Administracinė byla Nr. A-608-575/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00024-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lucanica“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lucanica“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas reorganizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Lucanica“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. sausio 8 d. raštą Nr. (4.17)-D3-43 „Dėl administracijos 2018-11-12 rašto Nr. (4.29)-D3-3416 ir Direktoriaus 2018-09-18 įsakymo Nr. A1-1214 panaikinimo“ (toliau – ir 2019 m. sausio 8 d. Raštas); 2) Administracijos 2018 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. (4.16)-D3-3694 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2018 m. gruodžio 12 d. Raštas); 3) įpareigoti Administraciją išbraukti pastatą ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – ir Pastatas)) iš Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo (toliau – ir Sąrašas); 4) įpareigoti Administraciją perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, už 2013–2018 metų laikotarpį.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. 2005 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MV7-5811 pagrindu įsigijo Pastatą ir šios sutarties pagrindu nuomoja Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – ir Žemės sklypas), iki 2096 m. rugpjūčio 26 d.
2.2. 2018 m. sausio 30 d. pareiškėjas gavo Administracijos raštą Nr. (19.2.)-J1-54 „Dėl neprižiūrimo pastato“, kuriame nurodyta, kad Pastato išorė yra apgriuvusi, sienos nutrupėjusios, angos nesandarios, viduje priversta šiukšlių, pastato langai išdužę, jo išvaizda neestetiška, teritoriją apie Pastatą juosianti tvora pažeista ir prašoma iki 2018 m. vasario 4 d. pašalinti trūkumus.
2.3. 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. 20180202/01 pareiškėjas informavo Administraciją, kad visi 2018 m. sausio 30 d. Administracijos rašte nurodyti trūkumai pašalinti ir dedamos pastangos, kad Pastatas ir aplink jį esanti teritorija būtų tinkamai prižiūrimi.
2.4. Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtintas Sąrašas į kurį buvo įtrauktas Pastatas. 2018 m. spalio 12 d. pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašė tokį sprendimą panaikinti. Išnagrinėjusi prašymą, Administracija 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (4.29)-D3-3416 (toliau – ir 2018 m. lapkričio 12 d. Raštas) nutarė Įsakymo nekeisti.
2.5. 2018 m. lapkričio 14 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas pateikė papildomas užklausas, kurias išnagrinėjusi Administracija tiek 2018 m. gruodžio 12 d. Rašte, tiek 2019 m. sausio 8 d. Rašte nurodė, kad Įsakymo nekeis.
2.6. Administracijos 2019 m. sausio 8 d. Raštas ir 2018 m. gruodžio 12 d. Raštas, 2018 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. (4.29)-D3-3416 „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-09-18 įsakymo Nr. A1-1214 patikslinimo“ yra neteisėti, nes jų priėmimo metu nebuvo remiamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais kriterijais, jie buvo priimti nekompetentingo subjekto.
2.7. Pareiškėjui pateiktoje valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje nurodytas maksimalus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas pritaikytas, atsižvelgiant į Įsakymą, tačiau jis negali būti taikomas atgaline data, nes turėtų būti taikomas nuo sekančio mokestinio laikotarpio, todėl nurodyta valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija turi būti naikinama ir koreguojama.
2.8. Pareiškėjui nepagrįstai apskaičiuota didžioji dalis delspinigių.
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nuo 2005 metų Pastato būklė nėra pakitusi.
3.2. 2019 m. sausio 8 d. Raštas yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.
3.3. Atsakovas vadovavosi Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165 (2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. T2-217 nauja redakcija) (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis (22 p., 23 p.).
3.4. Žemės sklypo nuomos sutartis su pareiškėju sudaryta 1999 m. gegužės 21 d., todėl kiekvienais metais žemės nuomos mokestis buvo apskaičiuojamas pagal patvirtintus žemės verčių žemėlapius, jį perskaičiuojant kas treji metai, nes bendrovė mokesčio deklaracijų neteikė.
3.5. Nors 1999 m. gegužės 21 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N25/99-144 sąlyga dėl žemės sklypo vertės perskaičiavimo kas trejus metus tiesiogiai nėra nurodyta, jos 11 punkte įtvirtinta, kad žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka, tai reiškia, jog įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiui ir jo apskaičiavimo tvarkai bei kitiems reikalavimams, sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais.
3.6. Valstybinės žemės nuomininkams, sudariusiems valstybinės žemės nuomos sutartis iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka žemės sklypo vertė kas treji metai perskaičiuojama, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės sklypo vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.
3.7. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aplinkybė, jog valstybinės žemės nuomos sutartyje neįrašyta sąlyga dėl žemės sklypo vertės perskaičiavimo, negali būti pripažinta teisėtu pagrindu riboti nuomotojo teises, kurios yra numatytos ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Vertės perskaičiavimu siekiama užtikrinti vienodas valstybinės žemės nuomininkų, ne aukciono tvarka išsinuomojusių valstybinę žemę, teises ir pareigas bei vienodas valstybinės žemės nuomos sąlygas. Neperskaičiavus ilgam laikotarpiui be aukciono išnuomotų valstybinės žemės sklypų vertės, būtų nevienodomis sąlygomis nuomojami valstybinės žemės sklypai, t. y. nuomininkams, kuriems valstybinės žemės sklypai išnuomoti anksčiau (iki 2004 m. vasario 21 d.), dažniausiai būtų sudaromos palankesnės sąlygos nuomotis negu tiems, kuriems sprendimai išnuomoti valstybinės žemės sklypus priimti po 2004 m. vasario 21 d.
3.8. Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas) 1.2 punktą 4 procentų tarifas nustatomas nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, kai bet kurios paskirties nuomojamoje žemėje esantys pastatai (statiniai) pripažinti netvarkomais ir apleistais. Šis tarifas nustatomas vienerių metų laikotarpiui nuo žemės vertės, apskaičiuojamos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius (Sprendimo 1.1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.2 punktas, 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 2 punktas). Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad apmokestinamojo laikotarpio pradžia yra mokestinių metų sausio 1 d., o pabaiga – gruodžio 31 d., o mokestis turi būti sumokamas per nustatytą terminą (Taisyklių 39 p.). Sprendimo 3 punkte numatyta, kad einamaisiais metais iki 2018 m. spalio 1 d. Palangos miesto savivaldybės administracija sudaro ir patvirtina netvarkomų arba apleistų, arba nenaudojamų pastatų (statinių) sąrašą, dėl maksimalaus mokesčio tarifo taikymo.
3.9. Pareiškėjui žemės nuomos mokestis už 2018 metus paskaičiuotas teisėtai ir teisingai, o mokesčio deklaracija už 2018 metus buvo suformuota ir pateikta laiku – 2018 m. spalio 10 d.
II.
4. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad inicijuodamas administracinį ginčą ir siekdamas panaikinti 2019 m. sausio 8 d. Raštą ir 2018 m. gruodžio 12 d. Raštą, pareiškėjas nenurodė, kad atsakymai į jo 2018 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. prašymus neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatų, nenurodė, kaip šie dokumentai daro įtaką jo teisėms, pareigoms ar įstatymo saugomiems interesams, kaip, teismui patenkinus pareikštą reikalavimą, būtų apgintos jo teisės (interesai).
6. Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus – išbraukti Pastatą iš Sąrašo ir perskaičiuoti žemės nuomos mokestį už Žemės sklypą už 2013–2018 metų laikotarpį yra išvestinis ir galėtų būti patenkintas, panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu pareiškėjui priklausantis Pastatas buvo įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą.
7. 2019 m. vasario 6 d. teismo nutartimi skundo reikalavimą panaikinti Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo” ir Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 patikslinimo” dalį atsisakyta priimti.
8. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo materialinis teisinis interesas ginčo dalyje dėl 2019 m. sausio 8 d. Rašto panaikinimo nenustatytas, o Įsakymas ir 2018 m. lapkričio 12 d. Raštas nėra nuginčyti, teismas konstatavo, kad reikalavimai įpareigoti Administraciją išbraukti Pastatą iš Sąrašo ir perskaičiuoti žemės nuomos mokestį už Žemės sklypą už 2013-2018 metų laikotarpį laikytinas išvestiniu, todėl šių reikalavimų netenkino.
III.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
10. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Pareiškėjas pareiškė tarpusavyje nesusijusius reikalavimus, t. y. reikalavimus, susijusius su nepagrįstu Pastato įtraukimu į Sąrašą ir reikalavimus, susijusius su mokesčio už Žemės sklypą už 2013–2018 metų laikotarpį perskaičiavimu.
10.2. Reikalavimas dėl mokesčio nepagrįstumo buvo grindžiamas ne Įsakymo neteisėtumu, bet tuo, kad mokestis buvo apskaičiuotas vadovaujantis neteisinga ir nepagrįsta Žemės sklypo verte, taip pat tuo, kad Žemės sklypui nustatytas padidintas mokesčio tarifas negali būti taikomas atgaline tvarka, t. y., pareiškėjas įrodinėjo, kad, net ir nenuginčijus Įsakymo, nėra pagrindo taikyti padidintą tarifą, apskaičiuojant mokestį už 2018 metus.
10.3. Pirmosios instancijos teismas dėl nurodytų pareiškėjo argumentų visiškai nepasisakė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir turi būti panaikintas.
10.4. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 38.11 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 ir 1.5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.8 punktą mokestis turėjo būti skaičiuojamas ne nuo Žemės sklypo vertės, nustatytos patvirtintais žemės verčių žemėlapiais, bet nuo Žemės sklypo vertės, nurodytos Sutartyje.
10.5. Atsakovas, apskaičiuodamas mokestį, nepagrįstai pritaikė padidintą mokesčio tarifą, nes, remiantis Sprendimo 1.2 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir NTMĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, Palangos miesto savivaldybės taryba nėra patvirtinusi apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo, į kurį būtų įtrauktas Pastatas ar Žemės sklypas, o Įsakymas nėra taikytinas, nes jį priėmė administracijos direktorius, t. y. kitas subjektas nei numatyta NTMĮ 2 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, nepaisant to, ar Įsakymas galioja, nėra pagrindo skaičiuojant mokestį taikyti padidintą 4,0 proc. tarifą.
10.6. Net ir tuo atveju, jei būtų sprendžiama, kad Įsakymas yra taikytinas (su kuo pareiškėjas nesutinka), atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjo už 2013–2018 metų laikotarpį už Žemės sklypą mokėtiną mokestį, neteisėtai pritaikė padidintą Mokesčio tarifą, nustatytą remiantis 2018 m. rugsėjo 18 d. Įsakymu, atgaline data, t. y. už laikotarpį, ankstesnį nei priimtas Įsakymas. Tokiu būdu atsakovas pažeidė įstatymo negaliojimo atgal principą, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, todėl deklaracija taip pat turėtų būti koreguojama ir pareiškėjo už Žemės sklypą mokėtinas mokestis turi būti perskaičiuojamas taikant 0,6 proc. (o ne 4 proc., kaip nurodyta deklaracijoje) mokesčio tarifą.
11. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
12. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
13. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomą įrodymą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 17 d. išaiškinimą Nr. 1SS-559-(3.5.) „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti 2018 m. gruodžio 12 d. Raštą, 2019 m. sausio 8 d. Raštą, įpareigoti atsakovą išbraukti Pastatą iš Sąrašo ir perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Administracijos 2019 m. sausio 8 d. Raštą; 2) panaikinti Administracijos 2018 m. gruodžio 12 d. Raštą; 3) panaikinti Administracijos 2018 m. lapkričio 12 d. Raštą; 4) panaikinti Įsakymą; 5) įpareigoti atsakovą Administraciją išbraukti Pastatą iš Sąrašo; 6) įpareigoti atsakovą Administraciją perskaičiuoti žemės nuomos mokestį už Žemės sklypą už 2013–2018 metų laikotarpį.
16. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Įsakymą ir Administracijos 2018 m. lapkričio 12 d. Raštą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, jį atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
17. Įvertinusi 2018 m. gruodžio 12 d. Raštą (b. l. 20–22) ir 2019 m. sausio 8 d. Raštą (b. l. 23), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėti raštai yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių nesutikimo argumentų dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų, iš esmės ginčydamas tik pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį.
18. Vertindama pareiškėjo reikalavimą išbraukti Pastatą iš Sąrašo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Įsakymą. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Įsakymą nebuvo priimtas nagrinėti šioje administracinėje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nagrinėti išvestinį reikalavimą išbraukti Pastatą iš Sąrašo.
19. Pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį, teisėjų kolegija pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog prašymas įpareigoti atsakovą perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį yra išvestinis iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti Įsakymą, kuris nebuvo priimtas nagrinėti. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įsakymu į Sąrašą buvo įtrauktas Pastatas, tačiau Įsakyme nėra nurodyta prievolė pareiškėjui mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Ši prievolė atsiranda iš teisės aktų nuostatų. Iš pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį aiškiai matyti, kad pareiškėjas nesutinka su jam paskirto valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiu.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje laikosi pozicijos, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę – komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį Nr. T119/2013; 2017 m. liepos 11 d. nutartį Nr. T-54/2017).
22. Taip pat akcentuotina, jog pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, nepaisant to, kad savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, tačiau, vykdydama valstybinės žemės, kuri yra savivaldybės teritorijoje, nuomos funkcijas, ji veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų – ir teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus bei nustatyti, apskaičiuoti ir gauti už juos žemės nuomos mokestį, todėl ginčas dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio, kylantis iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartį Nr. T-59/2018). Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį Nr. T-82/2020).
23. Atsižvelgusi į nurodytą Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, taip pat į pareiškėjo reikalavimo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį yra savarankiškas reikalavimas, kuris yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad buvo pažeistos rūšinį bylų teismingumą reglamentuojančios taisyklės, kas yra absoliutus priimtų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d. 1 p.), skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui. Tokią poziciją įtvirtina ir suformuota administracinių teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1377/2008; 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1374/2009; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2004-552/2018). Vadovaujantis bendrąją teismingumo taisykle, pagal kurią tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos (nagrinėjamu atveju – Palangos miesto savivaldybės) buveinę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 str.), byla perduodama nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymas prijungti prie bylos papildomus įrodymus paliekamas nenagrinėtu, nes byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl pareiškėjas turės teisę pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lucanica“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, už 2013–2018 metų laikotarpį panaikinti ir pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, už 2013–2018 metų laikotarpį perduoti nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius