Civilinė byla Nr. e3K-3-8-469/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00591-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.1; 2.6.18.3; 3.2.4.9.6.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Taminsko,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės normų ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo taikymo ginče, kilusiame iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo santykių, dėl teismo ekspertizės akto vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 65 879,40 Eur nuostolių už gyvenamojo namo ir žemės sklypo defektų taisymo darbus atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2019 m. vasario 26 d. sudarytos dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo dalį žemės sklypo ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Pradėjus gyventi įsigytame name, ėmė ryškėti statinio ir lauko grindinio trūkumai, kurie pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo matomi ir žinomi. Ieškovė 2019 m. liepos 14 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad yra išryškėję pastato antro aukšto langų, stogo, durų, vitrinos statybos darbų, taip pat automobilių stovėjimo vietų, lauko trinkelių, grindinio statybos darbų trūkumai.

4.       Ieškovei priklausantis turtas 2020 m. balandžio 9 d. buvo apžiūrėtas dalyvaujant ieškovei ir atsakovės atstovui ir nustatyti statybos darbų defektai, surašytas defektų nustatymo aktas. Po atliktos apžiūros atsakovės darbuotojai taisė defektus, tačiau šie buvo pašalinti netinkamai, po keleto savaičių jie vėl išryškėjo. Pakartotinai 2020 m. gegužės 6 d. apžiūrėjus ieškovės turtą, buvo nustatyti papildomi statybos darbų defektai. Šalys kurį laiką susirašinėjo, tačiau atsakovė informavo, kad su dalimi nustatytų trūkumų nesutinka. Specialistas ieškovės name atliko termovizijos tyrimą ir nustatė, kad ieškovei parduotas namas yra D energinio naudingumo klasės vietoje projektavimo dokumentuose nurodytos B energinio naudingumo klasės. UAB „Statybos procesų valdymas“, atlikusi ekspertinį tyrimą, pateikė išvadas apie nustatytus paslėptus statinio trūkumus. Ieškovė nurodė, kad trūkumų šalinimo kaina yra 65 879,40 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 21 635,71 Eur nuostolių atlyginimą už gyvenamojo namo defektų taisymo darbus, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 21 635,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos UAB „Šlamas ir partneriai“ projektą pastatė keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus. Deklaracija apie statybos baigtumą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017 m. kovo 8 d.  

7.       2019 m. vasario 26 d. atsakovė ir ieškovė sudarė dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 925, kuria ieškovė nuosavybėn įsigijo 1/4 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 7.1.3 punktu atsakovė garantavo, kad šios sutarties sudarymo metu nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių parduodamo turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovė jį ketino naudoti, arba dėl kurių namo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovė, žinodama apie šiuos trūkumus, nebūtų pirkusi nurodyto turto apskritai arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Sutarties 10.5 punkte nustatyta, kad šalių neaptartos sutarties sąlygos, susijusios su šios sutarties sudarymu, pakeitimu, vykdymu, pasibaigimu, nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

8.       Teismas, įvertinęs įrodymus, nusprendė, kad šalys susitarė ir ieškovė iš atsakovės nupirko Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo daiktus, atsižvelgdama į faktines nekilnojamųjų daiktų charakteristikas, o ne projekte nurodytus sprendinius.

9.       Byloje buvo atlikta statybos techninės veiklos teismo ekspertizė ieškovės nupirktų nekilnojamųjų daiktų defektams nustatyti ir jų sąnaudoms apskaičiuoti ir pateiktas teismo ekspertizės aktas, kuriame teismo ekspertas T. Monstavičius nustatė ieškovės nupirkto gyvenamojo namo stogo, langų, lauko durų, komunikacijų šachtos, lauko laiptų, nuogrindos, terasos defektus, dėl stogo defektų atsiradusią žalą pastato viduje bei žemės sklype trinkelėmis iškloto kiemo defektus. Atsakovės atstovai iš esmės su ekspertizės akte pateiktomis išvadomis nesutiko, prašė vadovautis jų pateiktomis eksperto N. B. išvadomis.

10.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad teismo ekspertas buvo šališkas ieškovės naudai. Teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. posėdyje žodine nutartimi suteikė galimybę atsakovei pateikti ekspertų kandidatūras ir klausimus ekspertui. Abi šalys pateikė teismui prašymus, siūlydamos ekspertų kandidatūras. Atsakovės atstovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl eksperto kandidatūros, nurodydama tuos pačius motyvus, kaip ir šiuo metu. Teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi paskyrė byloje gyvenamojo namo statybos darbų defektų nustatymo ir šių defektų pašalinimo kainos nustatymo ekspertizę, šią, įvertinęs ieškovės prašomo paskirti teismo eksperto kompetencijas, nenustatęs šio eksperto nušalinimo pagrindų, pavedė atlikti ieškovės prašomam ekspertui T. Monstavičiui. Šis ekspertas nuo 2010 m. įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jo kvalifikacijos – statinio dalies ekspertizės vadovo, statinio sritis – konstrukcijų; ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, projekto dalis – konstrukcijų bei statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo; ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo. Atlikdamas ekspertinį tyrimą, ekspertas analizavo byloje pateiktą dokumentaciją, norminę ir (arba) specialiąją (metodinę) literatūrą, vizualiai apžiūrėjo tyrimo objektą ir jį įvertino, rėmėsi statybą reglamentuojančiais teisės aktais, ekspertizės akto išvados yra pakankamai aiškios ir motyvuotos. Teismo posėdyje ekspertas T. Monstavičius nurodė, kad ieškovės nepažįsta, ši aplinkybė byloje nepaneigta, kitų objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti dėl eksperto šališkumo, byloje nėra. Atsakovė, nesutikdama su ekspertizės išvadomis, nesinaudojo teise prašyti skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, o vien jos nurodytos aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo ekspertas yra šališkas, ir jo pateiktą ekspertizės aktą laikyti neobjektyviu ar nepatikimu įrodymu. Išanalizavus teismo eksperto pateiktas išvadas, jo paaiškinimus, sutiktina su atsakovės nurodytais argumentais, jog ekspertizės akte yra nustatytų gyvenamojo namo bei žemės sklypo aplinkos (grindinio) defektų dėl neatitikties projekto sprendiniams, tačiau įvertinus tai, kad teismo ekspertas vertino ir namo atitiktį teisės aktų reikalavimams, teismo posėdyje paaiškino nustatytų defektų keliamas pasekmes, ši atsakovės nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti visus ekspertizės akte esančius duomenis, todėl eksperto išvada vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

11.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad per sunki stogo danga, per mažas stogo nuolydis, nesandari stogo dangos sandūra, tai, kad visi langai yra sumontuoti mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje, antro aukšto miegamųjų langų sandūrose su angokraščiu dėl didelių langų gabaritų ir netinkamo lango tvirtinimo yra atsiradę plyšių, vitrininis langas yra nekokybiškas ir neatitinka sertifikate nurodytų reikalavimų, lauko durų ir sienų sandūroje iš vidaus bei tarp lauko durų staktos ir sienos yra šalčio tiltų, lauko durų atitikties deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, terasoje daug kur nėra palikta tarpų tarp lentų išilginiam temperatūriniam plėtimuisi, atšokę terasinių lentų apdailiniai galai, laikytina namo paslėptais trūkumais.

12.       Teismas nustatytų ieškovės gyvenamojo namo defektų šalinimo išlaidų dydį nustatė pagal teismo eksperto T. Monstavičiaus pateiktose lokalinėse sąmatose apskaičiuotas defektų šalinimo vidutines rinkos kainas, iš jų išskaičiavęs kainas už nenustatytus ar nustatytus akivaizdžius defektus, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga.

13.       Teismas nustatė, kad stogo defektų šalinimo darbų kaina yra 6459,12 Eur, langų defektų šalinimo darbų kaina yra 8798,06 Eur, lauko durų defektų šalinimo kainą sudaro 662 Eur, apdailos darbų kainą sudaro 4945 Eur, terasos defektų šalinimo darbų kaina yra 771,53 Eur. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės realias, būtinas ir protingas išlaidas gyvenamojo namo defektams ištaisyti sudaro 21 635,71 Eur (6459,12 Eur + 8798,06 Eur + 662 Eur + 4945 Eur + 771,53 Eur), todėl ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 21 635,71 Eur nuostolių atlyginimo gyvenamojo namo defektams ištaisyti.

14.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2024 m. liepos 16 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 2599,64 Eur išlaidų atlyginimo gyvenamojo namo trūkumams ištaisyti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2599,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15.       Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo teisinius santykius, nes vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties dalykas nėra nekilnojamasis daiktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2281 straipsnio 4 dalis). Kolegija pripažino, kad atsakovė kaip asmuo, kurio veikla yra nukreipta į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą, yra laikytina asmeniu, vykdančiu ir statytojo, ir rangovo, ir pardavėjo funkcijas.

16.       Kolegija, išanalizavusi teismo eksperto pateiktą ekspertizės aktą ir padarytas išvadas, nurodė, kad, pirma, teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi šioje byloje buvo paskirta ekspertizė ieškovės gyvenamojo namo statybos darbų defektų pašalinimo kainai įvertinti, tačiau dėl neaiškių priežasčių ekspertizės metu ekspertas T. Monstavičius ekspertizės akte nurodė, jog tiriamasis objektas yra keturių sublokuotų vienbučių pastato dvi dalys – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (akto 2.4 punktas). Taigi, ekspertas atliko vieną ekspertizę pagal dviejose skirtingose bylose priimtas teismo nutartis: šioje civilinėje byloje – pagal ieškovės ieškinį (buvęs Nr. e2-155-418/2021) ir civilinėje byloje Nr. e2-152-418/2021 – pagal ieškovės UAB „RNDV Logistic“ ieškinį (akto 1.1.1, 1.2, 1.3 punktai).

17.       Antra, iš ekspertizės akto turinio matyti, jog tiriamasis objektas buvo apžiūrėtas 2021 m. sausio 13 d. ir 2021 m. sausio 18 d. (akto 1.6.1, 1.5.1–1.5.2 punktai), tai reiškia, jog apžiūra vyko iki teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties skirti ekspertizę, o aktas buvo surašytas nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2022 m. vasario 8 d., t. y. jau po teismo nutarties skirti ekspertizę (akto 1.7.1 punktas).

18.       Trečia, tyrimo metu buvo atliekama tik vizuali tiriamojo objekto apžiūra ir įvertinimas, t. y. taikomas vizualinis (regimasis) tyrimo metodas (akto 2.3.3 punktas). Nei akte pateiktos nuotraukos, nei padarytos išvados neleidžia vienareikšmiškai spręsti, jog po 2021 m. spalio 1 d. teismo paskirtos ekspertizės, dalyvaujant atsakovei, buvo apžiūrėtas šios bylos ginčo objektas (gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)) ir nustatyti jo trūkumai.

19.       Kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sutiko su atsakovės argumentais, jog teismo ekspertas T. Monstavičius galimai šališkai atliko ekspertizę, ekspertizės aktas yra neišsamus, prieštaringas. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau savo išvadas nepagrįstai grindė išskirtinai teismo eksperto T. Monstavičiaus ekspertizės akto išvadomis.

20.       Kolegija dėl netinkamai įrengtos stogo dangos nurodė, kad stogo danga, stogo nuolydis, kamino ir sienų sandūros buvo matomi ieškovei įsigyjant būstą, jokių pretenzijų pardavėjai (atsakovei) ieškovė (pirkėja) nereiškė. Bylos įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad stogo dangos įrengimas ne pagal projektą sukelia neleistinas stogo konstrukcijos ir viso pastato deformacijas, todėl būtina stogo dangą ir stogo konstrukcijas pakeisti. Kolegijos vertinimu, vien aplinkybės, jog stogo danga, nuolydis neatitinka projekto sprendinių, jog ieškovė nelipo ant stogo, kad įvertintų jo būklę, jo atitiktį projektiniams sprendiniams, jog termovizijos metu (4 metai po turto įsigijimo) buvo galimai nustatyti stogo nesandarumo trūkumai, nesudaro pagrindo spręsti, jog tai buvo paslėpti trūkumai. Kolegija konstatavo, kad byloje nesant pakankamai įrodymų, jog yra būtina pakeisti stogo dangą, pašalinti kitus ieškovės nurodytus stogo defektus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei stogo defektų šalinimo išlaidų atlyginimą (6459,12 Eur).

21.       Kolegija dėl netinkamo langų montavimo nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog visus langus būtina permontuoti į sienų termoizoliacijos sluoksnį, nes priešingu atveju daikto negalima naudoti pagal paskirtį, kad negalima sureguliuoti langų varstymo mechanizmų, nesandarumo, kad namo langai neatitinka kokybės reikalavimų, o numatomi pagal sąmatą keisti langų blokai savo išvaizda, techninėmis charakteristikomis yra lygiaverčiai tų langų kokybei, kurie buvo ieškovei įsigyjant gyvenamąjį namą. Kolegija laikė nepagrįsta ir neįrodyta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovei buvo parduotas gyvenamasis namas, neatitinkantis sutartyje nurodytos naudingumo klasės, nes byloje nėra neginčijamų įrodymų dėl gyvenamojo namo energinės neatitikties B klasei, vien ta aplinkybė, kad langai buvo sumontuoti ne termoizoliaciniame sluoksnyje, nesudaro pagrindo tokiai išvadai. Kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, pripažino, kad vitrininis langas dėl nustatytų defektų neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų, šis trūkumas išryškėjo naudojimo metu, todėl pripažintinas paslėptu. Kolegija nurodė, kad iš eksperto T. Monstavičiaus pateiktos lokalinės sąmatos nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokios yra šio vitrininio lango keitimo išlaidos. Pagal atsakovės pateiktą UAB „Tikri langai“ komercinį pasiūlymą, pirmo aukšto viso vitrininio lango pakeitimas su montavimo darbais ir apdaila bei visų namo langų sureguliavimu sudarytų 2599,64 Eur su PVM sumą. Kolegija konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog būtina keisti visus namo langus ir atlikti visus darbus, kurie nurodyti eksperto T. Monstavičiaus pateiktose lokalinėse sąmatose, ir nusprendė, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl langų defektų šalinimo išlaidų, sumažinant priteistą 8798,06 Eur sumą iki 2599,64 Eur.

22.       Kolegija dėl lauko durų nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vertino name įrengtų šarvuotų lauko durų atitikties deklaracijos atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl pačių durų kokybės. Pateiktose nuotraukose nėra pažymėti ar nurodyti kokie nors durų defektai, išskyrus galimus šalčio tiltus. Iš A. K. 2021 m. vasario 18 d. termovizijos ataskaitos matyti, kad lauko oro infiltracijai (šalčio tiltams) neturi įtakos lauko durys. Kitokių įrodymų dėl netinkamos durų kokybės ieškovė nepateikė. Byloje nėra pateikta įrodymų dėl durų netinkamos kokybės ar netinkamo jų sumontavimo, durų apdailai panaudotų medžiagų.

23.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl būtinybės keisti lauko duris naujomis, kad nėra nustatytų pačių durų defektų, kad negalima ieškovės nurodomų tariamų (susidarančių šalčio tiltų) defektų pašalinti kitu būdu (pvz., sandarinant), kad atsakovė teikė siūlymus dėl galimo namo atpirkimo, ieškovei už gyvenamąjį namą sumokant rinkos kainą, tačiau ieškovė atsisakė parduoti (grąžinti) atsakovei tokį nekokybišką namą, darytina išvada, kad net ir su nustatytais trūkumais (deklaracijos neatitikties reikalavimams) durys iš esmės yra tinkamos naudoti pagal paskirtį (CK 6.333 straipsnio 4, 6 dalys), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 662 Eur už durų keitimą kaip paslėptą trūkumą, nes lauko durys buvo matomos pirkimo–pardavimo metu ir jokių pretenzijų dėl durų ieškovė pardavėjai nereiškė.

24.       Kolegija dėl apdailos darbų nurodė, kad, netenkinus reikalavimų dėl stogo, langų, lauko durų defektų šalinimo, ieškovei neįrodžius, jog visi apdailos darbai yra būtini, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti 4945 Eur už apdailos darbus.

