Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-63-677-2015                              Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06459-2013-2

                                                                        Procesinio sprendimo kategorija

                                                                        45.4.7;

                                                                        62 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimu R. R. nubaustas: pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį 200 Lt (57,92 Eur) bauda ir 128 straipsnio 1 dalį – 15 parų administraciniu areštu, pagal 124 straipsnio 3 dalį – 200 Lt (57,92 Eur) bauda ir 128 straipsnio 1 dalį 15 parų administraciniu areštu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė administracinė nuobauda paskirta 15 parų administracinio arešto.

R. R. nubaustas už šiuos administracinius teisės pažeidimus:

2013 m. balandžio 24 d., apie 17.12 val., prie namo Kaune, Savanorių pr. 144, vairavo automobilį „Ford Fiesta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti, pastatė automobilį ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių ženklų, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 155.5 punkto reikalavimus;

2013 m. gegužės 13 d., apie 13.44 val., Klaipėdos rajono savivaldybės kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 216,05 kilometre, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ji buvo atimta, o pasibaigus jos atėmimo laikotarpiui neįvykdė vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų, vairavo automobilį „Ford Fiesta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 81 km/h (±3 km/h paklaida) greičiu ir viršijo nustatytą greitį 28 km/h, tokiais veiksmais pažeidė KET 14, 135 punktų reikalavimus.

Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. atstovo advokato Ovidijaus Bujevičiaus apeliacinis skundas atmestas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis ir perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi R. R. atstovo advokato O. Bujevičiaus apeliacinis skundas patenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimas pakeistas:

panaikinta Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimo dalis, kuria R. R. nubaustas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį (dėl vairavimo 2014 m. balandžio 24 d.) bei 128 straipsnio 1 dalį (dėl vairavimo 2014 m. gegužės 13 d.) ir administracinė teisena jam nutraukta; vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinus nuobaudas, paskirtas pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį ir 124 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė nuobauda – 200 Lt (57,92 Eur) bauda. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 4 d. (turėtų būti – 14 d.) nutartį dėl ATPK 128 straipsnio 1 dalies ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: R. R. nubausti už pažeidimus, numatytus ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje, 57 Eur bauda, 128 straipsnio 1 dalyje – 15 parų administraciniu areštu, 124 straipsnio 3 dalyje – 57 Eur bauda, 128 straipsnio 1 dalyje – 15 parų administraciniu areštu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą paskirti 15 parų administracinio arešto.

Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartyje               Nr. ATP-15-593/2015 neištyrė ir nepašalino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodytų trūkumų dėl aplinkybės, ar R. R. nuo 2011 m. liepos 11 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą JAV, t. y. ar nuo šios dienos jis nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir ar apskritai R. R. turėjo objektyvią galimybę susigrąžinti ar gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, ir dėl to, kad nesant byloje dokumento originalo, dokumento tikrumas, jo turinys gali būti vertinamas ir pagal kopiją, tačiau ji turi būti nustatyta tvarka patvirtinta.

Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijai nekėlė abejonių tai, kad R. R. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas, nutartyje pažymėjęs Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies bei 24 straipsnio nuostatas, apeliacinį skundą atmetė nurodęs, „kad R. R. vairuotojo pažymėjimas Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo išduotas, kai jam Lietuvoje atėmus teisę vairuoti transporto priemones jis nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti, konstatuotina, kad jo turėtas ir byloje pateiktas (kopija) užsienio valstybėje išduotas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas nepripažįstamas ir todėl laikytina, kad jo veika apylinkės teismo pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį“.

Pareiškėjas teigia, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi pažeidė materialiąsias teisės normas taikydamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, kurioje reglamentuota, kokiu pagrindu ir kam kitoje šalyje išduoti vairuotojo pažymėjimai pripažįstami ir galioja Lietuvoje, 2012 m. kovo 27 d. šio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1943 (įsigaliojo nuo 2012 m. balandžio 7 d.) buvo papildyta: „Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje“. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui. Taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ III skyriuje reglamentuota vairuotojo pažymėjimų grąžinimo tvarka. Šio aprašo 16 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas pareiškėjui grąžinamas, jei pasibaigė ar buvo sutrumpintas teisės vairuoti atėmimo terminas ir pareiškėjas pateikė Aprašo 12 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygas. Pareiškėjo manymu, kadangi R. R. teisė vairuoti transporto priemones grąžinta nebuvo, tai jis administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai. Taigi Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 nutarimu tinkamai kvalifikavo R. R. inkriminuotą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. R. atsiliepimu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko prašymą prašo jį atmesti, nes Kauno apygardos teismas tinkamai taikė materialiąsias teisės normas.

Atsiliepime nurodoma, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalis numato, jog nustatytos formos dokumento nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. Pagal tą pačią nuostatą 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Jungtinės Amerikos Valstijos yra prisijungusios prie 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo, joje yra išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai. Jis (R. R. (R. R.) yra deklaravęs išvykimą į JAV, ten gyvena ir dirba. Jam 2014 m. gegužės 21 d. VĮ „Regitra“ išdavė pažymas Nr. (1.24)-24-800 ir (1.24)-24-801, kuriose nurodyta, kad prašymai dėl vairuotojų pažymėjimo išdavimo yra priimami iš Lietuvos Respublikos gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą arba įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, kad R. R. nuo 2011 m. liepos 11 d. yra deklaravęs gyvenamąja vietą JAV, todėl Lietuvos Respublikoje vairuotojo pažymėjimo išduoti negalima. Direktyvos 91/439 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad valstybių narių išduoti vairuotojo pažymėjimai yra abipusiai pripažįstami.

Atsiliepime teigiama, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos ATPK 128 straipsnio 1 dalies ir KET 14 punkto nuostatos yra tiesiogiai susijusios su R. R. teisės vairuoti transporto priemones JAV išduoto vairuotojo pažymėjimo pagrindu įgyvendinimu. Todėl aiškinant nacionalines teisės nuostatas, susijusias su Europos Sąjungos valstybės narės išduoto vairuotojo pažymėjimo pripažinimu Lietuvos Respublikoje, būtina atsižvelgti ir į Europos Sąjungos teisę bei Europos Sąjungos teisminių institucijų praktiką. Teismų pareiga aiškinti nacionalinę teisę atsižvelgiant į direktyvų nuostatas pagrįsta tuo, kad valstybės narės įpareigotos pasiekti direktyvoje numatytą tikslą. Šių pareigų vykdymą privalo užtikrinti visos šių valstybių narių valdžios institucijos, įskaitant ir teismus, jei tai priklauso jų jurisdikcijai (Teisingumo Teismo 1984 m. balandžio 10 d. prejudicinis sprendimas byloje von Colson ir Kamann (14/83), 26 p.). Nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinę teisę, nesvarbu, ar nuostatos priimtos prieš įsigaliojant direktyvai, ar po to, turi ją aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas (Teisingumo Teismo 1990 m. lapkričio 13 d. prejudicinis sprendimas byloje Marleasing (C 106/89), 8 p.).

Direktyvos 91/439 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis valstybių narių išduotų vairuotojo pažymėjimų abipusio pripažinimo principas buvo nustatytas visų pirma siekiant palengvinti kitoje nei vairavimo egzamino išlaikymo valstybėje narėje apsigyvenančių asmenų judėjimą (Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 19 d. prejudicinis sprendimas byloje Karl Schwarz (C-321/07), 74 p.). Ši nuostata valstybėms narėms nustato aiškią ir tikslią pareigą, kuri nepalieka jokios diskrecijos priimtinų priemonių klausimu (Teisingumo Teismo 1998 m. spalio 29 d. prejudicinis sprendimas byloje Awoyemi (C-230/97), 41, 43 p.). Tai reiškia, kad priimančioji valstybė narė negali taikyti jokių formalumų prieš pripažindama kitos valstybės narės išduotą vairuotojo pažymėjimą (Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus (C-246/00), 60 p.), tikrinti šioje direktyvoje numatytų išdavimo sąlygų laikymosi (Teisingumo Teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Kremer (C-340/05), 27 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nacionaliniuose teisės aktuose nėra aiškiai ir konkrečiai įtvirtintos teismo ar kitų kompetentingų institucijų teisės nepripažinti kitoje valstybėje narėje išduoto vairuotojo pažymėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2513/2010).

Darytina išvada, kad jis (R. R.), kuriam JAV 2013 m. balandžio 9 d. buvo išduotas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas ir 2013 m. liepos 2 d. JAV Ilinojaus valstijoje buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantys teisę vairuoti transporto priemones, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti B kategorijai priskirtas transporto priemones. Šias aplinkybes ištyrė Kauno apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-15-593/2015. Jo vairuotojo pažymėjimo originalas bei kopijos buvo pateikti teismo posėdyje Kauno apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-7467-825/2013; teisėjas Bronius Varsackis, matydamas JAV vairuotojo pažymėjimo originalą, prijungė prie administracinio teisės pažeidimo bylos šio dokumento kopiją. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų įrodymų, nenurodė naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti teismo procesą. R. R. yra pateikęs į bylą rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą JAV, kad Lietuvos Respublikos vairuotojų pažymėjimai yra išduodami tik Lietuvos Respublikos gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko prašymas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjo skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi, patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. atstovo advokato O. Bujevičiaus apeliacinį skundą, panaikinta Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimo dalis, kuria R. R. nubaustas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį (dėl vairavimo 2014 m. balandžio 24 d. neturint teisės vairuoti) bei 128 straipsnio 1 dalį (dėl vairavimo 2014 m. gegužės 13 d. neturint teisės vairuoti), ir administracinė teisena jam nutraukta. Administracinio teisės pažeidimo byla apeliacine tvarka išnagrinėta antrą kartą, po to, kai, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu atnaujinus R. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikino ankstesnę Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį ir bylą grąžino nagrinėti apygardos teismui, kadangi apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo R. R. atstovo apeliacinio skundo, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, taip padarė esminių proceso teisės (ATPK 256, 284, 30211 straipsniai) pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija šį sprendimą priėmė motyvuodama tuo, kad 1) apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, ar R. R., nuo 2011 m. liepos 11 d. deklaravęs gyvenamąją vietą JAV, apskritai turėjo objektyvią galimybę susigrąžinti ar gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, ir 2) teismas rėmėsi kaip tikru dokumentu R. R. atstovo pateikta R. R. vardu JAV 2013 m. balandžio 9 d. išduoto tarptautinio vairuotojo pažymėjimo kopija, kuri nustatyta tvarka nebuvo patvirtinta.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra ir laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Pagal ATPK 256, 257 straipsnių nuostatas administracinių teisės pažeidimų bylose aiškinantis, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje      Nr. 2AT-49-2014). Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad R. R. 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu buvo paskirta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 16 mėnesių (nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. kovo 24 d.), pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui jis nesusigrąžino teisės vairuoti ir pagal Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (patvirtinto vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418) 18 punkto nuostatas jo vairuotojo pažymėjimas, jam vairuojant automobilį 2013 m. balandžio 24 d. ir 2013 m. gegužės 13 d., buvo paskelbtas negaliojančiu. Šis teismas, įvertinęs bylos duomenis, vadovaudamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies, Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (patvirtintų vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328) (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. liepos 1 d.) 2 punkto nuostatomis, pagrįstai konstatavo, jog kadangi R. R. (R. R.) yra JAV pilietis, nuo 2011 m. liepos 11 d. deklaravo gyvenamąją vietą JAV, todėl jis neturėjo galimybių susigrąžinti ar gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, nes vairuotojo pažymėjimas išduodamas tik Lietuvos Respublikos gyventojui, deklaravusiam gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą (tai patvirtina ir valstybinės įmonės „Regitra“ 2014 m. gegužės 21 d. pažyma).

Tačiau pritartina pareiškėjui, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir nepašalino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodytų trūkumų dėl rėmimosi tinkamai nepatvirtintu dokumentu. Iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismas naujų įrodymų nerinko, įrodymų tyrimo neatliko, o apsiribodamas jau byloje surinktų duomenų vertinimu skundžiamoje nutartyje nurodė, jog neturi pagrindo abejoti R. R. policijos pareigūnams pateikto vairuotojo pažymėjimo tikrumu, nes iš policijos pareigūnų R. Kirvelaičio, G. Lauryno ir Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės V. Martišienės tarnybinių pranešimų matyti, kad pareigūnams R. R. pateikto vairuotojo pažymėjimo tikrumas abejonių nesukėlė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes (ATPK 256, 257 straipsniai), nepasinaudojo ATPK 3029 straipsnio 3 dalyje numatyta procesine galimybe rengti žodinį bylos nagrinėjimą ir išreikalauti papildomą medžiagą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. 2013 m. balandžio 24 d. padarius administracinį teisės pažeidimą jis pateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. R. vardu (T. 2, b. l. 3); 2013 m. rugsėjo 26 d. policijos pareigūnams sustabdžius R. R. vairuojamą automobilį jis pateikė užsienio valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą (T. 1, b. l. 4–5). Byloje yra šio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (anglų kalba) nepatvirtintos kopijos, iš kurių matyti, kad jis išduotas 2013 m. vasario 7 d. ir galioja iki 2014 m. spalio 15 d. (T. 1, b. l. 21, T. 2, b. l. 9), bei R. R. vardu išduoto tarptautinio vairuotojo pažymėjimo (anglų kalba) nepatvirtintos kopijos (T. 1, b. l. 22, T. 2, b. l. 10). Bylą nagrinėjant apylinkės teisme pagal R. R. atstovo prašymą prie bylos buvo pridėti R. R. (pagal JAV dokumentus – R. R.) vairavimo licencijų (komercinio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2013 m. balandžio 9 d.) patvirtinti vertimai (T. 2, b. l. 63–64, 67–71, 76), tačiau nėra duomenų dėl šių dokumentų kopijų atitikties originalams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui pateikto komercinio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje išdavimo data yra nurodyta 2012 m. balandžio 18 d., t. y. skiriasi nuo byloje esančiose vairuotojo pažymėjimo su analogiškais numeriu ir galiojimo pabaigos data kopijose nurodytos jo išdavimo datos (2013 m. vasario 7 d.). Taigi byloje yra trys R. R. vardu išduoto komercinio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, iš kurių vienoje (būtent toje, kurios vertimą R. R. atstovas pateikė pirmosios instancijos teismui) nurodyta kitokia šio pažymėjimo išdavimo data. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nesiaiškino, R. R. neapklausė (byla išnagrinėta jam nedalyvaujant). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal R. R. atstovo apeliacinį skundą, kuriame be kita ko buvo argumentuojama, jog R. R. (R. R.) JAV 2013-04-09 išduotas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas ir 2013-07-02 JAV Ilinojaus valstijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikė teisę vairuoti transporto priemones, minėto pažeidimo dėl neišsamaus reikšmingų bylai aplinkybių ištyrimo neištaisė. Pažymėtina, kad JAV tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai išduodami tik kartu su galiojančiais vienos iš 50 valstijų išduotų vairuotojo pažymėjimų (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-252-626/2011). Apeliacinės instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių nustatyti R. R. pateikto komercinio vairuotojo pažymėjimo tikrumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad in dubio pro reo principu vadovautis ir visus neaiškumus aiškinti trauktino administracinėn atsakomybėn asmens naudai galima tik tada, kai maksimaliai išnaudotos visos procesinės galimybės šiems neaiškumams pašalinti.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, tinkamai nepatikrino priimto nutarimo pagrįstumo ir taip padarė esminį proceso teisės – ATPK 256, 257, 30211 straipsnių nuostatų – pažeidimą (ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tai yra pagrindas panaikinti apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Teisėjai                                                                                                           Olegas Fedosiukas

                                                                                                                       Aurelijus Gutauskas

                                                                                                                       Viktoras Aidukas