Civilinė byla Nr. e2A-279-910/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01600-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Danguolės Martinavičienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Belor“, I. K. bei antstoliui L. L. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“, Association of Underwriters known as LIoyd‘s.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „UHB Agro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį  2023 m. liepos 17 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, patikslino ir prašė: ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Belor“, I. K. ir antstolio L. L. priteisti 580 553 Eur nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą; netenkinus šio reikalavimo, taikyti dalinę atsakomybę ir iš UAB „Belor“ priteisti 1/4 sumos, t. y. 145 138,25 Eur; iš I. K. – 1/4 sumos, t. y. 145 138,25 Eur; iš antstolio L. L. – 1/2 sumos, t. y. 290 276,5 Eur, taip pat 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Arvi fertis“ 2018 m. lapkričio 30 d. sudarė NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartį Nr. 020/2018/KOM (toliau – Gamybos sutartis), kurios pagrindu BUAB „Arvi fertis“ gamino trąšas iš ieškovės patiektų jai nuosavybės teise priklausančių žaliavų (nuosavybės teisė į žaliavas ir trąšas nebuvo perduodama). Pagamintos trąšos buvo saugomos BUAB „Arvi fertis“ teritorijoje 2017 m. gegužės 24 d. pasaugos sutarties pagrindu. Antstolis, vykdydamas išieškojimą kreditorės UAB „Belor“ naudai, 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu Nr. 0187/19/00044-2 areštavo BUAB „Arvi fertis“ turtinį kompleksą – visas apyvartoje esančias prekių atsargas: akmens anglis; azotines kalio, fosforo trąšas; chemikalus, tarą, padėklus, maišus, kitas atsargas (prekes, žaliavas) ir ateityje skolininko pagamintą gamybos produkciją nuo jos pagaminimo momento, neuždraudžiant tokios produkcijos gaminti, neviršijant 3 519 329,76 Eur. Turtą saugoti pavesta UAB „Belor“. Turto arešto dieną BUAB „Arvi fertis“ antstoliui pateikė buhalterinės apskaitos duomenis dėl teritorijoje esančio trečiojo asmens ir ieškovės turto. Antstolis 2019 m. vasario 4 d.  priėmė patvarkymą dėl areštuoto skolininko turto atskyrimo nuo trečiųjų asmenų turto, aprašymo ir pažymėjimo. Skolininko turto aprašymas įvykdytas sudarant 2019 m. vasario 6 d. turto aprašą Nr. 1, dalyvaujant išieškotojai UAB „Belor“, UAB „UHB Agro“, skolininkės BUAB „Arvi fertis“ atstovams ir kitiems kviestiniams asmenims. Antstolis 2019 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą, kuriuo papildytas 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktas ir patikslintas 2019 m. vasario 6 d. turto aprašas. Antstolis nustatė skolininkei BUAB „Arvi fertis“ priklausantį turtą ir pažymėjo STOP apsaugos juosta bei ženklu „Areštuota“. Ieškovei buvo leista įvežti žaliavas į BUAB „Arvi fertis“ teritoriją bei gaminti trąšas, tačiau neleista iš gamyklos išvežti ieškovei priklausančių trąšų. BUAB „Arvi fertis“ neturėjo vietos trąšoms sandėliuoti, todėl 2019 m. vasario 25 d. sustabdė jų gamybą. Trąšų išvežimas sureguliuotas tik 2019 m. birželio 4 d. antstolio protokolu, trąšų gamyba atnaujinta 2019 m. birželio 14 d. Gamykla neveikė nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 14 d., dėl to ieškovė patyrė nuostolių negautų pajamų forma. Ieškovės teigimu, reikalaujama atlyginti žala padaryta bendrai atliktais neteisėtais visų atsakovų veiksmais. UAB „Belor“ ir šios bendrovės akcininkė bei direktorė I. K. pažeidė, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37, 6.263 straipsnius, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, numatytus CK 1.5 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 619 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23, 46 straipsnius ir galbūt Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatas. Antstolis, be kita ko, pažeidė CPK 585 straipsnio 3 dalį, 645 straipsnio 1 dalį ir antstolio veiklos teisėtumo principą.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad ji su turto saugotojos UAB „Belor“ žinia įveždavo į teritoriją žaliavas ir teikė įrodymus, pagrindžiančius žaliavų nuosavybės teisę. Antstolis faktiškai perėmė visą BUAB „Arvi fertis“ veiklos vykdymą ir administravimą, nustatęs žaliavų įvežimo tvarką, nesugebėjo sureguliuoti pagamintų trąšų išvežimo tvarkos. Pagal UAB „UHB Agro“ pasiūlymus antstolis tik 2019 m. birželio 4 d. priėmė protokolą, kuris leido atnaujinti gamyklos veiklą. Antstolis, praėjus daugiau nei 30 dienų, tik 2019 m. vasario 4 d.  patvarkymu Nr. S-19-187-628 ir 2019 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. S-19-187-1334 nustatė trečiųjų asmenų turto įvežimo ir išvežimo tvarką į BUAB „Arvi fertis“ teritoriją. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3323-399/2019 panaikino 2019 m. kovo 5 d. patvarkymą Nr. S-19-187-1334. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2117-399/2019 konstatavo, kad antstolis nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019 sustabdė 2019 m. vasario 4 d.  patvarkymo Nr. S-19-187-682 galiojimą. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintos Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1006-601/2019. Antstolis atliko vykdymo veiksmus UAB „UHB Agro“ atžvilgiu, nustatydamas neteisėtas ieškovei priklausančio turto, saugomo gamyklos teritorijoje, disponavimo sąlygas (pavyzdžiui, teikti konfidencialią informaciją tiesioginiam konkurentui UAB „Belor“), nors ieškovės atžvilgiu neturėjo vykdomojo dokumento, taigi veikė viršydamas savo įgaliojimus. Antstolis tik 2019 m. birželio 4 d. surašė protokolą dėl teritorijoje esančių trąšų ir žaliavų plombavimo, kuriuo aprašė teritorijoje esančias UAB „UHB Agro“ žaliavas ir trąšas. UAB „UHB Agro“ buvo paskirti nauji plotai sandėliuoti naujai atvežtoms žaliavoms, iš kurių vėliau būtų naujai gaminamos trąšos. Nuo turto arešto 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. birželio 4 d. antstolis nedėjo pastangų skolininkės įprastos ūkinės veiklos tęstinumui sureguliuoti. Antstolis ir po 2019 m. birželio 4 d., nepaisydamas ieškovo pastangų, vilkino gamybos veiklos atnaujinimą. Antstolis iš anksto teikė informaciją UAB „Belor“ apie planuojamus priimti patvarkymus ir rodė besąlygišką palankumą UAB „Belor“ bei susitarimą veikti bendrai. UAB „Belor“ sudarė sutartį su UAB „G4S Lietuva“ dėl UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijos apsaugos ankščiau, nei UAB „Belor“ buvo paskirta areštuoto turto saugotoja. Visus sprendimus, ką įleisti į saugomą teritoriją ar iš jos išleisti, priimdavo išimtinai UAB „Belor“ direktorė I. K.. Faktiškai buvo saugoma ir cemento blokais užblokuota visa BUAB „Arvi fertis“ teritorija. UAB „G4S Lietuva“ ir UAB „Belor“ vykdė sutartį neturėdamos jokio teisinio pagrindo saugoti svetimą (tarp jo – ieškovės) turtą. Antstolis žinojo apie neteisėtą sutartį ir tokios sutarties nenutraukdamas veikė UAB „Belor“ naudai, dėl to, neleidžiant išvežti pagamintos produkcijos, sustojo gamyklos veikla. Buvo pažeisti aplinkos apsaugos reikalavimai, nes buvo saugomas gerokai didesnis kiekis trąšų, nei leidžiama pagal skolininkei išduotą taršos leidimą Nr. TL-M.3-64/2017. Atsakovai, disponuodami informacija apie ieškovės turtą, be pagrindo draudė šiuo turtu disponuoti. Antstolis blokavo pastangas veiklą atnaujinti, o tai patvirtina, kad antstolis, sukeldamas nuostolius UAB „Arvi fertis“, galbūt veikė tiesiogine tyčia. Gamyklos veiklos nutraukimo laikotarpiu su ieškove susijusi bendrovė „UHB Service“ 2019 m. balandžio 8 d. kreipėsi į antstolį, prašydama duoti leidimą išnuomoti BUAB „Arvi fertis“ gamyklą, kad trąšų gamyba galėtų toliau vykti, pasiūlė už nuomą mokėti 70 000 Eur kas mėnesį (papildomai dengti visas su gamybos procesu susijusias sąnaudas ir išlaidas). Antstolis 2019 m. balandžio 25 d. patvarkymu Nr. S-19-187-2384 nemotyvuotai atsisakė išnuomoti gamyklą.

4.       Ieškovės teigimu, UAB „Belor“ direktorės I. K. nesąžiningumą ir neteisėtą elgesį patvirtina pirmiau nurodyti veiksmai, pasitelkiant antstolius ir siekiant neteisėtų tikslų. I. K. UAB „UHB Agro“ akcininkui K. P. ir direktoriui T. K. dar iki turto arešto akto priėmimo nuolat teikė pasiūlymus „dirbti ramiai“, už 3–4 milijonus nusiperkant UAB „Belor“ reikalavimą į skolininkę BUAB „Arvi fertis“. UAB „Belor“, valdomos I. K., skundai, blokuojant UAB „UHB Agro“ nuosavybės teise valdomo turto išvežimą, išnagrinėjus juos iš esmės buvo atmesti, o tai lemia UAB „Belor“ ir I. K. kaltės dėl UAB „Belor“ sukeltų UAB „UHB Agro“ nuostolių preziumavimą.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 29  d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl antstolio, išieškotojo bei išieškotojo vadovo solidarios pareigos atlyginti negautas pajamas trečiajam asmeniui, kuris su skolininku buvo sudaręs trąšų gamybos sutartį, tačiau ši sutartis negalėjo būti vykdoma dėl ieškiniu įrodinėjamų neteisėtų antstolio, išieškotojo bei išieškotojo vadovo veiksmų, atliktų vykdymo proceso metu.

5.       Teismas, įvertinęs bylos įrodinėjimo dalyką, nustatė, kad kitoje civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UAB „UHB Agro“ ieškinį atsakovams UAB „Belor“, I. K. ir antstoliui L. L. dėl žalos atlyginimo (tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, – „Agrochemia“ SP. z o.o. ir „Lloyd´s Syndicate“ AES 1225 (AEGIS), veikiantis per valdymo agentą „Aegis Managing Agency“ Ltd.), ieškovė neteisėtus antstolio ir kitų atsakovų veiksmus grindė ir įrodinėjo tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiasi ir nagrinėjamoje byloje šioje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023). Abiejose bylose sutampa šalys, abi civilines bylas iškėlė ta pati ieškovė tiems patiems atsakovams. Nurodytose bylose įrodinėjimo dalyko dalis, susijusi su atsakovų veiksmų neteisėtumo vertinimu antstoliui priimant patvarkymus, o kitiems atsakovams vykdymo procese atliekant nustatytas išieškotojo ir turto saugotojo pareigas bei veiksmus vykdymo metu, sutampa. Dėl to teismas priėjo prie išvados, kad įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2023m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 ir apeliacine tvarka priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 turi prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje ta apimtimi, kuria nustatyti faktai dėl atsakovų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 teisėtumo, ir tokias aplinkybes pripažino neįrodinėtinomis iš naujo nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

6.       Vadovaudamasis nurodytuose kitoje civilinėje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje remiasi tuo, jog antstolis teisingai taikė prezumpciją, kad visas BUAB „Arvi fertis“ teritorijoje esantis turtas priklauso skolininkei; UAB „UHB Agro“ turtas nebuvo areštuotas; antstoliui areštavus turtinį kompleksą, ieškovė ir kiti suinteresuoti asmenys vykdomojoje byloje pareiškė pretenzijas dėl turimų teisių į areštuoto turto dalį, kilo ginčas dėl skolininkės teritorijoje esančio areštuoto turto priklausymo; ginčai dėl nuosavybės buvo sprendžiami UAB „Belor“ ir UAB „UHB Agro“ inicijavus civilines bylas dėl turto, esančio BUAB „Arvi fertis“ teritorijoje, priklausymo atitinkamiems juridiniams asmenims; pagal UAB „Belor“ ieškinį 2019 m. balandžio 18 d. pradėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-313-565/2021 (baigta 2022 m. vasario 3 d.), kuri turi prejudicinę reikšmę; nėra pagrindo teigti, jog BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ turėjo būti aišku, kuris turtas priklauso ieškovei; aplinkybę, kad UAB „UHB Agro“ negalėjo išvežti turto iš teritorijos, nulėmė pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, galiojusios nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Teismas konstatavo, kad dėl to argumentai, jog UAB „Belor“ stabdė ir (ar) blokavo UAB „UHB Agro“ turto išvežimą, nėra teisiškai reikšmingi.

7.       Teismas pažymėjo, kad antstolio veiksmų neteisėtumą ieškovė grindė tuo, jog antstolis, be kita ko, pažeidė CPK 585 straipsnio 3 dalį, 645 straipsnio 1 dalį ir antstolio veiklos teisėtumo principą, veikė viršydamas įgaliojimus. Teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl antstolio atsakomybės, turi būti remiamasi pirmiau įvardytuose įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytomis ir aptartomis nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią turinčiomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad antstolio sudarytas turto arešto aktas pažeidžia CK 678 straipsnį, nes juo buvo areštuotas ir ateityje skolininkės BUAB „Arvi fertis“ gamykloje pagamintas turtas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog antstolis neveikė ar veikė netinkamai, siekdamas nustatyti pagamintų trąšų išvežimo ir žaliavų įvežimo tvarką. Teismas pažymėjo, kad dėl suinteresuotų asmenų keliamų ginčų dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, nuolatinių skundų teismui, antstolio patvarkymai realiai negalėjo būti vykdomi; priimtų patvarkymų vykdymas buvo sustabdytas teismų sprendimais. Ieškovės teisių pažeidimo ir žalos dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo klausimas išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023, ieškovės pretenzijos atmestos. Taip dar kartą patvirtinama Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 padaryta išvada, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d.) galiojo teismo nutartimis nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo ta priežastis, dėl kurios UAB „UHB Agro“ negalėjo išvežti turto iš teritorijos. Teismo nutartimis nustatytos laikinosios apsaugos priemonės negali patvirtinti antstolio neveikimo ar netinkamo veikimo, sureguliuojant turto įvežimo (išvežimo) klausimus.

8.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir ieškovės argumentus dėl antstolio veiksmų, priimant 2019 m., kovo 5 d. patvarkymą Nr. S-19-187-1334, teisėtumo, grįstus CPK 585 straipsnio 4 dalimi, nes Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3323-399/2019 patvarkymas buvo panaikintas, nustačius, kad jis yra perteklinis. Ieškovės teisių pažeidimai nebuvo konstatuoti, todėl rėmimasis šia nutartimi, siekiant įrodyti antstolio veiksmų neteisėtumą ieškovei padarytos žalos atlyginimo byloje, yra nepagrįstas.

9.       Teismas taip pat nurodė, kad ankstesniame procese buvo patvirtinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 konstatuotos aplinkybės, jog vykdymo proceso metu kilo ginčas dėl skolininko teritorijoje esančio areštuoto turto priklausymo, paneigia ieškovės argumentus, kad iš vykdymo procese pateiktų dokumentų apimties bei jų aiškumo antstoliui turėjo būti žinoma skolininko teritorijoje esančio turto priklausomybė nuosavybės teise. Ginčai dėl nuosavybės teisės buvo sprendžiami UAB „Belor“ ir UAB „UHB Agro“ inicijavus civilines bylas dėl turto, esančio BUAB „Arvi fertis“ teritorijoje priklausymo atitinkamiems juridiniams asmenims. Nuosavybės teisės klausimas buvo išspręstas jau po nagrinėjamoje byloje nurodyto ginčo laikotarpio, kai 2022 m. vasario 3 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-313-565/2021. Teismas padarė išvadą, kad vykdymo proceso metu esant ginčui dėl turto priklausymo nuosavybės teise, antstolis pagrįstai areštavo turtą, kurį įvertino kaip skolininkui priklausantį turtą. Klausimas, ar antstolis neareštavo tretiesiems asmenims priklausančio turto, buvo išspręstas daugelyje teismų procesinių sprendimų, taip pat ir priimtų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023, todėl nėra pagrindo spręsti šį klausimą pakartotinai. Remdamasis tuo, teismas ieškovės argumentus, susijusius su antstolio veiksmų neteisėtumu dėl negalimumo nuosavybę įgyti teritoriniu principu ir CK 4.47 straipsnio pažeidimu, atmetė.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovė CPK 633 straipsnio 2 dalies pagrindu vykdymo procese buvo laikoma suinteresuotu asmeniu bei buvo įtraukta į teismuose vykstančius procesus kaip suinteresuotas asmuo, todėl turėjo galimybę pateikti savo poziciją vykdomojoje byloje bei su tuo susijusiuose teismo procesuose. Teismas nusprendė, kad ieškinio argumentas, jog antstolis nepagrįstai neišnuomojo gamyklos, yra nepagrįstas, nes, viena vertus, antstolis neturi tokios pareigos, kita vertus, antstolio sprendimo motyvai išsamiai išdėstyti priimtame 2019 m. balandžio 25 d. patvarkyme Nr. S-19-187-2384.

11.       Įvertinęs aplinkybes dėl civilinėse bylose pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas priėjo prie išvados, kad antstolis turėjo pagrindą nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo veiksmų. Ieškovės argumentus, kad antstolis atliko neteisėtus veiksmus, kai leido UAB „G4S Lietuva“ saugoti turtą bei nekontroliavo UAB „Belor“ veiksmų, teismas taip pat pripažino nepagrįstais, nurodęs, jog šios bylos ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d.) galiojo teismo nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo priežastis, dėl kurios UAB „UHB Agro“ negalėjo išvežti turto iš teritorijos.

12.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė įrodinėja, jog UAB „Belor“ pažeidė, be kita ko, CK 4.37, 6.263 straipsnius, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis), CPK 619 straipsnį, Konstitucijos 23, 46 straipsnius, galbūt ir BK nuostatas. Spręsdamas dėl UAB „Belor“ veiksmų teisėtumo, teismas nurodė, kad vadovaujasi pirmiau aptartomis prejudicinėmis aplinkybėmis. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023, išnagrinėjęs iš esmės tas pačias faktines ieškinio aplinkybes dėl atsakovų veiksmų vykdymo procese, konstatavo, kad atsakovai UAB „Belor“ ir šios bendrovės vadovė I. K. pagrįstai įgyvendino savo teisę siekti sprendimo įvykdymo (priteistos sumos realaus išieškojimo), t. y. įgyvendino CPK 639 straipsnio suteiktas išieškotojo teises, ir neatliko kaltų, įstatymu neleistinų veiksmų, dėl kurių jiems galėtų kilti atsakomybė. Byloje nenustatyta atsakovų piktnaudžiavimo, tik aktyvus siekis įgyvendinti turimą reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“. Ši teismo išvada buvo pripažinta pagrįsta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023.

13.       Teismas nurodė, kad UAB „Belor“ paskyrimas turto saugotoja ir šios pavedimas turto apsaugą vykdyti saugos bendrovei (UAB „G4S Lietuva“), neprieštaravo teisės aktams ir buvo pagrįstas realiu poreikiu užtikrinti turto apsaugą, vykstant suinteresuotų asmenų ginčams dėl BUAB „Arvi fertis“ teritorijoje esančio turto priklausymo nuosavybės teise bei įvairiems veiksmams. Aplinkybę, kad atsakovės ir UAB „G4S Lietuva“ 2019 m. sausio 28 d. užsakymas Nr. FAT5144 sudarytas viena diena anksčiau, nei atsakovė paskirta turto saugotoja, teismas įvertinto kaip parengiamąjį veiksmą, prieš priimant antstolio 2019 m. sausio 29 d. patvarkymą Nr. S-19-187-497. Teismo vertinimu, atsakovės UAB „Belor“, kaip išieškotojos, bendradarbiavimas su antstoliu sudėtingoje situacijoje atliekant vykdymo veiksmus, negali būti laikomas neteisėtu išieškotojos veiksmu, draudžiamu civilinio proceso normų. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė UAB „Belor“, vykdydama turto saugotojos funkcijas ir ieškovės ieškinyje bei teismo proceso metu aptartais raštais reikšdama nuomonę įvairiais vykdymo procese kylančiais klausimais, elgėsi neteisėtai. Teismas pažymėjo tai, kad UAB „Belor“, kaip turto saugotojos, pareigų vykdymas buvo išnagrinėtas teismo procese, yra skolininkės UAB „Arvi fertis“ nesąžiningumo aplinkybių, kurios konstatuotos teismų sprendimuose. Byloje nėra duomenų (teismo nuosprendžių, sprendimų administracinių nusižengimų bylose), kad UAB „Belor“ ar UAB „G4S Lietuva“ darbuotojai būtų pripažinti kaltais dėl veiksmų, atliktų BUAB „Arvi fertis“ teritorijoje, saugant antstolio areštuotą turtą. 

14.       Dėl ieškovės argumentų, kad jos nuostoliai kilo dėl to, jog buvo sudarytos kliūtys tinkamai vykdyti Gamybos sutartį, teismas, įvertinęs Gamybos sutarties nuostatas, galiojimo terminą, tai, kad gamybos sustabdymas truko nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. birželio 4 d., gamyba atnaujinta 2019 m. birželio 14 d., priėjo prie išvados, jog ieškovė neįrodė, kad trijų mėnesių gamybos sustabdymo laikotarpis turėjo tokios esminės reikšmės Gamybos sutarčiai vykdyti, kad nebuvo galima pasiekti sutartyje nustatytų tikslų – iki 2022 m. lapkričio 30  d. pagaminti 350 000 t trąšų (CPK 178 straipsnis). Teismas, įvertinęs BUAB „Arvi fertis“ 2019 m. vasario 26 d. rašto, kuriuo bendrovės vadovas pranešė UAB „Belor“ ir antstoliui, kad nuo 2019 m. vasario 25 d. priverstas neribotam laikui stabdyti gamybą, turinį, Gamybos sutarties 1.3 papunktį, pagal kurį ieškovė turėjo teikti užsakymus, ieškovės prisiimtus įsipareigojimus, trečiojo asmens BUAB „Arvi fertis“ 2019 m. vasario 27 d. pareiškime Vilniaus apygardos teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytą aplinkybę, jog bendrovė patiria sunkumų dėl negaunamų užsakymų, taip pat taršos leidimo Nr. TL-M.3-64/2017 turinį, aplinkybes dėl ginčo laikotarpiu sandėliuotų trąšų bei žaliavų kiekių, atmetė ieškovės teiginius, kad atsakovės neteisėtais veiksmais buvo sukurta situacija, kai dėl per didelio trąšų kiekio teritorijoje buvo pažeisti priešgaisrinės apsaugos reikalavimai ir taršos leidime Nr. TL-M.3-64/2017 nurodytas maksimalus trąšų kiekis ir dėl to nebuvo galima gaminti trąšų. Gamybos stabdymo priežastis buvo užsakymų stoka, o ne ieškovės nurodytos aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog užsakymų trūkumas atsirado dėl neteisėtų vykdymo veiksmų, nėra akivaizdi, todėl turėjo būti įrodinėjama. 

5.       Spręsdamas dėl atsakovės I. K. veiksmų teisėtumo, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pažymėjo, kad šios atsakovės atsakomybė kildinama iš veiksmų, kuriuos ji atliko kaip UAB „Belor“ vadovė. Atsakovė turėjo fiduciarines pareigas vadovaujamai bendrovei, kurias vykdė įgyvendindama CPK 639 ir 640 straipsniuose numatytas išieškotojo teises ir pareigas. Ieškovė nenurodė galbūt neteisėtų atsakovės I. K. veiksmų, kurie buvo atlikti atskirai nuo bendrovės. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad ieškinyje įvardyti atsakovės veiksmai yra jos, kaip juridinio asmens organo, veiksmai, dėl to vertintini kaip vadovo, o ne kaip fizinio asmens veiksmai. Teismas, remdamasis tuo, kad nenustatyta neteisėtų atsakovės UAB „Belor“ veiksmų, o atsakovė I. K. veikė kaip UAB „Belor“ vadovė, nurodė, kad jos veiksmams įvertinti taikytini dėl atsakovės UAB „Belor“ veiksmų vertinimo išdėstyti motyvai.

6.       Teismas, spręsdamas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, pažymėjo, kad ieškovė patirtų nuostolių dydį grindžia 2023 m. birželio 8 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1456(22). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Gamybos sutarties vykdymu, ir tai, kad ekspertizės akte Nr. 11-1456(22) nėra apskaitytos veiklos sąnaudos, nors tokių sąnaudų buvimas yra akivaizdus faktas, teismas priėjo prie išvados, jog, apskaičiuojant negautas pajamas, žalos padarymo fakto ir dydžio nustatymas negali būti grindžiamas teismo ekspertizės išvadomis, kuriose nenustatytos ir neįvertintos veiklos sąnaudos bei neatsižvelgta į Gamybos sutarties sąlygas. 

7.       Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė esminės civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl civilinė atsakomybė atsakovams negali kilti. Nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, priežastinio ryšio tarp ieškinyje nurodytų veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos, jos dydžio bei atsakovų kaltės vertinimas neturi teisinės reikšmės. Nenustačius neteisėtų veiksmų ir neįrodžius negautų pajamų, solidariosios atsakomybės taikymo klausimas yra neaktualus.

8.       Atmetęs ieškinį ir spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovams priteisimo, teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų apimtis, taip pat į tai, kad tarp tų pačių šalių neseniai išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. e2-76-392/2023, kurios pagrindo didelė dalis sutampa su nagrinėjama civilinė byla. Teismas priėjo prie išvados, kad dėl to yra pagrindas sumažinti UAB „Belor“ prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir nurodė, jog mano esant pagrįsta kiekvieno atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą nustatyti pagal atsakovo antstolio L. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad nėra racionalios galimybės pasisakyti dėl kiekvieno procesinio veiksmo pagrįstumo ir dėl konkretaus procesinio veiksmo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl vadovaujasi objektyviai pagrįsta atstovavimo išlaidų suma.       Remdamasis nurodytais argumentais, teismas pagrįsta ir atsakovei UAB „Belor“ atlygintina pripažino 11 495 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, o atsakovų L. L. ir I. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažino pagrįstomis ir atlygintinomis visa apimtimi.

 

I.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

9.       Ieškovė UAB „UHB Agro“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-131-580/2024 ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti UAB „UHB Agro“ 2023 m. liepos 17 d. patikslintą ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Priešingai nei nurodė teismas, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 išnagrinėtos civilinės bylos (toliau – ir Byla1) ir nagrinėjamos bylos dalykas, įrodinėtinos aplinkybės iš esmės skiriasi. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo 2019 m. sausio 29 d. – 2019 m. birželio 14 d. laikotarpiu ir UAB „Arvi fertis“ gamybinės veiklos sustabdymo bei dėl to kilusių UAB „UHB Agro“ nuostolių, nustatant, kas už tai atsakingas. Šios bylos ieškinio dalykas – priežastys ir atsakingų asmenų patraukimas civilinėn atsakomybėn dėl to, kad, nevykdant gamybos, padaryta žala trečiajam asmeniui, nesusijusiam su vykdomąja byla. Byloje1 buvo nagrinėjami atsakovų veiksmai dėl 2019 m. sausio 29 d. pritaikyto turto arešto akto ir su tuo susijusių laikinųjų apsaugos priemonių bei ieškovei nuosavybės teises priklausančio turto, bet ne priežastys, nulėmusios gamyklos veiklos sustabdymą. Nors faktinės aplinkybės yra panašios, tačiau teismo pareiga nustatyti neteisėtus veiksmus bylose yra skirtinga. Byloje1 UAB „Arvi fertis“ apskritai nedalyvavo. Abiejose bylose iš esmės skiriasi ieškinių dalykai, nuostolių susiformavimo mechanizmai. Dėl to šios dvi civilinės bylos negali būti laikomos susijusiomis ar turinčiomis prejudiciją viena kitai. 

9.2.       Ieškovės vertinimu, šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti yra aktuali ir prejudicinę reikšmę turi kita išnagrinėta civilinė byla. Tai patvirtina ir faktas, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo sustabdęs nagrinėjimą bylą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-313-565/2021 (toliau – Byla dėl nuosavybės teisės nustatymo; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-31-330/2022). Nurodytoje byloje visi UAB „Belor“ iškelti reikalavimai atmesti, konstatuojant, kad UAB „Belor“ neturėjo jokių įrodymų laikyti, jog UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB Agro“ turtas yra susimaišęs, o kartu ir pagrindo blokuoti UAB „UHB Agro“ priklausančio turto išvežimą. Aptariamoje byloje nustatyti faktai visiškai pagrindžia UAB „Belor“ neteisėtus veiksmus ir ieškovės ieškinio tenkinimo nagrinėjamoje byloje pagrindus. Apskųstame sprendime padarytos priešingos išvados, nei Byloje dėl nuosavybės teisės priimtuose įsiteisėjusiuose sprendimuose. Dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018, kt.).

9.3.       Bylos dėl nuosavybės teisės nustatymo inicijavimas savaime nesudarė atsakovams pagrindo drausti UAB „UHB Agro“ disponuoti nuosavybės teise valdomu turtu. Buvo atmesti net trys UAB „Belor“ prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai reiškia, kad nebuvo apribota UAB „UHB Agro“ turima nuosavybės teisė. UAB „UHB Agro“ iki Bylos dėl nuosavybės teisės inicijavimo buvo konkretaus turto savininkė, ir nei Bylos dėl nuosavybės teisės nustatymo inicijavimas, nei eiga ar galutinis išnagrinėjimas niekaip nepakeitė UAB „UHB Agro“ turimos nuosavybės teisės ir jos apimties. Byla dėl nuosavybės teisės nustatymo buvo pradėta 2019 m. gegužės 25 d., atsakovų veiksmais blokuotas disponavimas ieškovei priklausančiu turtu, tai sustabdė visą UAB „Arvi fertis“ trąšų gamybos procesą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. ir to negalima pateisinti. Iki Bylos dėl nuosavybės teisės nustatymo nebuvo šalių ginčų dėl nuosavybės teisės nustatymo. Ypatingosios teisenos bylose nebuvo nagrinėjama ginčų dėl turto, esančio UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijoje, tai buvo ginčai tik dėl antstolio patvarkymų teisėtumo.

9.4.       Teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė negalėjo disponuoti turtu dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios galiojo nuo 2019 m. vasario 7 d.  iki 2019 m. rugsėjo 10 d., o ne dėl atsakovų veiksmų. Tai rodo, kad teismas nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga.

9.5.       Skundžiamame sprendime klaidingai nurodyta, kad visam UAB „UHB Agro“ turtui galiojo laikinosios apsaugos priemonės. Jos galiojo dėl konkretaus turto, nurodyto antstolio patvarkymuose, kurių vykdymas laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo sustabdytas. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovai draudė UAB „UHB Agro“ disponuoti trąšomis, pagamintomis iš žaliavų, įvežtų po 2019 m. sausio 29 d. arešto akto priėmimo, kai po 2019 m. sausio 29 d. visą įvežamą turtą kontroliavo saugotoja UAB „Belor“ ir jos pasitelkta apsaugos įmonė (UAB „G4S Lietuva“), o ne iš žaliavų, kurios buvo įvežtos iki 2019 m. sausio 29 d. ir kurių atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Po 2019 m. sausio 29 d. leidžiant tik įvežti žaliavas į UAB „Arvi fertis“ teritoriją, bet neleidžiant išvežti pagamintos produkcijos, buvo neišvengiamai aišku, kad gamyba artimiausiu metu bus stabdoma dėl to, jog nėra vietos pagamintai produkcijai sandėliuoti, užsakovų (t. y. UAB „UHB Agro“) atsisakymo teikti užsakymus UAB „Arvi fertis“ dėl trąšų gamybos. Negalėdama išvežti pagamintų prekių, UAB „UHB Agro“ negalėjo toliau teikti užsakymų dėl tolesnio trąšų gamybos proceso. Atsakovai, disponuodami informacija apie UAB „UHB Agro“ turtą, esantį UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijoje, be jokio teisinio pagrindo draudė UAB „UHB Agro“ šiuo turtu disponuoti.

9.6.       Teismas netinkamai įvertino antstolio 2019 m. kovo 5 d. patvarkymo Nr. S-19-187-1334 ir jo panaikinimo pasekmes, nurodydamas, kad net tuo atveju, jeigu patvarkymas buvo neteisėtas bei vėliau panaikintas teismo, toks patvarkymas šalims nesukėlė neigiamų pasekmių, ieškinio reikalavimai nėra kildinami iš šio patvarkymo sukeltų pasekmių. Tačiau skundžiamame sprendime ignoruojami teismo išaiškinimai, konstatuojant patvarkymo neteisėtumą, kuriais remiasi ieškovė. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3323-399/2019, kuria panaikintas antstolio 2019 m. kovo 5 d. patvarkymas Nr. S-19-187-1334, nurodyta, kad antstolis neturi teisės sukurti įpareigojimus tretiesiems asmenims, kurie nėra vykdomosios bylos šalys.

