Civilinė byla Nr. 2S-1170-587/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07840-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5;

3.3.4.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties atnaujinto proceso civilinėje byloje pagal ieškovų M. P., L. P., A. P., D. M., N. Š. ir G. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė) ieškovams M. P. ir L. P. 6 043,80 Eur laidojimo išlaidų, ieškovams M. P., L. P. ir G. Š. po 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovams A. P., D. M. po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovams M. P. ir L. P. 6 043,80 Eur laidojimo išlaidų atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, ieškovams M. P. ir L. P. po 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, ieškovams N. Š. ir G. Š. po 8 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, ieškovei D. M. 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, ieškovui A. P. 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3.       Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei D. M., dėl ieškovų A. P., N. Š. ir G. Š. reikalavimų, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo: priteisė iš atsakovės ieškovams M. P. ir L. P. solidariai 5 739,80 Eur laidojimo išlaidų atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, ieškovei D. M. iš atsakovės priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą padidino iki 6 000 Eur, priteisė 5 proc. metines palūkanas, atmetė ieškovų A. P., N. Š. ir G. Š. ieškinius, perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų N. Š. ir G. Š. ieškinys, dėl šių ieškovų reikalavimo paliko Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo dalį nepakeistą, pakeitė Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018. Atsakovė nurodė, jog, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovė teismui pateikė prašymą išreikalauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose turimus A. P. pažeistų (duomenys neskelbtini) patologinio tyrimo atsakymus Nr. H24831/2015 ir Nr. H28018/2015, kadangi nurodyti dokumentai nebuvo tiriami bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo pateikti ekspertams, surašiusiems ekspertizės aktą. Atsakovė teigė, kad šie tyrimų atsakymai iš esmės paneigia ekspertizės akto išvadas ir sudaro pagrindą proceso atnaujinimui šioje byloje, nes jei tokie įrodymai būtų buvę analizuoti atliekant ekspertizę ar nagrinėjant bylą pirmosios / apeliacinės instancijos teisme, galimai būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas. Civilinėje byloje nėra nė vieno įrodymo, išskyrus išvestinį – ekspertizės aktą – kuris patvirtintų, kad A. P. sirgo profesine liga – (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akto išvados yra neobjektyvios, klaidingos ir iš esmės prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Ekspertizės akto išvados, kuriomis remiantis buvo priimtas procesinis sprendimas, turi esminių trūkumų, kadangi A. P. medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota (duomenys neskelbtini) būdingų požymių, priešingai, A. P. medicininiai dokumentai paneigia ekspertizės išvadas, kad A. P. sirgo (duomenys neskelbtini).

6.       Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo, išsprendė klausimą iš esmės ir atnaujino procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Pakartotinai išnagrinėjęs bylą, Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo arba panaikinimo, priteisė ieškovei D. M. iš atsakovės 5 220 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.       Teismas nustatė, kad pakartotinio bylos nagrinėjimo dalykas, atnaujinus procesą, yra klausimas, ar biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatai Nr. H24831/2015 ir Nr. H28018/2015 ir nurodyti pakitimai, taip pat kiti naujai į bylą pateikti įrodymai objektyviai paneigia profesinės ligos – (duomenys neskelbtini) – diagnozę.

9.       Teismas vertino, kad per pakartotinį bylos nagrinėjimą surinkti ir ištirti papildomi įrodymai nepaneigia 2018 m. liepos 2 d. sprendime padarytos išvados, kad A. P. profesinė liga – profesinė (duomenys neskelbtini) diagnozuota pagrįstai, nes priežastys, susijusios su profesinės ligos diagnoze, yra atsakovės įmonėje (duomenys neskelbtini) gamyboje naudojamas (duomenys neskelbtini), kurio sudėtyje yra (duomenys neskelbtini).

