Civilinė byla Nr. e2A-215-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00030-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.1.6.1; 2.6.11.18; 3.1.3.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Intelekto logistika“ ir S. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Intelekto logistika“ ir S. Š. ieškinius atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Invetrus“ ir S. T. (S. T.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Intelekto logistika“ 2020 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prie kurio 2020 m. liepos 30 d. prisidėjo ir ieškovas S. Š., prašydami:
1.1. pripažinti negaliojančia atsakovų bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Invetrus“ ir S. T. 2018 m. gegužės 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/05/15 dėl vikšrinio buldozerio Komatsu D 51PX-22;
1.2. pripažinti negaliojančia atsakovų 2018 m. gegužės 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/05/15 dėl vikšrinio ekskavatoriaus Komatsu PC 210LC-8;
1.3. taikyti restituciją pinigais ir priteisti iš atsakovo S. T. atsakovei BUAB „Invetrus“ už vikšrinį buldozerį 52 514 Eur, o už vikšrinį ekskavatorių – 40 777 Eur, iš viso – 93 291 Eur;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovai, sudarydami ginčijamus 2018 m. gegužės 15 d. sandorius, kuriais atsakovė BUAB ,,Invetrus“ pardavė atsakovui S. T. vikšrinius buldozerį bei ekskavatorių už sutartyse nurodytą kiekvieno jų pardavimo kainą – po 6 000 Eur, pažeidė ieškovų ir kitų bendrovės kreditorių interesus, viešąją tvarką ir gerą moralę, todėl šie sandoriai pripažintini negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 ir 1.81 straipsnius.
3. Teigė turintys neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises į atsakovę BUAB „Invetrus“, atsiradusias dar iki ginčijamų sandorių sudarymo. Ieškovė UAB ,,Intelekto logistika“ 2018 m. spalio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš pradinės kreditorės APB ,,Tailors“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovę dėl skolos ir delspinigių, kurie buvo priteisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17170-592/2018. Ieškovo S. Š. reikalavimo teisė kyla iš 2012 m. gegužės 2 d. sudarytos ir atsakovės tinkamai neįvykdytos paskolos sutarties. Atsakovė BUAB ,,Invetrus“, turėdama įsipareigojimų kreditoriams ir būdama faktiškai nemoki, ginčo turtą perleido už penkis kartus mažesnę nei tikroji jo vertė kainą, taip pažeisdama savo kreditorių teises. Atsakovė ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo, be to, abiem sandorių šalims turėjo ir galėjo būti suprantama, kad turtas parduodamas už žymiai mažesnę nei jo tikroji vertė kainą, turėjo būti žinoma apie šių sandorių ydingumą ir nenaudingumą atsakovei.
4. Kadangi ginčo turtą atsakovas S. T. yra perleidęs tretiesiems asmenims, ieškovai prašo taikyti restituciją ne natūra, bet piniginiu ekvivalentu, įpareigojant jį sumokėti atsakovei BUAB ,,Invetrus“ ginčo traktorių rinkos kainą, buvusią 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu. Pagal pateiktas konsultacines išvadas buldozerio vidutinė rinkos kaina – 81 100 Eur, ekskavatoriaus – 70 800 Eur, todėl iš bendros šių traktorių rinkos kainos (151 900 Eur) atėmus atsakovo pagal ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis sumokėtą už ginčo traktorius 12 000 Eur sumą, atsakovei BUAB ,,Invetrus“ priteistina 139 900 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovų UAB ,,Intelekto logistika“ ir S. Š. ieškinius atmetė, priteisė atsakovei BUAB ,,Invetrus“ iš ieškovo S. Š. 500 Eur atsiliepimo į jo ieškinį parengimo išlaidoms atlyginti, priteisė atsakovui S. T. iš ieškovo S. Š. 1 210 Eur atsiliepimo į jo ieškinį parengimo išlaidoms atlyginti, priteisė atsakovui S. T. iš ieškovės UAB „Intelekto logistika“ ir ieškovo S. Š. po 850 Eur teismo ekspertizės išlaidoms atlyginti, taip pat iš ieškovų priteisė valstybei po 7,67 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.
6. Visų pirma teismas pažymėjo, kad ieškovai, ieškiniuose jų ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis prašę pripažinti niekinėmis dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), taip pat negaliojančiomis actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu (CK 6.66 straipsnis), 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdyje savo poziciją pakeitė. Ieškovai, atstovaujami advokatų, nurodė, kad šiuos sandorius jie prašo pripažinti negaliojančiais kaip pažeidžiančius atsakovės BUAB ,,Invetrus“ kreditorių interesus tik actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), todėl CK 1.81 straipsnio nuostatų taikymas nėra aktualus.
7. Teismas sutiko su ieškovais, kad jie turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises. Ieškovė UAB „Intelekto logistika“ reikalavimo teisę įgijo 2018 m. spalio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta su APB ,,Tailors“, ir 2019 m. sausio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta su A. Š., o atsakovės BUAB „Invetrus“ piniginės prievolės pradiniams kreditoriams (APB ,,Tailors“, A. Š.) buvo atsiradusios iki ginčijamų 2018 m. gegužės 15 d. sandorių sudarymo. Atsakovės BUAB ,,Invetrus“ piniginė prievolė ieškovui S. Š. atsirado 2012 m. gegužės 2 d. suteiktos paskolos pagrindu, t. y. taip pat iki ginčo technikos 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo.
8. Spręsdamas klausimą, ar ginčijamais sandoriais buvo pažeistos atsakovės BUAB ,,Invetrus“ kreditorių teisės, teismas paskyrė ekspertizę buldozerio ir ekskavatoriaus rinkos vertei, buvusiai 2018 m. gegužės 15 d., nustatyti. Teismo ekspertizės akte Nr. ASTEA-21-021 yra padaryta išvada, kad ginčo buldozerio rinkos vertė buvo 49 400 Eur, o ekskavatoriaus – 39 700 Eur (be PVM). Kadangi pardavimo atveju būtų mokamas ir PVM, teismas nurodė, kad buldozerio kaina būtų 59 774 Eur (49 400 Eur + 21 proc. PVM), o ekskavatoriaus – 48 037 Eur (39 700 Eur + 21 proc. PVM). Tačiau iš teismo ekspertizės akto Nr. ASTEA-21-021 tiriamosios dalies teismas sprendė, kad ginčo turto rinkos vertė buvo nustatinėjama lyginamuoju metodu, ekspertui laikant, jog vertinamas turtas atitinka kategoriją „tvarkingas“, taigi ir papildomų atstatymo kaštų skaičiavimų atlikti nereikia. Todėl skaičiuojant ginčo turto vidutinę rinkos vertę, netaikyta korekcijų, įvertinančių nepataisytus defektus, nenustatyta kitų faktorių, turinčių įtakos individualiai transporto priemonės vertei. Visgi į bylą yra pateikti duomenys, patvirtinantys kitokią pardavimo metu buvusią ginčo turto būklę.
9. Išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su buldozerio ir ekskavatoriaus technine būkle ginčijamų sandorių sudarymo metu (2018 m. gegužės 15 d.), teismas priėjo prie išvados, kad parduotai technikai buvo būtinas remontas, kurio kaštai, atitinkamai, lėmė tiek jos rinkos vertę, tiek ir pardavimo kainą. Remonto darbų būtinumu teismui leido įsitikinti paties ieškovo S. Š. 2017 m. spalio 25 d. elektroninis laiškas, adresuotas tuo metu BUAB „Invetrus“ vadovo pareigas ėjusiam D. K., nors šiame laiške įvardytų galimų remonto darbų išlaidų jokie kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina. Patikimiausiais įrodymais, objektyviai patvirtinančiais ne tik remonto darbų reikalingumą, bet ir jų kainas, teismas pripažino Komatsu technikos oficialaus atstovo Lietuvoje – AS Baltem Vilniaus filialo – 2018 m. vasario mėnesį po ginčo objektų apžiūros parengtus aptarnavimo pasiūlymus Nr. SQ080548 ir Nr. SQ080546, kuriuose nurodytos 34 394,20 Eur buldozerio remonto išlaidos ir 64 628,58 Eur ekskavatoriaus remonto išlaidos.
10. Kadangi teismo ekspertas A. S. 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdyje pripažino rinkos vertę apskaičiavęs neatsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie ginčo turto techninę būklę ir neanalizuodamas prie 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pridėtuose Komatsu technikos oficialaus atstovo Lietuvoje – AS Baltem Vilniaus filialo – serviso aptarnavimo pasiūlymuose Nr. SQ080548 ir Nr. SQ080546 nurodytų atliktinų remonto darbų bei jų kaštų, teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju teismo ekspertizės akte nėra nustatyta individuali ginčo turto (buldozerio ir ekskavatoriaus) rinkos vertė, o yra pasisakyta dėl to paties gamintojo tais pačiais metais pagamintos tokio paties modelio technikos rinkos vertės, buvusios 2018 m. gegužės 15 d. Tokioje situacijoje nustatyti aplinkybę, ar ginčo objektai buvo parduoti už gerokai mažesnę nei jų rinkos vertė kainą, galima tik teismo ekspertizės akto Nr. ASTEA-21-021 išvadas vertinant kartu su Komatsu technikos oficialaus atstovo Lietuvoje – AS Baltem Vilniaus filialo – serviso aptarnavimo pasiūlymuose Nr. SQ080548 ir Nr. SQ080546 nurodytais konkrečių objektų remonto kaštais. Atitinkamai, buldozerio rinkos vertę ginčijamų sandorių sudarymo metu – 25 379,80 Eur – teismas nustatė (apskaičiavo) iš ekspertizės akte nurodytos vertės atėmęs jo remonto kaštus (59 774 Eur – 34 394,20 Eur), o ekskavatoriaus remonto kaštai 16 591,58 Eur suma viršija šio daikto rinkos vertę (48 037 Eur – 64 6258,58 Eur).
11. Taigi, už vieną iš ginčo objektų – buldozerį – atsakovė BUAB „Invetrus“ galėjo gauti apie 19 000 Eur didesnę kainą, negu ji gavo iš atsakovo S. T. pagal ginčijamą sutartį, todėl šiuo aspektu vertinant (turtą pardavus už mažesnę kainą) buvo pažeisti bendrovės kreditorių, kurių reikalavimams patenkinti nėra kito bendrovės turto, interesai, juolab kad ir būtinumo tokiam sandoriui sudaryti teismas neįžvelgė. Antra vertus, atsakovo S. T. sutikimą sumokėti 6 000 Eur ir už iš esmės nelikvidų kitą ginčo objektą – ekskavatorių, teismas pripažino verslo situacija, kurioje atsakovė turėjo (privalėjo) sudaryti ekskavatoriaus perleidimo sandorį.
12. Spręsdamas dėl dar vienos būtinos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, t. y. sandorį sudariusių šalių sąžiningumo, teismas pažymėjo, kad nustačius, jog buldozeris buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, atsakovams taikytina CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtina nesąžiningumo prezumpcija, o tai, kad atsakovai, sudarydami ekskavatoriaus perleidimo sandorį, buvo nesąžiningi turi įrodyti ieškovai.
13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė BUAB ,,Invetrus“ įrodymų, paneigiančių jos nesąžiningumo prezumpciją dėl buldozerio pardavimo, nepateikė. Atsakovei turėjo būti žinoma, kad buldozerio rinkos vertė yra didesnė negu 6 000 Eur. Tokią savo išvadą teismas, be kita ko, grindė atsakovės buvusio vadovo 2017 m. spalio 25 d. laišku ieškovui (kreditoriui) S. Š., kuriame buvo siūloma parduoti buldozerį ir sugrąžinti paskolas, kurių suma tuo metu buvo apie 23 000 Eur.
14. Teismas taip pat laikėsi pozicijos, kad ir ieškovai neįrodė atsakovės BUAB ,,Invetrus“ nesąžiningumo sudarant kito turto – ekskavatoriaus – perleidimo sandorį, juolab kad šis turtas buvo parduotas už didesnę nei reali jo vertė kainą. Tai, kad šį turtą atsakovė pardavė iš karto po to, kai buvo panaikintos jos atžvilgiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3235-723/2018 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kitokios teismo išvados dėl atsakovės BUAB ,,Invetrus“ (ne)sąžiningumo nelėmė, nes panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovė turėjo teisę laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu.