25.       Kolegija dėl terasos defektų šalinimo išlaidų nurodė, kad byloje pateikta terasos defektų šalinimo darbų lokalinė sąmata iš esmės yra susijusi su naujos terasos įrengimu (terasos grindų, gulekšnių ardymas, tranšėjos kasimas drenažo vamzdžiui, skylių įvadams iškalimas betoniniuose pamatuose ir, padarius įvadus, jų užtaisymas, plastikinių vamzdžių (drenažo rinktuvų) klojimas iškastose tranšėjose, smėlio ir žvyro mišinio sluoksnio ir kt.). Kolegijos vertinimu, ieškovės siekis persistatyti terasą iš naujų medžiagų atsakovės sąskaita, atsižvelgiant į tai, kad nustatyti trūkumai iš esmės netrukdė naudotis terasa daugiau kaip 4 metus pagal paskirtį, o ne atlikti nustatytų trūkumų šalinimą, negali būti laikomas sąžiningu elgesiu, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl terasos defektų šalinimo darbų kainos priteisimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.        Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo teisinius santykius, nes ginčo pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra nekilnojamasis daiktas, iš esmės yra nemotyvuota (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kad kai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius, ji turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, ir pirkėjui (fiziniam asmeniui), esant pažeistai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai, turi būti taikoma įstatyme įtvirtinta vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gružės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020). Apeliacinės instancijos teismas nebuvo aktyvus, nevertino ieškovės ir atsakovės sudarytos gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, neatliko nesąžiningų sutarties sąlygų kontrolės ir netaikė ieškovei, kaip vartotojai, didesnės pažeistų teisių ir teisėtų interesų apsaugos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas ne pagal projektą, ieškovei ši aplinkybė prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo atskleista (dėl šios aplinkybės nebuvo ginčo), jokių gyvenamojo namo trūkumų neturėjo vertinti kaip akivaizdžių. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas aktyvus, turėjo įvertinti ir sutarties 7.1.7 punkte nurodytą atsakovės patvirtinimą, kad ji nėra nekilnojamojo turto vystytoja. Akivaizdu, kad atsakovė pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 29 dalį laikytina vystytoja, nes keturių kotedžų kvartalą išvystė nuo pradžios (projektavimo, statybos) iki galutinio pardavimo pirkėjui. Apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas aktyvumo pareigą byloje dėl vartojimo teisinių santykių, privalėjo spręsti dėl tokio melagingo atsakovės patvirtinimo teisinių pasekmių pagal sutarties 7.1.10 punktą, kuriuo atsakovė prisiėmė neteisingų patvirtinimų teisines pasekmes, įsipareigodama atlyginti pirkėjai dėl neteisingų patvirtinimų atsiradusias išlaidas ar nuostolius.

26.2.        Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovei priteistą 21 635,71 Eur gyvenamojo namo trūkumų šalinimo išlaidų sumą sumažindamas iki 2599,64 Eur, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir pareigą tinkamai motyvuoti procesinį teismo sprendimą (CPK 185, 263 straipsniai, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad eksperto T. Monstavičiaus parengtas ekspertizės aktas yra neišsamus, o ekspertas T. Monstavičius yra galimai šališkas, tačiau nevertino kitų byloje esančių įrodymų, kuriuos išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė nė vieno CPK 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto eksperto galimo šališkumo pagrindo, taip pat galimo eksperto šališkumo nepagrindė nei tiesioginiais, nei netiesioginiais įrodymais.  Pirma, apeliacinės instancijos teismas vertino eksperto T. Monstavičiaus 2022 m. vasario 8 d. pateiktą 2 gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą, o ne galutinį atskirą 2022 m. kovo 28 d. ekspertizės aktą, kuriame aptariami tik šiai civilinei bylai aktualaus gyvenamojo namo trūkumai. Pabrėžtina, kad vien ta aplinkybė, jog ekspertas, nebūdamas teisininkas ir nesuprasdamas, kad skirtingose civilinėse bylose privalo rengti atskirus ekspertizės aktus, niekaip nepatvirtina ir negali patvirtinti jo šališkumo. Antra, ekspertizės akte nurodoma objekto apžiūros data – 2021 m. sausio 13 d. – yra akivaizdi rašymo apsirikimo klaida. Akivaizdu, kad šiuo atveju objekto apžiūra buvo atlikta 2022 m. sausio 13 d. (per klaidą nuodyta 2021 m. sausio 13 d.), o aktas surašytas nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2022 m. vasario 8 d. Trečia, apeliacinės instancijos teismas ekspertą T. Monstavičių laikė galimai šališku, nes ekspertizės akte taikomas tik vizualinis (regimasis) tyrimo metodas. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada taip pat neatitinka faktinių bylos duomenų, nes ekspertizės akte labai aiškiai nurodoma, kokius tyrimo / vertinimo metodus taikant buvo atlikta ekspertizė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ekspertas T. Monstavičius buvo galimai šališkas, o ekspertizės aktas yra neišsamus ir prieštaringas, netinkamai taikė CPK 218 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl ekspertizės akto, kaip įrodymo, vertinimo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2020).

26.3.        Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl esminių gyvenamojo namo stogo trūkumų, kurie labai detaliai buvo įvertinti ir išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendime (CPK 320 straipsnis, 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad stogo defektai – per sunki stogo danga, per mažas stogo nuolydis bei nesandari stogo dangos sandūra – yra paslėpti defektai. Apeliacinės instancijos teismas, nepateikdamas jokių motyvų, paneigė šiuos pirmosios instancijos teismo motyvus, konstatuodamas, kad vien aplinkybės, jog stogo danga, nuolydis neatitinka projekto sprendinių, kad ieškovė nelipo ant stogo įvertinti jo būklės ir atitikties projektiniams sprendiniams, kad termovizijos metu (4 metai po turto įsigijimo) buvo galimai nustatyti stogo nesandarumo trūkumai, nesudaro pagrindo spręsti, jog tai buvo paslėpti trūkumai. Apeliacinės instancijos teismas nustatė per aukštą vertinimo standartą, konstatuodamas, kad ieškovė (fizinis asmuo), kaip gyvenamojo namo pirkėja, turėjo lipti ant gyvenamojo namo stogo, kad įvertintų gyvenamojo namo stogo būklę bei jo atitiktį projektiniams sprendiniams. Apeliacinės instancijos teismo motyvai neišsamūs, prieštaringi ir šališki. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas paneigė stogo dangos trūkumus, konstatuodamas, kad jie ieškovei turėjo būti akivaizdūs, kita vertus, pasisakydamas dėl stogo defektų šalinimo išlaidų, vertino išimtinai atsakovės pateiktus įrodymus, t. y. eksperto N. B. išvadą, UAB „Ragista“ pateiktus stogo dangos keitimo skaičiavimus, portale www.paslaugos.lt skelbiamas kainas. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nurodyti įrodymai neišsamūs ir patikimai nepatvirtina įrodinėjamų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenurodė jokių motyvų, kodėl nesivadovauja kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais galimas defektų šalinimo kainas.

26.4.        Apeliacinės instancijos teismo išvados, kuriomis iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytais langų defektais ir šie yra paneigiami, yra nemotyvuotos ir grindžiamos prielaidomis (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl langų kainos motyvavo išimtinai eksperto N. B. išvada, neįvertino įrodymų, kurie detaliai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime: UAB „Nordfenster“ komercinių pasiūlymų, pagal kuriuos vitrininio lango pakeitimas kainuotų 21 125,11 Eur su PVM, kitų langų pakeitimas – 22 886,94 Eur su PVM, UAB „RANLangai“ pasiūlymo, pagal kurį visų langų pakeitimas kainuotų 17 850 Eur su PVM. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi UAB „Tikri langai“ komerciniu pasiūlymu, pagal kurį vitrininio lango montavimas su reguliavimu kainuotų 2599,64 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kritiškai nevertino UAB „Tikri langai“ komercinio pasiūlymo įrodymų patikimumo ir leistinumo aspektu, pastarajai bendrovei nurodžius, kad nesuteiks garantijos nei langams, nei atliekamiems darbams (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 4 dalis).

26.5.        Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl lauko durų, terasos defektų, iš esmės perrašė apeliacinio skundo argumentus ir pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti teismo nutartį (CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

26.6.        Pirmosios instancijos teismas apdailos darbus vertino kaip būtinus šalinant defektus, kurie apeliacinės instancijos teismo buvo paneigti. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino defektų, tai nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 4945 Eur sumą už apdailos darbus.

27.       Atsiliepimu į kasacinį skundą

27.1.        Pagal CK 6.2283 straipsnio 3 dalies 1 punktą, šio skyriaus, išskyrus 6.2284 straipsnį, nuostatos netaikomos notarinės formos sutartims. Taigi nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai netaikomos vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normos. Pažymėtina, kad, kilus šiam ginčui, atsakovė siūlė ginčo nekilnojamąjį turtą atpirkti už dabartinę rinkos vertę, tačiau ieškovė nesutiko turto perleisti atsakovei ir reikalavo priteisti nuostolių, artimų turto įgijimo kainai, atlyginimą, siekdama pakeisti viską (stogą, langus, duris ir t. t.). Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsnį, nes priteisė ieškovei daugiau nei 1/4 dalį viso nekilnojamojo turto vertės (ieškovė už visą nekilnojamąjį turtą – perkamą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą – sumokėjo tik 80 000 Eur), o tai yra neteisinga ir neprotinga.

27.2.        Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nepaisė Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje pateiktų nurodymų aiškintis, ar nėra paslėptų ieškovei parduoto turto trūkumų, dėl kurių šio turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba būtų jo visai nepirkęs, arba būtų už jį tiek nemokėjęs, ir pažeidė CPK 18 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar daiktai gali būti naudojami pagal paskirtį, bet to nedarė. Teismui buvo pateikta eksperto N. B. išvada ir teisme papildomai apklaustas ekspertas T. Monstavičius patvirtino, kad toks gyvenamasis namas, koks yra parduotas, gali būti naudojamas pagal paskirtį. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie negalėjimą naudoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį, o tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Netgi ekspertas T. Monstavičius patvirtino, kad nėra jokių avarinės būklės požymių, dėl kurių namas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovės nurodytų trūkumų (kad pastatyta ne iš tokių medžiagų ir pan.) akivaizdumą, dėl to pagrįstai dalį ieškinio atmetė (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Tiek teismo ekspertas T. Monstavičius ekspertizės akte nurodė, tiek ieškovės tėvas A. P. teismo posėdyje patvirtino, kad visi ieškovės ieškinyje nurodyti defektai pirkimo metu buvo akivaizdūs.

27.3.        Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino eksperto T. Monstavičiaus (UAB „Super Status“) išvadą, laikydamas ją šališka ir neobjektyvia. Ekspertas T. Monstavičius savo išvadoje konstatavo, kad netinkamai atlikti stogo įrengimo darbai (defektų ištaisymo sąnaudos – 7544 Eur) bei įrengti langai ir lauko durys (15 398 Eur) yra akivaizdūs defektai, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šie trūkumai yra paslėpti, tačiau tai yra netiesa. Ieškovei prašant skirti statybos ekspertizę ir ją paskirti atlikti būtent šiam ekspertui T. Monstavičiui, atsakovė raštu išreiškė motyvuotą kategorišką nesutikimą su šio eksperto kandidatūra, nurodydama, kad ginčo objekto apžiūros metu buvo minima eksperto T. Monstavičiaus pavardė, dėl to manytina, jog egzistuoja ieškovės sąsajos su šiuo ekspertu. Vien dėl šių aplinkybių tokio eksperto paskyrimas keltų pagrįstų abejonių dėl atliekamos ekspertizės objektyvumo. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovės argumentus atmetė ir ekspertizę skyrė tik vieninteliam ieškovės nurodytam ekspertui, tą atsakovė vertino kaip teismo šališkumą. Nors ieškovės netenkino eksperto akte nurodytos trūkumų šalinimo vertės, taip pat eksperto išvados dėl defektų akivaizdumo, ieškovės prašymu šis ekspertas buvo papildomai apklaustas teismo posėdyje, kur bandė aiškinti, kad jo (eksperto) nustatytos kainos gal nevisiškai teisingos, kad akivaizdūs trūkumai gal ne visai akivaizdūs ir pan., taip dar labiau parodydamas savo palankumą ieškovei. Pažymėtina, kad teismo ekspertas T. Monstavičius didžiąją dalį tariamų fiksuotų defektų vertino kaip neatitiktį statybos projektui, o tai negali būti laikoma defektu ar trūkumu ir nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 471 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 46 punktą, Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) 24 straipsnį, jei statybos metu yra keičiami neesminiai sprendiniai, projekto koreguoti nereikia, nebent to reikalauja statytojas. Taigi atsakovė turėjo teisę keisti sprendinius ir nekoreguoti projekto. Nors teismo posėdyje buvo klausta eksperto T. Monstavičiaus dėl šio teisės nuostatos taikymo, tačiau ekspertas į šį klausimą neatsakė.

27.4.        Kasacinio skundo argumentai dėl stogo defektų šalinimo išlaidų nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad stogo danga yra per sunki parinktai konstrukcijai. Byloje nėra jokių duomenų ir nė vienas ekspertas neatliko jokių stogo konstrukcijų skaičiavimų, dėl kurių negalėtų būti uždėta kita danga. Tai, kad projekte nurodyta kita danga, jokiu būdu nereiškia projekto sprendinio esminio pakeitimo. Tuo labiau kad šis gyvenamasis namas su čerpių danga buvo atiduotas vertinti teisės aktų nustatyta tvarka. Visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pakeitus stogo dangą dėl nuolydžio gravitacijos vanduo skverbiasi ir užlieja patalpas. Tokių duomenų byloje nėra. Vanduo pradėjo nežymiai pratekėti dėl visiškai kitos priežasties – netinkamai įrengtos stogo dangos ir kamino sandūros. Nors ekspertizės akte fiksuojama minimali stogo nuolydžio neatitiktis projektui, ji neturi jokios reikšmės vandens nubėgimui, nes neviršija prietaiso ar matavimo metodikos leistinų ribų.

27.5.        Dėl langų ekspertas N. B. nurodė, kad tik ties tarpinėmis matomos šaltesnės vietos, bet tai yra išsireguliavusių langų rezultatas ir natūralu, kad jie po kurio naudojimo laiko išsireguliuoja. Pirmosios instancijos teismas nevertino eksperto N. B. išvados, nurodydamas, kad šis ekspertas pateikė išvadą tik vizualiai apžiūrėjęs langus. Tačiau tai, kad teismo nutarties pagrindu paskirtas ekspertas T. Monstavčius tik vizualiai apžiūrėjo langus ir neatliko jokių tyrimų, teismui nebuvo svarbu. Priešingai pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms ir eksperto išvadoms, tiek namo projekte, tiek teisės aktuose 2015–2017 m. nebuvo jokio reikalavimo langus montuoti sienų termoizoliacijos sluoksnyje. Toks reikalavimas teisės aktuose atsirado 2021 m., nes nuo 2021 m. visose ES šalyse nauji pastatai turi atitikti energinio naudingumo A++ klasės pastatams keliamus reikalavimus. Visi ginčo butų langai, išskyrus vitriną, yra kokybiški, atitinkantys visus ginčo butų klasės kategorijai keliamus reikalavimus ir yra sumontuoti tinkamai, dėl to jų keisti nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaidų tik vitrininiam langui pakeisti atlyginimą.

27.6.        Pirmosios instancijos teismo išvada, kad lauko durys yra netinkamos, kad nustatyti šalčio tiltai yra defektas, nepagrįsta. Nei ekspertas, nei teismas tokios savo išvados nepagrindžia jokia teisės norma. Šalčio tiltai pastatuose neišvengiami. Kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės nuostolių dėl nustatytų terasos trūkumų atlyginimą, nepagrįsti. Joks teisės aktas nedraudžia montuoti WPC terasinių lentų ant medinio karkaso ir nenustato prievolės po terasa įrengti drenažo sistemą. Pagal N. B. išvadą, terasos trūkumų šalinimo sąnaudos sudaro 110,10 Eur plius PVM.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nagrinėjamos bylos kasacijos dalyko

28.       CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017, 14 punktas).

29.       Atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Išsamų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013; 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-781/2023, 51 punktas, kt.).

30.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kasacijos dalyką sudaro šie kasaciniame skunde keliami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai: 1) dėl vartotojų teisių apsaugos instituto ir Statybos įstatymo taikymo ginče, kilusiame iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo santykių; 2) dėl teismo ekspertizės akto vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo. Dėl nurodytų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų teisėjų kolegija pasisakys šioje nutartyje. Kiti kasacinio skundo argumentai, kuriais ieškovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro kasacijos dalyko, nes nėra grindžiami proceso teisės normomis ir (arba) išsamiais teisiniais argumentais. Dėl tokio pobūdžio argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, nes tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos kasacinio proceso paskirties. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas nenustatė (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Dėl vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės normų ir Statybos įstatymo taikymo ginče, kilusiame iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo santykių 

31.       Pirmoji kasacinio skundo argumentų grupė susijusi su ginčo santykių teisiniu kvalifikavimu. Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nes neįvertino reikšmingų aplinkybių ir padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad ginčo teisiniai santykiai nelaikytini vartojimo teisiniais santykiais, be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė Statybos įstatymo aspektu laikytina nekilnojamojo turto vystytoja. Šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais.

32.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33.       Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija skirta teisiniams santykiams identifikuoti, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34.       Bylą nagrinėjantis teismas visų pirma turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi byloje, pagal tai, kas nustatyta taikytiname įstatyme ir kokius reikalavimus bei atsikirtimus reiškia šalys, apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. kokios aplinkybės yra aktualios ir įrodinėtinos, ir tuomet spręsti, ar reikia patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą. Tinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas negalimas be teisingo teisinio nagrinėjamų santykių kvalifikavimo. Šalių lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytoms principai įpareigoja teismą vengti siurprizinių sprendimų, t. y. sprendimą dėl bylos esmės grįsti aplinkybėmis ir argumentais, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ir dėl kurių suinteresuoti asmenys negalėjo pasisakyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022 31–33 punktus).

35.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prekę – nekilnojamąjį turtą (dalį žemės sklypo ir gyvenamąjį namą) įsigijo fizinis asmuo iš privataus juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais, asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iš vartojimo teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ginčo santykiai negali būti kvalifikuojami kaip vartojimo teisiniai santykiai, kadangi pagal CK 6.2281straipsnio 4 dalį vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties dalykas nėra nekilnojamasis daiktas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ši apeliacinės instancijos išvada yra teisiškai nepagrįsta, nes padaryta sistemiškai neįvertinus vartojimo santykius reglamentuojančių teisės normų visumos.

36.       Vartotojų interesų gynimas yra vienas iš tautos ūkio tvarkymo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje. Bendriausio pobūdžio nuostatos, pagal kurias šis principas įgyvendinamas, be kita ko, valstybės ginamos vartotojų teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme (1994 m. lapkričio 10 d. Nr. I-657). Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, vartojimo sutarčių ypatumus nustato Civilinis kodeksas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnis).

37.       Vartojimo sutarčių ypatumai reglamentuojami CK šeštosios knygos XVIII1 skyriaus normų. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

38.       CK 6.2281 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje preke laikomas materialus kilnojamasis daiktas, išskyrus daiktus, kurie yra realizuojami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdymo proceso metu, ir kitas įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos taip pat laikomi prekėmis, jeigu parduodamas jų ribotas tūris arba nustatytas kiekis. Šio kodekso 6.2284 straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas, taip pat šilumos ir elektros energija, vanduo, gamtinės dujos.

39.       Pagal CK 6.2281 straipsnio 2 dalį, vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Pagal CK 6.2281 straipsnio 3 dalį, verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. Analogiškos vartotojo ir verslininko sampratos yra įtvirtintos ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19, 24 punktuose.

40.       CK 6.2283 straipsnio („Vartojimo sutartis reglamentuojančių normų taikymas“) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus („Vartojimo sutartys“) nuostatos taikomos visoms vartojimo sutartims, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 1 punktą, šio skyriaus, išskyrus 6.2284 straipsnį, nuostatos netaikomos notarinės formos sutartims.

41.       CK 6.2284 straipsnyje įtvirtintas vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolės institutas, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Šiame straipsnyje vartojimo sutartimi laikoma bet kuri verslininko ir vartotojo sudaryta sutartis. Kai teismas sutarties sąlygą pripažįsta nesąžininga, ši sąlyga negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (pagal pareigas) (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis).

42.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl tais atvejais, kai tokia sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius, ji turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, ir pirkėjui (fiziniam asmeniui), esant pažeistai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai, turi būti taikoma įstatyme įtvirtinta vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020, 33 punktas).

43.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Vartojimo sutarčių instituto tikslas yra remiantis specialiais teisiniais instrumentais atkurti sutarties šalių pusiausvyrą ir taip užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

44.       Apibendrindama nurodytas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atitinkanti vartojimo sutarties požymius nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis CK 6.2284 straipsnyje įtvirtintu nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų kontrolės tikslu; pirkėjui (fiziniam asmeniui), esant pažeistai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai, turi būti taikoma įstatyme įtvirtinta vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga.

45.       Kasaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, aktyviai veikdamas ginče, kilusiame iš vartojimo santykių, turėjo teisiškai įvertinti melagingą atsakovės patvirtinimą, kad ji nėra nekilnojamojo turto vystytoja; ieškovės teigimu, atsakovė pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 29 dalį laikytina vystytoja, nes keturių kotedžų kvartalą išplėtojo nuo pradžios (projektavimo ir statybos) iki galutinio pardavimo pirkėjui.

46.       Ginčo santykiams dėl parduoto statinio trūkumų taikomos ne tik CK, bet ir viešosios teisės normos, reglamentuojančios statybos santykius. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statybos teisiniai santykiai yra visai visuomenei reikšmingi teisiniai santykiai, kuriuose rangovui tenka svarbi dalis pareigų, rangovo pareigos, nukreiptos į statinio saugumo ir stabilumo užtikrinimą, yra nulemtos viešosios teisės normų ir yra imperatyviosios bei skirtos ne tik kitos šalies, bet ir trečiųjų asmenų, visuomenės interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 70 punktas).

47.       Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 29 dalį, nekilnojamojo turto vystytojas – statytojas (užsakovas), kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose: formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda. Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. 

48.       Pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis yra fizinis asmuo, kuris pagal šio įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai.

49.       Aiškinant šias Statybos įstatymo nuostatas kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nekilnojamojo turto vystytojo statuso specifiškumas ir įvairiapusiškumas naujai Statybos įstatymu nustatytame reguliavime lemia tai, kad nekilnojamojo turto vystytojui, kaip ir rangovui, nustatyta pareiga garantuoti statinio kokybę statinio garantiniu terminu. Rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra taikoma ir rangovui, pastačiusiam statinį ūkio būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 52, 76 punktai).  

50.       Pareiga garantuoti statinio kokybę yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Statinio rangovas išsaugo ryšį su savo sukurtu statiniu net ir tada, kai jis yra perleistas tretiesiems asmenims, o jo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatyme nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra taikoma ne tik pradinio užsakovo atžvilgiu, bet yra nukreipta erga omnes (prieš visus) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020 79 punktą).

51.       Statinio garantinis terminas yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį galioja rangovo garantija, kad statinys nesugrius ir bus kokybiškas įstatyme nustatytą laikotarpį. Rangovas, jeigu ko kita nenustatyta statybos rangos sutartyje, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 straipsnio 1 dalis). Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytus terminus (penkeri metai; dešimt metų esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų esant tyčia paslėptų defektų). Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-943/2022 26 punktą).

52.       Aplinkybė, ar yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, turi reikšmės ne tik nustatant terminą, per kurį užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus rangovui, bet ir paskirstant įrodinėjimo naštą tarp užsakovo ir rangovo dėl darbų rezultato kokybės. CK 6.697 straipsnio 3 dalies ir 6.666 straipsnio 4 dalies sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 26 ir 28 punktai; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 35 punktai).

53.       Įvertinusi ieškovės argumentus aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog jie nepagrindžia, kad dėl to, jog apeliacinės instancijos teismas nekvalifikavo ginčo santykių kaip vartojimo teisinių santykių ir nevertino, ar atsakovė laikytina nekilnojamojo turto vystytoja, buvo padaryta materialiosios teisės taikymo klaida, dėl kurios galėjo būti priimtas neteisėtas teismo sprendimas (CK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad atsakovė parduotą gyvenamąjį namą pastatė ūkio būdu, taigi, Statybos įstatymo normų pagrindu ji turi pareigą garantuoti statinio kokybę per įstatyme nustatytą garantinį terminą taip pat kaip rangovas ar nekilnojamojo turto vystytojas. Nei ieškovės kasacinio skundo argumentai, nei ginčo santykių vertinimas ex officio nesuponuoja pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai turėjo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas pripažinti nesąžiningomis.

Dėl teismo ekspertizės akto vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo

54.       Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas teismo ekspertizės įrodomąją reikšmę, netinkamai taikė CPK 218 straipsnio nuostatas ir eksperto nušalinimo pagrindus reglamentuojančias civilinio proceso normas. Šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės pagrįstais.

55.       CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime ar nutartyje.

56.       Kasacinio teismo praktikoje dėl ekspertizės akto vertinimo nurodoma, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

57.       Didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 88 punktas). 

58.       Teismo skiriamas ekspertas turi, be kita ko, atitikti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus. Šie reikalavimai užtikrinami sudarant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims siūlyti ekspertus ir išreikšti savo nuomonę dėl pasiūlytų kandidatūrų (CPK 212 straipsnio 1 dalis), taip pat per nušalinimo institutą. Pagrindai ekspertui nušalinti yra tokie patys kaip teisėjui, be to, jis negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jei yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų arba jeigu jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti (CPK 67 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 122 punktas).

59.       Pažymėtina, kad CPK 65, 67 straipsniuose nustatytas eksperto nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis – pagal CPK 64 straipsnį, teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismo išvada dėl kitokių aplinkybių negu CPK tiesiogiai nurodyti eksperto nušalinimo pagrindai turi būti motyvuota ir pagrįsta vertinimu, kad tarp konkrečių aplinkybių ir galimo eksperto šališkumo egzistuoja loginis ryšys.

60.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teismo ekspertas T. Monstavičius galimai šališkai atliko ekspertizę, ekspertizės aktas yra neišsamus, prieštaringas. Šią išvadą grindė tuo, kad:1) ekspertas atliko vieną ekspertizę pagal dviejose skirtingose bylose priimtas teismo nutartis 2) iš ekspertizės akto turinio matyti, jog tiriamasis objektas buvo apžiūrėtas 2021 m. sausio 13 d. ir 2021 m. sausio 18 d., tai reiškia, jog apžiūra vyko iki teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties skirti ekspertizę, o aktas buvo surašytas nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2022 m. vasario 8 d., t. y. jau po teismo nutarties skirti ekspertizę; 3) tyrimo metu buvo atliekama tik vizuali tiriamojo objekto apžiūra ir įvertinimas, t. y. taikomas vizualinis (regimasis) tyrimo metodas.

61.       Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nė viena iš apeliacinės instancijos teismo nurodytų faktinių aplinkybių pagal savo pobūdį savaime nesudaro pagrindo laikyti ekspertą šališku; teismas nepateikė vertinimo, kad tarp konkrečių nutartyje nurodytų aplinkybių ir galimo eksperto šališkumo egzistuoja loginis ryšys; teismo konstatuota aplinkybė, kad ekspertas atliko statinio apžiūrą beveik metais anksčiau, nei teismas paskyrė ekspertizę, turėjo būti patikrinta siekiant paneigti rašymo apsirikimo ekspertizės akte galimybę. Antra, teismo išvada, kad ekspertizės aktas yra neišsamus ir prieštaringas, yra nemotyvuota paties ekspertizės akto duomenų vertinimu ir lyginimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo atliktas teismo ekspertizės akto vertinimas neatitinka CPK 218, 64, 65, 67 straipsnių taisyklių ir jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų eksperto šališkumą, ekspertizės aktas iš viso negalėtų būti vertinamas kaip įrodymas, o teismas turėtų skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnis).

62.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo ekspertizės aktas turi svarbią įrodomąją reikšmę byloje, todėl jo įrodomosios reikšmės vertinimas pažeidžiant civilinio proceso normas vertintinas kaip proceso teisės taikymo klaida, dėl kurios galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas dėl bylos esmės (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

63.       Kiti su įrodinėjimo proceso netinkamumu siejami kasacinio skundo argumentai nesudaro kasacijos pagrindo – nors jais ieškovė kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, tačiau teisės klausimas, atitinkantis kasacijos pagrindą, nėra iškeltas.

Dėl bylos procesinės baigties

64.       Konstatavus, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė proceso teisės taikymo klaidą, dėl kurios galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas dėl bylos esmės (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), skundžiamas procesinis sprendimas panaikinamas ir byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turi įvertinti įrodinėjimo naštos patikslinimo poreikį pagal nutartyje aptartas imperatyvias Statybos įstatymo ir CK nuostatas, iš naujo atlikti įrodymų vertinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65.       Bylą perdavus nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Algirdas Taminskas