10.       Teismas nustatė, kad patologui V. Š. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) histologiniam tyrimui buvo pateikti mirusiojo A. P. (duomenys neskelbtini), kurie buvo ištirti makroskopiškai ir mikroskopiškai. Patologas V. Š. netyrė anamnezės, nenustatinėjo, ar A. P. turėjo kontaktą su (duomenys neskelbtini), neatliko radiologinių (duomenys neskelbtini) tyrimų, netyrė, ar radiologiniuose tyrimuose matomus (duomenys neskelbtini) pakitimus galėjo sukelti kitos ligos. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, jog patologo V. Š. atliktų histologinių tyrimų rezultatai Nr. H24831/2015 ir Nr. H28018/2015 negali paneigti (duomenys neskelbtini) diagnozės. Savo esme šie tyrimų rezultatai yra tik dalis duomenų visumos, kuri vertinama nustatant ligos diagnozę (tą, be kita ko, patvirtina liudytojo V. Š., eksperto E. D. parodymai, šio eksperto 2022 m. rugpjūčio 10 d. atsakymas į paklausimą). Teismas pažymėjo, kad patologas išvadoje Nr. H28018/2015 (duomenys neskelbtini) nustatė kairiajame A. P. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šis (duomenys neskelbtini), todėl šio (duomenys neskelbtini) histologinio tyrimo rezultatai neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai. Be to, (duomenys neskelbtini) diagnozės patvirtinimui histologinis tyrimas apskritai nėra reikalingas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurių pagrindu buvo atnaujintas procesas šioje byloje, nepaneigia (duomenys neskelbtini) diagnozės, todėl nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti sprendimą. Teismo vertinimu, be atsakovės ginčijamo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 25 d. ekspertizės akto Nr. EDM58/2017(01) byloje surinktų kitų įrodymų visuma leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog mirusiajam A. P. nustatyta profesinė liga (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota teisingai.

11.       Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) formai yra būdingi šie požymiai: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirusiojo A. P. (duomenys neskelbtini) nebuvo rasta, kas reiškia, jog (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju nėra tikėtina. Tačiau (duomenys neskelbtini) gydytojų konsiliumas, įvertinęs A. P. darbo anamnezę, klinikinę eigą, radiologinius duomenis, padarė išvadą – „galima galvoti apie (duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) diagnozę patvirtino byloje apklaustos liudytojos J. Z. ir R. R., ekspertas E. D. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) nėra būdingi (duomenys neskelbtini), patvirtino posėdyje apklaustos liudytojos J. Z. ir R. R., ekspertas E. D., todėl faktas, jog A. P. (duomenys neskelbtini) nebuvo aptikta (duomenys neskelbtini), nepaneigia (duomenys neskelbtini) diagnozės.

12.       Teismas nurodė, kad papildomą ekspertizę byloje atlikę ir 2021 m. vasario 23 d. ekspertizės aktą Nr. pEDM 5(35)2021 (01) surašę ekspertai nustatė: „Be (duomenys neskelbtini) būdingų požymių, (duomenys neskelbtini) audinyje matomos negausios tamsaus pigmento sankaupos su (duomenys neskelbtini). Šis radinys būdingas (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Histologiniais metodais šių (duomenys neskelbtini) kilmės ir tikslios cheminės sudėties nustatyti negalima. Tai gali būti (duomenys neskelbtini). <...>“ Liudytojai P. P. ir V. Š. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) yra ligų grupė, į kurią įeina (duomenys neskelbtini). Taigi, vienas iš (duomenys neskelbtini) būdingų požymių – (duomenys neskelbtini) – A. P. (duomenys neskelbtini) audinyje buvo nustatytas. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė tikėtiną išvadą, jog minėti (duomenys neskelbtini) yra būtent (duomenys neskelbtini).

13.       Teismas pažymėjo, kad biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimų atsakymuose Nr. H24831/2015 ir Nr. H28018/2015 nurodomi radiniai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – gali būti (duomenys neskelbtini) sukelti padariniai. Tą patvirtino liudytojų J. Z., R. R., eksperto E. D. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. ekspertizės aktas Nr. EDM 28/2021 (02), pateikta mokslinė literatūra, kurioje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini).

