Civilinė byla Nr. 2A-1841-275/2012
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01510-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija 26.6.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Rožinis dramblys“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui UAB „Rožinis dramblys“ dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas J. J. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti atsakovo UAB „Rožinis dramblys“ 2009-09-04 laikraštyje „Vesti Šalči“ Nr. 69 (1136) korespondento Z. S. išspausdintoje publikacijoje „Jašiūnai - svalka otchodov“ paskelbtą žemiau nurodytą informaciją apie J. J. (tikra pavardė J. J.) neatitinkančią tikrovės, žeminančią J. J. garbę ir orumą: „trečiasis veikėjas – J. J. (tikra pavardė J. J.) nieko neapgavo. Tik neseniai daiktu, panašiu į pistoletą, grasino poilsiautojams, kurie atsitiktinai nusprendė išsikepti šašlykų jo miške“; paneigti straipsnyje nurodytą faktą: „dažnai matome jį per televizorių, kur jis mojuoja popierių šūsniu. Ten, jo žodžiais, parašyta, kad dėl UAB „Polivektris“ veiklos sergamumas kvėpavimo takų ligomis Jašiūnuose išaugo daugiau nei du kartus“ neatitinka tikrovės“ ir priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos. Reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „Rožinis dramblys“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos adekvačiu būdu išspausdinti paneigimą 2009-09-14 laikraštyje „Vesti Šalči“ Nr. 69 (1136) korespondento Z. S., išspausdintą publikaciją „Jašiūnai – svalka otchodov“ paskelbtą informaciją apie J. J. (tikra pavardė J. J.) yra įvykdytas, kadangi paneigimas yra išspausdintas 2010-02-23 laikraštyje ,,Vesti Šalči“ Nr. 14 (1185). Nurodė, kad šiuo metu yra pensininkas, tačiau garbingas žmogus. Ilgą laiką dirbo Vidaus reikalų sistemoje, ne kartą buvo paskatintas apdovanojimais. Nusipirkęs Vilniuje m. laikraštį „Vesti Šalči“ perskaitė straipsnį, kur jis buvo šmeižiamas. Apie tai, kad rašoma buvo apie jį, suprato iš vardo ir pavardės. Vėliau kreipėsi į laikraščio redakciją, kad būtų paneigta laikraštyje apie jį paskleista informacija ir jo būtų atsiprašyta, tačiau niekas į jo prašymus nereagavo. Kreipėsi su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos priteisimo. Po pirmo posėdžio laikraštyje ,,Vesti Šalči“ pasirodė straipsnis su atsiprašymu ir šiokiu tokiu pateiktos apšmeižiančios informacijos apie jį paneigimu. Dėl išspausdinto straipsnio pablogėjo jo sveikata, gulėjo ligoninėje dėl širdies veiklos sutrikimo. Atspausdinta informacija pakenkė jo reputacijai, pažemino jo garbę ir orumą, jam skambino buvę bendradarbiai ir teiravosi kuo jis užsiiminėja. Jašiūnuose gyvena ieškovo brolis P. J., kiti jo pažįstami, kurie klausinėjo apie nebūtus dalykus, kadangi ieškovas dažnai lankosi Jašiūnuose, tačiau jokios nuosavybės toje vietovėje neturi. Patirtus neturtinius praradimus įvertino 15 000 Lt. Paneigimas laikraštyje išspausdintas, tačiau UAB „Rožinis dramblys“ turi atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino UAB „Rožinis dramblys“ 2009-09-04 laikraštyje „Vesti Šalči“ Nr. 69 (1136) išspausdintoje publikacijoje „Jašiūnai - svalka otchodov“ korespondento Z. S. pateiktą informaciją apie J. J. neatitinkančia tikrovės, žeminančia J. J. garbę ir orumą. Priteisė iš UAB „Rožinis dramblys“ ieškovo J. J. naudai 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2 511,09 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad iš esančių byloje rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų matyti, jog ieškinyje nurodytose straipsniuose buvo parašyta apie ieškovą J. J. Informacija apie J. J. neatitinka tikrovės, šią aplinkybę pripažino UAB ,,Rožinis dramblys“ direktorius ir tretysis asmuo V. K., nurodydamas, kad turėjo omenyje P. J., o ne jo brolį J. J., nors paskutiniame teismo posėdyje nurodė, kad rašė apie neegzistuojantį asmenį. 2009-09-23 buvo atsisakyta paneigti apie J. J. paskelbtą informaciją ir jo atsiprašyti, motyvuojant, kad apie laikraščio „Vesti Šalči“ Nr. 69 (1136) straipsnyje nurodytus faktus gali patvirtinti liudytojai. 2010 m. laikraštyje „Vesti Šalči“ Nr. 14 vis gi atspausdintas paneigimas. Įstatymas nedraudžia kreiptis į teismą su ieškiniu dėl asmens garbės ir orumo gynimo dėl to, kad padaryta techninė klaida, tačiau iš teksto turinio galima indefikuoti asmenį. Be to, ieškovas kreipėsi į atsakovą laišku prašydamas paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovas turėjo galimybę patikrinti išspausdintos informacijos tikrumą iki ieškinio pareiškimo padavimo į teismą dienos. Teismas atsakovo argumento, kad straipsniuose buvo nurodytas ne tas asmuo (J. J.) dėl techninės klaidos, nevertino kaip aplinkybės galinčios atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, kadangi iš tolesniųjų atsakovo veiksmų, atsakymų ieškovui, atsiliepimų į ieškinį, publikacijos paneigimo, teismas padarė išvadą, jog atsakovas rašė apie J. J. ir pažemino jo garbę ir orumą, išspausdindamas informaciją, neatitinkančią tikrovės, sukėlė neigiamą nuomonę apie asmenį. Civilinio kodekso 2.24 str. 5 d. reglamentuoja klausimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš visuomenės informavimo priemonės, paskleidusios asmens reputaciją (garbę ir orumą) žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, jo elgesį po žinių paskelbimo, žinių paskleidimo būdą, formą, turinį, apimtį bei į neigiamą įtaką ieškovo profesinei veiklai. Konstatavo, kad straipsnis išspausdintas vieną kartą, ieškovo reikalavimas paneigti informaciją paskelbtas nebuvo, tačiau nagrinėjant bylą teisme atsakovas išspausdino paneigimą, laikraštis yra vietinės reikšmės. Ieškovas nepateikė įrodymų, turinčių priežastinį ryšį, kad dėl išspausdinto straipsnio sušlubavo pastarojo sveikata ir jis pateko į ligoninę. Teismas, įvertinęs surinktus civilinėje byloje įrodymus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais bei principu, kad asmuo gautų įstatymo leidžiamo dydžio piniginę kompensaciją, kuri būtų tinkamiausiu atlygiu už patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, padarė išvadą, kad 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti yra adekvati kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio praradimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Rožinis dramblys“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-12-06 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo, būdami proceso dalyviais, proceso metu paaiškino teismui, jog rašydamas straipsnį trečiasis asmuo turėjo omenyje ne ieškovą, J. J., o jo brolį - P. J., kuris atliko visus veiksmus, aprašytus straipsnyje. Teismas šiuos atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus vertino netinkamai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Civilinio kodekso 2.24 str. ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą; antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą; trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą; ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Atsakovas sutinka ir byloje nėra ginčo, kad žinios buvo paskleistos, tačiau nesutinka, kad žinios buvo apie ieškovą, žemina būtent jo garbę ir orumą. Tikrovės neatitinka tik straipsnyje aprašytus veiksmus atlikusio asmens vardas ir pavardė. Laikraštyje turėjo būti nurodyta, kad daiktu panašiu į pistoletą grasino poilsiautojams, kurie atsitiktinai nusprendė išsikepti šašlyką jo miške P. J. (ieškovo brolis). Atsakovas turi visus įrodymus patvirtinančius šią aplinkybę - gali nurodyti liudytojus, turi filmuotą medžiagą. Civilinio proceso kodekso 270 str. 4 d. nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Atsakovui visiškai neaišku kodėl ieškovas identifikavo save, kaip J. J., nes laikraštyje klaidingai nurodytas ne tik vardas, bet ir pavardė. Skundžiamu sprendimu pirmos instancijos teismas nepateikė teisinės ir loginės argumentacijos šiuo klausimu. Pirmos instancijos teismo sprendime tik nurodoma, kad įstatymas nedraudžia kreiptis į teismą su ieškiniu dėl asmens garbės ir orumo gynimo dėl to, kad padaryta techninė klaida, tačiau iš teksto turinio galima identifikuoti asmenį. Iš straipsnio turinio ieškovas negalėjo savęs identifikuoti, nes jo paties žodžiais jis neturi nekilnojamojo turto - miško Šalčininkų rajono savivaldybės kontroliuojamoje vietovėje, gyvena Vilniuje, nedalyvauja televizijos laidose, neturi nieko bendro su UAB „Polivektris“, paskutinius penkerius metus nėra buvęs Šalčininkų rajone, apie sergamumą kvėpavimo takų ligomis Jašiūnų miestelyje nieko nežino. Kiekvienas asmuo gali skirtingai suvokti skelbiamos informacijos prasmę, tačiau iš skelbiamos informacijos turėtų būti aiškiai matyti, kad tai yra informacija apie konkretų asmenį (nagrinėjamu atveju apie ieškovą). Todėl neaišku kodėl jam susidarė nuomonė, kad ieškinio pagrindą sudaranti informacija buvo paskleista būtent apie jį. Atsakovo nuomone, ieškovo brolis P. J., apie kurio veiksmus buvo paskleista informacija, klaidingai nurodžius vardą ir pavardę, paskatino patį ieškovą pasinaudoti tuo, kad jo vardas „J.“ sutapo su straipsnyje nurodytu vardu ir pabandyti prisiteisti kompensaciją. Laikraštis „Vesti Šalči“ ieškovo gyvenamojoje vietoje, Vilniuje, nėra platinamas, todėl ieškovui pačiam įsigyti laikraščio numerį, kuriame išspausdintas nurodytas straipsnis nebuvo galimybės. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2009-09-04 laikraštyje „Šalčios žinios“ Nr. 69 (1136) išspausdintoje publikacijoje „Jašiūnai - svalka otchodov“ paskelbta informacija yra būtent apie ieškovą, atsakovas pripažino, kad padarė klaidą, geranoriškai išspausdino paneigimą, kuris nukreiptas plačiai visuomenei ir negali būti traktuojamas, kaip kaltės prieš ieškovą pripažinimas. Joks konkretus asmuo negalėjo nukentėti dėl padarytos klaidos. Pirmos instancijos teismas šių argumentų nevertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Ieškovas J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodo, kad prieš keldamas apeliaciniame skunde klausimą, kaip J. J. save identifikavo iš laikraščio straipsnio, apeliantas turėtų paaiškinti teismui, kaip jis identifikavo J. J., kaip jo aprašytų įvykių dalyvį, net ir po to kai J. J. atsiuntė laišką į redakciją, kad aprašyti įvykiai neturi nieko bendro su jo asmenybe. Teismo sprendime motyvuotai aptarta ši situacija, pats ieškovas teisme davė paaiškinimus, kodėl jis kreipėsi į teismą, pateikė teismui savo motyvų įrodymus. Nors pirmame straipsnyje pavardė rusų kalba buvo nurodyta ne visiškai tiksliai transkribuota - vietoje „J.“ nurodyta „J.“, ieškovą pažįstantys žmonės, žinodami, kad jis lankosi pas brolį, gyvenantį Jašiūnuose, pateiktą informaciją apie švaistymąsi ginklu susiejo būtent su juo. Ir tai yra esminga, nes, jeigu pats paminėtas asmuo ir žino, kad aprašomų įvykių ar tokio elgesio nebuvo, žmonės, nebuvę tų įvykių liudininkais, pateikiamą informaciją priima kaip teisingą ir būtent apie straipsnyje minimą žmogų, o ne tą kitą, kurį turėjo omenyje visuomenės informacijos priemonės leidėjas. Dėl pavardės rašymo teisingumo atkreipia teismo dėmesį, kad straipsnis buvo rusų kalba, kurioje žodis „J.“ dažnai transkribuojasi skirtingai. Tačiau, kai ieškovas parašė leidėjui pretenziją, kad apie jį paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, atsakyme iš redakcijos atsisakant paneigti informaciją, ant voko jau nurodyta teisinga pavardė lietuvių kalba. 2010 m. sausio 15 d. laikraštyje vėl publikuojamas straipsnis, kuriame net rusų kalba nurodomas asmuo pavarde J. ir vardu J., kuris siejamas su tais pačiais asmenimis, nurodytais pirmajame straipsnyje su J. J. aprašyta nusikalstama veika. Ir visa tai daroma nežiūrint į tai, kad ieškovas informavo redakciją, jog neturi nieko bendro su tais įvykiais, su kuriais siejami jo vardas ir pavardė. Taigi, laikraštyje aprašant įvykius, buvo įvardintas konkretus asmuo, kuris ir kreipėsi su pretenzija pirma į laikraštį, o po to į teismą, kai leidėjas atsisakė paneigti tikrovės neatitinkančias apie šį asmenį paskleistas žinias. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad įvykiai buvo tikri ir leidėjas turėjo omenyje kitą asmenį, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl priimto sprendimo teisėtumo. Laikraščio skaitytojas paskelbiamą informaciją apie asmenį sieja su joje įvardintu asmeniu, o ne su tuo, kurį leidėjas turi omenyje, tačiau dėl klaidos nurodo ne tą asmenį. Visuomenės informavimo įstatymo 51 str. 2 d. nustato, kad už visuomenės informavimo priemonės turinį atsako jos valdytojas, o šio įstatymo 41 str. 2 d. nustato, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Taigi, trečias asmuo V. K., straipsnių paskelbimo metu būdamas tiek laikraščio „Vesti Šalči“ savininku ir leidėju, tiek publikacijų autoriumi, nesilaikė įstatymo reikalavimo dėl informacijos patikrinimo net ir po J. J. prašymo dėl paneigimo, nepatikrino pateiktos apie asmenį informacijos tikrumo, atsisakė paneigti tikrovės neatitinkančią, jo garbę ir orumą žeminančią informaciją.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Atsakovo prašymas – paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, motyvuojamas tuo, kad ieškovas privalo pateikti paaiškinimus teismui. Šis prašymas atmestinas dėl to, kad ieškovas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, įvykusiuose 2010-03-09 ( b.l.62- 63), 2011-11-22 ( b. l. 147-150), nes 2011-10-20 teismo nutartimi buvo pripažintas būtinu ieškovo J. J. dalyvavimas teismo posėdžiuose. Pateikdamas prašymą, atsakovas nenurodė, kokias aplinkybes, kurios nebuvo paaiškintos teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ieškovas, jis turėtų paaiškinti apeliacinės instancijos teismui, todėl prašymas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
Dėl garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo apie ieškovą
Atsakovas pripažino, jog straipsnyje nurodydamas, kad J. J. daiktu, panašiu į pistoletą, grasino poilsiautojams, padarė klaidą, parašydamas asmens, grasinusio poilsiautojams, vardą ne P., o J. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš esančių byloje rašytinių įrodymų matyti, kad ieškinyje nurodytuose straipsniuose buvo parašyta apie ieškovą J. J. Atsakovo pareiga buvo įrodyti, jog iš parašyto teksto laikraščio skaitytojas galėjo suprasti, jog rašoma ne apie J. J., o apie jo brolį P. J., tuo atveju būtų pagrindas daryti išvadai, kad atsakovo padaryta klaida, nurodant ne asmens, apie kurį norėta rašyti, o jo brolio vardą, negalėjo suklaidinti skaitytojo ir jis turėjo suprasti, kad rašoma apie P., o J. paminėtas dėl rašymo apsirikimo. Tai, kad atsakovas pripažįsta, paskleidęs žinias apie P. J., nereiškia, kad laikraščio skaitytojas turėjo suprasti, jog rašoma apie P. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad publikacijoje „ Jašiūnai - svalka otchodov“ nurodyta informacija apie J. J. buvo informacija apie jį, nes apie tokį straipsnį jam pranešė pažįstami, perskaitę straipsnį laikraštyje „Viesti Šalči“, nurodė liudytojus, kurie galėtų patvirtinti šį faktą. Tai, kad atsakovas atspausdino pranešimą apie klaidos ištaisymą straipsnyje, reiškia, kad tuo pačiu buvo paskelbtas ir informacijos apie ieškovą paneigimas tiems asmenims, kurie suprato, jog parašyta be klaidos, tačiau šis paneigimas buvo atspausdintas tik po ilgo laiko, praėjusio nuo straipsnio publikacijos, t.y. straipsnis buvo publikuotas 2009-09-04, o paneigimas išspausdintas 2010-02-23.
Byloje reikšminga aplinkybe yra tai, ar straipsnį „ Jašiūnai - svalka otchodov“ skaitantys asmenys turėjo suprasti apie padarytą klaidą, jį skaitydami. Tai, kad ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog jis dažnai lankosi pas brolį, gyvenantį Jašiūnuose, leidžia daryti išvadą, kad Jašiūnų gyventojai, skaitydami straipsnį, bei kiti asmenys, pažįstantys ieškovą, turėjo pagrindo susidaryti nuomonę, kad tai žinios apie ieškovą. Skaitytojai gali nežinoti, kieno iš brolių nuosavybėje yra miškas, kuriame vyko aprašomi įvykiai, todėl juridinis faktas, kad miško savininku, kuriame buvo grąsinama poilsiautojams, yra ieškovo brolis P. J., negali nulemti skaitytojo nuomonės apie tai, kuris iš brolių minimas straipsnyje. Atsakovo pareiga buvo pateikti duomenis kad miško priklausymas nuosavybės teisėmis ieškovo broliui, yra aplinkybė, kurią žino dauguma tos vietovės gyventojų, tokių įrodymų pagrindu teismas galėtų vertinti, kad padaryta klaida turėjo būti suprantama daugeliui, ir skaitytojas negalėjo susidaryti nuomonės, kad tai informacija apie ieškovą. Tokių įrodymų atsakovui nepateikus, priimtinas ieškovo aiškinimas, kad J. J. nurodymas straipsnyje buvo informacija skaitytojams apie tai, kad neteisėtai elgiasi su poilsiautojais būtent ieškovas.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo argumentą, kad pavardės nurodymas „ J.“, turėjo būti įvertinta, kad tai nėra informacija nei apie ieškovą, nei apie jo brolį. Pripažintina, kad net pats atsakovas, pateikdamas atsakymą į ieškovo prašymą paneigti tikrovės neatitinkančią, apie jį išspausdintą informaciją, 2009-09-23 raštu 9 b.l.10) jam atsakė, kad neturi pagrindo viešai paneigti ir atsiprašyti ieškovo, nes yra liudytojai, kurie apie minėtus faktus , įvykusius prieš pora metų, sutinka duoti parodymus teisme. Šis atsakymas leido teismui daryti išvadą, kad informacija buvo skelbiama apie konkretų asmenį, o ne asmenį, kuris nėra žinomas atsakovui. Tai, kad straipsnyje nurodant pavardę asmens, apie kurį rašoma, buvo padaryta rašybos klaida ir vietoje „J.“ nurodyta „J.“ negalėjo suklaidinti skaitytojo ir dėl mažo netikslumo pavardėje susidaryti nuomonę, kad rašoma apie žmogų, kuris jiems nėra žinomas, t.y. kad tai nėra straipsnis apie J. J. . Tos aplinkybės, kad ieškovas lankosi Jašiūnuose pas brolį, kad jis, kaip vidaus reikalų sistemoje ilgus metus dirbęs asmuo, gali būti žinomas tam tikram ratui žmonių, gyvenantiems Jašiūnuos, Šalčininkų rajono gyventojams, leidžia vertinti atsakovo padarytą klaidą, rašant ieškovo pavardę, kaip faktą, nenulėmusį skaitytojų, kuriems žinomas toks asmuo kaip J. J., nuomonės dėl to, ar rašoma apie J., ar apie kitą asmenį pavarde J., t.y. skaitytojas galėjo suprasti, kad rašoma apie jiems žinomą asmenį J. J.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas paaiškino, jog paskutinius penkerius metus nėra buvęs Šalčininkų rajone, tokią informaciją ieškovas yra nurodęs savo patikslintame ieškininiame pareiškime ( b. l. 28). Tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, jog lankosi pas brolį Jašiūnuose ( b.l.163), yra prieštaringais paaiškinimais dėl to paties fakto, kuriuos nurodė ieškovas patikslintame ieškininiame pareikšime ir atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau šis faktas yra reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti, o ne įvertinimui, ar informacija buvo paskelbta apie ieškovą. Nesant pagrindo atmesti ieškovo aiškinimus, kad informaciją perskaitė jį pažįstantys žmonės, darytina išvada, kad paskleista informacija tapo žinoma ieškovą pažįstantiems asmenims. Tai, ar paskleistą, neatitinkančią tikrovės ir žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją sužinojo apie asmenį didelis ratas jį žinančių ir turinčių įtakos asmens gyvenimui žmonių, ar informacija buvo paskleista regione, kuriame asmuo nėra žinomas, nulemia moralinės žalos asmeniui dydį. Priteistos neturtinės žalos dydis apeliaciniu skundu nėra ginčijamas, todėl, netenkinant apeliacinio skundo dėl ieškinio pagrindo, keisti priteistą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Kutrienė
Loreta Lipnickienė
Andžej Maciejevski