Administracinė byla Nr. I-702-621/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00360-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 6.5;6.8; 74.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubeko, kolegijos teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

dalyvaujant pareiškėjui J. P., jo atstovei advokatei Marytei Švažienei,

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovei Vaidai Pakalniškytei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai  prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas 2013 m. spalio 30 d. patikslintu skundu (II t., 46–52 b. l.) teismo prašė:

1)  panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SDR-95 „Dėl J. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SDR-95) dalį, kuria nuspręsta 2010 m. spalio 25 d. VĮ Mažeikių miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinieriui J. P. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. birželio 10 d. sprendimą Nr.(11.1)I-3921 (toliau – ir Sprendimas Nr.(11.1)I-3921);

               3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyrių (toliau – ir atsakovas) nelaimingą atsitikimą darbe, įvykusį 2010 m. spalio 25 d., kurio metu jis buvo sužalotas, pripažinti draudiminiu įvykiu.

Pareiškėjo atstovė ir pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtais sprendimais, kuriais nuspręsta 2010-10-25 pareiškėjui įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu. Šio ginčo esmė – vertinimas, ar atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui 2010 m. spalio 25 d. įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe yra nedraudiminis įvykis. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymo 3 straipsnį, nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). 2010 m. spalio 25 d. apie 17 val. 30 min. kelyje (duomenys neskelbtini) (2-ojo km 109 m), vairuodamas pagal 2009 m. rugpjūčio 12 d. VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo įsakymą Nr. 1.5(V)-120 jam naudojimui priskirtą tarnybinį automobilį „Mitsubishi L 200“, pareiškėjas padarė eismo įvykį, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Pareiškėjas šiame eismo įvykyje buvo sunkiai sužalotas. 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu (forma N-I) buvo nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas susijęs su darbu, trauma sunki. Akmenės rajono policijos komisariate dėl eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 136.5 punktus, nutarimo nuorašą buvo nutarta išsiųsti Akmenės rajono policijos komisariatui spręsti dėl administracinio poveikio priemonių pareiškėjui taikymo. Administracinio poveikio priemonės pareiškėjui nebuvo pritaikytos. VSDFV Mažeikių skyrius 2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SDR-95 skundžiamoje dalyje, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir NADPL socialinio draudimo įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir NADPL išmokų nuostatai) 12 ir 13.2 punktais, pareiškėjui 2010 m. spalio 25 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu. Atsakovas Sprendimu Nr. SDR-95 nustatė, kad nelaimingas atsitikimas pareiškėjui įvyko ne dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, o atliekant darbą, nesusijusį su pareiškėjo darbo funkcijomis, kad Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 31 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairuodamas transporto priemonę, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio ir viršijo leistiną greitį. Su tokiais atsakovo motyvais bei argumentais nesutinka, jie yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad pagal Saugos ir sveikatos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį bei šio įstatymo nuostatas įgyvendinančių Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 53.4 punktą, tyręs nelaimingą atsitikimą darbe Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe N-I ar N-2 formos aktus, tyrimo dokumentų patvirtintas kopijas ir tyrimo medžiagą turi įteikti draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Dėl pareiškėjui įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo atsakovas gavo Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą (forma N-I) su priedais (tyrimo medžiaga). Šiame akte, ištyrus nelaimingo atsitikimo aplinkybes, pateiktos išvados, kad sunkus nelaimingas atsitikimas įvyko 2010 m. spalio 25 d. 17.30 val. kelyje J. P., urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinieriui, kurio darbo pamainos trukmė nuo 8.00 iki 17.00 val., vykdant mišku apsodintų plotų apžiūros užduotį, naudojant įmonės suteiktą transportą. Aprašant nelaimingo atsitikimo aplinkybes akte nurodyta, kad J. P. pagal susitarimą su Akmenės girininkijos girininko pavaduotoju turėjo iki 17 val. sugrįžti į girininkiją aptarti apžiūros rezultatų, tačiau daugiau nei 2 valandas sugaišo traukiant miško kelyje įklimpusį tarnybinį automobilį su B. A., V. K. bei traktorininku M. Š.. Liudytojas M. Š. paneigė liudytojų B. A. ir V. K. parodymus, jog už mašinos ištraukimą jam buvo žadėta alaus. Tokios kalbos tarp jo ir J. P. nebuvo. Ištraukus automobilį pareiškėjas važiavo į girininkiją, pakeliui jo vairuojamas automobilis nuslydo nuo kelio bei apsivertė. Valstybinis darbo inspektorius nelaimingo atsitikimo akte kaip tik nustatė ir konstatavo, kad įvykis įvyko pareiškėjui dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas traukdamas įklimpusią mašiną sugaišo dvi valandas, dėl to vertintina, jog dėl ne nuo jo priklausiusių priežasčių jo darbo laikas tą dieną pailgėjo. Pabrėžė, kad šis nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra dokumentas, kuris teisės aktuose apibrėžtos nelaimingo atsitikimo darbe sąvokos prasme reiškia, jog buvo atlikta specialiuosiuose teisės aktuose, t. y. Saugos ir sveikatos įstatyme bei Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, numatyta įvykio darbe tyrimo procedūra ir ištirtas įvykis pripažintas sunkiu nelaimingu atsitikimu darbe. Pareiškėjas nelaimingo atsitikimo metu pagal 2009 m. liepos 27 d. darbo sutartį dirbo VĮ Mažeikių miškų urėdijoje miško