Civilinė byla Nr. e2-1007-1163/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11443-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.; 1.2.5.7.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 9 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Zita Lekečinskienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Augustaitienei,
dalyvaujant ieškovui T. Z. ir jo atstovui advokatui Ramūnui Mitkui,
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aconitum“ atstovei advokatei Laurai Daumantaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aconitum“ dėl turtinės ir neturtinės skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Vičiūnai ir Ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Vyčio komisarai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas ieškovo T. Z. (toliau – ieškovas) ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Aconitum“ (toliau – atsakovė) 186,80 Eur turtinę žalą, 5 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. I, b. l. 7).
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dirbdamas pagal darbo sutartį UAB ,,Vičiūnai ir ko“ vairuotoju- ekspeditoriumi, 2023 m. kovo 3 d. krovininiu automobiliu privalėjo pristatyti prekes UAB „Aconitum“ adresu (duomenys neskelbtini). Prekes šiuo adresu vežė pirmą kartą. UAB „Aconitum“ teritorija yra kampiniame sklype(duomenys neskelbtini) sankryžoje. Atvykęs apie 13.20 val., sustojo prie UAB „Aconitum“ vartų iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Šie vartai buvo uždaryti, už jų buvo sargo namelis. Išlipus iš automobilio, sargas jo nepasitiko, taip pat įmonės teritorijoje nesimatė ir jokių kitų asmenų. Tuomet automobiliu įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė pilnai atidarytus vartus iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, sustojo priešingoje gatvės pusėje ir pradėjo ieškoti UAB „Aconitum“ darbuotojo, galinčio parodyti kur važiuoti, kad galėtų iškrauti prekes. Pristatomos prekės buvo tokio dydžio ir supakuotos taip, kad jas buvo galima iškrauti tik su pakrovėju. Įėjus pro atidarytus vartus iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, įmonės teritorijos tolumoje pastebėtas asmuo mostelėjo ranka į rampos pusę, leisdamas suprasti, kad ieškovas turėtų privažiuoti prie rampos. Ieškovas įvažiavo į UAB „Aconitum“ teritoriją pro atidarytus vartus iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, privažiavo prie rampos, nuspaudė prie rampos esantį skambutį, tačiau niekas nepriėjo. Todėl jis buvo priverstas toliau ieškoti UAB „Aconitum“ atsakingų asmenų, galinčių priimti prekes. Jis ėjo aplink pastatą ieškodamas darbuotojų. Patraukus arčiausiai buvusias dvejas duris, jos buvo užrakintos, einant prie tolimesnių (trečių) durų, ieškovą staiga užpuolė didelis agresyvus šuo ir sužalojo įkąsdamas kelis kartus į koją. Patenkant pro vartus iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, įspėjamoji lentelė apie šunį negalėjo būti matoma, nes UAB „Aconitum“ vartai iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės buvo pilnai atidaryti (prigludę prie tvoros), taigi, įspėjamoji lentelė kartu su vartais buvo nusukta į priešingą pusę. Dėl šuns įkandimo ieškovas buvo ilgą laiką gydomas – turėjo vykti žaizdos perrišimams. Šuns įkandimai buvo itin gilūs ir skausmingi. Ieškovas 2024 m. liepos 5 d. siuntė atsakovei reikalavimą-ikiteisminę pretenziją, kuria prašė iki 2024 m. liepos 29 d. sumokėti 5 186,80 Eur žalai atlyginti (5 000 Eur neturtinei ir 186,80 Eur turtinei). Atsakovė 2024 m. liepos 29 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad su reikalavimu-ikiteismine pretenzija nesutinka (el. b. I, b. l. 1-7).
3. Atsakovė UAB „Aconitum“ pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad pirma, UAB „Aconitum“ nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Remiantis ieškinyje pateikiamais argumentais, T. Z. turėtų patikslinti savo ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo, kadangi bylos faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo analizė leidžia teigti, jog ieškinys nukreiptas į netinkamą atsakovę – bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nėra šuns savininkė. Antra, UAB „Aconitum“ laikėsi visų būtinų saugaus šuns laikymo priemonių: teritorijos vartai buvo pažymėti įspėjamaisiais ženklais apie įmonės teritorijoje esantį šunį, šuo buvo pririštas prie būdos, jo judėdamas buvo apribotas tam tikroje teritorijoje. Bet kuris asmuo, patekdamas į teritoriją, galėjo matyti įspėjamuosius ženklus, todėl privalėjo laikytis atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų. Ieškovas veikė neapdairiai, nerūpestingai, neatidžiai ir neatsargiai, tai ir lėmė sužalojimą. Tokiu atveju, kai konstatuojama, kad nukentėjęs asmuo elgėsi itin neatsargiai ar tyčia pažeidė saugumo taisykles, civilinė atsakomybė už kilusią žalą negali būti taikoma. Ir trečia, UAB „Vičiūnai ir ko“ turėjo užtikrinti, kad ieškovui būtų suteiktos instrukcijos apie elgesio taisykles UAB „Aconitum“ teritorijoje. Darbdavys buvo atsakingas už tai, kad ieškovas būtų tinkamai informuotas apie atsakovės teritorijos specifiką bei galimus pavojus, susijusius su šunimi ir kitomis apsaugos priemonėmis. Taip pat darbdavio pareiga buvo tinkamai koordinuoti krovinio pristatymo procesą su UAB „Aconitum“, kad būtų išvengta saugumo taisyklių pažeidimų (el. b. I, b. l. 36-41).
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovo ieškinys nėra pagrįstas, juo nėra tinkamai įrodytos visos sąlygos, kurios yra būtinos siekiant, jog kiltų civilinė atsakomybė bei ieškovui būtų priteista jo prašoma turtinė bei neturtinė žala. Ieškovo ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės yra pateikiamos iškreiptai, visiškai neatsižvelgiant į paties ieškovo veiksmų neatsargumą ir aplaidumą. R. B. yra (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 18 d. ji įsigijo Tibeto mastifų veislės šunį. Auginant šunį tapo aišku, jog šios veislės šuns auginimas jai yra per sudėtingas, tad buvo nuspręsta šunį toliau auginti bei laikyti kitur, didesnėje erdvėje. R. B. šuns laikymui pasirinko atsakovės teritoriją, esančią adresu: (duomenys neskelbtini) Kadangi šuns auginimas bei laikymas atsakovės teritorijoje atrodė tinkamas tiek šuns gerovei, tiek atsakovėje dirbantiems darbuotojams, nebuvo jokio poreikio ar pagrindo šuniui kelti stresą bei jį perkelti į kitą vietą, tad šuo ir toliau liko atsakovės teritorijoje. Ji, kaip šuns savininkė, užtikrino visas numatytas bei reikalaujamas sąlygas bei atsargumo priemones, kurios yra numatytos auginant bei laikant šunį. Užtikrino, jog atsakovės teritorijoje, prie galimų įėjimų (priekinių ir galinių vartų) būtų įrengti įspėjamieji ženklai, įspėjantys apie šuns laikymą, užtikrino, jog privati teritorija, kurioje yra laikomas šuo, būtų aptverta, o pats šuo – pririštas. Pažymėta, jog šuo buvo laikomas privačioje teritorijoje į kurią patekimas yra ribojamas – į atsakovės teritoriją galima patekti tik turint leidimą ar palydą. Šuo visą jo laikymo laikotarpį buvo draugiškas, jokių panašaus pobūdžio incidentų, kuomet šuo taptų agresyvus ar bandytų sužaloti žmones, nėra buvę. Šuo buvo laikomas tinkamai, bei taip, kad jo laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei ir nuosavybei. Nukentėjęs asmuo elgėsi itin neatsargiai arba tyčia pažeidė saugumo taisykles, todėl civilinė atsakomybė už kilusią žalą negali būti taikoma (el. b. I, b. l. 162-166).
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vyčio komisarai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. I, b. l. 105-109).
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vičiūnai ir Ko“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalyje numatyta tvarka.