15. Tačiau kitaip teismas nusprendė dėl sutarčių kontrahento, atsakovo S. T., sąžiningumo sudarant abu ginčijamus sandorius. Teismo vertinimu, šis atsakovas paneigė jam taikytiną nesąžiningumo prezumpciją dėl buldozerio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o jo nesąžiningumas sudarant ekskavatoriaus pirkimo–pardavimo sutartį, kaip ir atsakovės BUAB ,,Invetrus“ atveju, nebuvo ieškovų įrodytas. Byloje esančių įrodymų visuma neleido teismui konstatuoti, kad šis atsakovas, sudarydamas abu ginčijamus sandorius, veikė nesąžiningai, kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog šiais sandoriais, pagal kuriuos ginčo techniką įsigijo už bendrą 12 000 Eur kainą, yra pažeidžiami atsakovės BUAB ,,Invetrus“ kreditorių interesai.
16. Atlikdamas atsakovo S. T. elgesio sudarant ginčijamus sandorius vertinimą sąžiningumo aspektu teismas pažymėjo, kad duomenų apie tai, jog iki ginčijamų sandorių sudarymo atsakovas S. T. būtų turėjęs kokių nors sąsajų su BUAB ,,Invetrus“, jos tuomečiais atstovais, į bylą nėra pateikta. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiuose šio atsakovo išdėstyta pozicija, kad apie ginčo traktorius sužinojo 2018 metų pavasarį iš Komatsu atstovybės darbuotojų, kad traktorių techninė būklė buvo itin bloga, yra nuosekli, be prieštaravimų.
17. Be to, atsakovas S. T. pateikė išsamius paaiškinimus dėl technikos defektų, juos teikė nesinaudodamas užrašais, jo paaiškinimai yra nuoseklūs, jų pagrįstumą patvirtina kitų byloje esančių duomenų visumos analizė. Apklausiamas kaip liudytojas buvęs BUAB „Invetrus“ vadovas D. K. pripažino, kad ginčo technika buvo labai nudėvėta, nes ja buvo intensyviai dirbama, kad vis nepavykdavo sukaupti lėšų jos remontui, kad šia technika dėl jos būklės nebuvo naudojamasi nuo 2017 metų, kad ją apžiūrėję specialistai buvo nurodę 15 000–20 000 Eur maksimalią kainą, kurią būtų galima gauti už tokios techninės būklės techniką.
18. Teismas atkreipė dėmesį ir į tokias aplinkybes, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu viešuose registruose nebuvo įregistruota jokių draudimų atsakovei BUAB ,,Invetrus“ disponuoti turtu, nebuvo išviešintų didelių skolų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ar kitiems kreditoriams. Be to, atsakovas S. T., apžiūrėjęs ginčo turtą ir turėjęs atitinkamų žinių spręsti dėl jo būklės, nesutiko mokėti prašomos 15 000 Eur kainos (atsisakė pirkti už tokią kainą), nurodęs, kad didžiausia kaina, kurią jis sutiktų mokėti – 12 000 Eur.
19. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas pripažino nepagrįstais ieškovų argumentus dėl atsakovo S. T. nesąžiningumo, taigi, nenustatęs būtinosios sąlygos actio Pauliana institutui taikyti, reikalavimų dėl buldozerio ir ekskavatoriaus pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis netenkino. Teismas pažymėjo, kad ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu tokiomis aplinkybėmis, kokios yra nustatytos šioje konkrečioje byloje, taip pat neatitiktų ir bendrųjų teisingumo, protingumo, teisinio apibrėžtumo principų.
20. Be to, ieškinys paduotas be svarbių priežasčių praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti. Abu ieškovai, veikdami kaip atidžiai ir atsakingai savo teisėmis besirūpinantys kreditoriai, apie atsakovės BUAB ,,Invetrus“ turtinę padėtį, turimą turtą, taigi ir ginčijamus sandorius galėjo ir turėjo sužinoti dar 2018 m. gruodžio mėnesį, t. y. ieškovė UAB „Intelekto logistika“ 2018 m. lapkričio 30 d. gavusi teismo vykdomąjį raštą dėl skolos iš atsakovės išieškojimo, o ieškovas S. Š., nuo 2018 m. pradžios žinojęs, kad paskolai grąžinti atsakovė neturi lėšų, atitinkamų veiksmų galėjo ir turėjo imtis 2018 m. gruodžio 1 d., kai suėjo paskolos grąžinimo terminas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
21. Ieškovas S. Š. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Į bylą pateikti įrodymai – UAB ,,Marleksa“ parengta 2020 m. liepos 15 d. konsultacinė išvada dėl objektų rinkos kainos, teismo ekspertizės aktas, patvirtino tiek ekskavatoriaus, tiek ir buldozerio rinkos vertę ginčijamų sandorių sudarymo metu, tačiau teismas jais nepagrįstai nesivadovavo. Tuo tarpu atsakovų argumentai, kad ginčo technikai buvo būtinas remontas, jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrįsti. Nei atsakovo S. T. sąskaitos faktūros, nei Komatsu oficialaus atstovo Lietuvoje parengtas technikos aptarnavimo pasiūlymas atsakovų pozicijos nepatvirtino.
21.2. Nepagrįstos ir teismo išvados, kad teismo ekspertizės akte, nustatinėjant ginčo objektų rinkos vertę, neatsižvelgta į byloje esančius duomenis apie jų techninę būklę. Atsakovai nepateikė jokių duomenų apie šios technikos remontą, t. y. kad ji buvo remontuojama, todėl vadovautis vien tik Komatsu oficialaus atstovo Lietuvoje pateiktu aptarnavimo pasiūlymu nėra jokio pagrindo. Nesant jokių duomenų apie atliktus remonto darbus, teismo ekspertas padarė pagristą ir bylos nagrinėjimo metu neginčytą išvadą dėl turto vertės.
21.3. Atsakovas S. T. pats nurodė, kad gerai žino tokios technikos rinkos kainas, kadangi užsiima žemės tvarkymo darbais. Ginčo technikos pirkimo procesas truko apie mėnesį, taigi aplinkybė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-6183-723/2018) atsakovės BUAB „Invetrus“ prašymu buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ginčo turtui, o ginčijami sandoriai sudaryti 2018 m. gegužės 15 d., praėjus vos 11 dienų nuo arešto panaikinimo, patvirtina, jog dar iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo abu atsakovai tarėsi dėl technikos perleidimo. Toks faktas leidžia konstatuoti abiejų atsakovų nesąžiningumą.
