Civilinė byla Nr. e2A-516-343/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16735-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2.7; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.1.7.6
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Barcini“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lamett Europe NV, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. (toliau – ieškovas) patikslintame ieškinyje teismo prašė nutraukti 2019 m. vasario 28 d. šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Barcini“ (toliau – atsakovė) statybų eksperto A. Z. apskaičiuotą 7 282,02 Eur žalą dėl netinkamos kokybės grindų dangos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike nurodė, kad 2019 m. vasario mėnesį kreipėsi į atsakovę dėl PVC grindų dangos įsigijimo. Atsakovė atsiuntė 2019 m. vasario 28 d. komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta: 1) Lamett Sava Sand PVC grindų dangos 110,166 kv. m kaina 3 049,39 Eur; 2) PVC grindų klijų Kiilto kaina 158 Eur; 3) transporto išlaidos 0 Eur, bendra suma 3 207,39 Eur. Ieškovas su atsakovės pasiūlymu sutiko, tą pačią dieną atliko dalinį bankinį pervedimą 1207,39Eur sumai, o likusią grindų kainą – 2 000 Eur, sumokėjo grynais atsakovės parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. kovo mėnesį grindų dangą ieškovo statomame būste sumontavo atsakovės rekomenduoti profesionalūs grindų klojėjai. Montuojant grindų dangą jos trūko, todėl iš atsakovės ieškovas nupirko dar 8 kv. m. Iš viso ieškovas iš atsakovės nupirko 118 kv. m. grindų dangos už bendrą 3 417,39 Eur kainą. Ieškovo teigimu, grindų danga nekokybiška, jos brokas išaiškėjo tik po sumontavimo. Grindų dangą klijavę atsakovės rekomenduoti specialistai darbo eigoje nekokybiškos dangos nematė, tikėtina dėl to, kad statybvietėje buvo dulkių, langai buvo uždengti plėvele. Dėl nekokybiškos grindų dangos atsakovė sutiko, bet nesutiko tartis dėl ginčo sureguliavimo, manydama, kad 8 mėnesių terminas, per kurį ieškovas kreipėsi su pretenzija raštu, yra per ilgas, todėl pardavėjas nėra atsakingas dėl nekokybiškos grindų dangos ir iš to kilusių nuostolių. Ieškovo tvirtinimu, ant grindų dangos esančios dėmės ryškėja, atsiranda naujos, grindų danga braižosi, nors eksploatuojama gyvenamosiose patalpose neintensyviai. Grindų danga skirta pramoniniam komerciniam naudojimui, todėl neturėtų braižytis, o esamose grindyse, tikėtina dėl medžiagos cheminės sudėties broko (kietumo klasė nepasiekta), grindų danga braižosi. Tai yra esminis prekės trūkumas. Ieškovo manymu, pardavėjas pasirinko tiekėją – užsienio įmonę, kuri pateikė netinkamos kokybės grindų dangą, todėl atsakovė pardavė ieškovui visiškai netinkamos kokybės prekę ir taip iš esmės pažeidė pirkimo–pardavimo sutartį. Prekė yra nekokybiška, neestetiška, nepraktiška, jos negalima naudoti gyvenamosiose patalpose, o trūkumų ištaisyti neįmanoma. Grindų danga tinkamai atliko funkcijas tik 8 mėnesius. Atsakovė atsiliepime į pretenziją nenurodė, kad gedimas galėjo atsirasti dėl ieškovo kaltės. Ieškovas vadovaujasi statybų eksperto išvadomis, kuriose pažymėta, kad diagnozuoti grindų gedimai nėra pataisomi. Ieškovo pirmasis ir pagrindinis lūkestis buvo grindų dangos estetinė išvaizda ir grožis, t. y. graži medžio imitacija, tolygi spalva ir raštas. Antrasis lūkestis buvo grindų dangos kietumas.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas 2019 m. vasario mėnesį kreipėsi į atsakovę dėl 110,166 kv. m grindų dangos įsigijimo. Atsakovė ieškovui 2019 m. vasario 28 d. pateikė komercinį pasiūlymą. Grindų danga gyvenamajame name buvo sumontuota 2019 m. kovo mėnesį ieškovo pasitelktų meistrų. Ieškovas grindų dangos montavimo metu papildomai iš atsakovės užsisakė 8 kv. m grindų dangos. Įsigydamas papildomą grindų dangą jokių pretenzijų dėl įsigytos dangos kokybės, trūkumų ar estetinio vaizdo nereiškė. Iš viso ieškovas iš atsakovės užsakė 118,166 kv. m grindų dangos ir už ją sumokėjo 3 417,39 Eur. Praėjus daugiau nei 8 mėnesiams nuo grindų dangos įsigijimo ieškovas pateikė pretenziją, nurodydamas, kad įsigytos grindys yra dėmėtos, dryžuotos, tariamai nekokybiškos. Atsakovei neaišku, kas buvo daroma su grindų danga, kaip ir kokiomis sąlygomis ji buvo eksploatuojama per visą laikotarpį nuo grindų dangos įsigijimo iki pretenzijos pateikimo. Ieškovas 2020 m. balandžio 7 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl tariamų grindų dangos defektų, kuria prašė pakeisti netinkamos kokybės prekę kita preke ją sumontuojant arba kompensuojant išlaidas už grindų dangos keitimą. Atsakovė atsisakė tenkinti nepagrįstus reikalavimus. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) dėl tariamai nekokybiškos grindų dangos. Tarnybos komisija priėmė 2020 m. birželio 4 d. nutarimą, kuriame konstatavo, kad ieškovo reikalavimas netinkamos kokybės grindis pakeisti tinkamos kokybės grindimis yra nepagrįstas, atsakovė ieškovui pardavė privalomuosius reikalavimus atitinkančias grindis. Atsakovės teigimu, ieškovas prarado teisę remtis grindų dangos neatitikimu, nes per protingą terminą jokių pretenzijų dėl įsigytos grindų dangos nereiškė. Atsakovė neginčijo, kad ieškovo įsigytai prekei taikytinas įstatyme nustatytas garantijos terminas, tačiau laikė, jog ieškovui per protingą terminą nepranešus apie grindų trūkumus, jis prarado teisę remtis tariamu grindų dangos neatitikimu ir atsakovė neprivalo ieškovui grąžinti sumokėtų pinigų už įsigytą reikalavimus atitinkančią ir pagal paskirtį galimą naudoti prekę. Atsakovės parduota grindų danga atitinka grindų kokybės atitiktį reglamentuojančius teisės aktus.
4. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – Reglamentas), nuostatomis, prieš parduodamas grindis įvertino ir patikrino ar grindų danga atitinka joms taikytiname standarte EN 14041 „Tamprios, tekstilinės, laminuotosios ir modulinės daugiasluoksnės grindų dangos. Pagrindinės charakteristikos“ nurodytus reikalavimus. Darniojo standarto LST EN 14041 4 skyriuje yra išvardyti visi reikalavimai, taikytini ginčo grindų dangai. Nurodyti reikalavimai yra susiję su grindų dangos reakcija į ugnį, pentachlorfenolio kiekiu, nelaidumu vandeniui, atsparumu slydimui, reakcija į elektrą. Jokių reikalavimų, susijusių su grindų išvaizda, grindų kokybę reglamentuojantis standartas nenumato. Kadangi grindys atitiko joms keliamus techninius reikalavimus, trečiasis asmuo, vadovaudamasis Reglamento nuostatomis, parengė eksploatacinių savybių deklaraciją. Ieškovas į bylą nėra pateikęs nė vieno įrodymo, paneigiančio eksploatacinių savybių deklaracijoje, techninių duomenų lape deklaruojamus grindų parametrus. Taigi, atsakovei patiekta grindų danga, kuri buvo vėliau parduota ieškovui, yra kokybiška, atitinkanti grindų kokybę reglamentuojančius dokumentus.
5. Išvadą teikianti institucija ikiteismine tvarka teikė nutarimą, kuriame ieškovo reikalavimus atmetė. Tarnyba palaikė nutarime išdėstytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 2 792,68 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui 1 220 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 8,47 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
7. Nustatė, kad ieškovas apie galimą grindų dangos paviršiaus defektą atsakovę raštu informavo po 8 mėnesių nuo grindų įsigijimo ir jas jau sumontavus. Vertino, kad ieškovas tokiais savo veiksmais, nebūdamas pakankamai rūpestingas ir protingu terminu nepatikrinęs grindų dangos kokybės, sumontuodamas grindis, sudarė kliūtis atsakovei savalaikiai pašalinti daikto trūkumus – grindjuostes pakeisti naujomis, o galimai defektuotas – grąžinti gamintojui. Pažymėjo, kad po grindų sumontavimo ir ieškovo išsakytų pretenzijų atsakovei, ji į jas reagavo, siūlė įvairius būdus, kurie galėtų pašalinti grindjuosčių dėmėtumą, dryžuotumą ir marguotumą. Teismas laikėsi pozicijos, kad pačiam ieškovui sudarius tokią situaciją, kad jo reikalavimų vykdymas iš atsakovės būtų pareikalavęs nepaprastai didelių išlaidų, vertino, jog atsakovė pagrįstai atsisakė pakeisti grindis naujomis, tačiau ieškojo kitų sprendimo būdų. Teismas vertino, kad ieškovas turėjo galimybę pasirinkti saugesnį parketlenčių klojimo variantą, t. y. jas sukloti „plaukiojančiu“ būdu, o ne jas suklijuoti, kadangi tada jų pašalinimas būtų paprastesnis ir ekonomiškesnis.
