Civilinė byla Nr. e2-4845-848/2016
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01143-2016-8
Procesinių sprendimų kategorija: 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2
(S)
5.1.3.6.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
PRIIMTAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 23 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui K. R. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 462,36 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalys 2014-10-01 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 20432, kuria ieškovas atsakovui suteikė 1000 Lt kreditą. Kreditas buvo suteiktas 13 mėnesių terminui. Atsakovas sutartinės prievolės nevykdė, su ieškovu laiku neatsiskaitė, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija nurodydamas, kad nesumokėjus skolos, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą ir inicijuoti priverstinį pradelstos skolos išieškojimo procesą. Atsakovas savo prievolės ieškovui nevykdė, gera valia su ieškovu neatsiskaitė ir ieškovo skaičiavimu liko skolingas 462,36 Eur.
Atsakovui adresuoti ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti įteikti atsakovui CPK 123 str. nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, todėl ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, jis priimtinas, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia pateikta medžiaga: Vartojimo kredito sutarties specialiosiomis ir bendrosiomis sąlygomis, skolos detalizacija, pretenzija, PVM sąskaitomis faktūromis.
CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.205 str. sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Atsakovas minėtų įstatymo reikalavimų nesilaikė ir laiku sutartinių įsipareigojimų nevykdė, į ieškovo siųstus raginimus nereagavo, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 112,36 Eur skola, kurią sudaro: 89,19 Eur negrąžinto kredito suma, 15,61 Eur kompensacinės palūkanos, 3,56 Eur delspinigių, 4 Eur pretenzija.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 350 Eur žalos, kuri savo esme, teismo nuomone, yra bylinėjimosi išlaidos. Joms pagrįsti ieškovas pateikė 2015 m. rugsėjo 20 d. sąskaitą faktūrą 200,00 Eur sumai už paslaugas pagal sutartį ir 2015 m. gruodžio 14 d. sąskaitą faktūrą 150 Eur sumai už paslaugas pagal sutartį. Ieškovas nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, kodėl prašoma priteisti 350Eur suma turi būti vertinama kaip ieškovo patirta žala. Vertinant šį ieškovo prašymą teismas akcentuoja, jog šis procesinis reikalavimas, labiausiai tikėtina, yra susijęs su išlaidų atstovavimo paslaugoms, kurias teikė ir UAB „Krajonas“ atlyginimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 priimtoje 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje suformulavo kelias aptariamam klausimui spręsti reikšmingas teisės aiškinimo taisykles: pirma, asmuo, nepatenkantis į CPK 56 straipsnyje nurodytų atstovų pagal pavedimą sąrašą, negali būti laikomas tinkamu atstovu civilinėje byloje (procesinio dokumento rengimas yra vertinamas kaip atstovavimas teisme); antra, įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovauja advokatas arba advokato padėjėjas, kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos; trečia, CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose; atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl kitam atstovavimo subjektui (teisines paslaugas teikiančiai bendrovei) sumokėtų sumų už atstovavimą atlyginimas negali būti priteisiamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Nors nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė bylą, kurioje atstovaujamasis buvo fizinis asmuo, CPK 55, 56, 88 ir 98 straipsniuose kuriamas teisinis reglamentavimas neleidžia aptariamu aspektu daryti skirtumo tarp fizinio asmens teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą ir atitinkamos juridinio asmens teisės: pirma, juridiniam asmeniui, lyginant su fiziniu asmeniu, papildomai gali atstovauti tik įmonės vadovas ar aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis darbuotojas, kas, vertinant teisnumo aspektu, iš esmės atitinka situaciją, kai fizinis asmuo atstovauja pats sau; antra, reglamentuojant atstovavimo išlaidų atlyginimą teisės aktuose nėra nurodyta jokio skirtumo tarp fiziniam ir juridiniam asmeniui atlygintinų atstovavimo išlaidų; trečia, atitinkamas išskyrimas lemtų procesinio lygiateisiškumo, o taip pat ir protingumo bei teisingumo principų pažeidimą, kadangi lemtų logiškai nepateisinamą situaciją, kai, pvz., toje pačioje byloje kreipęsi dėl teisinių paslaugų suteikimo į atitinkamas paslaugas teikiančius subjektus ir patyrę su paslaugų teikimu susijusių išlaidų dalyvaujantis byloje juridinis asmuo galėtų reikalauti tokių išlaidų atlyginimo priteisimo iš fizinio asmens, tuo tarpu fizinis asmuo analogiško reikalavimo juridinio asmens atžvilgiu pareikšti negalėtų. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas ieškovo prašymui dėl žalos, kurias teismas laiko atstovavimo išlaidomis, atlyginimo priteisimo atmesti.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 79,83 proc. dydžio metines palūkanas nuo 89,19 Eur kredito sumos nuo 2016-01-21 iki visiško prievolės įvykdymo. Šias palūkanas ieškovas laiko sutartyje sulygtomis netesybomis už atsakovo nepagrįstą naudojimąsi ieškovo pinigais. Vartojimo kredito įstatymo nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 str. 2 d.). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Vartojimo kredito įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (CK 6.157 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, todėl ieškovo nustatytos 79,83 proc. dydžio sutartinės palūkanos laikytinos nepagrįstai didelėmis, pažeidžiančiomis nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą ir mažintinos iki 0,05 proc. per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 proc. dydį per metus (0,05 proc. x 365 dienos), o likusi reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų išieškojimo atmestina kaip nepagrįsta (CK 6.37 str. 3 d.).
Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolę ieškovui mokėjimo terminą, jis privalo sumokėti ieškovo prašomas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).
Ieškinį patenkintus iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skolos suma priteista pilnai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteisiamos ieškovui pilnai (CPK 93 str. 2 d.), todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis - 15 Eur.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei yra mažesnės, nei 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-287 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Sostinės kreditai“, įmonės kodas 302513887, 112,36 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 36 ct) skolos, 18,25 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo 89,19 Eur kredito sumos nuo 2016-01-21 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
T. E. Kriaučiūnienė