Civilinė byla Nr. e2S-1755-619/2016

 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19627-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2.; 3.6.1.1.; 3.6.1.1.4.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui V. Y. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, kuria buvo išspręstas ieškinio priėmimo klausimas,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti jos ir atsakovo V. Y. santuoką dėl atsakovo kaltės bei išspręsti kitus, su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. S. ieškinį kaip neteismingą šiam teismui. Išaiškino ieškovei, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti prašymą pagal teismingumą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, o atsakovas Baltarusijos Respublikos pilietis, sprendė, kad šiuo atveju taikytinos 1992-10-20 Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinės, šeimos ir baudžiamosiose bylose normos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. Y. gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo 2004-07-05 adresu (duomenys neskelbtini). Šios gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys 2010-12-13 panaikinti pasibaigus leidimo atsakovui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikui. Naujos gyvenamosios vietos atsakovas nedeklaravo. Pažymėjo, kad vien tik gyvenamosios vietos deklaravimas nenulemia nuolatinės gyvenamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2016-03-30, kuriame taip pat nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Baltarusijoje. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad atsakovas ir ieškovė bendravo iki 2007 m. Atsakovas atvykdavo į Lietuvą ir apsistodavo pas ieškovę adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė gyveno Lietuvoje, o atsakovas – Baltarusijoje, jokio bendro ūkio šalys nevedė, be to, šalys neturi bendro dalintino turto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-01 nutartimi konstatavo, jog ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl jį atsisakė priimti. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pakartotinai kreipiantis į teismą priešingų aplinkybių (paaiškinimų) nurodymas ieškinyje negali būti laikomas patikimu įrodymu byloje ir teismas tokiais įrodymais vadovautis, taip pat ir spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, negali. Todėl sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Lietuvoje yra ar buvo sutuoktinių V. S. ir V. Y. bendra gyvenamoji vieta ar kad atsakovas Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą. Jokių duomenų, kurie leistų teismui daryti priešingą išvadą, byloje nėra.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė V. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį ir priimti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes netinkamai vertino ieškovės argumentus bei pateiktus įrodymus, taip pat netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ nuostatas, be to nutartis prieštarauja aukštesnės instancijos teismo praktikai. Ieškovės paaiškinimai ankščiau teiktame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nereiškia, kad ieškovė su sutuoktiniu negyveno kaip sutuoktiniai. Pirmosios instancijos teismas pernelyg išplėtė minėtus paaiškinimus ir netinkamai juos interpretavo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė ne kitokias aplinkybes, o tik patikslintas ir sukonkretintas. Atsakovas nuo pat santuokos sudarymo gyveno ir buvo Lietuvoje iki pat 2010 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad atsakovas tariamai negyveno Lietuvoje, nepateikė jokių argumentų tokiam teiginiui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas kartais išvykdavo į Baltarusiją pas giminaičius nereiškia, kad atsakovas negyveno Lietuvoje. Nuo pat 2004 m. kovo 19 d. iki 2007 m. Apeliantės ir atsakovo gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Sutarties 28 str. 3 d., jei vienas iš sutuoktinių yra vienos susitariančios šalies, o antrasis – kitos susitariančios šalies pilietis, jų asmeninius ir turtinius teisinius santykius reguliuoja įstatymai susitariančios šalies, kurios teritorijoje buvo jų bendra gyvenamoji vieta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK

Nagrinėjamoje civilinėje bylos sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, priimdamas ieškinį, teismas privalo aiškinti ex officio. Civilinės bylos teisingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 str., Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos santykius reglamentuojanti 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė V. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nutraukti jos ir atsakovo V. Y. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus CMR skyriuje. Ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, ieškinyje nurodyta paskutinė ieškovei žinoma jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė VĮ Registrų centro pažymą, kad atsakovas nuo 2004 m. liepos 5 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys 2010 m. gruodžio 13 d. panaikinti pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ankščiau teismui teiktame ieškinyje dėl ieškovo gyvenamosios vietos nurodė, kad atsakovas tik atvykdavo ir apsistodavo Lietuvoje pas ieškovę, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad Lietuvoje buvo ar yra bendra sutuoktinių gyvenamoji vieta ar kad atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Todėl sprendė, kad ieškinys teismingas Baltarusijos Respublikos kompetentingam teismui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 28 str. 3 d., kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį reguliuoja sutuoktinių asmeniniams ir turtiniams santykiams taikytinos materialinės teisės bei teismingumo klausimus. Tuo tarpu Sutarties 29 straipsnis reguliuoja išimtinai santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia klausimus, kas ir yra aktualu nagrinėjamu atveju. Minėto straipsnio 2 d. nurodo, kad jeigu paduodant ieškininį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo arba dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, vienas iš sutuoktinių yra vienos susitariančiosios šalies, o antrasis – kitos susitariančiosios šalies pilietis, ir vienas iš jų gyvena vienos šalies, o antrasis – kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, bylose dėl santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia taikomi vienos iš susitariančiųjų šalių įstatymai. Tai reiškia, kad nagrinėjamai situacijai gali būti taikoma tiek Lietuvos Respublikos, tiek Baltarusijos Respublikos teisė. Tačiau to paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog bylose dėl santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia yra kompetentingos įstaigos susitariančiosios šalies, kurios įstatymai turi būti taikomi remiantis šio straipsnio 1-2 punktais. Tai reiškia jog ši norma yra specialioji teismingumą šio pobūdžio byloje nustatanti teisės norma, kuri suteikia teisę ieškovei kreiptis tiek į savo, t.y. Lietuvos Respublikos, tiek ir į atsakovo gyvenamosios vietos – Baltarusijos Respublikos, teismus. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog 28 straipsnio 3 d., kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodoma, kad <...>šalių santykius reguliuoja įstatymai susitariančios šalies, kurios teritorijoje yra ar buvo bendra gyvenamoji vieta <...>. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktų įrodymų, jog atsakovas buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ieškovei priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), pakanka konstatuoti, jog ten buvo bendra gyvenamoji sutuoktinių vieta, kadangi sutartis nereikalauja, jog tai būtų nuolatinė gyvenamoji vieta.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę kreiptis tiek į Lietuvos Respublikos, tiek į Baltarusijos Respublikos kompetentingus teismus, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškinio dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimą.

Teisėja                         Andrutė Kalinauskien