Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-06-22][nuasmenintas sprendimas byloje][I-2030-362-2015].docx
Bylos nr.: I-2030-362/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Radviliškio rajono savivaldybės administracija 188726247 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Nuosavybės teisių atkūrimas
Valstybės garantijos gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Civilinė byla Nr2 -

 

2015 m. birželio 22 d.

(S)

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Arvydo Martinavičiaus, kolegijos narių teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

dalyvaujant pareiškėjai E. K., jos atstovui advokatui V. S.,

dalyvaujant atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovui V. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. atstovo advokato V. S. pasirašytą skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo išduoti valstybės garantiją.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

             

n u s t a t ė :

 

Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos E. K. atstovo advokato V. S. pasirašytas skundas, kuriuo prašoma įpareigoti Radviliškio rajono savavaldybės administraciją išduoti valstybės garantinį dokumentą.

Pareiškėja E. K. skunde (2–3 b. l.) nurodė, kad 2015 m. vasario mėn. sužinojo, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija nagrinėja O. B. prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į A. K. priklausiusius buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos rūmus (gyvenamąjį namą), kurių dalyje ji gyvena. Su prašymu kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją dėl valstybės garantijos išdavimo. 2015 m. vasario 27 d. iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus gavo atsakymą, kad pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio nuostatas Radviliškio rajono savivaldybė nuomininkams, gyvenantiems savininkams grąžintinuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, valstybės garantijas turėjo teisę išduoti ir įvykdyti iki 2009 m. sausio 1 d. Pagal galiojančius norminius teisės aktus savivaldybė nuo 2009 m. sausio 1 d. neturi teisės priimti sprendimų dėl valstybės garantijų išdavimo. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, prašo įpareigoti Radviliškio rajono savavaldybės administraciją išduoti valstybės garantinį dokumentą.

Pareiškėjos E. K. atstovas advokatas V. S. teismo posėdžio metu prašė skundą dėl įpareigojimo išduoti valstybės garantinį dokumentą tenkinti. Nurodė, kad 2015 m. vasario mėn. pareiškėja sužinojo, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija nagrinėja O. B. prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į A. K. priklausančius buvusius (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos rūmus (gyvenamąjį namą), kurių dalyje gyvena ir pareiškėja. Pareiškėja, apie tai sužinojusi, kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorių ir gavo atsakymą dėl valstybės garantinio dokumento neišdavimo, kadangi buvo praėję terminai ir savivaldybė neturi teisės nuo 2009-01-01 priimti sprendimų dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėja prašo įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją išduoti valstybės garantinį dokumentą. Mano, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas, teisėtas, todėl turėtų būti patenkintas.

Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime (14 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka.

Atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovas V. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja gyvena buvusio dvaro pastate, kuris yra grąžintinas savininkui. Pastato grąžinimo procedūra užtruko, todėl, kaip minėjo pareiškėjos atstovas, buvo praleisti terminai, kai pati savivaldybė galėjo priimti sprendimą dėl garantijos. Kadangi tik dabar išspręstas klausimas dėl nuosavybės atkūrimo, atsižvelgiant į aplinkybes, atsakovas su pareiškėjos prašymu įpareigoti išduoti valstybės garantinį dokumentą sutinka.

Pareiškėjos E. K. skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl įpareigojimo Radviliškio rajono savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjai valstybės garantinį dokumentą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija nagrinėja O. B. prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į A. K. priklausiusius buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos rūmus (gyvenamąjį namą), kurių dalyje pareiškėja gyvena. Iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Sidabravo seniūnijos 2014 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. S-172-(1.7) „Dėl duomenų apie (duomenys neskelbtini) dvarą“ (23 b. l.) matyti, jog pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame dvare.

2015 m. sausio 27 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracija raštu Nr. S-431-(8.32) informavo pareiškėją, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija nagrinėja O. B. prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į A. K. priklausiusius buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos rūmus (gyvenamąjį namą), kurių dalyje ji su šeima gyvena, pagal galiojančius įstatymus valstybės garantinio dokumento išdavimo ir vykdymo terminai yra pasibaigę, todėl Radviliškio rajono savivaldybės administracija valstybės garantijos pareiškėjai išduoti negali, nes tam nėra teisinio pagrindo, taip pat pasiūlė kreiptis į teismą dėl valstybės garantijos išdavimo (6–7 b. l.).

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkuriamos grąžinant juos natūra, išskyrus pagal šio įstatymo 15 straipsnį valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės administracijos direktorius kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Kai tokį sprendimą priima kita Vyriausybės įgaliota institucija, savivaldybės administracijos direktorius valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos garantijos išduoda per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Toks garantinis dokumentas išduodamas ir grąžinamo namo, jo dalies, buto savininkui. Pagal to paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, grąžintą natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Iki tol savininkui draudžiama nuomininkus iškeldinti, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus. Jeigu savininkas nevykdo pareigos išnuomoti savivaldybei gyvenamąsias patalpas, savivaldybė gali kreiptis į teismą dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.

