Civilinė byla Nr. e2A-673-981/2025
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01974-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.3.4; 2.6.10.9; 2.6.18.2; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės – Sungailienės, Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Zubavičiūtės – Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jusada Plius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jusada Plius“, A. L. (A. L.) ir O. L. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Š. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Jusada Plius“, A. L. ir O. L. (toliau kartu – ir atsakovai), kurį patikslinęs, prašė solidariai iš atsakovų priteisti 9 480 EUR žalą ieškovo naudai ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje ir dublike ieškovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. Trakų r. sav., Lentvaryje, Fabriko g. įvykusio gaisro metu apdegė ieškovui priklausęs automobilis Toyota Prius PLUG-1N, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Automobilis). Automobilis gaisro metu stovėjo prie vieno iš angarų, priklausančio atsakovei UAB „Jusada Plius“, ir buvo įtrauktas į laukimo eilę dažymo darbams. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Trakų PK) 2019 m. rugsėjo 23 d. dėl įvykusio gaisro buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40850 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį. Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos 2020 m. vasario 6 d. nutarimu ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu su reikalavimu į žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. kovo 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
3. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog gaisras, išplitęs UAB „Jusada Plius“ priklausančiose angaruose, kilo dėl automobilio AUDI A5 (identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)), pristatyto dažymui be valstybinių numerių, netvarkingos elektros instaliacijos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai (įmonės darbuotojai) nurodė, jog automobilyje AUDI A5 buvo nuimta vidaus apdaila ir netvarkingai kabojo elektros instaliacijos laidai, akumuliatorius atjungtas nebuvo. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti automobilio AUDI A5 savininkai A. L. ir O. L..
4. Ieškovas nurodė, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą tenka solidariai UAB „Jusada Plius“ ir automobilio savininkams A. L. ir O. L.. Tačiau įvertinęs atsakovų argumentus, kad tarp atsakovų A. L. ir O. L. bei atsakovės juridinio asmens UAB „Jusada Plius“ nėra jokio faktinio ryšio, todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022, ir joje nustatytais prejudiciniais faktais, jog būtent ieškovas turi pareigą įrodyti, kad byloje esančiam atsakovų daugetui turi būti taikomos solidariosios atsakomybės principai, ir neteisėti veiksmai kaip žalos rezultatas atsirado iš atsakovų daugeto bendrų veiksmų, sutiko pritaikyti pirmiau nurodytus prejudicinius faktus. Ieškovas pažymėjo, kad nenustačius atsakovės UAB „Jusada Plius“ sutartinės atsakomybės, turėtų būti taikoma visų atsakovų solidarioji deliktinė atsakomybė, nes jie bendrai neužtikrino, kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Jusada Plius“ matydama, kad dažymui yra atvežtas netvarkingas automobilis, nepasirūpino tinkamu laidų atjungimu nuo akumuliatoriaus, dėl to buvo sudarytos sąlygos gaisrui kilti. Atsakovai A. L. ir O. L. taip pat žinojo, kokios būklės automobilis yra pristatomas dažymui, todėl elgėsi neatsakingai, taip sudarydami sąlygas gaisrui kilti, ir to pasekmė – ieškovui ir kitiems tretiesiems asmenims atsiradusi žala.
5. Ieškovas pažymėjo, jog tarp šalių iš esmės buvo susiklostę žodiniai rangos sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė UAB „Jusada Plius“ įsipareigojo pagal V. Š. pageidavimus nudažyti automobilio bamperį: atsakovė (rangovė) UAB „Jusada Plius“, priėmusi savo žinion užsakovo ieškovo Automobilį, privalėjo užtikrinti Automobilio saugumą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.657 straipsnį. Rangovas yra atsakingas ne tik už pagrindinių pareigų pagal rangos sutartį įvykdymą, bet ir už užsakovo daikto, kurio atžvilgiu atliekamas tam tikras darbas, saugumo užtikrinimą. Ši rangovo pareiga yra civiliniuose teisiniuose santykiuose galiojančios bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška rangos teisiniuose santykiuose, ji tiesiogiai įtvirtinta rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose ir galioja visą sutarties galiojimo laikotarpį, kol daiktas yra rangovo žinioje. Ieškovas pabrėžė, kad turto vertinimo ataskaita parengta tinkamai, nes Automobilis iki jo apgadinimo buvo tvarkingas, kadangi kėbulo pažeidimas, dėl kurio ieškovas kreipėsi į A. P., buvo minimalus ir esminės reikšmės automobilio vertei neturėjo.