21.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad apie ginčijamus sandorius ir jais pažeistas teises atsakovui turėjo būti žinoma jau nuo 2018 metų gruodžio mėn. Tai, kad 2018 metais atsakovas buvo informuotas, jog paskola jam nebus grąžinta ir buvo vedamos derybos dėl ginčo technikos perleidimo ieškovui už skolą, nepatvirtina tokios teismo išvados. Ginčo technikos pardavimas nebuvo viešinamas jokiuose registruose. Be to, tik 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, priimtu Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5395-341/2021, atsakovui buvo priteista skola.
21.5. Teismas netyrė ir nevertino ginčijamų sandorių teisėtumo CK 1.81 straipsnio pagrindu, kurį ieškovai nurodė savo ieškiniuose, t. y. niekinių sandorių kontekste ir su tuo susijusių faktinių bylos aplinkybių, todėl skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21.6. Atsakovė BUAB ,,Invetrus“, žinodama apie esamus įsipareigojimus ieškovui S. Š. ir tai, kad teismui patenkinus ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo jo nebus galima įvykdyti, jei bendrovei perleis vienintelį turtą, į kurį galima nukreipti išieškojimą, ginčijamais sandorius pažeidė viešąją tvarką ir gerą moralę.
22. Ieškovė UAB ,,Intelekto logistika“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
22.1. Atsakovai jokių duomenų ir rašytinių įrodymų apie ginčo sandoriais perleistos technikos būklę bei realią jos kainą į bylą nepateikė. Aptarnavimo pasiūlymai, kurių pagrindu teismas padarė klaidingą išvadą, neįrodo ir nepatvirtina realios technikos būklės bei šios technikos tikrųjų remonto kaštų. Tai taip pat nepatvirtina ir to fakto, kad buvo būtina remontuoti techniką. Pasiūlymuose pateikta naujų mazgų ir detalių kainos, neįskaitant jų nusidėvėjimo.
22.2. Neadekvačios technikos vertės nustatymas prieštarauja bet kokiai ekonominei logikai, juolab kad ir byloje esantys įrodymai – analogiškos technikos kainos, kurios nuo atsakovų nurodomų skiriasi nuo 5 iki 10 kartų, teismo ekspertizės išvados, sudaro pagrindą spręsti, jog turtas buvo parduotas už mažesnę nei reali jo vertė kainą.
22.3. Teismas, vertindamas atsakovo S. T. sąžiningumą, neatsižvelgė į jo paaiškinimus teisme. Atsakovas nurodė, kad ginčo techniką jis pardavė trečiajam asmeniui už didesnę nei šios technikos pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytą kainą. Be to, atsakovui kaip asmeniui, užsiimančiam tokios technikos remonto bei pardavimo veikla, žinomi tokios technikos realūs remonto kaštai bei reali jos pardavimo rinkos kaina. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl atsakovo patirtų išlaidų, remontuojant ginčo techniką, paneigia teismo išvadas dėl buvusios pardavimo metu technikos techninės būklės bei jos remonto kaštų.
22.4. Nė vienas iš ieškovų nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Ieškovė UAB „Intelekto logistika“ apie ginčijamus 2018 m. gegužės 15 d. sandorius sužinojo 2019 m. vasario mėnesį iš priverstinį skolos išieškojimą vykdžiusio antstolio, kuomet pastarasis gavo atsakymą apie ginčo technikos pardavimą ir apie tai informavo ieškovę, todėl su ieškiniu į teismą kreipdamasi 2020 m. sausio 8 d. ji nepraleido ieškinio senaties termino. Ieškovas S. Š. apie ginčijamus sandorius sužinojo tik po šios bylos iškėlimo, t. y. 2020 metų birželio mėn., todėl paduodamas 2020 m. liepos 30 d. ieškinį jis taip pat nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino.
23. Ieškovė UAB ,,Intelekto logistika“ atsiliepime į ieškovo S. Š. apeliacinį skundą prašo jį patenkinti ir nurodo visiškai sutinkanti su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
24. Atsakovas S. T. atsiliepimuose į ieškovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
24.1. Ieškovas S. Š., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su sandorių prieštaravimu viešajai tvarkai ir gerai moralei, priešingai, atsakydamas į pirmosios instancijos teismo klausimą jis nurodė, kad sandorius ginčija tik CK 6.66 straipsnio pagrindu. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad teismas nevertino ginčo sandorių teisėtumo pagal CK 1.81 straipsnį, yra visiškai nepagrįsti.
24.2. Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė atsakovo S. T. nesąžiningumo bei kad buvo paneigta atitinkama prezumpcija. Ieškovai, siedami atsakovo nesąžiningumą su turto perleidimo momentu (kitoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu), nutyli tokias svarbias faktines aplinkybes, kad reikalavimas kitoje byloje dėl skolos priteisimo buvo pareikštas dar net nesuėjus prievolės įvykdymo terminui, t. y. ieškinys nebuvo preliminariai pagrįstas.
24.3. Ieškovų nurodytose UAB ,,Marleksa“ konsultacinėje išvadoje ar teismo ekspertizės akte nustatytos ne ginčo technikos rinkos vertės sandorių sudarymo momentu, bet analogiško modelio technikos rinkos kainos, darant prielaidą, kad technika yra tvarkinga ir geros būklės. Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina priešingą aplinkybę, t. y. kad ginčo technika buvo prastos techninės būklės.
24.4. Tai, kad technika buvo netinkama eksploatuoti ir jai buvo būtinas remontas, patvirtina byloje esantys įrodymai: AS Baltem Vilniaus filialo aptarnavimo pasiūlymai dėl ginčo technikos remonto, kuriuose nurodyta pakeistinų detalių ir remonto darbų atlikimo kaina; ieškovo S. Š. atsakovės BUAB ,,Invetrus“ vadovui rašyti elektroniniai laiškai, kuriuose taip pat minimas ginčo technikai reikalingas remontas; buvusio atsakovės vadovo, liudytojo D. K., parodymai; nuoseklūs atsakovo S. T. paaiškinimai viso bylos nagrinėjimo metu. Ir priešingai, ieškovų paaiškinimai buvo nenuoseklūs, prieštaravo pateiktiems rašytiniams įrodymams.
