NUORAŠAS
1 S – 600 – 491 / 2007
(S)
N U T A R T I S
2007 m. gruodžio 27 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorei Dalei Markauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs
kaltinamojo A. O., gim. (duomenys neskelbtini), a/k
(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys
neskelbtini), nedirbančio, pagrindinio išsilavinimo, ankščiau teisto,
skundą dėl 2007 m. gruodžio 7 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jam pratęstas kardomosios
priemonės – suėmimo, terminas
NUSTATĖ:
Skundžiama teismo nutartimi
kaltinamajam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas dviems
mėnesiams tuo pagrindu, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus labai
sunkius, sunkius ar BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus bei
bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo.
Skundu kaltinamasis prašo šią
nutartį panaikinti, jį iš suėmimo paleisti bei paskirti jam švelnesnę kardomąją
priemonę. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį,
privalėjo patikrinti, ar yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad jis
padarė nusikalstamą veiką ir nurodyti tokio sprendimo motyvus. Teismas
apsiribojo tik nurodydamas įrodymų šaltinius (duomenis), kad jis padarė
nusikalstamą veiką, tačiau savo sprendimo nemotyvavo. Iš nutarties turinio
nematyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė
nusikalstamą veiką, todėl suėmimas paskirtas neteisėtai. Taip pat teismas
padarė nepagrįstą išvadą, jog jis gali slėptis nuo prokuroro ar teismo. Vien
tik bausmės griežtumas bei nusikaltimo sunkumas neapsprendžia suėmimo skyrimo
šiuo pagrindu. Ankščiau niekada nėra slėpęsis nuo teisingumo institucijų ir
nežada slėptis. Nurodo, kad yra susijęs socialiniais ryšiais su savo gyvenamąja
vieta – Ančiškių kaimu – ten gyvena sesuo ir du nepilnamečiai broliai, todėl
turi padėti motinai juos išlaikyti, nes tėvas yra miręs.
Teismo
posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
A. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149
str. 1 d. ir 150 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad 2007 m. birželio 24 d. apie 0.30 val. Biržų rajone Ančiškių kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,
panaudojęs fizinį smurtą prieš S. L. nutempė ją į T. G. butą, kur sudavęs jai smūgius į įvairias kūno vietas,
taip nežymiai sutrikdydamas S. L. sveikatą ir atimdamas
jai galimybę priešintis, ją išžagino ir seksualiai prievartavo.
Kaltinamasis neigia
padaręs veikas, kuriomis yra kaltinamas.
Pagal BPK 125
str. 2 d., be kita ko, nutartyje skirti kardomąją priemonę (arba pratęsti jos
terminą) teismas privalo nurodyti duomenis, leidžiančius manyti, kad
įtariamasis padarė tą nusikalstamą veiką, nes tik esant pakankamai tokių
duomenų kardomoji priemonė iš viso gali būti skiriama (BPK 121 str. 2 d.). Skundžiamoje
nutartyje apylinkės teismas tokių duomenų nenurodė. Tačiau, šis pažeidimas
nedaro nutarties neteisėta ar nepagrįsta, nes aukštesnės instancijos teismui
susipažinus su pateikta medžiaga apie kaltinamojo padarytas nusikalstamas
veikas akivaizdu, jog tokių duomenų pakanka – tai pirmiausiai nukentėjusiosios parodymai,
specialisto išvada apie jai padarytus sužalojimus, įvykio vietos apžiūros
protokolas, kaltinamajame akte išvardintų liudytojų (apie juos kaltinamajam
žinoma, nes jis jau turėtų būti gavęs kaltinamąjį aktą) parodymai, kita
rašytinė bylos medžiaga. Visuma šių faktinių duomenų suteikia pagrindą išvadai,
jog prokuroras kaltinamajam turėjo pagrindą pareikšti kaltinimą dėl
nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. Ar šių duomenų
pakaks įrodyti kaltinamojo kaltę, spręs bylą nagrinėsiantis teismas,
teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs.
A. O. kaltinamas
padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios yra sunkūs, tyčiniai, baigti nusikaltimai.
Už juos baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę, gerokai griežtesnę
nei 1 metai. Kaltinamasis anksčiau du kartus teistas už tyčinius apysunkius
nusikaltimus, niekur nedirbo ir nesimokė, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų
legalų ar teisėtą pragyvenimo šaltinį. Be to, jis nevedęs, neturi tvirtų
socialinių ryšių, todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai
pripažino, kad būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus sunkius nusikaltimus ar
kitus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. bei, siekdamas išvengti realios
jam gręsiančios bausmės, bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo (BPK 122 str.
1 d. 1 ir 3 p.).
Skunde kaltinamasis nurodo, kad
bausmės griežtumas neapsprendžia suėmimo skyrimo. Tačiau, Lietuvos
Aukščiausiojo teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos
skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą” 8 p. nurodyta,
kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant arba
pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2
dalyje nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo
sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama
BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai.
Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo
bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo,
tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą
BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Šiuo atveju
apylinkės teismas šalia kitų BPK 122 str. 2 d. nurodytų aplinkybių (įvertinęs įtariamojo
šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos buvimą, darbo santykius, ankstesnius
teistumus ir pan.) visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į nusikaltimų, kuriais jis
kaltinamas, sunkumą bei įstatyme numatytą už jų padarymą griežtą laisvės
atėmimo bausmę.
Skunde taip
pat prašoma pakeisti jam kardomąją priemonę švelnesne, tačiau pagal baudžiamojo
proceso įstatymo reikalavimus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik
suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumą. Šios kardomosios
priemonės pakeitimo prerogatyvą šioje proceso stadijoje (bylai esant pirmos
instancijos teisme) turi tik bylą nagrinėjantis teismas.
Tokiu būdu, skundžiama
apylinkės teismo nutartis yra teisėta, suėmimo termino pratęsimas šioje byloje
ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės
teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatoms, todėl
naikinti pirmos instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo
nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso 130 str. teismas
NUTARĖ:
Kaltinamojo A. O. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas (parašas)
Valdas Meidus