Administracinė byla Nr. I-201-57/2009
Procesinio sprendimo kategorija 24; 74 (S)
Administracinės bylos kategorija 1.19
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos S.S. atstovui J.S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-01-12 sprendimo Nr. 39-19-B/08 panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėja S.S. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-01-12 sprendimą Nr. 39-19-B/08, kuriuo jai nesuteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš paskutinės gyvenamosios vietos. Nurodo, jog 2009-01-12 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-15654-637/2008 dėl iškeldinimo iš paskutinės gyvenamosios vietos. Prašė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos direktorių nusišalinti nuo jos prašymo nagrinėjimo dėl esančio interesų konflikto. 2009-01-12 sprendimu Nr. 39-19-B/08 direktorius atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Mano, kad jos prašymas išnagrinėtas šališkai, direktorius nenusišalino nuo prašymo nagrinėjimo, sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Sprendime konstatuota, kad suteikti antrinę teisinę pagalbą S.S. atsisakyta vadovaujantis LR VGTPĮ 11 str. 7 d. 4 p. Šia įstatymo nuostata tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip 3 bylose. Tarnyba sprendime konstatavo tik subjektyvias antrinės teisinės pagalbos suteikimo aplinkybes, bet nėra jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad antrinė teisinė pagalba teikiama pagal sprendime nurodytus sprendimus.
Pareiškėjos atstovas skundą palaiko. Paaiškino, kad atsakovo pozicija paremta prielaidomis, o ne įrodymais. Tarnyba tvirtina, kad S.S. piktnaudžiauja teise į antrinę teisinę pagalbą, nes jai antrinė teisinė pagalba suteikta daugiau kaip trijose bylose, tačiau Tarnybos nurodytos bylos yra baigtos dar 2008 metais, S.S. antrinė teisinė pagalba reikalinga tik vienoje byloje, tačiau ji nebuvo teikiama. Mano, kad Tarnyba nepagrįstai atmetė S.S. prašymą. Prašo pareiškėjos skundą tenkinti ir padėti apginti jos teises.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Prašo bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant ir S.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 20-23). Nurodo, kad pareiškėja 2009-01-08 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-15654-637/08 dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto ir prašė tarnybos direktorių nusišalinti nuo šio prašymo nagrinėjimo. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2009-01-12 sprendimu Nr. 39-19-B/08 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, nes antrinė teisinė pagalba pareiškėjai teikiama daugiau kaip 3 bylose. Pareiškėja vien nuo 2008 metų į Tarnybą su prašymais suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi 40 kartų, 7 prašymai buvo patenkinti – priimti sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą, ir pagal 6 iš Tarybos sprendimų pareiškėjai antrinė teisinė pagalba tęsiama. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama daugiau kaip trijose bylose. Nurodo, kad antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų skaičius yra ribotas, jų darbo krūvis didelis, todėl esant situacijai, kai asmenims antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip 3 bylose, nepagrįstai nukenčia kiti asmenys, kurie antrine teisine pagalba naudojasi vienoje ar dviejose bylose. Mano, jog pareiškėja piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 8 punkte įsakmiai nustatyta, kad tokiais atvejais antrinė teisinė pagalba neteikiama.
Tarnyba kategoriškai nesutinka su pareiškėjos primetama pareiga Tarnybai įrodinėti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal galiojančius sprendimus, nes antrinės teisinės pagalbos teikimas yra preziumuojamas tol, kol antrinės teisinės pagalbos teikimas nėra nutrauktas arba nėra pasibaigęs savaime. Net jeigu pareiškėjas teikia skundą dėl netinkamo antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal kurį nors iš galiojančių sprendimų ir Tarnyba tokį skundą nagrinėja, vis tiek nėra pagrindo teigti, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama. Paskirtojo advokato įgaliojimai teikti antrinę teisinę pagalbą skundo nagrinėjimo metu nenutrūksta, tačiau jeigu pareiškėjas savo iniciatyva nebendrauja ar atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su jam paskirtuoju advokatu, tai negalima teigti, kad antrinė teisinė pagalba pagal galiojantį Tarnybos sprendimą yra neteikiama. VGTPĮ 23 str. 1 d. numato baigtinį antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindų sąrašą, jų tarpe – pareiškėjo prašymu. Pareiškėja turi galimybę peržiūrėti savo vedamų bylų prioritetus ir apsispręsti, kuriose keturiose iš bylų jai valstybės garantuojama teisinė pagalba yra būtiniausia. Bylose, kuriose ji siekia apginti mažiau svarbius interesus, pareiškėja galėtų atsisakyti jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos ir pateikti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo.
Tarnybos direktorius nuo dalyvavimo prašymo nagrinėjimo procedūroje nenusišalino, nes neįžvelgė jokio viešųjų ir privačių interesų konflikto tarp savęs ir pareiškėjos, nebuvo jokių aplinkybių, trukdžiusių jam išnagrinėti šį prašymą objektyviai. Nors sprendimą priėmė direktorius, tačiau sprendimo priėmimo procedūroje dalyvavo ne vien direktorius ( b.l. 20-23 ).
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui ji teikiama daugiau kaip 3 bylose. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pareiškėja per 2008 metus kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą 40 kartų ir 7 kartus jos prašymai buvo patenkinti, o teisinė pagalba yra teikiama 6 bylose. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, todėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų. Dėl šios priežasties pareiškėjos skundas yra atmestinas. Pažymi, kad to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 8 punkte įsakmiai nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kreipėsi jau 40 kartus, teigtina, kad ji piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl jos skundas netenkintinas ir šiuo pagrindu. Nurodo, kad Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip paveikti tarnybų priimamų sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo). Prašo S.Sinkevičienės skundą atmesti, o bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Teisingumo ministerijos atstovui (b.l. 15-16).
Pareiškėja, atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai, atsakovės atstovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja
Skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-01-12 sprendimą Nr. 39-19-B/08, kuriuo jai nesuteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl iškeldinimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-01-08 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gautas 2009-01-08 pareiškėjos S.S. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-15654-637/2008. Šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ieškinys pagal Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J.S. ir S.S. dėl iškeldinimo (b.l. 24-28).
2009-01-12 sprendimu Nr. 39-19-B/08 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-15654-637/2008, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, t.y. dėl to, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip 3 bylose, bei minėto įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatytu draudimu piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba (b.l. 33-35).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. balandžio 30d.) suteikia tarnybai teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose.
Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiškėja S.S. vien nuo 2008 metų į tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi 40 kartų, 7 iš jos prašymų yra patenkinti ir pagal 6 iš Tarnybos sprendimų antrinė teisinė pagalba yra tęsiama:
1) 2008-02-28 sprendimu Nr. 285-234-A/08 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų;
2) 2008-03-14 sprendimu Nr. 380-304-A/8 – civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų;
3) 2008-04-04 sprendimu Nr. 512-410-A/08 – administracinėje byloje dėl 2008-03-08 sprendimo Nr. SPL-13959 dėl teisės į ligos pašalpą apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų;
4) 2008-04-14 sprendimu Nr. 553-449-A/08 – administracinėje byloje dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-01-11 sprendimo Nr. I-96-609/2008 panaikinimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų;
5) 2008-05-08 sprendimu Nr. 699-552-A-8 – civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų;
6) 2008-05-09 sprendimu Nr. 708-556-A/08 – nagrinėjant skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-12-12 nutarties panaikinimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Aplinkybes dėl pareiškėjai suteiktos antrinės teisinės pagalbos patvirtina Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikti sprendimai (b.l. 36-47). Nors pareiškėjos atstovas teigia, kad S.S. Valstybės garantuojama teisinė pagalba iš esmės nebuvo teikiama pagal priimtus Tarnybos sprendimus: 2008-02-28 sprendimą Nr. 285-234-A/08, civilinėje byloje Nr. 2-464-777/2008, 2008-03-14 sprendimą Nr. 380-304-A/2008, civilinėje byloje Nr. 2-4384-546/2008, 2008-04-04 sprendimą Nr. 512-410-A/2008, administracinėje byloje Nr.1-190-162/2008, 2008-04-14 sprendimą Nr. 553-449-A/2008, administracinėje byloje Nr. 1-96-609/2008, 2008-05-09 sprendimą Nr. 708-556-A/2008, baudžiamojoje byloje, kurioje turėjo atstovauti advokatė Voskoboinikova, tačiau duomenų, kad S.S. atsisakė ar dėl kitų priežasčių buvo nutrauktas antinės teisinės pagalbos teikimas jos nurodytose bylose, nepateikė. Teismas neturi pagrindo netikėti Tarnybos pateiktais sprendimais, kuriuose yra nurodyta, kad S.S. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba yra ar buvo teikiama ( b.l. 36-47 ).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, numato, kad ši pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 8 punkte įsakmiai nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja vien per 2008 dėl antrinės teisinės pagalbos kreipėsi 40 kartų, pagrįstai skundžiamame sprendime pripažinta, kad pareiškėja S.S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, ir, nors formaliai atitinka sąlygas, kurioms esant asmenims teikiama antrinė teisinė pagalba, jos prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą tenkinimas pažeistų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, suvaržytų kitų asmenų teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą, nes valstybės garantuojamas finansavimas yra tam tikro nustatyto dydžio.
Taip pat pareiškėja skunde nurodė, kad Tarnybos direktorius nenusišalino nuo jos prašymo nagrinėjimo, todėl priimtas sprendimas yra šališkas. Pareiškėjos atstovas J.S. taip pat mano, kad Tarnybos direktorius R. Valančius turėjo nusišalinti nuo S.S. prašymo nagrinėjimo dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto, motyvuodamas tuo, kad viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas yra, nes ankščiau R. Valančius yra nusišalinęs, be to dirba totalitariškais metodais, įžeidinėja, ignoruoja S.S. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nusišalinti nuo S.S. prašymo nagrinėjimo nėra pagrindo, nes jis neįžvelgia jokio viešųjų ir privačių interesų konflikto, jam nėra žinomos jokios aplinkybės, kurios galėtų sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą tarp jo ir pareiškėjos. Teismas, įvertinęs pareiškėjos atstovo J.S. nurodytas priežastis dėl kurių, jų manymu, tarnybos direktorius turėjo nusišalinti nuo S.S. prašymo nagrinėjimo, laiko nepagrįstomis, nes nenustatė aplinkybių iš kurių būtų galima spręsti, kad 2009-01-12 Tarnybos priimtas sprendimas yra šališkas ar neobjektyvus. Sprendimas priimtas vadovaujantis įstatymais, įvertinus prašyme nurodytas aplinkybes, protingumo ir teisingumo kriterijais.
Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Šiuo atveju teisinio pagrindo R.Valančiui nusišalinti nuo S.S. prašymo nagrinėjimo nebuvo, nes civilinėje byloje Nr. 2-15654-637/2008, kurioje pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, ginčo dalykas yra Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovų J.S. ir S.S. iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos, o ne tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis).
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo inter alia sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalies definiciją interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su privačiais interesais. Privatūs interesai – turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis). Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis, todėl jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais ir jos atstovo teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjos S.S. skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Irena Stulpinienė
Remigijus Arminas
Vida Stonkuvienė