24.5. Į bylą buvo pateikti ginčo technikos remonto darbus, kiek jų buvo atlikta, pagrindžiantys įrodymai – PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai. Ginčo techniką atsakovas S. T. perleido tretiesiems asmenims tik iš dalies suremontuotą, kadangi nebeturėjo finansinių galimybių toliau pirkti detales ir investuoti į technikos remontą.
24.6. Teismas pagrįstai konstatavo, kad, vertinant pagal atidžiai ir atsakingai savo teisėmis besirūpinančio kreditoriaus elgesio kriterijus, ieškovas S. Š., nuo 2018 metų pradžios žinojęs, kad paskola jam nebus grąžinta pinigais, 2018 m. gruodžio 1 d. suėjus paskolos grąžinimo terminui turėjo nedelsdamas pasidomėti ginčo technika, kurią, jo teigimu, buvo sutarta perleisti būtent jam. Ieškovei UAB ,,Intelekto logika“ vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo išduotas 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas raginimas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl ji apie ginčijamus sandorius galėjo ir turėjo sužinoti 2018 m. gruodžio mėnesį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
25. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-115-469/2020, 39 punktas).
27. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie be svarbių priežasčių yra praleidę ieškinio senaties terminą Pauliano ieškiniui pareikšti, taip pat kvestionuoja teismo poziciją dėl atsakovų sąžiningumo, sudarant abu ginčijamus sandorius. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, t. y. pasisako tik tais klausimais, kuriuos kelia apeliantas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis suponuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą atsižvelgti ir į aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, t. y. kad teismas, nagrinėdamas actio Pauliana ieškinį, turi vertinti ir spręsti dėl kiekvienos iš šio instituto sąlygų egzistavimo, o sprendžiant dėl šių sąlygų viseto, ginčo teisiniai santykiai turi būti vertinami sistemiškai, atsižvelgiant į sąlygų tarpusavio ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 41 punktas). Todėl teisėjų kolegija apeliacinių skundų argumentų pagrįstumą, kiek tai būtina, įvertins atsižvelgdama į actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visumos kontekstą.
Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti sandorį ir šalių nesąžiningumo
28. Minėta, kad viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas).
29. Aiškindamas kitą actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, susijusią su sandorio šalių elgesio vertinimu sąžiningumo aspektu, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų, kaip ir sąžiningumo principo, turinys turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021, 32 punktas).
30. Komerciniuose santykiuose esminiais sąžiningumo principo elementais, t. y. pagrindiniais sąžiningo elgesio vertinimo kriterijais, turi būti laikomi protingumas bei pareiga veikti nuosekliai – laikytis to, kas pažadėta, nenukrypti nuo susiformavusios sutarties vykdymo praktikos ir tinkamai bei laiku informuoti kitą sutarties šalį apie visas reikšmingas aplinkybes. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post (po veiksmo) – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 47 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju apeliantai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo konstatuotu atsakovo S. T. (abiem pardavimo atvejais) ir atsakovės BUAB „Invetrus“ (ekskavatoriaus pardavimo atveju) elgesio sąžiningumu iš esmės grindžia įrodymų, kuriais šalys įrodinėjo ekskavatoriaus ir buldozerio vertę ginčo sandorių sudarymo metu, netinkamu ištyrimu ir neteisingu jų įvertinimu. Sprendime padarytų išvadų, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti buldozerio perleidimo sandorio, o atsakovė BUAB ,,Invetrus“, sudarydama tokį sandorį, buvo nesąžininga, apeliantai neginčija.
32. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet įrodymus kaip visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2018, 27 punktas; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 54 punktas).
33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, negali sutikti su apeliantų skundų argumentais, kad nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma yra nepakankama tokiai išvadai dėl ginčo turto būklės padaryti, kurios priėjo pirmosios instancijos teismas, t. y. kad ginčo sandoriais buvo perleista itin prastos būklės technika. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, iš atsakovės BUAB ,,Invetrus“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų Komatsu technikos gamintojo oficialaus atstovo Lietuvoje AS Baltem Vilniaus filialo ginčo technikos aptarnavimo 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. vasario 20 d. pasiūlymų, kurie buvo pridėti ir prie ginčijamų sutarčių, akivaizdu, kad ekskavatoriaus remonto išlaidų, įskaitant detales bei darbą, kaina pilnai atlikto remonto atveju galėjo siekti 64 628,58 Eur, o buldozerio – 34 394,20 Eur. Tai, kad ginčo techniką įsigijęs atsakovas S. T. faktiškai patyrė tiek ekskavatoriaus, tiek buldozerio remonto išlaidas, patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta atsakovo sumokėta bendra suma už atskiras detales yra 8 106,28 Eur.
34. Ir nors atsakovo S. T. pateiktuose įrodymuose nurodytos remonto išlaidos yra gerokai mažesnės nei tos, kurios nurodytos technikos aptarnavimo pasiūlymuose, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo technikos būklė buvo geresnė, nei nurodytoji technikos gamintojo oficialaus atstovo pasiūlymuose jos remontui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas paaiškino pats atlikęs remonto darbus, kurių atlikimui įsigijo reikiamų detalių, taigi ir remonto darbų kaštai, kurie buvo nurodyti aptarnavimo pasiūlyme, nebuvo patirti, be to, tvirtino finansiškai neišgalėjęs pilnai suremontuoti technikos ir ją pardavęs. Tokie atsakovo teiginiai byloje nebuvo paneigti. Antra vertus, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vieno iš apeliantų (S. Š.) elgesys, kuomet jis, kaip pats nurodo 2020 m. gruodžio 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose, 2018 m. kovo–balandžio mėnesiais su atsakove BUAB ,,Invetrus“ vykusiose derybose tarėsi dėl bendrovės skolos jam užskaitymo (padengimo) ginčo technika, bet galiausiai nesutiko jos perimti nei už 60 000 Eur, nei už 40 000 Eur kainą, taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad šios technikos būklė nebuvo tokia gera ir ji nebuvo tokios vertės, kokią byloje siekė įrodyti apeliantai.
35. Jokių objektyvių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota kitokia ginčo turto techninė būklė, nei dėl jos yra pasisakyta Komatsu technikos gamintojo oficialaus atstovo Lietuvoje rašytiniuose dokumentuose (pasiūlymuose remontui), byloje nėra. Iš apeliantų nurodytų UAB ,,Marleksa“ 2020 m. liepos 15 d. konsultacinių išvadų dėl objektų rinkos kainos matyti, kad išvados dėl jų galimos rinkos kainos, buvusios ginčijamų sandorių sudarymo metu, pateiktos darant tokią prielaidą, kad turtas yra geros būklės, pažymint ir tai, kad patys vertinami objektai nebuvo apžiūrėti. Kitaip tariant, konsultacinės išvados pateiktos dėl analogiškų technikos modelių, atsižvelgiant į jų natūralų nusidėvėjimą, bet ne dėl konkrečių nagrinėjamoje byloje šalių ginčo objektu tapusių buldozerio bei ekskavatoriaus, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą ir būtiną atlikti remontą. Dėl tos pačios priežasties kaip apeliantų pozicijos dėl technikos rinkos kainos patvirtinimas negali būti įvertinti ir elektroninių skelbimų portaluose esančių tų pačių modelių ir gamybos metų technikos pardavimo skelbimai bei juose nurodytos buldozerių ir ekskavatorių pardavimo kainos.
36. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovės buvęs vadovas D. K. nurodė, jog technika buvo intensyviai naudojama, tačiau jos remontui trūko lėšų. Įrodymų apie dar iki ginčijamų sandorių sudarymo ginčo technikai atliktą remontą, perkamas naujas detales, vykdytą techninę priežiūrą ir pan., nebuvo reikalauta ir (ar) pateikta. Duomenų, kad apeliantai, kuriems ir teko procesinė pareiga paneigti rašytiniais įrodymais grindžiamas faktines aplinkybes apie realią ginčo turto techninę būklę, tokių įrodymų dėl objektyvių priežasčių negalėjo patys gauti ir pateikti, negalėjo siekti jų išreikalauti iš buvusios turto savininkės, atsakovės BUAB „Invetrus“, taip pat nėra. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantams nepateikus įrodymų, paneigiančių atsakovų pateiktuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo technikos būkle, nebuvo ir pagrindo išvadai, kad šios technikos būklė buvo gera, o jos pardavimo kaina neatitiko rinkos vertės.
37. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinių skundų argumentai dėl eksperto A. S. 2021 m. sausio 28 d. atliktos kilnojamo turto ekspertizės akto įrodomosios reikšmės bei šio rašytinio įrodymo neteisingo įvertinimo. Visų pirma pažymėtina, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime, jo 37–39 punktuose, pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė savo poziciją, kodėl teismo eksperto išvada šiuo atveju yra neįtikinanti ir vertinama kritiškai.
38. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, o teisėjų kolegija su tuo nesutikti pagrindo neįžvelgia, kad vertinamas turtas nebuvo apžiūrėtas, išlaidų (kaštų) metodas nenaudotas, ekspertui padarius prielaidą, kad vertinama transporto priemonė atitinka kategoriją ,,tvarkinga“ ir papildomų kaštų skaičiavimų atlikti nereikia, todėl buvo pasirinktas lyginamasis metodas, kurio esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų faktinių sandorių kainas (arba pasiūlos), kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogų skirtumus (žr. teismo ekspertizės akto 4, 16–17 lapus). Ekspertas A. S. 2021 m. kovo 9 d. vykusiame teismo posėdyje patvirtino, kad išvadą pateikė nevertindamas byloje esančių duomenų apie technikos būklę, be kita ko, ir prie ginčijamų sutarčių pateiktų AS Baltem Vilniaus filialo aptarnavimo pasiūlymų.
39. Dėl to, kas paminėta, nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo atliktais papildomais skaičiavimais, iš teismo ekspertizės akto išvadoje nurodytos tvarkingos technikos rinkos vertės atimant aptarnavimo pasiūlyme nurodytus remonto kaštus, juolab kad kitų, patikimesnių duomenų, kuriais tokioje situacijoje būtų galima remtis, į bylą nebuvo pateikta.
40. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ekskavatoriaus remonto kaštai viršijo jo kainą 16 591,58 Eur suma, turėjo pagrindą pripažinti, kad tokio turto perleidimo už 6 000 Eur kainą sandoris iš esmės buvo naudingas BUAB ,,Invetrus“ ir bet kuris kitas verslininkas tokiomis pat aplinkybėmis būtų sudaręs analogišką sandorį, t. y. teismas nusprendė, kad buvo paneigtas skolininko neprivalėjimas sudaryti šį sandorį kaip viena iš būtinųjų actio Pauliana ieškinio sąlygų.
41. Kadangi apeliantai ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumą sieja išimtinai su sandorių kaina ir turto rinkos verte, pripažinus nepagrįstais jų argumentus, kad teismas netinkamai įvertino ir ištyrė byloje esančius įrodymus, susijusius su aptariamomis aplinkybėmis, nėra pagrindo kitaip vertinti ir ginčo sandorių šalių elgesio sąžiningumo aspektu. Kitaip tariant, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai sudarydami ekskavatoriaus perleidimo sandorį elgėsi nesąžiningai, siekdami pakenkti BUAB ,,Invetrus“ ar jos kreditoriams. Priešingai, bendrovė gavo 6 000 Eur pajamas už parduotą ekskavatorių, kurio remonto išlaidos viršija jo rinkos kainą.
42. Tai, kad buvo paneigta atsakovo S. T. nesąžiningumo prezumpcija buldozerio perleidimo sandorio sudarymo kontekste, patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos ir apeliantų nepaneigtos aplinkybės, jog atsakovo su bendrove nesiejo jokie ryšiai, jis apie parduodamą techniką sužinojęs iš Komatsu technikos gamintojo oficialaus atstovo Lietuvoje, įsigytą techniką ketino pats suremontuoti ir naudoti savo veikloje, tačiau jau pradėjus remontą paaiškėjo, kad remonto kaštai visgi bus didesni nei tikėjosi, todėl priėmęs sprendimą techniką parduoti.
43. Kitaip nei yra įsitikinę apeliantai, atsakovo S. T. nesąžiningumo, vertinant ginčo technikos įsigijimo 2018 m. gegužės 15 d. sutartimis aplinkybes, nepatvirtina beveik po vienerių metų, t. y. 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. atsakovo su pirkėjais R. U. ir Z. S. sudaryti ginčo technikos pirkimo–pardavimo sandoriai ar jų turinys kainos dalyje, juolab kad objektyviai nėra galimybės įsitikinti, kokios techninės būklės buvo ginčo turtas jo pardavimo tretiesiems asmenis beveik po vienerių metų momentu ir kaip objektyviai kasmet kito šio turto vertė (nėra palyginamųjų duomenų).
44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog ginčo sandorių sudarymų metu iš viešai prieinamų duomenų atsakovui S. T. galėjo ir turėjo kilti abejonių dėl BUAB ,,Invetrus“ mokumo, jos finansinės padėties ir esamų kreditorių. Aplinkybė, kad iki ginčo sutarčių sudarymo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3235-723/2018 BUAB ,,Invetrus“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant jos 28 215,52 Eur vertės turtą, o to paties teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, konstatavus, jog ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, taip pat neleidžia spręsti apie atsakovo S. T. nesąžiningumą. Ginčijami sandoriai sudaryti 2018 m. gegužės 15 d., t. y. jau po to, kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ir išvada dėl šio atsakovo nesąžiningumo, kai turto pardavėjai nėra nustatyta bei išviešinta jokių disponavimo turtu ribojimų, negalima.
45. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantų pozicija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodymų tyrimą bei jų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės taisykles, ir aplinkybes, reikšmingas actio Pauliana institutui taikyti, kurių nustatymas yra kvestionuojamas apeliaciniuose skunduose, nustatė teisingai.
Dėl ieškinio senaties
46. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi, šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Šiame kontekste pažymėtina, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien paties sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 32 punktas).
48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantei UAB ,,Intelekto logistika“ ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 30 d., kuomet ji gavo vykdomąjį raštą dėl skolos iš atsakovės BUAB ,,Invetrus“ išieškojimo, turėjo ir galėjo būti žinoma apie jos galimai pažeistas teises. Apeliantė nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis teigia, kad apie ginčijamų sandorių sudarymo faktą jai tapo žinoma 2019 m. vasario mėnesį, gavus pranešimą iš išieškojimą vykdžiusio antstolio dėl skolininkės turto. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kitam apeliantui S. Š. apie jo galimai pažeistas teises, o tuo pačiu ir teisę teikti ieškinį, turėjo ir galėjo būti žinoma ne vėliau kaip 2018 metų pradžioje, kuomet jam tapo žinoma, kad atsakovė neturi pakankamai turto paskolai grąžinti. Apeliantas S. Š. tvirtina, kad apie ginčijamus sandorius jis sužinojo tik prasidėjus nagrinėjamos bylos procesui, t. y. 2020 m. birželio mėnesį.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš esmės sutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino eigos pradžią, suklydo.
50. Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto S. Š. kreditorinio reikalavimo, patvirtinto Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsakovės BUAB ,,Invetrus“ bankroto byloje Nr. B2-283-653/2022, kuri įsiteisėjo 2019 m. spalio 6 d., pagrindu yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. priimtas bei 2019 m. rugsėjo 12 d. įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2590-341/2019, kuriuo jam iš BUAB ,,Invetrus“ priteista 15 253,18 Eur skola. Ir nors skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad pats apeliantas 2020 m. gruodžio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose pripažino su atsakove 2018 m. kovo–balandžio mėnesiais vedęs derybas dėl ginčo technikos perleidimo jo nuosavybėn, atsakovei neturint piniginių lėšų paskolai grąžinti, vien šių derybų faktas yra nepakankamas pripažinti, kad jau tuo metu apeliantas, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo sekti atsakovės sudaromus sandorius, domėtis jos turto sudėtimi ar jo vertės pokyčiais, juolab dar neįgijęs ir teisės į priverstinį skolos išieškojimą. Taigi, apelianto teisė ginti savo, kaip atsakovės kreditoriaus teises, negalėjo būti atsiradusi anksčiau nei 2019 m. rugsėjo 12 d.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju apeliantui S. Š. apie sudarytus ginčo sandorius, o tuo pačiu ir jo galimai pažeistas materialines teises, turėjo ir galėjo tapti žinoma patvirtinus jo kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, kadangi nuo to momento jam tapo prieinama ir bankroto bylos medžiaga, vadinasi, jis galėjo susipažinti su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi, kuria atsakovei BUAB ,,Invetrus“ buvo iškelta bankroto byla, ir joje konstatuotomis tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad visas bendrovės turtas yra trumpalaikis, pagrindinę jo dalį – 3 726,88 Eur – sudaro per vienerius metus gautinos sumos, viešųjų registrų duomenimis bendrovė registruotino kilnojamojo ir nekilnojamo turto neturi.
52. Be to, kaip buvo minėta pirmiau, aktualu ne tik tai, kada tapo žinoma apie ginčijamų 2018 m. gegužės 15 d. sandorių sudarymo faktą, bet ir tai, kada tapo žinoma, jog šie sandoriai pažeidžia kreditorių materialines teises. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas S. Š., 2020 m. liepos 30 d. kreipdamasis į teismą su Pauliano ieškiniu, ieškinio senaties termino nepraleido, nes nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo dar nebuvo praėję vieneri metai.
53. Visgi ši pirmosios instancijos teismo klaida, identifikuojant momentą, nuo kurio apeliantui S. Š. skaičiuotina ieškinio senatis, kai nenustatyta actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visuma, nelemia vertinimo, kad ginčas pagal jo ieškinį išspręstas neteisingai.
54. Apeliantės UAB ,,Intelekto logistika“ 6 839,08 Eur reikalavimo, kuris taip pat buvo patvirtintas jau minėta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, pagrindu yra jos 2018 m. spalio 2 d. ir 2019 m. sausio 18 d. sudarytos su pradiniais kreditoriais APB ,,Tailors“ ir A. Š. reikalavimų perleidimo sutartys. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad prievolės asmenų pasikeitimas nekeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, todėl svarbu nustatyti tai, kada pradiniams kreditoriams turėjo ir galėjo tapti žinoma apie jų teisių pažeidimą. Apeliantės UAB ,,Intelekto logistika“ sužinojimą arba turėjimą sužinoti apie jos teises galbūt pažeidžiančius sandorius pirmosios instancijos teismas susiejo su 2018 m. lapkričio 30 d. apeliantei išduotu vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. e2-17170-592/2018, kuri buvo pradėta pagal pradinės kreditorės APB ,,Tailors“ ieškinį, padaręs išvadą, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas 2020 m. sausio 8 d., kai nagrinėjamoje byloje pareikštas Pauliano ieškinys, jau buvo suėjės ir nėra jokių svarbių priežasčių jį atnaujinti.
55. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-17170-592/2018 duomenų matyti, kad toje byloje 2018 m. birželio 20 d. priimtas sprendimas įsiteisėjo 2018 m. liepos 11 d., ir būtent nuo šio momento, teisėjų kolegijos vertinimu, pradinei kreditorei APB ,,Tailors“ atsirado teisė ginti savo teises, atitinkamai, objektyviai egzistavo ir galimybė sužinoti, ar išieškojimas iš skolininkės BUAB ,,Invetrus“ turto yra įmanomas. Kodėl šia teise pradinė kreditorė nesinaudojo, 2018 m. spalio 2 d. sutartimi perleidusi apeliantei UAB ,,Intelekto logistika“ reikalavimo teisę į teismo priteistą 593,50 Eur skolą su delspinigiais bei 6 proc. procesinėmis palūkanomis, duomenų nėra. Todėl faktas, kad vykdomasis raštas toje civilinėje byloje jau naujos kreditorės (t. y. apeliantės UAB ,,Intelekto logistika“) prašymu buvo išduotas tik 2018 m. lapkričio 30 d., o apeliantė tik 2019 m. vasario mėnesį iš antstolio gautos informacijos apie vykdymo proceso eigą teigia sužinojusi apie dabar jos ginčijamus sandorius, savaime nelemia vertinimo, kad į senaties eigą neturi būti įskaičiuotas pradinei kreditorei APB ,,Tailors“ prasidėjęs ieškinio senaties terminas. Ši situacija negali būti interpretuojama kaip pradinės kreditorės žinojimas ar turėjimas sužinoti apie jos teises galbūt pažeidžiančių sandorių sudarymą tik nuo 2019 m. vasario mėnesio, kaip to siekia apeliantė.
56. Konstatuotina, kad UAB ,,Intelekto logistika“ apeliacinio skundo argumentais nėra paneigta skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada dėl ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo nuo 2018 m. lapkričio 30 d. (net nepriklausomai nuo paskesnės su A. Š. sudarytos reikalavimų perleidimo sutarties) ir šio termino suėjimo iki pareiškiant Pauliano ieškinį, taip pat jokių svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti nebuvimo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
57. Apeliantas S. Š. nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia ir proceso teisės normų pažeidimu, teigdamas, kad teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, t. y. nepasisakė dėl reikalavimo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais, be kita ko, ir CK 1.81 straipsnyje nurodytu teisiniu pagrindu.
58. Kaip matyti iš apeliantų procesinių dokumentų, jų 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. liepos 30 d. ieškiniai buvo grindžiami argumentais, kad ginčijami turto perleidimo sandoriai yra niekiniai ir negalioja dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai bei gerai moralei, nes buvo sudaryti BUAB ,,Invetrus“ siekiant išvengti prievolių savo kreditoriams įvykdymo. Priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šį klausimą aptarė, pažymėjęs, kad 2021 m. kovo 9 d. įvykusiame teismo posėdyje apeliantų atstovai, pasiūlius jiems patikslinti reikalavimus, nurodė, kad sandorius prašo pripažinti negaliojančiais tik CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl teismas sandorių teisėtumo CK 1.81 straipsnio kontekste nevertins.
59. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas teismo posėdžio protokolą.
60. Viena vertus, nagrinėjamu atveju nei rašytinio, nei žodinio atsisakymo nuo byloje pareikšto ieškinio neįvyko, priešingai, reikalavimas liko tas pats – pripažinti du 2018 m. gegužės 15 d. atsakovų sudarytus sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu. Kita vertus, apeliantų procesinis elgesys, atsisakant dalies savo argumentų, o iš esmės tik pakeičiant esamų argumentų teisinį vertinimą, atitinka ieškovų procesinės teisės sumažinti savo ieškinio reikalavimus turinį (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pasinaudojimą būtent tokia ieškovų teise patvirtina ir paskesnis apeliantų procesinis elgesys, nei po 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdžio, nei 2021 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu savo reikalavimų pagrindu neįvardijant CK 1.81 straipsnio ir neprašant šiuo teisiniu pagrindu ieškinio patenkinimo.
61. Todėl ir šie deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai spręsti, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai, neaptariant kurių nors ieškinio reikalavimų. Juo labiau kad ieškiniuose tiek actio Pauliana reikalavimas, tiek ir pradinis reikalavimas sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnį buvo grindžiami identiškomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kad turtą pardavus už mažesnę nei tikroji jo vertė kainą buvo siekiama pažeisti bendrovės kreditorių interesus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl CK 6.66 straipsnio taikymo, visas šias aplinkybes aptarė ir įvertino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
62. Apeliacinius skundus pripažinus nepagrįstais, juos rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlygintinos. Tačiau turi būti atlygintinos atsakovų bylinėjimosi išlaidos, kurias jie patyrė už atsiliepimų į apeliacinį skundus parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
63. Atsakovas S. T. prašo jam priteisti 2 420 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimus į apeliantų apeliacinius skundus, pateikia tokių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Atsakovo prašomos atlyginti išlaidos mažesnės nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) nurodyta maksimali galimų priteisti išlaidų suma (pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už du atsiliepimus galėtų būti atlyginamos iki 3 945,24 Eur išlaidos). Atitinkamai, atsakovui iš kiekvieno apelianto priteisiama po 1 210 Eur (2 420 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų kompensacija. Atsakovė BUAB ,,Invetrus“ įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui S. T. (S. T.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Intelekto logistika“ (juridinio asmens kodas 303132896) ir S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Gintaras Pečiulis
Tomas Venckus