14.       Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog A. P. mirties priežastimi galėjo būti ne (duomenys neskelbtini), o kita liga. Teismas nesirėmė 2021 m. vasario 23 d. papildomos ekspertizės akte Nr. pEDM 5(35)2021 (01) padaryta išvada, jog „Iš turimų duomenų labiausiai tikėtina, kad A. P. mirtį lėmė nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) bei jos chirurginio gydymo ((duomenys neskelbtini)) komplikacijos“, remdamasis tuo, kad 2021 m. vasario 23 d. papildomą ekspertizę atlikę ekspertai nurodė, jog kategoriška išvada dėl mirties priežasties nėra galima dėl autopsijos duomenų nebuvimo, šią ekspertizę atlikę ekspertai tyrė tik civilinės bylos medžiagą, biopsinės ir operacinės medžiagos siuntimų tirti dokumentų kopijas, histologinių tyrimų stikliukus, netyrė kitos A. P. medicininės dokumentacijos, jo ligos istorijos, anamnezės, vertino tik histologinius pokyčius (duomenys neskelbtini) audinyje, visi trys ekspertizę atlikę ekspertai – J. R., V. K. ir E. Ž. – parodė, jog su (duomenys neskelbtini) diagnoze susiduria pirmą kartą, ekspertai J. R. ir V. K. pirmą kartą susiduria ir su (duomenys neskelbtini) diagnoze.

15.       Teismas konstatavo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 25 d. ekspertizės aktas Nr. EDM58/2017(01), liudytojų ir ekspertų parodymai patvirtina, jog pakitimai, rasti A. P. (duomenys neskelbtini) audinyje, paciento ligos eiga, kiti nustatyti požymiai neatitinka (duomenys neskelbtini) ar kitų ligų, kurias reikia atmesti ((duomenys neskelbtini)), požymių. Teismo vertinimu, mirusiajam A. P. nustatytos profesinės ligos (duomenys neskelbtini) diagnozę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad ši liga buvo diagnozuota dar dviem A. P. bendradarbiams, atsakovės darbuotojams – M. S. (mirė bylos nagrinėjimo metu) ir T. D.

16.       Teismas nusprendė, jog Krokuvos teismo tyrimų ir ekspertizių instituto (duomenys neskelbtini) ligų specialisto, teismo eksperto P. S. išvados, kaip (duomenys neskelbtini) diagnozę tariamai paneigiantis įrodymas, yra nepatikimos ir teismas jomis nesirėmė, nurodęs, kad ekspertas nagrinėjo pateiktą ir į lenkų kalbą išverstą tiriamojo ligos istorijos konspektą, tačiau nematė medicininių dokumentų, laboratorinių ir vaizdinių tyrimų, šio specialisto 2020 m. spalio 30 d. išvadą „Prieš (duomenys neskelbtini) diagnozę byloja tai, kad nėra dokumentuotos informacijos, patvirtinančios profesinę riziką, t. y. (duomenys neskelbtini), ir tai, kad mirusiojo anatomopatologiniame (duomenys neskelbtini) tyrime, atliktame (duomenys neskelbtini), nenustatyta jokių (duomenys neskelbtini)“ paneigia įrodymai, patvirtinantys A. P. kontaktą su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismas nesirėmė ir liudytojo P. P. 2019 m. gegužės 20 d. konsultacine išvada Nr. 0192/19 ir jo posėdyje duotais parodymais, nes jo išvados nepaneigia (duomenys neskelbtini) diagnozės teisingumo, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra būdingi (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), atlikus papildomą ekspertizę, buvo nustatytas.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti byloje pakartotinę deontologinę ekspertizę, jos atlikimą pavedant Europos Sąjungos valstybės narės ekspertinei įstaigai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas, spręsdamas, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog mirusiajam A. P. nustatyta profesinė liga – (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota teisingai, nemotyvuotai atmetė tam tikrus rašytinius įrodymus ir jų nevertino, atmetė atsakovės teikiamus prašymus dėl įrodymų gavimo. Toje pačioje byloje anksčiau priimti sprendimai prejudicinės galios neturi, todėl iš naujo nagrinėjant bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkto nuostatos netaikomos. Atnaujintą bylą nagrinėjantis teismas neturėjo apsiriboti tik formaliu 2015 m. rugpjūčio 28 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2015-07-30/S-167 įvertinimu, nevertinti kitų byloje esančių įrodymų ir reikšmingų duomenų. Teismui atsisakius tenkinti atsakovės prašymus ir rinkti papildomus ir su atnaujintos bylos atnaujinimo ribomis esmingai susijusius įrodymus, nebuvo rinkti jokie su konstatuota profesine liga ir jos atsiradimo priežastimis susiję įrodymai.