9.7.       Teismas nepagrįstai nusprendė, kad antstolio sprendimas 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu areštuoti ir ateityje atsirasiantį skolininko turtą – pagaminamą produkciją – buvo visiškai pagrįstas. Pirma, ieškovės ir UAB „Arvi fertis“ sudarytoje Gamybos sutartyje numatyta, kad, ieškovei perdavus UAB „Arvi fertis“ žaliavas tam, jog ši pagamintų kompleksines ir vienanares NPK trąšas, nuosavybės teisė į trąšas ar žaliavas gamybos laikotarpiu nėra perduodama UAB „Arvi fertis“. Tai reiškia, kad antstolis areštavo UAB „Arvi fertis“ produkciją, kuri bus pagaminta ateityje, nors UAB „Arvi fertis“, vykdydama gamybinę veiklą, neįgyja nuosavybės teisės į pagamintą daiktą. Antra, antstolis, vykdydamas išieškojimą kreditorės UAB „Belor“ naudai, 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu Nr. 0187/19/00044 areštavo ne tik UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą jo neidentifikavęs, t. y. nenustatęs skiriamųjų požymių, bet ir ateityje skolininkės UAB „Arvi fertis“ pagamintiną produkciją nuo jos pagaminimo momento, neuždrausdamas tokios produkcijos gaminti. Antstolis, po 2019 m. sausio 19 d. arešto nuolat gaudamas informaciją apie vykdomą tolesnę gamybą iš įvežamų trečiųjų asmenų žaliavų, neatnaujino arešto akto duomenų, nesudarė ir neaprašė naujos pagamintos skolininkui priklausančios produkcijos. Dėl to, po 2019 m. sausio 29 d. didėjant UAB „UHB Agro“ įvežamo ir pagaminamo turto masei, o UAB „Arvi fertis“ areštuoto turto masei nesikeičiant, UAB „UHB Agro“ vis tiek negalėjo išvežti naujai pagamintų trąšų. Trečia, antstolis buvo įpareigojęs UAB „Arvi fertis“ teikti ataskaitas apie pagamintą produkciją, todėl galėjo ir turėjo aprašyti naujai pagamintą ir UAB „Arvi fertis“ nuosavybės teise priklausantį turtą. Antstolis turėjo visus įgaliojimus, kompetenciją ir pareigą identifikuoti, pagal kokią sutartį ir iš kieno žaliavų vyksta gamyba. Ketvirta, antstolis, paskirdamas UAB „Belor“ turto saugotoja, nesudarė perduodamo saugoti turto aprašo, nenustatė areštuoto turto vertės, todėl realiai areštavo ir perdavė saugoti neapibrėžtą ir nežinomos vertės turtą, kuris vykdant gamybą nuolat didėjo. Tai nulėmė, kad antstolis pažeidė CPK 667 straipsnio 1 dalį. 

9.8.       Priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, antstolis visais atvejais turi CPK 678, 667, 624 straipsniuose numatytas pareigas, taip pat gamybos proceso metu nuolat tikrinti ir skaičiuoti bei areštuoti naujai pagamintą produkciją, nes antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi pareigą realizuoti skolininko turimą ir (ar) įgyjamą turtą, siekdamas įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Teismo išvada, kad antstolis negali būti įpareigojamas gamybos proceso metu nuolat tikrinti ir skaičiuoti bei areštuoti naujai pagamintą produkciją, reikštų, jog antstolis apskritai neturi pareigos vykdyti vykdomąjį dokumentą ir atlikti vykdymo veiksmus, priverstinai išieškodamas skolą. Teismo motyvai ir išvados yra nelogiški, prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir apskritai vykdymo institutui. Pagal galiojančius teisės aktus antstolis, neįsitikinęs skolininko nuosavybės teisėmis į pagamintą produkciją, negalėjo taikyti arešto, nes yra rizika, kad pradės vykdyti išieškojimo veiksmus iš tretiesiems asmenims priklausančio turto, ypač kai turtas yra žaliavos ir pagaminta produkcija (trąšos), t. y. kiekvieną dieną apyvartoje esantis turtas.

9.9.       Priešingai nei nurodė teismas, ieškovė, nebūdama vykdomosios bylos šalis, neturėjo teisės naudotis CPK skolininkui ir išieškotojui suteikiamomis teisėmis. Nepaisant to, antstolis priimdavo patvarkymus UAB „UHB Agro“ atžvilgiu, nors bendrovė nebuvo vykdomosios bylos šalis ir antstolis nebuvo priėmęs patvarkymo dėl jos procesinio statuso vykdomojoje byloje (pavyzdžiui, 2019 m. vasario 4 d. patvarkymas Nr. S-19-187-628, 2019 m. kovo 5 d. patvarkymas Nr. S-19-187-1334).

9.10.       Teismo išvados dėl gamybos sustabdymo laikotarpio įtakos Gamybos sutarties įvykdymui yra nepagrįstos. Ieškovė žalą kildina iš deliktinės atsakomybės, sutartinės atsakomybės klausimai nėra keliami, todėl Gamybos sutarties sąlygos ir įvykdymo galimybės byloje nebuvo analizuotos. Trąšų gamyba yra sezoninė – trąšos gaminamos pavasario sėjai, dėl to rinkos poreikis yra tik konkrečiais laikotarpiais. Dėl to teismo argumentai dėl galimybės vėliau gaminti trąšas didesniais kiekiais yra nelogiškas: pagamintos trąšos turės būti sandėliuojamos iki kito pavasario sėjos, tačiau trąšų veiklioji medžiaga dėl sandėliavimo gali būti sumažėjusi. Teismui sutinkant, kad gamyba buvo sustabdyta tris mėnesius dėl atsakovų veiksmų, neturėtų kilti abejonių dėl sustabdymo fakto ar priežasties. Bylos kontekste esminis poveikis, sustabdžius UAB „Arvi fertis“ gamybą, buvo UAB „UHB Agro“ finansiniams rodikliams, nes UAB „UHB Agro“, patyrusi išlaidas įsigydama žaliavas ir sumokėdama už gamybos paslaugas, negalėjo realizuoti pagamintos produkcijos ir gauti iš to pajamų.

9.11.       Teismas, padaręs išvadą, kad UAB „Arvi fertis“ negauna užsakymų ir dėl to sustabdė gamybinę veiklą, turėjo pareigą įvertinti, dėl kokių priežasčių tokių užsakymų nebuvo. Remiantis skundžiamo sprendimo logika, UAB „UHB Agro“ visą laiką turėjo teikti užsakymus, įvežti žaliavas, sumokėti už pagamintas trąšas, tačiau neturėti galimybės išvežti pagamintos produkcijos galutiniams užsakovams. Toks teismo vertinimas ir siūlymas prieštarauja elementariai verslo logikai.

9.12.       Neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad neva tuo metu UAB „Arvi fertis“ neturėjo problemų dėl sandėliavimo vietos trūkumo, priešgaisrinės apsaugos reikalavimų vykdymo bei taršos leidimo ribojimų. UAB „Arvi fertis“ 2019 m. vasario 27 d. pareiškime Vilniaus apygardos teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodyta priešingai. Ieškovė teismo proceso metu įrodinėjo veiklos sustabdymo priežastis, kurias nulėmė atsakovų neteisėti veiksmai, tačiau skundžiamame sprendime teigiama, kad tokios priežastys nebuvo įrodinėjamos. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad vienoje vietoje buvo saugomas gerokai didesnis, nei buvo leidžiamas pagal UAB „Arvi fertis“ išduotą taršos leidimą Nr. TL-M3-64/2017, trąšų kiekis.

9.13.       Priešingai nei nurodė teismas, spręsdamas dėl antstolio pavedimo skolininkės UAB „Arvi fertis“ turtą saugoti UAB „Belor“, 2019 m. sausio 28 d. tarp šalių nebuvo jokių ginčų, nevyko nė vieno teismo proceso. Tai pagrindžia, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nesusipažinęs su bylos medžiaga.

9.14.       Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė nepateikė atsakovams patikimų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nuosavybės teisę į trąšas ir žaliavas. Tokią išvadą teismas padarė neturėdama vykdomosios bylos medžiagos ir nežinodamas jos turinio. Be to, per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nei teismas, nei atsakovai tokių įrodymų neįvardijo, todėl neaišku, ką turėjo pateikti ieškovė, kad atsakovai būtų galėję identifikuoti ieškovei priklausantį turtą, buvusį UAB „Arvi fertis“ teritorijoje po 2019 m. sausio 29 d. turto arešto akto. Teismas byloje esančių įrodymų dėl ieškovės nuosavybės teisės net netyrė, nepasisakė, kokių konkrečių įrodymų nepakako atsakovėms, kad nustatytų, kam ir koks turtas, buvęs UAB „Arvi fertis“ teritorijoje, priklauso.

9.15.       Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės I. K. atsakomybė negalima, nes ji veikė kaip UAB „Belor“ vadovė, todėl turėtų būti vertinami tik UAB „Belor“ veiksmai. Nėra ginčo, kad I. K. ir UAB „Belor“ veiksmai glaudžiai susiję, priklausomi vienas nuo kito: I. K. priimdavo sprendimus, susijusius su UAB „UHB Agro“ ir UAB „Arvi fertis“ bendradarbiavimo santykių žlugdymu, o UAB „Belor“ vardu tokie sprendimai buvo faktiškai įgyventi.

9.16.       Teismas nurodė, kad ekspertizė dėl ieškovės UAB „UHB Agro“ negautų pajamų apskaičiavimo buvo iš esmės negalima, nes ieškovė nebuvo pateikusi užsakymų, dėl kurių būtų galėjusi turėti lūkesčių; nesant užsakymų, trąšų gamyba ginčo laikotarpiu buvo negalima. Jau nurodyta, kad užsakymų ir negalėjo būti, nes joks verslo subjektas neteiks gamybos užsakymų, kai neišleidžiama pagaminta produkcija. Nėra ginčo dėl to, kad užsakymai buvo teikiami 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Užsakymų nebuvimas ir buvo atsakovų neteisėtų veiksmų pasekmė. Taigi skundžiamo sprendimo išvados prieštarauja bylos medžiagai.

9.17.       Taip pat neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad ekspertizės akte sąnaudos, susijusios su trąšų gamybos procesu, nebuvo įvertintos. Ekspertė 2023 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ekspertizės išvadose yra įvertintos sąnaudos.

10.       Atsakovės UAB „Belor“ ir I. K. atsiliepime į ieškovės UAB „UHB Agro“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Teismas, vertindamas civilinėje byloje esančius įrodymus, pateiktus tiek ieškovės, tiek atsakovų (rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžiuose ir kt.), tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą. Nenustatęs pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei kilti, teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

10.2.       Teismas pagrįstai rėmėsi kaip prejudiciniu kitoje žalos atlyginimo civilinėje byloje tarp tų pačių asmenų priimtu sprendimu, nes nagrinėjamoje byloje visus neva neteisėtus veiksmus ieškovė nurodė iš esmės tuos pačius, kaip ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023. Nurodytoje byloje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, dalyvavo visi trys atsakovai. Ieškovė prašytus atlyginti nuostolius abiejose civilinėse bylose kildino iš ribojimų, sietinų su antstolio L. L. vykdyta vykdomąja byla Nr. 0187/19/00044, dėl kurių ieškovė negalėjo disponuoti neva jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.

10.3.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 nustatyta, kad antstolis teisingai taikė prezumpciją, jog visas UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esantis turtas priklauso skolininkei. Nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose taip pat nustatyti prejudiciniai faktai, kad tiek UAB „Belor“, tiek antstoliui nebuvo aišku, koks konkrečiai turtas priklausė UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB Agro“; kad UAB „UHB Agro“ negalėjo išvežti turto iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos dėl galiojusių laikinųjų apsaugos priemonių; kad turtas galėjo būti išvežtas tik išsprendus ginčus dėl nuosavybės. Taigi prejudicinę reikšmę turinčiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad nėra atsakovų neteisėtų veiksmų, nes buvo vykdomos teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo tvarka sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės, kad atsakovės UAB „Belor“ ir I. K. pagrįstai įgyvendino CPK 639 straipsnyje numatytas teises bei neatliko kaltų, įstatymo draudžiamų veiksmų. Taip pat nustatyta, kad antstolio sprendimai nepažeidė ieškovės teisių. Nustatytai prejudiciniai faktai patvirtina, kad nėra pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

10.4.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-313-565/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-31-330/2022 (Trąšų nuosavybės byla) nustatytos aplinkybės įvertintos kaip turinčios  prejudicinę reikšmę Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 (Žalos atlyginimo byla). Žalos atlyginimo byloje, atsižvelgus į Trąšų nuosavybės byloje padarytą išvadą dėl ginčo turto priklausymo nuosavybės teise UAB „UHB AGRO“, prieita prie prejudicinės išvados, kad ginčo dėl turto nuosavybės metu nebuvo aiškių ir patikimų įrodymų, jog ginčo turtas priklauso ieškovei UAB „UHB Agro“. Taigi, nors UAB „Belor“ reikalavimai nurodytoje civilinėje byloje buvo atmesti, tačiau tai savaime nereiškia, kad UAB „Belor“ turėjo būti tiksliai žinoma, koks konkrečiai turtas priklausė UAB „UHB Agro“.

10.5.       Ieškovės argumentai, kad antstolis nepagrįstai areštavo UAB „Arvi fertis“ produkciją, kuri bus pagaminta ateityje, perdavė UAB „Belor“ saugoti neapibrėžtą (neaprašytą) ir nežinomos vertės turtą, yra nepagrįsti. Antstolio 2019 m. sausio 29 d. turto arešto akto Nr. 0187/19/00044-2 ir 2019 m. sausio 29 d. patvarkymo Nr. S-19-187-497 „Dėl areštuoto turto perdavimo saugoti išieškotojui ir turto saugojimo tvarkos nustatymo“ teisėtumas buvo patikrintas teismo tvarka.

10.6.       Atsakovų įsitikinimu, ieškinio Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2919-852/2019 atsiėmimo aplinkybės taip pat sudarė pagrindą teismui nuspręsti, kad trąšų nuosavybė nebuvo aiški. 

10.7.       Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė turėjo galimybę pateikti savo poziciją vykdomojoje byloje ir susijusiuose teismo procesuose.

10.8.       Priešingai nei nurodo ieškovė, dėl tris su puse mėnesio trukusio gamybos sustabdymo Gamybos sutartis nebuvo pažeista, nes sutartyje nustatytą trąšų kiekį gamykla buvo pajėgi pagaminti per likusį sutarties terminą. Nesant sutarties pažeidimo, nėra negautų pajamų. 

10.9.       Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad gamybos stabdymo priežastis buvo užsakymų stoka, o aplinkybė, jog užsakymų stoka atsirado dėl neteisėtų vykdymo veiksmų, nėra akivaizdi, todėl turėjo būti įrodinėjama. Gamybą sustabdė pati UAB „Arvi fertis“ dėl užsakymų stokos. Vadinasi, ir ieškovė neteikė užsakymų. Ieškovė neįrodė, kad užsakymų stoka atsirado dėl neva neteisėtų vykdymo veiksmų. Ieškovė taip pat neįrodė, kad UAB „Arvi fertis“ neturėjo vietos pagamintoms trąšoms sandėliuoti. Priešingai, buvo vietos sandėliuoti trąšas. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl neva perteklinio trąšų sandėliavimo UAB „Arvi fertis“ teritorijoje atsakingos institucijos nustatė aplinkos apsaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų.

10.10.       Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Belor“, pasitelkusi UAB „G4S Lietuva“, nepagrįstai saugojo visą UAB „Arvi fertis“ teritoriją, juolab trečiųjų asmenų (užsakovų) turtą, esantį UAB „Arvi fertis“ teritorijoje; kad administracine tvarka buvo nubausti UAB „Belor“ ir (ar) UAB „G4S Lietuva“ darbuotojai; kad buvo pažeisti saugaus eismo, priešgaisrinės apsaugos, aplinkosaugos reikalavimai; kad UAB „Belor“ yra netinkama saugotoja. Jau  nurodyta, kad ginčas dėl areštuoto turto saugojimo yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Atsakovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „G4S Lietuva“ darbuotojams už veiksmus, atliktus UAB „Arvi fertis“ teritorijoje saugant antstolio areštuotą turtą, paskirtos administracinės nuobaudos buvo panaikintos. Teiginiai apie saugaus eismo, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos reikalavimų nesilaikymą nesusiję su apelianto siekiamais prisiteisti nuostoliais. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-4183-570/2019 nekonstatuota, kad UAB „Belor“ yra netinkama saugotoja.

10.11.       Priešingai nei teigia ieškovė, ji nėra pateikusi antstoliui dokumentų, siekdama pagrįsti areštuoto turto priklausymą nuosavybės teise, todėl atsakovams nebuvo žinomas ieškovės turtas. Atsakovų nuomone, nemokumo administratoriui, perėmusiam UAB „Arvi fertis“ administravimą, tie patys dokumentai buvo aiškūs dėl to, kad ieškovė ir UAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius veikia išimtinai UHB grupės interesais

10.12.       Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nesutinkama su atsakovės I. K., kaip UAB „Belor“ vadovės, vertinimu, tačiau nepasisakyta, kokius neteisėtus veiksmus, nesietinus su jos vienasmeniu atstovavimu UAB „Belor“, atliko I. K.. 

10.13.       Apeliaciniame skunde pateiktas tik teisinis solidariosios atsakomybės pagrindimas, teismų praktika, tačiau I. K. veiksmų ieškovė neidentifikavo. I. K. veiksmai teismo teisingai įvertinti kaip tinkamas fiduciarinių UAB „Belor“ vadovo pareigų vykdymas. Ieškovė nėra subjektas, galintis reikšti ieškinį atsakovės vadovei I. K..

10.14.       Teismas, spręsdamas dėl žalos nustatymo, pagrįstai nevertino specialisto išvados, nes pati atsakovė nesirėmė šia išvada. Žalos faktą ir dydį ieškovė grindė teismo ekspertizės aktu, kurio pagrįstumą teismas įvertino. Ieškovė neįrodė pajamų realumo, neišvengiamumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ekspertizės metu nebuvo įvertintos visos UAB „UHB Agro“ patirtos veiklos sąnaudos.

11.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Belor“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės UAB „UHB Agro“ atsakovei UAB „Belor“ priteista 11 495 Eur išlaidų už teisines paslaugas, ir iš ieškovės priteisti 29 577,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Teismas nepagrįstai sumažino UAB „Belor“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į atsakovo antstolio L. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, remdamasis tuo, kad neva nėra racionalios galimybės pasisakyti dėl kiekvieno procesinio veiksmo pagrįstumo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, o šalys turi protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus.

11.2.       Atsakovė, palyginusi atsakovei UAB „Belor“ ir atsakovui L. L. suteiktas teisines paslaugas, nustatė, kad atsakovei UAB „Belor“ paslaugų buvo suteikta gerokai daugiau, todėl negalima lyginti šių atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų sumų.

11.3.       Pagal Rekomendacijų nuostatas apskaičiuota rekomenduojama atlyginti maksimali atlygintina UAB „Belor“ suma galėtų būti 58 066,56 Eur, t. y. daug didesnė, nei atsakovės prašoma priteisti 29 577,85 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

11.4.       Teismas nepagrįstai susiaurino šioje civilinėje byloje reikalingų teisinių paslaugų ratą: atsiliepimas į ieškinį, du atsiliepimai į pareiškimus dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, nuomonė dėl ekspertizės skyrimo, dalyvavimas teismo posėdžiuose. Atsakovei UAB „Belor“ teisinės paslaugos byloje buvo suteiktos įgyvendinant CPK 42 straipsnyje įtvirtintas šalies teises ir pareigas. Tiek teismo sprendimas priimtas, tiek iš esmės visi tarpiniai procesiniai veiksmai buvo išspręsti atsakovės naudai.

11.5.       Teismas nenustatė netinkamo atsakovės UAB „Belor“ procesinio elgesio, kuris teiktų pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį. Atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis bei sąžiningai atliko procesines pareigas.

11.6.       Vien tai, kad buvo išnagrinėta kita ginčo šalių civilinė byla, kurios pagrindo didelė dalis sutapo su nagrinėjamos bylos, nereiškia, jog teikiant teisines paslaugas šioje civilinėje byloje nereikėjo analizuoti dokumentų, teisės aktų, teismų praktikos, rengti procesinių dokumentų, dalyvauti teismo posėdžiuose ir kt. būtent šiai bylai aktualiais aspektais.

11.7.       Ieškovė pradėjo jai neperspektyvų civilinį ginčą, kuris užbaigtas palankiai atsakovei, todėl ji neturi patirti neigiamų padarinių.

12.       Ieškovė UAB „UHB Agro“ atsiliepime į atsakovės UAB „Belor“  apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Teismas pagrįstai sumažino atsakovei UAB „Belor“ priteistinas bylinėjimosi išlaidas. UAB „Belor“ šioje byloje atsikirtimus formulavo taip, kaip tai darė neseniai išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023, kurioje UAB „Belor“ atstovavo tas pats advokatas kaip ir nagrinėjamoje byloje. Atsakovės UAB „Belor“ ir I. K. viso teismo proceso metu laikėsi pozicijos, kad abiejose bylose neva ieškinio pagrindas sutampa, įrodinėjami neteisėti veiksmai yra tie patys. UAB „Belor“ didelės apimties dokumentai, teikti argumentai ir pasisakymai yra analogiški kaip ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023.

12.2.       Iš atsakovės UAB „Belor“ apeliaciniame skunde pateiktos teisinių paslaugų analizės matyti, kad veiksmų dalį vienu metu vykdė du UAB „Belor“ atstovai.

12.3.       Atsakovė UAB „Belor“ prašė teismo priteisti išlaidas už formalius procesinius veiksmus (susipažinimas su kliento pateikta medžiaga, prašymo nustatyti terminą atsiliepti į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimas; 2021 m. kovo 9 d. parengto prašymo dėl bylų sujungimo projekto peržiūra, papildymai ir kt.), nors už tokius veiksmus patirtos išlaidos teismų praktikoje nepriteisiamos.

12.4.       Įvertinus atsakovės UAB „Belor“ pateiktus dokumentus, susijusius su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, kyla klausimų, ar tikrai visos išrašytos sąskaitos faktiškai buvo apmokėtos UAB „Belor“. Pavyzdžiui, analizuojant 2023 m. lapkričio 15 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-41449) matyti, kad pateikta 2023 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11 609 Eur + PVM (bendra suma – 14 046,89 Eur), tačiau nėra pateikta įrodymų dėl tokios sąskaitos apmokėjimo.

12.5.       UAB „Belor“ prašomos priteisti 28 023,6 Eur bylinėjimosi išlaidos yra beveik šešis kartus didesnės nei I. K. (5 033,60 Eur) ir beveik tris kartus didesnės nei antstolio L. L. (11 495 Eur). Nepaisant to, tiek UAB „Belor“, tiek I. K. ir antstolis L. L. dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, teikė teismo nurodytus procesinius dokumentus. Vien tai, kad viena proceso šalis, atlikdama iš esmės tuos pačius veiksmus, patyrė šešis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas, suponuoja išvadą dėl patirtų išlaidų ginčo situacijoje neadekvatumo.

13.       Atsakovas antstolis L. L. atsiliepime į abu apeliacinius skundus prašo ieškovės UAB „UHB Agro“ apeliacinio skundo netenkinti; atsakovės UAB „Belor“ apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra; iš ieškovės UAB „UHB Agro“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, teisingai nusprendė, kad ieškovės argumentai, jog neva antstoliui buvo žinoma, kuris turtas yra skolininkės, o kuris – ieškovės, taip pat tai, kad ieškovė neva turėjo teisę disponuoti atskirtu turtu, yra nepagrįsti. Teismas teisingai nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina prejudicinę galią turintis įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 bei apeliacine tvarka šį sprendimą peržiūrėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023.

13.2.       Teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 bei apeliacine tvarka šį sprendimą peržiūrėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią. Nurodytoje civilinėje byloje ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus įrodinėjo tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamoje byloje, sutampa abiejų bylų šalys, abi civilines bylas inicijavo ta pati ieškovė tų pačių atsakovų atžvilgiu, abu ieškiniai buvo pareikšti vadovaujantis CPK 146 straipsnio 2 dalimi.

13.3.       Teismas teisingai nurodė, kad antstolis neturi pareigos organizuoti skolininkės gamybinę veiklą bei užtikrinti tinkamą skolininkės sudarytų sutarčių vykdymą, todėl, netaikęs CPK 624 straipsnio 2 dalies 7 punkto, antstolis neturėjo pareigos administruoti skolininkės gamybinę veiklą. Ieškovės pozicija, kad neva antstolis nepagrįstai neišnuomojo gamyklos, yra nepagrįsta.

13.4.       Teismas turėjo pagrindą pripažinti nepagrįstais ir neįrodytais ieškinio argumentus dėl antstolio neteisėtais veiksmais ir (ar) neveikimu sustabdytos skolininkės gamyklos veiklos ir draudimo ją atnaujinti.

13.5.       Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo nuspręsti apie antstolio veiksmų neteisėtumą, nes vykdomojoje byloje antstolio priimti patvarkymai buvo susiję su areštuotu skolininkės turtu, jais buvo siekta užtikrinti skolininkės turtinės padėties stabilumą bei galimybę ateityje išieškoti priteistas sumas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Priešingai, nei teigia ieškovė, antstolis, nustatydamas turto išvežimo tvarką, neviršijo įgaliojimų, atliko būtinus ir proporcingus veiksmus, siekdamas realaus teismo sprendimo įvykdymo. Antstolio veiksmų teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, be kitų – ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 bei apeliacine tvarka šį sprendimą peržiūrėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

16.       Nagrinėjamoje byloje yra paduoti du apeliaciniai skundai. Ieškovė UAB „UHB Agro“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos ieškinys dėl nuostolių negautų pajamų forma priteisimo iš atsakovų, ir remiasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kaip prejudiciniais faktais kitoje tų pačių šalių civilinėje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė reikšmingų nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti aplinkybių. Atsakovė UAB „Belor“ kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojama deliktinė civilinė atsakomybė, proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, taip pat  bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

17.       Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą grindžia didele bylos apimtimi ir dėl to kylančia būtinybe koncentruotai perteikti esminę informaciją žodžiu, nes, pasak ieškovės, taip bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau, išklausyti visi dalyvaujantys byloje asmenys, betarpiškai ištirti įrodymai.

18.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

19.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

20.       Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, kurioje pažymima, kad žodinio teismo posėdžio antrojoje instancijose gali nebūti, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma ir atsižvelgiant į proceso aukštesnės instancijos teisme ypatumus (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Nr. 11826/85, Helmers prieš Švediją; 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Nr. 25717/03, Oganova prieš Gruziją, kt.). Rašytinis procesas galimas, jeigu nėra sprendžiami teisės ar fakto klausimai, kurie negalėtų būti adekvačiai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais (EŽTT 1991 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nr. 12033/86, Fredin prieš Švediją; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Nr. 37950/97, Fischer prieš Austriją).

21.       Šią bylą pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, įvyko penki teismo posėdžiai, kurių trukmė ir turinys leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškovei, tiek kitiems proceso dalyviams buvo sudarytos galimybės žodžiu išdėstyti savo poziciją, pasisakyti dėl nagrinėjamų klausimų bei įrodymų. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu jos teisė būti išklausyta buvo suvaržyta ir neįgyvendinta norima apimtimi. Be to, visas bylai reikšmingas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, argumentus, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai ir nesutikimas su atsakovų atsikirtimais, ieškovė turėjo galimybę išdėstyti apeliaciniame skunde. 

22.       Įvertinęs byloje esančią medžiagą, remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Dėl reikšmingų faktinių šalių ginčo aplinkybių ir bylos procesinės eigos

23.       Ieškovė UAB „UHB Agro“ ir UAB „Arvi fertis“ 2017 m. gegužės 24 d. sudarė neatlygintinės pasaugos sutartį Nr. 010/2017/KOM, kuria UAB „Arvi fertis“ įsipareigojo savo sandėliuose saugoti ieškovei priklausančias trąšas, žaliavas ir kitas prekes (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-1598 1.1 priedas).

24.       Ieškovės UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Arvi fertis“ 2018 m. lapkričio 30 d. sudarė NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartį Nr. 020/2018/KOM, kuria UAB „Arvi fertis“ įsipareigojo pagal ieškovės užsakymus ir iš jos perduotų žaliavų gaminti kompleksines ir vienanares NPK trąšas, sufasuoti jas į sutartyje nurodytą pakuotę ir sandėliuoti sutartyje nustatytą terminą, o ieškovė įsipareigojo iš jos pateiktų žaliavų tinkamai pagamintus produktus priimti bei atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka; preliminarus užsakomos pagaminti produkcijos kiekis, kurį ieškovė įsipareigojo užsakyti iš karto arba dalimis per visą sutarties laikotarpį, pagal šią sutartį yra 350 000 t (+/– 10 proc.) (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-1598 1.1 priedas).

25.       Antstolis L. L., vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 vykdydamas išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2VP-4778-545 iš skolininkės UAB „Arvi fertis“ išieškotojos UAB „Belor“ naudai, 2019 m. sausio 29 d. parengė turto arešto aktą Nr. 0187/19/00044-2, kuriuo areštavo UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą – visas apyvartoje esančias prekių atsargas: akmens anglį; azotines kalio, fosforo trąšas; chemikalus, tarą, padėklus, maišus, kitas atsargas (prekes, žaliavas) ir produkciją, kurią skolininkės UAB „Arvi fertis“ pagamins ateityje, nuo jos pagaminimo momento, neuždraudžiant tokios produkcijos gaminti; arešto mastas – neviršijant bendros skolos ir vykdymo išlaidų sumos, t. y. 3 519 329,76 Eur (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-1598 2 priedas).

26.       Antstolio L. L. 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu dėl areštuoto turto perdavimo saugoti išieškotojui ir turto saugojimo tvarkos nustatymo Nr. S-19-187-497 areštuotą UAB „Arvi fertis“ turtą pavesta saugoti išieškotojai UAB „Belor“ (2021 m. vasario 24 d. DOK-7039 2 priedas).

27.       UAB „Belor“ turtą saugoti 2019 m. sausio 28 d. sutartimi pavedė UAB „G4S Lietuva“ (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-1598 24.1-24.1 priedai).

28.       Antstoliui sudarius 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktą ir priėmus 2019 m. sausio 29 d. patvarkymą dėl areštuoto turto perdavimo saugoti išieškotojui ir turto saugojimo tvarkos nustatymo, skolininkė UAB „Arvi fertis“ padavė skundą dėl antstolio veiksmų. Šis skundas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2061-374/2019 (proceso Nr. 2-28-3-00556-2019-3) buvo atmestas. Teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad, vykdomosios bylos duomenimis, trečiųjų asmenų turtas yra atskirtas nuo skolininkės turto ir nėra areštuotas, pažymėjo, jog UAB „UHB Agro“ negali disponuoti savo turtu, esančiu skolininko teritorijoje, dėl civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o ne dėl turto arešto (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-1598 19.5 priedas).

29.       Antstolis L. L. 2019 m. vasario 4 d. patvarkymu dėl UAB „UHB Agro“ 2019 m. sausio 31 d. skundo Nr. S-19-187-628 leido ieškovei UAB „UHB Agro“ disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis trąšomis, žaliavomis ir kitu turtu, išgabenant šį turtą iš skolininkės veiklos teritorijos patvarkymo 3 punkte nustatyta tvarka (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-1598 14 priedas).

30.       Antstolis 2019 m. vasario 4 d. patvarkymu dėl informacijos suteikimo apie suteiktą leidimą Nr. S-19-187-682 pateikė informaciją, kad UAB „UHB Agro“ leidžiama disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis: 5 089 t trąšų, 2 061,48 t žaliavų ir kitu turtu – 7 172,76 vnt. / m2 / l kg (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-1598 17 priedas).

31.       Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019 patenkintas išieškotojos UAB „Belor“ prašymas bei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas antstolio L. L. vykdomojoje byloje Nr.0187/19/00044 2019 m. vasario 4 d. priimto patvarkymo Nr.S-19-187-628 dalies (kuria antstolis leido UAB ,,UHB AGRO“ disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis trąšomis, žaliavomis ir kitu turtu, išgabenant iš UAB ,,Arvi fertis“ veiklos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini); leido UAB ,,UHB AGRO“ disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu UAB ,,Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje, kurio saugojimas pavestas išieškotojai UAB ,,Belor“ ir kuris pažymėtas STOP juosta; nustatė, kad UAB ,,UHB AGRO“ nuosavybės teise priklausantį turtą išsiveža visą parą patvarkyme nustatyta tvarka) vykdymas, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų (2021 m. vasario 24 d. DOK-7039 4 priedas).

32.       Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1006-601/2019 nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. antstolio 2019 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S-19-187-628 dalies vykdymo sustabdymas, panaikintos (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-1598 19.1 priedas).

33.       Taigi laikinosios apsaugos priemonės dėl antstolio 2019 m. vasario 4 d. patvarkymo vykdymo sustabdymo galiojo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. gegužės 21 d.

34.       Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-2055-399/2019 išnagrinėjo išieškotojos UAB „Belor“ skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. 2019 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S-19-187-628 teisėtumo, ir 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi ir skundą atmetė. Teismas, be kita ko, nustatė, kad trečiųjų asmenų turtas nėra areštuotas (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-1598 19.2 priedas). Dėl šios nutarties pagal išieškotojos UAB „Belor“ atskirąjį skundą pradėtas apeliacinis procesas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1417-480/2019 buvo nutrauktas, skolininkei UAB „Arvi fertis“ iškėlus bankroto bylą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

35.       Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-2117-399/2019, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „UHB Agro“ skundą dėl antstolio veiksmų dėl 2019 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S-19-187-628 teisėtumo, 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies: panaikino patvarkymo 3.3.1 ir 3.3.2 papunkčius ir įpareigojo antstolį šiuos papunkčius išdėstyti nutartyje nurodyta tvarka (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-15-98 18 priedas). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dėl šios nutarties teisėtumo pagal išieškotojos UAB „UHB Agro“ atskirąjį skundą pradėtas apeliacinis procesas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1320-480/2019 nutrauktas, skolininkei UAB „Arvi fertis“ iškėlus bankroto bylą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

36.       Antstolis L. L. 2019 m. vasario 5 d. patvarkymu dėl perduoto išieškotojui saugoti areštuoto skolininkės UAB „Arvi fertis“ turto atskyrimo nuo trečiųjų asmenų turto, aprašymo ir pažymėjimo Nr. S-19-187-707 informavo vykdymo proceso šalis apie 2019 m. vasario 6 d. vyksiantį UAB „Arvi fertis“ nuosavybės teise priklausančio areštuoto turto atskyrimo nuo trečiųjų asmenų turto aprašymą ir pažymėjimą (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-15-98 4 priedas). Antstolis 2019 m. vasario 6 d. sudarė turto aprašą Nr. 1 (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-15-98 5 priedas).

37.       Antstolis 2019 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir 2019006047 papildymo, kuriuo šiuos turto arešto aktus papildė 2019 m. vasario 6 d. turto apraše Nr. 1 aprašytu turtu, ir parengė patikslinantį Turto arešto aktą, kuriame nurodytas areštuoto turto mastas – 3 525 247,29 Eur (2020 m. gruodžio 30 d. CPK-1598 6 priedas).

38.       Antstolio R. S. 2019 m. vasario 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2019 m. vasario 6 d. aprašytas BUAB „Arvi fertis“ turtas identifikuotas, perskaičiuotas ir apsuktas STOP juosta bei pažymėtas ženklu „Areštuota“ (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-15-98 7 priedas).

39.       Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2130-301/2019 pagal išieškotojos UAB „Belor“ prašymą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytas 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo dėl turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir 2019006047 papildymo Nr. S-19-187-731 galiojimas (2021 m. vasario 18 d. DOK-7039 5 priedas). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodyta nutartis Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-864-638/2019 palikta nepakeista (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

40.       Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2309-301/2019 UAB „Belor“ skundas dėl 2019 m. vasario 8 d. antstolio patvarkymo buvo atmestas, taip pat antstoliui išaiškinta, kad jis turi įvertinti papildomai pateiktus įrodymus, įtraukti į skolininkės turto aprašą turtą, dėl kurio tretieji asmenys nėra pateikę nuosavybės teisę įrodančių dokumentų (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-1598 19.3 priedas). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1476-230/2019 apeliacinis procesas pagal UAB „Belor“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties buvo nutrauktas nustačius, kad UAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

41.       Taigi laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytas 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo, kuriuo buvo siekiama atskirti skolininkės UAB „Arvi fertis“ ir trečiųjų asmenų turtą, vykdymas, galiojo nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d.

42.       BUAB „Arvi fertis“ 2019 m. vasario 26 d. pranešimu, adresuotu išieškotojai UAB „Belor“ ir antstoliui L. L., pranešė, kad dėl UAB „Belor“ ir antstolio galbūt neteisėtų veiksmų, kuriais apribotos trečiųjų asmenų teisės laisvai disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu ir jį be trukdžių išsivežti iš gamyklos teritorijos, nuo 2019 m. vasario 25 d. priversta neribotam laikui stabdyti gamybą. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl prastovos patiria daugiau kaip 17 000 Eur nuostolių per parą (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-1598 11 priedas).

43.       Antstolis 2019 m. kovo 5 d. patvarkymu dėl į skolininko UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritoriją įvežamų ir iš jos išvežamų krovinių tvarkos nustatymo Nr. S-19-187-1334 nustatė skolininkei UAB „Arvi fertis“ ar tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių krovinių įvežimo ir išvežimo tvarką gamyklos teritorijoje (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-1598 15 priedas).

44.       Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-3323-399/2019, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Agrofertis“ skundą dėl antstolio veiksmų ir 2019 m. kovo 5 d. patvarkymo Nr. S-19-187-1334 teisėtumo, 2019 m. birželio 4 d. nutartimi nurodytą patvarkymą panaikino, konstatavęs, kad antstolio patvarkymu nustatyta turto įvežimo (išvežimo) tvarka, pagal kurią UAB „Agrofertis“ įpareigota pateikti UAB „Belor“ informaciją apie krovinį, gali nulemti prielaidą UAB „Belor“ sužinoti UAB „Agrofertis“ komerciškai vertingą informaciją, patvarkymu nepagrįstai išplėstos turto saugotojos UAB „Belor“ teisės (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-1598 16 priedas). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1680-254/2019 apeliacinis procesas pagal UAB „Belor“ atskirąjį skundą dėl 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3323-399/2019 nutrauktas, nes BUAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

45.       Antstolis 2019 m. birželio 4 d. surašė protokolą Nr. S-187-19-3061, kuriuo nustatė esamų ir naujai atvežamų žaliavų žymėjimo ir sandėliavimo tvarką, aprašė teritorijoje esančias UAB „UHB Agro“ žaliavas ir trąšas. UAB „UHB Agro“ buvo paskirti nauji plotai naujoms žaliavoms atvežti ir sandėliuoti (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-1598 12 priedas).

46.       UAB „Belor“ 2019 m. balandžio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalavo nustatyti, koks turtas, esantis BUAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje, priklauso skolininkei – atsakovei BUAB „Arvi fertis“. Ieškiniu, be kita ko, buvo reikalaujama nustatyti, kad BUAB „Arvi fertis“ priklauso ir 5 089 t trąšų, 2 061,48  t žaliavų, 7 172,76 vnt/m2/l/kg kito turto, neva priklausiusio atsakovei UAB „UHB AGRO“; turtas, kurį atsakovė UAB „UHB AGRO“ išvežė iš atsakovės BUAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos, – 216 t trąšų, išvežtų vykdant antstolio patvarkymus, ir 1 872 t trąšų, išvežtų nesankcionuotai. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-313-565/2021 UAB „Belor“ ieškinys buvo atmestas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-31-330/2022 nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės nepakeistas. Kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties atsisakyta priimti.

47.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi skolininkei UAB „Arvi fertis“ iškėlė bankroto bylą (2021 m. vasario 18 d. DOK-7039 6 priedas); ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d.

48.       Ieškovė UAB „UHB Agro“ 2020 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovų UAB „Belor“, I. K. ir antstolio L. L. solidariai priteisti 580 553 Eur nuostolių atlyginimą; netenkinus šio reikalavimo, taikyti atsakovams dalinę atsakomybę ir iš atsakovės UAB „Belor“ priteisti 1/4 nuostolių sumos, t. y. 145 138,25 Eur, iš atsakovės I. K. – 1/4 dalį nuostolių sumos, t. y. 145 138,25 Eur, iš atsakovo antstolio L. L. – 1/2 dalį nuostolių sumos, t. y. 290 276,5 Eur, taip pat procesines palūkanas.

49.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad: 1) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 nustatytos aplinkybės ta apimtimi, kuria nustatyti faktai dėl atsakovų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 teisėtumo, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje; 2) antstolis pagrįstai laikėsi prezumpcijos, kad visas skolininkės UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esantis turtas priklauso skolininkei; 3) pritaikius skolininkės UAB „Arvi fertis“ turto areštą, kilo šalių ginčas dėl turto dalies nuosavybės; 4) ieškovės turtas nebuvo areštuotas; 5) ieškovei priklausantis turtas iš skolininkės teritorijos negalėjo būti išvežtas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; 6) atsakovė UAB „Belor“ ir bendrovės vadovė I. K. įgyvendino teisę siekti teismo sprendimo įvykdymo, t. y. realizavo CPK 639 straipsniu suteiktas išieškotojo teises, neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių joms kiltų atsakomybė; 7) ieškovė nenurodė atsakovės I. K. veiksmų, atliktų atskirai nuo vadovaujamos UAB „Belor“.

50.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais: 1)  Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 teismas nepagrįstai rėmėsi kaip turinčiais prejudicinę reikšmę; 2) teismas, padarydamas priešingas išvadas, nei padarytos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-313-565/2021 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-31-330/2022, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos; 3) teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė jai priklausančiu turtu negalėjo disponuoti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; 4) teismas bylą išnagrinėjo neįsigilinęs į ginčo esmę, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų.

Dėl atsakovėms reikalaujamos taikyti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

51.       Nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą taikyti atsakovams – antstoliui L. L., UAB „Belor“ ir šios bendrovės vadovei I. K. – civilinę atsakomybę bei iš atsakovų solidariai arba tam tikromis dalimis priteisti nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą, ieškovė UAB „UHB Agro“ kildina iš, jos įsitikinimu, neteisėtų bendrų atsakovų veiksmų, kai, vykdant priverstinį skolos iš skolininkės UAB „Arvi fertis“ išieškojimą, ieškovei, nesusijusiai su vykdymo procesu, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 14 d. buvo atimta galimybė gauti trąšas, kurias UAB „Arvi fertis“ turėjo pagaminti iš ieškovei nuosavybės teise priklausiusių žaliavų.

52.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybės yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

53.       Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujama atlyginti žala kildinama ne iš sutartinių santykių, todėl spręstina dėl atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės.

54.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, jog asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, jog padėtis neblogės). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas). Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022).

55.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė, prašydama atsakovams taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, turi įrodyti: 1) visų trijų atsakovų neteisėtus veiksmus; 2) žalą bei jos dydį; 3) priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos; 4) atsakovų kaltę.

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų

56.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

57.       Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus sieja su antstolio bei atsakovių UAB „Belor“ ir jos vadovės I. K. veiksmais vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044, kurioje, pritaikius areštą skolininkės UAB „Arvi fertis“ turtui, ieškovės teigimu, buvo nepagrįstai apribota jos teisė disponuoti skolininkės teritorijoje buvusiu ieškovei nuosavybės teise priklausiusiu turtu, kai buvo leidžiama į skolininkės teritoriją įvežti ieškovei nuosavybės teise priklausančias žaliavas, tačiau buvo draudžiama išvežti iš ieškovės žaliavų pagamintas ir jai nuosavybės teises priklausančias trąšas; dėl to, skolininkei neturint vietos trąšoms sandėliuoti, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 14 d. buvo sustabdyta trąšų gamyba, tai nulėmė, jog ieškovė negavo pajamų, t. y. patyrė nuostolių. Taigi šiuo atveju ieškovė turi įrodyti, kad UAB „Arvi fertis“ įvardytu laikotarpiu (nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 14 d.) trąšų gamybą sustabdė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje

58.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, įvertinęs nagrinėjamos bylos ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/21023, išnagrinėtos bylos įrodinėjimo dalyką, priėjo prie išvados, kad įrodinėjimo dalykas išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje byloje tiek, kiek tai yra susiję su atsakovų veiksmų neteisėtumo vertinimu, antstoliui priimant patvarkymus ir atliekant veiksmus vykdymo metu, o kitoms atsakovėms – vykdymo procese įgyvendinant išieškotojo ir turto saugotojo pareigas, sutampa, todėl išnagrinėtoje byloje įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 ir apeliacine tvarka priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023) nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

59.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad išnagrinėtos ir nagrinėjamos civilinės bylos dalykas bei įrodinėtinos aplinkybės iš esmės skiriasi. Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas atsakovų veiksmų neteisėtumas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. birželio 14 d. ir UAB „Arvi fertis“ gamybinės veiklos sustabdymas bei dėl to kilę ieškovei nuostoliai, įskaitant ir tai, kas už tai yra atsakingas. Pasak atsakovės, išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėti atsakovų veiksmai dėl 2019 m. sausio 29 d. turto arešto akto ir su juo susijusių laikinųjų apsaugos priemonių bei ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, bet ne priežastys, nulėmusios gamybos veiklos sustabdymą.

60.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

61.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tais atvejais, kai nėra pakankamo pagrindo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažinti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013).

62.       Šiuo atveju nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ir išnagrinėtoje byloje ieškovė yra UAB „UHB Agro“, atsakovai – antstolis L. L., UAB „Belor“ ir I. K.. Išnagrinėtoje byloje nedalyvavo nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu įtraukta skolininkė UAB „Arvi fertis“. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek nagrinėjamos bylos duomenis, tiek išnagrinėtoje byloje teismų procesiniais sprendimais nustatytas faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai, jog nagrinėjamoje byloje papildomai trečiuoju asmeniu dalyvauja skolininkė UAB „Arvi fertis“, kuri byloje neturi savarankiškos pozicijos ir palaiko ieškovės nurodytus ieškinio pagrindus, nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 nustatytų aplinkybių prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl ieškovės reikalaujamų atlyginti nuostolių kilo tarp ieškovės ir atsakovų, t. y. asmenų, kurie dalyvavo pirmiau įvardytoje įsiteisėjusiu sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023.   

63.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 turinys patvirtina, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje ieškovė reikalavo iš atsakovų atlyginimo nuostolių, kildinamų iš UAB „Belor“ prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovų neteisėtus veiksmus ieškovė grindė ir faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiasi nagrinėjamoje byloje. Ieškovė įrodinėjo, kad antstolio L. L. veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 buvo neteisėti, nes ieškovei nebuvo sudaryta galimybė iš BUAB „Arvi fertis“ teritorijos išgabenti pagal 2018 m. lapkričio 30 d. NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartį Nr. 020/2018/KOM pagamintas trąšas; atsakovės UAB „Belor“ veiksmus prašė pripažinti neteisėtais dėl to, jog atsakovė, neturėdama tam pagrindo, draudė ieškovei disponuoti turtu; atsakovės I. K. veiksmų neteisėtumą grindė tuo, kad ji priimdavo sprendimus dėl įleidimo į teritoriją ar išleidimo iš jos. Aptarti duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad išnagrinėtoje civilinėje ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodinėjo tomis pačiomis įrodinėjimo priemonėmis, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad abiejose civilinėse bylose įrodinėjimo dalyko dalis, susijusi su atsakovų veiksmų (ne)teisėtumu (antstolio priimtais tam tikrais patvarkymais, atliktais kitais vykdymo veiksmais dėl ieškovės nurodomo turto (žaliavų trąšoms gaminti ir iš jų pagamintų trąšų), atsakovės UAB „Belor“ ir jos vadovės vykdymo proceso metu įgyvendintomis išieškotojo ir turto saugotojo teisėmis ir pareigomis), sutampa.

64.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 nustatytų aplinkybių, susijusių su atsakovų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 (ne)teisėtumu, dalis turi prejudicinę reikšmę, todėl neįrodinėtinos iš naujo nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-313-565/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-31-330/2022 prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje

65.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „UHB Agro“ teigia, kad šiai bylai teisingai išnagrinėti yra aktuali ir prejudicinę reikšmę turi kita išnagrinėta civilinė byla, kurioje UAB „Belor“ prašė pripažinti UAB „Arvi fertis“ nuosavybės teisę į visą UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esantį turtą, siekė nuginčyti UAB „UHB Agro“ ir UAB „Agrofertis“ sandorius, kuriais UAB „UHB Agro“ pardavė nuosavybės teise valdomą turtą, ir kt. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-313-565/2021, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-31-330/2022, visi UAB „Belor“ iškelti reikalavimai buvo atmesti, konstatavus, kad UAB „Belor“ neturėjo įrodymų tam, jog manytų, kad UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB Agro“ turtas yra susimaišęs, o kartu ir pagrindo blokuoti UAB „UHB Agro“ priklausančio turto išvežimą. Ieškovės įsitikinimu, nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyti faktai pagrindžia atsakovės UAB „Belor“ neteisėtus veiksmus ir sudaro pagrindą patenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas ir padarė priešingas išvadas.

66.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytais kitoje civilinėje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais pirmosios instancijos teismas rėmėsi kaip turinčiais prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (apskųsto sprendimo 29 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi nagrinėjama byla buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-313-565/2021. Bylos sustabdymas argumentuotas tuo, kad nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės dėl trąšų ir kito turto nuosavybės teisės nagrinėjamai civilinei bylai turės prejudicinę reikšmę. Nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka pagal ieškovės UAB „UHB Agro“ atskirąjį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 d. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-676-790/2021 apskųsta nutartis palikta nepakeista.

67.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-313-565/2021 ieškovės (nagrinėjamoje byloje atsakovės) UAB „Belor“ ieškinio reikalavimą nustatyti UAB „Arvi fertis“ nuosavybės teisę į visą UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esantį turtą atmetė kaip neįrodytą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „Belor“ apeliacinį skundą, 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-31-330/2022 apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, pažymėjęs, kad bylos duomenimis nėra pagrįsta BUAB „Arvi fertis“ nuosavybės teisė į ieškinyje nurodytą turtą, priešingai – byloje esantys įrodymai patvirtina didesnę tikimybę, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklausė atsakovėms UAB „UHB Agro“ ir UAB „Agrofertis“.

68.       Atsižvelgus į aptartuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pritarti atsakovės UAB „Belor“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytai pozicijai, kad, nors UAB „Belor“ ieškinio reikalavimai dėl BUAB „Arvi fertis“ nuosavybės teisės į ieškinyje nurodytą turtą pripažinimo buvo atmesti, tai savaime nereiškia, jog tiek antstoliui, vykdančiam išieškojimą iš skolininkės UAB „Arvi fertis“ turto, tiek išieškotojai UAB „Belor“ turėjo būti žinoma ir aišku, koks konkretus turtas, esantis UAB „Arvi fertis“ teritorijoje, priklausė UAB „UHB Agro“. Atitinkamai pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog UAB „Belor“ ieškinio reikalavimai nurodytoje civilinėje byloje buvo atmesti, savaime nepatvirtina, kad UAB „Belor“ kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl BUAB „Arvi fertis“ nuosavybės teisės į ieškinyje nurodytą turtą pripažinimo buvo nepagrįstas, neteisėtas ir nesąžiningas.

69.       Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek aptartoje civilinėje byloje teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytus faktus, tiek ir tai, jog panašaus pobūdžio pareiškimą 2019 m. kovo 12 d. teismui buvo padavusi ir ieškovė UAB „UHB Agro“ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2919-852/2019 ieškinys paliktas nenagrinėtas, ieškovei UAB „UHB Agro“ jį atsiėmus), priėjo prie išvados, kad šios aplinkybės paneigia ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, jog BUAB „Arvi fertis“ ir ieškovė UAB „UHB Agro“ antstoliui pateikė pakankamus duomenis, iš kurių antstolis galėjo ir turėjo nustatyti ieškovės nuosavybės teisę į teritorijoje esantį turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 taip pat pripažino turinčiomis prejudicinę reikšmę Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-313-565/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-31-330/2022 nustatytas aplinkybes ir taip pat nurodė, jog, nors UAB „Belor“ reikalavimai buvo atmesti, tačiau tai savaime nereiškia, kad UAB „Belor“ turėjo būti tiksliai žinoma, koks konkrečiai turtas priklausė UAB „UHB Agro“.

70.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad aptartos civilinės bylos dėl nuosavybės teisės inicijavimas nesudarė pagrindo atsakovams drausti ieškovei disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, nes vykdymo procese ieškovės UAB „UHB Agro“ turtas nebuvo areštuotas. Kartu nurodytina tai, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė kitokios išvados. Kitoje civilinėje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus ir juose nustatytus faktus pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime įvertino tuo aspektu, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl turto, buvusio UAB „Arvi fertis“ teritorijoje, priklausymo nuosavybės teise, ir, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis, konstatavo, jog ieškovė turto iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos negalėjo išvežti dėl teismų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

71.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-313-565/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-31-330/2022 nustatytas prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčias aplinkybes ir, remdamasis jomis, padarė pagrįstas išvadas šioje byloje nagrinėjamo ginčo aspektu.

Dėl draudimo disponuoti ieškovei priklausančiu turtu

72.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė negalėjo disponuoti turtu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios galiojo nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., o ne dėl atsakovų veiksmų, prieštarauja bylos medžiagai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

73.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad antstolio 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu nebuvo areštuotas ieškovei UAB „UHB Agro“ priklausantis turtas. Ši aplinkybė buvo nustatyta ir kitose ginčo šalių inicijuotose civilinėse bylose priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose (pvz., Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-2061-374/2019, kurioje buvo išnagrinėtas antstolio 2019 m. sausio 29 d. sudaryto turto arešto akto teisėtumo klausimas (žr. nutarties 28 punktą)). Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 konstatuota, jog aplinkybę, kad ieškovė savo turto negalėjo išvežti iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos, nulėmė laikinųjų apsaugos priemonių, kurios galiojo nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., taikymas. 

74.       Jau nurodyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo laikinosios apsaugos priemonės: 1) nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. gegužės 21 d., pritaikytos Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019, kuria buvo sustabdytas antstolio L. L. vykdomojoje byloje Nr.0187/19/00044 2019 m. vasario 4 d. priimto patvarkymo Nr. S-19-187-628 dalies (kuria antstolis leido UAB ,,UHB AGRO“ disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis trąšomis, žaliavomis ir kitu turtu, išgabenant jį iš UAB ,,Arvi fertis“ veiklos teritorijos, leido UAB ,,UHB Agro“ disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, kurio saugojimas pavestas išieškotojui UAB ,,Belor“, UAB ,,Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje, pažymėtoje STOP juosta, ir nustatė, kad UAB ,,UHB Agro“ nuosavybės teise priklausantį turtą išsiveža visą parą patvarkyme nustatyta tvarka) vykdymas (žr. nutarties 31-33 punktus); 2) nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., pritaikytos Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2130-301/2019, kuria buvo sustabdytas 2019 m. vasario 8 d. dėl turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047 papildymo Nr. S-19-187-731 galiojimas (nutarties 39-41 punktas).

75.       Nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad visą ginčo laikotarpį, už kurį ieškovė (apeliantė) reikalauja priteisti iš atsakovų atlyginimą nuostolių, patirtų negautų pajamų forma (nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 14 d.), dėl antstolio vykdymo procese priimtų patvarkymų, turto arešto aktų, kuriais siekta sureguliuoti ieškovės galimybes disponuoti jai priklausančiu turtu, galiojo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nulėmusios tai, jog ieškovė iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos negalėjo išvežti jai priklausančio turto. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad, priešingai nei teigia ieškovė (apeliantė), antstolis L. L. vykdymo procese ėmėsi aktyvių veiksmų tam, jog sureguliuotų skolininkės gamyklos teritorijoje esančio ieškovei priklausančio turto išvežimo klausimą, tačiau jo priimti patvarkymai negalėjo būti įgyvendinti dėl ieškovės, trečiojo asmens BUAB „Arvi fertis“, atsakovės UAB „Belor“ keliamų teisinių ginčų ir juos sprendžiant ginčui aktualiu laikotarpiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurių galiojimo antstolis privalėjo laikytis.

76.       Pažymėtina ir tai, kad, 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu areštavus UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą, kilo šalių ginčas dėl UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esančio turto priklausymo nuosavybės teise skolininkei ar kitiems asmenims. Be 2019 m. kovo 23 d. UAB „Belor“ inicijuotos civilinės bylos dėl UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esančio turto nuosavybės (kurioje priimti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-313-565/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-31-330/2022), Vilniaus apygardos teisme pati ieškovė UAB „UHB Agro“ dar 2019 m. kovo 12 d. inicijavo civilinę bylą Nr. e2-2919-852/2019 atsakovei UAB „Arvi fertis“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, kurioje 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas, ieškovei jį atsiėmus. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 konstatuota, jog antstolis pagrįstai taikė prezumpciją, kad visas skolininkės UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esantis turtas priklauso skolininkei, o areštavus skolininkei priklausantį turtinį kompleksą kilo ginčas dėl skolininkės teritorijoje esančio turto priklausymo.

77.       Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-22244-862/2019, atnaujinęs procesą Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2SP-14273-967/2019, kurioje 2019 m. kovo 29 d. nutartimi buvo patvirtinta UAB „UHB Agro“ ir UAB „Arvi fertis“ 2019 m. kovo 25 d. sudaryta taikos sutartis, kuria susitarta, jog UAB „UHB Agro“ ar jos pavedimu tretiesiems asmenims bus sudarytos sąlygos be apribojimų disponuoti UAB „UHB Agro“ taikos sutartyje įvardytu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), pareiškėjų UAB „UHB Agro“ ir UAB „Arvi fertis“ pareiškimą dėl 2019 m. kovo 25 d. taikos sutarties patvirtinimo atmetė (2021 m. vasario 18 d. DOK-7039, 10 priedas).

78.       Išvadą, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esančio turto priklausymo ir nebuvo visiškai aišku, kieno nuosavybė yra tam tikras turtas, patvirtina ir tai, jog buvo skundžiami iš esmės visi antstolio patvarkymai, kuriais siekta sureguliuoti šį klausimą bei atskirti skolininkės UAB „Arvi fertis“ ir trečiųjų asmenų, tarp jų – ieškovės UAB „UHB Agro“, turtą, esantį UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje, ir teismai tenkino prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti atitinkamų patvarkymų vykdymą. Aptartos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad tarp šalių kilę ginčai dėl UAB „Arvi fertis“ teritorijoje buvusio turto priklausomybės nulėmė poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurioms galiojant ieškovė iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos negalėjo išvežti turto.

79.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines ir teisines aplinkybes dėl nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 14 d.) galiojusių laikinųjų apsaugos priemonių ir padarė pagrįstą išvadą, jog būtent dėl šių priemonių ieškovė negalėjo iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos išvežti turto. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl antstolio neteisėtų veiksmų (neveikimo)

80.       Apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės įvardytų antstolio veiksmų (neveikimo) nėra pagrindo pripažinti neteisėtais, teigia, jog teismas netinkamai įvertinio antstolio veiksmus tiek areštuojant skolininkei priklausantį turtą, tiek sureguliuojant ieškovės teisę disponuoti jai priklausančiu turtu, tiek pavedant areštuotą turtą saugoti atsakovei UAB „Belor“. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

81.       Vykdymo procesas yra teismo ir kitų institucijų sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 9 punktas). Vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

82.       Taigi greitas ir veiksmingas vykdomojo dokumento įvykdymas turi būti derinamas su vykdymo procese taikomų priemonių teisėtumu. CPK nustatytų vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, kurie yra privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis).

83.       Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja teismas. Kasacinio teismo praktikoje dėl antstolio priverstinio vykdymo procese atliekamų veiksmų pažymima, kad tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jeigu įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, jog jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 27 punktas).

84.       Pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį antstolis už savo paties ir (ar) savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar yra visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 29 punktas).

85.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolio veiksmų, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 nustatytais prejudicinę reikšmę turinčiais faktais: 1) antstolis pagrįstai taikė prezumpciją, jog visas BUAB „Arvi fertis“ teritorijoje esantis turtas priklauso skolininkui; 2) ieškovės UAB „UHB Agro“ turtas vykdomojoje byloje nebuvo areštuotas; 3) antstoliui areštavus skolininkės BUAB „Arvi fertis“ turtinį kompleksą (duomenys neskelbtini), ir ieškovei vykdomojoje byloje pareiškus pretenzijas dėl turimų teisių į areštuoto turto dalį, kilo ginčas dėl skolininkės teritorijoje esančio areštuoto turto priklausymo nuosavybės teise; 4) ieškovės UAB „UHB Agro“ negalėjimą išvežti turtą iš BUAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos nulėmė pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios galiojo nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

86.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisėtu antstolio 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktą, kuriuo areštuota UAB „Arvi fertis“ ateityje pagamintina produkcija, nors UAB „Arvi fertis“, vykdydama gamybinę veiklą, neįgyja nuosavybės teisės į pagamintą daiktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas stokoja pagrįstumo.

87.       Jau nurodyta, kad 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu Nr. 0187/19/00044-2 buvo areštuotas skolininkei UAB „Arvi fertis“ priklausantis turtinis kompleksas – visos apyvartoje esančios prekių atsargos (akmens anglis; azotinės kalio, fosforo trąšos; chemikalai, tara, padėklai, maišai, kitos atsargos (prekės, žaliavos) ir ateityje skolininkės UAB „Arvi fertis“ pagaminta gamybos produkcija nuo jos pagaminimo momento, neuždraudžiant tokios produkcijos gaminti; arešto mastas – neviršijant bendros skolos ir vykdymo išlaidų sumos – 3 519 329,76 Eur; prekių atsargų ir pagamintos produkcijos buvimo vieta – (duomenys neskelbtini); turtą saugoti perduota išieškotojai UAB „Belor“, pavedant turto apsaugą vykdyti UAB „G4S Lietuva“. Turto arešto akto ir 2019 m. sausio 29 d. patvarkymo dėl areštuoto turto perdavimo saugoti išieškotojui ir turto saugojimo tvarkos nustatymo teisėtumas patikrintas pagal skolininkės UAB „Arvi fertis“ skundą dėl antstolio veiksmų ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2061-374/2019 skundas atmestas. Teismo nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad turto arešto aktu trečiųjų asmenų turtas yra atskirtas nuo skolininkės turto ir nėra areštuotas, o UAB „UHB Agro“ negali disponuoti savo turtu dėl civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o ne dėl turto arešto (žr. nutarties 28 punktą). Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad ieškovė UAB „UHB Agro“, manydama, jog antstolio 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktas nepagrįstai suvaržo jos nuosavybės teisę į turtą, esantį skolininkės UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje, nurodyto turto arešto akto neskundė, taip pat nepateikė prašymo būti įtraukta suinteresuotu asmeniu, nagrinėjant skolininkės UAB „Arvi fertis“ skundą dėl šio turto arešto akto teisėtumo. Kai yra nustatytos tokios aplinkybės, ieškovės argumentai dėl antstolio neteisėtų veiksmų, grindžiamų 2019 m. sausio 29 d. turto arešto akto Nr. 0187/19/00044-2 neteisėtumu, atmetami kaip nepagrįsti.   

88.       Jau nurodyta, kad antstoliui areštavus skolininkės UAB „Arvi fertis“ turtą, esantį jai priklausančios gamyklos teritorijoje, kilo ginčas dėl šioje teritorijoje esančio turto, tarp jo – ir gaminamų trąšų, priklausymo nuosavybės teise. Taip pat jau nurodyta, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog antstolis pagrįstai taikė prezumpciją, kad visas skolininkės UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esantis turtas priklauso skolininkei. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas šiai išvadai, papildomai pažymi tai, kad, kilus ginčui dėl to, kam nuosavybės teise priklauso tam tikras turtas, esantis skolininkės UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje, tokio ginčo išsprendimas nepateko į antstolio kompetencijos ribas, jis galėjo būti išspręstas tik teismo tvarka.

89.       Kartu nurodytina tai, kad susiklosčiusioje ginčo situacijoje antstolis dėjo pastangas tam, kad skolininkės teritorijoje esantis, tačiau galbūt tretiesiems asmenims, tarp jų – ieškovei UAB „UHB Agro“, priklausantis turtas būtų identifikuotas ir atskirtas. Antstolis 2019 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-19-187-628 leido ieškovei UAB „UHB Agro“ disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis trąšomis, žaliavomis ir kitu turtu, išgabenant šį turtą iš skolininkės veiklos teritorijos patvarkymo 3 punkte nustatyta tvarka. 2019 m. vasario 4 d. patvarkymu dėl informacijos suteikimo apie suteiktą leidimą Nr. S-19-187-682 antstolis pateikė informaciją, kad UAB „UHB Agro“ leidžiama disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis – 5 089 t trąšų, 2 061,48 t žaliavų ir kitu turtu – 7 172,76 vnt. / m2/l /kg. Antstolis 2019 m. vasario 6 d. sudarė turto aprašą Nr. 1, kurio pagrindu 2019 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047 papildymo, ir turto arešto aktus papildė 2019 m. vasario 6 d. turto apraše Nr. 1 aprašytu turtu bei priėmė patikslinantį turto arešto aktą, nurodydamas areštuoto turto mastą – 3 525 247,29 Eur.

90.       Aptartos aplinkybės paneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl antstolio neteisėto neveikimo ar delsimo veikti vykdymo procese ir dėl to pažeistų ieškovės, kuri nėra vykdymo proceso šalis, teisių ir teisėtų interesų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai). Nustatytos aplinkybės suponuoja pagrindą daryti išvadą, kad, kilus ginčams dėl skolininkės gamyklos teritorijoje esančio tam tikro turto priklausymo skolininkei ar tretiesiems asmenims, antstolis operatyviai ėmėsi jam prieinamų priemonių skolininkės turtui nuo ieškovės UAB „UHB Agro“ turto atskirti, leido ieškovei jai priklausantį turtą išvežti iš skolininkės teritorijos, tačiau jo priimtų patvarkymų (2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. vasario 8 d.) vykdymas buvo sustabdytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurių pritaikymą nulėmė kilę šalių ginčai dėl turto priklausymo nuosavybės teise ir skolininkės turto galimo paslėpimo rizika. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad, kilus ginčams dėl skolininkės UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje esančio turto priklausymo nuosavybės teise, tokio ginčo išsprendimas nepateko į antstolio kompetencijos ribas, jis galėjo būti išspręstas tik teismo tvarka. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad iš ieškovės pateiktų dokumentų antstoliui turėjo būti aišku, koks konkretus turtas priklauso ieškovei, yra teisiškai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Belor“ 2019 m. balandžio 18 d. inicijuotas ginčas dėl turto priklausymo teismuose buvo išspręstas tik Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-31-330/2022, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-313-565/2021. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodyta aplinkybė, kad įvardyta civilinė byla iškelta 2019 m. gegužės 25 d., kai buvo priimtas ieškinys, nustatytų aplinkybių kontekste nepaneigia fakto, jog šalių ginčai dėl skolininkės teritorijoje buvusio turto priklausymo kilo iš karto po 2019 m. sausio 29 d. turto arešto akto priėmimo.

91.       Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu antstolio 2019 m. kovo 5 d. patvarkymo Nr. S-19-187-1334 ir jo panaikinimo padarinių vertinimu. Ieškovės teigimu, teismas ignoravo nurodyto patvarkymo pripažinimo neteisėtu priežastis, t. y., kad šiuo patvarkymu buvo sukurtos pareigos tretiesiems asmenims, o tai yra neteisėta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Marijampolės apylinkės teismo 2029 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr.  2YT-33323-399/2019 turinį, priėjo prie išvados, kad ieškovės teisių pažeidimų nebuvo konstatuota. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

92.       2019 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. S-19-187-1334 antstolis nustatė skolininkei UAB „Arvi fertis“ ar tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių krovinių įvežimo ir išvežimo tvarką gamyklos teritorijoje. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3323-399/2019 pagal pareiškėjos UAB „Agrofertis“ skundą dėl antstolio veiksmų šis patvarkymas buvo panaikintas argumentuojant tuo, kad juo nustatyta turto įvežimo (išvežimo) tvarka, pagal kurią UAB „Agrofertis“ įpareigota pateikti UAB „Belor“ informaciją apie krovinį, gali lemti prielaidą UAB „Belor“ sužinoti UAB „Agrofertis“ komerciškai vertingą informaciją, pažymėta, jog patvarkymu nepagrįstai išplėstos turto saugotojos UAB „Belor“ teisės. Aptariamoje byloje ieškovė dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo, tačiau nepareiškė pozicijos dėl pateikto skundo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė pati būtų skundusi nurodytą antstolio patvarkymą, kaip pažeidžiantį jos teises.

93.       Pažymėtina ir tai, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3323-399/2019 nurodyti argumentai, kuriais remdamasis teismas panaikino antstolio 2019 m. kovo 5 d. patvarkymą Nr. S-19-187-1334, nesusiję su antstolio veiksmais, iš kurių neteisėtumo ieškovė kildina nagrinėjamoje byloje reikalaujamus priteisti nuostolius. Reikalavimą taikyti atsakovams civilinę atsakomybę ieškovė grindžia atsakovų neteisėtais veiksmais, nulėmusiais skolininkės UAB „Arvi fertis“ gamybos sustabdymą laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 14 d. Nėra pagrindo vertinti, kad antstolio 2019 m. kovo 5 d. priimtas patvarkymas turėjo įtakos UAB „Arvi fertis“ vykdytai trąšų gamybai sustabdyti, nes pati ieškovė nurodo, jog gamyba buvo sustabdyta dar iki šio patvarkymo, t. y. 2019 m. vasario 25 d.

94.       Apeliaciniame skunde ieškovė kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad antstolio veiksmai, paskiriant areštuoto skolininkės turto saugotoja išieškotoją UAB „Belor“ ir turto apsaugą pavedant vykdyti UAB „G4S Lietuva“, yra teisėti, nes skolininkės teritorijoje vyko šalių ginčai. Pasak ieškovės, tokia teismo išvada prieštarauja bylos medžiagai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija.

95.       CPK 683 straipsnyje, kuriame reglamentuojama areštuoto turto saugojimo ir administravimo tvarka, nustatyta, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Turto saugotojui antstolis įteikia turto arešto aktą. Turtą gali saugoti ir pats antstolis.

96.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu Nr. S-19-187-497 turto arešto aktu areštuotą turtą perdavė saugoti išieškotojai UAB „Belor“, pavedant turto apsaugą vykdyti UAB „G4S Lietuva“. Jau nurodyta, kad šio patvarkymo teisėtumas pagal skolininkės UAB „Arvi fertis“ skundą dėl antstolio veiksmų įvertintas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-2061-374/2019. Teismas padarė išvadą, kad antstolis tinkamai įvertino skolininkės turto slėpimo riziką bei skolininkės turtą pagrįstai perdavė saugoti išieškotojai UAB „Belor“.

97.       Pažymėtina ir tai, kad Marijampolės apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų UAB „UHB Agro“ ir UAB „Arvi fertis“ skundą dėl antstolio 2019 m. balandžio 25 d. patvarkymo Nr. S-19-187-2385, kuriuo atsisakyta pakeisti turto saugotoją, 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4183-570/2019 skundą patenkino iš dalies bei įpareigojo antstolį parinkti kitą skolininkės UAB „Arvi fertis“ turto saugotoją, pakeičiant turto saugotoją UAB „Belor“ kitu turto saugotoju. Tačiau teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjai nepateikė argumentų ir įrodymų, kad UAB „Belor“ netinkamai vykdo turto saugotojo pareigas, pažymėjo, jog antstolis teisėtai nekeitė turto saugotojo, netenkino prašymo turto saugotoją pakeisti į UAB „UHB Service“. Teismas įpareigojo antstolį pakeisti turto saugotoją tik atsižvelgęs į pareiškėjų ir išieškotojos sudėtingus santykius (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-15-98, 35 priedas).

98.       Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą daryti išvadą, kad antstolio veiksmai areštuoto skolininkės turto saugotoja paskiriant išieškotoją UAB „Belor“ arba atsisakant ją pakeisti kitu saugotoju, buvo neteisėti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad UAB „Belor“ sutartį su UAB „G4S Lietuva“ sudarė 2019 m. sausio 28 d., t. y. viena diena anksčiau, nei UAB „Belor“ buvo paskirta skolininkės turto saugotoja. Nurodyta aplinkybė vertintina kaip išieškotojos UAB „Belor“, kuri aktyviai domėjosi vykdymo proceso eiga, bendradarbiavo su antstoliu, pasirengimas vykdyti areštuoto turto saugotojos pareigas tuo atveju, jeigu būtų priimtas antstolio patvarkymas areštuoto turto saugotoja paskirti išieškotoją, ir toks elgesys, atsižvelgus į CPK 639 ir 640 straipsnių nuostatas, apibrėžiančias išieškotojo teises ir pareigas vykdymo procese, negali būti vertinamas kaip neteisėtas.

99.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad ji, nebūdama vykdymo proceso šalis, neturėjo teisės naudotis CPK numatytomis skolininkui ir išieškotojui suteiktomis teisėmis, nors antstolis priiminėjo patvarkymus jos atžvilgiu.

100.       Ieškovė teisingai nurodo, kad, nebūdama vykdomosios bylos šalis, ji neturėjo teisės naudotis teisėmis, kurias įstatymas suteikia būtent skolininkui ir išieškotojui. Tačiau CPK 633 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Taigi ieškovė savo teises ir teisėtus interesus vykdymo procese, kuriame ji nebuvo šalis, galėjo įgyvendinti bei apginti kaip suinteresuotas asmuo. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė aktyviai bendravo su vykdomąją bylą vykdžiusiu antstoliu (pvz., 2020 m. gruodžio 30 d. CPB-15-98 21, 23, 47, 52 priedai), teikė antstoliui prašymus ir antstolis dėl jos pateiktų prašymų priiminėjo patvarkymus (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-15-98 34, 35, 38, 54 priedas), reiškė skundus dėl antstolio veiksmų (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-15-98 36 priedas). Ta aplinkybė, kad antstolis dėl ieškovės procesinio statuso nepriėmė atskiro patvarkymo, negali patvirtinti ir nepatvirtina, jog buvo ribojamos ieškovės, kaip suinteresuoto asmens vykdymo procese, teisės. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė realiai ir aktyviai naudojosi CPK 633 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu suinteresuoto asmens vykdymo procese statusu. Ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kad jos galimybės naudotis šiomis teisėmis buvo suvaržytos (CPK 12, 178 straipsniai).

101.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės įrodinėjamų antstolio neteisėtų veiksmų, teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes, byloje esančius duomenis įvertino pagal civilinio proceso normų įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė neteisėtų antstolio veiksmų (ar neveikimo), kurie sudarytų pagrindą taikyti antstoliui deliktinę civilinę atsakomybę (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai).  

Dėl išieškotojos UAB „Belor“ neteisėtų veiksmų

102.       Atsakovės UAB „Belor“ neteisėtus veiksmus ieškovė grindžia netinkamu išieškotojo bei turto saugotojo pareigų vykdymu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat remdamasis įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę, priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė atsakovės UAB „Belor“ neteisėtų veiksmų. Apeliaciniame skunde ieškovė kvestionuoja šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

103.       Jau nurodyta, kad atsakovė UAB „Belor“ veikė kaip išieškotoja vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044, vykdant priverstinį išieškojimą iš skolininkės UAB „Arvi fertis“ turto, ir buvo paskirta 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu areštuoto skolininkės turto saugotoja.

104.       Išieškotojo teisės apibrėžtos CPK 639 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad išieškotojas turi teisę: 1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus; 2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga; 3) gauti pažymas apie vykdymo eigą; 4) sudaryti taikos sutartis; 5) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą; 6) apskųsti antstolio veiksmus; 7) reikšti prašymus, nušalinimus; 8) atsisakyti išieškojimo; 9) kitas šiame kodekse numatytas teises.

105.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023, pasisakant dėl ieškovės UAB „UHB Agro“ įvardytų kaip neteisėtų išieškotojos UAB „Belor“ ir jos vadovės I. K. veiksmų, konstatuota, kad nurodytos atsakovės įgyvendino teisę siekti sprendimo įvykdymo bei skolos realaus išieškojimo, t. y. realizavo CPK 639 straipsnyje suteiktas išieškotojo teises, neatliko jokių įstatymo neleistinų veiksmų.

106.       Šioje nutartyje pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad laikotarpiu, už kurį ieškovė reikalauja negautų pajamų (nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 14 d.), ji iš UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos negalėjo išsivežti pagamintų trąšų ne dėl antstolio ir (ar) išieškotojos UAB „Belor“ daromų kliūčių, bet dėl ginčo laikotarpiu galiojusių laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė UAB „Belor“ neteisėtai, nesąžiningai įgyvendino išieškotojos vykdymo procese teises, sukeldama ieškovei jos įrodinėjamus nuostolius negautų pajamų forma (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis). Tarp ieškovės įvardytų kaip neteisėtų išieškotojos UAB „Belor“ neteisėtų veiksmų ir reikalaujamų atlyginti nuostolių (negautų pajamų) nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis).                   

107.       Šioje nutartyje jau nurodyta, kad antstolio veiksmų, areštuoto skolininkės turto saugotoja paskiriant išieškotoją UAB „Belor“, nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtų (žr. šios nutarties 96–98 punktus). Pirmiau aptartuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, kuriuose buvo spręsta dėl UAB „Belor“ paskyrimo areštuoto skolininkės turto saugotoja, be kita ko, konstatuota, kad nėra duomenų, jog išieškotoja UAB „Belor“, kaip skolininkės turto saugotoja, netinkamai vykdė pareigas.

108.       Priešingai nei teigia ieškovė, nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad atsakovės UAB „Belor“ (ar jos pasitelktos turto apsaugai užtikrinti UAB „G4S Lietuva“) darbuotojai būtų nubausti dėl veiksmų, susijusių su skolininkės turto saugojimu. Bylos duomenimis, UAB „G4S Lietuva“ darbuotojams taikytos nuobaudos buvo panaikintos (2021 m. kovo 18 d. DOK-10781, 3 priedas). Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovės UAB „Belor“ darbuotojų nubaudimą administracine tvarka už veiksmus, saugant skolininkės turtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ir kitų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė UAB „Belor“ netinkamai vykdė areštuoto turto saugotojos pareigas ir neteisėtais veiksmais nulėmė ieškovės įrodinėjamų nuostolių negautų pajamų forma atsiradimą (CPK 12, 178 straipsniai).  Tarp ieškovės neteisėtais įvardytų UAB „Belor“, kaip areštuoto turto saugotojos, veiksmų ir reikalaujamų atlyginti nuostolių (negautų pajamų) nėra priežastinio ryšio, nes, jau nurodyta, iš UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos ieškovė pagamintų trąšų negalėjo išsivežti dėl ginčo laikotarpiu galiojusių laikinųjų apsaugos priemonių (CK 6.247 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai).

109.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčo faktines aplinkybes, byloje esančius duomenis įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad ieškovė neįrodė atsakovės UAB „Belor“, kaip išieškotojos ir turto saugotojos vykdymo procese, neteisėtų veiksmų, kurie suponuotų pagrindą atsakovės UAB „Belor“ deliktinei civilinei atsakomybei dėl ieškovės reikalaujamų nuostolių negautų pajamų forma kilti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai).  

Dėl atsakovės I. K. neteisėtų veiksmų

110.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad ieškinyje nurodyti atsakovės I. K. veiksmai yra jos, kaip UAB „Belor“ vadovės veiksmai, todėl jie vertintini taip pat, kaip įvertinti atsakovės UAB „Belor“ veiksmai, t. y. nėra pagrindo vertinti jų kaip neteisėtų. Apeliaciniame skunde ieškovė kvestionuoja šią pirmosios instancijos teismo išvadą,  tačiau iš esmės nenurodo skundžiamo sprendimo neteisėtumą šiuo aspektu pagrindžiančių argumentų, tik pacituoja teismų praktiką, aiškinančią solidariąją atsakomybę, ir pažymi, kad visi atsakovės neteisėti veiksmai detalizuoti 2019 m. gruodžio 30 d. ieškinyje.

111.       CK 2.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens valdymo organų veikla sukuria prievoles juridiniam asmeniui, bet ne valdymo organui ar jo nariui. Dėl to už juridinio valdymo organo veiksmais, atliktais veikiant juridinio asmens vardu, tretiesiems asmenims padarytą žalą pagal bendrąją taisyklę atsako tik juridinis asmuo, o jo valdymo organų civilinė atsakomybė nekyla.

112.       Tačiau tam tikrais išimtiniais atvejais yra galima ir juridinio asmens valdymo organų tiesioginė atsakomybė tretiesiems asmenims – juridinio asmens kreditoriams. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tretieji asmenys gali pareikšti ieškinį juridinio asmens valdymo organui dėl jiems asmeniškai padarytos žalos, kilusios ne dėl netinkamo valdymo veiksmų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), bet bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus tiesioginis ieškinys juridinio asmens vadovui galimas dviem išimtiniais atvejais, kai: 1) atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-421/2020 35 punktą).

113.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė I. K. ginčo laikotarpiu buvo atsakovės UAB „Belor“ direktorė, taip pat ir akcininkė – šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-1598 59.1 ir 59.1 priedai). Ieškovė procesiniuose dokumentuose – tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde – UAB „Belor“ ir I. K. neteisėtus veiksmus aptaria kartu ir įrodinėja tomis pačiomis aplinkybėmis, teigdama, kad I. K. priimdavo sprendimus dėl ieškovei priklausančių trąšų išvežimo iš UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos blokavimo, o UAB „Belor“ vardu jos sprendimai buvo įgyvendinami. Ieškovė nenurodo tokių atsakovės I. K. veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip neteisėti ir nesąžiningi šios atsakovės veiksmai, nukreipti siekiant sukelti ieškovės reikalaujamus atlyginti nuostolius (negautas pajamas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis; CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, būdama išieškotojos UAB „Belor“ vadovė, ėmėsi įstatymo numatytų veiksmų ir priemonių tam, jog vykdymo procese įgyvendintų bendrovės, kaip išieškotojos, teises, išsiaiškinant skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą, kad jo užtektų išieškomai didelei skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai).    

114.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, remdamasi faktu, jog atsakovė I. K. yra ne tik UAB „Belor“ vadovė, bet ir akcininkė, neįvardija aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamo ginčo atveju galėtų kilti atsakovės, kaip bendrovės akcininkės, civilinė atsakomybė. Pabrėžtina tai, kad juridinio asmens valdymo organo ir dalyvio civilinė atsakomybė kyla skirtingais pagrindais. Nagrinėjamoje byloje ieškovė net neįvardijo, kokius neteisėtus veiksmus, nulėmusius reikalaujamus atlyginti nuostolius (negautas pajamas), atliko atsakovė, kaip UAB „Belor“ akcininkė.               

115.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nenurodė bei neįrodė atsakovės I. K., kaip UAB „Belor“ vadovės ar (ir) akcininkės, veiksmų, dėl kurių jai asmeniškai galėtų kilti civilinė deliktinė atsakomybė, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai).

Dėl gamybos sustabdymo priežasčių

116.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog skolininkė UAB „Arvi fertis“ gamybą sustabdė dėl užsakymų stokos, o ne dėl neteisėtų atsakovų veiksmų vykdymo procese, taip pat kad trijų mėnesių gamybos sutarties sustabdymas neturėjo esminės įtakos gamybos sutarčiai, sudarytai UAB „UHB Agro“ ir UAB „Arvi fertis“, vykdyti.

117.       Byloje esančiame UAB „Arvi fertis“ 2019 m. vasario 26 d. pranešime, adresuotame UAB „Belor“ ir antstoliui L. L., nurodyta, kad dėl galbūt neteisėtų UAB „Belor“ ir antstolio veiksmų, kuriais apribotos trečiųjų asmenų teisės laisvai disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu ir jį be trukdžių išsivežti iš gamyklos teritorijos, UAB „Arvi fertis“ negauna užsakymų produkcijos gamybai, todėl nuo 2019 m. vasario 25 d. priversta neapibrėžtam laikui sustabdyti gamyklos veiklą. Pranešime neužsiminta, kad nėra vietos pagamintai produkcijai saugoti, nenurodyta ir kitų gamybos stabdymo priežasčių, išskyrus užsakymų negavimą dėl to, jog nėra galimybės išvežti pagamintos produkcijos iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos dėl antstolio ir išieškotojos UAB „Belor“ galbūt neteisėtų veiksmų.

118.       Šioje nutartyje jau konstatuota, kad antstolio veiksmų, tarp jų – ir 2019 m. sausio 29 d. sudaryto turto arešto akto, 2019 m. sausio 29 d. patvarkymo Nr. S-19-187-497, 2019 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S-19-187-628, 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo Nr. S-19-187-731, nenustatyta pagrindo vertinti kaip neteisėtų. Tiek nutartyje aptartuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, tiek nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad ieškovės negalėjimą iš skolininkės UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos išsivežti ieškovei priklausančio turto nulėmė ne atsakovų veiksmai, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, galiojusios laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. visą nagrinėjamam ginčui aktualų gamybos sustabdymo (nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 14 d.) laikotarpį. Taip pat byloje nustatyta, kad dėl skolininkės UAB „Arvi fertis“ teritorijoje buvusio turto priklausymo nuosavybės teise buvo kilę šalių ginčai, kurie nulėmė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog užsakymų trūkumą, dėl kurio, ieškovės teigimu, buvo sustabdyta skolininkės UAB „Arvi fertis“ vykdyta gamyba, nulėmė atsakovų neteisėti veiksmai (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai).

119.       Ieškovė taip pat įrodinėja, kad skolininkė UAB „Arvi fertis“ negalėjo vykdyti gamybos dėl to, jog, atsakovams blokuojant pagamintų trąšų išvežimą iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos, susikaupė per didelis trąšų kiekis, dėl to buvo pažeidžiami priešgaisrinės apsaugos reikalavimai bei taršos leidime Nr. TL-M.3-64/2017 nurodytas maksimalus trąšų kiekis.

120.       Pažymėtina tai, kad padarius išvadą, jog pagamintų trąšų išvežti iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos ieškovė negalėjo ne dėl atsakovų veiksmų, įrodinėjamos aplinkybės dėl teritorijoje susikaupusio per didelio pagamintų trąšų kiekio ir dėl to pažeistų priešgaisrinės apsaugos bei leistinos taršos reikalavimų, yra teisiškai nereikšmingi byloje pareikštam ieškinio reikalavimui išnagrinėti.

121.       Kartu pažymėtina tai, kad iš byloje esančio 2017 m. gegužės 12 d. taršos leidimo Nr. TL-M.3-64/2017 turinio matyti, jog Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje yra įrašyta, kad trąšos fasuojamos į maišus po 50 ir 500 kg; įmonės teritorijoje sandėliuojama apie 5 000 t fasuotų žaliavų ir apie 2 500 t granuliuotų fasuotų žaliavų (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-15-98, 33 priedas). Įvertinus taršos leidimo turinį, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog skolininkei UAB „Arvi fertis“ suteiktu taršos leidimu yra uždrausta sandėliuoti didesnį kiekį trąšų. Iš ieškovės su ieškiniu pateiktos suvestinės apie UAB „Arvi fertis“ sandėlyje (duomenys neskelbtini), sandėliuojamas prekes ir atsargas nustatyta, kad 2019 m. sausio 29 d. (turto arešto akto surašymo dieną) skolininkės UAB „Arvi fertis teritorijoje buvo iš viso 9 201,27 t trąšų ir 2 555,52 t žaliavų (2020 m. gruodžio 30 d. CPB-15-98, 1.2 priedas). Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 22 d. trąšų dalis (6 859 t) buvo išvežta iš teritorijos, taip pat buvo įvežta žaliavų apie 3 447,204 t. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. vasario 28 d. buvo pagaminta 5 823 t trąšų. Aptarti bylos duomenys suponuoja išvadą, kad ieškovės argumentai, jog gamybos sustabdymą nulėmė vietos saugoti žaliavas ir pagamintą produkciją trūkumas, stokoja pagrįstumo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

122.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal įrodymų vertinimo taisykles ir priėjo prie bylos duomenimis pakankamai pagrįstos išvados, jog ieškovė neįrodė, kad skolininkės UAB „Arvi fertis“ vykdytos trąšų gamybos sustabdymą nuo 2019 m. vasario 25 d. ir, atitinkamai, ieškovės reikalaujamus atlyginti nuostolius negautų pajamų forma nulėmė ieškovės įvardyti kaip neteisėti atsakovų veiksmai (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai). Kai nėra nustatyta bent viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovams civilinė atsakomybė negali būti taikoma, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

123.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl pirmosios instancijos teismo atsakovei UAB „Belor“ priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo   

124.       Atsakovė UAB „Belor“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, priteisdamas atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, be pagrindo jas sumažino nuo 29 577,85 Eur iki 11 495 Eur. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs, kad byla sudėtinga ir dėl to yra pagrindas vadovautis maksimaliais rekomenduojamais atlyginti išlaidų dydžiais, nepagrįstai susiaurino byloje reikalingų teisinių paslaugų ratą ir, atsižvelgęs į tai, jog neseniai išnagrinėta tų pačių šalių civilinė byla, kurioje įrodinėjimo dalyko didelę dalį sudarė tos pačios aplinkybės kaip ir nagrinėjamoje byloje, be pagrindo sumažino atsakovės UAB „Belor“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, orientuodamasis į atsakovo antstolio L. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

125.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė UAB „UHB Agro“ patyrė 28 578,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų – 20 763,60 Eur advokatų pagalbai apmokėti; atsakovas antstolis L. L. patyrė 11 495 Eur, atsakovė UAB „Belor“ – 29 577,85 Eur, atsakovė I. K. – 5 033,60 Eur, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų (dalyvavęs ieškovės pusėje) BUAB „Arvi fertis“ – 7 623 Eur bylinėjimosi išlaidų.

126.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovams atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byla yra sudėtinga, todėl yra pagrindas vadovautis maksimaliais rekomenduojamais atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžiais; byloje kiekvienam atsakovui reikėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį, du atsiliepimus į pareiškimus dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo, pareikšti nuomonę dėl ekspertizės skyrimo, dalyvauti teismo posėdžiuose. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad neseniai buvo išnagrinėta kita tų pačių šalių byla, kurios pagrindo didelė dalis sutapo su nagrinėjama byla, ir nusprendė, jog dėl to atsakovės UAB „Belor“ prašomas priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas yra pagrindas sumažinti iki atsakovo antstolio patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

127.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

128.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

129.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023, 20 punktas; kt.).

130.       Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

131.       Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

132.       Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jos lieka neatlygintos patyrusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 ir kt.).

133.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Įvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

134.       Atsakovė UAB „Belor“ prašė priteisti iš viso 29 577,85 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, kurias grindė šiais įrodymais: 2021 m. sausio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 032,80 Eur sumos bei jos apmokėjimą patvirtinančiu 2021 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymu; 2021 m. vasario 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 468,40 Eur sumos bei jos apmokėjimą patvirtinančiu 2021 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymu; 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4 537,50 Eur sumos bei jos dalinį apmokėjimą patvirtinančiu 2021 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymu (sumokėta 3 037,50 Eur); 2023 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14 046,89 Eur sumos bei jos apmokėjimą patvirtinančiu 2023 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu; 2023 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 245,96 Eur sumos bei jos apmokėjimą patvirtinančiu 2023 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymu.

135.       Iš atsakovės UAB „Belor“ pateiktos suteiktų paslaugų išklotinės matyti, kad į prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra įtrauktos ir tokios išlaidos, kaip: susipažinimas su kliento pateikta medžiaga, prašymo nustatyti terminą atsiliepti į prašymą dėl LAP – 435,60 Eur; 2021 m. kovo 9 d.  parengto prašymo dėl bylų sujungimo projekto peržiūra, papildymai – 47,19 Eur; 2022 m. vasario 11 d. pranešimo dėl atstovų užimtumo grafiko ir nuotolinio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-581-580/2022 parengimas – 47,19 Eur; 2022 m. balandžio 1 d. elektroninio laiško dėl galimybės atlikti ekspertizę Lietuvos ekspertizės centrui išsiuntimas – 47,19 Eur; 2022 m. balandžio 22 d. prašymo dėl susipažinimo ir bylos medžiagos kopijos padarymo civilinėje byloje Nr. e2-581-580/2022 parengimas – 47,19 Eur; 2022 m. gegužės 13 d. prašymo suteikti teisę atsiliepti į ieškovo UAB „UHB Agro“ ir kitų asmenų paduotinus procesinius dokumentus dėl ekspertizės civilinėje byloje Nr. e2-581-580/2022 parengimas – 78,65 Eur; 2022 m. gegužės 18 d. elektroninio laiško dėl ekspertizės Lietuvos teismo ekspertizės centrui išsiuntimas – 78,65 Eur; 2022 m. birželio 1 d. pranešimo dėl įmokos už ekspertizę (ne)atlikimo civilinėje byloje Nr. e2-581-580/2022 projekto peržiūra – 39,33 Eur; 2022 m. spalio 10 d. prašymo suteikti teisę atsiliepti į Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 6 d. prašymą Nr. S-918 „Dėl dokumentų pateikimo“ civilinėje byloje Nr. e2-581-580/2022 parengimas – 47,19 Eur; 2023 m. liepos 3 d. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. e2-252-580/2023 parengimas – 47,19 Eur; 2023-07 susipažinimas su 2023 m. birželio 8 LTEC ekspertizės aktu – 471,90 Eur; 2023 m. liepos 20 d. prašymo pratęsti procesinį terminą atsiliepimui į patikslintą ieškinį, atidėti bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. e2-252-580/2023 parengimas – 393,25 Eur; 2023 m. liepos 31 d. susipažinimas su ekspertizės akto priedais teisme – 629,20 Eur; 2023 m. rugpjūčio 4 d. prašymo Lietuvos teismo ekspertizės centrui dėl standartinio tyrimo procedūros aprašymų pateikimo parengimas – 78,65 Eur; 2023 m. rugpjūčio 10 d. prašymo dėl standartinio tyrimo procedūrų aprašymų išreikalavimo civilinėje byloje Nr. e2-252-580/2023 parengimas (DOK-29247) – 157,30 Eur; 2023 m. rugpjūčio 11 d. prašymo dėl ekspertizės akto priedų CD diske kopijų civilinėje byloje Nr. e2-252-580/2023 parengimas – 157,30 Eur; 2023 m. rugsėjo 26 d. nuomonės dėl nuotolinio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-252-580/2023 parengimas – 47,19 Eur; 2023 m. spalio 3 d. pranešimo dėl atstovų užimtumo grafiko civilinėje byloje Nr. e2-252-580/2023 parengimas – 47,19 Eur; 2023 m. gruodžio 4 d. klausimų liudytojui buvusiam UAB „Arvi fertis“ direktoriui T. D. civilinėje byloje Nr. e2-252-580/2023 parengimas – 157,30 Eur.  Nurodytų išlaidų bendra suma – 3 054,65 Eur. Šios išlaidos, atsižvelgiant į pirmiau aptartas teismų praktikoje suformuluotas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles iš ieškovės atsakovei nepriteistinos.

136.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjama byla vertintina kaip sudėtinga, bylos apimtis labai didelė, ginčo nagrinėjimas truko daugiau kaip trejus metus. Atsakovė UAB „Belor“ pagrindė, kad jos patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti iš esmės neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų maksimalių dydžių, išskyrus išlaidas: už atsakovės UAB „Belor“ apeliaciniame skunde pateiktos lentelės Nr. 2 9 ir 45 eilutėse nurodytas suteiktas paslaugas: 9 eilutėje nurodyta, kad už 2021 m. kovo 17 d. prašymo dėl įrodymų civilinėje byloje Nr. e2-1489-580/2021 parengimą (DOK-10781) patyrė 943,80 Eur išlaidų, kai pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį maksimalus rekomenduojamas dydis buvo 800,04 Eur; 45 eilutėje nurodyta, kad už 2023 m. rugsėjo 19 d. prašymo priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo civilinėje byloje Nr. e2-252-580/2023 parengimą (DOK-34235) patyrė 1 101,10 Eur, kai pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį maksimalus rekomenduojamas dydis buvo 800,04 Eur. Taigi atsakovės UAB „Belor“ pagal pateiktus duomenis už nurodytas paslaugas patirtos išlaidos Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius viršija 444,82 Eur suma ((943,80-800,04)+(1101,10-800,04)꞊444,82), todėl šia suma taip pat mažintinos iš ieškovės atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

137.       Iš teismui pateiktos lentelės taip pat matyti, kad už atstovavimą 2021 m. kovo 18 d. teismo posėdyje sumokėta dviem atstovams – advokatei J. I. – 217,80 Eur ir advokatui A. Ch. – 235,95 Eur; išlaidos patirtos (išrašytos sąskaitos bei atlikti apmokėjimai) skirtingu laiku, todėl, skaičiuojant rekomenduojamą maksimalų dydį už atstovavimą teismo posėdyje, remiamasi pirmosios sąskaitos išrašymo metu galiojusiu 2020 m. IV ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiu – 1 524,20 Eur, atitinkamai už atstovo dalyvavimą 2021 m. kovo 18 d. teismo posėdyje pagrįstomis pripažintinos 228,63 Eur išlaidos bei 225,12 Eur suma mažintinos iš ieškovės atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme

138.       Atsižvelgus į nutarties 135–137 punktuose aptartas aplinkybes, įvertinus nagrinėjamos bylos sudėtingumą, apimtį, atsakovės atstovų parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas šiems procesiniams dokumentams parengti, taip pat advokatų darbo ir laiko sąnaudas rengiantis teismo posėdžiams ir atstovaujant juose, yra pagrindas pripažinti atitinkančiomis būtinumo ir pagrįstumo kriterijus atsakovės UAB „Belor“ patirtas 25 853,26 Eur (29 577,85 Eur – 3 054,65 Eur – 444,82 Eur - 225,12 Eur) bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, suteiktų pagrindą nukrypti nuo bendrosios CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės ir atsakovei UAB „Belor“ nepriteisti realumo, būtinumo, pagrįstumo kriterijus atitinkančių bylinėjimosi išlaidų visa apimtimi.

139.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios ieškovės UAB „UHB Agro“ nagrinėjamoje byloje patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti bendra suma – 20 763,60 Eur.

140.       Remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju be pakankamo pagrindo nukrypo nuo civilinio proceso teisės normų nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir, atmetęs ieškovės ieškinį, pripažinęs bylą esant labai sudėtinga, neanalizavo bei neįvertino atsakovės UAB „Belor“ patirtų išlaidų už konkrečių procesinių dokumentų parengimą ir konkrečių procesinių veiksmų atlikimą, atsakovei atlygintiną bylinėjimosi išlaidų dydį nepagrįstai nustatė pagal kito atsakovo (antstolio L. L.) patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

141.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje kilusio ginčo faktines aplinkybes, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama deliktinė civilinė atsakomybė, ir, atmetęs ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, neįvertino atsakovės UAB „Belor“ išlaidų, patirtų už konkrečių procesinių dokumentų parengimą, konkrečių procesinių veiksmų atlikimą, būtinumo, pagrįstumo kriterijų aspektu ir šiai atsakovei atlygintiną bylinėjimosi išlaidų sumą nepagrįstai sumažino iki kito atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, o sprendimo dalis, kuria iš ieškovės UAB „UHB Agro“ atsakovei UAB „Belor“ priteista 11 495 Eur bylinėjimosi išlaidų, patikslinama, nurodant, kad iš ieškovės UAB „UHB Agro“ atsakovei UAB „Belor“ priteisiama 26 255,68 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

142.       Bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos taip pat skirstomos atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, jų būtinumas ir pagrįstumas nustatomas pagal tuos pačius kriterijus, kuriais vadovaujamasi pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis 1–3, 5 dalys, CPK 98 straipsnio 1–3 dalys).

143.       Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovės UAB „Belor“ apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – patenkinta 82 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

144.       Ieškovė UAB „UHB Agro“ prašo priteisti 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2024 m. kovo 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2024 m. balandžio 9 d. mokėjimo nurodymas.

145.       Atsakovė UAB „Belor“ prašo priteisti 7 380,10 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų: 1 560 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 5 505,50 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ir 314,60 Eur už susipažinimą su ieškovės atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ir rašytinių paaiškinimų dėl ieškovės klaidingų teiginių parengimą. Nurodytas išlaidas pagrindžia: 2024 m. vasario 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini)bei sąskaitos išrašas, patvirtinantis sąskaitos apmokėjimą, bei 2024 m. balandžio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 27 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

146.       Atsakovas antstolis L. L. prašo priteisti 5 203 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus parengimą, jas pagrindžia 2024 m. kovo 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IMB 02905 bei 2024 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymas.

147.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos išlaidos už šio skundo parengimą jai neatlyginamos. Atsakovai UAB „Belor“ ir antstolis L. L. turi teisę į išlaidų, patirtų už atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės UAB „Belor“ apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (79 proc.), ji turi teisę reikalauti 79 proc. išlaidų, patirtų rengiant apeliacinį skundą, atlyginimo, o ieškovė – 21 proc. išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą atlyginimo. 

148.       Atsakovo antstolio L. L. prašomos priteisti už atsiliepimą į apeliacinius skundus bylinėjimosi išlaidos – 5 203 Eur – viršija pagal Rekomendacijų 7 punkto, 8.11 papunkčio nuostatas nustatytą maksimalų rekomenduojamą priteisti už tokio procesinio dokumento parengimą atlygio dydį. Pagrįsta pripažintina 2 623,66 Eur išlaidų už nurodyto procesinio dokumento parengimą suma (apskaičiuotas taikant 2023 m. III ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį – 2 018,20 Eur). Pažymėtina tai, kad nors atsakovas pateikė atsiliepimą į abu apeliacinius skundus, tačiau iš šio procesinio dokumento turinio matyti, jog išdėstyti argumentai skirti atsikirsti į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, o dėl atsakovės UAB „Belor“ apeliacinio skundo prašoma spręsti teismo nuožiūra. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo antstolio pateiktas procesinis dokumentas vertinamas kaip atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą.

149.       Atsakovė UAB „Belor“ prašo priteisti 5 505,20 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos taip pat viršija pagal Rekomendacijų 7 punkto, 8.11 papunkčio nuostatas nustatytą maksimalų rekomenduojamą priteisti už tokio procesinio dokumento parengimą išlaidų dydį. Pagrįsta pripažintina 2 743,39 Eur atsakovės išlaidų už šio procesinio dokumento parengimą išlaidų suma (apskaičiuotas taikant 2023 m. IV ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį – 2 110,30 Eur ).

150.       Atsakovės UAB „Belor“ už apeliacinio skundo parengimą patirtos išlaidos – 1 560 Eur – neviršija pagal Rekomendacijų 7 punkto, 8.9 papunkčio nuostatas apskaičiuoto maksimalaus rekomenduojamo atlygio, jos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi. Atsižvelgus į tai, kad patenkinta 79 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei UAB „Belor“ iš ieškovės UAB „UHB Agro“ priteistina 1 232,40 Eur (1 560 × 79/100) išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

151.       Atsakovės prašomos priteisti 314,60 Eur išlaidos už susipažinimą su ieškovės atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ir rašytinių paaiškinimų dėl ieškovės klaidingų teiginių parengimą pripažintinos neatitinkančiomis būtinumo kriterijaus, todėl atsakovei neatlygintinos. 

152.       Ieškovė nepateikė prašymo priteisti išlaidas už atsiliepimo į atsakovės UAB „Belor“ apeliacinį skundą parengimą.

153.       Apibendrinus išdėstytus motyvus, iš ieškovės UAB „UHB Agro“ atsakovui antstoliui L. L. priteistina 2 623,66 Eur, o atsakovei UAB „Belor“ – 3 975,79 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

        Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

        Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ priteista 11 495 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

        „Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ (juridinio asmens kodas 303402007) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ (juridinio asmens kodas 303276665) 25 853,26 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 26 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų“.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ (juridinio asmens kodas 303402007) atsakovui L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus ir 66 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ (juridinio asmens kodas 303402007) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ (juridinio asmens kodas 303276665) 3 975,79 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 79 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

 

 

Teisėjos                                                          Giedrė Čėsnienė

 

                                                        

                                                                Danguolė Martinavičienė

 

 

                                                                Laima Ribokaitė