Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-329-806/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00186-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10; 21.11.10

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 11 d.   

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „D.“ atstovo advokato E. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 480 (keturių šimtų aštuoniasdešimt) eurų bauda.

Teismas, išnagrinėjęs skundą

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi A. T. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad A. T., būdamas UAB „S.“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 23 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų, įstatymo nustatyta tvarka ir laiku nesušaukė visuotinio Bendrovės akcininkų susirinkimo už 2019 ir 2020 finansinius metus, kaip tai numatyta ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, t. y. iki 2020 m. gegužės 1 d. nesušaukė eilinio visuotinio Bendrovės akcininkų susirinkimo už 2019 m. ir iki 2021 m. gegužės 1 d. nesušaukė eilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo už 2020 m.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutarimu A. T. nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį 480 Eur bauda už tai, kad jis, turėdamas pareigą, iki 2020 m. gegužės 1 d. nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo už 2019 finansinius metus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bendrovės visuotinis akcininkių susirinkimas už 2019 finansinius metus turėjo įvykti iki 2020 m. gegužės 1 d. Teismo vertinimu, A. T. ir jo atstovo nurodytos aplinkybės, jų teigimu, pagrindžiančios Bendrovės akcininkų susirinkimo nesušaukimo pateisinamas priežastis, nepanaikina A. T. kaip Bendrovės vadovui ABĮ 23 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Kaltinimo dalis, kuria prašoma A. T. patraukti administracinėn atsakomybėn dėl visuotinio akcininkų nesušaukimo už 2020 finansinius metus, šalintina, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. T. neįvykdė minėtos pareigos.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Apeliaciniu skundu UAB „D.“ atstovas advokatas E. Z. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutarimą dalyje ir pripažinti A. T. kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo už 2020 finansinius metus nesušaukimo); A. T. skirti ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį; iš A. T. priteisti UAB „D.“ naudai pirmosios instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas sumoje 300 Eur; priteisti UAB „D.“ naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas.

4.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino A. T. kaltinimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo už 2020 finansinius metus ir pažymima, kad tai prieštarauja ABĮ nuostatoms. ABĮ 37 straipsnyje numatyta, jog bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Minėto įstatymo 34 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog bendrovės valdyba atsako už visuotinio akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku. Jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus ABĮ nustatytas išimtis (ABĮ 19 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju UAB „S.“ valdyba buvo nenumatyta ir nesudaroma, todėl valdybos funkcijos tenka bendrovės vadovui, kuris yra atsakingas už visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir rengimą laiku. Šiuo atveju A. T. turėjo pareiga vėliausiai iki 2021 m. balandžio 10 d. išsiųsti akcininkams pranešimą apie šaukiamą eilinį akcininkų susirinkimą, kuriame turėjo būti tvirtinami Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys už 2020 metus, bei tuo pačiu parengti Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius ir teikti juos akcininkams susipažinti, kaip tai yra numatyta ABĮ. Tai, kad A. T. buvo atšauktas iš Bendrovės vadovo pareigų 2021 m balandžio 23 d., nešalina jo, kaip vadovo atsakomybės, nes pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą už 2020 metus jis neįvykdė, nors remiantis įstatymais turėjo ir privalėjo tai padaryti iki 2021 m. balandžio 10 d., laikotarpiu kai A. T. buvo Bendrovės vadovas. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į ABĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad bendrovės vadovo funkcijos pasibaigia, kai jį išrinkęs organas jį atšaukia iš vadovo pareigu. Taigi, šiuo atveju A. T. iki kol nebuvo atšauktas iš Bendrovės vadovo pareigų turėjo pareigą laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų, tame tarpe ir reikalavimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimų, kadangi pagal įstatymą terminas, per kurį jis turėjo būti sušauktas, patenka į laikotarpį, kuomet Bendrovei vadovavo A. T..

5.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino duomenų, jog A. T. 2021 m. balandžio 13 d. asmeniškai patvirtino (pasirašė) Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2020 metus su aiškinamuoju raštu ir pateikė jį Juridinių asmenų registrui, kurio neteikė tvirtinti akcininkams, kurie jo netvirtino, nes nebuvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas. Advokatas, remdamasis ABĮ nuostatomis, nurodo, jog nesušaukus visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turi išimtinę teisę tvirtinti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už finansinius metus, Bendrovės vadovui nėra pagrindo teikti metinį finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, kadangi minėtam registrui gali būti teikiamas tik akcininkų patvirtintas Bendrovės metinis finansinių ataskaitų rinkinys. Šiuo atveju, A. T., akcininkų susirinkimo už 2020 finansinius metus nesušaukė, tačiau Bendrovės finansinių atskaitų rinkinį už 2020 finansinius metus Juridinių asmenų registrui pateikė, kurio Bendrovės akcininkai nepatvirtino, nes nebuvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas.

