Civilinė byla Nr. e2S-2064-275/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32252-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui M. L. C. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

2015-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo patenkinti ieškovo V. Š. ieškininiai reikalavimai ir iš atsakovo C. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) naudai priteista 14336,19 EUR  nuomos mokesčio, 4017,32 EUR delspinigių 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 18350,51 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 979,54 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo prašymu teismas 2014-10-06 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui M. L. C. (gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį turtą – 63 371 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai - kilnojamąjį turtą 63 371 Lt sumai, ir tik nesant turto – pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, kurių suma ar vertė neviršija 63 371 Lt, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, bet leidžiant juo naudotis ir valdyti. Draudžiama areštuoti atsakovo pinigines lėšas, gautas kaip darbo užmokestis. Iš areštuotų piniginių lėšų leistina atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą ieškinį.

2015-05-08 teisme gautas ieškovo V. Š. prašymas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių tvarką. Jame nurodoma, jog 2015-02-05 buvo sudarytas atsakovo turto aprašas, tačiau, remiantis teismo nutartimi, areštuotas turtas paliktas atsakovo žinioje, leidžiant atsakovui juo naudotis ir valdyti. Ieškovas teigia, kad atsakovas vengia nurodyti savo gyvenamąją vietą ir nėra įstatymų nustatyta tvarka jos deklaravęs, niekur nedirba, neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, todėl tikėtina, kad areštuotam turtui esant atsakovo žinioje, kyla reali grėsmė, jog atsakovas gali paslėpti jam priklausantį turtą, dėl ko sprendimo vykdymas būtų neįmanomas.  Todėl ieškovas prašo pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką, perduodant areštuotą atsakovo turtą saugoti ieškovui.

2015-05-25 teisme gautas atsakovo atsiliepimas, kuriuo su ieškovo reikalavimais dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesutinka ir prašo atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovo V. Š. prašymą pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką, atmetė. Sprendė, kad ieškovas nenurodė jokių argumentų dėl būtinumo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovas teigia, kad atsakovas vengia nurodyti savo gyvenamąją vietą ir nėra įstatymų nustatyta tvarka jos deklaravęs, tačiau tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsakovas nurodo savo dabartinės gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) ir savo elektroninio pašto adresą. Prašyme ieškovas taip pat nurodo, kad areštuotam turtui esant atsakovo žinioje, kyla reali grėsmė, jog atsakovas gali paslėpti jam priklausantį turtą, dėl ko sprendimo vykdymas būtų neįmanomas, tačiau nepateikė jokių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodo, kad atsakovas vengia nurodyti savo gyvenamąją vietą ir ji yra nežinoma. Tai, kad atsakovas yra nurodęs, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) tik patvirtina, kad teismo sprendimo įgyvendinimas gali pasunkėti. Atsakovas niekur nedirba, neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas ieškinio išieškojimas, todėl tikėtina, kad areštuotam turtui esant atsakovo žinioje, kyla reali grėsmė, jog atsakovas gali paslėpti jam priklausantį, į antstolio sudarytą turto aprašą įtrauktą turtą, dėl ko ieškinio išieškojimas būtų neįmanomas.

Atsakovas atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismo procesinius dokumentus siųsti elektroniniu paštu. Paaiškina, kad ieškovas prašo uždrausti areštuotu turtu disponuoti, naudotis ir valdyti, perduodant areštuotą turtą saugoti ieškovui, tačiau net nežino, kuris turtas priklauso atsakovui, o kuris tretiesiems asmenims.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).

Atsakovas 2015 m. rugsėjo 21 d. pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos Vilniaus apygardos teismo 2S-1113-803/2014 nutartį, kuria ieškovas įpareigotas išversti visus jo pridedamus dokumentus į atsakovui suprantą kalbą. Kaip matyti iš pateiktos nutarties kopijos, minėta nutartis priimta kitoje byloje, todėl nesusijusi su nagrinėjama byla. Atsakovui buvo pateiktas atskirojo skundo vertimas į italų kalbą, atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl negalima sutikti su atsakovo argumentu, kad jis negalėjo pateikti atsiliepimo, nes nesuprato ieškovo argumentų. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas (CPK 314 str.). Pagal šią teisės normą apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus tik tuo atveju, jeigu šių įrodymų nepagrįstai nepriėmė pirmosios instancijos teismas arba jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo prašymas prijungti minėtą nutartį netenkinamas.

2015 m. spalio 6 d. gautas atsakovo prašymas stabdyti civilinę bylą iki bus išspręsta baudžiamoji byla. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra kreipęsis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo apelianto atžvilgiu, nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą, nes nepakanka argumentų padaryti išvadai, kad dėl atsakovo kreipimosi į prokuratūrą negalima išnagrinėti šios civilinės bylos. Teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Be to, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad tik paraleliai vykstantis teismo procesas, nepriklausomai civilinis, baudžiamasis ar administracinis, gali būti privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas, bet tokiu pagrindu negali būti kitokia procesine forma vykstantis tyrimo procesas, taip pat ir ikiteisminio tyrimo. Veiksmai, atliekami ikiteisminio tyrimo metu, nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nustatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai ir prokuroras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. UAB „Tarp kitko“, bylos Nr. 3K-3-339/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „A. J. spaustuvė“ v. E. S., byla Nr. 3K-3-17/2008; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. N., bylos Nr. 3K-3-8/2010; 2011 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. BUAB ,,Dinavas“, bylos Nr. 3K-3-236/2011; kt.). Kadangi atsakovas jokių įrodymų, kad dėl jo kreipimosi į prokuratūrą yra iškelta baudžiamoji byla, nepateikė, o ikiteisminis tyrimas ir kreipimasis į prokuratūrą su skundais nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, todėl jo prašymas atmetamas.

2015 m. spalio 14 d. gautas atsakovo prašymas stabdyti civilinę bylą, kol bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-4726-640/2015 dėl nuomos sutarties negaliojimo ir žalos priteisimo. Nurodo, kad nuomos sutartis yra negaliojanti ab initio, o ieškovas su R. Č. pavogė apelianto pinigų, laikrodžių, kompiuterines programas. Civilinėje byloje Nr. 2-4726-640/2015 sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarties negaliojimo ir žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nr. 3K-3-440/2011; kt.). Kaip matyti iš Liteko informacinės sistemos matyti, kad šioje civilinėje byloje sprendžiamas ieškovo V. Š. prašymas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių tvarką, o pati civilinė byla yra išnagrinėta. Atsakovas prašo stabdyti bylą dėl to, kad kitoje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarties negaliojimo ir žalos priteisimo. Atsakovas jokių argumentų, kokią įtaką Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4726-640/2015 išsprendimas turės nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių tvarkos pakeitimui nepateikė. Vien tai, kad bylos yra susijusios, nekonkretizuojant, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti šioje byloje ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, nesudaro pagrindo taikyti bylos sustabdymo instituto. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; kt.).

2015 m. spalio 16 d. gauti atsakovo pateikti dokumentai. Kadangi minėti dokumentai pateikti ne valstybine kalba, teismas atsisako juos priimti (CPK 113 str. 3 d.). Atsakovas taip pat pridėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-06 sprendimą už akių, tačiau nenurodė, kuo šis sprendimas susijęs su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kodėl šio įrodymo nepateikė pirmosios instancijos teisme arba kodėl šio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado vėliau, todėl teismas taip pat atsisako jį prijungti prie bylos (CPK 314 str.).

CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita.

Apeliantas skunde nurodo, kad atsakovas niekur nedirba, neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas ieškinio išieškojimas, todėl tikėtina, kad areštuotam turtui esant atsakovo žinioje, kyla reali grėsmė, jog atsakovas gali jį paslėpti, dėl ko ieškinio išieškojimas būtų neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui naudojantis, valdant jam priklausantį areštuotą turtą nebūtų apsaugotas atsakovo valdomas turtas nepateikė. Prašymas atsakovui priklausančio turto saugotoju paskirti ieškovą nėra pagrįstas jokiais įrodymais, patvirtinančiais, atsakovo nesąžiningus veiksmus bei siekį minėtą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti teises į minėtą turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo turtą perduoti saugoti ieškovui.

Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                          Danutė Kutrienė