Civilinė byla Nr. 3K-3-261/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 52.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Sigito Gurevičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Irlanda“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimų ir atsakovo UAB „Mistro statyba“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Irlanda“ ieškinį atsakovui UAB „Mistro statyba“ dėl žalos atlyginimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl atsiskaitymo už atliktus darbus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Mistro statyba” 97 874,12 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2005 m. balandžio 22 d. subrangos sutartimi Nr.05R/06/08 bei 2005 m. birželio 22 d. priedu Darbų užsakymas Nr. l atsakovas įsipareigojo atlikti 1200 kv. m betoninių grindų užtrynimo (šlifavimo) darbus po 6 Lt už vieną kv. m. Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad, patvirtinus darbų užsakymus ir visiškai bei deramai paruošus objektą darbams vykdyti, atsakovas įvykdys darbus per dvi darbo dienas. Ieškovas 2005 m birželio 22 d. visiškai parengė objektą darbams vykdyti, t. y. prekybos ir laisvalaikio centro „Mega” C korpuse, Kaune, Islandijos g. 32, sandėlio grindų 1249 kv. m plote išklojo betono mišinį, kurio paviršių jo stingimo metu atsakovas turėjo užtrinti užtrynimo diskais ir padengti specialiomis grindų paviršiaus apsaugos medžiagomis. Atsakovas darbus atliko nekokybiškai – dėl darbo jėgos trūkumo (dirbo tik keturi darbininkai) nespėjo nušlifuoti viso šviežiai išlieto betono grindų ploto, be to, nesugebėjo užtikrinti gero visų darbų rezultato: betoninių grindų paviršiuje iki betono sustingimo liko nepašalinta metalinė fibra. Dėl neatsargumo skyręs šiems darbams aiškiai per mažai darbininkų, atsakovas nespėjo užbarstyti viso kietiklio miltelių kiekio (5 kg vienam kv. m). 2005 m. birželio 24 d. ryte paaiškėjo, kad darbai atlikti netinkamai ir neatitinka įprastų tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, atsakovas darbų rezultato neperdavė, pranešimo apie atliktus darbus ieškovui nesiuntė, ėmėsi taisyti sustingusį betoną, pakartotinai jį šlifuoti. Atsakovas 2005 m liepos 26 d. pranešė ieškantis betono gremžimo mechanizmų, tačiau nenurodė, kada atliks darbus. Ieškovas 2005 m. liepos 7, 22, 28 d. raštais reikalavo atsakovo ištaisyti darbų trūkumus ir suderinti jų pašalinimo grafiką. Atsakovas buvo informuotas, kad, nevykdant pateiktų reikalavimų, sutartis bus nutraukta. Atsakovas šį faksu siųstą pranešimą gavo tą pačią dieną ir 2005 m. liepos 29 d. atsiuntė atsakymą, kuriame nurodė nežinantis darbų defektų atsiradimo priežasčių bei nežinojęs apie fibros naudojimą betone. Ieškovas 2005 m. rugpjūčio 2 d. nutraukė sutartį. Ieškovo vertinimu, visi iki sutarties nutraukimo vykdyti atsakovo veiksmai rodė, kad jis pripažino savo kaltę dėl darbų trūkumo, t. y. bandė neatlygintinai pašalinti trūkumus, tačiau tai darė nepateisinamai ilgai. Atsakovas 2005 m. rugpjūčio 9 d. pateikė ieškovui atliktų darbų aktus bei sąskaitą už šiuos darbus. Po ieškovo ir atsakovo vykusio susirašinėjimas paaiškėjo, kad atsakovas pageidauja surašyti darbų trūkumų aktą, skirti ekspertizę panaudoto betono kokybei įvertinti. Atsakovas nesinaudojo CK 6.659 straipsnio 1 dalyje ir 6.661 straipsnyje nustatytomis teisėmis. Nei objekto generalinis rangovas, nei techninis prižiūrėtojas nenustatė betono trūkumų, ieškovas taip pat negavo pretenzijų. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašė atlyginti patirtus nuostolius dėl netinkamos kokybės darbų (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Ieškovo nuostolius sudaro: UAB „Lausta” mokėtina 22 051,50 Lt suma už atliktų grindų defektų remonto darbus pagal 2005 m. liepos 28 d. sutartį Nr.17-11/05. Nors sutartimi buvo susitarta, kad visus grindų remonto darbus (su medžiagomis) atliks ši įmonė, ieškovas vėliau nusprendė pavesti jam atlikti tik dalį darbų; darbų kiekis ir kaina nurodyti Atliktų darbų akte Nr. l ir Pažymoje apie atliktų darbų vertę Nr. 55. Ieškovo medžiagų ir nuomotų mechanizmų kaina yra 53 337,68 Lt. Ieškovo darbuotojų darbo užmokestis su PVM – 22 484,94 Lt.
Atsakovas UAB ,,Mistro statyba” priešieškiniu prašė priteisti iš UAB ,,Irlanda” 8842,92 Lt už atliktus darbus, žyminį mokestį bei išlaidas advokatų teisinei pagalbai atlyginti. Jis nurodė, kad 2005 m. balandžio 22 d. UAB ,,Mistro statyba” ir UAB ,,Irlanda” sudarė subrangos sutartį Nr. 05R/06/08 dėl 1200 kv. m betoninių grindų užtrynimo už 8496,00 Lt. UAB ,,Mistro statyba” 2005 m. birželio 22-23 d. atliko numatytus darbus, įvykdė visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. 2005 m. liepos 7 d. iš UAB ,,Irlanda” gauta pretenzija (raštas Nr. RS-57/05), kad ši iš generalinio rangovo AB „YIT Kausta” gavo pretenziją dėl nekokybiškai įrengtų betoninių grindų. UAB ,,Mistro statyba” 2005 m. rugpjūčio 12 d. raštu reikalavo, kad būtų vadovaujamasi Sutarties 4.2.2 punktu, t. y., atsiradus objekte nesutarimams dėl darbų kokybės, subrangovas ir rangovas turi apžiūrėti esamus trūkumus, įvertinti juos, nustatyti darbų trūkumų atsiradimo priežastis, surašyti darbų trūkumo aktą ir, atsižvelgiant į trūkumų pobūdį, susitarti dėl jų pašalinimo termino. UAB „Irlanda” nevykdė sutartimi prisiimtos šios prievolės ir akte neužfiksavo esamų darbų trūkumų, nenustatytas terminas trūkumams pašalinti. Vadovaujantis sutarties 4.2.3 punktu, rangovui sutartyje nustatytais terminais nepriėmus darbų, laikoma, kad darbai yra atlikti tinkamai ir perduoti, o rangovo priimti, todėl su subrangovu turi būti atsiskaitoma sutartyje nustatyta tvarka. 2005 m. rugpjūčio 5 d. UAB ,,Mistro statyba” išsiuntė UAB ,,Irlanda” atliktų darbų aktą Nr. 2, Įvykdytų darbų perdavimo priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą MSS Nr. 0480191 dėl 8842,92 Lt, tačiau ieškovas už darbus nesumokėjo. Kadangi atsakovas įvykdė sutartines prievoles pagal subrangos sutartį Nr. 05R/06/08, tai ieškovas privalo atsiskaityti už atliktus darbus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2007 m birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, priteisė iš ieškovo UAB „Irlanda” atsakovui UAB „Mistro statyba“ 8842,92 Lt užmokesčio už atliktą darbą, 277,50 Lt žyminio mokesčio, 7000 Lt už ekspertizės atlikimą ir 10 643 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti, iš viso 26 763,42 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendė:
Dėl ieškinio. Šalys, pasirašiosios sutartį, sukūrė prievolinius santykius, todėl atsakovas privalo vykdyti prievolę, o ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas ją įvykdytų tinkamai. Sutartis ir ja nustatyti įsipareigojimai šalims galioja iki visiško prievolės įvykdymo. Nagrinėdamas šalių ginčus, kilusius dėl žalos atsiradimo ir jos dydžio, bei priešpriešinius reikalavimus dėl atsiskaitymo už atliktą darbą, teismas nurodė, kad atsižvelgia į sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius ir proporcingumo principus. Teismas vertino Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. habil. dr. L. U. atsakymą, kad negalima tiksliai atsakyti į ekspertizei pateiktą klausimą apie priežastis, nulėmusias betoninių grindų defektų atsiradimą. UAB „Cowi baltic” 2005 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės akte išvardytos pretenzijos, kurios nelaikytinos defektais, akte taip pat neargumentuotas spėjamas defektų kaltininkas. Tarp eksperto išvardytų (ekspertizės akto p. 17) galimų fibros iškilimo į betono paviršių priežasčių nenurodytos ieškovo minimas nekokybiškai atliktas darbas (dėl per anksti pradėtų užtrynimo darbų, mažo darbuotojų skaičiaus, išbarstyto nepakankamo kietiklio kiekio). Eksperto nepatvirtintas ieškovo teiginys dėl atsakovo naudotos technikos ir darbuotojų trūkumo. Atsakydamas į klausimą dėl kietiklio „Mastertop“ kiekio, ekspertas nurodė, kad šis neskirtas metalo fibrai padengti ir dėl jo nepakankamo kiekio nepažeidžiama betoninių grindų užtrynimo technologija; kietiklio neprivaloma naudoti, atliekant betono užtrynimo darbus.
Nagrinėdamas žalos atsiradimo priežastis, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys susitarė, jog betono grindų technologinį procesą sudaro kelios operacijos: betono klojimas, vibravimas bei užtrynimas; dvi pirmąsias atlieka ieškovas, paskutiniąją – atsakovas. Ekspertas akcentavo, kad betono vibravimo darbai turi būti atliekami rūpestingai, jog užpildo medžiagos neatsiskirtų, nes smulkios detalės dėl per didelės vibracijos kyla į paviršių; grindų užtrynimo darbai neatlieka fibros paskirstymo betono mišinyje ir negali veikti fibros iškilimo į paviršių (ekspertizės akto p. 5, 9–10, 12). Teismas vertino, kad, nefiksavus grindų nelygumo, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog darbas atliktas netinkamai. Ginčo šalys pripažino, kad nebuvo rašomas darbų kokybės priėmimo aktas ir nebuvo fiksuojami darbo trūkumai bei nesusitarta dėl trūkumų šalinimo priežasčių. Rangovo paskirtas statybos darbų vadovas turėjo prižiūrėti, kad visos grindų betonavimo operacijos būtų atliekamos tinkamai; pastebėjęs fibros kilimą į paviršių, jis turėjo stabdyti darbus ir apie tai informuoti generalinį rangovą. Ekspertas nurodė, kad fibros gamintojas rekomenduoja naudoti S4 betoną, o šiuo atveju buvo naudojamas S2, turintis mažesnį drėgnumą ir paslankumą, tai taip pat galėjo veikti fibros iškilimą į paviršių. Teismas priėjo prie išvados, kad metalo fibra į betono grindų paviršių iškilo ne dėl atsakovės kaltės, t. y. ne dėl netinkamo operacijos organizavimo ir nepakankamo kiekio kietiklio išbarstymo, bet dėl galimos netinkamos betono sudėties ir nepatenkinamo vibravimo. Teismas laikė, kad UAB „Cowi Baltic” 2005 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės aktas vertintinas kritiškai, nes surašytas po to, kai generalinis rangovas atsakovui pranešė, jog trūkumai ištaisyti ir darbai priimti ir ieškovui iškėlus bylą teisme. Akte nurodyta, kad ekspertizė atlikta 2005 m. rugsėjo 1 d. įvykusio ekspertų komisijos posėdžio metu gautų užsakovo bei generalinio rangovo atstovų paaiškinimų bei komisijos narių nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimu. Atliekant ekspertizę, nedalyvavo atsakovo atstovas. Nenustačius atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio dėl atsiradusių nuostolių, teismo vertinimu, negali atsirasti jo civilinė atsakomybė. Teismas nurodė, kad civilinis ieškinys atmestinas taip pat todėl, kad nepasitvirtino ieškovo teiginiai apie UAB „Lausta“ atliktus grindų defektų remonto darbus ir sumokėtus 22 051,50 Lt; atliktų darbų kiekis bei vertė paneigti liudytojo S. L., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė faktiškai betoninių grindų defektų remonto darbų ieškovui neatliko. Su UAB „Irlanda” buvo sutartis tik dėl darbo jėgos panaudojimo, susitariant, kad UAB „Lausta” už vieną darbuotoją nori gauti 5000–6000 Lt. Sutarta suma vėliau tapo atliktų darbų kiekiu ir sudarytas esą atliktų darbų aktas bei išrašyta PVM sąskaita–faktūra. Teismas pažymėjo, kad šalių ir liudytojų paaiškinimais byloje nustatyta, jog betono grindų paviršiaus brokas buvo taisomas, jį frezuojant. Ginčo šalys nėra sudariusios susitarimo dėl betoninių grindų frezavimo, todėl, teismo vertinimu, atmestinas reikalavimas sumokėti 75 822,62 Lt už frezavimo darbus, mechanizmų nuomą ir papildomai sunaudotas medžiagas bei išlaidas darbininkų darbo užmokesčiui, nenustačius atsakovo kaltės dėl netinkamo darbo rezultato.
Dėl priešieškinio. Atsakovo ir ieškovo 2005 m. balandžio 22 d. sudaryta subrangos sutartis dėl 1200 kv. m betoninių grindų užtrynimo (su 18 proc. PVM) 8496 Lt sumai. UAB ,,Mistro statyba” 2005 m. birželio 22-23 d. atliko numatytus darbus, įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; pastebėjęs, kad betoninių grindų užtrynimo operacijos metu į paviršių kyla metalinė fibra, jis apie tai pranešė ieškovo darbų vadovui, kuris nusprendė nestabdyti darbų, siekiant išvengti didesnių nuostolių, susijusių su betono tiekimu. Bendrame Subrangovo ir Rangovo akte darbo trūkumų neužfiksuota, taip pažeidžiant šalių sutarties 4.2.2 punktą, pagal kurį, kilus nesutarimams objekte dėl darbų kokybės, trūkumai šalių turi būti apžiūrėti, įvertinti, nustatytos jų atsiradimo priežastys ir susitarta dėl trūkumų pašalinimo termino. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas vengė pasirašyti tokį aktą, paneigiami rašytine bylos medžiaga, t. y. atsakovo raštais – reikalavimais, pateiktais ieškovo atstovui. Ieškovas, atsisakydamas apmokėti už atliktą darbą, vadovavosi CK 6.205 straipsniu; jis taip pat nurodė, kad netinkamas prievolės įvykdymas atima atsakovo teisę reikalauti apmokėti už darbus. CK 6.662 straipsnyje, reglamentuojančiame atliktų darbų priėmimo tvarką, nustatyta, kad užsakovas, priimdamas darbą ir pastebėjęs trūkumų, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, jie buvo aptarti. Kilus ginčui dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Bylos rašytiniais dokumentais nustatyta, kad atsakovas 2005 m. rugpjūčio 25 d. raštu kreipėsi į generalinį rangovą AB „YIT Kausta”, prašė sudaryti sąlygas ekspertizei, kuri nustatytų, dėl kieno kaltės objekto betoninių grindų danga yra nekokybiška, ir įsipareigojo apmokėti ekspertizės išlaidas, taip pat nurodė, kas galėtų atlikti tokią ekspertizę. Generalinis rangovas atsisakymą skirti ekspertizę motyvavo tuo, kad brokas ištaisytas, todėl atlikti ekspertizę nėra pagrindo ir galimybės. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas vengė nustatyti tikrąsias betoninių grindų įrengimo trūkumų priežastis, todėl nepagrįstai atsisakė apmokėti atsakovui už pagal sutartį atliktą darbą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, panaikino tą Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo priešieškinis ir priteista iš ieškovo atsakovui 8842,92 Lt užmokesčio, nesumokėto už atliktą darbą, taip pat 277,50 Lt žyminio mokesčio ir 10 643 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priešieškinį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šalių ginčas kilo, ieškovui atsisakius priimti atsakovo 2005 m. birželio 22-23 d. atliktus betoninių grindų užtrynimo darbus ir sumokėti už juos 8496 Lt, motyvuojant, jog darbai atlikti nekokybiškai ir kad grindys negali būti naudojamos pagal paskirtį bei dėl 97 874,12 Lt ieškovo nuostolių, kuriuos šis patyrė, šalindamas atsakovo darbo trūkumus, atlyginimo. Ieškovas reikalavimus grindė UAB „Lausta“ išduota 22 051,50 Lt PVM sąskaita–faktūra už grindų defektų remonto darbus ir PVM sąskaitomis– faktūromis už papildomai pirktas medžiagas ir mechanizmų nuomą – iš viso 53 337,68 Lt sumai, bei tuo, jog darbuotojų darbo užmokesčiui turėjo 22 484,94 Lt išlaidų. Atsakovas savo reikalavimus grindė sutartiniais įsipareigojimais. Kolegija pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus ir laikė, kad ieškinys atmestas pagrįstai. Apelianto teiginius, kad teismo sprendime nenurodytos materialinės ir procesinės teisės normos, kuriomis teismas vadovavosi išspręsdamas bylą, ir kad išvados grindžiamos vien bylos medžiaga ir eksperto paaiškinimais, o ne teisės normomis, kolegija laikė taip pat neteisingais. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kokiomis materialinės teisės normomis vadovaujasi ir kokioms bylos aplinkybėms išnagrinėti šios taikomos; teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai vadovavosi bylos medžiaga ir eksperto paaiškinimais, nes nėra teisės normų, kurios tiesiogiai nurodytų ginčo dėl betono užtrynimo kokybės sprendimo būdą. Kolegijos vertinimu, iš teismo sprendimo aišku, kokias byloje nustatytas aplinkybes teismas vertino, taikydamas jame nurodytus įstatymo straipsnius ir kieno naudai bei kokias išvadas padarė jais remdamasis. Kolegija pažymėjo, kad apeliantas teisingai nurodo, jog teismo sprendimo dalis dėl CPK normų, kuriomis remiantis surašytas sprendimas, iš tikrųjų atitinka teismo sprendimo priėmimo už akių teisinio reglamentavimo sferą; tokią teismo padarytą klaidą kolegija laikė rašymo apsirikimu, nekeičiančiu sprendimo esmės, nes iš sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių akivaizdu, kad teismas netaikė CPK 285, 286 straipsnių; sprendimas nenaikintinas formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).
Kolegija laikė nepagrįstais apelianto teiginius, kad teismas neišsprendė ekspertui pareikšto nušalinimo klausimo; nušalinimas ekspertui pareikštas, atlikus 2007 m. sausio 8 d. ekspertizę; be to, 2007 m. vasario 7 d. parengiamojo teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad teisėja sprendė eksperto nušalinimo klausimą ir nutarė kviesti ekspertą L. U. į teismo posėdį bei apklausti jį bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Byloje yra eksperto L. U. 2007 m. gegužės 25 d. paaiškinimas dėl ekspertizės išvadose aptiktos rašymo klaidos, kuris savo turiniu pašalino pagrindinę ieškovo pareikšto nušalinimo priežastį, todėl eksperto nušalinimo pagrindai buvo paneigti. Kolegija taip pat laikė nepagrįstu apelianto teiginį, kad negalima remtis eksperto išvada, nes šis nepateikė aiškaus atsakymo dėl fibros kilimo į betono paviršių; kolegija pažymėjo, kad ekspertas aiškiai pasisakė, jog grindų užtrynimo darbai neveikia fibros pasiskirstymo betono mišinyje ir negalėjo veikti fibros iškilimo į paviršių ir (arba) fibros gniužulų susidarymo (ekspertizės akto 12 l.) Atsakymai į kitus ekspertizės klausimus taip pat patvirtina šią išvadą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktu ieškovo užsakytos ekspertizės kritiniu įvertinimu; atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog UAB ,,Semtu“ ir UAB ,,Degussa statybinės medžiagos“ būtų ekspertės, nes šios įmonės yra UAB „Irlanda“ verslo partnerės, statybos objekte naudotų produktų tiekėjos. UAB ,,Semtu“ teikė ieškovui metalines fibras, UAB ,,Degussa statybinės medžiagos“ – betono paviršiaus kietiklį „Mastertop“. Dėl to laikytina, kad ekspertizę atliko su ieškovu susiję ir tiesiogiai ekspertizės rezultatais suinteresuoti asmenys. Visuotinai pripažintas principas nemo debet esse iudex in propria causa (niekas negali būti teisėjas savo byloje), kolegijos vertinimu, taikytinas ir šiuo atveju. Be to, ekspertizė susideda tik iš dviejų lapų ir yra visiškai nemotyvuota. Kolegija pripažino, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismo sprendimas pagrįstas tik prielaidomis apie bylos aplinkybes. Kolegija nurodė, kad, darydamas išvadas, teismas rėmėsi ne prielaidomis, o byloje esančiais įrodymais ar jų nebuvimu. Konstatavus, kad ieškovo užsakymu atlikta ekspertizė negali būti laikoma tinkamu įrodymu, teismas rėmėsi jo skirtos ekspertizės išvadomis, kuriose nurodyta, jog grindų užtrynimo darbai neatlieka fibros pasiskirstymo betono mišinyje ir negalėjo veikti fibros iškilimo į paviršių ir (arba) fibros gniužulų susidarymo (ekspertizės akto 12 l.), taip pat tuo, kad panašias išvadas pateikė ir atsakovo užklausti grindų klojimo specialistai UAB ,,Betoninės grindys“. Teismas rėmėsi ir tuo, kad nėra įrodymų, kuriuose būtų užfiksuoti atsakovo darbo defektai, pasireiškiantys nukrypimu nuo priimtinų standartų, išskyrus iš grindų kyšančią metalinę fibrą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė civilinės atsakomybės sąlygas bei teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju liko neįrodyti priežastinis ryšys ir atsakovo kaltė dėl atsiradusių nuostolių, taigi negali kilti ir atsakovo civilinė atsakomybė.
Dėl priešieškinio. Kolegija sutiko su apelianto teiginiu, kad teismas nepagrįstai priteisė priešieškiniu reikalaujamą sumą; nurodė, kad ieškovas ir atsakovas pasirašė subrangos sutartį bei sutarties priedą Darbų užsakymą Nr. 1. Juose šalių neaptarti užsakomo darbo (betoninių grindų užtrynimo) kokybės reikalavimai. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Šiuo atveju šalys sutarė, kad nėra ginčo dėl to, jog, pradėjus užtrynimo darbus, į betono paviršių pradėjo kilti metalinė fibra. Atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad ne pirmą kartą vykdė tokius darbus, turėjo suvokti, jog galutinis darbo rezultatas nebus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Atsakovas nepasinaudojo CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose nustatyta galimybe stabdyti darbus, įspėjus ieškovą, kai gauta iš užsakovo medžiaga netinkama ar blogos kokybės arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad žodinio ar kitokio pranešimo apie netinkamą betoną, atsakovui atliekant darbus, negavo. Atsakovas teigė, kad tęsė darbus ieškovo nurodymu, tačiau kolegija pažymėjo, jog nėra rašytinio nurodymo; taigi atsakovas, pateikęs užsakovui netinkamai atliktą darbo rezultatą ir neįrodęs, kad užsakovas pats prisiėmė atsakomybę dėl galimo broko, primygtinai reikalaudamas tęsti darbus, negali reikalauti sumokėti už netinkamai atliktą darbą. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas savo priešieškinį iš esmės grindžia dviem argumentais: kad UAB ,,Mistro statyba“ įvykdė visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir kad pagal sutarties 4.2.3 punktą rangovui sutartyje nustatytais terminais nepriėmus darbų, laikoma, jog visi darbai atlikti tinkamai ir subrangovo perduoti, o rangovo priimti. Kolegija vetino, kad atsakovas remiasi tik vienu sutarties punktu, jį interpretuoja naudingai sau; tuo tarpu visi sutarties punktai šalims turi įstatymo galią ir šalys jų privalo laikytis. Sutarties 4.2.1 punkte nustatyta, kad subrangovas, atlikęs visus konkrečiame darbų užsakyme nustatytus darbus, per vieną darbo dieną informuoja apie tai rangovą. Nagrinėjamu atveju nėra pranešimo apie atliktus darbus. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad subrangovas pažeidė sutartyje nustatytą darbų priėmimo–perdavimo procedūrą ir prarado pagrindą remtis sutarties 4.2.3 punktu, kuriame nustatyta, jog, rangovui sutartyje nustatytais terminais nepriėmus darbų, laikoma, kad visi darbai atlikti tinkamai ir subrangovo perduoti, o rangovo priimti, nes, pačiam nesilaikant sutarties, negalima reikalauti, kad jos laikytųsi kita sutarties šalis. Be to, kolegija pažymėjo, kad darbų priėmimo–perdavimo aktas yra dviejų šalių valinis aktas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokį aktą būtų sudaręs ir pateikęs ieškovui pasirašyti.
Kolegija konstatavo, kad nėra šalių ginčo dėl to, jog grindų užtrynimo procese turėjo būti naudojamas betono paviršiaus kietiklis ,,Mastertop“. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neišbarstė reikalingo kiekio betono paviršiaus kietiklio ,,Mastertop“ miltelių, kurio sąnaudos pagal ieškovo nurodymą turėjo būti 5 kg vienam kv. m, tai atitinka produkto aprašyme nurodytą kiekį. Tai, kad buvo panaudotas per mažas ,,Mastertop“ miltelių kiekis, kolegijos vertinimu, išplaukia ne tik iš ieškovo liudytojų parodymų, bet ir UAB ,,Mistro statyba“ darbų vykdytojo R. G. parodymų, jog buvo naudota 3–4 kg kietintojo. Taigi kolegija padarė išvadą, kad atsakovas negali remtis argumentu, jog UAB ,,Mistro statyba“ įvykdė visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; atsakovo atlikto darbo rezultatas ir dėl šios priežasties nebuvo tinkamas. Nors eksperto atsakyme į teismo užduotą klausimą Nr. 10 (25-26 ekspertizės lapas) yra nurodyta, kad kietiklis „Mastertop“ neskirtas fibrai uždengti, tačiau jo nepakankamas kiekis nepažeidžia betoninių grindų užtrynimo darbų technologijos. Kolegija laikė, kad atsakovas neįrodė priešieškinio reikalavimų, todėl jie netenkintini.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti tas Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimų dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 97 874,12 Lt nuostolių atlyginimo ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl iš sutarties kylančių šalių prievolių, tačiau tyrė įrodymus ir aiškinosi ne dėl visų esminių bylos aplinkybių; tyrė tas, kurios patvirtintų atsakovo nurodytas versijas, nepateikiant CPK 177 straipsnyje nustatytų įrodymų; toks teismo sprendimas nelaikytinas teisėtas ir pagrįstas, o byla išnagrinėta tinkamai ir objektyviai; bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nurodytų procesinių pažeidimų nepašalino; apsiribojo bendro pobūdžio frazėmis dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, nemotyvavo dėl apeliaciniame skunde nurodytų proceso ir materialinės teisės konkrečių normų pažeidimo ir netinkamo taikymo. Teismai pažeidė CPK 12, 12, 176-178, 185, 216, 218, 263, 270 299, 320, 331, 332 straipsnių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ieškinio; teismas privalėjo vertinti ieškovo argumentus, kuriais buvo grindžiamas ieškinys, tačiau to nepadarė; iš tikrųjų tyrė ir vertino tuos įrodymus, kuriais siekta įrodyti ieškovo kaltę dėl to, kad atsakovas esą dėl netinkamos betono kokybės negalėjo tinkamai atlikti darbų ir įvykdyti iš subrangos sutarties išplaukiančių darbų. Tuo tarpu bylos rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad atsakovas, neperdavęs atliktų darbų ieškovui, ėmėsi taisyti jų trūkumus, bet neturėjo pretenzijų ieškovui dėl betono kokybės. Bylą nagrinėję teismai pažeidė rungimosi, šalių lygybės principus, nes tyrė tik atsakovo versiją dėl cemento kokybės, nors pripažino, kad abi šalys turi vykdyti sutartinius įsipareigojimus; nepagrįstai nevertino, kas sutrukdė atsakovui įvykdyti jo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nevertino, kad atsakovas taisė padarytą broką, apie tai nepranešęs ieškovui, sutiko dėl subrangos sutarties nutraukimo; tik tada, kai ieškovas pašalino atsakovo darbo broką, šis iškėlė versiją dėl cemento netinkamos kokybės. Ekspertizės aktuose išdėstyti duomenys, kuriems teismai skyrė daug dėmesio, nelaikytini tinkamais įrodymais, nes neatitinka CPK 216 straipsnio reikalavimų; ekspertai neatliko tyrimų, tai yra jų teoriniai spėjimai, nepateikiant išvadų. Teismų argumentai, kad ieškovas 22 021,50 Lt žalai pagrįsti rėmėsi netinkamu rašytiniu įrodymu, t. y. sąskaita–faktūra, pagal kurią sumokėjo UAB „Lausta“ nurodytas lėšas už grindų defektų remontą, neatitinka CPK 197 straipsnyje nustatytų rašytiniams įrodymams reikalavimų. Tai yra tinkamas rašytinis įrodymas, ieškinys negali būti atmestas, remiantis juo. Teismas pripažino, kad šalys nebuvo pasirašiusios darbų priėmimo akto, trūkumai nebuvo užfiksuoti, nebuvo susitarimo dėl jų šalinimo; vadinasi, nutraukus subrangos sutartį, ieškovas galėjo šalinti darbų broką taip, kaip jis tą galėjo padaryti, tarp jų, betono grindų paviršių frezuojant. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl šių darbų šalys nebuvo susitarusios, rodo, jog teismas nagrinėjo bylą vienpusiškai, atsakovo naudai, t. y. buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovas nesilaikė subrangos sutarties ir darbus atliko netinkamai, tačiau nurodė, jog neįrodytas priežastinis ryšys ir atsakovo kaltė dėl atsiradusių nuostolių, todėl nekyla atsakovo civilinė atsakomybė. Tuo tarpu ieškovas prašė atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl to, kad atsakovas netinkamai atliko darbą pagal subrangos sutartį, dėl ko ieškovas pats turėjo šalinti darbų broką. Prieštaringos teismų išvados byloje suponuoja, kad sprendimas neatitinka CPK 260, 263, 265, 270 straipsnių nuostatų, nesudaro vieningos visumos.
2. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pakeitė ieškinio pagrindą ir ginčui byloje išnagrinėti taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kitus, bet ne byloje kilusius ginčo teisinius santykius. Teismai išnagrinėjo bylą, netaikę ar netinkamai taikę CK 6.659 straipsnio 1, 2 dalis, 6.256, 6.661, 6.665 straipsnius, netaikę subrangos sutarties nuostatų, tarp jų ir dėl atsakomybės, nors ieškinys pareikštas, vadovaujantis materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis rangos teisinius santykius. Teismų nustatyta, kad atsakovas vykdė darbus, išplaukančius iš subrangos sutarties; jis neįvykdė iš sutarties kylančių įsipareigojimų, t. y. netinkamai ir ne laiku atliko darbus, nepašalino padaryto broko. Vadinasi, ieškovas pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo; teismai netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl pakeitė ieškinio pagrindą ir vadovavosi ne tomis teisės normomis, kuriomis reikėjo vadovautis, t. y. ieškovas prašė nuostolių atlyginimo, vadovaudamasis santykiais ir prievolėmis, kylančiomis iš sutarties (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256, 6.665 straipsniai) ir subrangos sutarties, tuo tarpu teismai, atmetę ieškinį, rėmėsi materialinės teisės normomis, nustatančiomis bendruosius žalos atlyginimo pagrindus (CK 6.245 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.246-6.248 straipsniai). Tai reiškia, kad sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas, vadovaujantis materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis kitus, bet ne nagrinėjamos bylos ginčo santykius.
Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, palikti galioti tą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria palikta galioti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, priteisti iš ieškovo atsakovui išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad ieškinys liko neišnagrinėtas; pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareikštą ieškinį ir sprendė, ar yra sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, vertino priežastis, dėl kurių fibra iškilo į betoninių grindų paviršių; teismas sprendime nenurodė, kad atsakovas darbus pagal subrangos sutartį atliko netinkamai. Nepagrįstai kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tyrė tik atsakovui naudingus įrodymus ir nevertino tų, kuriais buvo grindžiamas ieškinys. Teismas tyrė ir vertino visas ieškovo nurodytas priežastis, galėjusias turėti įtakos dėl atsakovo atliktų nekokybiškų darbų. Kilus ginčui, buvo skirta ekspertizė, kurios duomenimis nustatyta, kad fibra negalėjo iškilti į betono grindų paviršių dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, bet didesnė tikimybė, jog tai įvyko dėl atsakovo nurodomų priežasčių, t. y. dėl to, kad ieškovas netinkamai atliko savo darbus – išliejo ir suvibravo betoną, be to, panaudojęs ne to slankumo (tankio klasės). Tokia išvada padaryta, nepažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatų dėl įrodymų tikėtinumo ir pakankamumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi eksperto išvada, kuri atitinka CPK 216 straipsnio reikalavimus. Ieškovas nenurodė nė vienos aplinkybės, dėl kurių negalima būtų remtis ekspertizės akto duomenimis, jų neginčijo. Tuo tarpu pagrįstai byloje skirta dokumentinė ekspertizė, nes empiriniai betono grindų tyrimai negalėtų padėti atsakyti į klausimus, turint omenyje tai, kad nuo grindų įrengimo iki ekspertizės atlikimo praėjo pusantrų metų. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, dėl kokių priežasčių atsakovas taisė broką ir sutiko su tuo, jog ieškovas nutraukė subrangos sutartį; atsakovas visą laikė teigė, kad dėl bendradarbiavimo prisidėjo prie grindų paviršiaus šlifavimo darbų, bet tai nereiškė, jog pripažino, kad defektai atsirado dėl jo kaltės. Ieškovas taip pat dalyvavo, vykdant šiuos darbus, kurie niekaip nesusiję su fibros iškilimu į betono paviršių. Byloje nebuvo keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl subrangos sutarties nutraukimo, kuris nesusijęs su šalių byloje kilusiu ginču. Pagrindinis rašytinis įrodymas byloje, kuriuo rėmėsi ieškovas, yra 2005 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės aktas, dėl kurio pasisakė pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog šiuo dokumentu negalima vadovautis, nes jis surašytas po trūkumų ištaisymo. Dėl to kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas nepasisakė dėl ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių esą atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovas nurodo ir kitus išsamius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimo tą dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovo priešieškinys ir priteista iš ieškovo atsakovui 8842,92 Lt užmokesčio, nesumokėto už atliktą darbą, taip pat 277,50 Lt žyminio mokesčio ir 10 643 Lt išlaidų advokato pagalbai, palikti galioti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Dėl nepagrįstai netaikytų CK 6.206 straipsnio nuostatų. Kadangi bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad nėra atsakovo kaltės dėl betoninių grindų defektų ir kad nuostoliai atsirado ne dėl atsakovo veiksmų, bet dėl ieškovo netinkamai atliktų statybos darbų, nes atsakovo atlikti betono paviršiaus užtrynimo darbai negalėjo veikti fibros kilimo į grindų paviršių, tai turėjo būti taikomos CK 6.206 straipsnio nuostatos, sprendžiant dėl priešieškinio pagrįstumo. Ieškovas, gindamasis nuo priešieškinio, negalėjo remtis aplinkybe, kad atsakovas neįvykdė sutarties, nustačius, jog sutartis neįvykdyta dėl ieškovo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė sprendime dėl pirmiau nurodytos CK normos galimo taikymo, taip pat dėl CK 6.206 ir 6.659 straipsnių nuostatų ryšio, jas taikant statybos rangos teisiniams santykiams.
2. Dėl netinkamo CK 6.659 straipsnio nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovas nepasinaudojo galimybe stabdyti darbus, kai yra CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose nustatytos aplinkybės; tokia teismo pozicija yra nepagrįsta, nes šalis siejusi statybos darbų subrangos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti 1200 kv. m betono grindų užtrynimo darbus, yra ne dėl rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrų veiksmų atlikimo. Šalys yra profesionalūs verslininkai (statybos), turi tapačią kvalifikaciją, todėl ieškovas CK 6.659 straipsnio nuostatų prasme nelaikytinas užsakovu; ieškovas išmano, kokias savybes turi atitikti jo perduodama medžiaga, ir tai, yra ji tinkama ar netinkama; žino, kokios aplinkybės gali turėti įtakos atliekamo darbo tinkamumui ir tvirtumui užtikrinti. Ieškovas pateikė atsakovui statybines medžiagas ir įrengimus darbams atlikti; ieškovo pareiga savo sąskaita ir rizika visiškai ir tinkamai parengti objektą išplaukia ir iš šalių sudarytos sutarties 2.4, 4.1 punktų; dėl pirmiau nurodytų argumentų ieškovas nelaikytinas užsakovu, kuriam nežinomos betoninių grindų įrengimo technologijos ir procesai. Pažymėtina tai, kad betono grindų įrengimas yra vientisas technologinis procesas, susideda iš trijų operacijų: betono klojimo, vibravimo ir paviršiaus užtrynimo; pirmąsias dvi operacijas vykdė ieškovas (jis užsakė ir betoną), trečiąją – atsakovas. Visos trys operacijos yra susijusios taip, kad, atsakovui stabdant savo darbą, kuris atliekamas ne bet kada, o tam tikroje pakloto ir suvibruoto betono stingimo stadijoje, atsirastų daugiau žalos, nes darbo rezultatas nebūtų pasiektas, panaudota medžiaga sugadinta. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl CK 6.659 straipsnio nuostatų taikymo nepagrįsta objektyviomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir nėra pagrindas, atsižvelgiant į technologinio proceso ypatumus, įpareigoti rangovą stabdyti darbus. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad, esant dideliam fibros kiekiui betono paviršiuje, grindims užtrinti pasirinktas vienintelis įmanomas techninis sprendimas, sumažinantis žalą, t. y. užtrinant „lėkštėmis“, taip neužkabinant ir neiškeliant į paviršių fibros. Nagrinėjamoje situacijoje dėl naudojamos medžiagos ypatybių (betono) nėra galimybių įspėti užsakovą jį pakeisti, taip pat laukti veiksmų, užsakovui nustatytų CK 6.659 straipsnio 3 dalyje, įvykdymo; išliejus betoną ir pradėjus jam stingti, neįmanoma pakeisti jo sudėties ar nuo jo paviršiaus surinkti didelį kiekį fibros. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, šiuo atveju turėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), t. y. vertinti, ar pagal faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes CK 6.659 straipsnio nuostatų taikymas nelems neteisingo ir neprotingo rezultato.
3. Dėl CPK 185 straipsnio nuostatų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas prisiėmė atsakomybę dėl galimo broko, primygtinai reikalaudamas tęsti darbus, padaryta pažeidžiant pirmiau nurodytoje procesinėje teisės normoje nustatytas įrodymų vertinimą nustatančias taisykles. Įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle; bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą taisyklę, turėjo vertinti, kuri iš šalių išdėstytų versijų yra labiau tikėtina, t. y. ar ieškovo teiginiai, kad negavo pranešimo iš atsakovo dėl netinkamo betono, ar atsakovo teiginiai, jog pranešė ieškovo atstovui apie kylančią iš betono fibrą ir apie susitarimą su juo tęsti grindų užtrynimo darbus, panaudojant „lėkštes“. Nors teismas pažymėjo, kad nėra byloje ieškovo rašytinio nurodymo apie tai, kad reikia tęsti darbus, tačiau toks nurodymas bet kokiu atveju negalėtų turėti įtakos nuostoliams išvengti ar sumažinti, juolab kad dėl laiko stokos nebuvo galimybių tokiam nurodymui gauti ar jam paprašyti. Teismas nevertino, kad statybos darbai dėl stingstančio betono vykdomi nepertraukiamai, tuo tarpu fibros problema iškilo apie 21 val., todėl laikytina logiška ir pagrįsta situacija, kad kilusi problema galėjo būti sprendžiama su tuo metu objekte buvusiu ieškovo statybos darbų vadovu tiesiogiai žodžiu, bet ne pateikiant raštišką paklausimą. Taigi nustačius, kad ieškovui buvo žinoma apie fibros kilimą į betono paviršių, teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovas esą įtikino ieškovą dėl to, kad tai yra normalus reiškinys. Tokie argumentai neatitinka byloje esančių kitų įrodymų (teismo ekspertizės akto duomenų), iš kurių išplaukia, kad pagal betoninių grindų įrengimo technologiją fibra neturi iškilti į grindų paviršių. Vadinasi, neįtikėtina tai, kad atsakovo darbuotojai galėjo teigti priešingai. Teismo išvada, kad atsakovas neišbarstė reikiamo kiekio betono paviršiaus kietiklio „Mastertop“, padaryta, pažeidžiant taip pat pirmiau nurodytas CPK 185 ir CK 6.206 straipsnių nuostatas. Nurodytą medžiagą parūpino ieškovas, byloje nenustatyta, koks kiekis jų išbarstytas; byloje nustatyta (teismo ekspertizės aktas), kad ieškovas panaudojo netinkamos konsistencijos bei markės betoną, todėl šis neatitiko tam tikro kiekio „Mastertop“ kietiklio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
AB „YIT Kausta“, kaip generalinis rangovas, ir UAB „Irlanda“, kaip subrangovas, 2005 m. pasirašė projektavimo ir statybos darbų subrangos sutartį Nr. 2-63/05 dėl projektavimo techninio projekto ir darbų projekto parengimo jam pavestiems darbams atlikti pagal užsakovo pateiktą projektavimo užduotį bei pavestų statybinių darbų atlikimo. UAB „Irlanda“ generaliniam rangovui įsipareigojo atlikti betoninių grindų įrengimo darbus prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“, esančiame Kaune, Islandijos g. 32. Pagal šią sutartį prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti, UAB „Irlanda“ pasitelkė subrangovą UAB „Mistro statyba“ ir 2005 m. balandžio 22 d. pasirašė subrangos sutartį Nr. 05R/06/08, o 2005 m. birželio 22 d. pasirašė priedą „Darbų užsakymą“, pagal kurį šalys sutarė, kad UAB „Mistro statyba“ UAB „Irlanda“ užsakymu atliks 1200 kv. m betoninių grindų užtrynimo darbus, kurių kaina 8496 Lt. Betono liejimo ir jo tankinimo (vibravimo) darbus savo jėgomis atliko ieškovas o betono stingimo metu atsakovas turėjo paruoštą plotą užbarstyti sausu betono paviršiaus kietikliu „Mastertop“ ir užtrynimo diskais bei peiliais jį užtrinti. Pradėjus užtrynimo darbus, į betono paviršių ėmė kilti betono mišinyje esanti metalinė fibra. Tarp šalių kilo ginčas, dėl kieno kaltės fibra iškilo į paviršių, buvo sulaikytas atliktų darbų apmokėjimas, ieškoma galimybių defektams pašalinti. 2005 m. liepos 28 d. ieškovas sudarė statybos rangos sutartį Nr. 17-11/05 su UAB „Lausta“ dėl betoninių grindų remonto bei šlifuotų betoninių grindų įrengimo darbų ir numatė preliminarią darbų atlikimo sumą – 92 040 Lt.
Bylą nagrinėję teismai aiškinosi, kokios priežastys lėmė betoninių grindų defektų atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismas skyrė statybos darbų technologinę-organizacinę ekspertizę, kurios išvadoje į antrą teismo klausimą atsakyta, kad grindų užtrynimo darbai neatlieka fibros paskirstymo betono mišinyje ir negalėjo veikti fibros iškilimo į paviršių ir (arba) fibros gniužulų („ežių“) susidarymo. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatinėjo, ar atsakovo veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su fibros iškilimu į betono paviršių, ir tokio priežastinio ryšio nenustatė, todėl ieškovo kasacinio skundo motyvai dėl netinkamo CPK 12, 14, 176-178, 185 ir kitų kasaciniame skunde nurodytų CPK straipsnių taikymo nepagrįsti. Ieškovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai tyrė tik atsakovui naudingus įrodymus, tačiau nevertino tų įrodymų ir argumentų, kuriais buvo grindžiamas ieškinys. Su šiuo kasacinio skundo motyvu teisėjų kolegija negali sutikti, nes pirmosios instancijos teismas aiškinosi taip pat ir dėl kitų ieškovo ieškinyje nurodytų priežasčių, suformuluodamas klausimus ekspertui ir gaudamas atitinkamus atsakymus, o teismo sprendime – duodamas jų tinkamą vertinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje įrodinėjimas turi apimti tik įrodinėjimo dalyko – tų faktų, kuriuos būtina nustatyti, išaiškinimą. Ar šalių pateikti ir prašomi išreikalauti įrodymai susiję su įrodinėjimo dalyku, vertina bylą nagrinėjantis teismas (CPK 180 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, taikant materialiąją teisę ginčo santykiams reglamentuoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju reikšmingos bylai aplinkybės teismų nustatytos, remiantis byloje surinktų įrodymų visumos analize, įrodymai įvertinti, nepažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių rodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas vertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002 ir kt.).
Ieškovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl pateiktų rašytinių įrodymų dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei dėl to nevykdymo pasekmių vertinimo. Su šiuo kasacinio skundo motyvu teisėjų kolegija taip pat negali sutikti. Pagrįsdamas ieškinį ieškovas rėmėsi 2005 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės aktu. Šis aktas buvo tyrimo objektas ir dėl jo teismas tinkamai pasisakė. Teismas padarė išvadą, kad šiuo aktu negalima vadovautis ir konkrečiai nurodė dėl ko daroma tokia išvada. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su argumentuota teismo išvada.
Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo dalies, kuria buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio atmetimo. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu šį kasacinio skundo teiginį, nes apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų – buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kokias byloje nustatytas aplinkybes vertino, taikydamas sprendime nurodytus įstatymo straipsnius, aiškiai nurodė įstatymo normas. Taigi bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad neįrodytas priežastinis ryšys ir atsakovo kaltė dėl atsiradusių nuostolių, todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.
Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netaikė CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatų, nors turėjo jas taikyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje konkrečioje byloje nenustačius priežastinio ryšio ir atsakovo kaltės dėl atsiradusių nuostolių nebuvo jokio pagrindo taikyti teisės normas, reglamentuojančias darbų trūkumų nustatymo pasekmes.
Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, dėl ko pakeitė ieškinio pagrindą ir vadovavosi ne tomis teisės normomis, kuriomis reikėjo vadovautis. Ieškovas nurodo, kad jis nuostolių atlyginimą prašė priteisti vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 3 dalimi, 6.256 straipsniu, 6.665 straipsniu, subrangos sutartimi, tuo tarpu teismai, atmesdami ieškinį, vadovavosi bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas nėra ribojamas ieškinyje nurodytų teisės normų, taigi kitokių teisės normų negu nurodyta ieškinyje taikymas nereiškia ieškinio pagrindo pakeitimo. Teismas yra ribojamas tik faktinio ieškinio pagrindo, t. y. aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet jokiu būdu ne ieškinyje nurodytų materialinių teisės normų. Tuo tarpu įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas netaikė CK 6.659 straipsnio bei 6.661 straipsnio nuostatų, pasisakydamas dėl ieškinio atmetimo. Su šiuo kasacinio skundo motyvu teisėjų kolegija taip pat negali sutikti, nes ieškovo negalima laikyti užsakovu, o atsakovo – rangovu CK 6.659 straipsnio nuostatų prasme. Šalių buvo sudaryta statybos darbų subrangos sutartis, t. y. dėl tam tikrų veiksmų atlikimo atliekant betono grindų užtrynimo darbus. Ieškovas turėjo žinoti, kokias savybes turi atitikti jo perduota medžiaga, kokios aplinkybės gali turėti įtakos atliekamo darbo tinkamumui. Atsakovo darbų vykdymui būtent ieškovas pateikė atsakovui statybines medžiagas ir įrengimus, būtinus darbams atlikti (Sutarties 2.3 punktas), o betono grindų įrengimas, kaip tai nustatyta šioje byloje, susidėjo iš trijų operacijų: betono klojimo, betono vibravimo ir betono paviršiaus užtrynimo. Pirmąsias dvi operacijas atliko ieškovas, o betono užtrynimo operacija buvo vykdoma tik po jau atliktų dviejų darbų operacijų. Teismas nustatė, kad šios visos darbų operacijos tarpusavyje labai susijusios, todėl atliekamų darbų dalyviai siekė tinkamo darbų rezultato.
Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl priešieškinio tenkinimo, visų pirma motyvavo tuo, kad atsakovas ne pirmą kartą vykdė tokius darbus ir turėjo suvokti dėl galutinio darbo rezultato, kad atsakovas nepasinaudojo CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, įtvirtinančia galimybę stabdyti darbus, todėl laikė, jog atsakovas negali reikalauti sumokėti už netinkamai atliktą darbą.
Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė CK 6.659 straipsnio nuostatas, tačiau teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo motyvu negali sutikti, ir štai dėl ko. CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, jei darbams atlikti užsakovo perduotas turtas rangovui yra netinkamas ar blogos kokybės. Neįspėjus užsakovo rangovas pagal CK 6.659 straipsnio 2 dalį atsako už daikto trūkumus (darbų neatlikimą). Jei rangovas darbus sustabdė iš karto neįspėjęs užsakovo apie perduotų darbų trūkumus, tai nuostolių užsakovui atsiradimo rizika dėl darbų neatlikimo laiku tenka rangovui, kuris tampa materialiai atsakingas užsakovui už darbų neatlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Skadas“ prieš UAB „Lietmedis“, bylos Nr. 3K-3-325/2004). Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad atsakovas negali remtis tuo argumentu, jog UAB „Mistro statyba“ įvykdė visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados atitinka bylos duomenis, jos padarytos, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis).
Kitų kasacinių skundų argumentų teisėjų kolegija atskirai neanalizuoja, nes jie yra nereikšmingi, sprendžiant šios bylos proceso šalių ginčą, ir nedaro įtakos bylos baigčiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad kasacinių skundų argumentai nesudaro įstatymo nustatytų pagrindų naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Janina Januškienė
Sigitas Gurevičius