6.       Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „D.“ pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos sumoje 300 Eur yra neproporcingai didelės ir dėl to turėtų būti mažinamos iki 150 Eur. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos sumoje 300 Eur yra realios, protingos, sąžiningos bei atitinka bylos sudėtingumą ir darbo laiko sąnaudas byloje. Nurodo, jog UAB „D.“ atstovas byloje rengė pareiškimą su priedais teismui, analizavo į bylą pateiktus dokumentus, aktyviai domėjosi bylos eiga, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, jiems rengėsi.

7.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. T. skiriant nuobaudą nebuvo pagrindo nukrypti nuo ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyto sankcijos vidurkio, priešingai, A. T. turi būti skirtinas ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Pažymima, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta A. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis turėjo būti paskirta bauda lygi jos vidurkiui. Nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad A. T. padaryti nusižengimai buvo atsitiktiniai, taip pat jie nemenkina paties nusižengimo fakto. Priešingai, Bendrovės vadovas, eidamas savo pareigas, privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, priešingu atveju, susidarytų ydinga situacija, kuomet nepakankamas asmens atidumas bei rūpestingumas savo veiksmus derinant su teisės aktų reikalavimais sudarytų galimybę jo elgesį vertinti kaip mažiau pavojingą.

8.       2021 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. atstovo advokato D. Č. atsiliepimas į UAB „D.“ atstovo advokato E. Z. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinio skundo netenkinti.

9.       Atsiliepime į skundą akcentuojama, kad A. T. daugiau nei mėnuo iki 2021 m. balandžio 30 d. informavo UAB „D.“ apie savo atsistatydinimą iš Bendrovės vadovo pareigų, kai laikas per kurį turi būti sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas dar nebuvo pasibaigęs. Pareiškimas teismui apie neva nevykdomas A. T. pareigas buvo pateiktas dar 2021 m. balandžio 20 d., t. y. likus dar 10 dienų, per kurias buvo galima sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Manytina, kad apeliantas tiesiog dirbtinai formalizuoja A. T. įsipareigojimus, kadangi apeliantas yra vienintelis Bendrovės akcininkas ir finansines ataskaitas už 2020 m. galėtų patvirtinti pats priimdamas vienintelio akcininko sprendimą.

10.       Atsiliepime pabrėžiama, kad pagal ABĮ 23 straipsnio 1 dalį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Taigi apeliantas turi teisę ir pats inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimo šaukimą, ko šiuo atveju nepadarė.

11.       Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nepaisant A. T. pareiškimo dėl atsistatydinimo, iš UAB „D.“ pusės niekada nebuvo keliamas klausimas dėl visuotinio akcininko susirinkimo ir apie neva pažeidžiamas akcininko teises. 

12.       Atsiliepime pažymima, kad UAB „D.“, kaip vienintelis Bendrovės akcininkas, žinojo apie šios Bendrovės finansinę situaciją, taip pat žinojo ir tai, kad paskutinius metus Bendrovė nevykdė jokių naujų projektų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog vertinant, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, privalu atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

13.       Atsiliepime nurodoma, kad A. T. turėjo teisę sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą už 2020 m., tačiau šia teise nepasinaudojo. UAB „D.“ daugiau nei mėnesį laiko apie tai, kad A. T. atsistatydino iš Bendrovės direktoriaus pareigų, žinojo, todėl turėjo visas galimybes sušaukti Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu būtų galima išspręsti ir finansinių ataskaitų tvirtinimo klausimus, tačiau to nepadarė. UAB „D.“ vilkinant A. T. atsistatydinimo klausimo patvirtinimą, A. T. neliko nieko kito, kaip 2020 m. finansines ataskaitas pateikti tokias, kokios jos yra pagal Bendrovės finansinius dokumentus.

14.       Tai, kad A. T. nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo už 2020 metus jam nesukelia atsakomybės, kadangi tokios pareigos jis nebeturėjo, taip pat nebuvo galutinai suėjęs terminas per kurį privaloma sušaukti visuotinė akcininkų susirinkimą.

