Administracinio nusižengimo byla

  Nr. A6.-42-786/2023

  Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00010-2023-0

  Procesinio sprendimo kategorijos:

  7.11;21.9.4;21.9.10;21.14.9

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2023 m. birželio 23 d.

Anykščiai

            Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,

sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, atlikusiam administracinio nusižengimo tyrimą,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. L.,

            viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) MB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovės, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

            Teismas

 n u s t a t ė :

1.       L. L., būdama nuo 2017-06-22 MB ,, (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadove, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, padarė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tokiais savo veiksmais L. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

2.       Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodė, kad MB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. 2023-04-26 duomenimis MB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 13489,59 Eur. MB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė mažajai bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2021-11-26. Tyrimą atlikusi institucija išnagrinėjusi mažosios bendrijos sąskaitų išrašus nustatė, kad už laikotarpį nuo 2021-07-01 iki 2023-02-22 MB ,, (duomenys neskelbtini)“, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais (2022-05-19 atsiskaitė su kreditore UAB (duomenys neskelbtini) pervesdama 150 Eur sumą; 2022-05-26 atsiskaitė su kreditore R. V. pervesdama 100 Eur sumą; 2022-05-26 atsiskaitė su kreditore UAB (duomenys neskelbtini) pervesdama 59,35 Eur sumą; 2022-05-26 atsiskaitė su kreditore R. V. pervesdama 48,75 Eur sumą; 2022-06-01 atsiskaitė su kreditore UAB (duomenys neskelbtini) pervesdama 323,07 Eur sumą; 2022-06-05 atsiskaitė su kreditore R. V. pervesdama 220 Eur sumą; 2022-06-11 atsiskaitė su kreditore R. V. pervesdama 149,25 Eur sumą; 2022-06-12 atsiskaitė su kreditore A. P. pervesdama 320 Eur sumą ir 2023-02-21 atsiskaitė su kreditore Z. G. pervedama 300 Eur sumą), būdama skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, mokėdama kitiems žemesnės eilės kreditoriams tuo pačiu metu būdama skolinga valstybės biudžetui, MB ,, (duomenys neskelbtini)“ pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Prašė administracinį nusižengimą padariusiai MB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovei L. L. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, t. y. 2200 Eur dydžio baudą.

3.       Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant, nurodė, jog pateiktą pareiškimą palaiko.

4.       Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. L. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pranešta tinkamai (b. l. 39-40). Atsižvelgiant į tai administracinio nusiengimo byla išnagrinėtina tyrimą atlikusios institucijos atstovui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5.         ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

6.         ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

7.         Pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Įstatymų leidėjas, priimdamas šią normą, nurodė, kad jos tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

8.         Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis); CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

9.          Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

11.       Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. L. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta rašytine bylos medžiaga: išrašu iš Juridinių asmenų registro (b. l. 9), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso 2023-04-26 išrašu (b. l. 10-11), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų kopijomis (b. l. 12-13, 14-15, 16-17, 18-19, 20-21, 22-23, 24-25), išrašais iš MB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, iš kurių matyti, kad už laikotarpį nuo 2021-07-01 iki 2023-02-22 MB ,, (duomenys neskelbtini)“, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais (2022-05-19 atsiskaitė su kreditore UAB (duomenys neskelbtini) pervesdama 150 Eur sumą; 2022-05-26 atsiskaitė su kreditore R. V. pervesdama 100 Eur sumą; 2022-05-26 atsiskaitė su kreditore UAB (duomenys neskelbtini) pervesdama 59,35 Eur sumą; 2022-05-26 atsiskaitė su kreditore R. V. pervesdama 48,75 Eur sumą; 2022-06-01 atsiskaitė su kreditore UAB (duomenys neskelbtini) pervesdama 323,07 Eur sumą; 2022-06-05 atsiskaitė su kreditore R. V. pervesdama 220 Eur sumą; 2022-06-11 atsiskaitė su kreditore R. V. pervesdama 149,25 Eur sumą; 2022-06-12 atsiskaitė su kreditore A. P. pervesdama 320 Eur sumą ir 2023-02-21 atsiskaitė su kreditore Z. G. pervedama 300 Eur sumą), būdama skolinga valstybės biudžetui (dokumentas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bylos Nr. A6-42-786/2023 priedų sąraše).

12.       Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, aplinkybės išdėstytos nuosekliai, jos yra išsamios, neprieštaringos, atitinka byloje esančią kitą medžiagą, todėl jomis abejoti nėra teisinio pagrindo. Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. L. nuo 2017-06-22, būdama MB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadove, būdama atsakingu asmeniu ir žinodama apie MB ,, (duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. kad ši neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, atsiskaitymo pirmenybę teikė žemesnės eilės MB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, taip pažeisdama kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

13.       ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

14.       ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

15.       Teismas, skirdamas L. L. nuobaudą, atsižvelgia į jos asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, nusižengimo padarymo motyvus ir aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35-36 straipsniai). Turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 46-54). Už analogišką administracinį nusižengimą nėra bausta (b. l. 46-54). Tyrimą atlikusi institucija prašė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkyje numatytą baudą, t. y. 2200 Eur. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebūvimą, administracinio nusižengimo pavojingumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad L. L. už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina sankcijos minimume numatyta bauda (ANK 34 straipsnis).

        Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

            L. L. pripažinti kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

            Baudą sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100 arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-42-786/2023.

            Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

            Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

            Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja                                                       Vitalija Ragauskienė