Byla Nr. TS-35-878/2021
Teisminio proceso numeris nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. rugsėjo 6 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Teismas
n u s t a t ė :
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, galutine bausme – laisvės atėmimu 17 metų.
Bausmės pradžia – 2006 m. kovo 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 30 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 4 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – kreiptis į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo, administracijai pasiūlius darbą dirbti ir pradėti atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą. Būdamas laisvėje dirbo įvairiose sferose, tačiau siekdamas finansinės naudos darydavo nusikaltimus: vogdavo, sukčiaudavo. Turi didelių finansinių įsipareigojimų, paskutiniu nuosprendžiu priteistas 185 040 litų (53 591 eurų) ieškinys ir yra maža tikimybė, kad šį ieškinį jis išmokės. Nuteistasis teigia, jog dalis ieškinio atlyginta, tačiau jokių įrodymų nepateikia. Pasak nuteistojo, ankstesnius nusikaltimus jis įvykdydavo, norėdamas padėti draugams ar pažįstamiems. Kalbėdamas apie nusikaltimus, geba atpažinti kai kuriuos veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikalstamumui. Nusikaltimų analizė siaura. Analizuojant teisės pažeidėjo elgesį nusikaltimuose, gyvenimo stiliuje būdingas tų pačių klaidų pakartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant daugiau į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes. Nusikaltimo, už kurį jis yra nuteistas, teisme nepripažino. Dėl savo nemalonios situacijos linkęs kaltinti kitus asmenis. Praeityje į jam taikytus priežiūros reikalavimus žvelgė minimaliomis pastangomis, pastarąjį nusikaltimą įvykdė lygtinio paleidimo laikotarpiu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis baustas penkis kartus ir, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja iš neigiamos pusės. Praeityje nuteistasis ne visuomet linko suvaržyti savo elgesį. Komisija 2021 m. sausio 26 d. nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomendavo kreiptis į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, administracijai pasiūlius darbą dirbti. Nuteistasis komisijos rekomendacijų nevykdė - į pataisos namų administraciją dėl darbo nesikreipė. Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Nuteistasis A. V., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą ir tenkinti jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Skunde nurodė, kad Komisija vadovavosi tik prielaidomis, manymu ir tikimybėmis, nenurodė jokių konkrečių įrodymų, kad nuteistasis vienaip ar kitaip neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, Komisija vertino praeityje padarytas veikas, už kurias jau atliko bausmę ir suėjo senaties terminas, bei minėjo praeityje turėtas nuobaudas, kurių galiojimas jau baigėsi. Komisija visiškai neobjektyvi, nes nemato pokyčių jam atliekant bausmę. Pagrindine problema nurodo, kad jis nedirba, bet jis kreipėsi dėl darbo ir Kauno apygardos teismui (baudžiamoji byla Nr. 15- 585-530/2020) buvo pateikti tokie duomenys. Baigė staliaus specialybės kursus, lankė nurodytus resocializacijos kursus. Komisijos sprendimas nesuprantamas ir nelogiškas, motyvuojama, kad dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, mano, kad tai netinkamas motyvas, nes už tai gavo didesnę bausmę. Dar Komisija visiškai aklai ir tyčia nemato to, kad jis pagal vykdomas veiklas dalyvauja beveik visur, gavęs daugybę baigimo diplomų, padėkų, dalyvavo daugybėje programų ir projektų nuo 2018 m., tačiau Komisija to nemato ar nenori matyti, kaip ir to, kad yra skatintas jau 8 kartus, taip pat mažėjo rizikos balai. Nurodo, kad verta atsižvelgti į Europos Tarybos rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo, kurios priimtos, vadovaujantis šimtamete Europos kalinimo sistemos patirtimi, kuriose pripažįstama, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių pažeidėjo reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, todėl rekomendavo plėsti šios alternatyvios laisvės atėmimui priemonės taikymą. Rekomendacijose nurodoma, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o dargi atvirkščiai - įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. Buvimo laisvės atėmimo vietoje trukmė atvirkščiai proporcinga pozityvių socialinių nuostatų formavimosi laipsniui, todėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto ribas reikėtų išplėsti. Tokia Europos Bendrijos ilgametė kalėjimų sistemos tyrinėjimo patirtis visiškai paneigia Komisijos argumentus, kad nuteistasis, kurio prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuolat atmetamas ir jis kalinamas dar ilgesnį laiką, išmoks adaptuotis visuomenėje ir geriau į ją integruosis, todėl daugelyje Europos šalių lygtinio paleidimo data būna įtvirtinta bausmės skyrimo nuosprendyje ir jis taikomas besąlygiškai, kaip būtinoji sudedamoji bausmės užbaigimo dalis. Pagal minėtą Europos teisės praktiką nustatyta, kad kuo ilgiau nuteistasis kalinamas, tuo labiau jis praranda visuomeninius sugebėjimus ir vėliau sunkiau adaptuojasi laisvėje. Nuteistasis, pasibaigus bausmei, vis tiek bus paleistas į laisvę, tik dėl ilgo buvimo įkalinimo įstaigoje bus praradęs socialinius įgūdžius. Todėl Komisijos teiginys, kad jis patyrė nepakankamus laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, yra niekinis ir prieštaraujantis lygtinio paleidimo tikslų sampratoms. Komisijos atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą jo atveju Lietuvos Respublikoje įtvirtintas kalinių socialinės integracijos programas padaro bevertes. Taip pat nuteistasis skunde nurodė, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės, taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas ir jis turės galimybę dirbant atlyginti visus įsiskolinimus, ieškinius, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą, nes galės integruotis į visuomenę palaipsniui, prižiūrimas. Neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįstas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo atima iš jo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę ir taip integratyviai, dėl pernelyg ilgo buvimo pataisos įstaigoje nedegradavus įsilieti į visuomenę ir tikslingai užbaigti bausmę.