Administracinė byla Nr. I-1122-562/2013
(Proceso Nr. 3-61-3-02383-2012-4)
Procesinio sprendimo kategorija 16.5
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant
atsakovės atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. (S. T.) skundą atsakovams Kalėjimų departamentui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui, Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas S. T. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento 2012-07-09 sprendimą Nr. 7S-388 ,,Dėl prašymo išnagrinėjimo“; 2) solidariai iš Kalėjimų departamento ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, priteisti po 208, 78 Lt neišmokėtos valstybinės pareigūno pensijos dalį už kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo 2011-12-15 (b. l. 1-5). Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatų atitikties Konstitucijai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2010-12-15 Kalėjimų departamento sprendimu Nr. 18-4818 jam buvo paskirta 1 220,68 Lt dydžio valstybinė pareigūnų pensija. 2011-01-20 atsakovas išmokėjo jam sumažintą, t. y. 1 011,90 Lt dydžio valstybinę pareigūnų pensiją. 2012-06-25 kreipėsi į atsakovą prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Tačiau 2012-07-09 raštu Nr. 75-388 atsakovas nurodė, kad neišmokėta valstybinės pensijos dalis nebus grąžinta. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (toliau - Laikinasis įstatymas), kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) nuo 2010 m. sausio 1 d.Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra numatyta,kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių-kartu su mokamu valstybinės socialinės draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našliu pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra teigiama,kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų,kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis,rentų buvusiems sportininkams,dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje,kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams,kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų,nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos,arba gauna ligos, įskaitant darbdavio mokamas ligos. Pareiškėjas savo poziciją grindžia Konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis ir Konstitucinio teismo priimtais sprendimais. Mano, kad esantis teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Įstatymų nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, ši asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini su tokio asmens nuosavybės teisių apsauga, teisė reikalauti mokėti pagal Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 str., o pagal Konstitucijos 23 str. yra ginami šios teisės turtiniai aspektai. Konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga nereiškia, jog įstatymu nustatyta pensinio aprūpinimo sistema negali būti pertvarkoma, tiesiog pertvarkant šią sistemą kiekvienu atveju privalu paisyti Konstitucijos. Jjeigu pertvarkant pensijų sistemą, neliktų įstatymais nustatytų, Konstitucijos 52 str. tiesiogiai nenurodytų pensijų arba šių pensijų teisinis reguliavimas būtų iš esmės pakeistas, įstatymų leidėjas privalėtų nustatyti teisingą susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama. Vvalstybei nustačius pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, jis negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos, t.y. negavo pajamų, kurias būtų gavęs jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų nustatytas. Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.247 str. ir 6.249 str. 1 d., neatsargūs valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad jis patyrė nuostolius, kurių dydis lygus jo negautoms pajamoms, neišmokėtai valstybinės pareigūnų pensijos daliai.
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14-16). Atsiliepime nurodė, kad atsakant į pareiškėjo prašymą paaiškinti kodėl jam mokama sumažinta pensija, Kalėjimų departamentas 2012-07-09 atsakymu Nr. 7S-388 paaiškino, kad Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. perskaičiavo pareiškėjui paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Paaiškinta valstybinių pensijų, valstybinio socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo metodika. Be to paaiškino, kad Kalėjimų departamentas yra tik vykdomoji institucija ir nesprendžia priimtų įstatymų bei kitų teisės aktų konstitucingumo klausimų. Lietuvoje šį klausimą gali išspręsti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis teismas), kuris garantuoja konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas bylą nagrinėja tik tada, kai konstitucijoje nustatyti subjektai kreipiasi į jį ištirti įstatymo ar kito teisės akto atitiktį Konstitucijai. Įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Sprendime buvo nurodyta, kad Kalėjimų departamentas nesutinka su jo prašyme nurodytais motyvais dėl nepriemokos išmokėjimo, nes perskaičiuojant pareiškėjui priklausantį pareigūnų ir karių pensijos dydį, buvo taikytos galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatos ir tokiu būdu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Konstitucinis teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 str. 1 d. tiek kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (Konstitucijos 107 str. 2 d.). Konstituciniam teismui pripažinus, jog 2009-12-09 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo Nr. XI-537 4 str. 1 d. nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, ankščiau minėtų teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis Kalėjimų departamentas apskaičiavo pareiškėjui mokėtina valstybinės pensijos dydį, yra teisėtos ir valstybės institucijos, tame tarpe ir Kalėjimų departamentas, privalo vykdyti apskaičiuojant pareigūnų ir karių pensijos dydį. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Kalėjimų departamentas, skaičiuojant ir išmokant pareiškėjui pensiją neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, iš to seka, kad nėra ir civilinės atsakomybės pagrindų. Taigi, iš anksčiau minėto matyti, kad būtent įstatymo leidėjui kyla pareiga sukurti kompensavimo mechanizmą, kad asmenims, kuriems paskirta valstybinė pensija buvo mokama sumažinta, būtų atlyginti su tuo susiję praradimai. Sukūrus tokį kompensavimo mechanizmą ir jį įtvirtinus teisės aktuose, valstybines pensijas gaunantiems asmenims, tame tarpe ir pareiškėjui, teisės aktų nustatyta tvarka, per protingą laikotarpį, būtų atlyginti visi su pensijų mažinimu susiję finansiniai praradimai.
Skundas atmetamas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kalėjimų departamento sprendimu 2010-12-15 Nr. 18-4818 pareiškėjui buvo paskirta 1 220,68 Lt dydžio valstybinė pareigūnų pensija (b. l. 8). Pareiškėjas 2012-06-25 prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prašydamas paaiškinti kodėl jo pareigūnų ir karių valstybinė pensija sumažinta, kokia pensijos sumažinimo perskaičiavimo metodika, bei išmokėti susidariusią paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 17). Kalėjimų departamentas 2012-07-09 rašte Nr. 75-388 nurodė, kad Kalėjimų departamentas, perskaičiavo pareiškėjui paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu (b. l. 18).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 str. 3 d. (2010-11-12 redakcija) buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. Nuo 2012-09-01 įsigaliojo šio straipsnio dalies pakeitimas, nustatantis, kad kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 d. valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. 2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą.
Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. 2011-12-20 Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5–9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Taigi asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012-12-31.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Konstituciją, jos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pensija sumažinta pritaikius Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas (b. l. 9). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjui paskirta 860,68 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu (360,00 Lt) sudarė 1220.68 Lt. Perskaičiuotas pensijos dydis pagal Įstatymo 1 priede nurodytą formulę sudaro 1011,90 Lt (1220,68 x 0,828966).
Minėta, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Todėl esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai perskaičiavo pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ginčijamas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012-07-09 sprendimas Nr. 75-388 yra teisėtas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl minėto sprendimo panaikinimo ir solidariai priteisti neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalį.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Vertinant pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 2 d. neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str. ir konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai klausimas išspręstas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad, pagal Konstituciją, jos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) įstatymų leidėjas turi teisę mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, sumažintos pensijos gali būti mokamos laikinai, o įstatymų leidėjas turi užtikrinti, kad praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo, taip pat dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, nebelikus minėtos ypatingos situacijos būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti.
Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo S. T. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rosita Patackienė
Arūnas Dirvonas
Irena Paulauskienė