15.       Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu UAB „D.“ atstovo buvo paklausta dėl nuobaudos dydžio A. T., dėl ko atstovas aiškiai nurodė, kad jam nėra jokio skirtumo dėl nuobaudos dydžio ar jos pobūdžio. Taigi nesuvokiami motyvai, dėl kurių yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda. A. T. nuomone, toks pareiškimas yra išskirtinai susijęs su negatyviais A. T. ir D. K. santykiais, todėl ir apeliaciniame skunde išdėstytas siūlymas dėl administracinės nuobaudos turi daugiau asmeninės nuoskaudos elementų ir nėra susijęs su situacijos faktiniu ir teisiniu vertinimu.

16.       Tarp padaryto pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Remiantis teismų praktika, teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus bus pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

17.       A. T. nuomone, tai, kad jis prisipažįsta suklydęs, gailisi dėl šios klaidos ir ateityje dės visas pastangas, kad ši klaida nepasikartotų, leidžia tai vertinti kaip atsakomybę švelninančią aplinkybę. A. T. su pirmosios instancijos teismo nutarimu sutiko, jo neskundė ir mano, kad paskirtosios baudos sumokėjimas visiškai atitinka administracinių nusižengimų įstatymo nurodytus tikslus, dėl ko baudos dydis neturėtų būti keičiamas.

18.       Atsiliepime yra sutinkama ir su pirmosios instancijos teismo priteistomis atstovavimo išlaidomis, kadangi bylos apimtis yra nedidelė, iš viso vyko du teismo posėdžiai, trukę vos 20 minučių, be to, pasitvirtino tik dalis pareiškime dėl asmens patraukimo atsakomybėn nurodytų aplinkybių, taigi byla iš esmės yra nesudėtinga.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

UAB „D.“ atstovo advokato E. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

19.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl A. T. atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dalyje dėl visuotinio akcininkų susirinkimo už 2020 finansinius metus nesušaukimo), prašo padidinti A. T. skirtą baudą ir iš A. T. UAB „D.“ naudai priteisti tiek pirmosios instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas (300 Eur), tiek ir apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas. 

20.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančių duomenų visumą, patikrinęs skundžiamą nutarimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismas 2021 m. birželio 21 d. nutarimu nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, dalies jų tinkamai neįvertino, todėl dalyje priėmė nepagrįstas nutarimą, kuris keistinas.

Dėl A. T. atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį

21.       Pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) administracinis nusižengimas objektyviai gali pasireikšti alternatyviais būdais: 1) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams; 5) kitais įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 6) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Administracinio nusižengimo sudėties objektyvių požymių turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami ne ANK, o kituose teisės aktuose, šiuo atveju Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.

22.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi A. T. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad A. T., būdamas Bendrovės vadovas nevykdė ABĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų, įstatymo nustatyta tvarka ir laiku nesušaukė visuotinio Bendrovės akcininkų susirinkimo už 2019 finansinius metus, bei už 2020 finansinius metus, kaip tai numatyta ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, t. y. iki 2020 m. gegužės 1 d. nesušaukė eilinio visuotinio Bendrovės akcininkų susirinkimo už 2019 metus ir iki 2021 m. gegužės 1 d. nesušaukė eilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo už 2020 metus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutarimu A. T. nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį 480 Eur bauda už tai, kad jis, turėdamas pareigą, iki 2020 m. gegužės 1 d. nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo už 2019 finansinius metus.

23.       ABĮ 23 straipsnio 2 dalis numato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos arba šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – bendrovės vadovo sprendimu, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus.

24.       Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog tuo metu, kai A. T., buvo UAB „S.“ vadovu, jis buvo atsakingas už visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą laiku. Šią A. T. pareigą įtvirtina ir ABĮ 19 straipsnio 4 dalies, 37 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, jog tais atvejais, kai bendrovėje nėra sudaryta valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas perima bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas pripažįstamas vienasmeniu bendrovės valdymo organu.

25.       Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių Bendrovės įstatų IV-o skyriaus nuostatų, Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas bei vadovas (direktorius) (b. l. 7-8). Remiantis 2021 m. balandžio 21 d. Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) išplėstiniu išrašu, vieninteliu Bendrovės akcininku yra UAB „D.“. A. T. į Bendrovės vadovo pareigas paskirtas 2019 m. liepos 18 d. Bendrovės akcininko sprendimu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. (b. l. 5).

26.       Pasisakant dėl skundo argumentu byloje aktualu ir tai, kad 2021 m. kovo 29 d. A. T. pateikė rašytinį pareiškimą dėl atsistatydinimo iš Bendrovės direktoriaus pareigų, kurį el. paštu išsiuntė UAB „D.“ administracijai (b. l. 49). 2021 m. balandžio 2 d. UAB „D.“ akcininkei D. Z. el. paštu pateikė pranešimą dėl minimo A. T. pranešimo, kuriame nurodyta, jog 2021 m. balandžio 23 d., 10.00 val. šaukiama neeilinis visuotinis UAB „D.“ akcininkų susirinkimas, kurio metu būtų paskirtas naujas Bendrovės vadovas (b. l. 41-42). ABĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. A. T., kaip Bendrovės vadovo įgaliojimai, pasibaigė 2021 m. balandžio 23 d., kai neeiliniame UAB „D.“ akcininkų susirinkime jis buvo atšauktas iš Bendrovės vadovo pareigų. Taigi sutinkama ir su apeliacinio skundo argumentu, kad iki šios datos A. T. turėjo ir privalėjo vykdyti savo, kaip Bendrovės vadovo, pareigas. 

27.       Skunde akcentuojama ir ta aplinkybė, kad vadovaujantis tuo, kad A. T. Bendrovės vadovo pareigas privalėjo vykdyti iki 2021 m. balandžio 23 d., pastarasis turėjo pareigą vėliausiai iki 2021 m. balandžio 10 d. išsiųsti akcininkams pranešimą apie šaukiamą eilinį akcininkų susirinkimą, t. y. laikantis ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų.

28.       Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Šiame kontekste pastebėtina, kad pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2470/2010). Nors ABĮ 23 straipsnio 1 dalis numato teisę inicijuoti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą tiems akcininkams, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus, tačiau tai nešalina bendrovės vadovo pareigos sušaukti susirinkimą.

29.       Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. T. buvo atstatydintas iš Bendrovės vadovo pareigų iki 2021 m. gegužės 1 d., t. y. iki įstatyme nustatyto termino sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą už 2020 finansinius metus ir tai naikina šioje dalyje jo administracinę atsakomybę, nes pastarasis iš bendrovės vadovo pareigų buvo atstatydintas iki aktualaus termino pabaigos – 2021 m. gegužės 1 d. Skundo pareiškėjo skunde akcentuota aplinkybė, kad A. T. turėjo pareiga vėliausiai iki 2021 m. balandžio 10 d. išsiųsti akcininkams pranešimą apie šaukiamą eilinį akcininkų susirinkimą, kuriame turėjo būti tvirtinami Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys už 2020 metus, bei tuo pačiu parengti Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius ir teikti juos akcininkams susipažinti, kaip tai yra numatyta ABĮ, tačiau teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo jau aptartame kontekste dėl 4 mėnesių termino nesuėjimo, plačiau pasisakyti dėl šių aplinkybių, be to pastebėtina, kad šiuo atveju A. T. net nebuvo pradėta administracinė teisena, jog pastarasis nesilaikė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos (ABĮ 26 straipsnis).

30.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino duomenų, jog A. T. 2021 m. balandžio 13 d. asmeniškai patvirtino (pasirašė) Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2020 metus su aiškinamuoju raštu ir pateikė jį Juridinių asmenų registrui, kurio neteikė tvirtinti akcininkams, kurie jo netvirtino, nes nebuvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šios apelianto nurodomas aplinkybės taip pat nėra reikšmingos sprendžiant A. T. atsakomybės klausimą, kad jis, būdamas Bendrovės vadovas, nevykdė ABĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų, nesušaukė visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo už 2020 finansinius metus, kaip tai numatyta ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

31.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartos aplinkybės, byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinimo dalis A. T. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo už 2020 finansinius metus pirmosios instancijos teismo buvo pašalinta pagrįstai, todėl šioje dalyje skundžiamas 2021 m. birželio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl A. T. pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirtos baudos dydžio

32.       ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 480 Eur iki 3000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą už visuotinio Bendrovės akcininkų susirinkimo nesušaukimą už 2019 finansinius metus A. T. skyrė minimalaus dydžio ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, t. y. 480 Eur dydžio baudą. Apeliantas ginčija ir minėtą A. T. skirtos baudos – 480 Eur – dydį, nurodydamas, jog A. T. paskirta minimali ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta piniginė nuobauda yra nepakankama ir todėl turi būti pakeista.

33.       ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nors neginčijama, kad asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės daro tam tikrą įtaką baudos dydžiui, apygardos teismas pabrėžia, kad šios aplinkybės nėra vienintelės, turinčios reikšmę nustatant baudos dydį. Bauda skiriama atsižvelgiant į kitų ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą.

34.       Patikrinus už administracinį nusižengimą A. T. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat nuobaudų skyrimo taisyklių laikymąsi, teismas pažymi, kad nusižengimą padariusiam A. T. paskirta minimali įstatyme nustatyta nuobauda, nors ir nukrypus nuo ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, bet atsižvelgus ir į padaryto nusižengimo pavojingumą, kaltės formą, į tai, kad pasitvirtino dalis kaltinimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nusižengimo padarymo kilo žalingi padariniai, A. T. iš esmės neneigė padaręs nusižengimą, tačiau argumentavo, kad jo padarymą įtakojo pandeminė situacija šalyje, kuri efektyviai pablogino susisiekimo galimybes ir nors ši aplinkybė neatleido A. T. nuo pareigos laiku sušaukti eilinį visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą už 2019 metus, sutiktina, kad tai galėjo įtakoti darbo organizavimo procesus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą A. T. skirti griežtesnę baudą.

35.       Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti kitų teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). 

36.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu A. T. paskirta bauda bus pasiekta ANK 22 straipsnio 2 punkte nurodyta administracinių nuobaudų paskirtis, todėl šioje dalyje skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas.

Dėl patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo

37.       Apeliaciniu skundu prašoma priteisti UAB „D.“ iš A. T. pirmoje instancijoje patirtas atstovavimo išlaidas advokato pagalbai 300 Eur sumoje, taip pat kartu priteisti ir apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

38.       ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. 

39.       BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

40.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

41.       Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo teisena A. T. atžvilgiu buvo pradėta ir vyko pagal UAB „D.“ atstovo advokato E. Z. pareiškime nurodytas aplinkybes. Dėl to UAB „D.“ patyrė išlaidų, kurios yra laikytinos procesinėmis. UAB „D.“ sumokėtą 300 Eur sumą advokatui E. Z. pagrindžia 2021 m. birželio 2 d. sąskaita (b. l. 52) bei 2021 m. birželio 8 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą nuorašas (b. l. 53). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad byla nėra sudėtinga, bylos apimtis nedidelė, į tai, kad byloje įvyko du posėdžiai, kurie truko iki 20 min., apeliantas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžiuose nedalyvavo, jiems atstovavo įgalioti atstovai advokatai, į tai, kad pasitvirtino dalis pareiškime dėl asmens patraukimo atsakomybėn nurodytų aplinkybių. Nuspręsta, kad vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkinamas iš dalies ir iš A. T. buvo priteistina 150 Eur suma už advokato pagalbą.

42.       Apygardos teismas tik iš dalies sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadoms. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog bylos apimtis nėra didelė ir/ar sudėtinga, tačiau ši administracinio nusižengimo byla savo pobūdžiu yra priskiriama sudėtingesnių bylų kategorijai, byloje vyko keli teismo posėdžiai, kurių metu UAB „D.“ atstovavo profesionalus teisininkas advokatas, pastarasis surašė ir pareiškimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną, rinko aktualius dokumentus, bylos nagrinėjimui teisme taip pat reikėjo laiko pasiruošti, analizuoti byloje esančius duomenis, vėliau teiktus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kitus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad priteista suma 150 Eur atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus šiuo atveju yra pakankama. Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad pasitvirtino dalis pareiškime dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn aplinkybių, teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju priteistina didesnė prašyta advokato išlaidų suma – 250 eurų.

43.       2021 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos teisme gautas UAB „D.“ atstovo advokato E. Z. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje. Kaip matyti iš 2021 m. liepos 21 d. sąskaitos ir 2021 m. liepos 29 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą išrašo, UAB „D.“ už advokato E. Z. paslaugas sumokėjo 300 Eur. Apeliaciniu skundu yra prašoma šias išlaidas priteisti iš A. T.. 

44.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad, skirtingai nei pirmosios instancijos teisme, byla dėl apeliacinio skundo buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, t. y. bylos šalys nevyko į teismo posėdį, atstovui nereikėjo papildomai ruoštis žodiniam bylos nagrinėjimui ir pan. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašomos priteisti advokato išlaidos yra neproporcingos. Remiantis aukščiau išaiškintu ir vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme tenkinamas iš dalies ir iš A. T. priteistina 150 Eur suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 654 straipsniu,

n u t a r i a :

UAB „D.“ atstovo advokato E. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutarimo dalį, kuria 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) eurų, sumokėti advokatui už jo teisinę pagalbą, pripažinta proceso išlaidomis, ši sumą iš A. T. priteista UAB ,,D.“ ir pripažinti 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų, sumokėtų advokatui už jo teisinę pagalbą, proceso išlaidomis ir šią sumą iš A. T. priteisti UAB ,,D.“.

Priteisti iš A. T. UAB „D.“ naudai 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų proceso išlaidų, susijusių su suteikta advokato pagalba bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                    Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė