Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-110-606-2013].docx
Bylos nr.: 1-110-606/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės (BK X skyrius)
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso subjektai
Gynėjas
Būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)

                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1-110-606/2013

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01051-2012-0

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7;

1.1.10.1; 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.2.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.img?p_id=318092&p_name=image006.jpg

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2013 m. sausio 17 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,

sekretoriaujant Erikai Palepšienei,

dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei,

gynėjai advokatei Eugenijai Galatiltienei,

nukentėjusiojo A. B. įstatyminei atstovei B. P.,

vertėjai Virginijai Narmontaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S. (J. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir

 

n u s t a t ė:

 

Kaltinamasis J. S. smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą.

2012 m. liepos 17 d. apie 15 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), namo kieme, kaltinamasis J. S. tyčia koja spyrė į nukritusį ant žemės plastikinį butelį su vandeniu ir juo pataikė mažamečiui A. B., gimusiam 2006 metais, į kojas po ko, sugriebęs nukentėjusįjį už megztinio, sudavė A. B. delnu per sėdmenis. Tokiu būdu, kaltinamasis J. S. sukėlė mažamečiui A. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. S. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. liepos 17 d., jam einant namo, mažas vaikas spyrė butelį į jį, pataikė į koją, dėl to jis vaikui delnu porą kartų sudavė per sėdmenis, siekdamas vaiką paauklėti, kad šis nešiukšlintų. Tuo metu šalia vaiko jo tėvų nebuvo. Kaltinamasis neigia, kad sukėlė vaikui fizinį skausmą. Įvykio metu jis buvo blaivas, nors aplinkiniai ėmė šaukė, kad jis yra girtas.

Nukentėjusioji B. P. parodė, kad ji, jos mama ir brolis bei du jos mažamečiai vaikai, išėjo į kiemą namo, kuriame gyvena jos mama, adresu - (duomenys neskelbtini) Jos mažamečiui sūnui A. iš rankų iškrito plastikinis butelis ir nuriedėjo žeme. Priešais juos ėjęs J. S., priėjęs prie iškritusio plastikinio butelio, jėga spyrė į butelį ir pataikė sūnui į kojas. Po ko, J. S. priėjo prie sūnaus, sugriebė jį už sportinio kostiumo rankovės ir du kartus sudavė jam per sėdmenis. Tuomet ji priėjus prie J. S. norėjo sūnų nuo pastarojo patraukti, tačiau tuomet J. S. pradėjęs ją pačią tampyti. Tuo metu prie jų priėjo jos brolis ir sudavė J. S.. Nukentėjusioji B. P. parodė, jog po to jie visi nuėjo už namo, tačiau po kurio laiko, J. S. sugrįžo prie jos ir vėl pradėjo ją pulti. Brolis tuomet vėlgi patraukė J. S., o šis pastarajam spyrė. Nukentėjusioji nurodė ir tai, jog visą laiką, kol laukė policijos pareigūnų, tai yra apie 40 minučių, J. S. ją terorizavo, sekiojo ją, spardė prie mašinos buvusius plastikinius butelius, taip pat spardė į mašinos padangą, bandė įlipti į balkoną. Nukentėjusioji B. P. paaiškino, jog, jos manymu, J. S. jos sūnui sudavė stipriai, dėl suduotų smūgių jis neabejotinai pajuto skausmą, be to, sūnus iki šiol bijo važiuoti pas močiutę, bijodamas sutikti kaltinamąjį, bijo svetimų žmonių. Nukentėjusioji patvirtino, jog tiek jos sūnus, tiek ji pati dėl kaltinamojo nusikalstamo elgesio neabejotinai patyrė moralinę žalą, kurią ji vertinanti 400 Lt.

Liudytojas K. P. paliudijo, kad įvykio dieną kartu su seserimi – nukentėjusiąja B. P., jos vaikais bei mama, išėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą. Jiems einant, nukentėjusiosios B. P. sūnui A. B. iš rankų iškrito plastikinis butelis, kurį pro šalį ėjęs J. S. paspyrė ir juo pirmiausia pataikė vaikui į kojas, o po to, priėjęs prie vaiko bei sugriebė jį už sportinio kostiumo, sudavė vaikui per sėdmenis. Nukentėjusioji B. P. bandė atstumti J. S. nuo vaiko, tačiau šis pradėjo pulti ją pačią. Tuomet jis smogė J. S. į veidą. Po ko, jie nuėjo už namo. Tačiau maždaug po 10-15 minučių, J. S. grįžo prie jų ir vėl bandė įspirti seseriai B. P.. Jis siekė kaltinamąjį nuo sesers patraukti, tačiau J. S. pradėjo jį patį spardyti. Liudytojas patvirtino, jog mažametis nukentėjusysis A. B. po suduotų smūgių neverkė, tačiau buvo labai išsigandęs.

Liudytoja A. P. parodė, kad su savo dukra ir anūku – A. B. išėjo į namo, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), kiemą. Tuo metu pro šalį ėjo kaimynas, gyvenantis pirmame aukšte – J. S.. Jos anūkui A. iš rankų iškrito butelis ir nuriedėjo kaltinamajam po kojomis. Tuomet kaltinamasis pirmiausia spyrė į butelį ir pataikė vaikui į kojas, o po to, priėjo prie vaiko, suėmė už drabužio ir kelis kartus sudavė vaikui per sėdmenis. Liudytoja parodė, jog, jos manymu, vaikui nebuvo suduota stipria jėga, tačiau anūkui A. neabejotinai skaudėjo, be to, vaikas ne tik tuomet buvo išsigandęs, bet ir dabar dar bijo atvažiuoti pas ją, nes bijo sutikti kaltinamąjį.

2012 m. spalio 11 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-270/2012 nustatyta, kad J. S. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Nustatyta, kad J. S. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir teisminio nagrinėjimo metu. Nėra duomenų, kad J. S. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu, t.y. 2012 m. liepos 17 d., būtų sirgęs psichikos sutrikimu ar būtų buvęs laikinoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje, dėl ko nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar nebūtų galėjęs jų valdyti (b. l. 53-55).

Kaltinamasis, smurto panaudojimo fakto, suduodant mažamečiui, neginčydamas, teigia tokiu būtu tik norėjęs sudrausminti mažametį. Vienok, ši aplinkybė kaltinamojo veiksmų nusikalstamo pobūdžio neeliminuoja. Konstatuotina, kad kaltinamasis, suduodamas ranka A. B. per sėdmenis, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad savo veiksmais sukels mažamečiui fizinį skausmą, ir to norėjo. Tuo pačiu pažymėtina, jog, spirdamas į butelį, kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad gali pataikyti ir į mažametį.

Vertinant išdėstytų įrodymų visetą, objektyviai konstatuotina, jog J. S. koja spyrė į nukritusį ant žemės plastikinį butelį su vandeniu ir juo pataikė mažamečiui A. B., gimusiam 2006 metais, į kojas, po ko, sugriebęs A. B. už megztinio, sudavė jam delnu per sėdmenis, tuo sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiu būdu kaltinamojo kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi pavojingą, veiką laikytina įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai tokiu būdu kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji B. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinės žalos kilimą gali įtakoti asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamasis mažamečiui nukentėjusiajam sudavė per sėdmenis. Iman domėn nukentėjusiojo amžių, konstatuotina, jog dėl kaltinamojo veiksmų suduodant per sėdmenis, A. B. neabejotinai patyręs fizinį skausmą. Konstatuotina, jog mažametis nukentėjusysis dėl kaltinamojo jo atžvilgiu panaudotų veiksmų neabejotinai patyręs ir išgąstį, baimę, ko pasėkoje atsirado neadekvatus baimės jausmas svetimiems žmonėms, aplinkai, nesaugumo jausmas. Taigi, objektyvu, jog mažametis A. B. moralinę žalą dėl kaltinamojo veiksmų patyręs vienareikšmiai. Konstatuotina, jog dėl mažamečio sūnaus A. B. patirtų išgyvenimų, juos patyrusi ir mama nukentėjusioji B. P.. Tokiu būdu, darytina išvada, kad moralinė žala yra akivaizdi. Civilinis ieškinys įvardijant patirtą moralinę, neturtinę žalą yra logiškas, protingas, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtina nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Vienok pažymėtina, yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas. Nusikalstama veika padaryta prieš mažametį asmenį.

Kaltinamasis anksčiau nėra teistas.

Kaltinamasis kaltu padarius nusikalstamą veiką prisipažino ir savo kaltės iš esmės neginčijo.  Tačiau pažymėtina, kad kaltinamojo gailėjimasis dėl savo nusikalstamo elgesio teismui kelia pagrįstų abejonių. Kaltinamasis savo nusikalstamo elgesio ne tik nevertino kritiškai, bet ir iš esmės nesugebėjo jo paaiškinti. Konstatuotina, jog kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Tačiau nėra ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

J. S. 2012 m. liepos 30 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 33, 34).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį J. S. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų.

B. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš J. S. priteisti 400 Lt neturtinės žalos B. P. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

 

 

 

 

Teisėja                                                                                                                        Edita Lapinskienė