Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-600-491-2007].doc
Bylos nr.: 1S-600-491/2007
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                    NUORAŠAS

                                                                                                                 1 S – 600 – 491 / 2007

 (S)

N  U  T  A  R  T  I  S

2007 m. gruodžio 27 d.    

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,      

dalyvaujant :

prokurorei Dalei Markauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo A. O., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, pagrindinio išsilavinimo, ankščiau teisto,

skundą dėl 2007 m. gruodžio 7 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas   

NUSTATĖ:

Skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas dviems mėnesiams tuo pagrindu, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus labai sunkius, sunkius ar BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus bei bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo.

Skundu kaltinamasis prašo šią nutartį panaikinti, jį iš suėmimo paleisti bei paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo patikrinti, ar yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką ir nurodyti tokio sprendimo motyvus. Teismas apsiribojo tik nurodydamas įrodymų šaltinius (duomenis), kad jis padarė nusikalstamą veiką, tačiau savo sprendimo nemotyvavo. Iš nutarties turinio nematyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, todėl suėmimas paskirtas neteisėtai. Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog  jis gali slėptis nuo prokuroro ar teismo. Vien tik bausmės griežtumas bei nusikaltimo sunkumas neapsprendžia suėmimo skyrimo šiuo pagrindu. Ankščiau niekada nėra slėpęsis nuo teisingumo institucijų ir nežada slėptis. Nurodo, kad yra susijęs socialiniais ryšiais su savo gyvenamąja vieta – Ančiškių kaimu – ten gyvena sesuo ir du nepilnamečiai broliai, todėl turi padėti motinai juos išlaikyti, nes tėvas yra miręs.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti. 

Skundas atmetamas.

A. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad 2007 m. birželio 24 d. apie 0.30 val. Biržų rajone Ančiškių kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojęs fizinį smurtą prieš S. L. nutempė ją į T. G. butą, kur sudavęs jai smūgius į įvairias kūno vietas, taip nežymiai sutrikdydamas S. L. sveikatą ir atimdamas jai galimybę priešintis, ją išžagino ir seksualiai prievartavo.

Kaltinamasis neigia padaręs veikas, kuriomis yra kaltinamas.

Pagal BPK 125 str. 2 d., be kita ko, nutartyje skirti kardomąją priemonę (arba pratęsti jos terminą) teismas privalo nurodyti duomenis, leidžiančius manyti, kad įtariamasis padarė tą nusikalstamą veiką, nes tik esant pakankamai tokių duomenų kardomoji priemonė iš viso gali būti skiriama (BPK 121 str. 2 d.). Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas tokių duomenų nenurodė. Tačiau, šis pažeidimas nedaro nutarties neteisėta ar nepagrįsta, nes aukštesnės instancijos teismui susipažinus su pateikta medžiaga apie kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas akivaizdu, jog tokių duomenų pakanka – tai pirmiausiai nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada apie jai padarytus sužalojimus, įvykio vietos apžiūros protokolas, kaltinamajame akte išvardintų liudytojų (apie juos kaltinamajam žinoma, nes jis jau turėtų būti gavęs kaltinamąjį aktą) parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Visuma šių faktinių duomenų suteikia pagrindą išvadai, jog prokuroras kaltinamajam turėjo pagrindą pareikšti kaltinimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. Ar šių duomenų pakaks įrodyti kaltinamojo kaltę, spręs bylą nagrinėsiantis teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs.

A. O. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios yra sunkūs, tyčiniai, baigti nusikaltimai. Už juos baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę, gerokai griežtesnę nei 1 metai. Kaltinamasis anksčiau du kartus teistas už tyčinius apysunkius nusikaltimus, niekur nedirbo ir nesimokė, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų legalų ar teisėtą pragyvenimo šaltinį. Be to, jis nevedęs, neturi tvirtų socialinių ryšių, todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus sunkius nusikaltimus ar kitus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. bei, siekdamas išvengti realios jam gręsiančios bausmės, bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

Skunde kaltinamasis nurodo, kad bausmės griežtumas neapsprendžia suėmimo skyrimo. Tačiau, Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą” 8 p. nurodyta, kad BPK 122 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ro­dy­tu pa­grin­du ski­riant ar­ba pra­tę­siant su­ėmi­mą, bū­ti­na at­si­žvelg­ti į vi­sas BPK 122 straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes. Nu­si­kal­ti­mo sun­ku­mas ir įsta­ty­mo sank­ci­jo­je nu­ma­ty­ta griež­ta lais­vės at­ėmi­mo baus­mė pri­ski­ria­ma BPK 122 straips­nio 2 da­ly­je var­to­ja­mai ,,ki­tų ap­lin­ky­bių“ są­vo­kai. Jei re­mian­tis mi­nė­ta ap­lin­ky­be ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad as­muo bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo, tai ta­da jos ga­li pa­kak­ti tam as­me­niui skir­ti ar­ba pra­tęs­ti su­ėmi­mą BPK 122 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tu pa­grin­du. Šiuo atveju apylinkės teismas šalia kitų BPK 122 str. 2 d. nurodytų aplinkybių (įvertinęs įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos buvimą, darbo santykius, ankstesnius teistumus ir pan.) visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į nusikaltimų, kuriais jis kaltinamas, sunkumą bei įstatyme numatytą už jų padarymą griežtą laisvės atėmimo bausmę.  

Skunde taip pat prašoma pakeisti jam kardomąją priemonę švelnesne, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumą. Šios kardomosios priemonės pakeitimo prerogatyvą šioje proceso stadijoje (bylai esant pirmos instancijos teisme) turi tik bylą nagrinėjantis teismas.

Tokiu būdu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, suėmimo termino pratęsimas šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatoms, todėl naikinti pirmos instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str. teismas

NUTARĖ:

Kaltinamojo A. O. skundą atmesti.

 

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                     (parašas)                             Valdas Meidus