1.2.                      Teismas formaliai vertino, kad tikėtiną mirusiojo A. P. kontaktą su (duomenys neskelbtini) patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 25 d. reikalavimas pašalinti pažeidimus. Teismas nevertino, kad atsakovės pareigos aprūpinti darbuotojus apsaugos priemonėmis įvykdymą patvirtina atnaujintos civilinės bylos medžiagoje esantys duomenys: Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. liepos 13 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus 3 punktas, Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. rugsėjo 4 d. raštas.

1.3.                      Teismas nepagrįstai atmetė reikšmingus duomenis, kad pagal 2015 m. liepos 16 d. cheminių tyrimų protokolą (duomenys neskelbtini) darbo vietoje nustatytas (duomenys neskelbtini) kiekis neviršija leistino dydžio. Atsakovės įmonėje atlikus profesinės rizikos įvertinimą, specialistai neužfiksavo neigiamų (duomenys neskelbtini) darbo vietos saugos reikalavimų neatitikimų, kurie galėtų turėti įtakos asmens sveikatai. Sprendžiant dėl profesinės ligos A. P. nustatymo, šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama ir vertinama atsakovės įmonėje (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų nepriimtiną riziką atsakovės įmonėje. Valstybinė darbo inspekcija nenustatė pažeidimų, kurie galėtų būti priežastiniame ryšyje su A. P. profesine liga.

1.4.                      Teismas neįvertino, kad gydytoja R. R., teikdama žodinius paaiškinimus ir atsakydama į teisėjo klausimus, išsamiai nepaaiškino, kaip nustatė ir patvirtino (duomenys neskelbtini), kokie požymiai yra būdingi profesinei (duomenys neskelbtini).

1.5.                      Teismas nepagrįstai nevertino 2022 m. liepos 4 d. eksperto E. Ž. į civilinę bylą pateiktos gydytojo, medicinos mokslų daktaro iš Šveicarijos B. V. konsultacinės išvados, pagal kurią mirusiojo A. P. (duomenys neskelbtini) vaizdai rodo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) diagnozė atmetama. Taip pat teismas nevertino teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0192/19, kitų svarbių byloje esančių rašytinių įrodymų. Specialisto išvada Nr. 0192/19, specialisto išvada Nr. PAP-1-0192/19, 2020 m. liepos 6 d. teismo eksperto P. S. medicininė išvada, 2020 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) medicinos išvada, medicinos mokslų daktaro B. V. konsultacinė išvada paneigia 2017 m. gruodžio 5 d. ekspertizės aktą Nr. EDM 58/2017 (01) ir objektyviai patvirtina, kad mirusiajam A. P. profesinė liga – (duomenys neskelbtini) – buvo patvirtinta nepagrįstai. Duodamas išvadas teismo ekspertas P. S. nenurodė, kad jam nepakako asmens sveikatos istorijos duomenų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, trukdančių parengti medicinines išvadas.

1.6.                      Nors 2022 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas E. D. palaikė 2017 m. spalio 25 d. ekspertizės akte daromas išvadas, tačiau nepaneigė 2021 m. vasario 23 d. ekspertizės akto, kuris buvo gautas įvertinus visą mirusiojo A. P. medicininę dokumentaciją. 2021 m. vasario 23 d. ekspertizės akto išsamumu ir objektyvumu leidžia tikėti paties eksperto E. D. duoti paaiškinimai, kad klinikinė diagnozė buvo nustatyta per visą A. P. ligos laikotarpį iki jo mirties nesant jokių duomenų apie specifinius (duomenys neskelbtini) pakitimus ir diagnozė buvo paremta tik paciento istorija, kad atsakovės įmonėje asmuo turėjo sąlytį su (duomenys neskelbtini).

1.7.                      Teismas 2022 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu, remdamasis tik formaliais motyvais, atmetė atsakovės prašymą dėl pakartotinės deontologinės ekspertizės skyrimo, nurodęs, kad pakartotinės deontologinės ekspertizės skyrimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, tokiu būdu nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų dėl ekspertų apklausų, nors pats teismas neturi specialiųjų medicininių žinių vertinti ekspertų pasisakymus ir pats pašalinti prieštaravimus.

1.8.                      Neaišku, kodėl teismas selektyviai rėmėsi vienų ekspertų žodiniais paaiškinimais ir atmetė kitų ekspertų žodinius paaiškinimus.

1.9.                      Teismo daromas vertinimas dėl A. P. (duomenys neskelbtini) tikėtina rastų (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai neteisingas, prieštaraujantis objektyviai nustatytoms aplinkybėms ir 2021 m. vasario 23 d. ekspertizės akto išvadoms.

18.       Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Teismas patikrino teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie buvo nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą.

2.2.                      Atsakovė siekia, jog teismas peržiūrėtų ir naujai (atsakovei palankiai) įvertintų tą įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį, kuria yra neginčijamai įvertintas ir nustatytas saugos darbe normatyvų pažeidimas atsakovės įmonėje. Visi atsakovės atskirojo skundo argumentai, kuriais yra ginčijama atsakovės kaltė, laikytini nepagrįstais, kadangi naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių procesas buvo atnaujintas, nėra susijusios su padarytomis teismų išvadomis dėl darbo saugos reikalavimų pažeidimo.

2.3.                      Atskirajame skunde nurodomi 2015 m. liepos 16 d. cheminių tyrimų protokolas, profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr. 1 (2016 m. gegužės 4 d.), antstolės R. P. 2017 m. vasario 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183- 17-1286 ginčui neturi jokios reikšmės, kadangi pirmasis įrodymas yra vienadienis ir atskiras tyrimas, atliktas tuomet, kai paaiškėjo, jog darbdavys pažeidžia darbuotojų teises į saugias darbo sąlygas, o vėlesni įrodymai apskritai nėra susiję su byla, kadangi darbdavys, suvokęs, jog įmonėje esančios darbo sąlygos buvo kenksmingos, sukeliančios darbuotojų dramatiškus susirgimus, ėmėsi atitinkamų priemonių jas ištaisyti (2016–2017 m.).

2.4.                      Teisme apklausti ekspertai J. R. ir V. K. nurodė, kad išvadas 2021 m. vasario 23 d. ekspertizės akte darė E. Ž. (gydytojas patologas), jie rėmėsi jo nuomone, iš esmės aktą pasirašydami formaliai. Taigi minėtas ekspertizės aktas iš esmės yra vienasmeniška patologo E. Ž., kurio kompetencija nėra susijusi su ligų (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) ligas) diagnostika, jų klinika, gydymu, nuomonė, prieštaraujanti kitoms civilinėje ir baudžiamojoje bylose esančioms specialistų išvadoms. Teisme apklaustas ekspertas E. Ž. patvirtino, jog jis nevertino nei A. P. darbo sąlygų, nei darbo eigos, taip pat jam neatrodė svarbūs kiti tokios pačios itin retos ligos nustatymo atvejai šioje įstaigoje.

2.5.                      A. P. profesinė liga buvo nustatyta ne ekspertinio tyrimo aktu, o profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 2015-07-30/S-167, kurį vėlesnės ekspertizės tik patvirtino ir kurio atsakovė per įstatyme nustatytus terminus neginčijo.

2.6.                      2021 m. vasario 23 d. ekspertizės akte yra pripažinta, jog kategoriška išvada dėl A. P. mirties priežasties yra negalima dėl duomenų trūkumo.

2.7.                      Dėl šioje byloje surinktų duomenų gausos ir patikimumo nėra teisinio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria po proceso atnaujinimo byloje netenkintas atsakovės prašymas panaikinti teismo procesinį sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21.       Atsakovė atskirajame skunde nurodo prašanti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskirųjų skundų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas tik išimtiniais atvejais, kai teismas įsitikina, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas ir jo nesaisto (CPK 322 straipsnis). Atsakovė atskirajame skunde nenurodė pagrįstų prašymo bylą nagrinėti žodine tvarka motyvų, dėl kurių būtų pagrindas teigti, kad šioje byloje egzistuoja išimtinis ar ypatingas atvejis, lemiantis būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų pagal atskiruosius skundus nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, taip pat įvertinęs šios nagrinėjamos bylos aplinkybes, pateiktų procesinių dokumentų turinį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje ir 322 straipsnyje numatytų išimčių ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

22.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą –Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-275-822/2023 kopiją, nenurodydama, kad prašo šią nutartį prijungti prie bylos. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi CPK 179 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės pateiktą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-275-822/2023 kopiją.

23.       Atsakovė atskirajame skunde taip pat prašo skirti byloje pakartotinę deontologinę ekspertizę, jos atlikimą pavedant Europos Sąjungos valstybės narės ekspertinei įstaigai. Atsakovė šį prašymą motyvuoja tuo, kad tik pakartotinis ekspertinis tyrimas gali pašalinti prieštaravimus tarp ekspertizės aktų ir ekspertų žodinių paaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 219 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar būtina skirti pakartotinę ekspertizę. Taigi CPK 219 straipsnio 2 dalis nustato teismo teisę, bet ne pareigą skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nenustatė įstatyme įtvirtintų pagrindų skirti pakartotinę ekspertizę. Šioje byloje buvo paskirta deontologinė ekspertizė ir papildoma deontologinė ekspertizė. Teismas negali teisingumo vykdymo funkcijos perduoti teismo ekspertams, ką šiuo atveju siekia padaryti atsakovė. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigia atsakovė, byloje surinktų duomenų pakanka ekspertizės aktams įvertinti ir bylai aktualioms išvadoms padaryti.

24.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. A2-1882-555/2019) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu buvo atnaujintas procesas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018.

25.       CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006; 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).

26.       Nagrinėjamu atveju teisminis procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo atnaujintas, siekiant nustatyti, ar biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatai Nr. H24831/2015 ir Nr. H28018/2015 bei nurodyti pakitimai objektyviai patvirtina ar paneigia profesinės ligos – (duomenys neskelbtini) – diagnozę. Taigi Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje nustatė būtent tokias atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesas byloje nebuvo atnaujintas dėl aplinkybių, susijusių teisės aktų, reglamentuojančių darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, tinkamu įgyvendinimu, šių teisės aktų taikymo ir aiškinimo, todėl ankstesnės teismų išvados ir išaiškinimai dėl atsakovės padarytų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimų, kituose teisės aktuose jai nustatytų pareigų netinkamo vykdymo nepatenka į atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, kurias, kaip minėta, sudaro A. P. nustatytos profesinės ligos – (duomenys neskelbtini) – diagnozės patikrinimas, atsižvelgiant į biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatus Nr. H24831/2015 ir Nr. H28018/2015. Nurodytų argumentų pagrindu kaip nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai apie pirmosios instancijos teismo nevertintas aplinkybes, susijusias su saugių darbo sąlygų užtikrinimu darbuotojams atsakovės įmonėje.

27.       Atsakovė atskirajame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vienais byloje esančiais įrodymais ir ekspertų parodymais, tačiau nesivadovavo kitais byloje esančiais įrodymais ir ekspertų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

28.       Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

29.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patologui V. Š. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) histologiniam tyrimui buvo pateikti mirusiojo A. P. (duomenys neskelbtini), kurie buvo ištirti makroskopiškai ir mikroskopiškai. Atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad patologas V. Š. netyrė anamnezės, nenustatinėjo, ar A. P. turėjo kontaktą su (duomenys neskelbtini), neatliko radiologinių (duomenys neskelbtini) tyrimų, netyrė, ar radiologiniuose tyrimuose matomus (duomenys neskelbtini) pakitimus galėjo sukelti kitos ligos, dėl ko pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog patologo V. Š. atliktų histologinių tyrimų rezultatai Nr. H24831/2015 ir Nr. H28018/2015 negali paneigti (duomenys neskelbtini) diagnozės. Atsakovė taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumentų, kad patologas V. Š. išvadoje Nr. H28018/2015 (duomenys neskelbtini) nustatė kairiajame A. P. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šis (duomenys neskelbtini), todėl šio (duomenys neskelbtini) histologinio tyrimo rezultatai įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, be to, (duomenys neskelbtini) diagnozės patvirtinimui, histologinis tyrimas apskritai nėra reikalingas. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurių pagrindu buvo atnaujintas procesas šioje byloje, nepaneigia (duomenys neskelbtini) diagnozės, tuo labiau, kad ją patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Pavieniai įrodymai ir liudijimai, kurie, atsakovės teigimu, paneigia (duomenys neskelbtini) diagnozę, nėra lemiantys darant bendrą išvadą byloje, kadangi, kaip minėta, vertinama įrodymų visuma, be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje motyvavo, kodėl darydamas konkrečias išvadas nesiremia tam tikrais byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

30.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) diagnozę patvirtino byloje apklaustos liudytojos J. Z. ir R. R., ekspertas E. D. Atsakovė atskirajame skunde neteigia, kad nurodyti asmenys to nepadarė, tačiau, jos teigimu, kitų asmenų (E. Ž., J. R., V. K., P. S., P. P.) išvados ir / ar liudijimai sudaro pagrindą spręsti apie kitokią diagnozę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog A. P. mirties priežastimi galėjo būti ne (duomenys neskelbtini), o kita liga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė 2021 m. vasario 23 d. papildomos ekspertizės akte Nr. pEDM 5(35)2021 (01) padaryta išvada, jog „Iš turimų duomenų labiausiai tikėtina, kad A. P. mirtį lėmė nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini) bei jos chirurginio gydymo ((duomenys neskelbtini)) komplikacijos“, kadangi ši išvada nėra kategoriška, todėl nėra pakankama paneigti byloje nustatytą diagnozę, be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, papildomą ekspertizę atlikę ekspertai tyrė tik civilinės bylos medžiagą, biopsinės ir operacinės medžiagos siuntimų tirti dokumentų kopijas, histologinių tyrimų stikliukus, netyrė kitos A. P. medicininės dokumentacijos, jo ligos istorijos, anamnezės, vertino tik histologinius pokyčius (duomenys neskelbtini) audinyje, visi trys ekspertizę atlikę ekspertai parodė, jog su (duomenys neskelbtini) diagnoze susiduria pirmą kartą, o ekspertai J. R. ir V. K. nurodė pirmą kartą susiduriantis ir su (duomenys neskelbtini) diagnoze. Dėl to šių ekspertų išvadų ir liudijimų nėra pagrindo vertinti kaip paneigiančių anksčiau nustatytą (duomenys neskelbtini) diagnozę.

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ir teismo eksperto P. S. išvadomis, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis asmuo nematė medicininių dokumentų, laboratorinių ir vaizdinių tyrimų, todėl vien atsakovės argumentas, kad P. S. nenurodė, jog jam nepakako asmens sveikatos istorijos duomenų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, trukdančių parengti medicinines išvadas, nereiškia, kad paminėtas ekspertas turėjo visus duomenis, reikalingus tinkamai išvadai parengti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. S. išvadomis negalima remtis ir dėl to, jog šis ekspertas nebuvo supažindintas su įrodymais, patvirtinančiais A. P. kontaktą su (duomenys neskelbtini), dėl ko jis nurodė, kad nėra dokumentuotos informacijos, patvirtinančios profesinę riziką, t. y. (duomenys neskelbtini) darbo aplinkoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė motyvus, kodėl nesirėmė P. P. 2019 m. gegužės 20 d. konsultacine išvada Nr. 0192/19, jo posėdyje duotais parodymais. Tuo tarpu papildomą ekspertizę atlikę ekspertai J. R., V. K. ir E. Ž., darydami išvadą apie diagnozę, išanalizavo tik histologinius tyrimus, neatsižvelgdami į kitus diagnozės nustatymui būtinus kriterijus, ir tik iš histologinių tyrimų nustatė ligą. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) diagnozės patvirtinimui histologinis tyrimas nėra reikalingas, dėl to ir jos paneigimui toks tyrimas nėra pakankamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien atsakovės patikimais įrodymais nepagrįstas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti, jog A. P. mirties priežastimi galėjo būti ne (duomenys neskelbtini), o kita liga.

32.       Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atnaujintą bylą išnagrinėjo neperžengdamas ribų, kurias apibrėžė proceso atnaujinimo pagrindas, patikrino atsakovės nurodytų aplinkybių egzistavimą (neegzistavimą) bei jų galimą įtaką mirusiojo A. P. diagnozės nustatymui ir pagrįstai nusprendė, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo abejoti byloje nustatyta diagnoze – (duomenys neskelbtini). Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33.       Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui.

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės atskirasis skundas yra atmetamas, tenkinamas ieškovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovų atstovė apeliacinėje instancijoje buvo ne advokato padėjėja, bet advokatė, kuri per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą teismui pateikė (ir pasirašė) ieškovų atsiliepimą į atskirąjį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022). Ieškovų turėtos 1 400 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nurodytą maksimalų užmokesčio dydį už tokio pobūdžio teisinę paslaugą (1 959,90 Eur × 0,4 = 783,96 Eur), todėl ieškovui A. P., apmokėjusiam ieškovų bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės priteisiamas 784 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 784 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja            Lina Žemaitienė