Baudžiamoji byla Nr. 1-335-870/2012
Proceso Nr. 1-18-1-01610-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.3.
(S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,
sekretoriaujant Laurai Rimšaitei, Živilei Vološinienei,
dalyvaujant prokurorei R. N.,
gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,
nukentėjusiajai J. B.,
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, pensininkas, išsiskyręs, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
N u s t a t ė :
J. B. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent jis 2011-09-15 apie 11.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su žmona J. B., laikydamas ją už dešinės rankos alkūnės, 1 (vieną) kartą stikliniu buteliu sudavė nukentėjusiajai J. B. į nosį, po ko tuo pačiu buteliu 1 (vieną) kartą sudavė į kairį paakį ir 1 (vieną) kartą į kairįjį skruostą, po ko ne mažiau kaip 2 (du) kartus tuo pačiu buteliu sudavė nukentėjusiajai J. B. į kairįjį šoną, ko pasėkoje nukentėjusiajai J. B. buvo padarytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, žastuose, krūtinės ląstos kairėje pusėje, žaizdelė nosies šaknies srityje, nosies kaulų lūžis, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžio, tokiu būdu nesunkiai sužalojo savo šeimos narį - žmoną J. B. (2011-09-15 jie dar buvo neišsiskyrę).
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. B. iš pradžių kaltės nepripažino, tačiau apklausus teismo posėdyje liudytojus kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad dėl smūgių sudavimo prisipažįsta visiškai ir dėl to gailisi. Į kur sudavė pasakyti negali, kažkur prie nosies, jam atrodo, kad į šoną nemušė nors gal ir galėjo būti taip, kaip parašyta kaltinamajame akte. Jis paaiškino, kad minimą dieną atvažiavo į namus, adresu Mažvydo g. 11-18, Vilniuje kaip visada apie 9 val. pasiimti daiktų, ilgai skambino prie durų, J. B. jam neatidarė durų. Kai ji atidarė duris, jis jai papriekaištavo. Prie durų, prie spintos stovėjo maža kėdutė, ji ją paėmė ir dėjo jam per galvą. Neatsimena kaip ten viskas susiklostė, bet jis supyko stvėrė prie durų stovėjusį kažkokį butelį ir trenkė juo J. B.. Tiksliai nežino, bet pataikė kažkur ties akimi. Po to išėjo ir nuvažiavo į sodą. Apgailestauja kas įvyko, atsiprašo nukentėjusiosios.
Ikiteisminio tyrimo metu J. B. savo kaltės nepripažino (b. l. 76, 82).
Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji J. B. paaiškino, kad atėjo Josifas, šį kartą ji nakčiai užtraukė durų užraktą sklendę, kad nebūtų galima atidaryti iš lauko pusės durų su raktu. Ji išgirdo išgirdo kažką beldžiantis. Josifas prieš tai buvo atėjęs rūbų paimti, ji ligonį maudė. Josifas ją vadino visaip „sterva“ ir panašiai. Ji jo klausė, ko jis taip dažnai ateina, jis atsakė, kad kiek nori, tiek ir eis. Jis paėmė bonką ir trenkė jai į tarpuakį. Butelis, kuriuo jai vyras trenkė buvo nuo aliejaus, stiklinis, 1 litro talpos. Josifas sakė, kad taip nori užmušti ją ir pradėjo daužyti į šonkaulius. Į kairės pusės šonkaulius vyras jai sudavė 3 ar 4 smūgius. Tuo pačiu aliejaus buteliu sudavė jai į šoną. Vyras laikė ją už kairės rankos ir mušė. Ji sakė: “Juozai, ką tu darai?”. Tada jis iš maišo ištraukė purviną sauskelnę ir jai pradėjo per tarpuakį trinti, jai labai skaudėjo, ji mažą kėdutę paėmė, puolė gintis. Ji norėjo paimti telefoną ir paskambinti, bet jis atėmė telefoną, viskas buvo aptaškyta krauju. Josifas jai sudavė į kairį paakį ir du kartus į kairį skruostą bei į kairį šoną. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Sutinka susitaikyti ir viską pabaigti.
Liudytojas V. T. teismo posėdyje pagarsinus jo parodymus, esančius b. l. 57 paaiškino, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji jam sakė, kad buvo suduota buteliu nuo aliejaus. Jam atrodo, kad matė tą butelį. Namuose buvo išverstos šiukšlės, pilna kraujo.
Liudytoja V. P. apklausta teismo posėdyje paaiškino, kad Juzefa yra jos teta. Jos su ja artimai bendrauja. 2011-09-15 viskas vyko ryte. Teta Juzefa jai paskambino labai susijaudinusi, pasakė, kad greitai atvažiuotų, nes jai reikia su greitąja medicinos pagalba išvažiuoti. Kai ji atvyko dėdės nebuvo, už stalo sėdėjo medicinos darbuotojai, teta buvo dideliame strese. Laiptinėje jau matė kraujo, kai įėjo į butą, pamatė išmėtytas šiukšles. Juzefa jai sakė, kad ją vyras sumušė, ji tuo metu maudė seserį, buvo užsidariusi buto duris iš vidaus, atėjęs Josifas buvo agresyviai nusiteikęs. Teta sakė, kad su buteliu ją mušė ir kumščiais daužė, net po dviejų dienų matėsi sužalojimai.
Liudytoja J. G. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sodo kaimynas. 2011-09-15 gerai atsimena, nes tą dieną važiavo namo po darbo pamainos Gariūnuose. Iš darbo grįžo į sodą, rado B., ten dar buvo kaimynė J. V.. Iš darbo grįžta apie 10 val., ar 10.30 val.
Liudytoja A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad ji nuo 2009 m. pabaigos įsigijo butą prie Juzefos, buvo kaimynai. Jų vieno kambario langas išėjo į J. B. buto terasą. Jo pabendraudavo. Kažkada susitiko, pasakė, kad su vyru susipyko, kad vyras išvažiavo, ją paliko, kad ji viena kaip pirštas, kad taip išsiskyrė nors ir neoficialiai. Tą dieną, kai nukentėjusioji atėjo į jos namus, pasiskambino, buvo taip, kad jos vaikas dar nemiegojo iki 2 val. dienos, tiksliau negali pasakyti. Jie tvarkė namus, siurbė. Nieko nesigirdėjo, bet kažkaip išgirdo, kad skambina į namus. Atidariusi pamatė sukruvintą kaimynę, kuri buvo šoko būsenoje, sakė, kad ją sumušė jos vyras ir kad jis pasiėmė telefoną, ir kad ji negali paskambinti, prašė iškviesti greitąją ir policiją. Tada ji iškvietė. Ji nuramino vaiką, pridėjo žaislų ir nubėgo pas kaimynę pasakyti, kad važiuoja greitoji ir policija. Durys buvo neužrakintos, šiek tiek praviros. Durys buvo nerakintos, ji užėjo, pamatė kraują ant žemės, visą koridoriaus suverstą vaizdą. Tą dieną J. B. nematė ir balso negirdėjo, veikė siurblys, kurio garsas viską nustelbė. Nukentėjusioji buvo susiėmusi už šono, už dešinio ar kairio pasakyti negali, buvo kruvinas veidas, iš nosies stambiais lašais bėgo kraujas. Atsakydama į teismo kalusimus paaiškino, kad jeigu žmogus šoko būsenoje atbėgo ir šaukia, kad ją vyras sumušė, tai matyt tiesa. Melagingų pasakojimų nėra iš jos girdėjusi.
Liudytojas P. D. teismo posėdyje paaiškino, kad nukentėjusiąją prisimena. Įvykis buvo Pilaitės mikrorajone. Iškvietimas buvo toks, kad vyras sumušė žmoną ir pasišalino iš įvykio vietos. Einant prie buto durų buvo matyti kraujo lašai. Ponia paaiškino, kad jos solidaus amžiaus vyras, kuris naktį praleido ne kartu su ja, o savo širdies drauge, atvyko pas ją, kilo konfliktas ir jis trenkė jai maždaug šampano dydžio buteliu per galvą.
Liudytojas Z. D. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis J. B. yra jo sodo kaimynas. 2011-09-15 įsiminė, nes tą dieną pradėjo sode lieti pamatus. Tą dieną pasiėmė iš darbo kažkur tarp 9 – 10 val. savo sugyventinę J. G., ji dirba Gariūnuose ir nuvažiavo į sodą. J. B. jam atrodo, kad jau buvo sode. Jie išgėrė kavos ir pradėjo lieti pamatus.
Iš byloje esančios Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvados Nr. G 2839/11 (01) matyti, kad J. B. padaryta: poodinės kraujosruvos akių vokuose, žastuose, krūtinės ląstos kairėje pusėje, žaizdelė nosie srities srityje, nosie kaulų lūžis, galimai aplinkybėsenurodytu laiku (2011-09-15) ir būdu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio (b. l. 13-14).
Iš 2011-09-19 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu M. Mažvydo g. 11-18, Vilniuje (b. l. 7-9).
Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2011-10-10 nukentėjusioji J. B. pateikė 1 fotonuotrauką, kurioje užfiksuota kaip ji atrodė po sumušimo (b. l. 21-22).
Iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo aprašymo (b. l. 50-54) matyti, kad 2011-09-15 11 val. 6 min.35 buvo skambinta į Bendrąjį pagalbos centrą iš telefono numerio 8-659-22125 ir kviesti policijos pareigūnai ir medicinos pagalba. Pranešta, kad vyras, adresu Mažvydo g. 11-18, Vilniuje sumušė moterį.
Iš tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad pagal WWW.maps.lt pateiktą informaciją atstumas tarp nukentėjusiosios namų, t. y. M.Mažvydo g. 11-18, Vilniuje ir Rastinėnų, Vilnaius rajonas yra 15,7 km. Kelionės trukmė 23 min. (b. l. 68-72).
Iš teismui pateikto 2012 m. gegužės 11 d. susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis J. B. ir nukentėjusioji J. B. susitaikė.
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma pareikštas kaltinimas J. B. visiškai pasitvirtino. Sveikatos sutrikdymą sudaro neteisėtas kito asmens sveikatos sutrikdymas. Tai pasireiškia pavojinga kito žmogaus sveikatai veika. Be to turi atsirasti padariniai, tai yra žmogaus sveikatos sutrikdymas, ir turi būti priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. J. B. nesunkiai sužalojo savo žmonos J. B. (tuo metu jie dar buvo santuokoje) sveikatą. Iš ištirtų įrodymų akivaizdu, kad visi sužalojimai buvo padaryti dėl fizinio-smurtinio poveikio į nukentėjusiosios kūną. Ir toks poveikis buvo padarytas neteisėtais smurtiniais J. B. veiksmais – dėl smūgių sudavimo J. B.. Būtent dėl suduoto smūgio ir atsirado nesunkus sveikatos sutrikdymas – nosies kaulų lūžis. Paminėtas poveikis buvo tyčinis – J. B. sąmoningai, veikdamas neapibrėžta netiesiogine tyčia padarė nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus. Pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, J. B. suvokė, kad jo veika sukels baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, tik nedetalizavo jų išraiškos laipsnio.
Teismo vertinimu, liudytojų J. G. ir Z. D. parodymai vertinami atsargiai, kadangi jie yra J. B. sodo, esančio Rastinėnuose kaimynai, jų santykiai yra geri ir jie stengiasi parodymus duoti palankius J. B.. Teismas abejoja, ar praėjus daugiau nei metams (įvykis buvo 2011-09-15) galima taip gerai prisiminti kuriuo laiku matė sode J. B.. Be to praėjus tokiam laikotarpui jie gali sąžiningai klysti nurodydami kada matė sode J. B..
Nukentėjusios J. B. parodymus teismas laiko nuosekliais ir patikimais, kadangi juos papildo kita byloje surinkta medžiaga bei liudytojų (kurie įvykio tiesiogiai nematė) parodymai.
Kaltinamojo J. B. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos interesams, baudžiamojoje byloje yra pareiškusi ieškinį Nr. 4474 dėl 128, 43 (vieno šimto dvidešimt aštuonių litų, keturiasdešimt trijų centų) Lt. turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kadangi nustatyta, jog J. B. sužalojo J. B., dėl ko pastaroji gydėsi, pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, jis pagrįstas (b. l. 30-32).
J. B. prokuroro nutarimu yra skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišbykti, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, be prokuroro, teismo leidimo neišvykti ir įpareigotas J. B. nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. B. (b. l. 77, 78). Paskelbus nuosprendį šios kardomosios priemonės panaikinamos.
Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Spręsdamas kaltinamojo J. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis J. B. nors ne iš karto, tačiau prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja J. B. susitaikė, jos atsiprašė, šiuo metu jie nutraukė santuoką, kartu negyvena, yra garbaus amžiaus, neteistas. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis J. B. kritiškai vertina padarytą nusikalstamą veiką ir stengiasi sušvelninti dėl jo nusikalstamos veikos kilusius padarinius. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis J. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis J. B. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Kaltinamasis J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.
BK IX skyriaus nuostatose numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos LR BK 67 str. 2 d. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į J. B. asmenybę, kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303, Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniais,
N u s p r e n d ė:
J. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-335-870/2012 J. B. nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p., 71 str., J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 litų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmokant nurodytą sumą į AB Bankas „Swedbank“ sąskaitą Nr. LT 267300010002455919.
Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš J. B. Valstybinei ligonių kasai 128 litus 43 centus nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Išaiškinti J. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti J. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Paskelbus nuosprendį panaikinti kaltinamajam J. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos be teismo leidimo, įpareigojimą nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. B..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.
Teisėja Virginija Liudvinavičienė