apželdinimo ir apsaugos inžinieriumi, t. y. buvo apdraustasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Kaip šioje byloje jau neginčijamai nustatyta, įvykis įvyko darbo metu bei dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis. Taigi pareiškėjas įvykio metu atitiko visas būtinas sąlygas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas netinkamai taikydamas teisės aktų nuostatas šį atvejį vertino kaip pripažinimo draudiminiu įvykiu išimtį – apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, turi būti vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai. Taigi nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra išskirtas kaip dokumentas, kuriuo Fondo valdybos teritorinis skyrius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrą, turi vadovautis kiekvienu atveju. Tokiu teisiniu reguliavimu pabrėžta, kad priimant sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti atsižvelgiama į Valstybinės darbo inspekcijos, kuriai įstatymų leidėjo suteikti įgaliojimai ištirti ir įvertinti įvykio darbe aplinkybes ir priežastis bei pateikti išvadas šiais klausimais, priimtą sprendimą. Akto priedai ir kiti dokumentai yra papildoma informacija, kurią priimdamas sprendimą turi vertinti Fondo valdybos teritorinis skyrius. Taigi Fondo valdybos teritorinis skyrius turi vertinti dokumentų visumą, tai šiuo atveju padaryta nebuvo. Iš Sprendimo Nr. SDR-95 matyti, kad jis priimtas atsižvelgiant tik į Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 31 d. nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio. Kaip 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A146-1355/2014) nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš atsakovo Sprendimo Nr. SDR-95 turinio matyti, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu nevisapusiškai ištirta aplinkybe, kur ir kokiu tikslu važiavo pareiškėjas po to, kai buvo ištrauktas įklimpęs jo vairuojamas tarnybinis automobilis, be to, ši aplinkybė, jos vertinimas prieštarauja 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadoms tuo pačiu klausimu. Nelaimingo atsitikimo darbe akte, kuris yra pagrindinis dokumentas, sprendžiant dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu, nurodyta, kad sunkus nelaimingas atsitikimas (eismo įvykis) 2010 m. spalio 25 d. 17.30 val. įvyko J. P. vykdant mišku apsodintų plotų apžiūros užduotį. Nors nukentėjusiojo darbo pamainos trukmė nuo 8.00 iki 17.00 val., buvo prieita prie išvados, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, o ne pakeliui iš darbo. Šiuo dokumentu atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nesivadovavo, dėl to skundžiamas sprendimas turi būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikintas. Tai yra atsakovas, nesant jokio kompetentingos institucijos, turinčios teisę nuspręsti, ar pareiškėjo veiksmai turėjo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo požymių, sprendimo, pats konstatavo tokias aplinkybes, nors toks pareiškėjo veiksmų vertinimas nėra priskirtas atsakovo kompetencijai. Be to, atsakovas rėmėsi prieštaringais, nenuosekliais liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Nei ikiteisminiame tyrime, nei jokiame policijos protokole ar kitame dokumente nebuvo duomenų apie tai, jog pareiškėjas vartojo alkoholį prieš įvykį (pareiškėjas buvo blaivus), neįvertinta aplinkybė, jog po autoįvykio nei mašinoje, nei aplink ją nebuvo rasta alaus taros. Kritiškai vertintini liudytojų B. A. ir V. K. parodymai, jog jie įvykio metu mašinoje gėrė iš namų pasiimtą alų – kaip nustatyta, minėti liudytojai padėjo pareiškėjui ištraukti įklimpusią mašiną, tam užtruko apie 2 valandas, nurodė, kad ir miške gėrė alų, todėl kyla klausimas, kiek alaus liudytojai galėjo pasiimti iš namų, kad jo užteko tokiam ilgam laiko tarpui. Įvertinus šią situaciją, tai, jog po autoįvykio jokios alaus taros mašinoje ar aplink ją nebuvo rasta (o įvykio vieta buvo apžiūrėta policijos ir mašinoje rasti dokumentai ir miško želdinių projektai), darytina logiška išvada, jog liudytojai gėrė alų važiuodami į pagalbą pareiškėjui bei miške, toje vietoje, kur buvo užklimpusi mašina, alų ir pabaigė, ten išmetė tarą, dėl to jokia tara po įvykio ir nebuvo rasta. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes pažymėtina, kad teismas negali remtis nenuosekliais, klaidingais liudytojų parodymais, neatitinkančiais dokumentuose užfiksuotos ir nepaneigtos informacijos. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis turi būti konstatuota kompetentingos institucijos sprendime, tai šiuo atveju nebuvo padaryta, kas lemia neteisėtą ir nepagrįstą atsakovo išvadą dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovė Vaida Pakalniškytė teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčas kilo dėl VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimo, kuriuo 2010-10-25 nelaimingo atsitikimo darbe įvykį pripažino nedraudiminiu įvykiu todėl, kad pareiškėjas  nelaimingo atsitikimo metu dirbo ne su darbdaviu sulygtą darbą ir važiavo ne darbo reikalais į (duomenys neskelbtini), o pirkti alaus, kad atsilygintų traktorininkui Š., kuris padėjo ištraukti užklimpusį automobilį.  Tos pačios aplinkybės pasiteisino. Mano, kad sprendimas priimtas teisingas, įvertinus visas aplinkybes. Mažeikių skyrius nagrinėjo visus pateiktus dokumentus – tiek nelaimingo atsitikimo aktą, tiek ikiteisminio tyrimo medžiagą, kur buvo nustatytos visos aplinkybės. Nutarimas yra įsiteisėjęs. Liudytojai patvirtino, kad važiavo iš Akmenės į Vegerius, jau pabuvoję Akmenėje ir nusipirkę alaus.  Nepasitikėti ir netikėti šiuo nutarimu VSDFV Mažeikių skyrius neturėjo pagrindo. Spręsdami klausimą, kad iš „Svaro“ parduotuvės pirko alų, rėmėsi ikiteisminiu tyrimu, kurio metu du liudytojai per apklausas tai patvirtino. Sprendimas buvo priimtas 2012-03-14 – pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Įvykis įvyko 2010-10-25. Prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismui pateiktas atsiliepimas, kuriuo prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime iš esmės pritarta atsakovo argumentams.

Pareiškėjo J. P. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjui įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu.

VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendime Nr. SDR-95 nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei NADPL išmokų nuostatų 12 ir 13.2 punktais. VSDFV 2013 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. (11.1)I-3921  pagrįstas NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi ir  7 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1355/2014 nutarė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo J. P. skundas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SDR-95 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (11.1)I-3921 dalių, kuriomis jam įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, ir  šias  nurodytų  sprendimų dalis panaikinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas dėl NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo nebepasisakys.

Iš bylos medžiagos ir proceso šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas pagal 2009-07-27 darbo sutartį Nr. 254, sudarytą su VĮ Mažeikių miškų urėdija, dirbo miško želdinimo ir apsaugos inžinieriumi (I tomas, 47–48 b. l.). 2010-10-25 apie 17 val. 30 min. kelio  (duomenys neskelbtini) 2 km 109 m, vairuodamas pagal 2009-08-12 VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo įsakymą Nr. 1.5(V)-120 jam naudojimui priskirtą tarnybinį automobilį  „Mitsubishi L200“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (I tomas, 49 b. l.), pareiškėjas padarė eismo įvykį, tai yra automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir apsivertė. Eismo įvykio metu pareiškėjas buvo sunkiai sužalotas (I tomas, 41 b. l.). 2011-04-07  nelaimingo atsitikimo darbe aktu (forma  N-1) Nr. 1 buvo nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas yra susijęs su darbu, trauma sunki, o nelaimingo atsitikimo priežastis – Kelių eismo taisyklių pažeidimas, jas pažeidė pats pareiškėjas (1 tomas, 37–40 b. l.).

Atsakovas 2012-03-14 priėmė sprendimą Nr. SDR-95, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir NADPL socialinio draudimo įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi, bei Nelaimingų atsitikimų darbe profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12 punkte nurodytais pagrindais pareiškėjui 2010-10-25 įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu. Atsakovas sprendimu nustatė, kad nelaimingas atsitikimas pareiškėjui įvyko ne dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, o vežant alų M. Š., tai yra atliekant darbą, nesusijusį su pareiškėjo darbo funkcijomis (I t., 61 b. l.). Trečiasis suinteresuotas asmuo išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2013-06-10 sprendimu Nr. (11.1)I-3921 pritarė VSDFV Mažeikių skyriaus priimtam sprendimui ir paliko jį galioti. 

Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymo (bylai aktuali 2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-640 redakcija) 3 straipsnyje išaiškintas sąvokas, nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).

Nelaimingų atsitikimų darbe  tyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – ir Saugos ir sveikatos įstatymas). Šio įstatymo (bylai aktuali 2010 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. XI-802 redakcija) 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad sunkius nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas kartu su jo priedais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka išsiunčiamas atitinkamoms institucijoms ir nukentėjusiajam arba jo šeimai. Pagal Saugos ir sveikatos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, bei šio įstatymo nuostatas įgyvendinančių Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (bylai aktuali Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr.1559 redakcija) 53.4 punktą, tyręs nelaimingą atsitikimą darbe Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe N-1 ar N-2 formos aktus ir tyrimo dokumentų patvirtintas kopijas ir tyrimo medžiagą turi įteikti (išsiųsti) draudimo įstaigai (įstaigoms), kurioje (kuriose) nukentėjusysis apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

Byloje nustatyta, kad dėl pareiškėjui įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo atsakovas gavo Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą (forma N-1) su priedais (tyrimo medžiaga). Šiame akte, ištyrus nelaimingo atsitikimo aplinkybes, pateiktos išvados, kad sunkus nelaimingas atsitikimas įvyko 2010 m. spalio 25 d. 17.30 val. kelyje J. P., urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinieriui, kurio darbo pamainos trukmė nuo 8.00 iki 17.00 val., vykdant mišku apsodintų plotų apžiūros užduotį, naudojant įmonės suteiktą transportą; nelaimingo atsitikimo priežastis – Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats nukentėjusysis. Aprašant nelaimingo atsitikimo aplinkybes akte nurodyta, kad J. P. pagal susitarimą su Akmenės girininkijos girininko pavaduotoju A. R. turėjo iki 17 val. sugrįžti į girininkiją aptarti apžiūros rezultatų, kad daugiau nei 2 valandas sugaišo traukiant miško kelyje įklimpusį tarnybinį automobilį, jį ištraukus (padėjo du asmenys, po to trečias asmuo, atvykęs su traktoriumi), važiavo į girininkiją, pakeliui jo vairuojamas automobilis nuslydo nuo kelio bei apsivertė.

Minėtas nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra dokumentas, kuris nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos nelaimingo atsitikimo darbe sąvokos prasme reiškia, jog buvo atlikta specialiuosiuose teisės aktuose, t. y. Saugos ir sveikatos įstatyme bei Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, numatyta įvykio darbe tyrimo procedūra ir ištirtas įvykis pripažintas sunkiu nelaimingu atsitikimu darbe.

NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnis nustato nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais sąlygas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

Be to, NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvykę šiais atvejais: 1) papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje; 2) pakeliui į darbą ar iš darbo; 3) kai įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu (pagal Darbo kodekso 130 straipsnio 3 dalį) darbuotojas ieško naujo darbo; 4) apdraustiesiems atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio, kuris nustato kokie asmenys yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, 1 dalies 1 punktą, nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami, be kita ko,  asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Pareiškėjas nelaimingo atsitikimo metu pagal 2009 m. liepos 27 d. sudarytą darbo sutartį dirbo VĮ Mažeikių miškų urėdijoje  miško apželdinimo ir apsaugos inžinieriumi, t. y. buvo apdraustasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnis nustato, kokiais atvejais nelaimingi atsitikimai darbe nepripažįstami draudiminiais įvykiais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų. To paties straipsnio 2 dalis nustato atvejus, kad draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš aplinkybių, nurodytų NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2–6 punktuose. Taigi NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2–6 punktuose įstatymų leidėjas įtvirtino išimtis, kuriais atvejais nelaimingas atsitikimas darbe negali būti pripažintas draudiminiu įvykiu, nors ištyrus nustatoma, kad jis atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrinius klausimus reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (ginčo sprendimų priėmimo metu galiojo Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr.1504 redakcija). NADPL išmokų nuostatų 22 punkte nustatyta, kad nagrinėdamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos patvirtinimo aktus ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką. Kilus neaiškumui ar esant būtinybei gali būti pareikalauta papildomų dokumentų. Šių Nuostatų 24 punktas reglamentuoja, kad nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai, kurie išvardyti 24.1–24.13 papunkčiuose: darbo laiko apskaitos žiniaraštis; darbo sutartis ar įsakymas dėl priėmimo į valstybės tarnybą ir panašiai; pareiginė instrukcija (pareigybės aprašymas); įsakymas dėl komandiruotės; įvykio schema; liudytojų paaiškinimai apie nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos priežastis ir aplinkybes; pažyma apie traumos sunkumą; dokumentai (gydytojų išvados, tyrimų rezultatai, pažymos), kuriuose yra išvados dėl nukentėjusiojo neblaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų medžiagų; teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius teisės pažeidimus tiriančių institucijų; darbo sąlygų higieninė charakteristika, darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatų ir darbo sąlygų higieninio įvertinimo dokumentai; Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada; atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada; kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

Pagal NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies ir NADPL išmokų nuostatų 22, 24 punktais nustatytą teisinį reguliavimą, nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra išskirtas kaip dokumentas, kuriuo Fondo valdybos teritorinis skyrius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrą, turi vadovautis kiekvienu atveju. Tokiu teisiniu reguliavimu pabrėžta, kad priimant sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti atsižvelgiama į kompetentingos institucijos, kuriai įstatymų leidėjo suteikti įgaliojimai ištirti ir įvertinti įvykio darbe aplinkybes ir priežastis bei pateikti išvadas šiais klausimais (Valstybinės darbo inspekcijos), priimtu sprendimu. Akto priedai ir kiti NADPL išmokų nuostatų 24 punkte išvardyti dokumentai, tarp jų teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius teisės pažeidimus tiriančių institucijų (NADPL išmokų nuostatų 24.9 p.), yra papildoma informacija, kurią priimdamas sprendimą turi vertinti Fondo valdybos teritorinis skyrius.

Iš Sprendimo Nr. SDR-95 turinio matyti, kad jis priimtas atsižvelgiant į Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 31 d. nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 51-1-00349-10 dėl eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp Valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytų aplinkybių ir aplinkybių, kurios nurodytos atsakovo Sprendime Nr. SDR-95, atsižvelgiant į minėtą prokuroro nutarimą, yra prieštaravimų NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąlygų nustatymo prasme. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad sunkus nelaimingas atsitikimas (eismo įvykis) 2010 m. spalio 25 d. 17.30 val. įvyko J. P. vykdant mišku apsodintų plotų apžiūros užduotį. Nors nukentėjusiojo darbo pamainos trukmė nuo 8.00 iki 17.00 val., buvo prieita prie išvadų, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, o ne pakeliui iš darbo. Akte pažymėta, kad nukentėjusysis daugiau nei dvi valandas sugaišo ištraukiant miško kelyje įklimpusį tarnybinį automobilį. Atsakovo Sprendime Nr. SDR-95, atsižvelgiant į minėtą prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodyta, kad J. P. nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, o vežant alų M. Š., t. y. atliekant su darbo funkcijomis nesusijusius veiksmus.

Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad 2010-10-25 ryte pareiškėjas, vykdydamas darbines miško želdinimo ir apsaugos inžinieriaus pareigas, tai yra norėdamas paimti miško kultūrų projektus bei apžiūrėti apželdintus plotus, tarnybiniu automobiliu „Mitsubishi L 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš VĮ Mažeikių miškų urėdijos ir nuvyko į Kairiškių girininkiją, o iš jos – į Naujosios Akmenės girininkiją. Jis iš abiejų girininkijų paėmė miško kultūrų projektus, nurodė, jog ketina apžiūrėti pagal projektus apželdintus plotus (I t., 47–48, 43–44 b. l.; II t., 54–55 b. l., ikiteisminio tyrimo byla 33–34 b. l.).

Byloje nustatyta, kad miško kelyje pareiškėjo vairuojamas automobilis užklimpo. Pareiškėjas nurodo, jog telefonu neprisiskambinęs Naujosios Akmenės girininkijai, jis telefonu paprašė pagalbos pažįstamo V. K., kuris atvažiavo samdytu automobiliu su draugu B. A.. Jiems keletą valandų nepavykus automobilio ištraukti iš purvo, B. A. mama pakvietė į pagalbą (duomenys neskelbtini) gyvenantį traktorininką M. Š.. M. Š. atvažiavo traktoriumi ir automobilį ištraukė.

Pareiškėjas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu pateiktame paaiškinime nurodė, jog traktoriui ištraukus automobilį, jis su abiem draugais važiavo į Naujosios Akmenės girininkiją, pakeliui dar norėdamas apžiūrėti vieną pasodinto miško masyvą (1 t., 42 b. l.), ir tuo metu įvyko eismo įvykis. Atliekant ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas paaiškino, kad jis ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini), o pakeliui pasuko apžiūrėti dar vieno miško kultūromis apsodinto ploto (ikiteisminio tyrimo byla, 121–122 b. l.). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad kai ištraukė mašiną, važiavo link (Naujosios Akmenės), galvojo parvežti į miestą V. K. ir B. A., pažymėjo, kad su traktorininku B. A. dėl atlygio, kad padėjo ištraukti mašiną, nesitarė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tiesioginiai įvykių liudininkai buvo tik V. K. ir B. A.. Jie dalyvavo traukiant įklimpusį automobilį bei važiavo kartu su pareiškėju, automobilį ištraukus. Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų užfiksuotuose parodymuose (2010-10-25, 2010-10-28 liudytojų apklausos protokolai) liudytojas V. K. nurodė, kad paskambino J. P. ir pasakė, kad jo vairuojamas tarnybinis automobilis yra užklimpęs miške, prašė atvažiuoti padėti išstumti automobilį, nurodė, kad yra miške už Luokavos kalno. Jis su B. A. ėjo link miesto, susistabdė taksi automobilį ir nuvažiavo iki miško. Už Luokavos kalno paėjus 300 metrų pamatė ant keliuko užklimpusį J. P. džipą. Bandė automobilį išstumti, tačiau nepavyko. B. A. paskambino mamai ir ši surado traktorių, kuris atvažiavo ir džipą ištraukė. Paklausė traktorininko M. Š., kiek yra jam skolingi, šis atsakė, kad porą „bambalių“ alaus. Sutarę, kad atveš alų, tarpusavyje pakalbėjo, kad turi greitai susisukti, t. y. nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), nupirkti alaus ir grįžti, kol traktorius dar nebus toli nuvažiavęs, kad nereikėtų važiuoti į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavę į Naujosios Akmenės parduotuvę „Svaras“ nupirko alaus ir važiavo atiduoti alų traktorininkui. Bevažiuodami mašinoje V. K. ir B. A. gėrė alų. Važiuojant link Vegerių žvyrkeliu ir pravažiavus kelio vingį pajuto, kad sumėtė automobilį, automobilis slydo ir keletą kartų vertėsi (ikiteisminio tyrimo byla, 124–125, 126–127 b. l.). Pažymėtina, kad V. K. teismo posėdyje apklaustas nebuvo. Teismas išnaudojo visas galimybes iškviesti ir apklausti liudytoją V. K. teisme, du kartus buvo siųstas teismo šaukimas (II t., 200 b. l., III t., 15 b. l.) skirtingais adresais, tačiau šaukimo įteikti nepavyko, darbo vieta nenurodyta, niekur nedirba.

Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam paskambino draugas B. A. ir paprašė atvažiuoti ištraukti mašiną, nuvykęs į vietą ištraukė. Su pareiškėju nesikalbėjo, jis vairavo automobilį. Kai ištraukė mašiną, daugiau nebekalbėjo, jie nesakė, kur ruošėsi važiuoti. Ar asmenys buvo blaivūs – negali pasakyti. Niekas nieko negėrė, butelių nematė. Atlygio jam nežadėjo, iš draugiškumo važiavo ištraukti. Po to sužinojo, kad įvyko eismo įvykis, apsivertė jų mašina. Nuo tos vietos yra 5–8 km. B. A. yra jo pažįstamas, padėkojo ir pasakė, kad kada nors atsiskaitys.

Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėją J. P. pažįsta, santykiai darbiniai, dirba girininku. J. P. važiavo apžiūrėti objektų, buvo įklimpęs tarnybinis automobilis, ištraukė, važiavo ir įvyko avarija. Yra objektų, kuriuos turi apžiūrėti ir ten jis važiavo. Pagal miško ženklinimo taisykles rudenį atliekama inventorizacija ir objektus privalo apžiūrėti, kiek medelių prigijo, kiek neprigijo, įvertinti. J. P. tikrina jų atliktą darbą. Prieš dieną ar dvi buvo kalbėta, kad jis važiuos apžiūrėti mišką. Tuos objektus apžiūrėti reikia važiuoti link Naujosios Akmenės. Lanką reikia apvažiuoti, o ne per laukus. Vegerių kryptimi į mišką važiavo. Tą dieną su pareiškėju nebendravo. Jis turėjo projektus ir pagal juos važiavo apžiūrėti.

Liudytojas B. A. ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų užfiksuotuose parodymuose (2010-10-28 liudytojo apklausos protokolas, 2010-11-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolas) nurodė, kad būnant su V. K. jam (V. K.) paskambino J. P. ir pasakė, kad jo vairuojamas automobilis užklimpo miške. Prašė atvažiuoti padėti išstumti automobilį. Sakė, kad yra miške už Luokavos kalno. Abu su V. K. ėjo link miesto. Prie ligoninės susistabdė taksi automobilį, kuris nuvežė iki miško ir išleido. Už Luokavos kalno paėjus apie 300 metrų pamatė ant keliuko užklimpusį Justo džipą. Bandė jį išstumti, kėlė džipą domkratu, kišo po ratais pagalius ir eglišakes, bet išstumti negalėjo. Automobilis buvo užklimpęs stipriai, jo ratai buvo giliai įsikasę, bet automobilio dugnas nebuvo pasidėjęs ant žemės. Tada B. A. paskambino mamai ir ši surado traktorių, kuris atvažiavo ir automobilį ištraukė. Traktorininko klausė, kiek skolingi. Jis sakė, kad porą „bambalių“ alaus. Sutarę, kad atveš alų kalbėjo, kad turi greitai susisukti, t. y. nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), nupirkti alaus ir grįžti, kol traktorius dar nebus toli nuvažiavęs, kad nereiktų važiuoti į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavę Naujojoje Akmenėje parduotuvėje „Svaras“ nupirko alaus ir važiavo atiduoti traktorininkui. J. P. sėdėjo už automobilio vairo, jis su B. A. – automobilio gale. B. A. sėdėjo už vairuotojo, o jis – už keleivio vietos. Važiuojant link Vegerių žvyrkeliu ir pravažiavus kelio vingį pajuto, kad „užmetė“ automobilio galą. Viskas vyko labai greitai, automobilis ne mažiau kaip du kartus vertėsi ir sustojo kelio krašte priekiu į laukus (ikiteisminio tyrimo byla, 129–132 b. l.).

Liudytojas B. A. 2015 m. sausio 22 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo J. P. nepažįsta. V. K. atvažiavo pas jį į svečius, kartu gėrė. Prisimena, jog teko padėti ištraukti pareiškėjo J. P. užklimpusį tarnybinį automobilį miške. Nepavykus ištraukti jis paskambino draugui traktorininkui M. Š., jis atvažiavo ir ištraukė. Ištraukus mašiną J. P. juos vežė namo, tačiau darbo reikalais pasuko į mišką, tada ir įvyko nelaimė. Traktorininkas M. Š. ištraukė užklimpusią mašiną, draugiškai prašė padėti, sakė, kad atvažiuos kokią dieną gal alaus išgers, jis draugiškai padėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jį apklausė, tuo metu buvo neblaivus ir pasirašė net neskaitęs. Nurodė, kad su taksi atvažiuodami pas Justą pirko alų. Kai išsiblaivė, suprato, kad ne taip buvo. Vieną kartą buvo apklaustas. Pasirašė po liudytojų protokolu, neskaitė, buvo neblaivus. Fotografuotas irgi buvo neblaivus. 2010 m. spalio 28 d. apklausė, tuomet, kai vežė į apklausą, buvo išgėręs alaus. Eismo įvykis įvyko iš miško važiuojant į (duomenys neskelbtini). Po avarijos pareiškėjo nematė.

Taigi liudytojo B. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nesutampa su teismo 2015 m. sausio 22 d. posėdyje duotais parodymais. Būtent ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. A. nurodė, kad M. Š. už pagalbą traktoriumi ištraukiant įklimpusį automobilį paprašė nupirkti alaus. Todėl pareiškėjas ir paminėti liudytojai V. K. ir B. A. nusprendė, kad jie spės Naujojoje Akmenėje nupirkti alų ir grįžti atgal, kol traktorininkas apsisuks ir važiuos į Vegerius. V. K., B. A. sėdo į pareiškėjo vairuojamą tarnybinį automobilį ir visi trys nuvažiavo į Naująją Akmenę pirkti alaus. Naujojoje Akmenėje parduotuvėje „Svaras“ jie nupirko alaus ir Vegerių kryptimi važiavo atgal keliu (duomenys neskelbtini). Tuomet įvyko eismo įvykis – automobilis slydo ir vertėsi. Tačiau šiuos parodymus liudytojas B. A. 2015 m. sausio 22 d. teismo posėdyje paneigė, nurodė, kad alaus nevažiavo pirkti, jog alų jau buvo atsivežę anksčiau, kai važiavo padėti pareiškėjui ištraukti automobilį, taip pat nurodė, kad kai ištraukė užklimpusią mašiną J. P. juos vežė namo, tačiau darbo reikalais pasuko į mišką, tada ir įvyko eismo įvykis. Teismas liudytojo B. A. parodymus dėl įvykio aplinkybių, išsakytus teismo posėdžio metu, vertina kritiškai, nes jie prieštarauja parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, t. y. iš esmės liudytojas pakeitė savo parodymus, todėl teismas jais nesivadovauja. Teismas vadovaujasi iš karto po eismo įvyko užfiksuotais parodymais. Pažymėtina, kad visose apklausose liudytojai nurodė tas pačias eismo įvykio aplinkybes, tai yra, kad eismo įvykis įvyko pareiškėjui važiuojant (duomenys neskelbtini) kryptimi iš (duomenys neskelbtini) ir vežant Naujojoje Akmenėje nupirktą alų automobilį ištraukusiam M. Š., tai yra, kad iki įvykstant eismo įvykiui, pareiškėjo kelionės tikslas buvo atsiskaityti su automobilį ištraukusiu traktorininku.

Liudytojas B. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus buvo neblaivus. Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojas B. A. buvo apklaustas  2010-10-28 ir 2010-11-05 (liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas). Duomenų, kad apklausiant liudytoją B. A. jis buvo neblaivus, byloje nėra. O liudytojas V. K. buvo apklaustas iš karto po eismo įvykio ir dar kartą – 2010-10-28. Ikiteisminio tyrimo byloje pateikta V. K. alkotesterio kiekio matuoklio 2010-10-25 šaknelė, kurioje užfiksuotas 1,13 promilės (19.10 val.) girtumas. Liudytojo V. K. apklausa pradėta 2010-10-25 19.10 val. ir baigta 19.40 val. Taip pat V. K. buvo apklaustas 2010-10-28, tačiau šios apklausos metu nenustatyta, kad liudytojas buvo neblaivus, iš esmės V. K. nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir ankstesnėje apklausoje.

Liudytoja D. Š. 2015 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. spalio mėn. dirbo Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyr. tyrėja ir atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Yra tyrusi vieną eismo įvykį dėl miškų urėdijai priklausiusio automobilio. Protokole fiksuojama, ką žmogus pasako. Jei žmogus taip pasakė, tai taip ir užrašė. Neblaivių žmonių neapklausinėja. Jei apklausė, tai jis neatrodė neblaivus. Visi dirbo įvykio vietoje. Abejonių nekilo tuo metu dėl blaivumo. Pasiūlė parodyti ir paaiškinti, kur ir kokiomis aplinkybėmis įvyko įvykis, ką jis eidamas aiškino ir rodė, tas užfiksuota protokole, turbūt yra nuotraukos. Viską paaiškino B. A., tai ir užrašė. Liudytojai pasirašo dėl melagingų parodymų, jie įspėti dėl atsakomybės. Parodymus perskaito ir liepia perskaityti patiems, kad žinotų, po kuo pasirašo. Visi liudytojai apklausti buvo ir įspėti dėl melagingų parodymų, dėl atsakomybės. Kodėl V. K. buvo apklaustas du kartus, pasakyti negali, gal kažkokias aplinkybes reikėjo papildomai išsiaiškinti, neatsimena. Kas buvo paimta iš įvykio vietos, viskas yra ikiteisminio tyrimo byloje.  

  Be to, tyrėja D. Š., vadovaudamasi liudytojų V. K. bei B. A. parodymais, patikrino  pareiškėjo vairuojamo automobilio kelionės maršrutą prieš eismo įvykį bei jį išmatavo. Tyrėja  nustatė, kad kelio atkarpa nuo tos vietos, kur buvo įklimpęs automobilis,  iki Naujojoje Akmenėje esančios „Svaro“ parduotuvės  bei  atgal iš (duomenys neskelbtini) kryptimi iki vietos, kur įvyko eismo įvykis, yra 13,7 km (ikiteisminio tyrimo byla, 103–104 b. l.). Tas pačias aplinkybes iš dalies patvirtina ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, schema, Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvados (ikiteisminio tyrimo byla, 6–24, 82–84, 89–95, 107–111 b. l.). Ta aplinkybė, jog po eismo įvykio apžiūrint įvykio vietą  nebuvo užfiksuota, jog automobilyje buvo vežamas alus, nepaneigia kitų ikiteisminio tyrimo byloje įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo po automobilio ištraukimo iki eismo įvykio nuvažiuotą maršrutą bei šios kelionės tikslą.

Kolegija pažymi, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTĮ 57 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 dalis). Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi teismas išklausęs liudytojų parodymus bei ištyręs visus surinktus įrodymus daro išvadą, kad pareiškėjas J. P. po to, kai buvo ištrauktas įklimpęs jo vairuojamas tarnybinis automobilis, su V. K. ir B. A. važiavo į (duomenys neskelbtini) nupirkti alaus M. Š., vežant alų M. Š. ir įvyko eismo įvykis, t. y. atliekant darbą, nesusijusį su jo darbinėmis funkcijomis. Teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad traktoriui išraukus tarnybinį automobilį, jis su abiem draugais važiavo į (duomenys neskelbtini) girininkiją, pakeliui dar norėdamas apžiūrėti vieną pasodinto miško masyvą, t. y. pareiškėjas dirbo darbo sutartyje sulygtą darbą ir tada įvyko avarija. Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko 2010-10-25 apie 17 val. 30 min., kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių nuotraukų, viskas vyko prieblandoje, todėl pareiškėjo teiginiai, jog traktoriui ištraukus tarnybinį automobilį jis dar norėjo dar apžiūrėti vieną pasodinto miško masyvą, vertintini kritiškai.

Teismas įvertinęs šioje byloje visus surinktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimuose nurodytą pagrindą pripažinti pareiškėjui įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu dėl to, jog eismo įvykis įvyko ne dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, patvirtino tiriant nelaimingą atsitikimą darbe surinktų įrodymų visuma bei liudytojų parodymai, todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų dalys, kuriose vadovaujamasi NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 12 punktu, yra teisėtos ir pagrįstos. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindų jų panaikinti ir įpareigoti atsakovą pareiškėjui įvykusį nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykiu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus ir atsakovą įpareigoti pareiškėjui įvykusį nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykiu. Todėl pareiškėjo patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo J. P. patikslintą skundą dėl reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SDR-95 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (11.1)I-3921 dalis, kuriomis jam  įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pagrindu, įpareigojimo  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių 2010 m. spalio 25 d. nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                 Žanas Kubeckas

Arvydas Martinavičius

       Jarūnė Sedalienė