6. Atsakovė UAB „Jusada Plius“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir tripliką, kuriuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji neginčija aplinkybės, jog Automobilis buvo apgadintas dėl gaisro, kuriame sudegė ir pačiai bendrovei priklausantis nekilnojamas turtas: du metaliniai angarai, serviso dirbtuvės, kuriose buvo teikiamos automobilių kėbulo remonto bei dažymo paslaugos, ir sandėlis, tačiau ieškovas neįrodė esant sąlygoms, būtinoms kilti atsakovės civilinei atsakomybei už jam padarytą žalą. Pažymėjo, kad ieškovas gaisro židiniu laiko ne atsakovei UAB „Jusada Plius“ priklausiusias patalpas, bet kitą šaltinį – atsakovams A. L. ir O. L. priklausantį automobilį AUDI A5, o gaisro priežastimi – netvarkingą šio automobilio elektros instaliaciją. Pavojingas, ieškovo Automobilį sugadinęs, poveikis kilo ne dėl atsakovės UAB „Jusada Plius“ kaltės, bet iš kito šaltinio – automobilio AUDI A5. Atsakovas A. L. apklaustas liudytoju parodė, kad 2019 metų vasarą įsigijo automobilį AUDI A5. Automobilis buvo važiuojantis, bet neeksploatuojamas, daužtas autoįvykyje, jam buvo nupjautas stogas, salonas buvo išardytas, sėdynės supjaustytos, vidaus salono elektros instaliacijos laidai ties statramsčiais, kur buvo nupjautas stogas, taip pat buvo nupjauti ar nukirpti. Sutvarkius kėbulo darbus, privirinus stogą, pakeitus sugadintas kėbulo detales automobilis buvo nuvežtas kėbulo dažymo darbams, kur automobilis buvo nudažytas, o dėl stogo dažymo buvo susitarta su UAB „Jusada Plius“. Automobilis AUDI A5 į dirbtuves buvo atgabentas 2019 m. rugsėjo 13 d. Automobilis buvo įstumtas į dirbtuves ir paliktas stovėti, jokie darbai su juo nebuvo atliekami, todėl nebuvo poreikio imtis atitinkamų priešgaisrinės apsaugos priemonių, tarp jų ir atjungti akumuliatorių. Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už į jos dirbtuves remontui pristatomų transporto priemonių techninę būklę ir saugumą, nes tai jų savininkų ir/ar valdytojų įstatymais įtvirtinta pareiga. Pažymėjo, kad atsakovas A. L., nusipirkęs eismo įvykyje rimtai apgadintą ir techniškai netvarkingą automobilį, žinodamas apie netvarkingą automobilio elektros instaliaciją, kas savaime sukuria numanomą ir aiškiai išreikštą pavojų automobiliui užsidegti dėl trumpojo jungimo, aiškiai tai suvokdamas neatsisakė ketinimo atlikti remonto darbus UAB „Jusada Plius“ dirbtuvėse.
7. Atsakovės vertinimu, aptariamo gaisro priežastimi buvo netvarkinga elektros instaliacija automobilyje AUDI A5, už kurio, kaip didesnio pavojaus šaltinio, padarytą žalą atsako ne atsakovė UAB „Jusada Plius“, bet šios transporto priemonės savininkas ir valdytojas, tai yra atsakovas A. L.. Atsakovė, kaip patalpų, kuriose buvo paliktas automobilis, savininkė, jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, nepadarė.
8. Atsakovės nuomone, turto vertintojo UAB „Verlita“ atliktas Automobilio vertinimas, kuriuo remiantis nustatyta iki sugadinimo buvusi rinkos vertė ir įrodinėjamas ieškovo patirtų nuostolių dydis, turi esminių trūkumų, dėl kurių negali būti pagrindu žalos dydžiui nustatyti. Turto vertintojas, apskaičiuodamas Automobilio rinkos vertę, rėmėsi lyginamuoju metodu, tačiau visos transporto priemonės, su kuriomis buvo lyginamas Automobilis, buvo tvarkingos, be defektų, o ieškovo Automobilis nebuvo tvarkingas, jam buvo reikalingas remontas, dėl to ieškovas ir kreipėsi į kėbulo remonto meistrą A. P., o šis dėl automobilio dažymo – į atsakovę. Turto vertintojas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir Automobilį vertino kaip tvarkingą, o jo rinkos kainą nustatė net didesnę už tvarkingų automobilių, su kuriais Automobilis buvo lyginamas, pardavimo kainą.
9. Atsakovai A. L. ir O. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas dėl tariamai padarytos žalos, kildinamos iš deliktinės atsakomybės, atsakovais į bylą įtraukė juos ir UAB „Jusada Plius“, nors tarp jų ir UAB „Jusada Plius“ nėra jokio faktinio ryšio. Priešingai, atsakovė O. L. lygiai taip pat kaip ir ieškovas, bylai reikšmingu laikotarpiu savo automobilį buvo palikusi automobilių remonto dirbtuvėse, kurios priklauso atsakovei UAB „Jusada Plius“. Analogiškai kaip ir ieškovas, atsakovė O. L. ieškovo minimame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40850 taip pat buvo pripažinta civiline ieškove. Vienintelė tinkama atsakovė šioje byloje gali būti tik UAB „Jusada Plius“, nes šio atsakovo teisinė atsakomybė buvo nustatyta kasacinės instancijos teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Jusada Plius“ ieškovo naudai 9 480 EUR žalos atlyginimo, 1 400 EUR bylinėjimosi išlaidų, atmetė ieškinį dalyje dėl 9 480 EUR žalos priteisimo solidariai iš atsakovų A. L. ir O. L. ir atsakovės O. L. naudai priteisė iš ieškovo 1 200 EUR bylinėjimosi išlaidų.
11. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių ginčą, atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiame Teisme civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022 buvo nagrinėtas ginčas dėl to paties 2019 m. rugsėjo 15 d. UAB „Jusada Plius“ patalpose kilusio gaisro ir žalos atlyginimo, todėl nustatęs, kad šioje byloje šalis siejo vartojimo rangos sutartiniai teisiniai santykiai, pripažino, jog nurodytoje byloje konstatuotos aplinkybės dėl UAB „Jusada Plius“ atsakomybės sąlygų gali būti laikomos prejudicinėmis ir šioje byloje.
12. Teismas sprendė, kad būtent atsakovei UAB „Jusada Plius“ teko pareiga užtikrinti jai patikėto turto (automobilio) saugumą, o šio saugumo neužtikrinus, jai turi būti taikoma CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta verslininko atsakomybės be kaltės taisyklė.
13. Pasisakydamas dėl žalos dydžio teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su ieškovo pateiktoje automobilio vertinimo ataskaitoje nurodytais duomenimis, nes atsakovė, UAB „Jusada Plius“, pateikdama prieštaravimus, į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie leistų pripažinti ginčo automobilio vertę buvus kitokia. Teismo priėjo prie išvados, kad turto vertinimo ataskaitoje nustatyta 11 300 EUR Automobilio rinkos vertė prieš gaisrą yra teisinga, todėl iš jos atėmus 2 000 EUR sumą, už kurią Automobilis buvo parduotas, bei pridėjus 180 EUR išlaidas turto vertinimui, teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Jusada Plius“ turi atlyginti ieškovui 9 480 EUR žalą.
14. Patenkinęs ieškinį iš dalies teismas, paskirstydamas susidariusias bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės UAB „Jusada Plius“ ieškovo naudai priteisė 1 400 EUR bylinėjimosi išlaidų, o atmestoje ieškinio dalyje dėl 9 480 EUR žalos priteisimo solidariai iš atsakovų A. L. ir O. L., atsakovės O. L. naudai iš ieškovo priteisė 1 200 EUR bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
15. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovės O. L. naudai šias išlaidas priteisiant iš atsakovės UAB „Jusada Plius“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
15.2. Šioje byloje ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartyje, civilinės bylos Nr. e2A-1871-1187/2023, nustatyta, kad dėl kilusio gaisro, kuris buvo žalos atsiradimo priežastimi, vienodai atsakingi UAB „Jusada Plius“ ir A. L.. Pirminį ieškinį šioje byloje ieškovas pareiškė tik atsakovei UAB „Jusada Plius“, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai (sutartinė atsakomybė), tačiau, atsakovui šių santykių egzistavimą neigiant, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame reikalavimus atlyginti žalą pareiškė ir UAB „Jusada Plius“, ir A. L. su sutuoktine, kad būtų atlyginama žala ir tuo atveju, jei teismas nenustatytų rangos teisinių santykių egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė egzistavus rangos teisinius santykius, buvo pritaikyta sutartinė atsakomybė atsakovei UAB „Jusada Plius“.
15.3. Ieškovo vertinimu, atsakovų A. L. ir O. L. bylinėjimosi išlaidos kilo dėl atsakovės UAB „Jusada Plius“ procesinių veiksmų – rangos teisinių santykių egzistavimo neigimo, dėl to ieškovas buvo priverstas solidariais atsakovais šioje byloje traukti ir kitus dėl žalos kilimo atsakingus asmenis.
16. Atsakovė UAB „Jusada Plius“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo skundžiamą 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, kadangi ir pirminiu, ir patikslintu ieškiniu jis reikalavo ne sutartinės, bet deliktinės atsakomybės, apie tai aiškiai pasisakydamas pareikštų ieškinių pagrinduose. Pažymėjo, kad teismui nėra privalomas ieškovo nurodytas ieškinio teisinis pagrindas, kadangi teismas turi diskreciją, o kartu ir pareigą pats kvalifikuoti ginčo šalių teisinius santykius ir pritaikyti materialiąsias bei procesines teisės normas. Aplinkybė, kad teismas taikė kitokias teisės normas, nei to prašė ieškovas arba atsakovas, negali būti vertinama kaip ginčo šalies netinkamas (neapdairus, nerūpestingas) elgesys, CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme turintis reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
16.2. Ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad pateikdama atsiliepimą į jo pirminį ieškinį atsakovė elgėsi nesąžiningai ir kad jos procesinis elgesys buvo netinkamas. Tokio nesąžiningumo ieškovas neįrodinėja į savo apeliaciniame skunde. Atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl ieškinį kitų atsakovų atžvilgiu atmetus, nėra pagrindo teigti, jog už šias išlaidas atsako ne bylą toje dalyje pralaimėjusi šalis – ieškovas, o atsakovė UAB „Jusada Plius“.
17. Atsakovė UAB „Jusada Plius“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovo Automobilis gaisro metu stovėjo atsakovei priklausančių dirbtuvių teritorijoje, nes atsakovė nebuvo sudariusi su ieškovu ar bet kuo kitu rangos sutarties dėl Automobilio dažymo ir nebuvo jo priėmusi darbams atlikti. Nurodė, kad ieškovas šių teiginių neįrodė, todėl ir tariamas ieškovo automobilio įrašymas į laukimo eilę dažymo darbams atlikti, ir jo buvimas gaisro metu uždaroje dirbtuvių teritorijoje buvo ir yra šios bylos ginčo dalykas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji dėl Automobilio dažymo su niekuo nebuvo sutarusi. Nurodė, kad dėl Automobilio dažymo ieškovas tarėsi su A. P., šis perdavė Automobilį L. D., kuris nėra nei UAB „Jusada Plius“ darbuotojas, nei atstovas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp šalių kilo vartojimo rangos teisiniai santykiai.
17.2. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2021 m. kovo 1 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40850-19, kuris aukštesniojo prokuroro buvo panaikintas kaip neteisėtas. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas vėl nutrauktas tik Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. birželio 4 d. nutarimu, jame nebuvo nustatytos aplinkybės, kuriomis rėmėsi teismas. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40850-19 buvo nutrauktas, jame surinkti duomenys nebuvo pripažinti įrodymais, o užfiksuotos aplinkybės, tarp jų ir liudytojų parodymai – įrodytais objektyviai egzistavusiais faktais, todėl teismas visas aplinkybes, kuriomis rėmėsi, turėjo patikrinti CPK priemonėmis.
17.3. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovės – verslininkės neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos, tačiau ignoravo trečią civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑1871-1187/2023 nustatė, kad gaisras kilo apeliantės priklausančiose patalpose ir apgadino ieškovo Automobilį bei konstatavo, kad ir A. L., ir UAB „Jusada Plius“ yra vienodai atsakingi už kilusį gaisrą ir jo pasekmes, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos žalos dydis mažintinas 50 procentų.
17.4. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad L. D. sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog jis yra UAB „Jusada Plius“ atstovas ir veikia šios įmonės vardu, bei kad L. D., priimdamas Automobilį dažymo darbams, veikė kaip UAB „Jusada Plius“ atstovas, kartu turėjo konstatuoti ir tai, kad L. D. turėjo teisę atsakovės vardu sudaryti sandorį arba jei ir neturėjo, tai apeliantė tokį sandorį patvirtino, ir tik tada spręsti dėl jos atsakomybės prieš ieškovą. Šių aplinkybių nenustačius, L. D. sudarytas sandoris su ieškovu jokių teisinių pasekmių UAB „Jusada Plius“ nesukėlė.
17.5. Pirmosios instancijos teismas, sprendęs šalių ginčą, visiškai neatsižvelgė į atsakovės argumentus dėl teisės normų, numatytų CK 6.650 straipsnyje, taikymo, pagal kurias užsakovas neturi teisės reikalauti ir neatsako prieš subrangovą ir atvirkščiai. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas Automobilį remonto darbams perdavė A. P., kuris vėliau dėl Automobilio dažymo tarėsi su L. D.. Būdamas užsakovu ieškovas ieškinį turi reikšti rangovui A. P., kuriam taikomos tiek CK 6.256 straipsnio 4 dalies, tiek CK 6.657 straipsnio nuostatos, o atsakovei pretenzijas dėl neišsaugoto Automobilio gali reikšti tik A. P., įrodinėdamas sudarytos subrangos sutarties faktą bei kitas civilinei atsakomybei kilti reikšmingas aplinkybes.
17.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK ir CPK normas spręsdamas dėl padarytos žalos dydžio. Atsakovė nurodė argumentus, kodėl ieškovo nurodytas žalos dydis yra neteisingas, tačiau teismas argumentų nenagrinėjo ir nenurodė motyvų, kodėl juos atmeta, o ieškovo pateiktą žalos apskaičiavimą laiko teisingu, nors būtent ieškovui, o ne atsakovei tenka pareiga įrodinėti padarytos žalos dydį.
18. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės UAB „Jusada Plius“ apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nėra įrodyta, jog Automobilis stovėjo UAB „Jusada Plius“ uždaroje teritorijoje ir apdegė gaisro metu bei kad tai nėra tas pats automobilis, kuris užfiksuotas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apžiūros metu, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl apdegusio Automobilio, taip pat nustatyta, kad Automobilis stovėjo uždaroje UAB „Jusada Plius“ teritorijoje, todėl į ją be atsakovės leidimo ir sutikimo patekti negalėjo. Pažymėjo, kad šių aplinkybių atsakovė pirmosios instancijos teisme neneigė ir apie tai pasisakė tik apeliaciniame skunde.
18.2. Apeliacinis skundas pasisakant dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių grindžiamas pavienėmis iš konteksto ištrauktomis frazėmis, bylos duomenų visumai prieštaraujančiais L. D. paaiškinimais, kuris, be kita ko, yra atsakovės akcininko R. D. sūnus, todėl yra suinteresuotas duoti palankius parodymus atsakovei. Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčijama tai, kad teismas rėmėsi liudytojų ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, tačiau nenurodoma, kodėl teismas neturėjo teisės jais vadovautis ir kodėl šie įrodymai yra netinkami.
18.3. Pirmosios instancijos teismas padarė tinkamas išvadas, kad nagrinėjamu atveju taikytina CK 2.133 straipsnio 2 dalis, pagal kurią kilus ginčui dėl atstovavimo teisinių santykių atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.).
18.4. Be to, nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl santykių tarp A. P. ir UAB „Jusada Plius“ kvalifikavimo kaip subrangos santykių. Iš ieškovo ir A. P. parodymų byloje akivaizdu, kad ieškovas niekada nesitarė su A. P., kad jis atliks ir automobilio dažymo darbus. Ieškovas žinojo, kad šiuos darbus atliks kita įmonė ir įgaliojo A. P. su šia įmone suderinti automobilio dažymo darbus, todėl šiuo atveju A. P. turi būti laikomas ieškovo atstovu automobilio dažymo rangos teisiniuose santykiuose.
18.5. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, o apeliantas nepaneigė, kad Automobilis iki jo apgadinimo buvo tvarkingas. Kėbulo pažeidimas, dėl kurio ieškovas kreipėsi į A. P., o vėliau į UAB „Jusada Plius“, buvo minimalus ir esminės reikšmės Automobilio vertei neturėjo, dėl to turto vertintojo ataskaitoje jokių prieštaravimų nėra, ir teismas tinkamai ja vadovavosi.
19. Atsakovai A. L. ir O. L. pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Jusada Plius“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartis nagrinėjamu atveju negali būti taikoma kaip teismo precedentas, kadangi turi būti vertinamas aukštesnio teismo sukurtas precedentas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022, kurioje nagrinėtas ginčas dėl to paties UAB „Jusada Plius“ patalpose kilusio gaisro bei žalos atlyginimo. Kasacinis teismas nagrinėtoje byloje nurodė, kad Lietuvoje galioja sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo taisyklė, kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atsakomybė neturi būti mažintina ir už ją atsakovai A. L. ir O. L. neturi atsakyti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).
21. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
22. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. Trakų r. sav., Lentvaryje, Fabriko g., atsakovei UAB „Jusada Plius“, teikusiai automobilių kėbulo tvarkymo ir dažymo paslaugas, priklausančioje teritorijoje, įvykusio gaisro metu sudegė 2 (du) angarai, dalis serviso ir pavėsinė, angarų viduje sudegė 4 (keturi) automobiliai ir detalės, išorėje apdegė 6 (šeši) automobiliai, tarp jų ir ieškovui priklausęs automobilis Toyota Prius PLUG-1N, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40850-19 medžiagos duomenys). Vilniaus apskrities VPK Trakų PK 2019 m. rugsėjo 23 d. dėl įvykusio gaisro buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40850-19 pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo. Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos 2020 m. vasario 6 d. nutarimu ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. kovo 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40850-19 buvo nutrauktas konstatavus, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis nutarimas aukštesniojo prokuroro buvo panaikintas, tačiau atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40850-19 veiksmus, Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. birželio 4 d. nutarimu jis buvo nutrauktas.
23. Nagrinėjamai bylai reikšminga tai, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40850-19 metu, remiantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro eksperto 2020 m. kovo 10 d. išvada, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gegužės 29 d. specialisto išvada Nr. 800(20), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centro 2021 m. sausio 20 specialisto išvada Nr. 35-1 (SI) dėl gaisro, kilusio 2019 m. rugsėjo 15 d. Trakų r. sav., Lentvaris, Fabriko gatvėje, buvo nustatyta, jog gaisras, kuriame apdegė ieškovui priklausęs automobilis Toyota Prius PLUG-1N, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išplitęs UAB „Jusada Plius“ priklausančiuose angaruose ir rakinamoje autoserviso teritorijoje, kilo dėl į UAB „Jusada Plius“ pristatyto ir priimto dažymui automobilio AUDI A5 (identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)) su netvarkinga elektros instaliacija, kurio savininkai A. L. ir O. L..
24. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių dalyje teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad galėtų įvertinti, ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymą (įskaitant šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą).
25. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Jusada Plius“ teigia pirmosios instancijos teismą nepagrįstai konstatavus aplinkybę, jog ieškovo Automobilis gaisro metu stovėjo atsakovei priklausančių dirbtuvių teritorijoje, nes ieškovas šių teiginių neįrodė, todėl aplinkybė, ar ieškovo Automobilis gaisro metu buvo uždaroje dirbtuvių teritorijoje ir buvo įrašytas į laukimo eilę dažymo darbams atlikti, yra šios bylos ginčo dalykas. Tačiau bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Jusada Plius“ yra pripažinusi, jog neginčija aplinkybės, kad ieškovo Automobilis buvo apgadintas dėl gaisro, kuriame sudegė ir pačiai bendrovei priklausantis nekilnojamas turtas. Nepaisant atsilipime nurodytų faktinių aplinkybių, pasisakydamas 2023 spalio 26 d. teismo posėdyje atsakovės UAB „Jusada Plius“ atstovas jau negalėjo pasakyti, ar ieškovo Automobilis buvo UAB „Jusada Plius“ teritorijoje, teigdamas, jog nėra žinoma, kurioje vietoje stovėjo Automobilis, ar UAB „Jusada Plius“ teritorijoje, ar prie tos teritorijos, ir nurodė, jog matyt buvo kažkur netoli, nes apdegė ar sudegė, pažymėjo, kad šioje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kur stovėjo Automobilis, kiek jis nukentėjo ar nukentėjo dėl ginčo gaisro (garso įrašas nuo 30.37 min iki 30.41 min; nuo 32.31 min iki 33.13 min). Visgi 2023 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje pasakytoje baigiamojoje kalboje atsakovės UAB „Jusada Plius“ atstovas jau aiškiai nurodė, jog atsakovė neginčija, kad Automobilis buvo apgadintas gaisro, kuris įvyko UAB „Jusada Plius“ patalpose, tačiau neigė, kad Automobilis buvo priimtas remontui (garso įrašas nuo 59.14 min).
26. Įvertinusi atsakovės UAB „Jusada Plius“ pirmosios instancijos teisme išreikštą aiškią poziciją dėl ieškovo Automobilio buvimo vietos 2019 m. rugsėjo 15 d. Trakų r. sav., Lentvaryje, Fabriko g. angaruose ir servise įvykusio gaisro metu, t. y. kad Automobilis buvo apgadintas UAB „Jusada Plius“ teritorijoje įvykusio gaisro, ir bylos medžiagos duomenis, patvirtinančius, jog gaisro metu ieškovo Automobilis stovėjo UAB „Jusada Plius“ priklausančioje uždaroje teritorijoje ir be UAB „Jusada Plius“ atstovų leidimo ir žinios į šią teritoriją jokia transporto priemonė, tarp jų ir ieškovo Automobilis, patekti negalėjo (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 4 d. nutarimo medžiaga; ieškovo paaiškinimai, liudytojo A. P. teisme duoti parodymai, Transporto priemonės Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertinimo VER 2886 medžiaga), teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši aplinkybė pirmosios instancijos teisme buvo tinkamai ištirta ir įvertinta (CPK 185 straipsnis) bei atsakovės UAB „Jusada Plius“ pripažinta. Todėl skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog 2019 m. rugsėjo 15 d. atsakovės UAB „Jusada Plius“ patalpose kilo gaisras ir apdegė įmonės uždaroje teritorijoje buvęs ieškovui priklausęs Automobilis. Atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus argumentus, atsakovės UAB „Jusada Plius“ apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo Automobilis gaisro metu stovėjo uždaroje atsakovei priklausančių dirbtuvių teritorijoje, atmestinas kaip nepagrįstas.
27. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškinį dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniuose skunduose keliami klausimai, ar atsakovė UAB „Jusada Plius“ prisiėmė įsipareigojimą perdažyti ginčo Automobilį, ar egzistuoja visos atsakovės UAB „Jusada Plius“ sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos dėl ginčo Automobiliui padarytos žalos, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir nustatė žalos dydį.
Dėl atsakovės atstovavimo teisinių santykių (ne)egzistavimo
28. Atsakovė UAB „Jusada Plius“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalis sieja vartojimo rangos teisiniai santykiai argumentuodama tuo, kad L. D., kuris nėra atsakovės UAB „Jusada Plius“ darbuotojas ar atstovas, negalėjo sukurti įmonei sutartinių teisinių santykių, todėl atsakovei UAB „Jusada Plius“ negali kilti prievolės pagal ieškovo susitarimą dėl Automobilio dažymo su atsakove UAB „Jusada Plius“ nesusijusiu asmeniu A. P., kuris nurodė perdavęs Automobilį kitam su atsakove taip pat nesusijusiam asmeniui L. D.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. D. veiksmai sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog jis yra UAB „Jusada Plius“ atstovas ir veikia šios įmonės vardu.
29. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – tai suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).
30. Numanomas atstovavimas yra vienas tokių atstovavimo atvejų, kai pripažįstama egzistuojant atstovavimo prievolinius teisinius santykius, nesant išduoto įgaliojimo, t. y. toks atstovavimas, skirtingai nuo aiškiai išreikšto atstovavimo, suprantamas tiesiog iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Nepaisant to, kad toks atstovavimas nėra aiškiai išreikštas, materialiuoju teisiniu požiūriu jis yra visiškai pakankamas sukurti atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio teisėms ir pareigoms, lygiai taip pat kaip ir aiškiai išreikštas atstovavimas. Šiuo atveju skiriasi tik įrodinėjimo dalykas: aiškiai išreikšto atstovavimo atveju atstovavimui patvirtinti reikia įrodyti įgaliojimo, pavedimo sutarties ar kito atstovavimo susitarimą patvirtinančio dokumento buvimą; numanomo atstovavimo atveju daugiausia netiesioginiais įrodymais siekiama įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių atstovavimo santykius, nors specialaus įstatymų nustatyta tvarka susitarimo tuo tikslu ir nėra sudaryto arba jo sudarymą įrodyti sunku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-2010).
31. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-51-313/2021).
32. Nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „Jusada Plius“ siekė įrodyti, kad L. D., su kuriuo ieškovo įgaliotas A. P. nurodė taręsis dėl Automobilio dažymo (rangos darbų atlikimo), nebuvo įgaliotas derėtis ar atstovauti atsakovei UAB „Jusada Plius“ dėl tokio sandorio sudarymo atsakovės vardu, nes L. D. įmonėje nedirbo ir jam nebuvo suteiktas įgaliojimas veikti įmonės vardu. Tačiau pagal pirmiau cituotą kasacinio teismo praktiką, tinkamam atstovavimui nėra būtinas įgaliojimas, atstovavimas gali būti ir numanomas, suprantamas iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia.
33. Nagrinėjamu atveju teismo posėdyje liudytojo A. P. duotus parodymus, jog dėl automobilių dažymo jis visada kontaktavo su UAB „Jusada Plius“ vadovu L. D., būtent jam skambindavo susitarti dėl klientų, taip pat ir dėl ginčo Automobilio (2023-10-26 teismo posėdžio garso įrašas nuo 56.23 min iki 57.42 min), patvirtina ir Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. kovo 1 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40850-19 nutraukimo duomenys, iš kurių matyti, kad, be A. P., kurio automobilių kėbulų remonto dirbtuvės buvo priešais UAB „Jusada Plius“ servisą, būtent su L. D. dėl automobilio dažymo kontaktavo nukentėjusieji Ž. G. ir A. D., o liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas UAB „Jusada Plius“ vienintelis akcininkas R. D. (L. D. tėvas) pažymėjo, kad L. D. įmonėje nedirbo, tačiau tam tikrais atvejais jo prašymu buvo įgaliotas priimti automobilius. VĮ Registrų centro duomenimis, UAB ‚Jusada Plius“ direktore gaisro metu buvo L. D. motina A. D..
34. Liudytoju byloje apklaustas L. D. teisme nurodė, kad jis nesitarė su A. P. dėl ieškovui priklausančio Automobilio dažymo, tuo patvirtindamas ieškovo ir liudytojo A. P. nurodytas aplinkybes, kad tiesiogiai su L. D. dėl Automobilio dažymo ieškovas nesitarė, tačiau pažymėtina tai, kad apklausiamas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40850-19 kaip liudytojas L. D. paaiškino, kad oficialiai įmonėje nebedirbo, bet dažnai lankydavosi įmonės patalpose, vykdė tam tikrus darbus, žinojo apie klientus, jų automobilius, įmonėje dirbančius darbuotojus bei vykdomo darbo specifiką. Nagrinėjamu atveju ieškovo Automobilis gaisro metu buvo uždaroje UAB „Jusada Plius“ servisui priklausančioje teritorijoje, teisme liudytojo A. P. duotais parodymais į aikštelę prie UAB „Jusada Plius“ serviso pristatytas dažymui po jo atliktų kėbulo darbų susitarus būtent su L. D., kurį šis liudytojas iš juos siejusio bendradarbiavimo dėl automobilių dažymo suprato esant UAB „Jusada Plius“ vadovu.
35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu UAB „Jusada Plius“, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais civiliniame procese, nes kasacinis teismas yra konstatavęs, jog apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokolai yra rašytiniai įrodymai CPK 197 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019). Todėl į bylą pateikti ir pirmosios instancijos teismo kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ištirti ikiteisminio tyrimo duomenys (prokuroro nutarime užfiksuoto nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos) yra pripažįstami tinkamais įrodymais byloje.
36. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
37. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad L. D. veiksmai davė pakankamą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis veikė atsakovės UAB „Jusada Plius“ vardu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirtų netiesioginių įrodymų pakanka konstatuoti, kad L. D. ginčo Automobilį priėmė dažymo darbams veikdamas kaip UAB „Jusada Plius“ numanomas atstovas, nes pirmosios instancijos teismo byloje surinkti ir ištirti įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie L. D. numanomą atstovavimą atsakovės UAB „Jusada Plius“ vardu santykiuose su klientais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas; 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas), juolab kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).
38. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, kad dėl Automobilio remonto (kėbulo sutvarkymo ir dažymo) darbų ieškovas tarėsi su A. P. ir žinojo, jog pats A. P. Automobilio nedažys, nes tokių darbų jis neatlieka, dažymo darbams Automobilį perduos kitiems specialistams, ir atlikęs savo (kėbulo remonto) darbų dalį, dėl Automobilio dažymo susitarė su L. D., su kuriuo bendradarbiavo ir manė esant UAB „Jusada Plius“ atstovu, ir perdavė Automobilį UAB „Jusada Plius“, neinformavęs L. D., kas yra automobilio savininkas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo įvertinus įrodymų visumą padarytai išvadai, kad A. P., veikdamas ieškovo vardu, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog L. D. yra UAB „Jusada Plius“ atstovas ir veikia šios įmonės vardu, todėl L. D. veiksmai, priėmus ginčo Automobilį dažymui, atsakovei UAB „Jusada Plius“ sukėlė teisines pasekmes – civilinę atsakomybę dėl UAB „Jusada Plius“ kilusio gaisro ginčo Automobiliui padarytos žalos (CK 6.245 straipsnio 1 dalis; CPK 185 straipsnis).
Dėl vartojimo rangos teisinių santykių
39. Teisingai pripažinęs, kad atsakomybė už gaisro metu ieškovo Automobiliui padarytą žalą kyla atsakovei UAB „Jusada Plius“, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės UAB „Jusada Plius“ civilinės atsakomybės rūšies (CK 6.245 straipsnio 2 dalis), pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-126-1075/2022 išaiškinimais dėl nagrinėto šalių ginčo, kilusio dėl to paties 2019 m. rugsėjo 15 d. UAB „Jusada Plius“ patalpose įvykusio gaisro bei žalos atlyginimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino, kad civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022 konstatuotos aplinkybės dėl UAB „Jusada Plius“ atsakomybės sąlygų šioje byloje laikomos prejudicinėmis.
40. Pirmosios instancijos teismas byloje įvertintų įrodymų pagrindu, vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įsitvirtinusia prancūziškosios tradicijos sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo taisykle, suteikiančią prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022, 28 - 29 punktus; kt.), pagrįstai sprendė, kad A. P., veikusiam ieškovo vardu, perdavus L. D., kaip UAB „Jusada Plius“ atstovui, veikiančiam šios įmonės vardu, Automobilį dažymui, tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Jusada Plius“ susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672–6.680 straipsniai). Tačiau kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022 konstatuotos aplinkybės dėl jau nurodytų iš esmės analogiškų tarp šalių susiklosčiusių vartojimo rangos teisinių santykių šioje byloje nėra prejudicinėmis, nes neatitinka CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų prejudiciniams faktams nustatytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021 50 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 33 punktas, kt.).
41. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą, prejudciniais faktais laikomos tokios aplinkybės, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022 nustatytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai, nes minėtoje byloje ginčas buvo kilęs tarp A. D. (A. D.) ir UAB „Jusada Plius“, ieškovas V. Š. nebuvo šios bylos proceso dalyviu ir jam teismo procesinis sprendimas nesukėlė jokių teisinių padarinių.
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtoje kasacinio teismo nutartyje teisės aiškinimai yra pateikti byloje, kurioje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) labai panašus į nagrinėjamos bylos, todėl šiuo atveju yra pagrindas ne prejudicijai, o precedentui. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).
43. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 95 punktas).
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos ir nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-126-1075/2022 aplinkybių, kurių pagrindu pastarojoje byloje 2022 m. sausio 6 d. nutartyje priimtoje teismo nutartyje buvo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, atitiktį jų tapatumo arba esminio panašumo aspektais, konstatuoja, kad nurodytoje byloje priimtoje nutartyje pateikti išaiškinimai vertintini kaip teismo precedentas nagrinėjamoje byloje, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022 nustatytos faktinės aplinkybės ir nagrinėto ginčo pobūdis iš esmės yra labai panašūs į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir kilusio ginčo pobūdį. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas).
45. Nagrinėjamai bylai yra aktualus kasacinio teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022, kad rangovui teko pareiga užtikrinti jam užsakovo patikėto daikto saugumą, nes perdavus daiktą rangovo žinion būtent rangovui paprastai pereina to daikto kontrolė, rangovas laikytinas esančiu geresnėje padėtyje, sprendžiant priemonių, kurių turi būti imtasi užtikrinant jam patikėjo daikto saugumą, klausimą. Atsižvelgdamas į tai, įstatymų leidėjas įtvirtino rangovui pareigą dėl jam užsakovo patikėto turto saugumo užtikrinimo, kurios pažeidimas lemia rangovo sutartinės atsakomybės už šio turto praradimą ar sužalojimą atsiradimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. civilinės bylos Nr. e3K-3-126-1075/2022, 33 - 41 punktai), nes nagrinėjamoje byloje, kaip ir kasacinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022, sprendžiamas šalių ginčas dėl to paties gaisro metu rangovo žinioje buvusiam automobiliui padarytos žalos.
46. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, jog tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Jusada Plius“ susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, priėmus ieškovo automobilį, būtent atsakovei UAB „Jusada Plius“ teko pareiga užtikrinti jam patikėto turto (automobilio) saugumą, o šio saugumo neužtikrinus, būtent jai turi būti taikoma CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos verslininko atsakomybės be kaltės taisyklės, tai yra atsakovės UAB „Jusada Plius“ atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinės atsakomybės sąlygas bei spręsti dėl ieškovui iš atsakovės UAB „Jusada Plius“ atlygintinos žalos dydžio, nes rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą (CK 6.657 straipsnis).
47. Atsakovės UAB „Jusada Plius“ apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos, tačiau ignoravo trečią civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį. Atsakovė pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1871-1187/2023 nustatė, kad gaisras kilo apeliantės priklausančiose patalpose ir apgadino ieškovo Automobilį, bei konstatavo, kad ir A. L., ir UAB „Jusada Plius“ yra vienodai atsakingi už kilusį gaisrą ir jo pasekmes, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos žalos dydis turėtų būti mažintinas 50 procentų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
48. Šios nutarties 40 punkte jau minėta, kad teismų praktikoje yra vienareikšmiškai įsitvirtinusi prancūziškosios tradicijos taisyklė non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo), kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑44‑313/2021; kt.).
49. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ieškovui žala turi būti atlyginama vadovaujantis sutartinės atsakomybės normomis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog už ieškovui padarytą žalą 50 procentų yra atsakingi ir atsakovai A. L. bei O. L., nes: (i) atsakovų A. L. bei O. L. ir ieškovo nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai; (ii) atsakovė UAB „Jusada Plius“ tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tuo pažeisdama CK 6.657 straipsnyje numatytą pareigą užtikrinti užsakovo turto saugumą, todėl pagal sutartinės atsakomybės normas ji ir yra atsakinga už ieškovui tokiais veiksmais padarytą žalą; (iii) civilinės atsakomybės tarp UAB „Jusada Plius“ ir A. L. bei O. L., kuriems priklausė gaisro priežastimi buvęs automobilis AUDI A5, klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Dėl nustatytos žalos dydžio
50. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, rėmėsi ieškovo pateiktoje Transporto priemonės Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertinimo VER 2886 ataskaitoje nurodytais duomenimis. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Jusada Plius“, kvestionuodama teismo nustatytą ieškovui atlygintinos žalos dydį, nesutinka su turto vertinimo ataskaitoje taikyto lyginamojo metodo tinkamumu, nes transporto priemonės, su kuriomis buvo lyginamas ginčo Automobilis, buvo tvarkingos, be defektų, priešingai negu ieškovo automobilis.
51. Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir kiti rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, toks dokumentas atitinka rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Tačiau tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai, kaip ir ekspertizės išvada, teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 121 punktas).
52. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ieškovui priteistinos žalos dydžio, nes ieškovas įvykdė savo pareigą įrodyti patirtos žalos dydį, pateikdamas teismui vertinimo ataskaitą Nr. VLR2 886, kurioje nurodyta, jog transporto priemonės rinkos vertė prieš gaisrą skaičiuojant lyginamuoju metodu yra 11 300 EUR, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apdegusį automobilį ieškovas pardavė už 2 000 EUR, bendras žalos dydis sudarė 9 300 EUR, pridėjus 180 EUR išlaidas vertinimo ataskaitos parengimui. Savo ruožtu atsakovė ir atsiliepime į ieškinį, ir apeliaciniame skunde apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, jog ieškovo Automobilis turėjo defektų ir buvo netvarkingas, todėl jo vertė yra mažesnė, tačiau būtent atsakovei kyla pareiga įrodyti, jog ieškovo pateiktoje Automobilio vertinimo ataskaitoje nurodyti duomenys yra neteisingi ar netikslūs, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų atsakovė UAB „Jusada Plius“ į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai), todėl atsakovės apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
53. Ieškovas savo apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio netenkinus dalyje dėl žalos priteisimo solidariai iš atsakovų A. L. ir O. L., atsakovės O. L. naudai iš ieškovo priteista 1 200 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirminį ieškinį šioje byloje pareiškė tik atsakovei UAB „Jusada Plius“ atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, tačiau, atsakovui šių santykių egzistavimą neigiant, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame reikalavimus atlyginti žalą pareiškė ir UAB „Jusada Plius“, ir A. L. su sutuoktine, kad žala būtų atlyginta ir tuo atveju, jei teismas nenustatytų rangos teisinių santykių egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, kitų atsakovų bylinėjimosi išlaidas turėtų padengti ne ieškovas, o atsakovė UAB „Jusada Plius“, nes dėl jos veiksmų susidarė minėtos bylinėjimosi išlaidos.
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Visų pirma, ieškovas neteisingai nurodo, kad kreipėsi į teismą prašydamas atsakovei UAB „Jusada Plius“ pritaikyti sutartinę atsakomybę –pirminiame ieškinyje atsakovei buvo prašoma taikyti deliktinę atsakomybę. Antra, ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kai suprato, kad atsakovė neigia savo sutartinę atsakomybę, tačiau patikslintame ieškinyje nurodoma, kad jis yra tikslinamas, nes ieškovas sužinojo, jog ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir buvo nustatyti automobilio, dėl kurio galimai kilo gaisras, savininkai. Todėl nėra pagrindo sutikti, jog ieškovas pateikė ieškinį atsakovams A. L. ir O. L. dėl atsakovės UAB „Jusada Plius“ netinkamų veiksmų. Pažymėtina, kad ieškovas nenurodė, kokie konkrečiai atsakovės veiksmai bylos nagrinėjimo procese buvo nesąžiningi ar atsakovė netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pasinaudoti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tad teismas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstė pagrįstai ir teisingai.
Dėl bylos procesinės baigties
56. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino civilinę sutartinę atsakomybę, atstovavimą bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 236 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
57. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentų, kiti nurodyti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
59. Ieškovas V. Š. nurodė, kad atsiliepimui į UAB „Jusada Plius“ apeliacinį skundą parengti patyrė 500 EUR dydžio išlaidas, atsakovas A. L. – 350 EUR dydžio išlaidas, o atsakovė UAB „Jusada Plius“ atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimui patyrė 700 EUR bylinėjimosi išlaidų.
60. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų dydžių, iš atsakovės UAB „Jusada Plius“ ieškovui V. Š. priteisiama 500 EUR, atsakovui A. L. – 350 EUR, o atsakovės UAB „Jusada Plius“ naudai iš ieškovo V. Š. priteisiama 700 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Subendrinus ieškovui ir atsakovei UAB „Jusada Plius“ priteistas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo V. Š. atsakovei UAB „Jusada Plius“ priteisiamas 200 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Atmesti ieškovo V. Š. apeliacinį skundą.
Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jusada Plius“ apeliacinį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-51-920/2024, palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jusada Plius“ iš ieškovo V. Š. 200 EUR (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti atsakovui A. L. (A. L.) iš uždarosios akcinės bendrovės „Jusada Plius“ 350 EUR (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Asta Jakutytė – Sungailienė
Dalia Trumpulienė
Sigita Zubavičiūtė – Montvilienė