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis numato, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis A. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. A. V. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos programoje, taip pat pozityvaus užimtumo priemonėse bei kreipėsi dėl dalyvavimo elgesio korekcijos programose. Nuteistasis turėjo vidurinį išsilavinimą, todėl atlikdamas bausmę mokėsi ir įgijo apdailininko bei baldžiaus profesijas, stengiasi laiką leisti pozityviai, neatlygintinai dirbo gerbūvio darbus dvi valandas per dieną. Bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas aštuonis kartus, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo socialinę aplinką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu, kadangi socialinius ryšius nuteistasis palaikė ir iki bausmės atlikimo, tačiau jie nebuvo pakankamas faktorius, sulaikantis jį nuo nusikalstamo elgesio. Taigi vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis A. V. 2021 m. vasario 8 d. teismui buvo pateikęs skundą dėl Komisijos 2021 m. sausio 26 d. nutarimo, kurį grindė visiškai identiškomis aplinkybėmis, kaip iš šį savo skundą, teismas jau priimdamas 2021 m. kovo 1 d. nutartį pasisakė dėl skundo argumentų (Alytaus apylinkės teismo byla Nr. TS-6-878/2021), taip pat dėl jų pasisakė ir Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje, kuria nuteistojo A. V. skundą atmetė ir paliko galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutartį (Kauno apygardos teismo byla Nr. 1S-252-485/2021).
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.
Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo A. V. nusikalstamo elgesio rizika 2021 m. liepos 13 d. atlikto vertinimo metu išlieka vidutinė, balų pagal OASys skaičius nenurodytas, pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra žema. Pirmojo vertinimo, atlikto 2019 m. kovo 5 d., metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo įvertinta kaip vidutinė (pagal OASys), vėlesnių vertinimų metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat išliko vidutinė, ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.
Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra atlikęs daugiau nei 2/3 dalis bausmės, vis dar išlieka statinis (ankstesni smurtiniai veiksniai) veiksnys bei du dinaminiai veiksniai: lėšų tvarkymas (finansiniai įsiskolinimai pagal teismo nuosprendį) ir gyvenimo stilius ir draugai (praeityje užsiimdavo veikla, kuri buvo susijusi su nusikalstamumu), kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo A. V. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas 5 kartus, tame tarpe ir už šiurkščius drausmės pažeidimus (pareigūno nurodymų nevykdymas, alkoholio vartojimas), ir nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, visgi tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, o nuteistojo skunde minimos Europos Tarybos rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo nepaneigia nuteistojo pareigos nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių bausmės atlikimo metu. Skunde nuteistasis teigė, kad Komisija nepagrįstai sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo grindė negaliojančių drausminių nuobaudų turėjimu. Atmetant šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad nuobaudos pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobaudos buvo paskirtos. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Ankstesnių nuobaudų skyrimas vertinamas kaip nuteistąjį bei jo elgesį pataisos proceso metu charakterizuojanti medžiaga, tačiau toks vertinimas, priešingai nei tvirtinama skunde, niekaip nesikerta su aplinkybe, jog nuobaudos terminui pasibaigus asmuo laikomas nebaustu, tai yra nebeturinčiu galiojančių drausminių nuobaudų ir nesąlygoja manymo, jog asmuo yra baudžiamas antrą kartą. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).
Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Pastebėtina, kad A. V. viso bausmės atlikimo metu, t. y. beveik 14 metų, nedirbo, prašymo įsidarbinti nepateikė, dėl įdarbinimo kreipėsi į pataisos namų administraciją tik 2020 m. vasario 12 d., nors suimtas ir bausmę atlieka nuo 2006 m. kovo 30 d. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, jo išsilavinimas - 11 klasių. Atlikinėdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, iš pradžių nei dirbo, nei mokėsi, ir tik suėjus lygtinio paleidimo taikymo terminui, ėmė mokytis profesinio rengimo centre ir įgijo apdailininko bei baldžiaus specialybes. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis mokosi, tačiau dviejų specialybių mokymasis per 15 metų laisvės atėmimo bausmės, teismo vertinimu, nėra tiek daug laiko užimantis procesas, kad sudarytų kliūtis darbui, kuris taip pat yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių, padedančių sėkmingai įsilieti į visuomenę. BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Šiuo atveju A. V. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, darbinės patirties stoka ir sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę.
Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad jis bus priimtas statybinių objektų kontrolės specialisto padėjėju, tačiau vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis turi nedidelę darbinę patirtį, pataisos namuose apskritai nedirbo, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017). Dar daugiau, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, vertinimo metu nuteistasis teigė, kad būdamas laisvėje pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio, finansinių įsipareigojimų neturėjo, tačiau visi jo nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos, taigi, net ir darbo bei su darbo santykiais susijusių pajamų turėjimas nesulaikė jo nuo savanaudiško pobūdžio nusikaltimų darymo.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. V. atlieka bausmę už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, organizavo pilietės gyvybės apdraudimą, o po to nužudymą inscenizuojant nelaimingą atsitikimą, siekiant gauti draudiminę išmoką. Pažymėtina, kad nuteistasis nusikalto veikdamas grupėje, tai rodo, jog nusikalsdamas jis veikė pagal grupėms būdingą elgsenos modelį, vertybių bei nuostatų sistemą. Praeityje į jam taikytus priežiūros reikalavimus žvelgė minimaliomis pastangomis, pastarąjį nusikaltimą įvykdė netgi lygtinio paleidimo laikotarpiu. Visus nusikaltimus, už kuriuos dabar atlieka bausmę, jis padarė socialiai brandaus amžiaus, yra linkęs save pateikti daugiau iš teigiamos pusės. Jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes. Visi šie Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme yra nepakankama. Nusikaltimų analizė siaura. Analizuojant teisės pažeidėjo elgesį nusikaltimuose, gyvenimo stiliuje būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant daugiau į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes. Teisės pažeidėjas šiuo metu iš esmės suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau bei jo artimiausiai aplinkai, pasekmių platesne prasme neįvardija. Šių duomenų kontekste įvertinus A. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, gyvenimo stiliui ir draugams vis dar išliekant dinaminiu kriminogeniniu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiu veiksniu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad nepaisant nuteistojo lankytų socialinės reabilitacijos programų, pozityvaus užimtumo priemonių, jo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip pakankama.
Iš socialinio tyrimo išvados ir pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. V. iki šiol savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų neigia. Tai rodo, jog jis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Teismas kategoriškai nesutinka su nuteistojo skundo teiginiu, kad Komisija nepagrįstai savo sprendimą motyvavo tuo, kad dėl padaryto nusikaltimo jis kaltės neprisipažino. Priešingai nei teigiama skunde, ši aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra svarbi ir negali būti sumenkinama, kadangi asmuo, neigiantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Kaltės nepripažinimas rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamą elgesį. Jeigu asmuo būdamas įkalinimo įstaigoje nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, dėl jų nesigaili, nėra pagrindo manyti, kad tai jis padarys išėjęs į laisvę ir nenusikals.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad, nuteistojo teigimu, jis niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų, taip pat laisvėje alkoholį vartojo saikingai, tačiau net ir atliekant bausmę nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis Socialinio tyrimo išvadą rengusiems darbuotojams nurodė ne visiškai tikrovę atitinkančius duomenis, tokiu būdu siekdamas sudaryti apie save geresnį įspūdį.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kriminogeniniu veiksniu išlieka ir A. V. lėšų tvarkymas (finansiniai įsiskolinimai pagal teismo nuosprendį). Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad pagal paskutinį nuosprendį iš A. V. priteistas net 53 591 Eur ieškinys ir yra maža tikimybė, kad jis šį ieškinį atlygins. Apie tai, kad ieškinio dalis ar jis visas būtų sumokėtas, duomenų nėra. Akivaizdu, jog tokie dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Juolab, kad labai sunkus nusikaltimas, už kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas iš savanaudiškų paskatų, t. y. būtent dėl siekio pasipelnyti. Taigi, įvertinus aptartus duomenis, nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų turtinį motyvą, jam vis dar išliekantį kriminogeninį veiksnį – finansinius įsipareigojimus, konstatuotina, kad pakankama nuteistojo pažanga šioje srityje dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis A. V. bausmę atlieka už vieną labai sunkų (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas), vieną sunkų (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir vieną apysunkį (BK 300 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus. Visa tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis, remdamasis M. K. rekomendacijomis, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent A. V. lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad A. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri, nors buvo pakankama asmenį perkelti tęsti bausmės atlikimą lengvojoje grupėje, tačiau šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.
Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. V. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja I. L.