Civilinė byla Nr. e2-957-555/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą byloje teikiančios institucijos Viešųjų pirkimų tarnyba ir Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.                      Ieškovė UAB „Vilniaus BDT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimą atmesti jos (ieškovės) pasiūlymą, apie kurį ji buvo informuota 2025 m. kovo 20 d. CVP IS žinute Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovė nurodo, kad atsakovė (perkančioji organizacija) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atmetė ieškovės pateiktą pasiūlymą supaprastintam atviram konkursui „Neteisėtai pastatyto statinio – ypatingosios kategorijos statinio žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), griovimo darbai“ (paskelbtas 2024 m. spalio 17 d. CVP IS priemonėmis, senas pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), naujas pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), motyvuodama tuo, jog ieškovės pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 punkto ir 3.1. papunkčio reikalavimų. Reikalavimų 2 punkte nurodyta, kad tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos turi būti įvykdęs ypatingųjų statinių griovimo darbus apsaugos zonoje ir svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Grįsdama, kad ji atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus ieškovė pateikė atliktų darbų sąrašą, UAB „Eika“ 2024 m. lapkričio 6 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovė tinkamai atliko griovimo darbus ypatingajame statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), bei UAB „CAPITALICA Z114 REAL ESTATE FUND“ 2024 m. spalio 23 d. pažymą, kad ieškovė tinkamai atliko griovimo darbus ypatingajame statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad atsakovės sprendimo motyvai, jog objektas (duomenys neskelbtini), yra ne kultūros paveldo objekto teritorijoje ir ne kultūros paveldo vietovėje, o objektui (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas statinio rekonstrukcijai, bet ne griovimui, yra nepagrįsti, kadangi pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d., o taip pat šio išrašo 11.6. papunktyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra apsaugos zonoje nuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2023 m. spalio 10 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo. Be to, (duomenys neskelbtini) statybos projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto 3 punkte nurodyta, kad objektui taikomi „kiti reglamentai – taikomi <...> nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona (XIX) <...>“, o 5 punkte „Kultūros vertybių apsauga“ nurodyta, kad „planuojama teritorija yra šiaurinėje miesto dalyje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir yra (duomenys neskelbtini) senamiesčio – kultūros paminklo (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini)) apsaugos zonoje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip teigia, kad (duomenys neskelbtini) – tai apsaugos zonos dalis, turinti urbanistinių naujadarų, todėl čia yra galimas urbanistinės struktūros vystymas, išsaugant gamtos ir užstatymo silueto santykį, užstatymo tipas nereglamentuojamas, rekomenduojamas preliminarus aukštingumas iki 25 metrų. Esami statiniai planuojamoje teritorijoje nėra registriniai. Kvartalo, į kurį patenka planuojamas sklypas, gretimybėse į šiaurės vakarus nuo planuojamos teritorijos yra (duomenys neskelbtini) bažnyčia, kuri įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), bei keli saugomi pastatai (tipiški (duomenys neskelbtini), su medžio dailylenčių apdaila ir drožiniais). Planuojama teritorija tiesiogiai su minėtais objektais nesiriboja ir vizualinės įtakos šiems objektams neturės. Ieškovė pažymi, kad griovimo darbai (duomenys neskelbtini) buvo atliekami nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 23 d., tai patvirtina, kad griovimo darbai buvo atlikti po vietovės įtraukimo į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją. Griovimo darbai gali būti suprantami kaip statybos rūšis arba kaip statybos darbai (kai nėra išardomos (išmontuojamos) visos statinio konstrukcijos), kadangi pastato statybos rūšis pagal Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 72 dalį ir STR 1.01.08:2002 9 punktą, kvalifikuojama kaip statinio rekonstravimas, statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo metu, nelaikomi statinio griovimu. Reikalavimų 2 punkte nėra nurodyta, kad tiekėjas turi būti nugriovęs visą statinį, nurodyta tik tai, kad tiekėjas turi būti atlikęs griovimo darbus, nepaisant to, kokios apimties tie darbai buvo atlikti. Tai reiškia, kad atsakovė vertindama ieškovės kvalifikaciją keičia reikalavimų 2 punkto interpretaciją, o tai laikytina pirkimo sąlygų keitimu po pasiūlymų vertinimo. 2023 m. rugsėjo 8 d. statybos leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paskelbtas informacinėje sistemoje (toliau – IS) „Infostatyba“, išduotas statinio rekonstrukcijai. Ieškovė pažymi, kad, statybos leidžiančiame dokumente nėra nurodyta, kokie realiai darbai buvo atlikti. Darbai nurodyti tik techniniame projekte, kuriame nurodyta, kad projektu turi būti griaunamos visos statinio konstrukcijos, pilnai išardant pamatus, rūsio konstrukcijas ir paliekant tik nedidelę dalį pamatų konstrukcijų, kurios vėliau buvo panaudotos naujo statinio statybai. Po ieškovės atliktų darbų statinį buvo galima rekonstruoti, kaip ir buvo padaryta, arba gauti pažymą apie pilną statinio nugriovimą (kadangi visos konstrukcijos buvo demontuotos iki – 0,5 m nuo žemės paviršiaus). Visi šie darbai yra parodyti techniniame projekte pagal kurį išduotas atsakovės minimas statybos leidimas. Ieškovė pateikė uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės bendrovės UAB „CAPITALICA Z114 REAL ESTATE FUND“ 2024 m. spalio 23 d. pažymą, kuri patvirtina, jog ieškovė atliko griovimo darbus (duomenys neskelbtini), ir šie darbai buvo atlikti tinkamai. Ieškovė taip pat nurodo, kad pasiūlytas kvalifikuotas statinio statybos vadovas R. L. taip pat atitinka kvalifikacijos 3.1. papunkčio reikalavimus, kadangi vadovavo griovimo darbams, esantiems kultūros paveldo objekto teritorijoje (duomenys neskelbtini), darbus vykdė nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. ir tai reiškia, kad R. L. turi patirties vadovauti statybos darbams kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje.

3.                      Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, pirkimo komisija patikrinusi dalyvio UAB „Vilniaus BDT“ 2024 m. spalio 23 d. pažymoje-atsiliepime nurodytus darbus objekte „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“, IS „Infostatyba“ nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas (2023 m. rugsėjo 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotas rekonstruoti statinį (-ius). Atsakovė vertina, kad, jeigu pastato statybos rūšis, pagal SĮ 2 straipsnio 72 dalį ir STR 1.01.08:2002 9 punktą, kvalifikuojama kaip statinio rekonstravimas, statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo metu, nelaikomi statinio griovimu. Atsižvelgiant į tai, pirkimo komisija atliktų darbų objekte „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“ nelaikė tinkamais pagrįsti atitiktį keliamam kvalifikacijos 2 punkte reikalavimui įrodyti. Be to, pirkimo komisija patikrinusi dalyvio UAB „Vilniaus BDT“ 2024 m. lapkričio 6 d. pažymoje-atsiliepime nurodytą objektą „Administracinio-gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo darbai adresu (duomenys neskelbtini)“ IS „Infostatyba“, nustatė, kad SLD (2022 m. vasario 11 d., Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotas griauti statinį (-ius) ne kultūros paveldo objekto teritorijoje ir ne kultūros paveldo vietovėje. Patikrinusi nurodytą objektą VĮ Registrų centro duomenų bazėje (Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo 2025 m. kovo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad minėtas objektas kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonai priskirtas tik nuo 2024 m. liepos 23 d. Dėl to, pirkimo komisija padarė išvadą, kad nurodytas objektas „Administracinio-gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo darbai adresu (duomenys neskelbtini)“ darbų vykdymo pradžioje (2024 m. liepos 12 d.) nebuvo priskirtas kultūros paveldo teritorijai. Statybos darbai vykdyti pagal SLD (2022 m. vasario 11 d., Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris išduotas ne kultūros paveldo objekto teritorijoje, jokių reikalavimų keliamų statybos darbams kultūros paveldo objekto teritorijoje nebuvo laikomasi, todėl jie negali būti pripažinti, kaip atlikti kultūros paveldo objekto teritorijoje. Kadangi ieškovės pasiūlytas kvalifikuotas statinio statybos vadovas R. L. vykdė darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl ji neatitinka keliamų kvalifikacijos reikalavimų, nes išduotame SLD yra nurodyta <...> griauti statinį (-ius) ne kultūros paveldo objekto teritorijoje ir ne kultūros paveldo vietovėje.

4.                      Išvadą byloje duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) nurodė, kad, ar ieškovės vykdyti statybos darbai buvo atlikti kultūros paveldo objekto teritorijoje ir kultūros paveldo vietovėje, yra fakto klausimas, į kurį turės būti atsakyta bylos nagrinėjimo metu įvertinus į bylą pateiktus duomenis. VPT vertina, kad ginčo pirkimo sąlygos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Įvertinusi atsakovės parengtas specialiųjų pirkimo sąlygas, jos 4 priedo 2 punktą, VPT nurodo, kad atsakovė suformulavo reikalavimą tiekėjui, kad tiekėjas iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra įvykdęs ypatingųjų statinių griovimo darbus, t. y. atsakovė kėlė reikalavimą ieškovei turėti patirties griaunant statinius, o ne tik griaunant atskiras statinio dalis. VPT vertina, kad atsakovė nepagrįstai ir klaidingai suteikė lemiamą reikšmę statybą leidžiančio dokumento turiniui, vertindama tiekėjo atitiktį pirkimo sąlygoms, nors tokį vertinimą privalėjo grįsti visų ieškovės pateiktų dokumentų bei aplinkybių visuma. Be to, VPT pažymi, jog ji neturi įgaliojimų ir kompetencijos vertinti ir aiškinti statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų atitikties kvalifikaciniams reikalavimas, todėl taip pat plačiau nekomentuoja kito šalių keliamo fakto klausimo – ar ieškovės įvardinta specialistė atitinka specialiųjų ginčo pirkimo sąlygų 3.1. papunkčio reikalavimus, kadangi tai priklauso nuo to, ar bylos nagrinėjimo metu bus nustatyta, ar žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra priskirtinas kultūros paveldo objekto teritorijai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.                      Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 17 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinė sistemos priemonėmis paskelbė supaprastinto atviro konkurso „Neteisėtai pastatyto statinio – ypatingosios kategorijos statinio žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), griovimo darbai“ pirkimą (skelbimo kodas: 2024-615377). Ieškovė UAB „Vilniaus BDT“ 2024 m. lapkričio 13 d.  pateikė pasiūlymą ginčo pirkimui. Atsakovė 2025 m. kovo 20 d. informavo ieškovę, jog jos pasiūlymas yra atmestas dėl neatitikimo ginčo pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 punkto ir 3.1. papunkčio reikalavimams (pranešimo ID (duomenys neskelbtini)). Atsakovė nurodė, kad „komisijai patikrinus dalyvio UAB „Vilniaus BDT“ 2024 m. spalio 23 d. pažymoje-atsiliepime nurodytus darbus objekte „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“, IS „Infostatyba“ nustatyta, jog statybą leidžiantis dokumentas (2023 m. rugsėjo 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotas rekonstruoti statinį (-ius). Pažymėta, kad jeigu pastato statybos rūšis, pagal SĮ 2 straipsnio 72 dalį ir statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 9 punktą, kvalifikuojama kaip statinio rekonstravimas, statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo metu, nelaikomi statinio griovimu. Dėl to pirkimo komisija atliktų darbų objekte „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“ nelaikė tinkamais pagrįsti atitiktį keliamam kvalifikacijos 2 punkte reikalavimui įrodyti. Be to, nurodyta, kad „komisijai patikrinus dalyvio UAB „Vilniaus BDT“ 2024 m. lapkričio 6 d. pažymoje-atsiliepime nurodytą objektą „Administracinio-gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo darbai adresu (duomenys neskelbtini)“ IS „Infostatyba“ nustatyta, kad SLD (2022 m. vasario 11 d., Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotas griauti statinį (-ius) ne kultūros paveldo objekto teritorijoje ir ne kultūros paveldo vietovėje. Patikrinus nurodytą objektą VĮ Registrų centro duomenų bazėje (Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo 2025 m. kovo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad minėtas objektas kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonai priskirtas tik nuo 2024 m. liepos 23 d.. Dėl to pirkimo komisija padarė išvadą, kad nurodytas objektas „Administracinio-gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo darbai adresu (duomenys neskelbtini)“ darbų vykdymo pradžioje (2024 m. liepos 12 d.) nebuvo priskirtas kultūros paveldo teritorijai. Statybos darbai vykdyti pagal SLD (2022 m. vasario 11 d., Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris išduotas ne kultūros paveldo objekto teritorijoje, jokių reikalavimų keliamų statybos darbams kultūros paveldo objekto teritorijoje nebuvo laikomasi, todėl jie negali būti pripažinti, kaip atlikti kultūros paveldo objekto teritorijoje. Ieškovė 2025 m. kovo 27 d. pateikė pretenziją atsakovei (pranešimo ID (duomenys neskelbtini)), atsakovė 2025 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pirkime (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) gautos pretenzijos“ atsisakė tenkinti ieškovės pateiktą pretenziją (pranešimo ID (duomenys neskelbtini)).