Ginčo teisinius santykius taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas (1998-06-16 įstatymas Nr. VIII-792, toliau – Įstatymas). Įstatymo  9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą (toliau – valstybės garantija). Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantija įsipareigojama, kad nuomininkams per šiame dokumente nurodytą laiką:

1) bus Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos, neviršijančios valstybės garantijoje nurodytos nuomojamų patalpų rinkos vertės, arba

2) bus suteiktos kitos didesnės vertės gyvenamosios patalpos, kurių dalis, atitinkanti nuomojamų patalpų vertę, nurodytą valstybės garantijoje, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį, kuri negali viršyti valstybės remiamų būsto kreditų nustatytų dydžių, jie privalės išsipirkti rinkos kaina Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais, arba

3) bus neatlygintinai perduotos nuosavybėn kitos mažesnės vertės gyvenamosios patalpos, o valstybės garantijoje nurodytos nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumas kompensuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais, arba

4) bus perduotas nuosavybėn žemės sklypas gyvenamajam namui statyti. Jeigu perduodamo žemės sklypo gyvenamajam namui statyti vertė didesnė už valstybės garantijoje nurodytą nuomojamų patalpų vertę, žemės sklypo dalis, atitinkanti nuomojamų patalpų vertę, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį valstybės garantijos turėtojai privalės išsipirkti rinkos kaina Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Perduodant nuosavybėn mažesnės vertės už garantijoje nurodytą nuomojamų patalpų vertę žemės sklypą gyvenamajam namui statyti, vertės skirtumas garantijos turėtojams bus kompensuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais, arba

5) bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, arba

6) bus kompensuojama nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė pinigais, kurie bus pervesti į valstybės garantijos turėtojo nurodytą sąskaitą banke.

Įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad nuomininkams, kuriems dėl ginčų nagrinėjimo teisme valstybės garantijos neįvykdytos iki 2009 m. sausio 1 d., teismui priėmus sprendimą, garantijos išduodamos ir (ar) vykdomos ne vėliau kaip kitais kalendoriniais metais po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 12 punktą, viena iš valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų yra valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdymas.

Minėtos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad tiek galiojant 1991-06-18 įstatymui „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. I-1454, kuris šiuo metu negalioja, tiek galiojant 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui Nr. VIII-359, buvo nustatytos tam tikros garantijos savininkams natūra grąžintinų namų nuomininkams, tiek tokių namų savininkams. Konstitucinis Teismas 2003-03-04 nutarime pabrėžė šių santykių tęstinumą. Šį tęstinumą patvirtina taip pat minėti pasikeitusius įstatymus įgyvendinantys teisės aktai, kuriuose savivaldybėms nustatyta pareiga apskaityti grąžintus gyvenamuosius namus, kuriuose gyvena nuomininkai, ir spręsti garantijų išdavimo klausimą pagal naują įstatymą. Konstitucinis Teismas 2003-03-04 nutarime yra pažymėjęs, kad valstybė, priėmusi sprendimą atkurti nuosavybės teises, privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir sudaryti sąlygas minėtą piliečių teisę realiai įgyvendinti. Valstybės nustatytos garantijos nuomininkams yra kartu valstybės garantijos savininkams, nes tik įvykdžius garantijas nuomininkams savininkai gali visiškai įgyvendinti savo nuosavybės teises.

Pažymėtina, kad teismas privalo išspręsti bylą taip, kad pažeista teisė būtų apginta ir kad ginčas teismo sprendimu būtų išspręstas iš esmės. Šioje byloje valstybės įsipareigojimas nėra įvykdytas, todėl turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja pagrįstai prašo įpareigoti atsakovą suteikti jai valstybės garantinį dokumentą. Teismui priėmus priešingą sprendimą, būtų pažeistos pagrindinės žmogaus teisės. Be to, atsakovas neprieštarauja pareiškėjos reikalavimams, iš esmės teigia, jog pagal esamą teisinį reglamentavimą šiuo metu valstybės garantiją atsakovas gali suteikti tik teismo įpareigojimu.

Taigi, byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja E. K. turi teisę gauti valstybės garantiją ir atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija įpareigotina pareiškėjai E. K. išduoti valstybės garantinį dokumentą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjos E. K. skundą patenkinti.

Įpareigoti atsakovą Radviliškio rajono savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjai E. K. valstybės garantinį dokumentą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                                                                Arvydas Martinavičius

 

Jarūnė Sedalienė

 

Virginijus Stankevičius