8. Teismo posėdžio metu ieškovas T. Z. palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad prekes šiuo adresu vežė pirmą kartą; įvažiavo į atsakovės teritoriją pro atidarytus vartus iš gatvės pusės, privažiavo prie rampos, tačiau niekas jo nepasitiko, todėl buvo priverstas ieškoti atsakovės atsakingų asmenų, galinčių priimti prekes; ėjo aplink pastatą ieškodamas darbuotojų; užpuolė didelis agresyvus šuo ir sužalojo įkąsdamas kelis kartus į koją; dėl šuns įkandimo buvo ilgą laiką gydomas; įkandimai buvo itin gilūs ir skausmingi; blauzdoje liko du randai, kurie išliks visą gyvenimą, išsivystė šunų baimės bei netikrumo jausmas.
9. Teismo posėdžio metu ieškovo T. Z. atstovas advokatas Ramūnas Mitkus teisiniais argumentais pagrindė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad atsakovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; vartai buvo atidaryti, į teritoriją galėjo patekti bet koks pašalinis asmuo; šuo buvo be antsnukio, ko pa sekoje jis įkando ir sužalojo ieškovą; ieškovas negalėjo matyti šuns lentelės ant vartų, nes vartai buvo atidaryti; atsakovė buvo faktinė šuns šeimininkė (gyvūno laikytoja), todėl turi atsakyti.
10. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Aconitum“ atstovė advokatė Laura Daumantaitė teisiniais argumentais pagrindė nesutikimo su ieškiniu motyvus nurodytus atsiliepime ieškinį. Paaiškino, kad ieškinys pateiktas netinkamam atsakovei; atsakovė laikėsi visų būtinų saugaus šuns laikymo priemonių, teritorijos vartai buvo pažymėti įspėjamaisiais ženklais apie įmonės teritorijoje esantį šunį, šuo buvo pririštas prie būdos, jo judėdamas buvo apribotas tam tikroje teritorijoje; ieškovas privalėjo laikytis atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų.
11. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. B., UAB „Vičiūnai ir Ko“, UAB „Vyčio komisarai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius į teismo posėdį, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės, neatvyko. Apie posėdį jiems buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Byla išnagrinėta nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų (CPK 247 straipsnio 1 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 18 d. R. B. įsigijo Tibeto mastifų veislės šunį, kurį nutarė auginti bei laikyti atsakovės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (el. b. I, b. l. 128).
13. Ieškovas, dirbdamas pagal darbo sutartį UAB ,,Vičiūnai ir ko“ vairuotoju- ekspeditoriumi, 2023 m. kovo 3 d. krovininiu automobiliu privalėjo pristatyti prekes UAB „Aconitum“ adresu (duomenys neskelbtini).
14. Iš atsakovės pateikto vaizdo įrašo matyti, kad ieškovas, 2023 m. kovo 3 d. apie 13.20 val., atvykęs prie UAB „Aconitum“ pagrindinių vartų, ant kurių yra ženklas apie įmonės teritorijoje esantį šunį, (duomenys neskelbtini)g., nesustojo. Ieškovas, pasukęs į (duomenys neskelbtini) g., pamatė visiškai atidarytus vartus į atsakovės teritoriją. Ieškovas sustojo priešingoje gatvės pusėje, išlipo iš transporto priemonės ir nuėjo prie šalia esančios įmonės sargų būdelės. Ieškovas įvažiavo į UAB „Aconitum“ teritoriją pro atidarytus vartus iš (duomenys neskelbtini) pusės. Matyti, kad ieškovas vaikšto po UAB „Aconitum“ teritoriją. Einant aplink pastatą, jį staiga užpuolė didelis šuo ir jam įkando.
15. Vaizdo įrašas patvirtina, kad patenkant pro atidarytus vartus iš (duomenys neskelbtini) pusės, įspėjamoji lentelė apie šunį nėra matoma – matyti tik jos nugarinė balta pusė (el. b. I, b. l. 8).
16. Iš 2025 m. vasario 13 d. AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos informacijos Nr. 4328439-1312483 matyti, kad draudimas šio įvykio nepripažino draudiminiu ir ieškovas negavo draudimo išmokos dėl šuns sužalojimo. Šiame atsakyme yra nurodyta „UAB „Aconitum“ teritorijoje įmonei priklausantis šuo, atliekantis sargo funkcijas ir pririštas prie grandinės, apkandžiojo nukentėjusį asmenį. Jokių draudėjos, kaip fizinio asmens, veiksmų, turėjusių įtakos žalos padarymui nenustatyta, todėl yra pagrindas teigti, jog draudėjai civilinė atsakomybė nekyla ir mokėti draudimo išmokos neturime pagrindo“ (el. b. I, b. l. 172).
17. 2023 m. gegužės 26 d. UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ išrašas patvirtina, kad 2023 m. kovo 3 d. ieškovui buvo susiūta žaizda, atsiradusi dėl gyvūno įkandimo. Diagnozuota šlaunies žaizda, blauzdos dauginės žaizdos. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina nurodytas aplinkybes (el. b. I, b. l. 11-14). Ieškovas vyko į procedūrinius kabinetus žaizdos gydymui bei perrišimams dvidešimt keturis kartus. Išraše užfiksuota, jog dešine koja gali minti nepilnu krūviu, dešinioji blauzda patinusi, joje dvi žaizdos yra su daline epitelizacija (el. b. I, b. l. 9).
18. Ieškovas atsakovei pateikė 2024 m. liepos 5 d. reikalavimą-ikiteisminę pretenziją, kuria prašė iki 2024 m. liepos 29 d. sumokėti 5 186,80 Eur žalai atlyginti (5000 Eur neturtinei ir 186,80 Eur turtinei). Atsakovė 2024 m. liepos 29 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad su ieškovo reikalavimu-ikiteismine pretenzija nesutinka (el. b. I, b. l. 15-24).
19. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovui dėl atsakovės teritorijoje esančio šuns įkandimo.
Dėl tinkamo atsakovo
20. Byloje kilo klausimas, ar UAB „Aconitum“ yra tinkama atsakovė byloje, nes ji nėra šuns, įkandusio ieškovui, savininkė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šuns Tibeto mastifo savininkė yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B. (el. b. I, b. l. 128). R. B. yra (duomenys neskelbtini).
21. Ieškovas nurodė, kad atsakovė buvo faktinė šuns šeimininkė (gyvūno laikytoja), todėl turi atsakyti.
22. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys pateiktas netinkamam atsakovei, kadangi ji nėra šuns savininkė.
23. Pagal Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą (toliau – GGAĮ) gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.
24. Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklėse patvirtintose Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094 (toliau – Taisyklės) numatyta, kad atsakingas asmuo – fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuriam gyvūno savininkas laikinai patikėjo gyvūno laikymą ir priežiūrą.
25. Tiek GGAĮ, tiek ir Taisyklėse nurodyta, kad gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai; gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas; gyvūno laikymas – gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas, nuolatiniu rūpinimusi gyvūnu, užtikrinant jo laikymą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą tiek gyvūnų gerovės, tiek visuomenės saugumo srityse, tiek bendraujant su įstatymo vykdymą kontroliuojančiais pareigūnais ir vykdant jų nurodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gyvūno laikytojo sąvoka apima ne tik gyvūno savininką, bet ir asmenį, kuris atlygintinai ar neatlygintinai laiko gyvūną. Gyvūnų laikytojų teisės ir pareigos nurodytos GGAĮ 20 straipsnyje.
26. Remiantis šiais teisės aktais, gyvūno laikytojo statusas yra siejamas arba su nuosavybės teise į gyvūną, arba su jo laikymu.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad šuo priklauso trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. B., kuri yra (duomenys neskelbtini). Ji 2016 m. balandžio 18 d. įsigijo Tibeto mastifų veislės šunį. R. B. nurodė, kad auginant šunį tapo aišku, jog šios veislės šuns auginimas yra jai per sudėtingas, tad buvo nuspręsta šunį toliau auginti bei laikyti kitur, didesnėje erdvėje, tad R. B. šuns laikymui pasirinko atsakovės teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini).
28. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvykusio įvykio metu atsakovė buvo faktinė šuns šeimininkė (gyvūno laikytoja), nes savo sąmoningais veiksmais prisiėmė pareigą pasirūpinti šuns fizine ir psichine gerove, o tai kartu suponavo jos pareigą užtikrinti, kad šuo nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai. Apibendrinant tai kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad pareikštas ieškinys yra tinkamai atsakovei.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės
29. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
30. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 35 punktą).
31. CK 4.41 straipsnyje reglamentuota, kad gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų.
32. Teismas taip pat pažymi, kad faktiniam gyvūnų laikytojui kaip ir savininkui privalu laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų.
33. GGAĮ 20 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktuose nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
34. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės; savininko (valdytojo) atsakomybė pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį už atsiradusią žalą yra preziumuojama, t. y. gyvūnų savininkas atsako be kaltės. Tuo tarpu CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo privalo atlyginti padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
35. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos dėl kurių atsakovės deliktinė atsakomybė gali būti konstatuojama. Tokią išvadą teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.
36. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Gyvūnų laikymą visų Lietuvos Respublikų savivaldybių teritorijose reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintas Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas, pagal kurį matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti. Teismas taip pat pažymi, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad įspėjamoji lentelė apie šunį kartu su vartais buvo nusisukusi į priešingą pusę ir jos nesimatė, vartai buvo atidaryti ir į jos teritoriją laisvai galėjo patekti bet koks pašalinis asmuo. Nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovas nebuvo tinkamai įspėtas apie jos teritorijoje esantį šunį ir egzistuojantį pavojų.
37. Atsakovė teigė, kad ieškovas pats nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas, kadangi įspėjamas ženklas apie šunį buvo ant vartų.
38. Aplinkybė, kad ieškovas įvažiavo į atsakovės teritoriją pro atvertus vartus, ieškodamas kur iškrauti prekes, neatleidžia gyvūnų savininko nuo pareigos tinkamai laikyti gyvūnus, kurie nekeltų grėsmės kitiems asmenims. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju saugumas nebuvo pakankamai užtikrintas.
39. Dėl žalos (CK 6.249 straipsnis): į bylą pateikti įrodymai – ieškovo kojos nuotraukos, medicininiai duomenys, ieškovo paaiškinimai – patvirtina, kad ieškovo dešinė blauzda buvo sužalota. Jam buvo atlikta skausminga operacija - atvertos, drenuotos žaizdos, 24 kartus vyko į procedūrinius kabinetus žaizdos perrišimams, gydymas truko 85 dienas.
40. Dėl priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Medicininiai duomenys patvirtina, kad ieškovo sužalojimai yra trauminės kilmės – sąlygoti gyvūno (šuns) įkandimų. Ieškovo fizinis kontaktas su šunimi įvyko tą pačią dieną, kai atsirado ieškovo kojos sužalojimai. Ieškovo dešinės blauzdos sužalojimai yra sąlygoti būtent atsakovės šuns įkandimo.
41. Šiuo atveju atsakomybė kyla be kaltės, tačiau teismas pažymi, kad į bylą pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašas patvirtina, kad šuo buvo laikomas ne voljere. Vaizdo įraše, pateiktame atsakovės, matyti, kaip šuo staiga griebia ieškovo koją. Šios aplinkybės atskleidžia didelį atsakovės nerūpestingumą ir neatsargumą.
42. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).
43. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė aplinkybių, jog žala galėjo atsirasti dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Vaizdo įrašas nepatvirtina ieškovo tyčinio, smurtinio elgesio šuns atžvilgiu, t. y. nepatvirtina, kad ieškovas eitų link šuns bandydamas šunį provokuoti.
44. Bylos duomenimis atsakovė neužtikrino, jog jai priklausantis šuo neužpultų ieškovo, todėl ieškovui atsiradusias neigiamas pasekmes lėmė išimtinai atsakovės neteisėti veiksmai, nesilaikant GGAĮ nuostatų. Atsakovė neužtikrino, kad jos šuo butų laikomas tokiomis sąlygomis, kad nepridarytų žalos kitam asmeniui. Teismas pažymi, kad gyvūno savininkas privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai bei rūpintis tinkama priežiūra visą laiką. Atsakovė, kaip šuns savininkė (laikytoja), yra atsakinga už šuns, įkandusio ieškovui, padarytą žalą. Minėta, jog byloje nėra įrodyta, kad ieškovas pats elgėsi nerūpestingai ar nusikalstamai, ar kad jo elgesys turėjo įtakos žalos atsiradimui.
45. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju yra įrodytos visos būtinosios atsakovės atsakomybei atsirasti sąlygos.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
46. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 186,80 Eur turtinę žalą.
47. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
48. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
49. Ieškovas teismui pateikė tiek jo turtinę žalą (t. y. patirta žala dėl sugadintų drabužių (el. b. I, b. l. 25, 26) ir transportui į gydymo įstaigas) patvirtinančius įrodymus, tiek atitinkamus paskaičiavimus. Nors atsakovė kvestionuoja pastaruosius, tačiau teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus paskaičiavimus, nei jų atlikimo metodikos.
50. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl yra tenkinamas pilna apimtimi.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
51. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala tai yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
53. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
54. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinę žalą. Šuns įkandimai ir dėl to patirti sveikatos sutrikdymai paprastai būna labai skausmingi, žaizdos sunkiai gyja. Dėl sužalojimų ieškovas nurodė patyręs didėlį skausmą, nes šuns įkandimai buvo labai gilūs; neigiamus išgyvenimus; stresą; blauzdoje liko du dideli randai visam gyvenimui, fizinius nepatogumus jaučiasi iki šiol, nes žaizdų vietos yra labai jautrios; buvo atlikta itin skausminga operacija - atvertos, drenuotos žaizdos; 24 kartus vyko į procedūrinius kabinetus žaizdos perrišimams, gydymas truko 85 dienas; išliko didžiulė baimė šunims; pamačius bent kiek didesnius šunis, atsirado psichologinė baimė, verčianti juos apeiti dideliu atstumu, ko iki įkandimo niekada nebuvo; po sužalojimo padidėjo bendras nerimas, kuris nebuvo būdingas anksčiau; jaučia didelį psichologinį diskomfortą dėvėdamas trumpas kelnes (šortus) ar būdamas paplūdimį, nes sužalojimo vietos yra labai aiškiai matomos ir bus matomos visą gyvenimą; dėl matomų įkandimo vietų dažnai yra klausinėjamas aplinkinių kas atsitiko, o tai sukelia nemalonius prisiminimus apie įkandimą.
55. Atsakovė su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka – ji ginčija tiek žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad už nesunkų sveikatos sutrikdymą be didelių išliekamų reiškinių priteisiama neturtinė žala yra nuo 300 Eur iki 1 500 Eur. Ieškovo prašoma 5 000 Eur suma neatitinka teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžio sumos tokio tipo bylose. Ieškovas privalėjo laikytis atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, tačiau jis veikė neapdairiai, nerūpestingai, neatidžiai ir neatsargiai, tai ir lėmė sužalojimą, dėl kurio atsakovė neatsakinga.
56. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė vidiniu nerimu dėl nesiliaujančio kojos skausmo, mėlynavimo, taip pat dėl sunkiai gyjančių žaizdų, skausmingų medicininių procedūrų (atvertos, drenuotos žaizdos, žaizdų perrišimų, gydymo, trukusio aštuoniasdešimt penkias dienas). Po sužalojimo blauzdoje liko du randai, kurie išliks visą gyvenimą, jam išsivystė šunų baimės bei netikrumo jausmas.
57. Įvertinęs ieškovo prašomą priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydį, teismas sprendžia, kad jis yra pagrįstas iš dalies.
58. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).
59. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teismas, vertindamas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
60. Be to, nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 49 punktas).
61. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurio gydymas truko aštuoniasdešimt penkias dienas. Dėl patirtos traumos ieškovas dvidešimt keturis kartus lankėsi gydymo įstaigose. Nėra abejonių, kad dėl patirtos traumos ir pakankamai ilgo gydymosi laikotarpio ieškovas patyrė fizinį skausmą ir dvasinius bei emocinius išgyvenimus, kurie atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, todėl jis įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
62. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgdamas į pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat vertina ir kitus teisės aktus, kuriuose nustatyti preliminarūs (rekomendaciniai) tokios žalos dydžiai (pvz., Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, kurių 4.2.2 punkte nustatytas iki 5 MMA dydis, kai nesunkaus sveikatos sutrikdymo laikotarpis trunka nuo 1 iki 3 mėnesių).
63. Ieškovo patirti sveikatos sutrikimai nėra sunkūs, nėra duomenų apie ilgalaikius ieškovo sveikatos sutrikimo padarinius ateityje, šuns įkandimo randai užgijo ir nėra nustatyta kad ieškovui keltu didelį diskomfortą.
64. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, taip pat taikydamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgdamas į ieškovo amžių, jo sužalojimų laipsnį, pobūdį ir gydymo trukmę, į liekamuosius traumos reiškinius, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti ieškovui 3 000 Eur neturtinės žalos (Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-196-413/2023).
65. Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
66. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
67. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
68. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018 konstatuota, kad taikant bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, t. y. skirstant bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys), ieškovas turėtų teisę gauti labai mažos bylinėjimosi išlaidų dalies kompensaciją, nes apskritai yra patenkinta nedidelė jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis. Teisėjų kolegija šioje byloje nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal bendrąsias taisykles, atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 7 dalis), todėl priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nukrypdama nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018, 47 punktas).
69. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021, 51 punktas; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021, 35 punktas).
70. Kasacinis teismas, siekdamas suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).
71. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 950 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (el. b. I, b. l. 175-184). Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 246,57 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (el. b. I, b. l. 188-195).
72. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis – sudaryti sąlygas savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, kad galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios procesinės teisės ir pareigos kaip ir bylos šalims, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims.
73. Nagrinėjamu atveju, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Vyčio komisarai“ ir R. B. buvo atsakovės pusėje. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Vyčio komisarai“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 605 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (el. b. I, b. l. 124, 125), o trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. B. bylinėjimosi išlaidas sudaro 290,40 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (el. b. I, b. l. 196-200). Kiti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Vičiūnai ir Ko“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
74. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 186,80 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 186,80 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas visiškai, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas tik iš dalies.
75. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės tenkintas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinis teismas pažymėjo, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ne visą ieškovo prašytą neturtinės žalos atlyginimo sumą, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ginčijo tik galimybę priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o ne jo dydį. Be to, kaip minėta, asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes šį dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Vadinasi, ieškovas iš esmės neturi galimybių iš anksto tiksliai įvertinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį ir jį nurodyti teismui. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad neturtinę žalą yra sunku iš anksto įvertinti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10).
76. Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad laikyti ieškovą iš dalies pralaimėjusiu bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai jo nuomonė dėl patirtos neturtinės žalos dydžio nesutapo su teismo pateiktu įvertinimu, šiuo konkrečiu atveju būtų neteisinga. Vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad ieškovas iš esmės laimėjo bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, todėl atsakovės argumentas, jog ieškovo ieškinys tenkintas ne visiškai ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti mažinamas, atmestinas kaip nepagrįstas.
77. Įvertinus, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, kad reikalavimas dėl turtinės žalos patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos ieškovo patirtos 950 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „Vyčio komisarai“ ir R. B. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetami.
78. Patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už ieškinio parengimą, atsiliepimo, dalyvavimą teismo posėdyje priteistinų išlaidų sumų.
79. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl valstybei iš atsakovės priteisiamas 72 Eur mokėtinas žyminis mokestis (3 186,80 Eur × 0,03 proc. x 0,75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
80. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi tokios išlaidos nesusidarė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo T. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aconitum“ dėl turtinės ir neturtinės skolos priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aconitum“, juridinio asmens kodas 135554131, 186,80 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų 80 ct) turtinės žalos atlyginimą, 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aconitum“, juridinio asmens kodas 135554131, 72 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Zita Lekečinskienė