6.                      Taigi, iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinio aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą teisėtumo. Ieškovė šio sprendimo teisėtumą kvestionuoja tuo, kad jos pasiūlymas atitinka teikėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo

7.                      Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 2 dalį, viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti jai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šis tikslas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą parengti pirkimo sąlygas taip, kad perkančiajai organizacijai būtų siūlomos ir parduodamos tik reikalingos paslaugos, o lėšos, skirtos paslaugoms įsigyti, būtų naudojamos racionaliai.

8.                      VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: (1) teisę verstis atitinkama veikla; (2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; (3) techninį ir profesinį pajėgumą. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis (VPĮ 47 straipsnio 6 dalis). Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis).

9.                      Perkančioji organizacija tiekėjo techniniam ir profesiniam pajėgumui patvirtinti viešojo pirkimo sąlygose gali nustatyti kvalifikacijos reikalavimą, kad tiekėjas pagal ankstesnes sutartis pats savo jėgomis būtų atlikęs tokio pobūdžio darbų, kokie yra viešojo pirkimo sutarties objektas. Pirkimo vykdytojas tokį reikalavimą konkurso sąlygose gali nurodyti, kai jam svarbu įsitikinti, ar tiekėjas turi pakankamai patirties, kad pirkimo sąlygose nurodytus darbus galėtų atlikti savo jėgomis. Kvalifikacinis profesinio pajėgumo reikalavimas nustatomas tam, kad būtų įsitikinta to konkretaus tiekėjo patirtimi ir galimybe tinkamai įvykdyti konkrečius darbus, todėl tiekėjas negali grįsti savo kvalifikacijos ne savo turima patirtimi.

10.                      Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokiomis priemonėmis bus įrodinėjama pasiūlymo atitiktis viešojo pirkimo konkurso reikalavimams, tačiau jai nesuteikta neribota teisė konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo, faktą; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina; kai tiekėjo pasiūlymo atitiktį įrodančio dokumento šaltinis yra viešojo pirkimo baigtimi suinteresuotas dalyvis (kuris nėra gamintojas), o šiame dokumente pateiktas jo teiginys dėl atitikties iškeltiems reikalavimams negrindžiamas jokiais patikrinamais duomenimis, šio dokumento objektyvumu, patikimumu būtų galima suabejoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018 36, 38 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11.                      Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai įtvirtinti specialiųjų pirkimų sąlygų 4 priede. Šio priedo 2 punkte nurodyta, kad tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra įvykdęs ypatingųjų statinių griovimo darbus apsaugos zonoje ir svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Grįsdama atitikimą priedo 2 punkte įvardintam kvalifikacijos reikalavimui, ieškovė pateikė UAB „CAPITALICA Z114 REAL ESTATE FUND“ 2024 m. spalio 23 d. pažymą, kad ieškovė objekte „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“ tinkamai atliko pastato griovimo projekto ir griovimo darbus ypatingajame statinyje, kultūros paveldo apsaugos zonoje bei UAB „Eikos statyba“ 2024 m. lapkričio 6 d. pažymą, jog ieškovė objekte „Administracinio-gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo darbai adresu (duomenys neskelbtini)“ tinkamai atliko pastato griovimo, bei statybinio laužo išvežimo darbus ypatingajame statinyje, kultūros paveldo teritorijoje. Byloje kilo ginčas dėl to, ar konkretūs darbai atlikti apsaugos zonoje, t. y. atsakovė nesutinka, kad ieškovės atlikti griovimo darbai tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) buvo vykdyti kultūros paveldo apsaugos zonoje.

12.                      Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 7.2. punkto nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d., o šio išrašo 11.6 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra apsaugos zonoje nuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2023 m. spalio 10 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo. Tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į nustatytą apsaugos zonos teritoriją patvirtina ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateikta informacija, kurioje nurodoma, kad pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P-Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento brėžinyje, patvirtintame Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos direktoriaus 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. Į-167 „Dėl pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P-Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento patvirtinimo“ yra nurodyta, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į nustatytą apsaugos zonos teritoriją.

13.                      Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai“. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „saugomų statinių, statinių saugomų objektų teritorijose ir saugomose vietovėse projektavimo sąlygų sąvadus išduoda, tokių statinių projektų derinimą organizuoja ir leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti tokius statinius išduoda savivaldybės institucijos šio, Vietos savivaldos ir Statybos įstatymų nustatyta tvarka“. Teismo vertinimu, sutiktina su ieškovės pozicija, kad paveldosaugos reikalavimai yra taikomi iš karto, kai tam tikra vietovė yra pripažįstama kultūros paveldo teritorija ir statybos darbams tokioje vietovėje projektavimo sąlygų sąvadus išduoda, tokių statinių projektų derinimą organizuoja ir leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti tokius statinius išduoda savivaldybės institucijos 

14.                      Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) statybos projektinio pasiūlymo, kuris yra viešai skelbiamas interneto tinklalapyje https://vilnius.lt/savivaldybe/miesto-pletra/numatomu-statiniu-projektavimo-viesumas/visuomenes-informavimas-apie-numatoma-administracines-paskirties-pastato-seliu-g-3a-vilniuje-projektavima aiškinamojo rašto 3 punkte nustatyta, kad objektui taikomi „Kiti reglamentai – taikomi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona (XIX)“, o 5 punkte „Kultūros vertybių apsauga“ nurodyta, kad „planuojama teritorija yra šiaurinėje miesto dalyje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir yra (duomenys neskelbtini) senamiesčio – kultūros paminklo (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini)) apsaugos zonoje Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) – tai apsaugos zonos dalis, turinti urbanistinių naujadarų. Čia yra galimas urbanistinės struktūros vystymas, išsaugant gamtos ir užstatymo silueto santykį, užstatymo tipas nereglamentuojamas, rekomenduojamas preliminarus aukštingumas iki 25 metrų. Esami statiniai planuojamoje teritorijoje nėra registriniai. Kvartalo, į kurį patenka planuojamas sklypas, gretimybėse į šiaurės vakarus nuo planuojamos teritorijos yra (duomenys neskelbtini) bažnyčia, kuri įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), bei keli saugomi pastatai (tipiški (duomenys neskelbtini), su medžio dailylenčių apdaila ir drožiniais). Planuojama teritorija tiesiogiai su minėtais objektais nesiriboja ir vizualinės įtakos šiems objektams neturės.

15.                      Iš byloje pateikto administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies matyti, kad vienas iš techninio projekto rengėjų yra Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas N. B., atestato Nr. (duomenys neskelbtini), o techninio projekto 3.7 punkte nurodyta, kad „planuojama teritorija yra šiaurinėje miesto dalyje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir yra (duomenys neskelbtini) senamiesčio – kultūros paminklo (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini)) apsaugos zonoje Nr. (duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) techninis projektas buvo derintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, 2021 m. gegužės 31 d. techniniam projektui pritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialistė V. D., techninis projektas taip pat buvo derintas su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriumi, 2021 m. gegužės 21 d. techniniam projektui pritarė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus patarėja J. N..

16.                      Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais tol, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio Kodekso 4.262 straipsnis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, o tokių nepateikė ir atsakovė, jog Nekilnojamojo turto registre esantys juridiniai faktai būtų nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų turinio tikrumo vyktų teisminis ginčas. todėl statybą leidžiančio dokumento turinys negali būti vertinamas kaip išsamus ar lemiamas įrodymas sprendžiant dėl žemės sklypo teisinio režimo, kuris nustatomas kitų kompetentingų institucijų sprendimais (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-116 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo“) ir registruose kaupiamais duomenimis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro 3 straipsnio 1 dalis. Byloje nėra ginčo, kad griovimo darbai (duomenys neskelbtini) buvo atliekami nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 23 d., todėl darytina išvada, kad griovimo darbai buvo atlikti po vietovės įtraukimo į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją. Esant pagrindui išvadai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo apsaugos zonoje, spręstina, kad ieškovės atlikti šiame žemės sklype darbai atitinka ginčo pirkimo sąlygų 4 priedo 2 punkte ir 3.1. papunktyje nurodytus reikalavimus.

17.                      Pirkimo sąlygų 3.1. papunktyje nurodyta <...> tiekėjas turi pasiūlyti bent vieną kvalifikuotą statinio statybos vadovą, kuris „<...> per paskutinius 5 metus būtų vadovavęs ypatingo statinio, negyvenamojo pastato, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, griovimo darbams <...>“. Nustačius, kad – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo apsaugos zonoje, ieškovės įvardinta R. L., kuri vadovavo griovimo darbams (duomenys neskelbtini), laikytina taip pat atitinkanti keliamus kvalifikacijos reikalavimus, nes jos vykdyti darbai, adresu (duomenys neskelbtini), atitinka reikalavimą <...> kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje <...>.

18.                      Atsakovė, atmesdama ieškovės pretenziją taip pat nesutinka, jog pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės atlikti darbai (duomenys neskelbtini) laikytini griovimo darbais. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovė nepateikė duomenų, jog buvo atlikti statinio griovimo darbai, kadangi kvalifikaciniuose reikalavimuose buvo keltas reikalavimas tiekėjui turėti patirties griaunant statinius, o ne tik griaunant atskiras statinio dalis.

19.                      Tarp šalių nėra ginčo, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paskelbtas IS „Infostatyba“, išduotas statinio rekonstrukcijai. Statybos leidžiančiame dokumente nėra nurodyta, kokie realiai darbai buvo atlikti. SĮ 2 straipsnio 51 punkte nustatyta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus. Tuo tarpu SĮ 2 straipsnio 72 punkte įtvirtinta nuostata, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statinio statybos rūšys detalizuojamos statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Šio reglamento 15 punkte nustatyta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Jeigu pastato statybos rūšis, pagal SĮ 2 straipsnio 72 dalį ir STR 1.01.08:2002 9 punktą, kvalifikuojama kaip statinio rekonstravimas, statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.

20.                      Šio sprendimo 10 punkte minėta, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokiomis priemonėmis bus įrodinėjama pasiūlymo atitiktis viešojo pirkimo konkurso reikalavimams. Kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų sąraše atsakovė konkretizavo, kad tiekėjas turi pateikti per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų (tiek viešųjų, tiek privačiųjų) pažymomis, apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir tuo atveju, jeigu tie subjektai patys vykdys tą pirkimo sutarties dalį, kuriai reikia jų turimų pajėgumų. Kaip matyti iš ginčo reikalavimo formuluotės, atsakovė, siekdama įsitikinti, ar tiekėjas, su kuriuo ketinama sudaryti viešojo pirkimo sutartį, yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti ginčo pirkimo sutartį, jei bus paskelbtas laimėtoju, reikalavo tiekėjo per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos būti įvykdžius ypatingųjų statinių griovimo darbus apsaugos zonoje ir svarbiausi darbai ir galutiniai rezultatai buvo atlikti ir įvertinti tinkamai.

21.                      Nagrinėjamo pirkimo atveju, ieškovei pateikus atliktų darbų sąrašą bei pažymas, kuriose nurodyta, kad ieškovė yra atlikusi griovimo darbus ypatinguosiuose statiniuose, atsakovė, vykdydama pirkimą bei spręsdama dėl tiekėjos kvalifikacijos rėmėsi ir IS „Infostatyba“ prieinamais dokumentais. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad statybą leidžiantis dokumentas yra administracinis aktas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę vykdyti konkretaus statinio projektą (SĮ 2 straipsnio 87 dalis). Šio dokumento paskirtis yra susijusi su statybos teisėtumo užtikrinimu (SĮ 2 straipsnio 46 dalis), tačiau jis nėra skirtas nekilnojamojo turto teisinio statuso ar teritorinių apribojimų (tokių kaip kultūros paveldo objektų ar jų apsaugos zonų) fiksavimui, duomenų kaupimui ar teikimui suinteresuotiems subjektams. Todėl statybą leidžiančio dokumento turinys negali būti vertinamas kaip išsamus ar lemiamas įrodymas sprendžiant dėl žemės sklypo teisinio režimo ar atliktų darbų apimties.

22.                      Byloje iškilus ginčui, dėl ieškovės atliktų (duomenys neskelbtini) darbų apimties, pagrįsti savo argumentus, ieškovė pateikė ekspertinio tyrimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ataskaitoje pateikiama išvada, kad ieškovės atlikti griovimo / ardymo darbai objekte „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ atitinka statinio griovimo darbus, kaip jie apibrėžti SĮ 2 straipsnio 51 punkte bei STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m .gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 15 punkte („Statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi)“. Ataskaitoje nurodyta, kad ieškovė išardė (išmontavo) visas statinio konstrukcijas, išskyrus tik labai nedidelę lauko atitvaro mūrinės konstrukcijų dalį, esančią -1 aukšte (seno pastato rūsyje) esančią ašyje „E“, tarp ašių „5“ „6“, kurios viršaus altitudė yra: -0,5 m, o apačios: - 4,0 m. Išsaugota konstrukcija yra 0,5 m gylyje nuo žemės paviršiaus, o tai, ataskaitą parengusio asmens vertinimu reiškia, kad ieškovė (duomenys neskelbtini), atliko statinio griovimo darbus.

23.                      Minėta, kad perkančiajai organizacijai nesuteikta neribota teisė konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo, faktą; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis. Ieškovei pateikus atliktų darbų sąrašą, pažymas, kuriomis grindžiama tiekėjo kvalifikacija, perkančioji organizacija tiekėjui neteikė paklausimų / pretenzijų dėl juose pateiktos informacijos paaiškinimo, iškilus ginčui bei ieškovei pateikus rašytinį įrodymą (ekspertinio tyrimo ataskaitą) patvirtinantį, kad techniniame projekte nurodyta, jog turi būti griaunamos visos statinio konstrukcijos, pilnai išardant pamatus, rūsio konstrukcijas ir paliekant tik nedidelę dalį pamatų konstrukcijų, kurios vėliau buvo panaudotos naujo statinio statybai, kad po ieškovės atliktų darbų statinį buvo galima rekonstruoti arba gauti pažymą apie pilną statinio nugriovimą (kadangi visos konstrukcijos buvo demontuotos iki – 0,5 m nuo žemės paviršiaus), kad visi darbai yra parodyti techniniame projekte pagal kurį išduotas atsakovės minimas statybos leidimas yra atlikti, byloje šio įrodymo neginčijo.

24.                      Sutiktina ir su ieškovės argumentais, kad perkančioji organizacija nepakankamai aiškiai suformulavo reikalavimus tiekėjams. Iš pirkimo sąlygų nėra aišku, ar tiekėjas turi turėti patirties griaunant statinius, ar tik atskiras statinio dalis. Be to, spręsdama dėl ieškovės kvalifikacijos, atsakovė savo sprendimo grindė tik IS „Infostatyba“ prieinamais dokumentais, nepagrįstai ignoruodama ieškovės teiktus duomenis tiek apie žemės sklypo paskirtį, tiek apie atliktų darbų apimtis. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija (atsakovė) netinkamai įvertino tiekėjos (ieškovės) pateiktą pasiūlymą, todėl, 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, egzistuoja pagrindas spręsti dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė UAB „Vilniaus BDT“  pateikė prašymą jos naudai priteisti iš viso 11 874,50 Eur byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas 1 110 Eur žyminis mokestis, 56 Eur sumokėtas žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 5 747,50 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 4 961 Eur išlaidos ekspertams, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-9483; DOK-13947). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 166 Eur (1 110 Eur + 56 Eur) žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnis).

26.                      Ieškovė nurodo patyrusi ir 4 961 Eur ekspertinio tyrimo parengimo išlaidų, kurias prašo priteisti bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkantį šiuo metu galiojančio CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑104/2009, 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑186‑1120/2023 76 punktas).

27.                      Vienas iš patirtų išlaidų būtinumo vertinimo kriterijų yra tai, ar jos buvo reikalingos ieškinio reikalavimui pagrįsti. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Bylinėjimosi išlaidų būtinumo kriterijų atitinka išlaidos, kurios skirtos, grindžiant ieškinio reikalavimą, reikalingiems įrodymams gauti ir bent iš dalies juos patvirtina. Tai, ar vėliau teismai pasinaudoja visu pateiktų įrodymų turiniu, yra bylos nagrinėjimo ir tolesnio įrodinėjimo proceso rezultatas. Ta aplinkybė, kad ieškovo pateiktas įrodymas turi bent dalį faktinių duomenų, kuriais paremtas teismo sprendimas jo naudai, sudaro pagrindą šio įrodymo gavimo išlaidas įtraukti į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015 45-46 punktai).

28.                      Ekspertinis tyrimas atliktas ieškovės iniciatyva, taigi – ir rizika dėl patiriamų išlaidų, kad šios nebūtinai bus atlygintos. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra susijusios išimtinai su pareikštu reikalavimu dėl atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams. Būtent šių reikalavimų pagrindu nurodytos aplinkybės, ieškovės įrodinėtos, be kita ko, ir ekspertinio tyrimo išvada, kuri pasitvirtino. Sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl atliktų darbų apimties, kilo poreikis nustatyti, ar ieškovė atlikto griovimo darbus, taigi ir vadovautis šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovės savarankiškai pasitelkto ekspertinio tyrimo aktu. Atsakovė neginčijo ekspertinio tyrimo išvadų, todėl ieškovės patirtos išlaidos 4 961 Eur ekspertiniam tyrimui atlikti pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis.

29.                      Ieškovė taip pat nurodo patyrusi 5 747,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro dubliko parengimas – 1 016,40 Eur, atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimas – 677,60 Eur, galutinės teismo eksperto išvados suderinimas – 363 Eur, ieškinio parengimas – 2 202,20 Eur, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas – 508,20 Eur, prašymo Kultūros departamentui parengimas – 169,40 Eur, susipažinimas su bylos medžiaga, aktualiu projektu bei komunikacija su teismo ekspertu – 726 Eur, bendravimas su žurnaliste – 84,70 Eur.

30.                      CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

31.                      Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą (maksimali suma už ieškinio parengimą sudarytų 5 839,75 Eur (2 335,90 Eur x 2,5)), už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (maksimali suma – 934,36 Eur (2 335,90 Eur x 0,4)), už prašymą Kultūros departamentui parengimą (maksimali suma – 233,59 Eur (2 335,90 Eur x 0,1)), už dubliko parengimą (maksimali suma – 3 503,85 Eur (2 335,90 Eur x 1,5)) ir už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (maksimali suma – 934,36 Eur (2 335,90 Eur x 0,4)) neviršija nustatytų Rekomendacijose maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl iš atsakovės ieškovės naudai iš viso priteisiama suma ieškovės byloje turėtų teisinės pagalbos išlaidų sudaro 4 573,80 Eur.

32.                      Ieškovės nurodytos ir prašomos priteisti galutinės teismo eksperto išvados suderinimo 363 Eur išlaidos, susipažinimo su bylos medžiaga, aktualiu projektu bei komunikacijos su teismo ekspertu 726 Eur išlaidos ir bendravimo su žurnaliste 84,70 Eur išlaidos, teismo vertinimu, nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, todėl jos iš atsakovės nėra priteisiamos.

33.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai iš viso priteisiama 10 700,80 Eur (1 166 Eur + 4 961 Eur + 4 573,80 Eur) ieškovės byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų.

34.                      Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu (pašto) susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu, 4239 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimą atmesti ieškovės UAB „Vilniaus BDT“ pasiūlymą, apie kurį ji buvo informuota 2025 m. kovo 20 d. CVP IS žinute Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus BDT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 700,80 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas