Administracinė byla Nr. eI-1536-815/2018

                                                                                                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00190-2018-4

                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.3; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 8 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjui I. A. (I. A.),

pareiškėjo I. A. (I. A.) atstovui advokatui Andriejui Melkovui,

atsakovės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atstovėms šios institucijos Pasų skyriaus vedėjai J. M. ir šio skyriaus l. e. vyriausiojo specialisto pareigas R. P.,

vertėjui Giedriui Kašubai,

                                          viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. A. (I. A.) skundą atsakovei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,               

n u s t a t ė:

I

              1. Pareiškėjas pateiktame skunde prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba, ir atsakovė) 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 00003 „Dėl atsisakymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (duomenys neskelbtini) piliečiui I. A.“ ir įpareigoti Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (duomenys neskelbtini)piliečiui I. A..

              2. Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu nesutinka ir mano, kad nebuvo tinkamai įvertinta galima pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui ir viešajam interesui bei neįvertinti jo pateikti papildomi dokumentai. Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nubaustas pagal baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 ir 2 dalis bei
292 straipsnį ir paskirtą bausmę atliko. Pareiškėjas pažymi, kad įvertinus baudžiamojoje byloje pateiktų dokumentų turinį, matyti, kad nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę visuomenei ar valstybės saugumui. 

              3. Pareiškėjo manymu, atsakovė neatsižvelgė į Švenčionių rajono apylinkės teismo
2017 m. birželio 30 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą dėl pareiškėjo sulaikymo ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę įpareigojant pareiškėją kiekvieną antradienį ir trečiadienį nuo 10 val. iki 12 val. atvykti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą. Skunde pareiškėjas pažymi, kad teismas minėtu sprendimu konstatavo, jog nėra duomenų apie pareiškėjo keliamą grėsmę visuomenės ar valstybės saugumui ir pažymėjo, jog pareiškėjas pagrįstai naudojosi teisėmis, išdėstytomis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas serga užkrečiamomis ligomis ar siekiama jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Teismas taip pat pažymėjo, jog, išskyrus išrašą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra jokio dokumento, iš kurio matytųsi, kokiu pagrindu toks sprendimas buvo priimtas, o su šio dokumento tekstu nėra susipažinęs ir pareiškėjas.

              Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
(toliau – ir Migracijos departamentas), atsižvelgęs į Švenčionių rajono apylinkės teismo
2017 m. birželio 30 d. sprendimą, 2017 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, jog pareiškėjas nekelia grėsmės ir pavojaus visuomenės tvarkai bei saugumui, todėl pareiškėjui nėra suprantama, kokiu pagrindu atsakovė padarė priešingas išvadas ir priėmė skundžiamą sprendimą, kai pati centrinė institucija pripažino, jog pareiškėjas nekelia grėsmės visuomenei.

              4. Skunde pažymima, kad atsakovė nenurodė, jog jai buvo pateikti papildomi dokumentai, patvirtinantys informaciją apie pareiškėjo sutuoktinę ir du nepilnamečius vaikus, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėjas mano, kad svarbu įvertinti, ar jis yra integravęsis į Lietuvos visuomenę ir socialinį gyvenimą, ar pareiškėją sieja su Lietuvos Respublika glaudūs ir stiprūs socialiniai ryšiai bei pažymi, kad atsisakius išduoti Europos Sąjungos šeimos nario kortelę nuolat gyventi Lietuvoje, būtų nepagrįstai apribotos pareiškėjo ir jo šeimos narių teisės į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Tuo pagrindu pareiškėjas pažymi Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką bylose Berrehab v. the Netherlands ir Marckx v. Belgium, kuriose buvo akcentuota, jog pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas. Visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į Konvencijos 8 straipsnyje ginamą teisę.

              Pareiškėjas skunde pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimas, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką ar jam panaikinama teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir būti proporcingas (2017 m. sausio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1048-624/2017). Pareiškėjo manymu, priemonės, kurių imtasi dėl valstybinės politikos ar visuomenės saugumo priežasčių, turi atitikti proporcingumo principą ir turi būti grindžiamos vien tik atitinkamo asmens elgesiu. Buvę kriminaliniai nusikaltimai patys savaime negali būti tokių priemonių ėmimosi priežastis. Atitinkamo asmens elgesys turi kelti tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų. Pateisinimai, kurie yra nesusiję su atvejo aplinkybėmis arba grindžiami bendrosios prevencijos sumetimais, nėra priimtini (2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68, 27 straipsnio 2 dalis).

              5. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Lenkijos Respublikos 2017 m. birželio 26 d. draudimo atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi, pažymi, kad nebuvo supažindintas su šiuo sprendimu ir jam nėra žinomas minėto sprendimo turinys.

              6. Pareiškėjas, remdamasis skunde išdėstytų aplinkybių visuma bei proporcingumo principu, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir skundą tenkinti. 

II

              1. Atsakovė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą išduoti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę tuo pagrindu, kad jo sutuoktinė, būdama Lietuvos Respublikos piliete, pasinaudojo laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje teise. Atsakovė nurodo, kad siekdama patikrinti pareiškėjo ir jo šeimos asmens duomenis bei tai, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), kuris pateikė išvadą, patvirtinančią, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.

              Atsakovė pažymi, kad gautoje išvadoje buvo nustatyta, jog pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu dėl Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio (neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną) ir
300 straipsnio 1 ir 2 dalių (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu bei pagamino, siuntė, laikė, gabeno, panaudojo ar realizavo netikrą asmens dokumentą), o įskaičius pareiškėjo arešto bausmę ir kratos metu paimtą turtą baudai sumokėti, buvo laikoma, kad pareiškėjas atliko jam paskirtą bausmę. Atsakovė pažymi, kad padaryta nusikalstama veika, už kurią atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 3 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas, o veikos, už kurias atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalies nuostatas kvalifikuojamos kaip apysunkiai nusikaltimai, o neteisėtas žmonių gabenimas yra rimtas tarpvalstybinio masto nusikaltimas, turintis didelę žalą žmonėms ir itin neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes.

              2. Atsiliepime atsakovė pažymi, kad Lenkijos Respublika 2017 m. birželio 26 d. priėmė draudimą atvykti pareiškėjui į Šengeno erdvę, o sprendimas buvo grindžiamas pareiškėjo grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui bei dėl trečiojo šalies piliečio padarytų sunkių nusikalstamų veikų.

              3. Atsakovė nurodo, kad Administracinių nusižengimų registre, laikotarpiu nuo
2014 m. iki 2017 m., yra užfiksuota 20 pareiškėjo padarytų administracinių pažeidimų ir vienas administracinis nusižengimas bei mano, jog šios aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjo veiksmai yra neatsitiktiniai, charakterizuoja jo asmenybę ir patvirtina pažeidimų pakartotinumą, todėl galima teigti, kad pareiškėjas ateityje nesikeis ir darys naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus.

              4. Atsakovė akcentuoja, kad Migracijos departamentas 2017 m. gruodžio 22 d. raštu
Nr. (15/3-14)10K-51681 yra išreiškęs nuomonę, jog pareiškėjui neturėtų būti išduota kortelė, nes asmuo nepateikė teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindžiančio dokumento, o turėtas leidimas gyventi (duomenys neskelbtini) buvo suklastotas ir yra panaikintas, todėl atsakovė mano, jog pagrįstai buvo nustatyta pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

              5. Atsiliepime pažymima, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis, nes tiek Policijos departamento pateiktoje išvadoje, tiek ginčijamame sprendime nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai. Atsakovės nuomone, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nėra linkęs laikytis viešosios tvarkos, priešingai, jo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali ir akivaizdi, o atsisakymas išduoti kortelę vertintinas kaip proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti visuomenės interesus.

              Atsakovė, vadovaudamasi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodo, kad Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos narys į Lietuvos Respubliką neįleidžiami, jeigu jų buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Atsakovė mano, kad pagal minėtą Įstatymo nuostatą atsisakymui išduoti kortelę, užtenka įvertinti, ar užsieniečio elgesys praeityje sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai galimybę. Atsakovė akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pripažinęs, kad užsieniečių grėsmė viešajai tvarkai gali būti konstatuojama ir nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2603-756/2017, 2017 m. kovo
24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2920-858/2017 ir kt.).

              6. Atsakovė, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat į byloje surinktus duomenis apie pareiškėjo elgesį praeityje, daro išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei, o pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, todėl atsisakymas išduoti kortelę yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, atsakovė prašo pareiškėjo skundą atmesti.

III

              1. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir pažymi, kad 2017 m. gruodžio 13 d. buvo pateikęs atsakovei išvadą, patvirtinančią, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei ir pažymi, kad nusikalstamos veikos, už kurias buvo nuteistas pareiškėjas, atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų tikrinimo aprašo 12.1 ir 13.1 papunkčius, pagal kuriuos asmuo pripažįstamas keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              2. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad departamentas negali nei paneigti, nei patvirtinti ginčijamo sprendimas teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi įtakos jo priėmimui neturėjo.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjas I. A. ir jo atstovas advokatas A. Melkovas iš esmės rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą patenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atstovės J. M. ir R. P. iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

              Šioje administracinėje byloje, inter alia (be kita ko), nustatyta:

              1. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti ar pakeisti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (b. l. 61–65). Pareiškėjas kaip pagrindą nurodo, kad yra Europos Sąjungos piliečio ar Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktinis ir kartu su prašymu pateikė (duomenys neskelbtini)piliečio pasą (b. l. 66–74), sutuoktinės B. A. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (b. l. 75) ir 2006 m. balandžio 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išrašą, patvirtinantį santuokos sudarymą (b. l. 76). Pareiškėjas teismui taip pat pateikė dokumentus patvirtinančius, jog sutuoktiniai turi du sūnus, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. A. A. A. (A. A. A.) ir M. A. A. A. (M. A. A. A.) (b. l. 28, 35–37). Pareiškėjo sutuoktinė atsakovui taip pat pateikė 2017 m. lapkričio 30 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėju nuo santuokos sudarymo gyveno (duomenys neskelbtini), 2007 m. išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), o nuo
2016 m. liepos mėn. persikraustė gyventi į Lietuvos Respubliką bei deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

              2. Atsakovė atlikto patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjui 2014 m. balandžio 18 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki
2015 m. balandžio 18 d. Leidimo išdavimo pagrindas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir
45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (ketinimas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje).

              3. Nagrinėjamoje byloje taip pat yra pateiktas Švenčionių rajono apylinkės teismo
2017 m. birželio 30 d. sprendimas (b. l. 24–26), kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pratęsimo iki 2017 m. spalio 2 d. Teismas įvertino tai, kad pareiškėjas jam baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę atliko. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus nustatė, kad nėra duomenų apie pareiškėjo keliamą grėsmę visuomenės ar valstybės saugumui. Pažymėjo, kad pareiškėjas pagrįstai naudojosi teisėmis, išdėstytomis 2004 m. balandžio
29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Taip pat tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad užsienietis sirgtų kokiomis nors užkrečiamomis ligomis arba būtų siekiamąjį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Be to išskyrus įrašą, jog šiam užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra jokio dokumento, iš kurio būtų matyti, kokiu pagrindu toks sprendimas buvo priimtas, su šio dokumento tekstu nėra susipažinęs ir užsienietis. Teismas pažymėjo, jog užsieniečio šeima turi gyvenamąją vietą Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), o  jo sutuoktinė dirba
UAB „(duomenys neskelbtini)” generaline direktore ir šią aplinkybę vertino kaip patvirtinimą, jog užsienietis turi kur gyventi ir pajamų (šeimos nario), iš kurių gali gyventi. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pratęsti šio užsieniečio sulaikymo terminą, nes yra pagrįsta galimybė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą dėl pareiškėjo sulaikymo ir paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę įpareigojant pareiškėją kiekvieną antradienį ir trečiadienį nuo 10 val. iki 12 val. atvykti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą. Priemonė buvo paskirta iki 2017 m. spalio 2 d.

              Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat 2017 m. liepos
5 d. (b. l. 20–23) nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo apeliacinį skundą, jį tenkino ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo  2017 m. birželio 6 d. sprendimą dėl pareiškėjo sulaikymo.

              4. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į Švenčionių rajono apylinkės teismo
2017 m. birželio 30 d. sprendimą, 2017 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino
2015 m. birželio 23 d. priimtą sprendimą Nr. (15/5-3)4U-368, pagal kurį buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2025 m. birželio 23 d., įrašyti šiuos duomenis į Užsieniečių registrą ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Migracijos departamentas minėtu sprendimu nusprendė panaikinti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir išbraukti duomenis apie jį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, taip pat atšaukti įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, įvestą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

              5. Atsakovė taip pat 2017 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Policijos departamentą su paklausimu, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, kuris 2017 m. gruodžio 13 d. raštu
Nr. 5-S-11925 „Dėl I. A grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo“ (b. l. 95–97) nurodė, kad patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą nustatyta, jog pareiškėjas
2017 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalį „Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“ ir
300 straipsnio 1 dalį „pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo“ bei to paties straipsnio 2 dalį „pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo“. Baudžiamuoju įsakymu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, veikdamas kartu su kitais asmenimis, suklastojo tikrus dviejų (duomenys neskelbtini) piliečių pasus, pagamino netikras Šengeno vizas ir pardavė suklastotus pasus bei neteisėtai gabeno užsieniečius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pareiškėjui buvo paskirta 30 parų arešto bausmė ir
2 108,96 Eur bauda, o įskaičius paskirtą arešto bausmę ir kratos metu rastus ir paimtus 1 165 Eur buvo laikoma, kad pareiškėjas atliko jam paskirtą bausmę

Policijos departamentas patikrino Administracinių nusižengimų registrą ir pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, jog pareiškėjas yra padaręs 20 administracinių teisės pažeidimų ir 1 administracinį nusižengimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. buvo nubaustas pagal Administracinių pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 2012 straipsnį „Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimas arba melagingų deklaravimo duomenų pateikimas“,
ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą“ bei 5 kartus pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį „Nustatyto greičio viršijimas“. 2015 m. pareiškėjas buvo 3 kartus nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį „Nustatyto greičio viršijimas“ bei 2 kartus pagal to paties straipsnio 4 dalį ir 1 kartą pagal 5 dalį. 2016 m. pareiškėjas buvo nubaustas už 1 pažeidimą pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį „Nustatyto greičio viršijimas“ 2 kartus pagal to paties straipsnio 4 dalį ir 2 kartus pagal 5 dalį. Policijos departamentas nerado informacijos, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs už šiuos pažeidimus nustatytą baudą. 2017 m. pareiškėjas buvo nubaustas už 2 nusižengimus pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 418 straipsnį 1 dalį „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas“, informacijos, kad būtų sumokėta bauda už šį pažeidimą taip pat nerasta.

              Policijos departamentas pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, jog buvo patikrinta Šengeno informacinė sistema, kurioje nustatyta, kad 2017 m. birželio 26 d. Lenkijos Respublika paskelbė pareiškėjui draudimą atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnį. Draudimas galioja iki 2020 m. birželio 26 d, o pagrindas – trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką ir yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje.

              Policijos departamentas išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-758 „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 12.1 ir 13.1 papunkčius, pagal kuriuos pareiškėjas pripažintinas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

              6. Atsakovė patikrinimo metu taip pat 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 10-S-188589 (b. l. 100) kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
(toliau – ir Migracijos departamentas), kuris 2017 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (15/3-14)10K-51681
(b. l. 101) nurodė, jog pareiškėjas nepateikė teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, o turėtas leidimas gyventi (duomenys neskelbtini) buvo suklastotas ir yra panaikintas, o pareiškėjui uždrausta iki 2025 m. birželio 23 d. atvykti į Lietuvos Respubliką (b. l. 110–111). Migracijos departamentas rašte pažymėjo, kad pareiškėjui neturėtų būti išduota Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelė. Pažymėtina, kad dėl leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) yra pasisakiusi Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba), kuri 2017 m. balandžio 28 d. pateikė specialisto išvadą Nr. 109(KTS)-53 (b. l. 107–109), kurioje konstatuota, jog pareiškėjo leidimas gyventi (duomenys neskelbtini) Nr. E16197322, pagamintas ne pagal leidimų gyventi (duomenys neskelbtini) blankų gamybos reikalavimus ir yra netikras.

              7. Atsakovė, įvertinusi patikrinimo metu gautus dokumentus ir išvadas, priėmė skundžiamą 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 00003 „Dėl atsisakymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (duomenys neskelbtini)piliečiui I. A.“
(b. l. 102–105). Skundžiamame sprendime atsakovė konstatavo, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, todėl buvo nuspręstą neišduoti pareiškėjui Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės.

II

              1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. A. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 00003 „Dėl atsisakymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (duomenys neskelbtini) piliečiui I. A.“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punktą) ir įpareigoti Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (duomenys neskelbtini) piliečiui I. A..

              2. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Skundžiamame sprendime yra remiamasi Policijos departamento raštu (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą), kuriame aiškiai išdėstomos pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos (be kita ko, nusikaltimai, iš kurių vienas yra apysunkis). Šias veikas pareiškėjas pripažino teismo posėdžio metu, taip pat paaiškino, kad jis jas pripažino baudžiamajame teisme, nors jų realiai neatliko, o tiesiog prisiėmė atsakomybę už savo klientų padarytas veikas. Dar daugiau, Policijos departamentas išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-758 „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12.1 ir 13.1 papunkčius, pagal kuriuos pareiškėjas pripažintinas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

              Kartu pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas jau daugiau negu 10 metų yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę, su kuria augina du sūnus, kurie taip pat yra Lietuvos Respublikos piliečiai (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą). Duomenų byloje, kad pareiškėjas nesirūpintų savo šeima, nėra.

3. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas turi pasverti du gėrius: viena vertus, pareiškėjo teisę, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, be kita ko, apimančią jo pareigą rūpintis šeima ir nepilnamečiais vaikais, ir, kita vertus, visuomenės bendrą gėrį, t. y. viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, taip pat išreikšta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, yra svarbesnė teisinė vertybė negu viešoji tvarka, kuriai pareiškėjas grasina, padaręs apysunkį nusikaltimą ir kitus mažiau pavojingus teisės pažeidimus. Teismo vertinimu, pareiškėjo atliekamos pareigos šeimai yra itin svarbus teisine, moraline ir bendražmogiška prasme gėris, potencialiai nukreiptas į ateitį, į pareiškėjo šeimos gerovę. Gi, praeityje pareiškėjo padaryti administraciniai pažeidimai, menkai begraso viešajai tvarkai (dėl jų teistumas nyksta per metus (antai, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., 36 straipsnyje buvo nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, galiojančio nuo 2017 m. sausio 1 d., 40 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, jog, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai)), be to, pagal minėtą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtintą Tvarkos aprašą tik apysunkiai nusikaltimai tikrai galėtų grasinti viešajai tvarkai. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje prisidengiant paminėtais teisės pažeidimais, atliekamas viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo gynimas negali paneigti žmogaus teisės į jo šeimos gyvenimo gerbimą, taip padarant tokią teisę menama. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo vaikai yra Lietuvos piliečiai, kad pareiškėjo sutuoktinė yra taip pat Lietuvos pilietė, kad jie visi nuo 2016 m. gyvena Lietuvoje. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas išduoti ar pakeisti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, turi būti vertinamas iš naujo.

              4. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjo I. A. skundas tenkintinas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 00003 „Dėl atsisakymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (duomenys neskelbtini)piliečiui I. A.“ naikintinas, o atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo I. A. (I. A.) skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 00003 „Dėl atsisakymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (duomenys neskelbtini)piliečiui I. A.“.

Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo I. A. (I. A.) prašymą išduoti jam Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                          Marius Bajoras

                 Violeta Petkevičienė

                 Ernestas Spruogis