties terminas pagrindiniam reikalavimui nėra suėjęs, prašymas taikyti ieškinio senatį šioje apimtyje atmestas.

9.       Teismas taip pat nustatė, kad A. A. reikalavimą sudaro 28 962,00 Eur skola, 1 042,63 Eur delspinigiai pagal 2012 m. sausio 7 d. sutartį ir 28 962,00 Eur skolos ir 26 708,51 Eur palūkanų pagal 2022 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Teismas tvirtino šiuos finansinius reikalavimus. 2012 m. sausio 7 d. paskolos sutarties 1 punktu šalys sutarė dėl 0,02 procentų delspinigių už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo terminą mokėjimo. Skolos grąžinimo terminas – 2013 m. sausio 7 d. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalimi, sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Teismas, patikrinęs skaičiavimus, nustatė, kad reikalaujamuose patvirtinti finansiniuose reikalavimuose delspinigių dydis paskaičiuotas tik už 6 mėn. terminą.

10.       Iš 2022 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties teismas nustatė, kad A. A. perėmė M. S. kreditorinį reikalavimą. Iš 2013 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutarties (3 punkto) sudarytos tarp V. P. ir M. S. teismas nustatė, kad paskolos grąžinimo terminui teikiant reikalavimą teisme taip pat nesuėjęs ieškinio senaties terminas (2014 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2016 m. rugsėjo 23 d.). Šalys sutarė dėl 11 procentų metinių palūkanų skaičiavimo už naudojimąsi paskola nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. Teismas prašymą tenkinti finansinį reikalavimą, kuris kildinamas iš su M. S. sudarytos sutarties bei 2022 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties, tenkino visa apimtimi. Atlikęs skaičiavimus, teismas nustatė, kad teikiamas reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo apima 8 m. ir 138 d., kas iš esmės atitinka paskolos grąžinimo terminą (3 metus) pagal sutartį ir 5 metus pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį. Todėl palūkanų suma perskaičiuojama (28 96,00 Eur paskolos suma x 11 proc. / 364 d. x 138 d .= 1 207,81 Eur). Dėl to finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 84 467,33 Eur ribose.

11.       Teismas nustatė, kad T. B. kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš: 1) T. B. ir V. P. 2012 m. rugsėjo 20 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 12-09‑20, kuria T. B. paskolino V. P. 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 20 d., numatant 14 procentų dydžio metines pelno palūkanas; 2) T. B. ir V. P. 2013 m. vasario 12 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 13-02-12, kuria T. B. paskolino V. P. 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 20 d., numatant 14 procentų dydžio metines pelno palūkanas; 3) T. B. ir V. P. 2014 m. gruodžio 14 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 14-05-14, kuria T. B. paskolino V. P. 21 721,50 Eur (75 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 20 d., numatant 14 procentų dydžio metines pelno palūkanas. T. B. kreditorinį reikalavimą sudaro 79 645,50 Eur skolos (negrąžinta paskola) ir 99 430,74 Eur palūkanų. Sutarčių prievolių galutinis terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. Prašymas iškelti bankroto bylą pareiškėjų teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 7 d., t. y. nepraleidus CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyto bendrojo ieškinio senaties termino (dešimt metų), todėl ieškinio senaties terminas pagrindiniam reikalavimui nėra suėjęs, prašymas taikyti ieškinio senatį šioje apimtyje teismo atmestas.

12.       Teismas, atlikęs skaičiavimus, nustatė, kad palūkanos pagal pirmą sutartį iki 2017 m. rugsėjo 20 d. sudarė (28 962 Eur x 14 proc. = 4 054,48 Eur x 5 m. = 20 273,40 Eur), pagal 2013 m. vasario 12 d. sutartį, atsižvelgiantį jos pasirašymo laiką – 18 748,40 Eur, pagal 2014 m. gruodžio 14 d. sudarytą paskolos sutartį, atsižvelgiant į jos pasirašymo laiką – 13 099,09 Eur, iš viso 52 120,89 Eur, į kuriuos kreditorius įgijo reikalavimą pagal sutartį. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į paskolos sumą kreditorius pateikė net mažesnius kreditorinius reikalavimus nei tie, kuriuos jis turėjo teisę apskaičiuoti pagal sutarties sąlygas bei CK 1.125 straipsnio 5 dalį (60 817,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas T. B. finansinį reikalavimą patvirtinto visa apimtimi – 79 645,50 Eur skola ir 99 430,74 Eur palūkanos.

13.       Teismas atmetė kreditorės argumentus, susijusius su notarinės formos reikalavimų nesilaikymu. Visos aukščiau aptartos sutartys sudarytos iki 2015 m. sausio 1 d. (iki CK 6.871 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo), t. y. iki to laiko kai įstatymų leidėjas paskolos sutartimis, kurių suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, nustatė ne privalomą rašytinę, o privalomą notarinę formą. Sudarant aukščiau aptartus sandorius jų forma visiškai atitiko įstatymų reikalavimus.

14.       T. B. teisių perėmėjų finansinius reikalavimus teismas tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad T. B. teisių perėmėjų finansinis reikalavimas yra kildinamas iš 2014 m. balandžio 29 d. paskolos sutarties sudarytos V. P., G. P. ir T. B., kuria T. B. paskolino V. P. ir G. P. 40 546,80 Eur (140 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas – 2015 m. gegužės 29 d., už termino praleidimą numatyta 0,05 procentai dydžio kompensacinės palūkanos (t. y. 20,27 Eur per dieną). Teismas susipažino su civilinės bylos Nr. 2FB‑22446‑1026/2019 medžiaga, kurioje yra pateikta 2016 m. balandžio 29 d. paskolos sutarties Nr. 1, sudarytos su T. B. kopija. Šios sutarties apačioje esantis užrašas patvirtina, kad jis buvo padarytas 2014 m. balandžio 29 d., t. y., atsižvelgiant į pačios sutarties esmę, patvirtina tik pinigų gavimo faktą. Teismas sutiko, kad finansinio reikalavimo teisių perėmėja turi teisę reikalauti palūkanų už ne ilgesnį kaip 5 metų terminą – ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje ar įstatyme numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius penkerius metus iki reikalavimo teismui pateikimo dėl palūkanų išieškojimo, palūkanos gali būti priteisiamos, nors reikalavimas pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Per paskutinius penkerius metus teismo skaičiavimu yra skaičiuojamos 20,27 Eur x 1 820 d. = 36 981,40 Eur palūkanos. Viso įsiskolinimo sumą sudaro 77 528,20 Eur, kurią teismas patvirtino.

15.       Teismas nesutiko su kreditorės argumentais, kad T. B., A. A. bankroto administratorei nustatytais terminais pateikė finansinius reikalavimus, grindžiamus grynųjų pinigų skolinimo aplinkybėmis, tačiau detaliai nepaaiškino ir neįrodė atitinkamų reikalavimų pagrįstumo. Aukščiau aptarti įrodymai (paskolų sutartys, reikalavimo perleidimo sutartis) patvirtina, kad tarp šalių egzistavo skoliniai įsipareigojimai, o aplinkybė, kad kreditoriai nesiėmė pakankamai aktyvių veiksmų skolos išieškojimui, nepatvirtino, jog skola jiems iš viso neegzistuoja. Teismas vertino, kad šie argumentai nėra įrodyti ir laikytini prielaidomis. Jau pats faktas, kad vieno iš kreditorių atžvilgiu (E. K.), kurios skolos buvimu buvo abejojama, skola faktiškai padengta trečiųjų asmenų ir į bylą pateikti tai patvirtinantys įrodymai, netiesiogiai patvirtino ir skolinių įsipareigojimų buvimo faktą. Teismas nenustatė, kad A. A., T. B., T. B. finansiniai reikalavimai pateikti praleidus ieškinio senaties terminą.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

 

16.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB EDS Invest prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti kreditorių T. B., A. A., T. B. teisių ir pareigų perėmėjos A. B. finansiniai reikalavimai ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti T. B., A. A., T. B. teisių ir pareigų perėmėjos A. B. finansinius reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Remiantis byloje esančiais įrodymais, nebuvo pagrindo pripažinti, jog bankroto administratorės UAB „VRBV“ nurodyti T. B., A. A., T. B. teisių ir pareigų perėmėjos A. B., finansiniai reikalavimai yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas patvirtino abejotinus kreditorių finansinius reikalavimus, kurie atsirado abejotinų lėšų skolinimo grynaisiais pinigais metu, ir paaiškėjo po pradinės kreditorės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ inicijuoto išieškojimo proceso, po pareiškėjų perleisto (dovanoto) vertingo nekilnojamojo turto ir šio turto dovanojimo sandorių ginčijimo, kas leidžia daryti išvadas apie šių reikalavimų tikslines atsiradimo aplinkybes, pareiškėjų ir nepagrįstų kreditorių siekį / galimybę kontroliuoti ir daryti įtaką jų bankroto procesui ir t.t.

16.2.                      Sprendžiant finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą, yra svarbus objektyvių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šių reikalavimų pagrįstumą, egzistavimas. Pažymėtina, jog vien tik kreditoriaus nuomonė ir / ar tik jo pateikti duomenys dėl tokio finansinio reikalavimo neabejotinai nėra pakankama išvadai dėl jų pagrįstumo. Be to, nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą.

16.3.                      Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti byloje sprendžiamo ginčo įrodymų tyrimą iš esmės ir įvertinti kreditorių A. A., T. B. bei kreditoriaus T. B. teisių bei pareigų perėmėjų finansinių reikalavimų pagrįstumą ir dydį. Tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai neįgyvendino būtinos pareigos ištirti ir teisiškai įvertinti aplinkybes, susijusias su nurodytų kreditorių reikalavimais, jų atsiradimu, neatliko ginčo įrodymų tyrimo iš esmės ir tinkamai neįvertino šių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo ir realumo, o įrodymų tyrimas buvo atliktas formaliai, neišsamiai ir nesigilinant bei nereikalaujant papildomų įrodymų, pagrindžiančių minėtų kreditorių finansinius reikalavimus ir (ar) jų dydį. Kreditorių reikalavimai yra kildinami iš paskolos sutarčių kopijų, pakankamai ir objektyviai neįrodo, jog šie reikalavimai yra pagrįsti ir realūs. Be to, dalis paaiškėjusių aplinkybių, kelia pagrįstų abejonių dėl šių reikalavimų realumo ir pagrįstumo, kas sudaro pagrindo byloje detaliai ir išsamiai įvertinti šių kreditorių reikalavimų susidarymo aplinkybes.

16.4.                      A. A. kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš dviejų paskolos sutarčių kopijų: 1) A. A. ir V. P. 2012 m. sausio 7 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 12-01-07, kuria Audrius A. V. P. paskolino 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminą numatant 2013 m. sausio 7 d., numatant 0,02 procentų dydžio delspinigius; 2) M. S. ir V. P. 2013 m. rugsėjo 25 d. sudarytos paskolos sutarties, kuria M. S. V. P. paskolino 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminą numatant trims metams, skolą grąžinant dalimis 2014 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2016 m. rugsėjo 23 d., paskolos sutartyje numatyta, jog už paskolą mokamos 11 procentų dydžio pelno palūkanos.

16.5.                      Kartu su kreditoriniu reikalavimu A. A. pateikė 2022 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp A. A. ir M. S., kopiją, pagal kurią M. S. perleidžia A. A. visas reikalavimo teises pagal įsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2FB‑1208‑1126/2022, tačiau nurodytoje byloje jokie įsiteisėję M. S. turimi / turėti reikalavimai net nebuvo patvirtinti, kas sudaro pagrindą iš esmės abejoti tokios reikalavimo perleidimo sutarties ir sutarties dalyko pagrįstumu / egzistavimu. Reikalavimo perleidimo sutarties turinys nepagrindžia ir neįrodo, jog šia perleidimo sutartimi perleidžiamų civilinėje byloje Nr. e2FB-1208-1126/2022 tariamai patvirtintų reikalavimų pagrindas / prigimtis yra būtent 2013 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp V. P. ir M. S.. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad reikalavimo perleidimo sutarties sąlygos dėl reikalavimo teisės būtų tinkamai ir realiai įvykdytos. Be to, byloje nėra įrodymų, jog yra tinkamai įvykdytas CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvas, kuris sąlygoja naujojo kreditoriaus (A. A.) galimybę prieš trečiuosius asmenis remtis reikalavimo perleidimo faktu, jog iš tiesų yra įgijęs reikalavimo teisę į pareiškėjus. Nei bankroto administratorė, nei pirmosios instancijos teismas, vertindami šios A. A. reikalavimo dalies pagrįstumą, neatsižvelgė į šias aplinkybes, jų nepagrindė papildomais įrodymais ir visapusiškai neišnagrinėjo. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino kreditorės nurodytų argumentų apie reikalavimo perleidimo dalyką – perleidžiamas tariamai patvirtintas kreditorinis reikalavimas, kuris iš tikrųjų patvirtintas byloje nebuvo, ir dėl tokio reikalavimo perleidimo fakto nustatymo, nesigilindamas ir nepagrįsdamas įrodymais, jog buvo tinkamai atsiskaityta pagal reikalavimo perleidimo sutartį bei įvykdytas CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvas, kas sąlygoja A. A. tokio reikalavimo turėjimo faktą ir teisę panaudoti jį prieš trečiuosius asmenis.

16.6.                      Vien paskolos sutarčių ir reikalavimo perleidimo sutarties kopijos pateikimas objektyviai ir pakankamai nepagrindžia A. A. kreditorinio reikalavimo, atsižvelgiant į visas kitas reikalavimo (ne)pagrįstumą keliančias abejones (paskola suteikta grynaisiais, neužsitikrinus įprastomis užtikrinimo priemonėmis, pareiškėjai paskolos davėjui nei karto nemokėjo nei palūkanų, nei delspinigių, nei grąžino kredito, o kreditorius, nepaisant to, jog prievolių terminai pasibaigė 2013 ir 2016 m., nevykdė išieškojimo, neginčijo pareiškėjų sudarytų vertingo turto dovanojimo sandorių ir nesiėmė dėl to jokių veiksmų, fizinio asmens bankroto byloje buvo pasyvus dalyvis, kurio pastangos buvo nukreiptos tik į nepagrįsto dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimą, kreditorius detaliai nepaaiškino ir neįrodė reikalavimo pagrįstumo kitais duomenimis, kurie objektyviai ir nuosekliai pagrįstų paskolos teisinių santykių egzistavimą ir skolos dydį).

16.7.                      Be to, A. A. finansinis reikalavimas pagal reikalavimo perleidimo sutartį susideda iš 28 962 Eur skolos (negrąžintų paskolos sumos) ir 26 708,51 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog prievolės pagal 2013 m. rugsėjo 25 d. paskolos sutartį galutinis terminas suėjo 2016 m. rugsėjo 23 d., ir CK 1.125 straipsnio 10 dalį, A. A. galėjo reikalauti palūkanų už ne ilgesnį kaip 5 metų terminą ir ne didesnio kaip 5 procentų dydžio. Kartu su A. A. finansniniu reikalavimu nėra pateikta jokių suvestinių dėl delspinigių ir palūkanų paskaičiavimo, dėl ko nebuvo jokio teisinio pagrindo vertinti, jog atitinkamas reikalavimas yra pagrįstas ir jį patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas, nenagrinėdamas ir nepasisakydamas dėl kreditorės nurodytų aplinkybių susijusių su A. A. reikalavimo teisės į pareiškėjus pagal 2022 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį galiojimo pagrįstumo, nustatė, kad teikiamas A. A. reikalavimas pagal reikalavimo perleidimo sutartį dėl pelno palūkanų priteisimo apima 8 metus ir 138 dienas, kas iš esmės atitinka paskolos grąžinimo terminą (3 metus) pagal sutartį ir 5 metus pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį. Teismas neatsižvelgė į kreditorės prašymą taikyti senatį, skaičiuojant palūkanas už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį bei aplinkybę, jog galėjo būti patvirtinta ne didesnė kaip 7 240,50 Eur palūkanų suma (28 962 Eur x 0,05 proc. x 5 m. = 7 240,50 Eur).

16.8.                      T. B. finansinis reikalavimas (jo dalis) kildinamas iš trijų paskolos sutarčių: 1) T. B. ir V. P. 2012 m. rugsėjo 20 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 12-09-20, kuria Tomas B. V. P. paskolino 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminą numatant 2017 m. rugsėjo 20 d., numatant 14 procentų dydžio metines pelno palūkanas; 2) T. B. ir V. P. 2013 m. vasario 12 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 13-02-12, kuria Tomas B. V. P. paskolino 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminą numatant 2017 m. rugsėjo 20 d., numatant 14 procentų dydžio metines pelno palūkanas; 3) T. B. ir V. P. 2014 m. gruodžio 14 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 14-05-14, kuria Tomas B. V. P. paskolino 21 721,50 Eur (75 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminą numatant 2017 m. rugsėjo 20 d., numatant 14 procentų dydžio metines pelno palūkanas. Šiose trijose paskolos sutartyse yra įrašyta, jog atitinkamą paskolos sutartį taip pat sudarė (pasirašė) G. P., tačiau ji paskolos sutartyse nepasirašė (nėra jos parašo ir rekvizitų, taip pat jos patvirtinimo, kad ji atitinkamas paskolos sumas gavo), todėl pinigai pagal nurodytas paskolos sutartis galėjo būti skolinami tik V. P..

16.9.                      Be to, T. B. kreditorinis reikalavimas susideda iš 79 645,50 Eur skolos (negrąžintų paskolų) ir 99 430,74 Eur palūkanų. Kartu su T. B. kreditoriniu reikalavimu nėra pateikta jokių suvestinių dėl delspinigių ir palūkanų paskaičiavimo, dėl ko nebuvo jokio teisinio pagrindo vertinti, jog atitinkamas reikalavimas yra pagrįstas ir jį patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino T. B. reikalavimą visa apimtimi, skaičiuodamas sutartines 14 procentų dydžio palūkanas už visą 5 metų terminą (CK 1.125 straipsnio 10 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog prievolių pagal visas 3 paskolos sutartis galutinis terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. ir T. B. galėjo reikalauti palūkanų ne už ilgesnį kaip 5 metų terminą, 14 procentų dydžio palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. (skolos grąžinimo termino pabaiga), o už likusį laikotarpį ne daugiau kaip 5 procentų dydžio palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. kovo 22 d. – nutarties iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi iš viso T. B. galėjo reikalauti ne daugiau kaip 23 465,96 Eur palūkanų: už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. palūkanų suma sudaro 5 529,36 Eur (79 645,50 Eur x 181 d. / 365 d. x 14 proc. / 100 proc. = 5 529,36 Eur ), o už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. kovo 22 d. palūkanų suma sudaro 17 936,60 Eur (79 645,50 Eur x 1 644 d. / 365 d. x 5 proc. / 100 proc. = 17 936,60 Eur). Atitinkamai ir teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo patvirtinti palūkanų 99 430,74 Eur sumoje.

16.10.                      Vien paskolos sutarčių ir reikalavimo perleidimo sutarties kopijos pateikimas objektyviai ir pakankamai nepagrindžia T. B. kreditorinio reikalavimo, atsižvelgiant į visas kitas reikalavimo (ne)pagrįstumą keliančias abejones (paskola suteikta grynaisiais, neužsitikrinus įprastomis užtikrinimo priemonėmis, pareiškėjai paskolos davėjui nei karto nemokėjo nei palūkanų, nei delspinigių, nei grąžino kredito, o kreditorius, nepaisant to, jog prievolių terminai pasibaigė 2017 m., nevykdė išieškojimo, neginčijo pareiškėjų sudarytų vertingo turto dovanojimo sandorių ir nesiėmė dėl to jokių veiksmų, fizinio asmens bankroto byloje buvo pasyvus dalyvis, kurio pastangos buvo nukreiptos tik į nepagrįsto dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimą, kreditorius detaliai nepaaiškino ir neįrodė reikalavimo pagrįstumo kitais duomenimis, kurie objektyviai ir nuosekliai pagrįstų paskolos teisinių santykių egzistavimą ir skolos dydį). Taigi T. B. reikalavimas negalėjo būti patvirtintas pareiškėjų bankroto byloje, neįsitikinus šio reikalavimo pagrįstumu.

16.11.                      T. B. kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš V. P., G. P. ir T. B. 2014 m. balandžio 29 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 1, kuria Tomas B. V. P. ir G. P. paskolino 40 546,80 Eur (140 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminą numatant 2015 m. gegužės 29 d., taip pat už termino praleidimą numatant 0,05 procentų dydžio kompensacines palūkanas, kas faktiškai yra delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1-3 dalys). Byloje nėra T. B. teisių ir pareigų perėmėjos A. B. išreikštos valios – prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą 2014 m. balandžio 29 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 1 pagrindu ir būtent tokios apimties, kurios jis yra patvirtintas nutartimi. T. B. teisių ir pareigų perėmėjos A. B. reikalavimas iš esmės negali būti tvirtinimas nesant prašymo dėl tokio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, jo nepagrindžiant papildomais įrodymais bei nepateikus reikalavimo dydį patvirtinančių skaičiavimų. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo tvirtindamas T. B. pareigų ir teisių perėmėjų VĮ Turto banko, NŽT ir VMI reikalavimą ir pastarąsias valstybines institucijas pakeitus jo teisių ir pareigų perėmėja A. B., neturėjo jokio teisinio pagrindo automatiškai patvirtinti pastarosios reikalavimo, kadangi ankstesnio T. B. pareigų ir teisių perėmėjų VĮ Turto banko, NŽT ir VMI reikalavimas buvo patvirtintas be pagrindo, o pačios A. B. pareiškimas dėl tokio kreditorinio patvirtinimo pareiškėjų bankroto byloje pateiktas nebuvo. Teismas visiškai netyrė ir nevertino šių aplinkybių, iš esmės nenagrinėjo T. B. teisių ir pareigų perėmėjų reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisinio pagrindo, šiuo aspektu nepasisakydamas ir ignoruodamas aplinkybes, sudarančias pagrindą iš esmės abejoti tokio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumu.

16.12.                      T. B. teisių ir pareigų perėmėjos A. B. reikalavimas (kuris pareikštas ir pagrįstas net nebuvo) sudaro 77 528,20 Eur, iš kurių 40 546,80 Eur negrąžinta skolos suma ir 36 981,40 Eur palūkanos / delspinigiai. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad per paskutinius penkerius metus teismo skaičiavimu yra skaičiuojamos 20,27 x 1 820 = 36 981,40 Eur palūkanos. Tačiau, atsižvelgiant į paskolos sutarties 7 punkto nuostatą, yra matyti, jog faktiškai tai yra ne palūkanos, o delspinigiai, todėl jų bendra suma galėjo būti skaičiuojama už ne ilgesnį kaip 180 dienų terminą ir patvirtinta ne didesnė kaip 3 649,21 Eur (40 546,80 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d. = 3 649,21 Eur). Net ir tuo atveju, jei būtų skaičiuojamos palūkanos 2014 m. balandžio 29 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 1, jos skaičiuotinos už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį ir ne didesnės kaip 5 procentų. Teismas, patvirtindamas 36 981,40 Eur palūkanų sumą, nesigilino į paskolos sutarties 7 punkto nuostatą, kuri savo prasme, paskirtimi ir dydžiu nustato ne palūkanų, o delspinigių (netesybų) dydį ir mokėjimo tvarką, o net ir nepagrįstai skaičiuojant palūkanas, jos turi būti paskaičiuotos ne didesnės kaip 5 procentų dydžio.

16.13.                      Pareiškėjai, kaip ir ankstesnių paskolų sutarčių pagrindu, nė karto nemokėjo T. B. nei palūkanų, nei grąžino paskolos, nors galutinis paskolos grąžinimo terminas suėjo dar 2015 m. gegužės 29 d. Nepaisant to, T. B. nevykdė išieškojimo iš pareiškėjų. Vien paskolos sutarčių ir reikalavimo perleidimo sutarties kopijos pateikimas objektyviai ir pakankamai nepagrindžia T. B. reikalavimo, atsižvelgiant į visas kitas reikalavimo (ne)pagrįstumą keliančias abejones (paskola sudaryta tarp pareiškėjų sūnaus E. P. buvusio darbuotojo ir jo tėvų pareiškėjų, paskola suteikta grynaisiais, neužsitikrinus įprastomis užtikrinimo priemonėmis, pareiškėjai paskolos davėjui nei karto nemokėjo nei palūkanų, nei delspinigių, nei grąžino kredito, o kreditorius, nepaisant to, jog prievolių terminai pasibaigė 2017 m., nevykdė išieškojimo, neginčijo pareiškėjų sudarytų vertingo turto dovanojimo sandorių ir nesiėmė dėl to jokių veiksmų, fizinio asmens bankroto byloje buvo pasyvus dalyvis, kurio pastangos buvo nukreiptos tik į nepagrįsto dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kreditorius detaliai nepaaiškino ir neįrodė reikalavimo pagrįstumo kitais duomenimis, kurie objektyviai ir nuosekliai pagrįstų paskolos teisinių santykių egzistavimą ir skolos dydį). Taigi T. B. (jo įpėdinių) kreditorinis reikalavimas negalėjo būti patvirtintas pareiškėjų bankroto byloje, neįsitikinus šio reikalavimo pagrįstumu.

16.14.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nurodytos pareigos išsamiai, visapusiškai ir teisiškai ištirti įrodymus dėl ginčijamų finansinių reikalavimų pagrįstumo, nebuvo išreikalauti papildomi įrodymai (išreikalaujant papildomus duomenis, įskaitant banko sąskaitų išrašus, visus skundžiamų kreditorių turimus rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų reiškiamų kreditorinių reikalavimų į pareiškėjus pagrįstumą, įpareigojant pateikti paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su kreditorinių reikalavimų atsiradimo, vykdymo aplinkybėmis, kreditorinių reikalavimo dydžiu ir jų pagrįstumu, taip pat pas trečiuosius asmenis (VMI) esančius duomenis ir pan.), pagrindžiantys finansinius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į visas kreditorės nurodytas aplinkybes ir neatliko papildomų įrodymų ištyrimo / jų neišreikalavo iš atitinkamų suinteresuotų asmenų, turėdamas pareigą tinkamai ir išsamiai įvertinti bankroto administratorės pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų pagrįstumą. Teismas neįvykdė visapusiško įrodymų tyrimo visa apimtimi, joje pasisakydamas tik dėl dalies kreditorės nurodytų aplinkybių / įrodymų, dalyje formaliai ir paviršutiniškai, o dalies nevertindamas iš viso.

16.15.                      Pirmosios instancijos teismo nurodytas faktas, kad vienos iš kreditorių (E. K.) skolos padengimas trečiųjų asmenų sąskaita netiesiogiai patvirtina ir ginčijamų skolinių įsipareigojimų buvimo faktą yra visiškai teisiškai nepagrįstas ir nepaneigiantis kitų abejotinų kreditorių reikalavimo nepagrįstumo. Vieno iš pareiškėjų kreditorių skolos padengimas nėra niekaip susijęs su ginčijamais reikalavimais, objektyviai jų nepagrindžia ir neįrodo.

16.16.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir aplinkybių dėl asmeninių V. P. ir G. P. įsipareigojimų išskyrimo. Kartu su finansiniais reikalavimais pateikti duomenys pagrindžia, jog prievolės A. A., T. B., HC Betonui yra asmeninės V. P. prievolės, o pareiškėja G. P. šių prievolių neprisiėmė, jų nelaidavo bei byloje nebuvo niekaip pagrįsta, jog atitinkamos prievolės galėtų būti laikomos solidariosios pareiškėjų V. P. ir G. P. prievolės. Kadangi dalis prievolių yra asmeninės V. P. prievolės, tvirtinant pareiškėjų kreditorių finansinius reikalavimus, V. P. ir G. P. kreditorių sąrašai turėjo būti išskirti (G. P. neturi pareigos dengti asmeninių V. P. prisiimtų įsipareigojimų).

16.17.                      A. A., T. B., T. B. finansiniai reikalavimai pateikti praleidus ieškinio senaties terminą, todėl turi būti taikoma ieškinio senatis, ir, atitinkami, reikalavimai negali būti patvirtinti pareiškėjų V. P. ir G. P. fizinio asmens bankroto byloje.

17.       Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu nepateikė.

 

         Apeliacinės instancijos teismas 

 

k o n s t a t u o j a :        

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo patvirtinti antros eilės kreditorių T. B. 179 076,24 Eur, A. A. 84 467,33 Eur ir T. B. 77 528,20 Eur (teisių ir pareigų perėmėja A. B., atstovaujama įstatyminės atstovės N. V.) finansiniai reikalavimai bankrutuojančių G. P. ir V. P. bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies (CPK 320 straipsnis).

20.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjams G. P. ir V. P. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskiriant UAB „VRBV“. Bankroto administratorė UAB ,,VRBV“ 2023 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo bankrutuojančių G. P. ir V. P. bankroto byloje patvirtinimo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą patenkino ir patvirtino bankrutuojančių asmenų G. P. ir V. P. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Šios nutarties dalį, kuria buvo patvirtinti kreditorių T. B. 179 076,24 Eur, A. A. 85 675,14 Eur ir T. B. teisių ir pareigų perėmėjų 78 492,24 Eur finansiniai reikalavimai, suinteresuotam asmeniui (kreditorei) UAB EDS INVEST apskundus atskiruoju skundu, Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi panaikino ir šioje dalyje klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartimi suinteresuotas asmuo T. B. pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja A. B., atstovaujama įstatyminės atstovės N. V.. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs prašymą dėl kreditorių T. B., A. A. bei T. B. teisių ir pareigų perėmėjos finansinių reikalavimų patvirtinimo bankrutuojančių G. P. ir V. P. bankroto byloje, nenustatęs pareikštų finansinių reikalavimų nepagrįstumo, skundžiama nutartimi, be kita ko, patvirtinto antros eilės kreditorių T. B. 179 076,24 Eur, A. A. 84 467,33 Eur ir T. B. 77 528,20 Eur (teisių ir pareigų perėmėja A. B., atstovaujama įstatyminės atstovės N. V.) finansinius reikalavimus.

21.       Suinteresuotas asmuo (apeliantė) UAB EDS INVEST, nesutikdama su skundžiamos nutarties dalimi, kuria patvirtinti nurodyti kreditorių finansiniai reikalavimai, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį tuo, kad nors ginčijamų kreditorių finansiniai reikalavimai kildinami iš paskolos sutarčių ir vienos reikalavimo perleidimo sutarties, tačiau pakankamai ir objektyviai neįrodytas šių reikalavimų pagrįstumas ir realumas, nepateikta jokių suvestinių dėl sutartyse numatytų delspinigių / palūkanų paskaičiavimo, taip pat ginčijamoje nutartyje nepagrįstai nebuvo išskirtos bankrutuojančios fizinių asmenų asmeninės prievolės, o T. B. teisių ir pareigų perėmėja pati nesikreipė dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto byloje ir nepateikė įrodymų dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo. Apeliantė taip pat teigia, kad ginčijamų kreditorių reikalavimai yra pateikti praleidus ieškinio senaties terminą, todėl jie ir dėl to negali būti patvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto byloje.

22.       Pažymėtina, kad nuo patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžio priklauso mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo priemonės ir tvarka, nes mokumo atkūrimo planas yra vientisas dokumentas, kurio skirtingos plano dalys yra glaudžiai susijusios, pavyzdžiui, nuo patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos priklauso, kiek bankrutuojantis asmuo gali skirti savo būtiniesiems poreikiams, kiek kreditorių reikalavimams ir kokių turi imtis veiksmų, jog patenkintų tiek savo, tiek kreditorių poreikius. Taigi, kreditorinių reikalavimų dydis fizinio asmens bankroto byloje yra labai svarbus, todėl būtina griežtai laikytis įstatyme nustatytos reikalavimų pateikimo tvarkos.

23.       CPK 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis).

24.       Taigi kreditorių reikalavimų pateikimas fizinio asmens bankroto byloje vyksta dviem etapais. Pirmajame etape kreditoriai per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 15 dienų ir ilgesnis nei 30 dienų ir kuris yra skaičiuojamas nuo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, administratoriui turi pateikti savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nepriklausomai nuo bankroto administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų juos dar kartą tikrina teismas (antrasis etapas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1277-407/2021)). Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visų be išimties bankroto administratoriaus pateiktų tvirtinti finansinių reikalavimų, jis kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (CPK 185 straipsnis).

25.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad T. B. 179 076,24 Eur finansinis reikalavimas yra kildinamas iš: 1) T. B. ir V. P. 2014 m. gegužės 14 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 14-05-14, kuria T. B. paskolino V. P. 21 721,50 Eur (75 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 20 d., numatant 14 procentų dydžio metines pelno palūkanas; 2) T. B. ir V. P. 2013 m. vasario 12 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 13-02‑12, kuria T. B. paskolino V. P. 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 20 d., numatant 14 procentų dydžio metines pelno palūkanas; 3) T. B. ir V. P. 2012 m. rugsėjo 20 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 12-09-20, kuria T. B. paskolino V. P. 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 20 d., numatant 14 procentų dydžio metines pelno palūkanas.

26.       Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad A. A. 85 675,14 Eur finansinis reikalavimas yra kildinamas iš: 1) A. A. ir V. P. 2012 m. sausio 7 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 12-01-07, kuria A. A. paskolino V. P. 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas – 2013 m. sausio 7 d., numatant 0,02 procentų dydžio delspinigius; 2) V. P. ir M. S. 2013 m. rugsėjo 23 d. sudarytos paskolos sutarties, kuria M. S. paskolino V. P. 28 962 Eur (100 000 Lt), skolos grąžinimo terminas trys metai (paskola grąžinama dalimis: 2014 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2016 m. rugsėjo 23 d.), numatant 11 procentų dydžio metines pelno palūkanas; 3) M. S. ir A. A. 2022 m. vasario 11 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria pradinis kreditorius (M. S.) perleido naujajam kreditoriui (A. A.) 28 962 Eur vertės finansinį reikalavimą ir iš šio reikalavimo kylančias visas skolininko finansines prievoles į skolininką V. P., pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2FB-1208-1126/2022.

27.       Be to, iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad T. B. (teisių ir pareigų perėmėja A. B., atstovaujama įstatyminės atstovės N. V.) 78 492,24 Eur finansinis reikalavimas yra kildinamas iš T. B., V. P. ir G. P. 2014 m. balandžio 29 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 1, kuria T. B. paskolino V. P. ir G. P. 40 546,80 Eur (140 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas – 2015 m. gegužės 29 d., už termino praleidimą laiku grąžinti paskolą, numatyta 0,05 procentų dydžio palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną.

28.       Apeliantės UAB EDS INVEST teigimu, vien tai, kad kreditorių A. A., T. B. (teisių ir pareigų perėmėja A. B., atstovaujama įstatyminės atstovės N. V.), T. B. pateikti teismui tvirtinti finansiniai reikalavimai, kildinami iš paskolos sutarčių kopijų, pakankamai ir objektyviai neįrodo, jog šie reikalavimai yra pagrįsti ir realūs. Apeliantės vertinimu, šių finansinių reikalavimų susidarymo aplinkybės (pareiškėjams, turint skolą kreditorei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, ne notarinėmis paskolos sutartimis prisiėmus įsipareigojimus dėl itin didelių grynaisiais gautų paskolos lėšų grąžinimo minėtiems kreditoriams, mainais neįgydami jokio vertingo ir apčiuopiamo turto, iš kurio atitinkamos lėšos galėtų būti grąžintos tokiems kreditoriams, grynąsias lėšas skolinusiems kreditoriams neatitinkant sąžiningo kreditorių elgsenos – neužsitikrinus atitinkamų skolų grąžinimo, neišieškant atitinkamų skolų) kelia pagrįstų abejonių dėl jų realumo bei pagrįstumo. Taigi iš apeliantės atskirojo skundo argumentų spręstina, kad ji iš esmės abejoja pateiktų paskolos sutarčių tikrumu, šalims galimai neketinant jomis sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnis).

29.       CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus. 

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (lot. pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 52 punktą; 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017 31 punktą).

31.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšiniais požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Ginčo paskolos sutarčių pasirašymo metu galiojusi CK 6.871 straipsnio redakcija (iki 2015 m. sausio 1 d.) nenumatė paskolos sutarties, sudarytos tarp fizinių asmenų, privalomos notarinės formos.

32.       Byloje duomenų, kad šios nutarties motyvų 25-27 punktuose aptartos šalių sudarytos paskolos sutartys būtų negaliojančios ir / ar nuginčytos teismine tvarka, nėra. Iš paskolos sutarčių turinio matyti, kad bankrutuojantiems fiziniams asmenims paskolos sutartyse nustatytu terminu bei sąlygomis kreditoriai, kurių pareikštus finansinius reikalavimus, grindžiamus minėtomis paskolos sutartimis, ginčija apeliantė, paskolino įvairaus dydžio piniginės lėšas. Rašytinėse paskolos sutartyse yra padaryti atskiri įrašai apie paskolų sutarčių dalyko (piniginių lėšų) perdavimo paskolos gavėjui faktą. Nė viena iš paskolos sutarčių šalių taip pat neteigė, kad sudarytais sandoriais nesiekė jokių teisinių padarinių, t. y. kad paskolos sutartyse įvardintų piniginių lėšų iš tiesų bankrutuojantys fiziniai asmenys negavo ar jos jiems nebuvo perduotos. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys jau nuo pat pareiškimo teismui dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, buvo deklaravę savo įsipareigojimus kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai šiuo metu yra ginčijami, taip pat teikė į bylą paaiškinimus dėl gautų piniginių lėšų panaudojimo. Tuo tarpu apeliantė, nors kaip vieną iš argumentų kreditorių pareikštiems finansiniams reikalavimams paneigti nurodė sudarytų paskolos sutarčių abejotiną realumą bei pagrįstumą, tačiau nereiškė reikalavimo dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis) ir neįrodinėjo aplinkybių, sudarančių tariamojo sandorio negaliojimo pagrindą, t. y. kad šalys, sudarydamos paskolos sutartis, iš tiesų nebūtų siekusios šiais sandoriais jokių teisinių pasekmių. 

33.       Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 24 punktas). Sandoris yra valinis aktas, sąmoningai skirtas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti. Tariamuoju sandoriu, kuris sudarytas dėl akių, sandorio šalys neketina sukurti teisinių pasekmių. Toks sandoris dar yra vadinamas fiktyviu, kadangi jis turi paslėptą arba neviešą šalių suderintą sąlygą, kad neturi jokių realių padarinių. Tokiu sandoriu šalys nori sudaryti tik išorinį teisinio santykio atsiradimo vaizdą, o iš esmės tarp savęs nenori ir nesukuria teisinių santykių. Paprastai tariamieji, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 38 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 26 punktas).

34.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio (liet. pagal pareigas), nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 35 punktas).

35.       Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, įvertino jos (apeliantės) argumentus dėl bankroto administratorės pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir ištyrė byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje padarė išvadą, kad šiuo atveju nebuvo paneigti tarp šalių susiklostę tarpusavio paskolos teisiniai santykiai ir nebuvo įrodyta, kad bankrutuojančių fizinių asmenų skola kreditoriams iš viso neegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad šiuo atveju egzistuoja akivaizdus pagrindas pripažinti, jog šalys paskolos sutartimi nesiekė teisinių padarinių ir dėl to teismui būtų pagrindas ex officio (liet. pagal pareigas) šias sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.86 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Taigi esant nenuginčytoms (galiojančioms) paskolos sutartims, iš jų išplaukiančios šalių teisės bei pareigos yra teisėtos ir galiojančios. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neturi pagrindo spręsti, kad kreditoriai, pareiškę turimus finansinius reikalavimus, kurie yra grindžiami pateiktomis galiojančiomis paskolos sutartimis, tokiu būdu nepagrindė savo reikalavimo teisių į bankrutuojančius V. P. ir G. P..

36.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad šalys, sudarydamos paskolos sutartis, nesusitarė dėl prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonių (pvz., turto įkeitimo, hipotekos ir pan.), ar nesiėmė pakankamai aktyvių veiksmų skolos išieškojimui, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, nepaneigia paskolos sutartinių santykių egzistavimo, šalims neneigiant paskolos dalyko (piniginių lėšų) perdavimo / gavimo. Juolab, kad iš paskolų sutarčių turinio matyti, kad šalys buvo susitariusios arba dėl mokėjimo pelno palūkanų už naudojimąsi pinigais, arba dėl netesybų už laiku neįvykdytą prievolę mokėjimo, kaip paskatinimą greičiau / laiku įvykdyti prievolę.

37.       Minėta, kad kartu su finansiniu reikalavimu kreditorius A. A. taip pat pateikė 2022 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp A. A. ir M. S., kuria pradinis kreditorius (M. S.) perleido naujajam kreditoriui (A. A.) 28 962 Eur vertės finansinį reikalavimą ir iš šio reikalavimo kylančias visas skolininko finansines prievoles į skolininką V. P., pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2FB-1208-1126/2022. Apeliantės UAB EDS INVEST vertinimu, reikalavimo perleidimo sutarties turinys neįrodo, kad šia perleidimo sutartimi perleidžiamų reikalavimų pagrindas / prigimtis yra būtent 2013 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp V. P. ir M. S.. Be to, byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog reikalavimo perleidimo sutarties sąlygos dėl reikalavimo teisės būtų tinkamai ir realiai įvykdytos, t. y. nėra įrodymų, jog yra tinkamai įvykdytas CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvas, kuris sąlygoja naujojo kreditoriaus (A. A.) galimybę prieš trečiuosius asmenis remtis reikalavimo perleidimo faktu, jog iš tiesų yra įgijęs reikalavimo teisę į pareiškėjus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės atskirojo skundo argumentais dėl toliau šioje nutartyje nurodytų motyvų.

38.       CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

39.       Iš 2022 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties turinio matyti, kad ji buvo sudaryta tarp M. S. (pradinis kreditorius) ir A. A. (naujasis kreditorius), pagal kurią (sutarties dalykas) pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui 28 962 Eur vertės finansinį reikalavimą ir iš šio reikalavimo kylančias visas skolininko finansines prievoles į skolininką V. P., pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2FB‑1208-1126/2022 (Sutarties 1.1. papunktis). Reikalavimo bei visos teisės ir pareigos kylančios iš šio reikalavimo pereina naujajam kreditoriui (jo nuosavybėn) nuo visiško atsiskaitymo pagal šią sutartį dienos (Sutarties 3.1. papunktis). Taigi iš reikalavimo perleidimo sutarties turinio, priešingai nei nurodo apeliantė, matyti, kokio dydžio reikalavimas yra perleidžiamas, kuris sutampa su 2013 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutarties dalyku (paskolos suma), taip pat yra įvardintas skolininkas ir 2022 metų fizinių asmenų bankroto bylos numeris. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs reikalavimo perleidimo sutarties turinį, reikalavimo perleidimo sutarties šalims (nei skolininkui, nei (pradiniam / naujajam) kreditoriui) neginčijant reikalavimo perleidimo dalyko, spręsti, kad naujajam kreditoriui perleistos reikalavimo teisės pagrindas yra kas kita, o ne 2013 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartis, neturi pagrindo.

40.       Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pateikta reikalavimo perleidimo sutartis yra negaliojanti ir / ar nuginčyta teismine tvarka, nėra. Be to, nė viena iš reikalavimo perleidimo sutarties šalių (nei skolininkas, nei (pradinis / naujasis) kreditorius) byloje taip pat neginčijo, kad skolininkas nėra sutikęs su reikalavimo perleidimu ir / ar yra negavęs reikalavimo perleidimą patvirtinančio dokumento ir kad naujasis kreditorius A. A. nėra atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi, t. y. nėra įgijęs reikalavimo teisių į skolininką V. P.. Pažymėtina, kad pradinis kreditorius M. S. yra įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, jis taip pat buvo informuotas ir apie bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, tačiau iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos nereiškė jokių pretenzijų į skolininką V. P., taip pat nereiškė ir jokių pretenzijų dėl sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrįstumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti 2022 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrįstumu ir perleistos reikalavimo teisės pagrindu.

41.       Apeliantė UAB EDS INVEST taip pat teigia, kad kreditorių A. A., T. B. (jo teisių ir pareigių perėmėjų), T. B. finansiniai reikalavimai negali būti patvirtinti V. P. ir G. P. bankroto byloje, kadangi jie yra pateikti praleidus bendrąjį ieškinio senaties terminą. Tačiau, reikalaudama taikyti ieškinio senatį, apeliantė nenurodė konkrečių argumentų, kodėl, jos vertinimu, kreditoriai šiuo atveju yra praleidę bendrąjį senaties terminą, per kurį jie turėjo pareikšti reikalavimus. Apeliantė jokių konkrečių argumentų nenurodo ir pateikdama atskirąjį skundą.

42.       Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Pagal šį įstatymą bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). CK nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

43.       Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas).

44.       Pagal šios nutarties motyvų 25-27 punktuose aptartas šalių sudarytas paskolos sutarčių sąlygas, skolininkai (bankrutuojantys V. P. ir G. P.) jas turėjo įvykdyti (grąžinti paskolintas pinigines lėšas) iki jose nustatytų terminų, t. y. pagal 2012 m. sausio 7 d. paskolos sutartį iki 2013 m. sausio 7 d., pagal 2012 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį iki 2017 m. rugsėjo 20 d., pagal 2013 m. vasario 12 d. paskolos sutartį iki 2017 m. rugsėjo 20 d., pagal 2014 m. balandžio 29 d. paskolos sutartį iki 2015 m. gegužės 29 d., pagal 2014 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. ir pagal 2013 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį dalimis iki 2014 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2016 m. rugsėjo 23 d. Taigi dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju turi būti skaičiuojamas atitinkamai nuo termino grąžinti paskolintas pinigines lėšas pabaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kreditorius T. B. į bankroto administratorių dėl finansinio reikalavimo V. P. ir G. P. bankroto byloje patvirtinimo kreipėsi 2022 m. balandžio 21 d., kreditorius A. A. – 2022 m. balandžio 20 d., o NŽT (kaip teisių ir pareigų perėmėja) dėl T. B. turimo finansinio reikalavimo – 2022 m. balandžio 12 d. Bankroto administratorės prašymas dėl bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo teismui pateiktas 2022 m. gegužės 6 d. Taigi šiuo atveju, kaip tą pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta, kad kreditoriai prašymus dėl finansinių reikalavimų V. P. ir G. P. bankroto byloje patvirtinimo yra pareiškę, praleidus bendrąjį senaties terminą.

45.       FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismo nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą, be kita ko, turi būti nurodyta laikotarpis, ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius savo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi iškeldamas G. P. ir V. P. bankroto bylą, nustatė kreditoriams 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį jie turėjo teisę pareikšti paskirtai bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 23 d., todėl terminas kreditorių reikalavimams pareikti baigėsi 2022 m. balandžio 22 d. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kreditoriai prašymus dėl finansinių reikalavimų V. P. ir G. P. bankroto byloje patvirtinimo yra pareiškę taip pat nepraleidę ir teismo nustatyto termino tokiems reikalavimams fizinių asmenų bankroto byloje pareikšti.

46.       Apeliantė UAB EDS INVEST argumentą, kad kreditoriaus T. B. finansinis reikalavimas negalėjo būti patvirtintas V. P. ir G. P. bankroto byloje, taip pat grindžia aplinkybe, jog byloje nebuvo išreikštos T. B. teisių ir pareigų perėmėjos A. B. valios – prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą 2014 m. balandžio 29 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 1 pagrindu ir būtent tokios apimties, kurios jis yra patvirtintas skundžiama nutartimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliantės argumentas yra paneigiamas byloje esančiais duomenimis.

47.       Minėta, kad bankrutuojantys V. P. ir G. P., pateikdami teismui pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, taip pat buvo deklaravę ir savo įsipareigojimus kreditoriams, be kita ko, ir turimus įsipareigojimus kreditoriui T. B. (78 492,24 Eur sumoje), kuris taip pat byloje dėl bankroto bylos iškėlimo buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu. T. B. mirus (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi suinteresuoto asmens T. B. teisių ir pareigų perėmėjais laikė VĮ Turto banką, NŽT ir VMI. Šios nutarties motyvų 43 punkte nustatyta, kad NŽT (kaip T. B. teisių ir pareigų perėmėja) kreipėsi į bankroto administratorę dėl T. B. turimo finansinio reikalavimo V. P. ir G. P. bankroto byloje patvirtinimo. Bylos nagrinėjimo eigoje, paaiškėjus T. B. palikimą priėmusiems asmenims, pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi suinteresuotą asmenį T. B. pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėja A. B., atstovaujamą įstatyminės atstovės N. V.. Teismas nutartyje taip pat išaiškino, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje jis įstoja (CPK 48 straipsnio 1, 2 dalys.). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad byloje nebuvo išreikšta T. B. teisių ir pareigų perėmėjos A. B. valia dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo V. P. ir G. P. bankroto byloje (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

48.       Apeliantė UAB EDS INVEST atskirajame skunde taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi, patvirtinant V. P. ir G. P. kreditorius ir jų finansinius reikalavimus, nepagrįstai nebuvo išskirtos jų asmeninės prievolės. Tačiau tokiems argumentams pagrįsti objektyvių įrodymų apeliantė nepateikė. Apeliantė tenurodo, kad kartu su finansiniais reikalavimais pateikti duomenys pagrindžia, jog prievolės A. A. ir T. B. yra asmeninės V. P. prievolės, o pareiškėja G. P. šių prievolių neprisiėmė, tačiau kokie, pasak apeliantės, konkretūs įrodymai patvirtinta jos nurodytas aplinkybes, atskirajame skunde įvardijama nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo paskolos sutartys buvo sudarytos bankrutuojantiems V. P. ir G. P. esant santuokoje. Be to, nei V. P., nei G. P. prievolės pobūdžio neginčija, o byloje duomenų apie tai, kad G. P. apie paskolos sutarčių sudarymą nebūtų žinoma, nėra, tokių aplinkybių nėra nurodžiusi ir ji pati. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patvirtindamas ginčijamus finansinius reikalavimus, neturėjo pagrindo spręsti, kad prievolės kreditoriams yra asmeninė V. P., o ne solidarioji jo ir G. P. prievolė.

49.       Apeliantės UAB EDS INVEST atskiruoju skundu taip pat yra kvestionuojama ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl kreditorių finansinių reikalavimų dydžio pagrįstumo, apskaičiuotų mokėjimo pelno palūkanų ir netesybų už pradelstą įvykdyti laiką apimtyje. Apeliantė teigia, kad šiems kreditorių reikalavimas turėjo būti taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, už terminą, ilgesnį nei paskolos grąžinimo terminas, kuris buvo nustatytas paskolos sutartyje, turėjo būti skaičiuojama ne didesnės nei 5 procentų dydžio metinės (pelno) palūkanos. Be to, apeliantės vertinimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nesigilino ir į su kreditoriaus T. B. sudarytos paskolos sutarties 7 punkto nuostatą, kuri savo prasme, paskirtimi ir dydžiu nustato ne mokėjimo (pelno) palūkanų, o delspinigių (netesybų) dydį ir mokėjimo tvarką.

50.       CK įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. Kreditorius, be kita ko, turi galimybę naudotis dviem Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu.

51.       Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

52.       Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas tik taikant sutarčių teisės normas (pvz., CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.).

53.       Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas mokėjimo (pelno) palūkanas, neturėjo pagrindo vadovautis jos nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 dėl draudimo reikalauti pelno palūkanas po paskolos teisinių santykių pabaigos, nes nagrinėjamu atveju paskolos sutartys nebuvo nutrauktos. Tuo tarpu sutartinių santykių šalys nereiškė reikalavimo dėl pelno (mokėjimo) palūkanų dydžio sumažinimo, taikant sutarčių teisės normas. 

54.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad kreditoriaus T. B. skundžiama nutartimi patvirtintą 179 076,24 Eur finansinį reikalavimą sudaro 79 645,50 Eur skolos (negrąžinta paskola) ir 99 430,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Minėta, kad T. B. kreditoriaus finansinis reikalavimas yra grindžiamas trimis paskolos sutartimis, kuriose už suteiktą paskolą buvo numatyta mokėti 14 procentų dydžio metines pelno palūkanas, mokamas nuo sutartyje numatytos termino (atitinkamos paskolos sutarties sudarymo) dienos. Visose trijose paskolų sutartyse numatytas paskolų grąžinimo terminas yra 2017 m. rugsėjo 20 d. Iš skundžiamos nutarties turinio, matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino prašomų patvirtinti palūkanų dydį, pagal CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau neteisingai apskaičiavo tvirtinamų palūkanų dydį ir nepagrįstai sprendė, kad kreditorius pateikė net mažesnį finansinį reikalavimą nei tą, kokį jis turėjo teisęs apskaičiuoti atsižvelgdamas į sutartį bei CK 1.125 straipsnio 10 dalį. Pagal visas tris paskolos sutartis apskaičiuotos palūkanos už penkerius metus, taikant CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą sutrumpintą penkerių metų senaties terminą, sudaro 55 751,85 Eur ((28 962 Eur x 14 proc. x 5 m.) + (28 962 Eur x 14 proc. x 5 m.) + (21 721,50 Eur x 14 proc. x 5 m.). Taigi, šiuo atveju, turėjo būti tvirtinama 55 751,85 Eur palūkanų suma, o ne 99 430,74 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, šioje dalyje keistina pirmosios instancijos teismo nutartis, sumažinant patvirtintą kreditoriaus T. B. 179 076,24 Eur finansinį reikalavimą iki 135 397,35 Eur sumos, iš kurios pagrindinė skola yra 79 645,50 Eur, o palūkanos – 55 751,85 Eur.

55.       Kaip matyti iš byloje pateikto 2022 m. balandžio 20 d. kreditorinio reikalavimo, A. A. finansinį reikalavimą sudaro 28 962 Eur skola ir 1 042,63 Eur delspinigiai pagal 2012 m. sausio 7 d. sutartį ir 28 962 Eur skolos ir 26 708,51 Eur palūkanų pagal 2022 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Byloje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo sutartimi A. A. reikalavimą įgijo iš M. S., kylantį iš 2013 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutarties, kuria šalys buvo susitarusios dėl 11 procentų metinių palūkanų skaičiavimo už naudojimąsi paskola nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. Iš skundžiamos nutarties turinio, matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino prašomų patvirtinti palūkanų dydį, pagal CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau neteisingai apskaičiavo tvirtinamų palūkanų dydį. Pagal paskolos sutartį apskaičiuotos palūkanos už penkerius metus, taikant CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą sutrumpintą penkerių metų senaties terminą, sudaro 15 929,10 Eur (28 962 Eur x 11 proc. x 5 m.). Taigi, šiuo atveju, pagal minėtą paskolos sutartį turėjo būti tvirtinama 15 929,10 Eur palūkanų suma, o ne 25 500,70 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, šioje dalyje keistina pirmosios instancijos teismo nutartis, sumažinant patvirtintą kreditoriaus A. A. 84 467,33 Eur finansinį reikalavimą iki 74 895,73 Eur sumos, iš kurios pagrindinė skola yra 57 924 Eur, delspinigiai – 1 042,63 Eur ir palūkanos – 15 929,10 Eur.

56.       Skundžiama nutartimi taip pat patvirtintas T. B. 77 528,20 Eur finansinis reikalavimas, kuris susideda iš 40 546,80 Eur pagrindinės skolos ir 36 981,40 Eur palūkanų / delspinigių. Kreditoriaus finansinis reikalavimas yra grindžiamas 2014 m. balandžio 29 d. sudaryta paskolos sutartimi, kuria T. B. paskolino V. P. ir G. P. 40 546,80 Eur (140 000 Lt) paskolos sumą, joje, už termino praleidimą laiku grąžinti paskolą, numatant 0,05 procentų dydžio palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 7 punktas). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka, kad skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai taikomas CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas sutrumpintas penkerių metų senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl palūkanų, kadangi iš sutarties turinio yra akivaizdu, kad buvo susitarta ne dėl mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi pinigais, bet dėl netesybų (delspinigių) laiku negrąžinus paskolos sumą, todėl turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas. Taigi, šiuo atveju, pagal minėtą paskolos sutartį turėjo būti tvirtinama 3 649,21 Eur (40 546,80 Eur x 0,02 proc. x 180 d.) delspinigių suma, o ne 36 981,40 Eur palūkanos. Atsižvelgiant į nurodytą, šioje dalyje keistina pirmosios instancijos teismo nutartis, sumažinant patvirtintą kreditoriaus T. B. 77 528,20 Eur finansinį reikalavimą iki 44 196,01 Eur sumos, iš kurios pagrindinė skola yra 40 546,80 Eur, o delspinigiai – 3 649,21 Eur.

57.       Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino fizinių asmenų bankroto proceso normas, reglamentuojančias kreditorių ir jų finansinių reikalavimų tenkinimą bankroto proceso metu bei tinkamai įvertino bankroto administratorės pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų pagrįstumą, taip pat atsižvelgė į apeliantės argumentus, tačiau, apeliantės prašymu, taikydamas sutrumpintą ieškinio senatį, netinkamai apskaičiavo kreditorių finansinių reikalavimų dalis, susijusias su paskolų sutartyse nustatytomis palūkanomis, netinkamai vertino sutarties nuostatas dėl įtvirtintų netesybų skaičiavimo, todėl apeliantės UAB EDS INVEST atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartis yra pakeičiama, sumažinant patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, t. y. sumažinamas patvirtintas kreditoriaus T. B. 179 076,24 Eur finansinis reikalavimas iki 135 397,35 Eur sumos, patvirtintas kreditoriaus A. A. 84 467,33 Eur finansinis reikalavimas iki 74 895,73 Eur sumos ir patvirtintas kreditoriaus T. B. 77 528,20 Eur finansinis reikalavimas iki 44 196,01 Eur sumos. Likusioje dalyje nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338-339 straipsniu, 

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį pakeisti.

Patvirtintą antros eilės kreditoriaus T. B. 179 076,24 Eur finansinį reikalavimą sumažinti iki 135 397,35 Eur sumos, iš kurios pagrindinė skola yra 79 645,50 Eur, o palūkanos – 55 751,85 Eur.

Patvirtintą antros eilės kreditoriaus A. A. 84 467,33 Eur finansinį reikalavimą sumažinti iki 74 895,73 Eur sumos, iš kurios pagrindinė skola yra 57 924 Eur, delspinigiai – 1 042,63 Eur ir palūkanos – 15 929,10 Eur.

Patvirtintą antros eilės kreditoriaus T. B. (teisių ir pareigų perėmėja A. B., atstovaujama N. V.) 77 528,20 Eur finansinį reikalavimą sumažinti iki 44 196,01 Eur sumos, iš kurios pagrindinė skola yra 40 546,80 Eur, o delspinigiai – 3 649,21 Eur.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas