Civilinė byla Nr. e2A-606-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00179-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.5.2.18; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.18; 3.2.4.8.2; 3.2.4.8.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Judringė“ (netiesioginį) ieškinį atsakovams N. M. ir A. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Rekosta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovui A. B. dėl prievolių pripažinimo solidariosiomis ir skolos priteisimo bei trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lanktsinys“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Judringė“ ieškinį atsakovams N. M. ir A. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Jens Transport“, BUAB „Rekosta“, UAB „Prolain“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Lucanica“, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS skyrių, G. M., K. D., 2019 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo netenkino ieškovo N. M. ieškinio ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais UAB „Lankstinys“ ir BUAB „Judringė“ netiesioginio ieškinio.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-588-790/2020 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais netiesioginis ieškinys atsakovams N. M. ir A. B. dėl žalos atlyginimo, ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Lankstinys“ netiesioginį ieškinį, pareikštą BUAB „Judringė“ naudai, atsakovams N. M. ir A. B..

3.       Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Lankstinys“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovei BUAB „Judringė“ solidariai iš atsakovų A. B. ir N. M. 230 574,88 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad BUAB „Judringė“ buvo įkurta vystyti tapačią veiklą, kaip vykdė ūkininkas N. M., turėjęs kaimo turizmo sodybą. Atsakovas A. B. nuo 2006 m., dar nebūdamas BUAB „Judringė“ akcininku, aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, vystant kaimo turizmo projektą N. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nuo 2007 m. balandžio 18 d. A. B. tapus vieninteliu BUAB „Judringė“ akcininku, jo aktyviais veiksmais, įmonė veiklą vykdė išskirtinai N. M. interesais. Siekiant užtikrinti kaimo turizmo veiklos projekto vystymą, BUAB „Judringė“ 2007 m. gruodžio 19 d. pasirašė su BUAB „Rekosta“ (ankstesnis pavadinimas – K. S. firma „Rekosta“) paskolos sutartį, pagal kurią BUAB „Judringė“ iki 2008 m. kovo 31 d. buvo paskolinta 420 000 Lt. Dalį šios sumos – 417 000 Lt – BUAB „Judringė“ perskolino N. M. pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį iki 2008 m. kovo 31 d. Teismai, spręsdami dėl BUAB „Judringė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tokius įmonės ir N. M. santykius de facto (iš tikrųjų) pripažino jungtinės veiklos teisiniais santykiais bei konstatavo, kad N. M. dalyvavo BUAB „Judringė“ veikloje kaip vienas iš įmonės vadovų. Paskolos sutartimis buvo sukurta situacija, pagal kurią BUAB „Judringė“ tik N. M. interesais prisiėmė finansinius įsipareigojimus, nes BUAB „Judringė“ šios sutartys buvo akivaizdžiai nenaudingos. Tokiais nesąžiningais BUAB „Judringė“ akcininko A. B. bei N. M., vieno iš BUAB „Judringė“ vadovų, aktyviais veiksmais buvo padaryta žala kreditoriams, už kurią solidariai atsakingi A. B. (kaip faktinis BUAB „Judringė“ vadovas ir (arba) jos akcininkas) ir N. M. (kaip faktinis BUAB „Judringė“ vadovas ir (arba) bendrai su A. B. tyčia nesąžiningai ir neteisėtai veikęs asmuo). Žalą sudaro BUAB „Judringė“ bankroto byloje patvirtinti ir nepadengti kreditorių reikalavimai; žalos dydis preziumuojamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti žalos dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu UAB „Lankstinys“ netiesioginį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė BUAB „Judringė“ iš A. B. 230 574,88 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas, kitą netiesioginio ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismo vertinimu, egzistuoja visos sąlygos nagrinėti UAB „Lankstinys“ netiesioginį ieškinį: ši bendrovė yra BUAB „Judringė“ kreditorė; BUAB „Judringė“ teisės reikalauti žalos iš atsakovų neįgyvendino ir toks neveikimas pažeidžia kreditorių interesus, nes BUAB „Judringė“ neturi lėšų atsiskaityti su kreditoriais; Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu buvo atmetęs netiesioginį ieškinį dėl to, kad BUAB „Judringė“ neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į N. M. ir A. B., tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi šį sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

7.       Teismas nustatė, kad 2007 m. gruodžio 19 d. BUAB „Judringė“, atstovaujama direktoriaus V. R., sudarė paskolos sutartį su BUAB „Rekosta“, pagal kurią iš šios įmonės pasiskolino 420 000 Lt. 2007 m. gruodžio 21 d. BUAB „Judringė“ perskolino iš BUAB „Rekosta“ gautą pinigų sumą, sudarydama sutartį su N. M., pagal kurią jam paskolino 417 000 Lt. Teismas atmetė A. B. argumentus dėl jo vaidmens, sudarant nurodytus sandorius, t. y. kad jis nežinojo, jog į šiuos sandorius bus įtraukta BUAB „Judringė“, vertino, kad BUAB „Rekosta“ pinigus N. M. skolins tiesiogiai, apie sandorius sužinojo tik po to, kai jie buvo sudaryti, remdamasis BUAB „Judringė“ tyčinio bankroto byloje bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 A. B. duotais paaiškinimais, kuriais jis neneigė, jog nežinojo apie sudaromus sandorius, priešingai, pripažino, kad apie juos žinojo, jiems neprieštaravo bei visi suprato, jog BUAB „Judringė“ buvo „tranzitinė“ įmonė pinigams iš BUAB „Rekosta“ per BUAB „Judringę“ perduoti N. M.. Teismas, atmesdamas A. B. argumentus, rėmėsi baudžiamosios bylos Nr. 1A-1-361/2021 medžiaga, kurioje įvertinęs paties A. B., buvusio BUAB „Judringė“ vadovo V. R., K. S. ir kitų BUAB „Rekosta“ darbuotojų D. P. ir A. S., taip pat N. M. parodymus, nusprendė, kad A. B. apie šiuos sandorius neabejotinai buvo žinoma. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-361/2021 konstatuota, kad A. B., būdamas bendrovės vienintelis akcininkas ir tuo metu turėjęs su N. M. draugiškus santykius, negalėjo nežinoti apie N. M. sumanymą gauti paskolą iš BUAB „Rekosta“, pasinaudojus (ar per) BUAB „Judringė“

8.       Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti išvadą, jog A. B. buvo BUAB „Judringė“ faktinis vadovas iki to momento, kai jis tapo akcininku. Teismas pažymėjo, kad A. B. tapus akcininku įmonės veikla apsiribojo keliais reikšmingais komercinio pobūdžio sandoriais – 1) paskolos sutarčių sudarymu (2007 m.), 2) dalyvavimu konkurse dėl įrangos tiekimo N. M. ir, laimėjus jį, įrangos tiekimo sutarties su N. M. sudarymu (2008 m.), 3) žemės sklypų pardavimo A. B. motinai sutarties bei su juo susijusio trišalio susitarimo dėl užskaitų sudarymu (2009 m.). Teismo vertinimu, esminius (strateginius) verslo sprendimus dėl minėtų sandorių sudarymo priėmė A. B., nes būtent jis organizavo N. M. reikalingos paskolos gavimą iš BUAB „Rekosta“ per BUAB „Judringė“, t. y. faktiškai priėmė esminius sprendimus šiais klausimais; V. R. paaiškino, kad jis iš anksto derino dalyvavimą konkurse dėl įrangos tiekimo N. M. su A. B.; A. B. neginčijo, jog žinojo, kad BUAB „Judringė“ dalyvaus šiame konkurse ir tam pritarė; A. B. baudžiamojoje byloje pripažino, jog priėmė sprendimą parduoti žemės sklypus savo motinai, sudaryti trišalį susitarimą dėl užskaitų.

9.       Teismas pastebėjo, kad A. B. tiek baudžiamojoje, tiek ir nagrinėjamoje bylose patvirtino, jog, būdamas akcininku, priiminėjo esminius strateginius sprendimus – buvo atsakingas už sprendimus dėl motelio statybos vystymo perspektyvos, projektavimo darbų. Todėl teismas, remdamasis šiais parodymais bei nuosekliais V. R., N. M. parodymais šioje ir baudžiamojoje bylose, darė išvadą, kad V. R. iš esmės buvo tik nominalus (teisinis) vadovas, kuris suprato, jog turi veikti pagal akcininko A. B. nurodymus.

10.       Be to, A. B. teikė paskolas BUAB „Judringė“, iš kurių, be kita ko, buvo atsiskaitoma su kitais ankstesniais paskolų davėjais; paskolas BUAB „Judringė“ teikė ir kiti su A. B. susiję asmenys. Pats A. B. pripažino, kad jis pasiūlė naujo įmonės direktoriaus (V. R.) kandidatūrą, nors tuo metu net nebuvo jos akcininku, derėjosi su K. S. dėl 2007 m. gruodžio 19 d. paskolos sutarties termino pratęsimo. Visa tai, pasak teismo, rodo, kad A. B. užėmė svarbią ir akcininko teisinį statusą peržengiančią padėtį BUAB „Judringė“ veikloje, todėl teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad A. B. tapus bendrovės akcininku, jis tapo ir faktiniu vadovu, nes jis sistemingai priimdavo esminius (strateginius) BUAB „Judringė“ verslo sprendimus, kuriuos įgyvendindavo teisinis bendrovės vadovas V. R..

11.       Teismo vertinimu, tokios išvados neprieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-361/2021 padarytomis išvadomis, nes baudžiamojoje byloje taikomi įrodymų pakankamumo reikalavimai yra kur kas aukštesni nei civilinėje byloje. Be to, teismas pastebėjo, kad dėl A. B., jam nuo 2007 m. balandžio 18 d. esant BUAB „Judringė“ akcininku, atsakomybės gali būti sprendžiama ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalį.

12.       Teismas nustatė, kad N. M. iki 2008 m. sausio 11 d. buvo BUAB „Judringė“ direktoriaus pavaduotojas. Juridiniu bendrovės vadovu jis niekada nebuvo. Nors N. M., kaip direktoriaus pavaduotojui, buvo išduoti įgaliojimai atlikti teisinius veiksmus BUAB „Judringė“ vardu, tačiau įgaliojimo išdavimas, teismo vertinimu, nereiškia, kad įgaliotinis įgyja bendrovės vadovo teises ar pareigas. Nors V. R. paaiškino, kad N. M. dalyvaudavo pasitarimuose su A. B., tačiau, pasak teismo, vien tik dalyvavimas pasitarimuose nereiškia, jog tokio pasitarimo dalyvis, net jei pasitarimuose jis dalyvauja ir reguliariai, įgyja (faktinio) bendrovės vadovo statusą. Be to, A. B. pripažino, kad jis, kaip bendrovės akcininkas, nenurodė BUAB „Judringė“ vadovui V. R. vykdyti N. M. sprendimus. Teismo vertinimu, buvusių BUAB „Judringė“ vadovų L. D. ir V. R. parodymai, duoti šioje ir baudžiamojoje bylose dėl N. M. vaidmens bendrovės valdyme, esminių sprendimų priėmime yra fragmentiški, nekonkretūs ir nesudarantys pakankamo pagrindo daryti išvadą dėl N. M. kaip faktinio BUAB „Judringė“ vadovo statuso. 

13.       Teismas pažymėjo, kad N. M. interesas dėl BUAB „Judringė“ ketinimo vykdyti veiklą tapačią su N. M. kaimo turizmo sodyboje vykdoma veikla, iš esmės buvo antraeilis ir jis atliko labiau pagalbinį (padėjėjo) vaidmenį. Vėliau sudarytuose sandoriuose tarp BUAB „Judringė“ ir N. M. jis iš esmės buvo naudos gavėjas ir įrodymų, kad jis vienasmeniškai arba kaip lygiavertis A. B. partneris (vadovas) dalyvavo priimant esminius (strateginius) BUAB „Judringė“ verslo sprendimus, teismo vertinimu, byloje nepakanka. Priešingai nei A. B., N. M. nebuvo investavęs į BUAB „Judringė“ nei kaip akcininkas, nei kaip paskolos davėjas. Teismas pastebėjo, kad N. M. iš esmės nuo to momento, kai A. B. tapo BUAB „Judringė“ akcininku, t. y. nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki 2007 m. gruodžio 1 d. buvo prastovoje. Todėl vien tik N. M. veiklos ar vaidmens bendrovėje kaip direktoriaus pavaduotojo arba asmens, susijusio verslo santykiais su A. B., kuriuose, beje, N. M. iš esmės buvo tik A. B. investicijų į kaimo turizmo sodybą gavėjas, teismo vertinimu, nepakanka pripažinti, jog N. M. sistemingai priiminėjo esminius (strateginius) verslo sprendimus ir (kartu su A. B.) buvo faktinis BUAB „Judringė“ vadovas.

14.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1886/2014 padaryta išvada, jog N. M. dalyvavo BUAB „Judringė“ veikloje kaip vienas įmonės vadovų neturi šiai bylai prejudicinės galios, nes N. M. byloje nedalyvavo. Be to, minėta išvada buvo daroma ne siekiant nustatyti, ar N. M. pagal teismų praktikoje suformuotus kriterijus gali būti laikomas faktiniu BUAB „Judringė“ vadovu, kuriam gali būti taikoma civilinė atsakomybė už fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimą.

15.       Teismas konstatavo, kad sudarydamas paskolos sutartį N. M. neatliko neteisėtų veiksmų BUAB „Judringė“ atžvilgiu, o siekė teisėtų tikslų – gauti lėšų atsiskaityti su BUAB „Rekosta“ už kaimo turizmo sodybos statybos darbus, todėl nusprendė nenagrinėti klausimo, ar jis gali būti laikomas solidariai su A. B. atsakingu BUAB „Judringė“, nes civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tokiu atvejui, kai visi solidarūs bendraskoliai atliko neteisėtus veiksmus, prisidėjusius prie žalos atsiradimo.

16.       BUAB „Judringė“ valdymo organų veiksmai (neveikimas) (sudaromi įmonei nenaudingi paskolos sandoriai, nesiekiama skolų susigrąžinimo bei neatliekami mokėjimai, kuriuos buvo būtina atlikti, taip siekiant išvengti skolų grąžinimo įmonės kreditoriams, turtas perleidžiamas suteikiant išieškojimo pirmenybę įmonės akcininkui, nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo) turėjo lemiamą reikšmę Lietuvos apeliacinio teismui 2014 m. spalio 14 d. nutartimi BUAB „Judringė“ bankrotą pripažįstant tyčiniu (kiti bendrovės sandoriai ar valdymo veiksmai teismų procesiniuose sprendimuose dėl tyčinio bankroto nebuvo konkrečiai įvertinti kaip nuostolingi), jie buvo atlikti A. B. esant akcininku, taigi, kaip konstatuota sprendime, ir faktiniu vadovu. Tai lėmė išvadą, jog A. B., kaip faktinis BUAB „Judringė“ vadovas, bylai aktualiu laikotarpiu, civilinės atsakomybės taikymo požiūriu yra atsakingas už tyčinį bankrotą. A. B. neteisėti veiksmai (CK 2.87 straipsnis) ir kaltė laikytini nustatytais prejudicinių faktų forma, taip pat preziumuojama, kad tarp žalos, kurios reikalaujama netiesioginiu ieškiniu (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) ir neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. A. B. šių prezumpcijų nepaneigė.

17.       Teismas pastebėjo, kad iki paskolos sutarčių sudarymo įmonės turtinė padėtis buvo stabili, įmonė teisiniu požiūriu (pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas) buvo moki. Visiškai kitokioje padėtyje įmonė atsidūrė po 2007–2008 metais su N. M. sudarytų sandorių. Nors įmonės turto vertė 2008 m. gruodžio 31 d. balanse buvo 491 503 Lt, tačiau didžiąja jos dalį sudarė N. M. pradelstas įsiskolinimas, dėl kurio išieškojimo, kaip konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartyje, nebuvo imtasi savalaikių veiksmų. Be to, įmonė turėjo ne mažiau kaip 340 000 Lt pradelstų įsipareigojimų BUAB „Rekosta“ (reali skola buvo didesnė dėl nepriskaičiuotų palūkanų). Įmonės pradelsti įsipareigojimai aiškiai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, t. y. įmonė buvo nemoki. Baudžiamojoje byloje esančioje specialisto išvadoje padaryta išvada, kad N. M. 2007 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartyje numatytu laiku, t. y. iki 2008 m. kovo 31 d. ir vėlesniu laikotarpiu galėjo atsiskaityti su BUAB „Judringė“ (417 000 Lt).

18.       Šios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, kad A. B., būdamas faktiniu BUAB „Judringė“ vadovu, suorganizuodamas bendrovei aiškiai nenaudingus, nereikalingus ir rizikingus (N. M. suteikta paskolos grąžinimas nebuvo užtikrintas jokiomis paskolos grąžinimo priemonėmis) paskolos sandorius, nesiimdamas savalaikių priemonių susigrąžinti skolą, siekdamas išvengti skolų grąžinimo įmonės kreditoriams, nuspęsdamas jai priklausantį turtą perleisti, sąmoningai suteikdamas išieškojimo pirmenybę sau, tapęs teisiniu bendrovės vadovu, nevykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, iš esmės nulėmė įmonės nemokumą, bankrotą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Atlikdamas anksčiau paminėtus veiksmus, A. B. turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes, todėl teismas sprendė, kad egzistuoja pakankamas pagrindas priteisti UAB „Lankstinys“ reikalaujamą žalos atlyginimą (bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų apimtimi). 

19.       Aplinkybė, kad A. B. yra BUAB „Judringė“ kreditorius neturi reikšmės nustatant atlygintinos žalos dydį, nes šiuo atveju yra priteisiama žala, kuri būtų paskirstoma kreditoriams teisės aktų nustatyta tvarka ir kreditoriams draudžiama įskaityti savo turimus reikalavimus į bankrutuojančią įmonę. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartyje nebuvo sprendžiamas klausimas, kokia konkreti žala padaryta bendrovei valdymo organų sprendimais. Faktas, kad teismo sprendimu BUAB „Judringė“ buvo priteista skola iš N. M., susidariusi pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydį, nes skiriasi byloje išnagrinėto reikalavimo ir šioje byloje nagrinėjamo reikalavimo pagrindas ir dalykas. Tai, kad BUAB „Rekosta“ suteikė paskolą BUAB „Judringė“ be jokio užtikrinimo, teismui nesudarė pagrindo konstatuoti, jog BUAB „Rekosta“ yra visiškai ar iš dalies atsakinga už tai, kad jos reikalavimas (vėliau perleistas UAB „Lankstinys“) liko nepatenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20.       Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Baudžiamojoje byloje ir tyčinio bankroto byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose buvo nustatytos tiek paskolų sudarymo aplinkybės, tiek A. B. vaidmuo šiuo laikotarpiu bendrovėje. Teismai padarė išvadą, kad A. B. aktualiu laikotarpiu faktiniu BUAB „Judringė“ vadovu nebuvo (juo buvo N. M., tai konstatuota tyčinio bankroto byloje ir turi prejudicinę galią A. B. atžvilgiu). Tačiau teismas iš naujo nustatinėjo su tuo susijusias aplinkybes, ignoravo jau nustatytus, prejudicinę galią turinčius, faktus ir nepagrįstai priėjo priešingos išvados. Teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 ir 3 punktai).

20.2.                      Teismas išvadas – tiek susijusias su paskolų sutarčių sudarymu, tiek atitinkamų asmenų statusu BUAB „Judringė“ – grindė prielaidomis, kurios yra ne tik klaidingos ir nepagrįstos, bet ir prieštaraujančios viena kitai. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, draudžiama teismo procesinį sprendimą motyvuoti spėjimais ar prielaidomis.

20.3.                      Teismas neteisingai nustatė paskolų sutarčių sudarymo aplinkybes – ne tik nepagrįstai priėjo išvados, kad A. B. apie paskolų sutartis žinojo iš anksto (iki jų sudarymo), bet, be pagrindo vertino, jog A. B. buvo ir asmuo, organizavęs paskolų sutarčių sudarymą. Tokias klaidingas išvadas teismas padarė dėl to, kad vadovavosi A. B. atžvilgiu priešiškai nusiteikusių ar priešingą interesą turinčių asmenų parodymais (BUAB „Rekosta“ vadovo K. S. parodymais, kuris nuo 2006 m. turi tiesioginių verslo ryšių su N. M. bei dėl perleisto reikalavimo ieškovui turi suinteresuotumą palaikyti jo poziciją; BUAB „Rekosta“ darbuotojų paaiškinimai, kuriems taip liepė sakyti K. S.; V. R. parodymais, kuris patvirtino, jog jam buvo daromas spaudimas; baudžiamojoje byloje konstatuota, kad jis yra priešiškas A. B., jo parodymai keitėsi; N. M. parodymais, nors baudžiamojoje byloje konstatuota, jog jis yra priešiškas A. B.); nevertino A. B. palankių parodymų (V. R., L. D. paaiškinimai, kad sprendimus sudaryti sutartis priėmė N. M.).

20.4.                      Sprendime netinkamai įvertintas A. B. ir N. M. statusas BUAB „Judringė“, nes de facto vadovu aktualiu – bendrovei tariamai žalą sukėlusių paskolų sutarčių sudarymo – metu buvo ne A. B., bet N. M.. Priešingi teismo motyvai prieštarauja prejudicinę galią byloje turintiems ir iš naujo neįrodinėtiniems faktams, nustatytiems tyčinio bankroto, baudžiamojoje bylose bei 2014 m. spalio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, t. y. kad de facto vadovu buvo N. M.. Be N. M. ir V. R. niekas neturėjo galimybės ir negalėjo daryti įtakos dėl priimamų sprendimų, organizuoti išimtinai N. M. palankių ir reikalingų jo vystomai veiklai sandorių sudarymą.

20.5.                      Teismui netinkamai įvertinus atsakovų statusą, tai lėmė ir neteisingas (nepagrįstas) išvadas dėl civilinės atsakomybės taikymo. Nesant pagrindo A. B. laikyti faktiniu vadovu, jam civilinė atsakomybė kilti negali. 2020 m. gruodžio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje atkreiptas dėmesys, kad tyčinio bankroto bylos aplinkybės, susijusios su ginčo paskolos sutarčių sudarymu, kuriomis remiasi tretieji asmenys, nebuvo nurodytos kaip vienintelis veiksnys, nulėmęs minėtos bendrovės nemokumą ir sukėlęs jai žalą, tačiau teismas ir vėl netyrė reikšmingų aplinkybių ir neatskirdamas savarankiškų skirtingų asmenų atliktų veiksmų (ar) neveikimo, tokiu būdu netinkamai individualizavo civilinės atsakomybės taikymo ribas. Paneigus A. B. kaip de facto vadovo statusą, likę jo atlikti veiksmai, kuriuos teismas vertino kaip neteisėtus civilinės atsakomybės taikymo prasme (turto perleidimo sandoris, A. B. nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo), savaime jokių neigiamų pasekmių nesukėlė ir BUAB „Judringė“ nemokumo situacijos neigiamai neįtakojo bei nepakeitė jos kreditorių padėties.

20.6.                      Teismas netinkamai nustatė priteistinos žalos dydį, nes 2020 m. gruodžio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad sprendžiant dėl BUAB „Judringė“ atlygintinos žalos dydžio, turėtų būti įvertinta ir tyčinio bankroto byloje nustatyta aplinkybė, jog BUAB „Judringė“ patirtą žalą, be kita ko, sudaro BUAB „Rekosta“ jai priskaičiuotos palūkanos; taip pat aplinkybės, kad ieškovo įsiskolinimas BUAB „Judringė“ pagal ginčo paskolos sutartį yra priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi, kuria, be kita ko, yra grindžiamas trečiųjų asmenų prašomos priteisti žalos dydis, buvo patvirtintas ir A. B. 147 828 Lt (42 813,95 Eur) reikalavimas, patenka į nurodytą žalos sumą (kreditorinių reikalavimų sumą). 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendyje atkreiptas dėmesys, kad tiek civilinėje byloje UAB „Lankstinys“ reikalavimas dėl skolos, tiek šioje byloje reikalavimas dėl žalos yra kildinami iš tų pačių paskolos sutarčių bei tinkamo jų nevykdymo. Toks žalos ir skolos institutų didžiausiai kreditorei sutapatinimas yra teisiškai ydingas, juolab atsižvelgiant į tai, kad civilinėse bylose yra priimti galutiniai ir įsiteisėję procesiniai sprendimai, kuriais išspręsti reikalavimai dėl skolų pagal ginčo paskolos sutartis priteisimo klausimais.

20.7.                      A. B. alternatyviai negali būti taikoma atsakomybė kaip BUAB „Judringė“ akcininkui, nes pastarasis neatliko jokių nesąžiningų veiksmų ir ne jis buvo atsakingas už įmonės nemokumą.

20.8.                      Neegzistuoja visos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos, kurių teismas, priimdamas sprendimą, nevertino. BUAB „Judringė“ neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės į A. B., kurios ji tariamai neįgyvendino, nes paskolos sutarčių sudarymo metu A. B. nebuvo nei de jure (teisiškai), nei de facto vadovu; BUAB „Judringė“ yra įgyvendinusi savo teisę į reikalavimo teises pagal paskolos sutartį įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris gali būti vykdomas ir įvykdytas. Be to, 2011 m. vasario 2 d. sprendimu BUAB „Rekosta“ naudai iš BUAB „Judringė“ taip pat buvo priteista 340 000 Lt negrąžinta paskola, kildinama iš paskolos sutarties, kurią perėmė UAB „Lankstinys“. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Judringė“ neturi realios, vykdytinos, galiojančios reikalavimo teisės į A. B., bei savarankiškai ėmėsi veiksmų įgyvendinti turimą reikalavimo teisę paskolos sutarties pagrindu, nėra pagrindo priteisti žalą.

21.       Atsakovas N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu priėmė teisingą sprendimą, todėl jis argumentų į apeliacinį skundą neteikia

22.       Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Lankstinys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Byloje įrodymų visuma nustatyta, kad strateginius sprendimus įmonėje priimdavo ne N. M., o A. B., tai baudžiamojoje byloje patvirtino pats apeliantas; taip pat A. B. tiek baudžiamojoje, tiek ir tyčinio bankroto bylose pripažino, jog apie paskolos sandorius žinojo nuo pat pradžių ir tarėsi bei sprendė dėl paskolų sutarčių sudarymo.

22.2.                      Tyčinio bankroto byloje nebuvo sprendžiamas faktinio vadovo klausimas. Nors A. B. dalyvavo tyčinio bankroto procese, tačiau jis nereiškė pretenzijų, kad jis nėra tinkamas proceso dalyvis ar, jog reikia įtraukti į bylą papildomų proceso dalyvių, t. y. laikė save tinkamu subjektu sprendžiant BUAB „Judringė“ tyčinio bankroto klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas, grąžindamas nagrinėti bylą iš naujo, konstatavo, kad yra reikalinga nustatyti, kas priėmė sprendimus dėl įmonės veiklos ir kas turi būti atsakingas dėl akivaizdžiai nenaudingų sutarčių bendrovės atžvilgiu. Šias aplinkybes tinkamai nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismas. 

22.3.                      Vien tai, kad A. B. kaltinimas baudžiamojoje byloje neįrodytas, nereiškia, jog jo, kaip akcininko ir / ar vadovo veiksmai (neveikimas), negali būti įvertinti taikant civilinę atsakomybę.

22.4.                      Apelianto argumentai grindžiami iš esmės tik jo pasirinktų pavienių įrodymų iš bendro visų įrodymų konteksto subjektyviu vertinimu. Toks įrodymų vertinimas yra ydingas ir neatitinka CPK 185 straipsnio. Apeliantas neteisingai aiškina V. R. paaiškinimų fragmentus, nes V. R. paaiškinimai kito (galimai įtakojant A. B.). Kritiškai vertintina, kad V. R. buvo daromas neva spaudimas iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, nes tokių aplinkybių jis ikiteisminio tyrimo metu ar teisiamojo posėdžio metu nenurodė. Be to, apelianto versija, kad jį apkalba kiti liudytojai (pvz. BUAB „Rekosta“ vadovas ir darbuotojai), yra neįtikinama. Priešingai nei teigia apeliantas, sprendimas yra pagrįstas aiškiais argumentais, o ne prielaidomis.

22.5.                      A. B. pirmosios instancijos teisme metu neįrodinėjo, kad žala nepadaryta (jos dydžio neneigė), neįrodinėjo, jog dėl žalos kaltas N. M. ir neteigė, kad dėl ydingų paskolos sutarčių sudarymo bei vėlavimo kreiptis į teismą įmonei nepadaryta žala, todėl atsakovui nepaneigus šių prezumpcijų, teismas pagrįstai iš jo priteisė žalą. Sudarant paskolų sutartis, perleidžiant žemės sklypus, laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei buvo padaryta žala. Remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-703-265/2011 nustatytomis aplinkybėmis, BUAB „Judringė“ paskolos sandoriais buvo padaryta ne mažesnė kaip 151 686,04 Eur (98 470,81 Eur + 53 215,23 Eur) žala. Dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonė patyrė 33 987,25 Eur (30 840,53 + 3 146,72) žalą, tai patvirtina baudžiamojoje byloje esanti 2015 m. lapkričio 24 d. specialisto išvada.

22.6.                      Aplinkybė, kad A. B. 42 813,95 Eur reikalavimas patenka į ieškinio sumą, nereiškia, jog įmonei ši žala nepadaryta, nes įmonė nemoki ir šio reikalavimo negali patenkinti, o A. B. reikalavimo neatsisakė. Tai, kad skola iš N. M. BUAB „Judringė“ priteista, nereiškia, jog žala įmonei nepadaryta. Bylos dalyką sudaro ne skolos priteisimas, o žala, kuri atsirado dėl nemokios BUAB „Judringė“ negalėjimo atsiskaityti su kreditoriams. Paskolos priteisimo faktas iš skolininko kitoje byloje, nereiškia, jog BUAB „Judringė“  nepatyrė žalos.

22.7.                      Teismas teisingai sprendė, kad A. B. atsakingas ir kaip akcininkas pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nes, būdamas vieninteliu įmonės akcininku ir dalyvavęs jos veikloje nuo pat įmonės įsteigimo, geriausiai žinojo įmonės padėtį ir kaip akcininkas bei kaip strateginius sprendimus priiminėjęs vadovas turėjo atitinkamas pareigas įmonės atžvilgiu, t. y. turėjo pareigą nebloginti ir taip jau 2007 m. nuostolingos įmonės padėties, tačiau elgėsi priešingai įmonės interesams.

22.8.                      A. B. nepagrįstai teigia, kad neegzistuoja netiesioginio ieškinio sąlygos, remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimu, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi šią sprendimo dalį panaikino ir perdavė netiesioginį ieškinį nagrinėti iš naujo. Teismas, bylą nagrinėjant antrą kartą, buvo nuoseklus ir sprendimą, kad yra sąlygos netiesioginiam ieškiniui reikšti, tinkamai motyvavo, nurodydamas, jog UAB „Lankstinys“ yra BUAB „Judringė“ kreditorė, BUAB „Judringė“ teisės reikalauti žalos iš atsakovų neįgyvendino ir toks neveikimas pažeidžia kreditorių interesus, nes BUAB „Judringė“ neturi lėšų atsiskaityti su kreditoriais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių prašymų

25.       Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; prašymą grindžia didele bylos apimtimi bei liudytojų parodymų prieštaringumu. 

26.       Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. 

27.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais (išimtis iš bendrosios taisyklės). Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi, išimtinė teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti. Pažymėtina, kad teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose yra pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). 

28.       Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio apeliacinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teiktais tiek kituose teisminiuose procesuose, tiek ir pirmosios instancijos teisme, taip pat išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų – apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Atsakovas pateikė didelės apimties apeliacinį skundą, dėl kurio argumentų išsamiai pasisakyta atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Atsakovo apeliaciniame skunde kitokių, negu buvo tirtos ir nustatytos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodyta, nėra aišku, kokias papildomas aplinkybes nurodytų atsakovo minimi liudytojai, jei dalyvautų nagrinėjant bylą žodiniame teismo posėdyje, ir kaip šios aplinkybės pakeistų skundžiamo sprendimo rezultatą. Juo labiau, kad atsakovas neprašo iš naujo apklausti liudytojų, o tik akcentuoja jų parodymų kitimą bei prieštaringumą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomi argumentai dėl liudytojų parodymų bus įvertinti toliau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos tvarka. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliantui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje tiesiogiai išdėstyti savo poziciją, jis buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo dėl bylos pagal apeliacinį skundą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. 

29.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. kovo 15 d. gauti apelianto A. B. rašytiniai paaiškinimai dėl trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ atsiliepime nurodytų aplinkybių. Trečiasis asmuo 2022 m. kovo 18 d. pateiktu atsiliepimu į apelianto rašytinius paaiškinimus prašė jų nepriimti bei spręsti, ar apelianto elgesys, prieš pat teismo posėdį teikiant rašytinius paaiškinimus bei į savo procesinius dokumentus neįtraukiant BUAB „Rekosta“, atitinka CPK 95 straipsnyje numatytą pagrindą skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas N. M. 2022 m. kovo 28 d. taip pat pateikė atsiliepimą į apelianto teikiamus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, o abejones dėl žalos dydžio pašalins apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. B. apeliacinį skundą. 

30.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tai realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apelianto A. B. rašytiniai paaiškinimai dėl trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ atsiliepime nurodytų aplinkybių, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis). Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais, atsikertant į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus. Atsižvelgiant į tai, apelianto A. B. 2022 m. kovo 15 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina pridėti prie bylos. 

31.       Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Tam, kad galėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, turi būti nustatytos būtinosios sąlygos – šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013), įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad apeliantas, teikdamas prašymą priimti papildomus paaiškinimus ar procesiniuose dokumentuos nenurodydamas BUAB „Rekosta“ (ginčo, kad šiam trečiajam asmeniui, nepareiškiant savarankiškų reikalavimų, visi procesiniai dokumentai yra išsiųsti, nėra), veikė akivaizdžiai nesąžiningai, nesiekė CPK nustatytų tikslų, bet norėjo sąmoningai piktnaudžiauti procesu ar nepagrįstai apsunkinti trečiųjų asmenų ir / ar kitų proceso dalyvių teisinę padėtį. Todėl trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ prašymas spręsti dėl baudos apeliantui skyrimo netenkinamas. 

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų 

32.       Byloje nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 19 d. BUAB „Judringė“, atstovaujama direktoriaus V. R., sudarė paskolos sutartį su BUAB „Rekosta“ (ankstesnis pavadinimas K. S. firma „Rekosta“), kuria BUAB „Rekosta“ paskolino BUAB „Judringė“ 420 000 Lt (121 640,41 Eur), o BUAB „Judringė“ įsipareigojo grąžinti šią sumą iki 2008 m. kovo 31 d. ir sumokėti 10 proc. metinių palūkanų. 2007 m. gruodžio 21 d. BUAB „Judringė“ iš BUAB „Rekosta“ gautą 417 000 Lt (120 771,55 Eur) pinigų sumą perskolino N. M., kuris įsipareigojo grąžinti paskolos sumą iki 2008 m. kovo 31 d. ir sumokėti 10 proc. metinių palūkanų. Tą pačią dieną buvo išrašytas kasos pajamų orderis, kuriame nurodyta, kad BUAB „Judringė“ direktorius perdavė N. M. minėtą sumą. Byloje yra pateiktas 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderis, iš kurio matyti, kad N. M. grąžino BUAB „Judringė“ 50 000 Lt (14 459,22 Eur), likusios paskolos dalies ieškovas negrąžino. 

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad N. M. BUAB „Jundringė“ dirbo nuo 2005 m. lapkričio 10 d. iki 2008 m. sausio 11 d. direktoriaus pavaduotoju. Atsakovas A. B. nuo 2007 m. balandžio 18 d. buvo BUAB „Judringė“ vieninteliu akcininku, o nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. užėmė šios bendrovės direktoriaus pareigas. Ginčo sandorių laikotarpiu BUAB „Judringė“ direktoriumi buvo paskirtas V. R.. 

34.       Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-703-265/2011 iš BUAB „Judringė“ BUAB „Rekosta“ naudai priteista 340 000 Lt (98 470,81 Eur) negrąžinta paskola pagal 2007 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį, 87 408,22 Lt (25 315,17 Eur) palūkanos ir procesinės palūkanos. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. 

35.       Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 BUAB „Judringė“ naudai iš atsakovo N. M. priteista 106 290,54 Eur negrąžinta paskola, palūkanos ir procesinės palūkanos. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. 

36.       Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-10-796/2022 BUAB „Judringė“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtintas A. B. 147 828 Lt (42 813,95 Eur) finansinis reikalavimas. 

37.       Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi BUAB „Judringė“ bankrotą pripažino tyčiniu, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Teismo nutartyse BUAB „Judringė“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl šių aplinkybių: 1) bendrovės vadovas laiku nesikreipė į teismą prašydamas iškelti jai bankroto bylą; 2) bendrovės veikla buvo ydinga, o sudaromi sandoriai buvo nuostolingi; 3) bendrovei tapus nemokia, buvo siekta sumažinti jos turto kiekį; 4) bendrovės finansinė apskaita buvo vedama aplaidžiai. Taigi kaip viena iš aplinkybių, pagrindžiančių, kad BUAB „Judringė“ nemokumas buvo sukeltas tyčiniais veiksmais, yra nurodyta aplinkybė, jog ši bendrovė sudarė nuostolingą sandorį, suteikdama N. M. 417 000 Lt (120 771,55 Eur) paskolą. 

38.       Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-206/2019 A. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei BK 209 straipsnyje (nusikalstamas bankrotas); civilinės ieškovės UAB „Lankstinys“ ieškinį atmetė. Atsakovui A. B. kaltinamas dalyje dėl BK 209 straipsnyje numatyto nusikaltimo buvo grindžiamas, sudarius nuostolingus sandorius – 2007 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį dėl 121 640,41 Eur (420 000 Lt) BUAB „Rekosta“ paskolos suteikimo BUAB „Judringė“ ir 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį dėl 120 771,55 Eur (417 000 Lt) paskolos suteikimo N. M. be jokio paskolos sugrąžinimo realaus užtikrinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu minėtą Plungės apylinkės teismo nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – A. B. išteisino, o UAB „Lankstinys“ civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. 

39.       Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovų N. M. ir A. B., kaip BUAB „Judringė“ įmonės faktinių vadovų ir akcininko, civilinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš dalies sutiko su trečiojo asmens UAB „Lankstinys“, pareiškusio netiesioginį ieškinį BUAB „Judringė“ vardu, pozicija, kad atsakovas A. B., o ne N. M. buvo BUAB „Judringė“ faktinis vadovas, todėl būtent jis turi atlyginti BUAB „Judringė“ kreditoriams sukeltą žalą, kurios dydis atitinka bankroto byloje patvirtintų ir nepadengtų reikalavimų dydį. Apeliantas A. B. su tokia teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertinto jo statusą BUAB „Judringė“, nes de facto vadovu aktualiu laikotarpiu buvo atsakovas N. M., tai nustatyta baudžiamojoje ir tyčinio bankroto bylose priimtuose, nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turinčiuose, procesiniuose sprendimuose. Be to, jam civilinė atsakomybė nekyla nei kaip bendrovės akcininkui, nei kaip de jure vadovui. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas neteisingai nustatė žalos dydį bei nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos. 

40.       Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl apelianto, kaip buvusio BUAB „Judringė“ vienintelio akcininko bei de facto ir de jure vadovo, tyčia privedusio bendrovę prie bankroto, civilinės atsakomybės dėl bendrovei (jos kreditoriams) padarytos žalos atlyginimo (bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos), įmonės kreditorei (trečiajam asmeniui) pareiškus netiesioginį ieškinį bendrovės vardu. 

Dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo būtinųjų sąlygų 

41.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022 21punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

42.       Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad trečiasis asmuo UAB „Lankstinys“ yra BUAB „Judringė“ kreditorė, kuri perėmusi BUAB „Rekosta“ reikalavimą, 2013 m. birželio 20 d. nutartimi buvo įtraukta į BUAB „Judringė“ kreditorių sąrašą su 641 092,73 Lt (185 673,29 Eur) finansiniu reikalavimu, taigi, ji turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į savo skolininkę. Tačiau be šios netiesioginio ieškinio sąlygos buvimo, kaip minėta, turi egzistuoti ir kitos tokiam ieškiniui pareikšti įstatymo nustatytos būtinosios sąlygos. Apeliantas A. B. teigia, kad BUAB „Judringė“ į jį neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės, nes ji yra įgyvendinusi savo reikalavimo teisę Paskolos sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė, kad egzistuoja visos sąlygos iš esmės nagrinėti UAB „Lankstinys“ netiesioginį ieškinį: ši bendrovė yra BUAB „Judringė“ kreditorė; BUAB „Judringė“ savo teisės reikalauti žalos iš atsakovų neįgyvendino ir toks neveikimas pažeidžia kreditorių interesus, nes BUAB „Judringė“ neturi lėšų atsiskaityti su kreditoriais; Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu buvo atmetęs netiesioginį ieškinį dėl to, kad BUAB „Judringė“ neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į N. M. ir A. B., tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi šį sprendimą panaikino ir grąžino bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo. Taigi šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl aplinkybės, ar trečiojo asmens skolininkė BUAB „Judringė“ turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į savo skolininkus – atsakovus N. M. ir A. B.. 

43.       Minėta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi BUAB „Judringė“ bankrotą pripažino tyčiniu, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartimi šią Klaipėdos apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismų nutartyse BUAB „Judringė“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu dėl to, kad: 1) bendrovės vadovas laiku, įmonei 2010 m. tapus nemokiai, nesikreipė į teismą prašydamas iškelti jai bankroto bylą; 2) bendrovės veikla buvo ydinga, o sudaromi sandoriai buvo nuostolingi (ginčo paskolos sutartys); 3) bendrovei tapus nemokia buvo siekiama sumažinti jos turto kiekį (žemės sklypų pardavimas A. B. motinai); 4) bendrovės finansinė apskaita buvo vedama aplaidžiai. Taigi dar 2014 m. BUAB „Judringė tyčinio bankroto byloje buvo konstatuoti įmonės valdymo organų neteisėti veiksmai, pagrindžiantys, kad BUAB „Judringė“ nemokumas buvo sukeltas jų tyčiniais veiksmais, tame tarpe ir aplinkybė, jog bendrovė sudarė nuostolingus sandorius, pasiskolindama iš BUAB „Rekosta“ 121 640,41 Eur sumą, kurią (didžiąja dalimi) kelių dienų bėgyje perskolino N. M.. Tačiau nei bylos medžiagoje, nei Lietuvos teismų sistemoje LITEKO nėra duomenų, patvirtinančiu, kad BUAB „Judringė“ nemokumo administratorė iki 2017 m. spalio 4 d., kai su netiesioginiu ieškiniu į teismą kreipėsi UAB „Lankstinys“, būtų įgyvendinusi savo reikalavimo teisę, pateikdama teismui ieškinį dėl žalos BUAB „Judringė“ naudai iš valdymo organų priteisimo. 

44.       Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Lankstinys“, matydama, jog jos skolininkė BUAB „Judringė“, paaiškėjus jai padarytos žalos faktui, savalaikiai neįgyvendina reikalavimo teisės į žalos atlyginimą, bei vertindama, kad skolininkės valdymo organų veiksmais yra padaryta žala jos skolininkei, kurios turtinė padėtis turi tiesioginės įtakos trečiojo asmens finansiniams reikalavimams patenkinti, turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį, gindama savo ir tuo pačiu kitų kreditorių interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks UAB „Lankstinys“, kaip kreditorės, pažeistų teisių gynimo būdas yra įtvirtintas CK 6.68 straipsnyje ir atitinka kasacinio teismo praktiką. 

45.       Priešingai nei teigia apeliantas, BUAB „Judringė“ nėra įgyvendinusi savo reikalavimo teisės. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 2015 m. vasario 2 d. sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinio teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą, BUAB „Judringė“ naudai iš atsakovo N. M. buvo priteista negrąžinta paskola, o ne sprendžiamas žalos atlyginimo dėl tyčinio bankroto klausimas, todėl aplinkybė, jog iš dalies sutampa civilinės bylos Nr. 2-307-513/2015 ir nagrinėjamos bylos faktinis pagrindas dėl ginčo paskolų sandorių N. M. atžvilgiu neteikia pagrindo spręsti apie aptariamų ginčų tapatumą ir BUAB „Judringė“ reikalavimo teisės įgyvendinimą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme UAB „Lankstinys“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. bei 2021 m. rugsėjo 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose patikslino, nurodydama, jog reiškiamo netiesioginio ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios ne tik su ginčo paskolų sandoriais, bet ir su kitais pagrindais, kuriais BUAB „Judringė“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BUAB „Judringė“ nėra įgyvendinusi savo reikalavimo teisės abiejų atsakovų atžvilgiu. 

46.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir itin glaustais motyvais, tačiau tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias netiesioginio ieškinio pateikimo ir nagrinėjimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju skolininkės skolininkė turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į savo skolininkus (atsakovus), kurios savalaikiai neįgyvendina. 

Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės

47.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas). 

48.       Pasisakydamas dėl juridinio asmens (įmonės) vadovo civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto, tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, jog visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas). 

49.       Kaip nurodo kasacinis teismas, juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, jog neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 22 punktą). 

50.       Teisėjų kolegija pažymi, kad prieš pasisakant dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jo statusą BUAB „Judringė“, nes de facto vadovu aktualiu laikotarpiu buvo atsakovas N. M., tai nustatyta baudžiamojoje ir tyčinio bankroto bylose priimtuose, nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turinčiuose procesiniuose sprendimuose. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo A. B. faktinį vadovavimą BUAB „Judringė“ nuo jo tapimo įmonės akcininku momento, t. y. nuo 2007 m. balandžio 18 d. Pasak teismo, būtent A. B. sistemingai priimdavo esminius (strateginius) BUAB „Judringė“ verslo sprendimus, kuriuos įgyvendindavo nominalus (teisinis) bendrovės vadovas V. R.. 

51.       Šioje byloje anksčiau priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi ir bylos dalis dėl apelianto ir N. M. civilinės atsakomybės grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 71 punkte konstatuota, kad byloje dėl BUAB „Judringė“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios ieškovui (N. M.), nes jis nedalyvavo minėtoje civilinėje byloje; tačiau atsakovas (A. B.) dalyvavo civilinėje byloje, o jos nagrinėjimo dalyką, be kita ko, sudarė šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės dėl ieškovo (N. M.), BUAB „Rekosta“ ir BUAB „Judringė“ sudarytų sandorių įtakos BUAB „Judringė“ finansinei būklei, todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės dėl paskolos sutartimis BUAB „Judringė“ sukeltos žalos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nutarties 72 punkte nurodyta, kad nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdami bylą dėl BUAB „Judringė“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir konstatavę, kad BUAB „Judringė“ paskolos sutartys, sudarytos su BUAB „Rekosta“ ir ieškovu (N. M.), buvo BUAB „Judringė“ aiškiai nenaudingos ir sukėlė jos bankrotą, nevertino, kas – ieškovas (N. M.), įvardintas minėtoje byloje kaip faktinis bendrovės vadovas, atsakovas (A. B.), buvęs jos akcininku, ar tuometis bendrovės direktorius (V. R.) – yra laikomas atsakingu dėl to, kad buvo sudaryti šie sandoriai. 

52.       Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties 71–72 punktuose pateiktus išaiškinimus dėl BUAB „Judringė“ tyčinio bankroto byloje vertintų aplinkybių apimties bei nustatytų aplinkybių prejudicialumo, apelianto argumentus, kad BUAB „Judringė“ tyčinio bankroto byloje nustatyta, jog N. M. buvo įmonės de facto vadovas, atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir prieštaraujančius apeliacinio teismo nustatytoms aplinkybėms ir pateiktiems išaiškinimams. 

53.       Atitinkamai teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad baudžiamojoje byloje buvo įvertintas jo vaidmuo BUAB „Judringė“, tai nagrinėjamu atveju, anot apelianto, turi prejudicinę galią. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-361/2021 nustatytos aplinkybės negali būti pripažįstamos prejudiciniais faktais. CPK 182 straipsnis reglamentuoja, kiek tai susiję su kitoje baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti tik asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, o ne visų tokiame nuosprendyje nustatytų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019). 

54.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tas pats asmuo gali būti laikomas faktiniu juridinio asmens vadovu civilinės atsakomybės taikymo požiūriu, nors sprendžiant dėl jo baudžiamosios atsakomybės gali būti konstatuota, kad jis nebuvo faktinis jos vadovas. Taigi baudžiamojoje teisėje asmens išteisinimas ipso facto (savaime) neleidžia daryti išvados, jog asmuo nėra atsakingas deliktinės atsakomybės pagrindu, nes vadovo civilinė atsakomybė gali kilti ir tuo atveju, kai jis nepadaro baudžiamosios veikos, tačiau atlieka veiksmus, kurie pažeidžia valdymo organų nariams įstatymuose įtvirtintas specialiąsias pareigas. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai civilinio proceso tvarka vertino bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas ir baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nebuvo vertintos kaip vadovo civilinės atsakomybės sąlygų viseto prejudicija. 

55.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad būtent A. B. buvo BUAB „Judringė“ faktinis vadovas, rėmėsi V. R. ir N. M. paaiškinimais, duotais tiek šioje byloje, tiek ir baudžiamojoje byloje, paties A. B. parodymais, duotais šioje, baudžiamojoje bei kitose civilinėse bylose, taip pat BUAB „Rekosta“ vadovo K. S. ir jos darbuotojų D. P. ir A. S. parodymais, duotais baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantas skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų aplinkybių, susijusių su jo faktiniu vadovavimu BUAB „Judringė“, nors iš dalies ir sutinka, jog liudytojų parodymai vertintini kaip silpnesnės įrodomosios galios turintys duomenys. 

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). 

57.       Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau paminėtų liudytojų parodymus pagal pirmiau nurodytas taisykles, nors ir pripažįsta, kad dėl subjektyviųjų veiksnių, darančių įtaką liudytojų nurodomoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti jų parodymus silpnesnės įrodomosios galios, tačiau pažymi, jog kitose bylose pats apeliantas ne kartą pripažino, kad būtent jis, kaip akcininkas, įmonėje priimdavo strateginius sprendimus, o tuo tarpu de jure vadovas priimdavo ūkinius, techninius sprendimus; taip pat apeliantas pripažino, jog jam buvo žinoma apie ginčo paskolų sandorius, paaiškino jų sudarymo aplinkybes (žr., pvz., 2016 m. birželio 15 d. akistatos protokolą, 2016 m. birželio 8 d. liudytojo papildomos apklausos protokolą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-361/2021). Dar kartą nurodytas aplinkybes A. B. patvirtino ir nagrinėjamoje byloje. Tai, kad apeliantas įmonėje priimdavo strateginius sprendimus, viršijančius akcininko kompetenciją ir patvirtinančius jo faktinį vadovavimą, patvirtina ir jo vaidmuo ginčo paskolų sandoriuose. BUAB „Judringė“ tyčinio bankroto byloje A. B. neteigė, kad jis iš anksto nežinojo apie sudaromus paskolų sandorius; priešingai, detaliai nurodė sandorių sudarymo aplinkybes, kad BUAB „Judringė“ buvo tranzitinė įmonė, jog visiems sandorių dalyviams viskas buvo žinoma (žr., pvz., 2014 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžių garso įrašus; atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu). Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 2015 m. sausio 13 d. vykusiame teismo posėdyje A. B. patvirtino, kad žinojo apie sudarytus sandorius, nurodė šių sandorių sudarymo tikslą, t. y. pagalbą N. M. vystomam verslui, į kurį jis buvo investavęs. Tokios aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantas faktiškai pradėjo vadovauti įmonei anksčiau, nei jis buvo oficialiai paskirtas eiti šias pareigas. 

58.       Be paties atsakovo A. B. paaiškinimų, aplinkybę, kad po apelianto tapimo BUAB „Judringė“ akcininku, atsakovas atliko įmonės vadovo pareigas, pagrindžia ir kiti byloje esantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pastebėjo, kad A. B. tapus BUAB „Judringė“ akcininku, BUAB „Judringė“ sudarė sandorius su N. M. (automobilio ir stelažų nuoma), tai, įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje konstatuotą faktą, jog A. B. ir N. M. siejo jungtinės veiklos santykiai, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šie sandoriai buvo sudaryti su A. B. žinia. Byloje taip pat nustatyta, kad A. B. pasiūlė įmonės direktoriaus V. R. kandidatūrą, nors tuo metu jis net nebuvo jos akcininku, derėjosi su K. S. dėl 2007 m. gruodžio 19 d. paskolos sutarties termino pratęsimo. Visos šios aplinkybės, jas vertinant kartu su paties apelianto ir liudytojų parodymais, patvirtina, kad apeliantas, tapęs BUAB „Judringė“ akcininku, spręsdavo su įmonės veikla susijusius klausimus ir atstovaudavo jai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taigi, veikė kaip jos vadovas. Aplinkybes dėl atsakovo A. B. vadovavimo BUAB „Judringė“ papildomai pagrindžia ir V. R. parodymai, kad jis iš esmės buvo tik nominalus (teisinis) vadovas, kuris suprato, jog turi veikti pagal A. B. nurodymus. 

59.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Tai reiškia, kad faktiniu juridinio asmens vadovu gali būti pripažintas ne tik oficialiai šias pareigas einantis asmuo, bet ir asmuo, kuris eidamas kitokias pareigas, iš tikrųjų atlieka vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas ir vadovauja juridiniam asmeniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas A. B. faktiškai pradėjo eiti BUAB „Judringė“ direktoriaus pareigas ne nuo 2010 m. rugsėjo 30 d., kai jis buvo oficialiai paskirtas į šias pareigas, tačiau nuo 2007 m. balandžio 18 d., po to, kai tapo įmonės akcininku. 

60.       Kaip jau minėta, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pakartotinai, konstatavo, kad būtent atsakovo A. B. neteisėti veiksmai ir kaltė yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais įmonės tyčinio bankroto byloje, o prezumpcijos, jog jo neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala, bei žalos fakto atsakovas A. B. nepaneigė. Tuo tarpu apeliantas teigia, kad, net jį pripažinus de facto vadovu, jam civilinė atsakomybė nekyla, nes teismas neįvertino, jog aplinkybės, susijusios su ginčo sutarčių sudarymu, nebuvo vienintelis veiksnys, nulėmęs bendrovės nemokumą ir sukėlęs jai žalą. 

61.       Byloje dėl BUAB „Judringė“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismai įvertino UAB „Lankstinys“ įrodinėjamas aplinkybes dėl N. M., BUAB „Judringė“ ir BUAB „Rekosta“ sudarytų paskolos sutarčių ydingumo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje nustatė, kad BUAB „Judringė“, sudarydama paskolos sutartis, prisiėmė finansinius įsipareigojimus BUAB „Rekosta“ atžvilgiu faktiškai tenkindama tik N. M. interesus, todėl toks sandoris teismo buvo pripažintas akivaizdžiai nenaudingu BUAB „Judringė“. Teismas nurodė, kad BUAB „Judringė“ negavo jokios naudos sudariusi nurodytas sutartis, nes tiek paskolos sutartyje, kurios pagrindu pinigus gavo BUAB „Judringė“, tiek ir paskolos sutartyje, kuria šie pinigai buvo paskolinti N. M., buvo nustatytos tokios pačios palūkanos. Teismas taip pat nurodė, kad BUAB „Judringė“, padėjusi N. M. gauti finansavimą kaimo turizmo veiklai, ne tik jo naudai prisiėmė didelius finansinius įsipareigojimus BUAB „Rekosta“, kurių nevykdė, tačiau taip pat neįgyvendino savo reikalavimo teisės N. M. atžvilgiu ir nereikalavo, jog jis mokėtų palūkanas. Teismas konstatavo, kad dėl bendrovės neveikimo jai buvo padaryta žala, kuri pasireiškė kaip BUAB „Rekosta“ priskaičiuotos palūkanos. 

62.       Aptariamuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad sandoris, kuriuo BUAB „Judringė“ jai priklausiusius žemės sklypus perleido atsakovo A. B. motinai D. M. G.; šis sandoris taikant actio Pauliana institutą pripažintas negaliojančiu ir taikyta restitucija. Teismai nurodė, kad šiuo sandoriu siekta išvengti skolų grąžinimo įmonės kreditoriams, įmonės turtą perleidžiant akcininko motinai ir taip jam suteikiant išieškojimo pirmenybę, o sandorio kainos neįtraukus į buhalterinę apskaitą, konstatuota, jog ši buvo vedama aplaidžiai. 

63.       BUAB „Judringė“ tyčinio bankroto byloje teismai nustatė ir vadovo teisinės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymą, nes BUAB „Judringė“ bankroto byla iškelta 2013 m. kovo 29 d. nutartimi, kai įmonės nemokumo momentas konstatuotas 2010 m. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad šios pareigos nevykdymas implikavo ne tik buvus blogą įmonės valdymą, bet tikėtinai žalos jai ir jos kreditoriams padarymą

64.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. B. nuo 2007 m. balandžio 18 d. buvo BUAB „Judringė“ vieninteliu akcininku, nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo įmonės de facto vadovu, o nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. užėmė šios bendrovės de jure vadovo pareigas. Taigi aukščiau aptarti tyčinio bankroto byloje nustatyti neteisėti veiksmai buvo atlikti A. B. esant įmonės akcininku bei faktiniu jos vadovu, todėl atsakovo veiksmai, kuriais jis privedė ieškovę prie bankroto, laikomi nustatytais ir jie negali būti iš naujo įrodinėjami, taip pat vertinama nustatyta ir kita atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė, o įrodinėjimo našta šioje byloje paskirstoma taip, jog būtent atsakovas turėjo paneigti trečiojo asmens nurodytą (ir pirmosios instancijos teismo konstatuotą) žalos faktą bei žalos dydį ir priežastinį jų ryšį su veiksmais, privedusiais bendrovę prie bankroto, todėl teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl minėtų civilinės atsakomybės sąlygų prezumpcijos. 

65.       Byloje nustatyta, kad neteisėti apelianto veiksmai pasireiškė įvairių jam, tiek kaip akcininkui, tiek ir kaip de facto vadovui tenkančių pareigų pažeidimu – tai ir pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, nuostolingų sandorių sudarymu, įmonės turto sumažinimu. Tačiau nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme UAB „Lankstinys“ 2021 m. rugpjūčio 26 m. bei 2021 m. rugsėjo 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose patikslino, kad žalos faktą ir jos dydį grindžia neteisėtais veiksmais, susijusiais su ginčo paskolų sandorių sudarymu bei su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu. 

66.       Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime konstatavo, kad A. B., būdamas faktiniu BUAB „Judringė“ vadovu, suorganizuodamas bendrovei aiškiai nenaudingus, nereikalingus ir rizikingus (N. M. suteikta paskola nebuvo niekaip užtikrinta) paskolos sandorius, nesiimdamas savalaikių priemonių susigrąžinti skolą, siekdamas išvengti skolų grąžinimo įmonės kreditoriams, nuspęsdamas jai priklausantį turtą perleisti sąmoningai suteikdamas išieškojimo pirmenybę sau, tapęs teisiniu bendrovės vadovu, nevykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, iš esmės nulėmė įmonės nemokumą, bankrotą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, dėl to, pasak teismo, egzistuoja pakankamas pagrindas iš jo priteisti UAB „Lankstinys“ reikalaujamą žalos atlyginimą, t. y. bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų dydį. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad aukščiau nurodytais pagrindais apeliantui civilinė atsakomybė kyla ir kaip akcininkui CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis sutinka tik iš dalies.

67.       Teisėjų kolegija, visų pirma, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad savo faktinio vadovavimo BUAB „Judringė“ laikotarpiu, t. y. būdamas de facto vadovu, atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Judringė“ iškėlimo, o jos neįvykdęs, privalo, be kita ko, šiuo pagrindu kaip de facto vadovas atlyginti įmonei žalą. 

68.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims – formalų įmonės vadovo statusą turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams), tačiau negali būti taikoma faktiniam vadovui (de facto vadovui) ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui, nes ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik asmenims, turintiems formalų vadovo statusą, o teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausimą ir vertindamas bankroto bylos iškėlimo būtinybę, turi įsitikinti realių vadovo įgaliojimų egzistavimu, t. y. kad pareiškimą pateikiantis asmuo iš tikrųjų yra įmonės vadovas. Įmonės de facto vadovo pateiktas tokio pobūdžio pareiškimas teisme nebūtų priimtas, todėl jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos de jure vadovo pareigos pažeidimą. Įmonės vadovas ir (ar) savininkas (savininkai) negali perduoti kitiems asmenims ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos inicijuoti bankroto bylą, todėl dalies ar visų įmonės vadovo įgalinimų perdavimas įgaliojimo pagrindu kitiems įmonės darbuotojams nesukuria pastariesiems ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, ir atitinkamai jiems neatsiranda šio straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). 

69.       Vadovaudamasi aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui, kaip faktiniam įmonės vadovui, nekilo ĮBĮ 8 straipsnyje nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, t. y. neegzistuoja priežastinis ryšys tarp tyčinio bankroto byloje nustatyto neteisėto veiksmo ir žalos. 

70.       Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad trečiasis asmuo įrodinėjo, jog atsakovui A. B. atsakomybė kyla ir kaip BUAB „Jundringė“ akcininkui, su kuo, kaip su alternatyviu pagrindu, sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamai bylai aktualu, kad pagal ĮBĮ nuostatas, galiojusias iki 2016 m. sausio 1 d., pareigą inicijuoti bankroto bylą, įmonei esant nemokiai, turėjo ir jos dalyviai. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės vadovas. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 

71.       Kasacinis teismas, aiškindamas nuostatas dėl vienasmenio akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momento, nurodė, kad darytinas skirtumas tarp atvejo, kai akcininkas faktiškai žino apie bendrovės finansinę padėtį – aktyviai dalyvavo įmonės veikloje kaip de facto vadovas ar darbuotojas, ir tarp atvejo, kai akcininkas aktyviai nedalyvauja bendrovės veikloje, nežino apie jos veiklą. Tuo atveju, kai nenustatoma aplinkybė, kad akcininkas faktiškai žinojo apie nemokumą, spręstina, ar jis neturėjo pareigos apie tai žinoti. Nors pagal bendrąją taisyklę bet kuris akcininkas turi teisę išlikti pasyvus bendrovės valdymo atžvilgiu, jei bendrovė turi vadovą, ir šios teisės įgyvendinimas neturi užtraukti akcininkui civilinės atsakomybės, tačiau, atsižvelgdamas į iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusios ĮBĮ 5 straipsnyje įtvirtintos akcininko pareigos turinį, į tai, kad savininkui buvo nustatyta pareiga inicijuoti bankroto bylą, kasacinis teismas konstatavo, kad vienasmenis akcininkas turėjo minimalią pareigą domėtis bendrovės veikla, kad galėtų įvykdyti minėtoje ĮBĮ normoje nustatytą pareigą. Minimali vienasmenio akcininko pareiga domėtis bendrovės veikla taip pat kildintina ir iš Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir šios pareigos negali perimti bendrovės valdymo organai. Kasacinio teismo vertinimu, tai suponuoja, kad vienasmenis akcininkas, kuris neatlieka šios pareigos, turi prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018). 

72.       Aptartas teisės aiškinimas pagrindžia išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovui veikiant kaip de facto vadovui ir aktyviai valdant bendrovę (esant vieninteliam akcininkui), jam, kaip vienasmeniam bendrovės akcininkui, kyla atsakomybė nuo 2010 m. (įmonės nemokumo momentas) nevykdžius iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusiame teisiniame reguliavime nustatytos pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei. 

73.       Minėta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši nuostata suponuoja, kad įmonės vadovas ar dalyvis, kurie laiku nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, atsako tik už tą žalą, kuri susijusi teisiniu ryšiu su jų neteisėtais veiksmais – delsimu laiku inicijuoti bankroto bylą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 ir kt.). Tai paaiškinama tuo, kad delsiant laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonė nevykdo įprastos ūkinės veiklos, arba nors ją ir vykdo, didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais arba atsiranda naujų kreditorių. 

74.       Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo kaip žalą BUAB „Judringė“ naudai prašė priteisti visą kreditorių reikalavimų, patvirtintų BUAB „Judringė“ bankroto byloje, sumą. Pirmosios instancijos teismas tokį UAB „Lankstinys“ reikalavimą tenkino, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, susijusio priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovo A. B. veiksmais, tinkamai neįvertino BUAB „Judringė“ tyčinio bankroto byloje bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties 81 punkte nurodytos aplinkybės, jog BUAB „Judringė“ patirtą žalą, be kita ko, sudaro BUAB „Rekosta“ priskaičiuotos palūkanos. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorių reikalavimai, susiformavę iki momento, kuomet A. B. kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, t. y. 2010 m., negali būti laikomi susijusiais su jo neveikimu, nors ir konstatuotas ginčo paskolų sandorių nenaudingumas įmonei. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad A. B. neteisėti veiksmai negali būti laikomi teisiniu ryšiu susiję su nuostoliais visų kreditorių reikalavimų apimtimi dar ir dėl tos priežasties, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 BUAB „Judringė“ iš atsakovo N. M. buvo priteista 106 290,54 Eur negrąžinta paskola, t. y. N. M. yra įmonės debitorius. Duomenų, kad priteistą skolą nebūtų galima išieškoti iš N. M., byloje nepateikta. Taigi UAB „Lankstinys“ nurodoma žala visa kreditorių finansinių reikalavimų suma negali būti laikoma susijusi priežastiniu ryšiu su A. B. neteisėtais veiksmais. 

75.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išvadas dėl priteistinos žalos dydžio, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, iš atsakovo A. B. priteistinos žalos dydį sumažinant ginčo paskolos, sutartinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 20 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., bei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumomis, t. y. iki 30 840,53 Eur (procesinės palūkanos). Tuo tarpu likę 61,41 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, 443,12 Eur UAB „Palanki situacija“, 1 448,10 Eur UAB „Eurosrovė“ bei 42 813,95  Eur paties atsakovo A. B. finansiniai reikalavimai laikytini susiję priežastiniu ryšiu su įmonės patirta žala dėl savalaikio nesikreipimo dėl BUAB „Judringė“ bankroto bylos iškėlimo. Taigi viso BUAB „Judringė“ naudai iš atsakovo A. B. priteistina 75 607,11 Eur suma žalai atlyginti.

76.       Apeliantas, ginčydamas žalos dydį, skunde taip pat argumentavo, kad jo finansiniam reikalavimui, kuris yra patvirtintas BUAB „Judringė“ bankroto byloje, patenkant į netiesioginiame ieškinyje nurodytą žalos sumą (kreditorinių reikalavimų sumą), šia suma turėtų būti mažinamas priteistinos žalos dydis. Nurodytina, kad apeliantas nagrinėjamoje byloje ir bankroto byloje dalyvauja skirtingais statusais, t. y. bankroto procese kreditoriais yra laikomi asmenys, turintys reikalavimą į bankrutuojančią įmonę, kurių reikalavimų tenkinimas bankroto procese vyksta pagal ĮBĮ (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatyme (toliau – JANĮ) nustatytą imperatyvią tvarką; tuo tarpu, tyčinio bankroto byloje yra vertinami įmonės de jure arba de facto vadovų, dalyvių arba akcininkų veiksmai, tai reiškia, jog subjektų ratas yra orientuotas į tuos asmenis, kurie įmonėje atlieka tam tikras funkcijas ir atitinka tam tikrą statusą. Taigi nors šiuo atveju sutampa apelianto, kaip įmonės de facto ir de jure vadovo bei akcininko, ir kreditoriaus savo pačios įmonės byloje statusai, tačiau priklausomai nuo sprendžiamų klausimų, jo statusas yra dvilypis ir jam gali kilti tiek civilinė atsakomybė atlyginti žalą kreditoriams, tiek pačiam būti kreditoriumi ir atgauti reikalavimo dalį, taikant imperatyvias kreditorių reikalavimų tenkinimo nuostatas. Kitoks šios situacijos vertinimas, t. y. įskaitant / sumažinant / modifikuojant apelianto, kaip kreditoriaus, reikalavimo sumą į priteistinos žalos sumą, lemtų imperatyvių ĮBĮ (JANĮ) nuostatų, draudžiančių reikalavimų bankroto procese įskaitymą bei kreditorių tenkinimo eilės, pažeidimus ir atsakovas kaip kreditorius įgytų privilegijuotą padėtį. 

77.       Dėl apelianto argumentų, susijusių su, anot jo, priteistinos žalos ir skolos institutų didžiausiai kreditorei sutapatinimo, pasisakyta šios nutarties 45 bei kituose punktuose, todėl teisėjų kolegija nurodytų motyvų nekartoja. 

 Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų 

78.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pagrįstai rėmėsi byloje dėl ieškovės tyčinio bankroto nustatytais prejudiciniais faktais bei padarė teisingą išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės bei žalos fakto egzistavimo, tačiau padarė neteisingas išvadas, jog tarp visos žalos, kurios reikalaujama netiesioginiu ieškiniu neišieškotų finansinių reikalavimų, patvirtintų įmonės bankroto byloje, dydžiu ir neteisėtų atsakovo veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Dėl to yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, iš atsakovo A. B. BUAB „Judringė“ priteistinos žalos dydį sumažinant nuo 230 574,88 Eur iki 75 607,11 Eur. 

79.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad tiek atsakovo A. B. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (67,2 proc. reikalavimų patenkinta, 32,8 proc. – atmesta); tuo tarpu netiesioginis ieškinys taip pat tenkintas iš dalies (16,4 proc. reikalavimų patenkinta, 83,6 proc. – atmesta), teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo tiek trečiasis asmuo, tiek ir atsakovai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. 

80.       Apeliantas A. B. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 630 Eur atstovavimo išlaidų už teisines konsultacijas bei apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą; trečiasis asmuo UAB „Lankstinys“ patyrė 2 600 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo parengimą.

81.       Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. 

82.       Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). 

83.       Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei jį pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, kad trečiojo asmens prašomos iš atsakovo priteisti atstovavimo išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, todėl trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumažinamas iki 2 077,53 Eur ir iš atsakovo A. B. UAB „Lankstinys“ naudai priteisina 681,43 Eur išlaidų. 

84.       Įvertinus atsakovo A. B. patirtas 3 630 Eur atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, darytina išvada, kad pastarosios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, todėl iš trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ A. B. priteistina 2 439,36 Eur turėtų išlaidų. 

85.       Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš UAB „Lankstinys“ A. B. naudai priteistina 1 757,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

86.       Atsakovui N. M. apeliacinės instancijos teisme buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 29 d. patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad šios išlaidos sudaro 625 Eur. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, į valstybės biudžetą iš UAB „Lankstinys“ priteistina 420 Eur, o iš apelianto A. B. – 205 Eur valstybės patirtos išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). 

87.       Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Lankstinys“ iki pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme viso patyrė 5 780 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pareikšto netiesioginio ieškinio nagrinėjimu (pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme UAB „Lankstinys“ patyrė 400 Eur išlaidų už atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-776-513/2018 ir procesinio prašymo parengimą, taip pat 1 280 Eur išlaidų už netiesioginio ieškinio ir 2 dublikų pateikimą; 1 600 Eur išlaidų už pirminio apeliacinio skundo parengimą, bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; taip pat bylinėjimosi išlaidas bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 200 Eur už prašymo sustabdyti civilinę bylą parengimą, 1 500 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 300 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir 500 Eur už papildomų rašytinių paaiškinimų parengimą). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad šios trečiojo asmens patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius; šalys šių aplinkybių neginčija. Atsižvelgiant į bylos rezultatą, trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ naudai iš A. B. priteistina 947,92 Eur turėtų išlaidų. 

88.       Atsakovas A. B. pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis patyrė 6 655 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teisme ir procesinių dokumentų rengimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo A. B. atstovas nei 2021 m. gruodžio 3 d. prašyme, teiktame pirmosios instancijos teismui, nei išankstinėje sąskaitoje, išrašytoje A. B., patirtų išlaidų sudėties nedetalizuoja, nenurodo konkrečių laikų sąnaudų, kurios buvo reikalingos nurodytiems konkretiems atstovavimo veiksmams atlikti, todėl teisėjų kolegijos galimybės patikrinti patirtų išlaidų pagrįstumą yra ribotos. Visgi, teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į bylos apimtį ir sudėtingumą, į UAB „Lankstinys“ nurodomų patirtų išlaidų sumą sprendžia, kad atsakovo A. B. nurodoma suma už jo atstovavimą pirmosios instancijos teisme laikytina protinga, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, iš UAB „Lankstinys“ atsakovo A. B. naudai priteisia 5 563,58 Eur. 

89.       Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš UAB „Lankstinys“ A. B. naudai priteistina 4 615,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. 

90.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad BUAB „Rekosta“ civilinėje byloje Nr. e2-776-513/2018 (bylos numeris, kuri buvo nagrinėjama pagal netiesioginį ieškinį iki jos sujungimo su kita byla) nebuvo dalyvaujančiu asmeniu; bylas sujungus, BUAB „Rekosta“ teikė atsiliepimą tik į N. M. pradinį ieškinį dėl prievolių pripažinimo solidariomis, kuris buvo galutinai atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi. Dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad BUAB „Rekosta“ iš esmės neturėjo teisinio suinteresuotumo bylos dalimi dėl UAB „Lankstinys“ netiesioginio ieškinio bei nepriteisė šios patirtų bylinėjimosi išlaidų (jų dalies). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Juo labiau, kad nei šalys, nei BUAB „Rekosta“ jokių nesutikimo argumentų dėl tokio BUAB „Rekosta“ patirtų išlaidų vertinimo, nenurodė. 

91.       Atsakovui N. M. pirmosios instancijos teisme buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gruodžio 1 d. patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad šios išlaidos sudaro 1 816,25 Eur. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, į valstybės biudžetą iš UAB „Lankstinys“ priteistina 1 518,39 Eur, o iš apelianto A. B. – 297,86 Eur valstybės patirtos išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). 

92.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjant bylą pagal pradinį N. M. ieškinį dėl prievolių pripažinimo solidariomis buvo patirta 33,88 Eur pašto išlaidų; kadangi jos susijusios tik su N. M. pradiniu ieškiniu, kuris buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi, šias (33,88 Eur) išlaidas teismas priteisė iš N. M.; teisėjų kolegija sutinka su tokia išvada ir vertina, kad išnagrinėtos bylos dalies rezultatas įtakos šių išlaidų paskirstymui neturi. Civilinėje byloje Nr. e2-776-513/2018 nagrinėjant UAB „Lankstinys“ netiesioginį ieškinį buvo patirtos 3,55 Eur pašto išlaidos; civilinėje byloje Nr. e2-238-730/2019 nagrinėjant tiek pradinį N. M. ieškinį, tiek netiesioginį ieškinį buvo patirta 43,25 Eur pašto išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 50 proc. jų (21,63 Eur) laikė susijusiomis su netiesioginio ieškinio nagrinėjamu, todėl, atsižvelgiant į bylos rezultatą, 25,18 Eur (21,63 Eur + 3,55 Eur) pašto išlaidų suma valstybei paskirstoma taip – iš UAB „Lankstinys“ priteistina 21 Eur, o iš A. B. priteistina 4,18 Eur. Likusi 21,63 Eur išlaidų dalis, kaip susijusi su atmestu N. M. pradiniu ieškiniu, priteistina iš N. M.; viso iš N. M. priteistina 55,51 Eur (21,63 Eur + 33,88 Eur) pašto išlaidų valstybės naudai. 

93.       Iš atsakovo A. B. valstybei priteistinas 50 proc. žyminis mokestis (1 359 Eur x 50 proc. = 679,50 Eur), nuo kurio mokėjimo buvo atleista netiesioginį ieškinį pareiškusi UAB „Lankstinys“ (CPK 96 straipsnio 1 dalis). 

94.       Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-776-513/2018 taikytos laikinosios apsaugos priemonės N. M. atžvilgiu naikintinos; ta pačia nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių A. B. atžvilgiu mastas mažintinas iki 75 607,11 Eur sumos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“, juridinio asmens kodas 141680679, netiesioginį ieškinį tenkinti iš dalies. 

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Judringė“, juridinio asmens kodas 300143318, iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75 607,11 Eur (septyniasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus septynis eurus 11 centų) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos (75 607,11 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Kitą trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ netiesioginio ieškinio dalį atmesti. 

Priteisti atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“, juridinio asmens kodas 141680679, 4 615,66 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus penkiolika eurų 66 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 

Priteisti į valstybės biudžetą iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“, juridinio asmens kodas 141680679, 1 518,39 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniolika eurų 39 centus), o iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 297,86 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 86 centus) atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. 

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55,51 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 51 centą) pašto išlaidų, iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“, juridinio asmens kodas 141680679, 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) pašto išlaidų, iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4,18 Eur (keturis eurus 18 centų) pašto išlaidų. 

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 679,50 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 50 centų) žyminio mokesčio. 

Priteisti atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“, juridinio asmens kodas 141680679, 1 757,93 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 93 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“, juridinio asmens kodas 141680679, 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų), o iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 205 Eur (du šimtus penkis eurus) atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-776-513/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemonės atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. 

Sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-776-513/2018 atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 75 607,11 Eur (septyniasdešimt penkių tūkstančių šešių šimtų septynių eurų 11 centų) sumos.

Teisėjos                Danguolė Martinavičienė

                        Asta Radzevičienė

                        Alma Urbanavičienė