Baudžiamoji byla 1A-74-354/2010
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.14.3.1., 2.1.4.4.2.3., 2.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teisėjų Irenos Ivanovienės, Virginijos Žindulienės,
sekretoriaujant Redai Jončienei,
dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,
gynėjai advokatei Jūratei Astromskytei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti L. F., A. Š. bei M. P., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Priteista solidariai iš P. V., M. P., L. F. ir A. Š. 2200 Lt žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. K.
Kolegija
nustatė:
P. V. nuteistas už tai, kad 2009-03-27 apie 21 val. Akmenėje (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. P., A. Š. ir L. F., panaudojęs fizinį smurtą, t. y. suduodamas R. K. smūgį ranka į veidą, L. F. sudavus nukentėjusiam ne mažiau trijų smūgių ranka į veidą ir ne mažiau trijų smūgių koja į galvą, M. P. sudavus nukentėjusiam ne mažiau trijų smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, A. Š. sudavus nukentėjusiam smūgį koja į nugarą ir taip nukentėjusiam R. K. padarydamas veido sumušimą, 3-jų viršutinių dantų išmušimą, hematomą kairiame skruoste, muštinę viršutinės lūpos žaizdą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, R. K. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2100“ 100 Lt vertės su jame buvusia įdėta „Pildyk“ mokėjimo kortele 10 Lt vertės, garažo ir automobilio raktus 80 Lt vertės, cigarečių „Partner“ pakelį 4,70 Lt vertės, žiebtuvėlį 1 Lt vertės ir 30 Lt pinigų – iš viso pagrobė svetimo turto už 225,70 Lt, tuo nukentėjusiajam R. K. padarydamas 225,70 Lt turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. V. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą, nes buvo pažeistos jo teisės – teisme nebuvo skirtas jam advokatas, neapklausti liudytojai, kuriuos reikėjo apklausti.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą R. K. pašo iš P. V. ir M. P. priteisti po 950 Lt jam padarytos žalos ir nuteisti pagal Lietuvos įstatymus. Nukentėjusysis nurodo, kad M. P. ir P. V. žalos jam neatlygino, susitikus vengia kalbėtis, o P. V. dažnai matydavo neblaivų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo P. V. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. V. pripažino kaltu dėl įvykdyto plėšimo bendrininkų grupėje, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Iš esmės apeliantas neginčija nei savo kaltės, nei padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau, jo manymu, buvo pažeistos jo procesinės teisės į gynybą.
Baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 51 str.) yra numatyti atvejai, kada baudžiamajame procese yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą P. V. atžvilgiu nei vienos Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. numatytų sąlygų nebuvo. Kita vertus, teismas, nustatęs, kad be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą (BPK 51 str. 2 d.). Konkrečiu atveju teisėjų kolegija nemano, kad P. V. buvo būtina pakviesti gynėja, net jei ir šioje byloje kitus nuteistuosius gynė advokatas A. Jonauskas (t. 2, b. l. 132). Kolegija atkreipia dėmesį, kad visi nuteistieji, tame tarpe ir pats apeliantas, visiškai pripažino savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 71; 75; 78-81; t. 2, b. l. 134). Taigi, prieštaravimų tarp kaltinamųjų gynybos interesų nebuvo.
Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, apylinkės teismo teisėja prieš pradėdama įrodymų tyrimą išaiškino kaltinamajam P. V. jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 22 str. 3 d., tame tarpe ir teisę turėti gynėją (t. 2, b. l. 133). Nėra pagrindo manyti, kad išaiškintų teisių apeliantas nesuprato, nes teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, pasinaudojo – pareikalavo kaltinamąjį aktą susipažinimui (t. 2, b. l. 133). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu gynėjo atsisakė (t. 1, b. l. 68-69; 72-73; 76-77), o teisiamajame posėdyje gynėjo nepageidavo (t. 2, b. l. 112-113; 132-136) ir jo nepasikvietė, nors suimtas nebuvo (t. 1, b. l. 82-83).
Tokiu būdu nėra jokio pagrindo manyti, kad apylinkės teismas neužtikrino apelianto teisės į gynybą. Kolegijos nuomone, nuteistasis P. V. pats valingai apsisprendė dėl gynybos taktikos, todėl nagrinėti baudžiamąją bylą iš naujo, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.
Apelianto teigimu, teisiamajame posėdyje nebuvo apklausti visi liudytojai, tačiau nei savo apeliaciniame skunde, nei apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu tokių neįvardijo (t. 2, b. l. 112-113; 132-136), prašymų apklausti konkretų liudytoją ar liudytojus nepateikė, iš esmės sutiko su prokuroro pozicija nagrinėti bylą neatvykus liudytojams A. B., T. J., S. M., R. B. ir L. S. (t. 2, b. l. 133). Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia teismui nutarti bylą nagrinėti nedalyvaujant liudytojams, jei tam pritaria proceso dalyviai ir bylos aplinkybės yra aiškios.
Nuteistasis P. V. savo skunde, kaip buvo minėta, nenurodė nei konkrečių liudytojų, nei kokias svarbias bylos aplinkybes tie liudytojai galėtų patvirtinti ar paneigti. Todėl nėra galimybės konkrečiai pasisakyti apie šiuos apeliacinio skundo teiginius ir, nesant abejonių dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo, nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojus, be kurių dalyvavimo pirmosios instancijos teisme priimtas skundžiamas nuosprendis.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. V. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenį apibūdinančius duomenis, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nustatytas dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė bausmę, mažesnę už Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą vidurkį (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų).
Nuteistasis P. V. savo skunde nenurodė jokių aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę. Todėl, kolegijos nuomone, apeliantui paskirta bausmė neprieštarauja BK VIII skyriaus nuostatoms, savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra teisinio pagrindo.
Kolegija, atkreipdama dėmesį į nukentėjusiojo R. K. atsikirtime išdėstytą teiginį, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Bendru žalos padarymu laikomi ir tokie atvejai, kai žala padaroma nusikaltimo bendrininkų bendrais veiksmais. Todėl apylinkės teismas, nustatęs nuteistųjų P. V., M. P., L. F. ir A. Š. bendrininkavimą nusikaltimo padaryme, pagrįstai priteisė visiems bendrininkams žalą nukentėjusiam atlyginti solidariai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutaria:
nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Nijolė Matuzevičienė
Teisėjos Irena Ivanovienė
Virginija Žindulienė