8. Teismas vertino, kad ieškovas, būdamas atidžiu ir rūpestingu, grindų dangos kokybę galėjo įvertinti jas išpakavus bei viso klojimo metu. Ieškovas pretenzijoje nurodė, kad jis sumontuotas grindis palygino su pakuotėje likusių nepanaudotų grindų likučiu. Sulyginus buvo matyti, kad ir grindų lentelės, kurios nebuvo panaudotos, lygiai taip pat yra dėmėtos, dryžuotos, turinčios nekondicinį raštą. Teismas vertino, kad tokios ieškovo pretenzijoje išdėstytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas jas išpakavęs ir apžiūrėjęs galėjo pastebėti jų neatitikimą jo lūkesčiams. Sprendė, kad už parduodamo daikto kokybę yra atsakinga pardavėja (atsakovė), tačiau pirkėjas šiuo atveju neteko teisės remtis daiktų neatitikimu, nes per protingą terminą po to, kai galėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepranešė pardavėjai. Taigi atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.348 straipsnio 1 dalimi, nuo pat atsakymo į pretenziją dienos atsisakė patenkinti pirkėjo reikalavimus išardyti suklotą grindų dangą ir ją pakeisti kokybiškomis grindjuostėmis.
9. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad pirmasis ir pagrindinis jo lūkestis buvo grindų dangos estetinė išvaizda ir grožis. Antrasis lūkestis – grindų dangos kietumas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas grindis naudoja iki šiol ir nėra jų išmontavęs. Vertino, kad jeigu ieškovas negalėtų grindų naudoti pagal paskirtį, jas būtų išmontavęs ir pakeitęs naujomis.
10. Teismas laikėsi pozicijos, kad liko nepaneigta, jog paties ieškovo veiksmai (grindų dangos laikymas užklojus remonto metu) galėjo sąlygoti ar prisidėti prie jo netenkinančios grindų dangos išvaizdos. Ieškovas grindų dangos būklės nepastebėjo nei apžiūrint prekes, nei jas montuojant, sumontavus grindys buvo užklotos popieriumi, o byloje keliamus grindų trūkumus pastebėjo tik baigus name remonto darbus, ir tik praėjus 8 mėnesiams po įsigijimo kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Vertino, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo teiginiams dėl grindų dangos kietumo neatitikimo dėl galimo medžiagos cheminės sudėties broko (nepasiektos kietumo klasės). Atsakovė 2020 m. balandžio 20 d. pretenzijoje paaiškino, kad viršutinis PVC grindų sluoksnis nėra atsparus mechaniniams įbrėžimams ir gali braižytis, o grindų atsparumo klasė apibūdina ne grindų braižymosi parametrą, o grindų dilimo parametrą.
11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad grindų apžiūros metu nebuvo atlikti bandymai, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti grindų kokybės atitiktį nustatytiems reikalavimams, grindys buvo apžiūrėtos tik vizualiniu būdu, taip pat, jog atliekant grindų vertinimą buvo remiamasi ginčo grindims netaikytinu statybos techniniu reglamentu, sprendė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Skena“ akte Nr. 20-10/10 padaryta išvada nepatvirtina grindų trūkumų fakto bei aplinkybės, jog grindų margumas būtų atsiradęs iki grindų perdavimo arba dėl priežasčių iki daiktų perdavimo. Sprendė, kad ieškovas, kaip pirkėjas, neįrodė grindų trūkumų fakto, o iš atsakovės įsigytos grindų dangos išvaizda nesudaro pagrindo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.
12. Teismas, nenustatęs pagrindo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vertino kaip nepagrįstą ieškovo prašymą atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro grindų dangos demontavimas ir naujos grindų dangos įrengimas.
13. Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo, kadangi jis ginčą pralaimėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas neteisingai išaiškino esmines bylos aplinkybes, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą.
14.2. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovas pirkdamas pakuotes su grindų danga jų neišardė, nepatikrino, neapžiūrėjo, todėl prarado teisę į žalos atlyginimą. Ieškovo teigimu, jis ir grindis suklojęs meistras R. P. liudijo, jog grindų klojimo metu, išardžius pakuotes, broko nebuvo pastebėta, grindų danga buvo kokybiška. Taigi teismas, nepasisakęs apie tai, kad pats liudytojas sumontavęs grindų dangą paaiškino, jog montavimo momentu grindų danga buvo kokybiška, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl negalėjo konstatuoti, kad ieškovas jau nusipirko nekokybišką dangą bei laiku nesikreipė į pardavėją. Šioje byloje atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo šalinančio jos atsakomybę dėl nekokybiškos grindų dangos, nepateikė įrodymų, kad grindų danga buvo netinkamai eksploatuojama ar netinkamai suklota.
14.3. Atmestinas teismo argumentas dėl nekokybiškų grindų pašalinimo paprastumo ir lengvumo. Atsakovė pati leido ir rekomendavo klijuoti grindų dangą.
14.4. Teismas klaidingai nurodė, kad grindys buvo užklotos popieriumi 8 mėnesius. Ieškovo teigimu, neaišku kokie įrodymai patvirtina, kad grindys buvo 8 mėnesius neeksploatuojamos, nes buvo uždengtos. Nesant įrodymų dėl neva netinkamo eksploatavimo, ką privalėjo įrodyti atsakovė, teismo ir vartotojų teisių apsaugos specialistų išdėstyti argumentai, kad grindys galėjo sugesti dėl dengiamojo popieriaus poveikio, atmestini. Taip pat teismas nurodė, kad sulyginus nepanaudotus ir negavusius klijų poveikio bei dengiamojo popieriaus poveikio grindų dangos lapus (saugomus originalioje pakuotėje), paaiškėjo, kad jie taip pat atrodo nešvarūs ir dryžuoti. Apelianto teigimu, iš to yra aišku, kad grindų spalvos pigmentas negalėjo išnykti dėl uždengimo popieriumi ir klijų poveikio. Pigmentas išnyko tiesiog paveiktas tęstinio laiko ir grindų danga tapo sąlyginai nešvari ir brokuotu raštu.
14.5. Ieškovas gali ginti savo teises per dvejus metus nuo daikto perdavimo, todėl pardavėjo subjektyviai nurodytas 8 mėnesių senaties terminas pretenzijai dėl prekės trūkumų pareikšti, atsakomybės skolininkui-pardavėjui, nepašalina. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo santykiai. Kadangi šalys nesudarė rašytinės sutarties, kurioje būtų įtvirtintas kitoks prekės garantijos terminas nei nustatytas įstatyme (CK 6.338 straipsnio 2 dalyje), todėl ginčo atveju prekei taikytina dvejų metų garantija. Pažymi, kad grindų danga tinkamai atliko funkcijas tik 8 mėnesius. Taigi danga likus dar 16 mėnesių iki jos garantijos pabaigos nebeatliko pagrindinės savo funkcijos. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas nebėra tinkamas naudoti, jis neatitinka kokybinių rodiklių, pagrįstų vartotojo lūkesčių, todėl konstatuotina, kad prekės trūkumas svarbus. Anot ieškovo, jo pasirinkta teisių gynimo priemonė, vertinant grindų dangos trūkumo rimtumą, yra proporcinga. Jis turi teisę reikalauti nutraukti 2019 m. vasario 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl grindų dangos ir grąžinti už ją sumokėtus pinigus bei atlyginti papildomus kaštus.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog parduota grindų danga yra kokybiška. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų eksploatacinių savybių deklaracijoje deklaruojamas grindų savybes. Teismas, vadovaudamasis CK 6.327 straipsnio 1 dalimi, 6.333 straipsnio 1 dalimi bei aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp bylos šalių.
15.2. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas prarado teisę į žalos atlyginimą, kadangi per protingą terminą nepranešė atsakovei apie grindų dangos neatitikimą jo lūkesčiams.
15.3. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojas R. P. vienareikšmiškai nepatvirtino, kad grindų danga montavimo metu buvo be margumo. Liudytojas dėl to nebuvo užtikrintas, svarstė, kad galėjo nematyti grindų margumo dėl kitokio apšvietimo ir užtrauktų langų. Atsakovės vertinimu, teismas pagrįstai nesuteikė didelės reikšmės minėto liudytojo parodymams, kadangi jis nedalyvavo grindų dangos pirkime. Be to, R. P. parodymai vertintini kaip nepatikimi, įvertinus jo ryšius su ieškovu – juos siejo sutartiniai santykiai.
15.4. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, prieš montuojant grindų dangą turėjo atidžiai ją apžiūrėti. Aplinkybę, jog ieškovas grindų prieš jų klojimą neišpakavo ir neapžiūrėjo patvirtino pats ieškovas 2021 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdžio metu bei 2020 m. balandžio 7 d. pretenzijoje atsakovei. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas R. P. 2021 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio metu. Tuo tarpu ieškovo paaiškinimai, jog grindų margumo nebuvo ir jis išryškėjo vėliau, vertintini kaip jo gynybinė pozicija, kurios nepatvirtina jokie patikimi įrodymai.
15.5. Teismas, vertindamas ieškovo elgesio atitikimą rūpestingo ir atidaus pirkėjo standartui, pagrįstai nurodė, jog ieškovas galėjo pasirinkti grindų klojimą „plaukiojančiu būdu“, o ne jas klijuoti. Tą aplinkybę, jog grindys galėjo būti klojamos saugesniu būdu, patvirtina trečiojo asmens (grindų gamintojo) techninio skyriaus laiškas.
15.6. Jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, jog grindų margumas yra kokybės trūkumas, toks trūkumas laikytinas mažareikšmiu. Grindų margumas, kuris nepatinka ieškovui, netrukdo grindimis naudotis pagal jų tikslinę paskirtį. Šią aplinkybę patvirtina paties ieškovo veiksmai – jis iki šiol nėra išmontavęs atsakovės parduotų grindų ir jomis naudojasi.
15.7. Ieškovas nepagrindė, jog būsimi nuostoliai realiai gali atsirasti, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą priteisti jam būsimus (hipotetinius) nuostolius.
15.8. Teismas tinkamai išsiaiškino bylos faktines aplinkybes bei įvertino byloje surinktus įrodymus.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovė pateikė dokumentus, kurie įrodo, jog parduota grindų danga yra kokybiška. Atsakovė į bylą yra pateikusi trečiojo asmens išduotą grindų eksploatacinių savybių deklaraciją, kuri patvirtina, jog ieškovui parduota danga atitinka jai norminiais teisės aktais keliamus reikalavimus.
16.2. Sutinka su teismo išvada, jog ieškovas galėjo pastebėti grindų margumą anksčiau negu po 8 mėnesių nuo suklojimo ir pranešti apie tai atsakovei savalaikiai. Aplinkybę, jog ieškovas nepatikrino grindų atitikties norimai išvaizdai prieš jų klojimą, patvirtino jis pats, teismo posėdžių metu nurodęs, jog grindų dangos prieš jos montavimą neišpakavo. Taip pat ieškovas grindų atitikties jo pageidaujamai išvaizdai nepatikrino net grindis sumontavus. Pažymi, kad bylos medžiaga (ieškovo, liudytojo R. P. parodymai) patvirtina aplinkybę, jog klojant grindis namo langai buvo apdengti plėvele, grindys buvo klojamos nesant natūralaus apšvietimo. Taigi labiau tikėtina, jog liudytojas R. P. galėjo nematyti grindų margumo.
16.3. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra proporcingas. Priešingai, atsižvelgiant į tai, jog grindų margumas netrukdo grindimis naudotis pagal jų paskirtį bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovė bandė įvairiais būdais spręsti susidariusią situaciją dėl ieškovui nepatikusios grindų estetinės išvaizdos, darytina išvada, jog ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas – prekės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas, yra neproporcingas teisių gynimo būdas, iškreipsiantis ginčo šalių ekonominę pusiausvyrą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
19. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas patikslintas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 metų vasario mėnesį ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl PVC grindų dangos įsigijimo. Atsakovė 2019 m. vasario 28 d. ieškovui atsiuntė komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta: 1) Lamett Sava Sand PVC grindų danga su užrakto sistema 33 atsparumo klasė, 0,55 dėvimasis sluoksnis 110,166 kv. m kaina – 3 049,39 Eur; 2) PVC grindų klijų Kiilto kaina – 158 Eur; 3) transporto išlaidos – 0 Eur, bendra suma 3 207,39 Eur. Pasiūlymo pastabose nurodyta, kad tinkamos kokybės prekės nėra keičiamos ir grąžinamos, kadangi jos užsakomos kiekvienam klientui individualiai specialiu užsakymu. Taip pat nurodyta, kad dėl gamybos technologijos ypatumų vienos gaminamos serijos prekių spalva gali skirtis nuo kitos partijos prekių spalvos ar pavyzdžio, pagal kurį buvo užsakytos prekės. Ieškovas su atsakovės pasiūlymu sutiko. Ieškovui 2019 m. kovo 29 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 3 207,39 Eur sumai. Dalis sumos – 1 207,39 Eur, buvo apmokėta bankiniu pervedimu, o likusią dalį – 2 000 Eur, ieškovas sumokėjo grynais atsakovės parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovui dangos pritrūko, todėl jis iš atsakovės papildomai nusipirko 8 kv. m už 210 Eur. Iš viso ieškovas iš atsakovės įsigijo 118,166 kv. m grindų dangos ir už ją sumokėjo 3 417,39 Eur. Anot ieškovo, grindų danga nekokybiška, ji braižosi, išryškėja ir atsiranda naujos dėmės, grindų dangos brokas išaiškėjo po sumontavimo. Ieškovas dėl grindų dangos kokybės kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis, tačiau ji su ieškovo keliamais reikalavimais nesutiko. Ieškovas siekia, kad atsakovė PVC grindų dangą demontuotų ir ją pakeistų kokybiška, o šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 7 287,02 Eur lokalinę sąmatą Nr. S001, kuri yra 2020 m. spalio mėnesio UAB „Skena“ akto Nr. 20-10/10 „Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), grindų dangos kokybės patikrinimas ir nustatytų defektų pašalinimo sąnaudų paskaičiavimas“ dalis. Taigi, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti pirkimo–pardavimo sandorį, pašalinti jo paties vienasmeniškai priimto sprendimo sukloti grindų dangą padarinius demontuojant grindis ir jas pakeisti tinkamomis, o šias išlaidas turėtų padengti atsakovė.
21. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Laikėsi pozicijos, kad liko nepaneigta, jog paties ieškovo veiksmai galėjo sąlygoti ar prisidėti prie jo netenkinančios grindų dangos išvaizdos. Vertino, kad ieškovas grindų dangos būklės nepastebėjo nei apžiūrint prekes, nei jas montuojant, sumontavus grindys buvo užklotos popieriumi, o byloje keliamus grindų trūkumus pastebėjo tik baigus name remonto darbus, ir tik praėjus 8 mėnesiams po įsigijimo kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad grindų apžiūros metu nebuvo atlikti bandymai, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti grindų kokybės atitiktį nustatytiems reikalavimams, grindys buvo apžiūrėtos tik vizualiniu būdu, taip pat, jog atliekant grindų vertinimą buvo remiamasi ginčo grindims netaikytinu statybos techniniu reglamentu, sprendė, kad UAB „Skena“ akte Nr. 20-10/10 padaryta išvada nepatvirtina grindų trūkumų fakto bei aplinkybės, jog grindų margumas būtų atsiradęs iki grindų perdavimo arba dėl priežasčių iki daiktų perdavimo. Sprendė, kad ieškovas, kaip pirkėjas, neįrodė grindų trūkumų fakto, o iš atsakovės įsigytos grindų dangos išvaizda nesudaro pagrindo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.
22. Apeliantas su nurodytomis teismo išvadomis nesutinka. Kvestionuodamas skundžiamo teismo sprendimo motyvus apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino esmines bylos aplinkybes, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Anot ieškovo, apylinkės teismas neteisingai vertino, kad jis pirkdamas pakuotes su grindų danga jų neišardė, nepatikrino, neapžiūrėjo, todėl prarado teisę į žalos atlyginimą. Ieškovo teigimu, jis ir grindis suklojęs meistras R. P. liudijo, jog grindų klojimo metu, išardžius pakuotes, broko nebuvo pastebėta, grindų danga buvo kokybiška. Teismas, nepasisakęs apie tai, kad pats liudytojas sumontavęs grindų dangą paaiškino, jog montavimo momentu grindų danga buvo kokybiška, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl negalėjo konstatuoti, kad ieškovas jau nusipirko nekokybišką dangą bei laiku nesikreipė į pardavėją. Šioje byloje atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo šalinančio jos atsakomybę dėl nekokybiškos grindų dangos, nepateikė įrodymų, kad grindų danga buvo netinkamai eksploatuojama ar netinkamai suklota. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip neįrodytus.
23. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas išsamiai ištyrė ir aptarė byloje esančius šalių pateiktus įrodymus ir dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakė skundžiamame teismo sprendime. Kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, ko neginčijo ir apeliantas teisminio nagrinėjimo metu, jis apie grindų dangos defektus atsakovę informavo po jų įsigijimo praėjus 8 mėnesiams ir jas jau suklojus. Ieškovas nurodė, kad su pretenzijomis kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke, ją sumontuojant arba kompensuoti išlaidas šių nekokybiškų grindų pakeitimui naujomis grindimis.
26. CK 6.348 straipsnyje yra numatyta, jog pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. Kai pirkėjas neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, pardavėjas turi teisę atsisakyti visiškai ar iš dalies patenkinti pirkėjo reikalavimus pakeisti daiktus, perduoti trūkstamus daiktus, pašalinti daiktų trūkumus, sukomplektuoti daiktus, supakuoti daiktus ar pateikti juos taroje arba pakeisti tarą ar pakuotę, jeigu įrodo, kad pirkėjui pažeidus savo pareigą nebeįmanoma įvykdyti jo reikalavimų arba, kad tų reikalavimų įvykdymas pareikalautų nepaprastai didelių pardavėjo išlaidų, palyginti su tomis, kurių pardavėjas būtų turėjęs, jei pirkėjas būtų tinkamai pranešęs pardavėjui apie sutarties pažeidimą.
27. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovas prarado teisę į žalos atlyginimą, kadangi per protingą terminą nepranešė atsakovei apie grindų dangos neatitikimą jo lūkesčiams (CK 6.327 straipsnio 5 dalis, 6.338 straipsnis). Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovo elgesys vertinamas kaip nepakankamai rūpestingas, kadangi jis, protingu terminu nepatikrinęs grindų dangos kokybės, jas sumontavęs, užkirto kelią atsakovei pašalinti daikto trūkumus – grindų dangą pakeisti nauja. Be to, svarbia aplinkybe laikytina tai, kad pats ieškovas pretenzijoje atsakovei nurodė, jog po grindų sumontavimo, jos buvo nušluotos (neatliekant šlapio plovimo) ir uždengtos popieriumi. Tik 2019 m. lapkričio pabaigoje pabaigus patalpų remontą grindys buvo nudengtos ir pradėjus jas eksploatuoti, pastebėta, jog grindys dėmėtos, dryžuotos, vizualiai atrodo lyg nešvarios. Taigi ieškovas, jo teigimu, iš pradžių negalėjo įvertinti grindų kokybės, nes po jų išklojimo jos iš karto buvo uždengtos. Be to, ieškovas pretenzijoje nurodė, kad sumontuotas grindis palygino su pakuotėje likusių nepanaudotų grindų likučiu ir pamatė, kad grindų lentelės, kurios nebuvo panaudotos, lygiai taip pat yra dėmėtos, dryžuotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios paties ieškovo pretenzijoje nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas išpakavęs grindjuostes ir jas apžiūrėjęs iš karto galėjo pastebėti jų neatitikimą jo lūkesčiams ir kreiptis į atsakovę savalaikiai, o ne praėjus 8 mėnesiams po grindų suklojimo. Šių aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neprivalo atlyginti žalos ieškovui, kadangi jis neinformavo atsakovės apie grindų neatitikimą jo lūkesčiams per protingą terminą.
29. Teisėjų kolegija vertina neigiamai ir apelianto apeliacinio skundo argumentą, kad jis ir grindis suklojęs meistras R. P. liudijo, jog grindų klojimo metu, išardžius pakuotes, broko nebuvo pastebėta, grindų danga buvo kokybiška. Šis argumentas atmestinas kaip neįrodytas, kadangi priešingai nei teigia apeliantas, jo nurodytas liudytojas nebuvo visiškai užtikrintas, jog grindų margumo nebuvo klojant grindis. Be to, pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad klojant grindis langai buvo uždengti, todėl tai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad R. P. galėjo nepastebėti grindų margumo, dryžuotumo jas montuojant, o ne, kad grindų margumo klojant grindis apskritai nebuvo.
30. Pažymėtina, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Daikto trūkumas yra laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020).
31. Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovo patikslinto ieškinio turinį nustatė, kad jame ieškovas nurodė, kad jo pirmasis ir pagrindinis lūkestis buvo grindų dangos estetinė išvaizda ir grožis, t. y. graži medžio imitacija, tolygi spalva ir raštas, o antrasis lūkestis buvo grindų dangos kietumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, grindų dangos kietumas atitiko ieškovo antrąjį lūkestį, kadangi Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje konstatuota, jog grindys atitinka jos taikomame standarte EN 14041 „Tamprios, tekstilinės, laminuotosios ir modulinės daugiasluoksnės grindų dangos. Pagrindinės charakteristikos“ nurodytus reikalavimus (susijusius su grindų dangos reakcija į ugnį, pentachlorfenolio kiekiu, nelaidumu vandeniui, atsparumu slydimui, reakcija į elektrą bei šiluminiu laidumu). Taipogi išvadoje nurodyta, kad grindys tinkamos naudoti pagal konkrečią paskirtį. Konstatuota, jog ieškovo minėti ir nurodomi prekių trūkumai galėjo atsirasti dėl užklotinės medžiagos, kuri eksploatacijos metu 8 mėnesius buvo naudojama grindims uždengti. Tuo tarpu nenustatyta, kad ieškovas savo teiginiams dėl grindų dangos kietumo neatitikimo (nepasiektos kietumo klasės) pagrįsti būtų pateikęs rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad atsakovė, atsakydama į ieškovo pretenziją, nurodė, kad viršutinis PVC grindų sluoksnis nėra atsparus mechaniniams įbrėžimams ir gali braižytis, o grindų atsparumo klasė apibūdina ne grindų braižymosi parametrą, o grindų dilimo parametrą. Tai, kad atsakovės parduotos grindys atitinka kokybės reikalavimus ir jas galima naudoti pagal tikslinę jų paskirtį patvirtina aplinkybė, jog ieškovas iki šiol ginčo grindis naudoja, jų nėra išmontavęs. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.327 straipsnio 1 dalimi, 6.333 straipsnio 1 dalimi, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp bylos šalių. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų grindų trūkumų faktą, jog grindų trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, nors ieškovas turėjo tokią pareigą (CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovas neįrodė grindų trūkumų fakto, darytina išvada, kad iš atsakovės įsigytos grindų dangos išvaizda nesudaro pagrindo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, kad jam parduotų grindų danga neatitinka savybių, deklaruojamų eksploatacinių savybių deklaracijoje, t. y. grindų trūkumų fakto. Pirmosios instancijos teismas, atsakovei pateikus dokumentus, patvirtinančius, jog grindų išvaizda nėra kokybės rodiklis bei, kad grindų danga atitinka joms keliamus reikalavimus, tinkamai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą tarp bylos šalių, ieškovui siūlė teismo prašyti skirti ekspertizę, jog būtų išsiaiškinta, ar grindys atitinka atsakovės norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus. Teismas nutartimi pagal ieškovo prašymą nutarė skirti ekspertizę, tačiau ieškovas pakeitė nuomonę ir ekspertizės atsisakė. Taigi apylinkės teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.
35. Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė ir trečiasis asmuo. Atsakovė prašo priteisti 1 713,36 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Pateikti įrodymai – 2022 m. vasario 28 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Serija ŽS2022 Nr. 027 bei bankinio pervedimo kopija patvirtina, kad buvo patirtos atsakovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad teisines paslaugas sudarė: apeliacinio skundo analizė, rengiant atsiliepimą į jį – 100 Eur; atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas ir derinimas – 1 200 Eur; atstovavimas kliento interesams – 48 Eur; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas – 48 Eur; atstovavimas kliento interesams teikiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Kauno apygardos teismui – 20 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi atliktų procesinių veiksmų pobūdį, sprendžia, kad nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovo, kadangi vien už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimaliais dydžiais (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (1,3 koeficientas x 1598,1 Eur = 2 077,53 Eur), galėtų būti priteista 2 077,53 Eur suma.
36. Trečiasis asmuo taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 820 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pateiktas įrodymas – 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Serija ŽS2022, Nr.028, patvirtina, kad buvo patirtos trečiojo asmens nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos. Ši suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimaliais dydžiais (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (1,3 koeficientas x 1598,1 Eur = 2 077,53 Eur), todėl priteistina iš ieškovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo A. K. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Barcini“ (juridinio asmens kodas 304395971) 1 713,36 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trylikos eurų ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš ieškovo A. K. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Lamett Europe NV (juridinio asmens kodas 0871.715.244) 820 Eur (aštuonių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė